Lietuvių terminologijos disertacijos

Te minologija | 2007 | 14 179 Lie u ių e minologijos dise acijos AUŠRA RimKU Ė Lie u iųkalbosins i u as 1961 An anas BALAŠAITIS. Lie u ių kalbo y os e minų is o ija. Filolo- gijosmokslųkandida olaipsniodise acija (Vilnius). Dise acijoje apž elgiami kalbo y os e minai, ku ie y a bu ę a ojami nuo M. Maž ydo Ka ekizmoiki 1961 me ų. Medžiaga ink a iš g ama ikų, pag indinių lie u ių kalbos žodynų, s a biausių kalbo y os eikalų, s aips- nių i pan. A ski ų kalbo y os šakų e minai ap ašomi ka u su ų mokslų aida. Plačiai nag inėjami g ama ikos, leksikog a ijos, leksikologijos, dia- lek ologijos, akcen ologijos i bend osios bal ų kalbo y os e minai. Dise aciją suda o penkios dalys, iš ados i p iedas, ku iame pa eik os d i odyklės: is o inė lie u ių kalbo y os e minų odyklė i abėcėlinė isų dise acijoje nag inė ų e minų odyklė. Pi moje dalyje umpai apž el- giamos lie u ių kalbos g ama ikos – nuo D. Kleino (1653) iki J. Jablonskio (1901, 1911, 1919) g ama ikų. Iki XIX a. lie u ių kalbos g ama ikos bu o leidžiamos lo yniškai a ba okiškai, e minai jose pagal idu amžių Vaka ų Eu opos adiciją a ojami lo yniški. Tik nuo XIX a. ke i o dešim mečio g ama ikos p adė os ašy i lie u ių kalba. S. Daukan o pa eng oje lo ynų kalbos g ama ikoje (1837) išdės y i s a biausi lie u ių kalbos mo ologijos dalykai, a ojami lie u iški e minai. An oje XIX a. pusėje lie u ių g a- ma ikos e miniją kū ė J. Juška, A. Ba anauskas, K. Jaunius. XIX a. gale jau a o i pag indiniai one ikos, kalbos i žodžio dalių e minai, p z.: balsės,d ibalsės(K. Kasakauskas), daik a a dis,būd a dis (S. Daukan as), skiemuo,šaknis,galūnė (J. Juška), aidė, ašyba (A. Ba anauskas), p iešdėlis, p iesaga,sudė iniaižodžiai, eiksmažodis (K. Jaunius) i k . ypač eikšmin- gos J. Jablonskio g ama ikos, u ėjusios didelės į akos bend inės lie u ių kalbos aidai. An oje dise acijos dalyje umpai apž elgiama lie u ių leksikog a ijos is o ija. Daug ie os ski iama K. Būgos da bams i juose a ojamiems 180 e minams, p z.: skoliniai,s e imybės,asmen a džiaii k . Ano au o iaus, leksikologijos i leksikog a ijos e minai plačiau im i a o i ik apie XX a. idu į. T ečioje dalyje nag inėjama dialek ologijos aida i dialek ologijos e minai, p z.: a mė(A. Ba anauskas), šnek a,pa a mė(K. Jaunius) i k . Ke i oje dalyje, emian is F. Ku šaičio, K. Jauniaus i K. Būgos da bais, ap ašoma akcen ologijos e minija, p z.: i ap adė, i agalėp iegaidė (A. Ba anauskas), kylančioji,lauž inėp iegaidė(K. Būga) i k . Penk oje da- lyje daugiausia dėmesio ski iama kalbo y oje a ojamiems a p au iniams e minams, ku ie y a bend i daugeliui kalbų, aip pa i bal ų. Dise acijos pabaigoje pa eikiamos išsamios iš ados. 1968 S asys KEINYS. Lie u iškų ienažodžių e minų da ybos ipai. Filo- logijosmokslųkandida olaipsniodise acija (Vilnius). Dise acijoje siekiama pa ody i ik uosius žodžių da ybos p ocesus e - minologijoje i iškel i eikiamus a osenai e minų da ybos ipus. Medžia- ga ink a iš eisės (1954), geologijos i izinės geog a ijos (1956), izikos (1958), spo o (1959), melio acijos (1960), chemijos (1960), eks ilės (1962) i li e a ū os (1962) e minų žodynų, pe žiū ė ų o me o Mokslų akademi- jos Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Te minologijos komisijos. Dise - aciją suda o p a a mė, d iejų dalių y inėjimas, iš ados, su umpinimai i li e a ū os są ašas. Pi moje dalyje Lie u ių e minologijoskū imo eo iniųpag indųi p ak inio da boapž alga ap a iami bend ieji e minijos kū imo p incipai, pag indiniai polinkiai. Te minologijos is o ija p adedama nuo senųjų lie u iškų aš ų – M. Maž ydo, M. Daukšos, K. Si ydo da bų. An asis e apas siejamas su S. Daukan o, L. I inskio, J. Pab ėžos i ki ų XIX a. žymių žmonių eikla. ypač daug dėmesio ski iama J. Jablonskio, K. Būgos, S. Šalkauskio da bams. Ap a iama, kaip bu o a koma i no minama į ai ių s ičių e minija. An oje dalyje sinch oniškai nag inėjami daba iniai ienažodžių e minų da ybos ipai. Au o ius nag inėja ik ienažodžių e minų, pada y ų iš daik- a a džių, da ybą. Šioje dalyje išsamiai ap a iami p iesagų, galūnių, p ieš- dėlių ediniai, nu odomos da iausios p iesagos. Ano S . Keinio, dauguma a ojamų da inių daik a a džių y a iš es i su p iesagomis, pa yzdžiui, mi- nė uose žodynuose y a apie 5 000 da inių, pada y ų pačios lie u ių kalbos p iemonėmis. Dise acijos pabaigoje pa eikiamos išsamios iš ados. Auš a Rimku ė | Lie u ių e minologijosdise acijos Te minologija | 2007 | 14 181 1969 Kazimie as GAIVENIS. Sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. Filologijosmokslųkandida olaipsniodise acija (Vilnius). K. Gai enis plačiai ap a ia lie u iškų sudė inių e minų s uk ū ą ( ipus, dėmenų išdės ymo a ką, ans o macijas i k .), šalu inių dėmenų seman- ines unkcijas, aip pa sudė inių e minų pa eikimą i jų apib ėž is e minų žodynuose. Pa yzdžiai ink i iš poka io me ais išleis ų e minų žodynų i į ai ių s ičių o iginalių mokslo eikalų. Dise aciją suda o ke u i sky iai. Pi mame sky iuje ap a iama sudė inių e minų są oka, jos pa adinimas, sa ybės i san ykiai su ki omis leksikologi- jos ka ego ijomis. An ame sky iuje nag inėjama sudė inių e minų s uk- ū a. Sky iaus pabaigoje pa eikiamos iš ados. Au o ius ašo, kad sudė iniais e minais laiky ini ne isi e minų žodynuose pa eikiami žodžių junginiai, o ik ie, ku ių pag indiniais dėmenimis eina daik a a džiai. Daba inėje lie u ių kalboje daugiausia a ojama iš d iejų dėmenų suda y ų sudė inių e minų, ku ių didžiąją dalį suda o ūšiniai sudė iniai e minai. T ečiame sky iuje ap ašomos sudė inių e minų šalu inių dėmenų seman inės unk- cijos. Pasku iniame dise acijos sky iuje ap a iama, kaip sudė iniai e minai pa eikiami i aiškinami e minų žodynuose. Au o ius pab ėžia, kad e minų žodynuose u i bū i kuo pilniau i iksliau pa eik a isa ku ios no s mokslo šakos e mininių są okų sis ema. Dėl o į juos u i bū i acionaliai į auk i isų ipų sudė iniai e minai i jų g ama inės kon igū acijos. 1983 Angelė KAuLAKIENė. Ve iniai daba inėje lie u ių echnikos e - minijoje. Filologijosmokslųkandida olaipsniodise acija (Vilnius). Be e inių neišsi e čia nė iena naujos s i ies e minija. Ve yba y a sudė ingas p ocesas. Jis susijęs su daugeliu ki ų eo inių e minologijos klausimų, pa yzdžiui, su e imu, skolinimusi, žodžių da yba, daugia eikš- miškumu, homonimija i k ., odėl e ybos nag inėjimas y a naudingas i ak ualus ne ik e minijai, be i isai bend inei kalbai. Dise acijoje nag i- nėjami Rusų–lie u iųkalbųpoli echniniožodyno(1959), Rusų–lie u ių–anglų kalbųskaičia imo echnikos e minųžodyno(1971) i Fizikos e minųžodyno (1979) e iniai. Dise aciją suda o p a a mė, ke u ios dalys, iš ados, sep ynios len elės, aip pa šal inių bei li e a ū os są ašai i p iedas ( e inių i induk ų egis - as). Pi moje dalyje daugiausia dėmesio ski iama eo inėms e ybos p o- 182 blemoms, pa yzdžiui, k i e ijams, pagal ku iuos nus a oma, kad e minas y a e inys, aip pa e inių i e ybos e inimui i pan. Ve iniai ski s o- mi į g upes: da ybinius, seman inius, azeologinius i sudė inius e inius. Šios g upės ski s omos į pog upius. An oje dalyje y inėjami da ybiniai e iniai, p z.: an slėgis, plg. us. сверхдавление, angl. supe p essu e; nelai- dininkas, plg. us. непроводник, ok. Nich lei e i k . Taip pa nag inėjami izikoje a ojami sudu iniai žodžiai – e iniai, p z.: sa i a is, plg. us. cамосвал; bangoma is, plg. us.волномер, angl. wa eme e . T ečioje daly- je nag inėjami seman iniai e iniai (da adinami eikšmės e iniais), kai pasiskolinama žodžio eikšmė, p z.: ge ė, plg. us.лебёдка(pasiskolin a eikšmė „p ie aisas, ku iuo kas keliama a pe keliama“). F azeologiniai i sudė iniai e iniai ap a iami ke i oje dalyje, pa yzdžiui, izikoje a ojami e minai bal asis iukšmas, plg. us. белыйшум, angl. whi enoise; aukš- adažnisg ei in u as, plg. us. высокочастотныйускоритель, ok. Hoch- equenzbeschleunige . Au o ės manymu, e inių a si anda, kai bend inėje lie u ių kalboje i a mėse nė a inkamo žodžio eikiamai są okai į a dy i, aip pa kai ne a ojamas skolin as a a p au inis e minas. Visiškais e - iniais laiky ini ie e minai, ku ių da yba nelie u iška i mo y acija pasi- skolin a. Vieni e iniai y a no miniai, ki i neno miniai, p z.: nu iebinimas, plg. us. обезжиривание, ok. En e ung i k . 1993 Jonas KLIMAVIčIuS. Melio acijos e minų sis ema. Humani a inių mokslųdak a odise acija (Vilnius). Dise acijoje nag inėjamos „ne iek mokslinės są okų, kiek kalbinės seman inės e minų mik osis emos, be o, ne ik e minologiškai, be i leksikog a iškai. Kadangi mokslas, jo są okų apa a as y a a p au inis, o i dalis są okų į a dijama a p au iniais žodžiais, pi miausia p adedama nuo dialing is inės analizės – skolinimosi i e ybos (skolinių i e inių), oliau žiū ima a i ikmenų i ski ybių – mik osis emos ans o macijų, lemiamų gim osios kalbos ypa ybių“. Au o ius pab ėžia, kad melio acija y a sena kaip ag ikul ū a, . y. žemdi bys ė, – isos kul ū os i isokių kul ū ų p admuo i pama as. Pa s žodis y a ge okai naujesnis. Išsamiai ap a iama melio acijos kilmė i is o ija, sinonimai i an onimai (deg adacija,de e io acija,pejo iza- cija), aip pa ki akalbiai a i ikmenys (ypač gausi anglų kalbos polionimija). Be o, ap ašomi su melio acijasusiję hid ologijos i ki i e minai, jų kilmė i a osena. Sky ium išsamiai ap a iamos žemėsūkiomelio acijos ūšys: hid- Auš a Rimku ė | Lie u ių e minologijosdise acijos Te minologija | 2007 | 14 183 omelio acija – sausinimas(i d enažas), d ėkinimas, psn. i igacija;ag ome- lio acijai ki os ūšys, sis emos i būdai. Da be da omos d i bend esnės iš ados: 1) sis eminis e minijos pobūdis i is o inė jos aida sukelia senų i naujų sis emos na ių p ieš a a imų i ai lemia sis emos kai ą, 2) e minų sis emas eikia žodžių kai a – skoliniai, e iniai, naujada ai. 2000 Albina AuKSo IūTė. Lau yno I inskio e minologijos da bai. Hu- mani a iniųmokslųdak a odise acija (Vilnius). Au o ė nag inėja žymaus XIX a. idu io Žemaičių li uanis inio sąjūdžio eikėjo, lie u iškų kalendo ių leidėjo, ieno iš lie u iškų gam os mokslų, ypač bo anikos, e minų kū ėjo Lau yno I inskio (1810–1881) ank aš inius i spausdin us da bus, ku iuose y a pe 6 000 e minų i nomenų. Išsamiai analizuojami didžiausio L. I inskio ank aš inio eikalo P igim ūmenė e - minai. Dise acija susideda iš į ado, apž alginės dalies, d iejų nag inėjimo dalių, iš adų, li e a ū os są ašo i publikacijų dise acijos ema są ašo. Į ade api- b ėžiamas da bo ikslas, me odai, sanda a i y imo objek as. Pi moje, ap- ž alginėje, dalyje ap a iami L. I inskio da bų y inėjimai, jo aš ų a minės i ašybos ypa ybės, lenkiški da bai, ku iuose nag inėjami lie u ių kalbos dalykai. Apž elgiami spausdin i (kalendo iai, publicis inis eikalas Pasauga) i ank aš iniai (P igim ūmenė,G ybųa lasas,Būdogydymoligųžmoniųi  gy uliųjuod aš is, išlikę Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno, Rusų–lie u iųkalbų žodyno i Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyno agmen ai) da bai, ku- iuose a ojama daug liaudies medicinos, e e ina ijos, žemės ūkio, ama- ininkys ės, as onomijos, geog a ijos, bo anikos, mine alogijos, zoologijos i ki ų s ičių e minų. L. I inskio pa eik i aksonominių ka ego ijų i joms p iklausančių aksonų į a dijimo ipai nag inėjami an oje dalyje. Ano au o ės, pa eikdamas aksonominių ka ego ijų e minus, L. I inskis engė skolin ų, iš lo ynų a ki ų kalbų a ėjusių žodžių, i s engėsi as i a ojamą a pa s suda y i naują lie u išką žodį ( ie oj e minų klasė, iba, a ie e as a ojo nuodalį, ėž ą,a mainą). Pasku inės dalies ijuose sky iuose ap a iami P igim ūmenės są okų į a dijimo būdai: pap as ųjų žodžių e miniza imas, naujada ų kū imas i e minų skolinimasis. L. I inskio a o i e minizuo i geog a ijos, me eo o- logijos i ki ų gam os mokslų e minai i augalų genčių pa adinimai nag i- nėjami sky iuje Pap as ųjųžodžių e minologiza imas, p z.: àud a,dèbesis, 184 wièsułas,wiè a;àuksas,juodžemisi k . Mine alų, g ybų i augalų genčių pa adinimai i iami sky iuose Naujada ųkū imasi Te minųskolinimasis. Naujada ų suda ymas – ienas pag indinių L. I inskio e minų kū imo būdų – jie suda o pe penk adalį isų P igim ūmenės mine alų pa adinimų i du penk adalius isų g ybų i augalų genčių pa adinimų. L. I inskio suda y i ediniai ap a iami pagal da ybos o man us, o sudu iniai naujada- ai – pagal dū inių sandus. Pe du penk adalius isų P igim ūmenės augalų i g ybų genčių pa adinimų suda o neaiškūs e minai. L. I inskio suku i gam os mokslų e minai y a ne ik įdomūs kalbos is o ijos ak ai, be i daba inės e minijos šal inis, ku iuo XX a. bo anikai naudojosi ku dami i a kydami augalų nomenus. 2001 Bi u ė B IAuKIENė. Pe as A ižonis i jo lie u iškoji medicinos e minija. Humani a iniųmokslųdak a odise acija (Kaunas). Ap ašomuoju i g e inamuoju me odais nag inėjami ga saus XX a. p a- džios gydy ojo, žymaus mokslo, š ie imo i kul ū os a s o o, Lie u iškos g ama ikėlės (1899) au o iaus Pe o A ižonio (1875–1939) medicinos e - minai. Dise acijos objek as – apie 5 000 e minų, su ink ų iš P. A ižonio medicinos mokslo da bų: Akiųligų ado o, jo s aipsnių žu nale Medicina i k . ( ikslus e minų šal inių są ašas pa eikiamas da bo pabaigoje). Apž al- giniame sky iuje apibūdinami s a biausi P. A ižonio gy enimo i eiklos a psniai. Daugiausia dėmesio ski iama medicinos e minų kilmei i sanda- ai. Da be medicinos e minas sup an amas kaip žodis a pas o us žodžių junginys, ku iuo į a dijama medicinos mokslo są oka. P. A ižonio aš uose a o us medicinos e minus pagal kilmę au o ė ski s o į is g upes: 1) lie- u iškus (41% ienažodžių i 19,7% sudė inių e minų), 2) hib idinius, a ba miš iuosius (0,5% ienažodžių i 70,2% sudė inių e minų) i 3) ne- lie u iškus, . y. skolinius (58,5% ienažodžių i 10,1% sudė inių e minų). Daugiausia P. A ižonio a o a nelie u iškų medicinos e minų. Medicinos e minų kū imo būdais au o ė laiko pap as ųjų žodžių e - miniza imą, e minų da ybą sa os kalbos žodžių da ybos p iemonėmis i e minų skolinimąsi. Pagal sanda ą P. A ižonio aš uose a ojami e minai ski s omi į ienažodžius i sudė inius. Medicinos e minai aip pa ap a iami pagal pag indinio i šalu inių dėmenų san ykius. Sky ium ap a iami e mi- nų sinonimai. Au o ės y imo duomenimis, pe 200 lie u iškų medicinos e minų suda ė i pa eikė a o i pa s P. A ižonis. Auš a Rimku ė | Lie u ių e minologijosdise acijos Te minologija | 2007 | 14 185 2005 Al ydas uMB ASAS. Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais (pag indinių kodeksų e minai).Humani a iniųmokslųdak a odise acija (Vilnius). Dise acijoje ap ašomuoju me odu i iama 1918–1940 me ais Lie u oje a o a eisės e minija. Pe i iamą laiko a pį išleis a gana daug į ai ių eisės aš ų. Ti i ke u i s a biausi kodeksai: baudžiamasis, ci ilinis, aip pa bau- džiamojo i ci ilinio p oceso kodeksai. Kadangi kiek ienas iš šių kodeksų bu o iš e s as (iš usiško o iginalo) į lie u ių kalbą kelis ka us, dise acijoje e inamas o pa ies kodekso e imų e minijos san ykis, nus a omos jos ski ybės i ka u pa odoma e minų aida. Iš iso as a apie 5 700 ski ingų eisės e minų. Jie analizuojami s uk ū os, da ybos i kilmės a ž ilgiais, aip pa nag inėjama sinonimija. Kodeksų eisės e minai apž elgiami i pagal emas. Bend ieji eisės e minai, baudžiamosios i ci ilinės eisės e minai i p oceso eisės e minai suda o apie 80% isų e minų. Likę e minai (apie 20%) y a ki ų eisės šakų: inansų, adminis acinės, da bo, kons i ucinės eisės, aip pa eismo medicinos, k iminalis ikos i k . Da bą suda o į adas, ys dalys, iš ados i šal inių bei li e a ū os są ašai. Į ade ap a iama eisės e minijos padė is Lie u oje 1918–1940 me ais, aip pa apž elgiami šal iniai. Pi moje dalyje Teisės e minųski s ymaspagal eisėsšakas supažindinama su eisės sis emos samp a a. Ski iami ci ilinės, baudžiamosios, p oceso, bend ieji, inansų, adminis acinės, eismo me- dicinos, da bo, kons i ucinės ( als ybinės), p ekybos, a p au inės eisės, k iminalis ikos i ki ų eisės šakų e minai. An oji dalis ski a eisės e minų aiškai. T ečioje dalyje ap ašomos kodeksų e minijos ski ybės. Au o ius pab ėžia, kad 1918–1940 me ai y a labai s a bus laiko a pis lie u ių eisės e minijos is o ijoje, nes ik paskelbus Nep iklausomybę lie u ių kalba p a- dė a a o i eisės dokumen uose. I ma ZELLE . Au oma inis e minų a pažinimas i apdo ojimas. Humani a iniųmokslųdak a odise acija (Kaunas). Dise acijoje ašoma apie e minų s oką, klaidingą e minų a ojimą, kai pe kelian juos į ne inkamus kon eks us painiojamos eikšmės, aip pa ap a iamos p esk ip y iosios i desk ip y iosios e minologijos akosky os p iežas ys i ypa ybės. Da bo objek as y a specialiomis kompiu e inėmis e minų a pažinimo p og amomis eks yne au oma iniu būdu a pažįs amas galimas e minas. Tikslas – nus a y i au oma inio e minų a pažinimo eks e 186 būdus i galimybes, išmėgin i juos i pa ody i, kaip jie inka lie u ių kalbai. I. Zelle y ė du baig inius elek oninius iš anglų kalbos e s ų eks ų inki- nius – eks ynus. Teks ynas lie u ių kalba, kaip i eks ynas okiečių kalba, apima uos pačius 1 695 eisės i ekonomikos dokumen us ( eglamen us, di ek y as, sp endimus, iš adas), p iim us 1962–2000 me ais Eu opos Ko- misijos i Eu opos Sąjungos Ta ybos. Bandoma a skleis i paki usias e minologijos eo ines ak uo es i ki okio nei iki šiol p ak inio e minologijos da bo me odiką, ypa umus i s a bą. Šiuo da bu au o ė pa odė, kad desk ip y iosios e minologijos siūlomus au oma inio e minų a pažinimo me odus įmanoma aiky i i lie u ių kal- bai. Teo iniu požiū iu e inama iki šiol lie u ių kalba nepublikuo a eo inė medžiaga apie au oma inio e minų a pažinimo i jų p ipažinimo e minais me odiką. Dise aciją suda o į adas, ke u ios dalys, iš ados, li e a ū os są ašas i du p iedai. Pi moje dalyje P esk ip y iosiosi desk ip y iosios e minologijos aidaapž elgiama XX a. e minijos būklė, p esk ip y ioji i desk ip y ioji e minologija. An oje dalyje p is a oma au oma inio e minų a pažinimo me odika, e minų a pažinimo i p ipažinimo galimybės, būdai i p iemo- nės. T ečioje dalyje ap ašomas au oma inio e minų a pažinimo ekspe i- men as, analizuojami jo ezul a ai. Pasku inėje dalyje siekiama į e in i i numa y i okio a pažinimo naudą, keliamos au oma inio e minų a pažini- mo p ak inio aikymo lie u ių e minologijoje galimybės. Au o ė, a likusi au oma inio e minų a pažinimo minė ų šal inių eks ynuose ekspe imen ą, da o iš adas, kad eks e au oma inis e minų a pažinimas, naudojan specia- lias p og amas, ik ai y a įmanomas. 2006 Nijolė LITEVKIENė. Lie u iški i lo yniški sudė iniai ana omijos e minai. Humani a iniųmokslųdak a odise acija (Kaunas). Nag inėjami sudė iniai ana omijos e minai (2 024 lie u iški i 2 506 lo y- niški), su ink i iš T. Ves ono Ana omijosa laso, pa eng o i išleis o Londone 1995 m., i J. Tu ku ienės papildy o e imo į lie u ių kalbą (1997), aip pa iš Medicinos e minųžodyno(1980), S. Pa ilonio Žmogausana omijos (1984) i ki ų šal inių. Dise acijos ikslas – išanalizuo i sudė inių ana omi- jos e minų sin agminius i pa adigminius san ykius. Lie u iški i lo yniški d ižodžiai i daugiažodžiai ana omijos e minai analizuojami su ap ies i ski ies aspek ais. Taip pa nag inėjama lie u iškų i lo yniškų sudė inių Auš a Rimku ė | Lie u ių e minologijosdise acijos Te minologija | 2007 | 14 187 ana omijos e minų s uk ū ų dažnis i a osenos polinkiai, sis eminami lie u iškų i lo yniškų e minų dėmenų į ai a imo dėsningumai. Dise aciją suda o penki sky iai. Į ade ap a iamas da bo objek as, ikslai, i iama medžiaga, me odai, emos ak ualumas i naujumas, p ak inė da bo nauda, da bo sanda a i apim is, pa eikiamas publikacijų są ašas. An ame sky iuje apž elgiama lo ynų kalba kaip a p au inė medicinos mokslo kalba, ana omijos nomenkla ū os suda ymo e apai. T ečiame sky iuje pa eikiama lie u iškų i lo yniškų d ižodžių–aš uoniažodžių ana omijos e minų su- ap ies i ski ies aspek ai i jų s uk ū os g upės. Ke i ame sky iuje ana- lizuojami eponiminiai sudė iniai ana omijos e minai. Penk ame sky iuje apibend inami a lik o eo inio y imo ezul a ai. N. Li e kienės a lik a lie u iškų i lo yniškų sudė inių ana omijos e minų analizė papildo medicinos e minijos y imus, iš yškina lo ynų i lie u ių kalbų e minijų ski ybes i bend ybes, lemiančias šios s i ies e minijos da ybos polinkius, ku iais bū ų galima ado au is ašan ana omijos ado- ėlius, engian medicinos e minų žodynus i ana omijos a lasus. Gau a 2007-11-13 Auš a Rimku ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]