Vienažodžių matematikos terminų sinonimija matematikos vadovėliuose (1910–1940)

146 Vienažodžių ma ema ikos e minų sinonimija ma ema ikos ado ėliuose (1910–1940) DiANA ŠiLoBRi Ai Ė Lie u iųkalbosins i u as 1. ĮVADINėS PASTABOS Pi mosios ma ema ikos są okos a si ado pi mykš ės bend uomenės laikais iš p ak inės žmonių eiklos po eikių. Manoma, kad ma ema ikos e minas G aikijoje im as a o i VI a. p . K . Tada ma ema ika i apo sa a ankišku mokslu. Lie u iškus e minus Lie u os ma ema ikai i kalbininkai p adėjo a ky i i ienodin i ik nuo XIX a. pabaigos, no s jau nuo XV a. pabaigos pa a- pinėse Lie u os mokyklose bu o mokoma skaičia imo, o 1539 m. A. Kul- iečio Vilniuje įku oje e o ma ų mokykloje a p sep ynių lais ųjų menų bu o mokoma a i me ikos i geome ijos. Pi mieji ma ema ikos eikalai Lie u oje bu o leidžiami lo ynų, ėliau lenkų kalbomis, p z.: Jono Ru- daminos Duse iškio Ga siosma ema ikos eo emosi p oblemos (Illus io a heo ema ae p oblema ama hema icaexop icisgeome iaas onomiasphea a elemen a icompu oecclesias ico 1633), Os aldo K yge io P ak inėa i me ika (A i hme ica p ac icainusums udiosaeju en u isAcademiaee uni e si a is VilnensisSocie a isJesu1635), Mykolo Kazimie o Belko skio Teo ecen ika, a bama ema inissamp o a imasapie aškusi cen us (Theo ecen icasi e ma hema icaedepunc ise cen isconside a iones 1644) i k . (LTE VII 1981: 308–312). XIX a. idu yje bandy a išleis i pi muosius lie u iškus mokyklinius ma e- ma ikos ado ėlius. Juos pa engė J. S ane ičius (apie 1830 m.), M. P. Ma - cinskis (apie 1860 m.), ačiau jie nebu o išleis i. 1.1. Ma ema ikos e minijos a kyba: ado ėliai i žodynai XIX a. pabaigoje išleis i pi mieji lie u iški a i me ikos ado ėliai: P. Ma- ulionio i J. Spudulio (suda ė J. Gailu is) užduo inas, aii aRankiusuž- duocziuA i me ikosa baRakundosmokslo (1885), P. Nė io (P. Vileišio) Ke- u is a biausiejie eikalaiA i me ikos (1886), S. Gimžausko P adžiamokslis Diana Šilob i ai ė | Vienažodžiųma ema ikos e minųsinonimija... Te minologija | 2007 | 14 147 Lie uwiszkospaud aszczoi  ank aszczo (1888), S. Skačkausko A i me ika (1897). Minė ų ado ėlių ma ema ikos e miniją ap a ė a i me ikos e mi- nijos is o ijos y inė ojas P. Rumšas (Rumšas 1978: 52–60). XX a. p adžioje lie u iškų ma ema ikos ado ėlių i užda inynų padau- gėjo – a i me ikos p adė a moky i gim ąja kalba. Pas ebimas e minų no - minimas: „ isų ienodai adinami a i me ikos eiksmai, skaičiai, su ku iais a liekami eiksmai, ų eiksmų ezul a ai, upmenos na iai i . .“ (Rumšas 1980: 73). Pasi odė keli P. Bendo iaus i P. Daugi dos A i me ikosužda- iniųi pa yzdžių inkinioleidimai (1906–1918), P. Mašio o A i me ikos užda inynas (1906, 2 d.), A. Vėgėlės e s as S. Thomo T umpasa i me i- kosmokslas (1916). Minė ini s aipsniai – [A. Damb ausko] A. Jakš o Keli žodžiaiapiema ema iškąjįpoe iškumok i e ijų (D augija 1907 1: 28–31), A. Be nš eino ( e ė B. Lėsys) Kaiku iosskai ųpaslap is (Vil is 1908 78: 4; 1908 81: 4), P. Mašio o Išnume acijoshis o ijos (D augija 1908 9: 396–400) i [A. Damb ausko] A. Jakš o ecenzija Laipsniškasmokinimasisa i me ikos a ba okundos (D augija 1909 27: 272). Nag inėjamo laiko a pio idu yje išleis i pi mieji ma ema ikos e minų žodynėliai – M. Šikšnio A i me ikosi algeb os e minųžodynėlis (Vilnius, 1919) i Z. Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlis (Kau- nas, 1920). Tai bu o ieni pi mųjų spausdin ų lie u iškų e minų žodynė- lių. Jie padėjo pama us lie u iškajai mokyklinei ma ema ikos e minijai. S aipsnyje nag inėjami ienažodžiai ma ema ikos e minų sinonimai, ink i iš XX a. pi mos pusės (iki 1940 m.) idu inės mokyklos ma ema ikos ado ėlių. Medžiaga ink a iš 24 ado ėlių – V. Bud e ičiaus Algeb os eo ijos (1919), A. Busilo A i me ikos(1921), A. Busilo Jaunoma ininko(1921), J. Damijo- naičio A i me ikos ado ėlio (1910 (1911), 2 d.), A. Jakš o Plokš inės igono- me ijos(1919), J. Mašio o Ma ema ikos ado ėlio (Geome ija. 1937–1938, 3 d.), J. Mašio o Ma ema ikos ado ėlio (A i me ikai algeb a. 1939–1940, 3 d.), K. Klima ičiaus Geome ijos (1938–1940, 3 d.), Masingo ( e ė A. Sme- ona) A i me ikos eo ijos(1922), M. Šikšnio Geome ijos (1923), M. Šikšnio Elemen a inėsalgeb os (1923), M. Šikšnio Geome ijos (1938–1939, 3 d.), M. Šikšnio A i me ikosi algeb os (1939, 3 d.). Analizuojamo laiko a pio ado ėliai bu o d ejopi: eo iniai (ski i ik eo- ijai) i miš ūs (pa eikiama i eo ija, i p ak ika). Bu o leidžiami i užda i- nynai, ačiau iš jų e minų ne ink a – jie be eik nesiski ia nuo a ojamų ado ėliuose. 148 2. VIENAŽODŽIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI 1910–1940 m. laiko a pio ma ema ikos ado ėlių didžioji dalis iena- žodžių sinoniminių e minų a ojama ski ingų au o ių. Sinonimų, a - ojamų o pa ies au o iaus, andama mažiau. Kilmės a ž ilgiu sinonimų eilu ės y a d iejų ipų – į ai iakilmės (lie u iškų i s e imos kilmės e minų sinonimija) i ienakilmės (g ynai lie u iškų e minų sinonimija). 2.1. Vienažodžiai ma ema ikos e minų sinonimai, a ojami o pa ies au o iaus To pa ies au o iaus ado ėlyje as a ik iena lie u iškų e minų sinonimų eilu ė: apib ėžimas(nusakymas) MAT 1922 11. Z. Žemaičio i M. Šikšnio e minų žodynėliuose pa eikiamas ik e minas apib ėžimas, ku į, emdama- sis eiksmažodžiu apib ėž i „pa eik i apib ėžimą“, y a suda ęs J. Jablonskis (ž . Rumšas 1975: 8). Tų pačių au o ių ado ėliuose dažnesnės į ai iakilmės sinonimų eilu ės: d ina is – binomas ŠAA I 1939 110; g e asienis– pa alelepipedas BJM 1921 79; įžambinė – hipo enuzė BJM 1921 17, KG 1939 19, KG 1940 31, MG I 1937 52, MG II 1938 4, MG III 1938 3, ŠG 1923 25, ŠG I 1938 36, ŠG II 1938 55, ŠG III 1939 4; kūbas – šeš ainis MAT 1922 46. Ma ema ikos e minijoje įsigalėjo i y a a ojami lie u iški e minai g e- asienis, ku į y a pasiūlęs Z. Žemai is, i įžambinė. MTŽ 1994d ina isi binomas da pa eikiami kaip sinonimai: binomas ž . d ina is– d ina is,binomas:di e encialinis, iesinis, ačiau kai ku iuose ūšiniuose pa adinimuose jie ski iami: d ina iokubas,d ina iok ad a asi binomoskleidinys, binomo o mulė. S ačiakampiam g e asieniui, ku io sienos y a k ad a ai, adin i a oja- mas nelie u iškos kilmės e minas kubas. Te minaipa alelepipedas(plg. us. параллелепипед, angl.pa allelepiped),hipo enuzė(plg. us.гипотенуза,angl. hypo enuse) lie u ių ma ema ikos e minijoje neįsi i ino i nė a a ojami. 2.2. Vienažodžiai ma ema ikos e minų sinonimai, a ojami ski ingų au o ių Ski ingų au o ių a ojami lie u iški e minų sinonimai y a leksiniai i da ybiniai. Leksiniais sinonimais J. Pikčilingis laiko ski ingai skambančius os pačios kalbos dalies žodžius, ku ie žymi ą pa į daik ą, požymį a eiks- mą (Pikčilingis 1969: 4). Diana Šilob i ai ė | Vienažodžiųma ema ikos e minųsinonimija... Te minologija | 2007 | 14 149 Leksiniai sinonimai nag inėjamuose ma ema ikos ado ėliuose y a daž- niausi. 2.2.1. ĮVAIRIAKILMIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI Į ai iakilmiai ienažodžiai e minų sinonimai ski ingų au o ių a ojami ypač dažnai: įs ižainė BJM 1921 3, ŠG I 1938 34 – diagonalė BJM 1921 3, ŠG 1923 24; išpio a BA 1921 4, KG 1938 19, MG I 1937 26, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG III 1939 24 – sek o is ŠG 1923 66 / sek o ius ŠG III 1939 24; ma lankis BJM 1921 9, JPT 1919 7, KG 1938 28, KG 1939 5, KG 1940 70, MAA I 1940 142, MG I 1937 36, ŠG I 1938 21 – anspo y as ŠG I 1938 21; nuopio a KG 1938 21, MG I 1937 26, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG III 1939 25 – segmen as ŠG 1923 66, ŠG III 1939 25; pusiaukampinė KG 1938 46, KG 1940 87, MAA III 1940 66, ŠG 1923 15, ŠG I 1938 40 – bisek isė KG 1938 46, ŠG 1923 15; pusiauk aš inė KG 1938 46, ŠG 1923 26 – mediana JPT 1919 104, KG 1938 46, ŠG 1923 26; sk ies u as BA 1921 3, BJM 1921 30, JPT 1919 46, KG 1938 13, KG 1940 104, MG I 1937 19, MG II 1938 124, MG III 1938 75, ŠG 1923 10, ŠG I 1938 10 – ci kelis KG 1938 51, ŠG 1923 10; s a inis BJM 1921 17, KG 1938 44, KG 1939 12, KG 1940 17, MAA II 1939 117, MG I 1937 52, MG II 1938 4, MG III 1938 3, ŠG 1923 25 – ka e as BJM 1921 17, KG 1938 44, ŠG III 1923 25; s yga BJM 1921 52, KG 1938 20, KG 1939 32, KG 1940 45, MG I 1937 26, MG II 1938 48, MG III 1938 55, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG II 1938 18, ŠG III 1939 5 – cho da BJM 1921 52, JPT 1919 61, ŠG 1923 66. Z. Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje isi šie e minai aip pa pa eikiami da kaip sinonimai. Daba inėje ma ema ikos e minijoje bisek isė( us. биссектриса),dia- gonalė ( us. диагональ), anspo y as ( us. транспортир), ci kelis ( us. циркуль), ka e as ( us. катет), cho da ( us. хорда) ne a ojami. Įsigalėjo pusiaukampinė, įs ižainė,ma lankis,sk ies u as,s a inis,s yga(MTŽ 1994). Sinonimais y a laikomi išpjo a–sek o ius,nuopjo a–segmen as, ačiau pag indiniai y a lie u iški e minai išpjo a,nuopjo a. Pusiauk aš inėi me- diana daba inėje ma ema ikos e minijoje ski iami: pusiauk aš inė– „ iesės a ka pa, jungian i ikampio i šūnę su k aš inės idu iu (geome ijoje)“ DŽ5, mediana – „ idu inė (cen inė) a si ik inio dydžio eikšmė ( ikimybių eo ijoje i ma ema ikos s a is ikoje)“ TŽŽe 2002. Nelie u iškos kilmės e minų konusas,pe pendikulia as Z. Žemai is ne- a oja, plg.: kūgis BJM 1921 89, KG 1938 5, MG I 1937 8 – konusas BJM 150 1921 89; s a muo BJM 1921 3, KG 1938 32, KG 1939 12, KG 1940 31, MAA II 1939 34, MAA III 1940 66, MG I 1937 46, MG II 1938 5, MG III 1938 53, ŠAA II 1939 24, ŠG 1923 15, ŠG I 1938 45, ŠG II 1938 10, ŠG III 1939 3 – pe pendikulia as ŠG 1923 15. Jie ne a ojami i daba inėje ma ema ikos e minijoje. Z. Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje sinonimais nelaikomi i ke i ainis BJM 1921 19, MAT 1922 44 – k ad a as BA 1921 7, BJM 1921 19, KG 1938 84, KG 1939 19, KG 1940 7, MAA I 1940 22, MAA III 1940 4, MAT 1922 44, MG I 1937 109, MG II 1938 3, ŠG 1923 62, ŠAA I 1939 44, ŠAA II 1939 3, ŠAA III 1939 11, ŠEA 1923 14. Sinonimiškai Z. Žemaičio inkinėlyje pa eikiami būd a džiai ke i ainis– k ad a inis. M. Šikšnys A i me ikosi algeb os e minųžodynėlyje e mino ci a ne- a oja, ėlesnių me ų ado ėliuose įsigali skai muo: skai muo BA 1921 5, BAT 1919 6, BJM 1921 9, KG 1938 22, MAA I 1940 11, MAA III 1940 46, MAT 1922 9, ŠG 1923 12, ŠAA I 1939 6, ŠAA II 1939 101, ŠAA III 1939 13, ŠG I 1938 81, ŠG III 1939 6 – ci a BAT 1919 5. M. Šikšnio žodynėlyje sinonimais laikomi ado ėliuose a ojami e mi- nai dėjinys BAT 1919 31, MAT 1922 11 – suma BA 1921 10, BAT 1919 17, BJM 1921 4, DAV 1910 39, JPT 1919 40, KG 1938 14, KG 1940 20, MAA I 1940 41, MAA III 1940 12, MAT 1922 11, MG I 1937 20, MG II 1938 6, MG III 1938 23, ŠAA I 1939 10, ŠAA II 1939 5, ŠAA III 1939 4, ŠEA 1923 10, ŠG 1923 11, ŠG I 1938 11, ŠG II 1938 33, ŠG III 1939 4. Tiesa, M. Šikšnys da pa eikia dė inys, ačiau sa o ado ėliuose a oja ik e miną suma, ku is i įsigalėjo ma ema ikoje. Ke u na ę sinonimų eilu ę dažniausiai suda o ienas a p au inis i ys lie u iški e minai: ske sinys JPT 1919 28 – ske sis BA 1921 50, BJM 1921 44 – ske smuo BA 1921 50, KG 1938 20, KG 1940 38, MAA II 1939 17, MG I 1937 26, MG III 1938 53, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 16, ŠG II 1938 17, ŠG III 1939 5 – diame as BJM 1921 89, JPT 1919 18, KG 1938 20, ŠG 1923 66. Pa ienių au o ių a o i ske sinys,ske sis neįsigalėjo. Ne a ojamas i diame as ( us. диаметр), p igijo ske smuo. Penkiana ę eilu ę suda o ke u i lie u iški i ienas nelie u iškos kilmės e minas: mas as DAV 1910 20 – mas elis KG 1940 39, MAA I 1940 22, MG II 1938 119, MG III 1938 4, ŠAA 1939 48, ŠG II 1938 68 – dyd odis KG 1940 39 – maš abas BA 1921 46, BJM 1921 35 – ma as BJM 1921 39. Kaip ma y i, dažniausias y a e minas mas elis, ku is bu o a ojamas ėlesniuose Diana Šilob i ai ė | Vienažodžiųma ema ikos e minųsinonimija... Te minologija | 2007 | 14 151 ado ėliuose (1938, 1940). Tačiau juose da andamas e minas dyd odis, ku io ėliau bu o a sisaky a. Z. Žemai is i J. Jablonskis mas eliui į a dy i siūlė mas ą (plačiau ž . Klima ičius 2005: 143–146). Ras as ienas a ejis, kai sinonimų eilu ę suda o hib idiniai ienažodžiai e minai, p z.: liniuo ė BJM 1921 12, KG 1938 7, KG 1940 70, MAA II 1939 60, MG I 1937 11, MG III 1938 90, ŠAA II 1939 32, ŠG 1923 7, ŠG I 1938 7, ŠG III 1939 67 – linijuoklas JPT 1919 46. Kaip ma y i, e miną linijuoklas a oja ik ienas au o ius. Šis e minas nep igijo – iki mūsų dienų išliko i ma ema ikos e minijoje y a a ojamas e minas liniuo ė. 2.2.2. VIENAKILMIAI MATEMATIKOS TERMINŲ SINONIMAI Nemaža a ejų, kai ieną iš sinonimų a oja dauguma ma ema ikos a- do ėlių au o ių, o ki ą – ik ienas: apsk i imas BJM 1921 51, KG 1938 17, KG 1939 30, KG 1940 7, MAA II 1939 149, MG I 1937 11, MG II 1938 3, ŠG 1923 43, ŠG I 1938 15, ŠG II 1938 17, ŠG III 1939 3 – a lankis ŠG 1923 43 (Z. Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje sinonimiški y a apsk i imas i sk aja);a ka pa BA 1921 4, BJM 1921 23, KG 1938 10, KG 1939 5, KG 1940 5, MAA I 1940 11, MAA II 1939 32, MG I 1937 17, MG III 1938 21, ŠAA I 1939 8, ŠAA II 1939 26, ŠEA 1923 27, ŠG I 1938 10 – a ėžas JPT 1919 28 (Z. Žemaičio inkinėlyje ik a ka pa); ga inys MAA I 1940 15, MAA II 1939 9, MAA III 1940 11, ŠAA I 1939 156, ŠAA III 1939 3 – išda a MAA I 1940 15 (Z. Žemaičio ik ga inys); u ulys BJM 1921 76, KG 1938 5, MAA II 1939 24, MG I 1937 9 – kamuolys KG 1938 5 (Z. Žemaičio e minų inkinėlyje – u ulys); liekana BA 1921 9, BAT 1919 37, JPT 1919 30, DAV 1910 27, KG 1938 12, MAA I 1940 35, MAA III 1940 34, ŠAA I 1939 6, ŠAA II 1939 101, ŠAA III 1939 15 – išdalos MAT 1922 30 (M. Šikšnys i Z. Žemai is sa o žodynėliuose pa eikia abu e minus); lyg is BAT 1919 87, MAA II 1939 6, MG III 1938 6, ŠAA II 1939 50, ŠAA III 1939 11, ŠG III 1939 26 – lyginys JPT 1919 9, MAT 1922 128 (Z. Žemaičio inkinėlyje šie e minai nė a lai- komi sinonimais: lyg is ( us. уравнение) i lyginys (равенство (формула)); sąlyga BJM 1921 38, JPT 1919 9, KG 1938 64, MAT 1922 110 – su a is MAT 1922 110; sandauga BA 1921 10, BAT 1919 17, BJM 1921 45, KG 1939 12, KG 1940 7, MAA I 1940 48, MAA II 1939 15, MAA III 1940 3, MAT 1922 21, MG I 1937 41, MG II 1938 11, MG III 1938 14, ŠG 1923 11, ŠAA I 1939 7, ŠAA II 1939 9, ŠAA III 1939 3 – padaugas JPT 1919 53 (M. Šikšnio e minų žodynėlyje – sandauga); skai iklis BA 1921 5, BAT 152 1919 17, JPT 1919 22, KG 1940 71, MAA I 1940 34, ŠAA I 1939 8, ŠAA II 1939 107 – suskai y ojas DAV 1910 25 (M. Šikšnio e minų žodynėly- je – skai iklis); sk i ulys BA 1921 3, BJM 1921 51, JPT 1919 13, KG 1938 7, KG 1939 37, MAA I 1940 22, MG I 1937 11, MG III 1938 53, ŠG 1923 66, ŠG I 1938 5, ŠG III 1939 22 – a as ŠG 1923 66 (Z. Žemaičio e minų inkinėlyje – sk i ulys). Pi muosiuose ma ema ikos e minų žodynėliuose pa eik i e minai a - ojami daugelio ma ema ikos ado ėlių au o ių, ik kai ku ie au o iai ne- pag įs ai ėliau kišo sa us. Z. Žemai is, kalbėdamas apie e minąlyg is, nu odė, kad jo anks esniuose lie u iškuose aš uose nebu o. Todėl nenuos abu, kad šiai są okai adin i, ypač anks esniuose ado ėliuose, bu o a ojamas e minas lyginys.J. Ja- blonskis e miną lyg is siūlė a o i ne ienaskai os, o daugiskai os o ma. Jo manymu, „čia u ima eikalo su bū ina d iejų dalių są eika, lygia eisiškumu, pusiaus y a“ (Žemai is 1966: 198). Tačiau ma ema ikai į ikino J. Jablonskį, kad „s a bu u ė i ą są oką iš eikš ą ienaskai a, kad bū ų aišku, jog u ima eikalo ne su kele u, be su iena lyg imi“ (Žemai is 1966: 198). T ina ės leksinių sinonimų eilu ės na ys a diklisanalizuojamo laiko a - pio ma ema ikos ado ėliuose a ojamas dažniausiai: a diklis BAT 1919 17, JPT 1919 22, KG 1940 71, MAA I 1940 34, ŠAA I 1939 8, ŠAA II 1939 63 – pažymė ojas DAV 1910 25 – ženklininkas BA 1921 5. Jis pa eikiamas i M. Šikšnio A i me ikosi algeb os e minųžodynėlyje. Te minas pažymė ojas a ojamas ado ėlyje (J. Damijonaičio), išleis ame iki M. Šikšnio žodynėlio leidimo (P. Ma ulionio i J. Spudulio [suda ė J. Gailu is] ado ėlyje užduo- inas, aii aRankiusužduocziuA i me ikosa baRakundosmokslo (1885) a ojamas žymė ojas). Va diklis a ojamas jau 1919 m. ado ėlyje (jis pa eikiamas i M. Šikšnio A i me ikosi algeb os e minųžodynėlyje), odėl neaišku, kodėl 1921 m. ado ėlyje šiai są okai žymė i pa a o as e minas ženklininkas. Da ybiniai sinonimai, ano J. Vaskelienės, y a okie, ku ie u i ą pačią šaknį i y a a imos eikšmės os pačios da ybos ka ego ijos da iniai (Vas- kelienė 2000: 75) Analizuojamuose ma ema ikos ado ėliuose dažniausios d ina ės da ybinių sinonimų eilu ės. Ne e ai sinonimų eilučių e minai ski iasi da ybos p iesagomis, p z.: da- liklis BA 1921 13, BAT 1919 17, MAA I 1940 72, MAA II 1939 5, MAT 1922 29, ŠAA I 1939 6, ŠAA II 1939 7, ŠAA III 1939 6, ŠEA 1923 38 – daly ojas DAV 1910 27; daugyba BA 1921 21, BAT 1919 16, JPT 1919 86, Diana Šilob i ai ė | Vienažodžiųma ema ikos e minųsinonimija... Te minologija | 2007 | 14 153 MAA I 1940 41, MAA III 1940 13, MAT 1922 21, ŠAA I 1939 31, ŠAA II 1939 97, ŠAA III 1939 9, ŠEA 1923 7, ŠG 1923 11, ŠG I 1938 12 – dau- ginimas BA 1921 29, DAV 1910 4, DAV 1911 8, JPT 1919 74, MAT 1922 24; dėsnis BJM 1921 33, KG 1938 8 – dės ė MAT 1922 47. Daly ojas ma ema ikos e minijoje nep igijo, nes p ieš a auja žodžių da y- bos dėsniams: su p iesaga - ojas pap as ai suda omi eikėjų i žymiai ečiau eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai. Šis e minas bu o a oja- mas pi muosiuose ma ema ikos ado ėliuose – P. Ma ulionio i J. Spudulio (suda ė J. Gailu is) (1885), P. Nė io (P. Vileišio) (1886). Išėjus M. Šikš nio A i me ikosi algeb os e minųžodynėliuinuosekliai im as a o i daliklis. Te minai daugybai dauginimas (iki XX a. bu o a ojamas i padaugi- nimas) y a a ojami i daba inėje e minijoje. Te minas dauginimas, ano Z. Žemaičio, u i bū i a ojamas „konk ečių eiksmų ykdymui žymė i“ (Žemai is 1966: 196). P ie šios g upės galima p iski i sinonimų eilu es, ku ių ienas na ys y a sudaik a a dėjęs daly is, o ki as p iesaginės da ybos daik a a dis: dalijamasis BA 1921 52, BAT 1919 17 – dalinys BA 1921 29, BAT 1919 52, DAV 1910 27, JPT 1919 53, KG 1938 14, MAA I 1940 72, MAA II 1939 14, MAA III 1940 15, MAT 1922 29, ŠAA I 1939 33, ŠAA II 1939 7, ŠAA III 1939 9, ŠEA 1923 7, ŠG I 1938 12, ŠG III 1939 6 (M. Šikšnio A i me ikosi  algeb os e minųžodynėlyje šie e minai aip pa pa eikiami kaip sinonimai); liečiamoji BJM 1921 53, JPT 1919 29, ŠG 1923 72, ŠG II 1938 17 – lie ėja KG 1939 35, KG 1940 52, MG II 1938 51, ŠG II 1938 17. Dėl pas a ųjų e minų nemažai ginčy asi. Z. Žemai is pas ebėjo, kad e minas liečiamoji gali sukel i d ip asmybių (be jį pa eikė Geome ijosi  igonome ijos e mi- nų inkinėlyje): „a ai iesė, ku i ką liečia, a ku ią kas liečia“. J. Jablonskis pasiūlė e miną lie ėja „pab ėžian am ik ą jos ak y umą“ (Žemai is 1966: 198). Daba inėje ma ema ikos e minijoje iesei, ku i su k ei e u i ik ieną bend ą ašką, pa adin i a ojamas e minas lies inė (MTŽ 1994). Da ieną sinonimų eilu ę suda o sudaik a a dėjusi į a džiuo inė būd a - džio i daly io o ma: pas i oji BJM 1921 53, MG I 1937 42, ŠG I 1938 28, ŠG III 1939 40 – pas i usioji KG 1938 32, ŠG 1923 15. Iki mūsų dienų išlikęs i daba inėje ma ema ikos e minijoje į iesę a plokš umą pas i usiai iesei pa adin i y a a ojamas e minas pas i oji (MTŽ 1994). Da ybiniais sinonimais laikomi i s ačiakampainis KG 1938 82, ŠG 1923 60 – s ačiakampis BA 1921 7, BJM 1921 19, KG 1939 5, KG 1940 31, MAA I 1940 22, MAA III 1940 153, MG I 1937 105, MG II 1938 3, ŠG 154 I 1938 85, ŠG II 1938 3. Daba inėje ma ema ikos e minijoje a ojamas s ačiakampis, bu ęs pa eik as jau Z. Žemaičio Geome ijosi  igonome ijos e minų inkinėlyje. Ma ema ikos ado ėliuose as a ina ių i ke u na ių da ybinių sinonimų eilučių: ke amoji BJM 1921 52, KG 1940 9, ŠG 1923 66, ŠG II 1938 17 – ke ė MAT 1922 44 – ki ėja KG 1939 34, KG 1940 52, MG II 1938 50, ŠG I 1938 16, ŠG II 1938 17; sudė is BA 1921 72, BAT 1919 12, MAA I 1940 41, MAA II 1939 28, MAA III 1940 12, MAT 1922 11, ŠAA I 1939 20, ŠAA II 1939 93, ŠEA 1923 7, ŠG I 1938 11 – sudėjimas MAT 1922 12 – sudės ymas DAV 1910 3, DAV 1911 3; dalyba BA 1921 13, KG 1938 14, MAA I 1940 41, MAA III 1940 15, MAT 1922 29, ŠAA I 1939 31, ŠAA III 1939 9, ŠEA 1923 7, ŠG I 1938 12, ŠG III 1939 6 – dalijimas BA 1921 27, BAT 1919 65, DAV 1910 4, DAV 1911 9, ŠAA I 1939 157 – dalymas JPT 1919 74 – dalinėjimas MAT 1922 64; daugiklis BJM 1921 82, JPT 1919 128, MAA I 1940 48, MAA II 1939 5, MAT 1922 21, MG I 1937 21, ŠEA 1923 11, ŠG I 1938 12, ŠG III 1939 23 – dauginamasis BA 1921 16, BAT 1919 17, MAA I 1940 48, MAA II 1939 21, MAA III 1940 3, ŠAA I 1939 7, ŠAA II 1939 3, ŠAA III 1939 4 – dauginys ŠAA I 1939 31 – daugmuo BA 1921 18, BAT 1919 41, MAA I 1940 48, MAT 1922 21, ŠEA 1923 36. Kaip ma y i, sinonimai čia a ojami i ų pačių, i ski ingų au o ių ado- ėliuose. Dydžiui, ku is dauginamas iš ki o dydžio, pa adin i J. Jablonskis siūlė e minus daugmuo (pi majam skaičiui) i daugiklis (an ajam skaičiui). P. Rumšas pas ebi, kad „daugmuoi dalmuo – ienos p iesagos naujada ai, ad neaišku, kodėl daugmuo u ėjo eikš i dauginamąjį, o dalmuo, p iešin- gai – ne dalijamąjį, o gau ąjį skaičių“ (Rumšas 1975: 7). Ne isi minė ų sinonimų eilučių e minai įsigalėjo i y a a ojami ma e- ma ikoje. Pa yzdžiui, ke amoji – ke ė– ki ėja: ke amoji – „mašina ja ams ki s i“, ke ė – „pa alpos a daik o kampas; nedidelis sklypas, pak aš ys“, ki ėja – asmenį pa adinąs daik a a dis. No s ma ema ikoje i a ojamas e minas ke ančiojilinija (MTŽ 1994), ačiau iesei, ku i ke a k ei ę ma- žiausiai d iejuose aškuose, pa adin i a ojamas e minas ki s inė. Sudės- ymas daba inėje ma ema ikos e minijoje aip pa nė a a ojamas (plg. pama inį šio e mino žodį sudės y i „sudėlio i, suklos y i“). Dalijimas i dalinėjimas u i ki okias eikšmes. J. Jablonskio siūlomas e minas daugyba bu o naujada as – jis u i ik ieną eikšmę (ma ema inę):daugyba ma . „dauginimo eiksmas“(J. Jablons- kis):Daugybos abelė,daugybosabėcėlė (Z. Žemai is). A ka pųdaugyba aš ai Diana Šilob i ai ė | Vienažodžiųma ema ikos e minųsinonimija...