Profesoriaus Povilo Brazdžiūno „Bendrosios fizikos“ vadovėlio (1960–1965) terminija

92 P o eso iaus Po ilo B azdžiūno Bend osios izikos ado ėlio (1960–1965) e minija ANgELĖ KAULAKiENĖ Lie u iųkalbosins i u as ĮVADINėS PASTABOS 2007 me ų ugsėjo 18 dieną sukako 110 me ų, kai gimė akademikas p o eso ius Po ilas B azdžiūnas – Lie u os šiuolaikinės ekspe imen inės izikos p adininkas. Jis bu o pi masis p o . Vinco Čepinskio mokinys, Lie- u os uni e si e e engė pi muosius labo a o inius izikos da bus, pi masis ašė diplominį izikos da bą i pi masis iš šio uni e si e o absol en ų iš y- ko į užsienį gilin i ekspe imen inės izikos žinių (Maka iūnienė 1990: 6). ciu icho uni e si e e klausė p o . E ino Š ödinge io, ką ik paskelbusio eikšmingus bangų mechanikos da bus, paskai ų, semina uose bend a o su žymiausiais XX a. izikais, a p jų su Nilsu Boh u (Šiuolaikinė izika 1997: 280). Baigęs s udijas i ga ęs iloso ijos dak a o laipsnį, g įžo į Lie u ą i ėl p adėjo di b i Lie u os uni e si e e. Jo iškili asmenybė i plačiašakė mokslininko i pedagogo eikla ap a a daugelyje Lie u oje išleis ų leidinių (Akademikas 1992; Blažienė 1987; Fizikos is o ija 1988; LTE II 1977: 255; Maka iūnienė 1990, 1994, 2001; MLTE I 1966: 262; Šena ičienė 1982; Šiuolaikinė izika 1997). Labai ge ai su okdamas mokslo s a bą au os kul ū ai, P. B azdžiūnas laikėsi nuomonės, kad jai ugdy i y a bū ina lie u iška mokslo kalba i ypač e minija. Ma y , nea si ik inai p o eso ius ne is ke i adalius sa o da bų y a paskelbęs lie u ių kalba (Blažienė 1987). Lie u ių izikos e minijos no minimo, ienodinimo klausimais jis domėjosi isą gy enimą. 1958 m. Fizikos e minųžodyno ( oliau – F) p a a mėje ašė: „G iež oms są okoms eikš i eikalinga iksli, g iež a i ienodai a ojama e minologija. Be šiuo me u mūsų espublikos izikų a ojami e minai ne u i okių sa ybių: labai dažnai ienai i ai pačiai są okai eikš i a ojami du a ba ne i ys e - minai, pasi aiko ne ykusių naujada ų, ypač e s inėje populia iojoje izikos li e a ū oje, ka ais keičiami jau nusis o ėję, įp as i e minai i pan. Todėl izikos e minologiją eikia su a ky i – eikalas s a bus i skubus“ (F 1958: Angelė Kaulakienė | P o eso iausPo iloB azdžiūnoBend osios izikos... Te minologija | 2007 | 14 93 3). Tikslių, g iež ų i ienodai sup an amų e minologijos nuos a ų jis lai- kėsi ašydamas iek mokslinius eikalus, iek mokslo populia inamuosius s aipsnius i ado ėlius. Tai aiškiai ma y i iš p o . P. B azdžiūno aukš ajai mokyklai ski o ado ėlio Bend oji izika, ku is pasi odė po pi mojo lie u- iško aukš osios mokyklos izikos ado ėlio – V. Čepinskio Fizikospaskai- ų – leidimo p aėjus apie ke u iasdešim me ų. Vado ėlį suda o ke u ios dalys. Pi mąsias is išleido Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, ke i ąją – leidykla „Min is“. Kiek ienos dalies apim is maždaug ienoda: 1 d. Mechanikai molekulinė izika, 1960, 416 p.; 2 d. Elek ai elek omagne izmas, 1961, 407 p.; 3 d. Op ika, 1963, 359 p.; 4 d. (be pa adinimo), 1965, 438 p. Kiek iena dalis specialis ų bu o ecenzuo a, sulaukė eigiamo e inimo, i ypač bu o pab ėž a, kad ado ė- lis pa ašy as aiškia, ge a, aisyklinga kalba (Jonai is 1962: 175; Puodžiukynas 1962: 37). Kaip nu odo hen ikas ho odničius, „Bend osios izikos IV dalis užbaigia didelį i labai eikalingą Lie u os izikams i ki ų iksliųjų mokslų a s o- ams p o . P. B azdžiūno eikalą. Lie u ių kalba po V. Čepinskio Fizikos paskai ų, ku ios bu o ašy os paskubomis i u ėjo isą eilę me odinių ūkumų, o daba y a bibliog a inė e enybė, ai y a pi mas okios didelės apim ies i ienodai aukš u lygiu pa ašy as izikos eikalas. Jame apim i isi šiuolaikinės izikos sky iai i , kas ypač pas ebima pasku iniame IV ome, pa eikiamos žinios i apie pačius naujausius izikos pasiekimus“ (ho odni- čius 1967: 877). Tad po okio palankaus specialis ų į e inimo maga pažiū ė i, kokia y a p o . P. B azdžiūno Bend osios izikos e minija i kuo ji ski iasi nuo V. Če- pinskio Fizikospaskai ų e minijos. Šie dalykai i ap a iami s aipsnyje. 2. VADOVėLIO BENDROJIFIZIKA TERMINAI. JŲ SANDARA IR KILMė 2.1. Fizika labai glaudžiai susijusi su elek onika, elek o echnika, adio- echnika, echnika i ki ais iziniais bei echnologijos mokslais, odėl i P. B azdžiūno Bend ojoje izikoje y a šių mokslų bend ųjų e minų, p z.: aplinkaBF III 173, ap ijaBF II 314, aud aBF II 164, dydisBF I 30, ga delė BF IV 379, geležisBF II 208, g andinėBF II 72, g iaus inisBF II 143, inka- asBF II 318, į ampaBF II 145, judėjimasBF I 53, juos aBF II 347, kilpa BF II 58, k ū isBF III 35, laipsnisBF II 116, lęšisBF III 323, lydinysBF I 354, pėdsakasBF II 272, pluoš asBF II 271, p iemaišaBF II 103, s i isBF 94 II 57, še disBF II 190, akasBF II 272, a pasBF II 150, anduoBF I 131, idu kisBF II 41, i pesysBF II 333, ženklasBF I 189 i k . Dalį Bend osios izikos e minų galima as i jau Kelei yje (1849–1880), Auš oje (1883–1886), Populia iszkame ank edyje yzikos (1889), K. Šake- nio Fizikoje (1920), ank aš iniame I. Končiaus Fizikos ado ėlyje (1919) i žodynėlyje Te minai izikos eikalams (1923–1924), V. Čepinskio Fizikos paskai ose (1923–1926). Vadinasi, okie e minai iki XX a. an osios pusės u ėjo jau pe 100 me ų, o jeigu skaičiuo ume iki šių dienų, ai i 150 me ų a osenos adiciją, p z.: ašisBF I 344, plg. K 1851 25 981, PF 11, ŠF II 60, 726T2, FP I 93, aszisA 1884 5–6 209; aukš is BF I 134, plg. ŠF I 88, augš is FP I 33, augsz is A 1884 5–6 167; bū is BF I 221, plg. bu is A 1886 1 28; ga aiBF I 327, plg. A 1884 5–6 171; kibi kš isBF II 145, plg. K 1851 11 42–43, ŠF II 76, FP VII 114, kibi ksz is A 1885 10–11 319; medžiaga BF II 42, plg. KF 2, ŠF III 10–11, 108T, FP VII 13, medega A 1883 2 48, PF 3, medžgina KF 2; o asBF II 139, plg. K 1850 6 24; saulėBF II 8, plg. A 1886 6 177; spindulysBF III 35, plg. K 1852 24 96, KF 159, ŠF III 14, 1417T, FP VI 6; s o ėBF I 132, plg. K 1851 11 43, A 1886 6 177, ŠF II 71, 544T, FP VI 7, s io ė A 1885 10–11 319; s ulpasBF II 7, plg. K 1851 11 43; šilumaBF I 324, plg. szilumaA 1883 6 173, šilimaK 1851 11 42, KF 147, ŠF I 11, 1275T, FP III 3, szilima A 1884 5–6 171; š iesaBF III 71, plg PF 82, ŠF III 50, FP VI 6, sz iesa A 1884 5–6 195; žaibasBF II 6, plg. K 1856 27 107, PF 96, ŠF II 76, FP VII 122 i k . Kiek umpesnę a osenos adiciją u inčius galima laiky i šiuos e mi- nus, p z.: bangaBF I 173, plg. ŠF III 74, FP VI 113; b anduolysBF IV 196, plg. FP III 80; dalelėBF IV 196, plg. PF 41, ŠF I 113, FP IV 34; da bas BF I 45, plg. KF 160, ŠF III 91, 789T, FP VII 332; dėsnisBF I 364, plg. FP I 25; dujosBF II 133, plg. ŠF I 77, FP VII 385, duja KF 161; ypa ybė BF II 62, plg. PF 82, FP VII 263; jėga BF I 28, plg. KF 39, ŠF I 24, 386T, FP II 48; kampasBF II 49, plg. ŠF III 72, 1321T, FP I 87; keliasBF II 90, plg. FP I 13; kiekisBF II 6, plg. FP VII 34; k yp isBF II 13, plg. FP I 9; k osnisBF II 87, plg. FP VII 187; kūnas BF III 35, plg. KF 157, ŠF III 35, 1377T, FP I 62; lankasBF II 149, plg. ŠF II 51, FP VII 187; laukasBF II 6, plg. ŠF II 56, FP VII 313; lyg isBF I 223, plg. FP VI 55; pa i šius BF III 130, plg. ŠF II 17, 915T, FP VI 56; pe ysBF I 53, plg. ŠF I 15, pe is 1 Pi mieji skai menys odo Kelei io i Auš os leidimo me us, an ieji – nume į, o e ieji – puslapį. 2 Skaičius odo žodynėlio Te minai izikos eikalams ( oliau – T) e mino nume į. Angelė Kaulakienė | P o eso iausPo iloB azdžiūnoBend osios izikos... Te minologija | 2007 | 14 95 FP I 64; plokš elėBF II 25, plg. ŠF II 31, FP IV 39; plokš uma BF II 162, plg. FP I 80; pusiaus y a BF I 99, plg. 1028T, FP I 63, pusiaus i aŠF I 40; eikšmėBF I 9, plg. FP I 35; eiškinys BF II 5, plg. FP I 3; u ulysBF II 25, plg. ŠF III 90, FP I 66; san ykisBF II 153, plg. FP VI 58; skaičiusBF IV 79, plg. FP VII 421; sluoksnisBF II 245, plg. ŠF III 69, sluoksnysPF 65, sluogsnisFP II 3; s au asBF III 22, plg. s iau asFP VII 59; šal inisBF II 6, plg. FP VI 47; aisyklėBF II 102, plg. FP VII 167; aškasBF III 35, plg. FP IV 37; inklasBF II 364, plg. FP VII 192; ainikasBF II 146, plg FP VII 387; amzdisBF II 267, plg. FP VII 385; a ža BF II 72, plg. FP VII 167; e smėBF II 14, plg. FP VI 7; iene asBF I 30, plg. FP I 12; žemėBF II 21, plg. FP I 39; žiedasBF II 99, plg. ŠF II 71, FP VII 283; ž akėBF III 22, plg. FP VI 9 i k . 2.2. Sa o sanda a Bend osios izikos e minai, kaip i apsk i ai kiek ienos mokslo s i ies e minai, y a ienažodžiai i sudė iniai. Dauguma ienažo- džių e minų y a su e minin i pap as ieji lie u ių kalbos žodžiai i da iniai. Iš da inių daugiausia y a p iesagų i galūnių edinių, šiek iek p iešdėlių edinių i dū inių. 2.2.1. Iš eiksmažodžių daugiausia y a eiksmažodžių abs ak ų, a ba eiksmų pa adinimų, u inčių p iesagas -imas/-ymas, p z.: apg ęžimasBF IV 110, apsig ęžimasBF IV 240, a sispindėjimasBF III 38, a sis ūmimas BF II 5, a skai ymasBF I 40, didinimasBF III 44, d ejinimasisBF II 347, i imasBF II 145, išba s ymasBF III 206, išlais inimasBF III 244, išpli imas BF III 126, išsigimimasBF I 297, išsilaikymasBF I 49, išsiplė imasBF II 143, išspaudimasBF II 5, jungimasBF II 306, k i imasBF II 151, lūžimas BF I 186, pasikei imasBF II 98, pasiski s ymasBF I 293, pasisukimasBF I 193, pasukimasBF I 349, pas i imasBF II 162, pe nešimasBF II 101, p amušimasBF II 108, p a e inimasBF II 155, p askaid inimasBF III 124, p iso inimasBF I 332, egėjimasBF III 95, skaldymasBF IV 193, skilimas BF II 115, spindulia imasBF IV 269, s o enimasBF II 330, s ingimasBF I 337, su ankėjimasBF II 23, su ikimasBF II 7, š y ėjimasBF II 146, elki- masisBF II 111, i imasBF II 98 i k . Dalį okių pa p iesagų -imas/-ymas edinių galima as i i V. Čepinskio Fizikospaskai ose (Kaulakienė 2006: 80–81). Kai ku ie sukonk e ėję iek V. Čepinskio Fizikospaskai ų, iek P. B az- džiūno Bend osios izikos p iesagos -imas ediniai gali bū i laikomi eiksmo ezul a o pa adinimais, p z.: apsi eiškimas „ eiškinys“: „Šiandieninės izikos dalykas i užda inys – ai y inėjimas ų gam os apsi eiškimų, ku iems eiš- 96 kian is kūnų sudė is, a ba jųjų medžiaga, isiškai nesimaino“ FP I 4; įlin- kimas „įlinkis“: „Šešėlių susida ymas į odo ą, kad š iesa sklinda iesiomis linijomis, be jokių įlinkimų“ FP VI 4; į empimas„į ampa“: „Vadinasi, elek- iškasai į empimas eikia ik mediume i baigiasi an laidininko pa i šiaus“ FP VII 55; p iso inimas„so is“: „Ji adinama p iso inimok ei e“ BF I 332; slėgimas„slėgis“: „Tie papildomislėgimai adinami ga so, a ba akus iniu slėgimu“ BF I 193; i imas„ i smas“: „1-mos ūšies aziniais i imais lai- kome okius <...>“ BF I 330; p-n pe ėjimas „sandū a“: „Taigi p-npe ėjimas pe ski ia š iesos suku us elek onus i skyles <...>“ BF III 255. Te minu pe ėjimas iek Bend ojoje izikoje, iek apsk i ai uome iniuose izikos leidiniuose bu o adinamas i am ik os ūšies kon ak as elek os s o ės g andinėje, kai sujungiamos d i medžiagos, i elek ono (a pozi- ono) būsenos pakei imas (pa yzdžiui, š iesos suge ies, emisijos me u), i medžiagos a ene gijos am ik as paki imas. Vadinasi, uo pačiu e minu bu o adinami keli ski ingi eiškiniai. Te minologijos požiū iu oks dau- gia eikšmis e minas ukdo sup as i są oką, ki a e us, nedi e encijuo a e mino a osena apsunkina i specialis ų bend a imą. Tad FTŽ e mino pe ėjimas bu o a sisaky a i minė os są okos pa adin os lie u iškais e - minais: sandū a (asime inė,gilioji,puslaidininkių,pn, iesinė, auk inėi pan.), šuolis(a i kš inis,b anduolinis,daugiak an is, elek ono, iendalelis i pan.), i smas(b anduolio,ene gijos, azinis,sa aiminisi pan.) (Kaula- kienė 1982: 41–42). Kiek mažesnes p iesagų edinių g upes suda o eiksmo ezul a o pa adi- nimai, pada y i su p iesagomis -inys,- is,p z.: junginysBF II 157, lydinys BF I 354, eiškinysBF IV 409, sp endinysBF I 159, sukinysBF I 59, šo inys BF I 139; g iū isBF II 144, sudė isBF II 106, šly isBF I 111, in isBF I 104 i k .; į ankių a eiksmo a likimo p iemonių pa adinimai, pada y i su p iesagomis -iklis,-yklė,-uoklis,-uoklė,- u as,p z.: degiklisBF I 142, ėmiklisBF II 60, maišiklisBF II 349, odiklisBF II 93, skai iklisBF IV 212, i piklisBF I 337, a iklisBF I 302; s a s yklėsBF I 310; s y uoklėBF I 95; daugin u asBF II 254, ga sin u asBF IV 215, g ei in u asBF IV 217, im u asBF I 209, lygin u asBF II 244, pu kš u asBF I 137, siųs u asBF II 344, s ip in u asBF IV 420; eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, pada y i su p iesagomis -ėjas,- ojas,p z.: [k ū io] nešėjasBF II 47, [masinis] spinduliuo ojasBF II 348: „Nepag indiniųk ū ionešėjų injekcija iš me alo į puslaidininkį bu o panaudo a signalams sus ip in i“ BF IV 14; „Masiniospinduliuo ojoišspinduliuo ų bangų ilgis s y a o a p Angelė Kaulakienė | P o eso iausPo iloB azdžiūnoBend osios izikos... Te minologija | 2007 | 14 97 50–0,082 mm“ BF II 349. Kaip ma y i iš kon eks o, šiais e minais pa adin i am ik i daik ai. Jiems ėliau bu o pasiūly i ykę pakai alai k ū ininkas (Klima ičius 2005: 210–214) i spinduolis, ku ie izikų a ojami iki šiolei, plg. FTŽ i RTŽ. 2.2.2. P iesagų edinių, iš es ų iš a dažodžių i daly ių, daugiausia y a ypa ybių pa adinimų su p iesaga -umas, p z.: apg ęžiamumasBF III 36, apš ies umasBF III 23, ap akumasBF I 150, a spa umasBF I 107, daugia- lypumasBF IV 106, dažnumasBF IV 74, dėmė umasBF II 164, galingumas BF I 47, įspūdingumasBF II 193, jau umasBF II 107, jud umasBF II 117, kie umasBF I 108, klampumasBF I 139, k ei umasBF I 24, laidumasBF II 105, lyginumasBF IV 241, našumasBF III 33, neapib ėž umasBF IV 173, ne ienaly iškumasBF IV 239, pajėgumasBF III 294, p alaidumasBF II 199, yškumasBF III 24, spūdumasBF I 114, s a umasBF II 275, s ip umasBF I 86, š iesingumasBF III 96, alpumasBF II 131 i k . Dalis jų su ampa su V. Čepinskio Fizikospaskai ų p iesagos -umas edi- niais (Kaulakienė 2006: 81). Kaip ma y i iš pa yzdžių, išsky us kele ą, daugumaBend osios izikos p ie- sagos -umas edinių y a pada y i iš būd a džių, u inčių pap as ą i da ybiš- kai nesudė ingą kamieną. Bend ojoje izikoje po ieną ki ą galima as i jau i anks esniuose izikos leidiniuose su p iesagomis -ininkas i -ynas iš daik a- a džių pada y ų e minų, p z.: laidininkasBF II 24, a žynasBF II 73. Bene daugiausia y a iš daik a a džių pada y ų deminu y ų, u inčių spe- cializuo ą a pe kel inę eikšmę. Š ai kiek as a Bend osios izikos II dalyje deminu y ų: eilu ėBF II 18, ga delėBF II 103, juos elėBF II 34, kamš elis BF II 9, kilpelėBF II 176, lankelisBF II 37, lapelisBF II 9, na elisBF II 111, pe a ėlėBF II 123, plokš elėBF II 25, odyklėlėBF II 5, u ulėlisBF II 26, siūlelisBF II 86, skylu ėBF II 25, s iebelisBF II 9, šepe ėlisBF II 65, a pelisBF II 336, il elisBF II 82, inklelisBF II 25, eid odėlisBF II 176, ilkelisBF II 197, zuikelisBF II 176, žiedelisBF II 69 i k . Be abejo, deminu y ų bū ų nė kiek ne mažiau i ki ose šio ado ėlio dalyse. Ma y , galima da y i iš adą, kad uome inėje mokslo kalboje bu o links ama mažus dalykus adin i deminu y iniais e minais i su eik i jiems specializuo ą a ne pe kel inę eikšmę. 2.2.3. Dauguma galūnių edinių, pada y ų iš eiksmažodžių su galūne -a, p z.: iškylaBF I 174, į ampaBF II 145, padalaBF II 36, pakai aBF I 355, p iemaišaBF II 103, są eikaBF II 7, i galūnėmis -is,-ys,p z.:apybėgisBF I 82, bū isBF I 216, išš y isBF IV 419, nuo olisBF II 13, piū isBF I 313, 98 pok ypisBF IV 239, poslinkisBF II 41, poš y isBF IV 418, yšysBF II 13, smūgisBF II 142 i k ., į a dija eiksmo ezul a ą. 2.2.4. Galūnių edinių, pada y ų iš a dažodžių su galūne -is, p z.: aukš is BF I 134, dydisBF II 156, ilgisBF I 175, galima as i i V. Čepinskio Fizikos paskai ų ado ėlyje (Kaulakienė 2006: 82). 2.2.5. Iš dažniau andamų P. B azdžiūno ado ėlio dū inių galima pa- minė i okius: ga siakalbisBF II 343, g e asienisBF II 18, laik odisBF II 64, pusamžisBF IV 188, pusašėBF I 81, pusbangėBF IV 384, pusiaus y a BF I 99, puslaidininkisBF I 357, pusšešėlisBF III 36, ske spiū isBF I 138, a pmazgisBF II 103, anden iekisBF I 138, žaibolaidisBF II 68, žemėlapis BF II 162 i k . 2.3. Be lie u iškų ienažodžių e minų, ki ą Bend osios izikos e minijos sluoksnį suda o a p au iniai e minai i hib idai. Dauguma a p au inių ienažodžių e minų y a lo ynų i g aikų kilmės, p z.: abso bcijaBF IV 384 (lo . abso b io „sugė imas“), akumulia o iusBF II 132 (lo . accumula o „su inkėjas“), anodasBF II 268 (g . anodos „kelias aukš yn“), anizo opijaBF I 343 (g . anisos „nelygus“ + g . opos „k yp- is; sa ybė“), de o macijaBF I 106 (lo . de o ma io „ o mos pakei imas“), dispe sijaBF III 198 (lo . dispe sio „išsklaidymas“), e ek as BF II 110 (lo . e ec us„po eikis; ezul a as“), emisijaBF III 295 (lo . emissio „išspindulia- imas“), ononasBF IV 385 (g . phōnē „ga sas“), gene a o iusBF II 66 (lo . gene a o „gamin ojas“), indika o iusBF II 60 (lo . indica o „ ody ojas“), ka odasBF II 114 (g . ka hodos „kelias žemyn“), me odasBF II 236 (g . me hodos „ y imo kelias“), momen asBF II 53 (lo . momen um <mo eo „judinu“), neu onasBF II 8 (lo . neu um „nieka as“), p o onasBF II 8 (g . p ō os „pi mas“), o acijaBF IV 352 (lo . o a io „sukimasis“), sis emaBF I 329 (g . sys ēma „sanda a“), s uk ū aBF IV 49 (lo . s uc u a), eo ijaBF II 106 (g . heō ia „ y imas“), e modinamikaBF I 279 (g . he mos „šil as“ + g . dynamikos „jėgos“), ek o iusBF I 30 (lo . ec o „nešėjas“) i k . Tik keliolika a p au inių e minų y a a ėję iesiogiai a pe a pininkes iš anglų kalbos, p z.: s ime is BF II 144 (angl. s eam „ ekė i“), ekas BF II 272 (angl. ack „pėdsakas“) i k ., a ba iš anglų kalbos, be lo yniškos kil- mės, p z.: impedansasBF II 291 (angl. impedance < lo . impedio „ ukdau“), kohe e isBF II 337 (angl. cohe e < lo . cohae e e); iš p ancūzų kalbos, p z.: ba je asBF II 249 (p anc. ba iè e), biu e ėBF II 114 (p anc. bu e e), izo- lia o iusBF II 24 (p anc. isola eu ), kon ū asBF II 333 (p anc. con ou ), elė BF II 208 (p anc. elais), a ba lo ynų a g aikų kalbos kilmės – pe p ancūzų Angelė Kaulakienė | P o eso iausPo iloB azdžiūnoBend osios izikos... Te minologija | 2007 | 14 99 kalbą, p z.: kondensa o iusBF II 30 (p anc. condensa eu < lo . condenco „su i š inu“), polia izacijaBF III 168 (p anc. pola isa ion < g . polos „aši- galis“), ezonansasBF I 164 (p anc. ésonance < lo . esonans „aidin is“), s a is ikaBF IV 205 (p anc. s a is ique < lo . s a us „būklė“); iš okiečių a olandų kalbų, p z.: d ei asBF II 94 (ol. d i en „ a y i“), d oselisBF II 293 ( ok. d osseln „slopin i“), konduk ansasBF II 293 ( ok. Konduk anz), lempa BF II 273 ( ok. Lampe) i k . Kai ku iuos P. B azdžiūno ado ėlio Bend oji izika a p au inius e mi- nus, išlikusius iki šių dienų, galima as i jau anks esniuose izikos leidiniuo- se, p z.: cen as BF I 41, plg. ŠF I 40, FP I 87; dinaBF I 30, plg. F III 84, FP I 56; elek aBF II 8, plg. A 1883 8–10 281, PF 94, F II 29, FP VII 385; elek oli asBF II 117, plg. F II 44, FP VII 204; ene gijaBF IV 388, plg. F III 91, FP I 56; izikaBF I 7, plg. F I 3, FP I P akalba, k izikaA 1884 1–3 35; g amasBF I 30, plg. F I 3, FP I 11; kons an aBF II 41, plg. FP VII 82; linijaBF II 160, plg. PF 5, FP VI 3; magne asBF II 157, plg. K 1851 11 42, F II 11, FP VII 3, magnasasA 1885 10–11 319; magne izmasBF II 200, plg. FP VII 3, magne ismasA 1886 6 170, magne ys ėK 1851 12 46; masėBF IV 25, plg. ŠF III 84, FP I 24; mašinaBF I 100, plg. FP I 61, maszinaA 1884 5–6 168, maszyna A 1885 9 288; ma e ijaBF II 13, plg. A 1886 5 140, FP VII 385; mechanikaBF I 13, plg. FP I 69, mekanikaŠF III 84, mēkanikaA 1883 7 207; mo o asBF II 306, plg. ŠF II 75, FP VII 313; poliusBF II 138, plg. A 1885 10–11 320, ŠF II 6, polisA 1884 5–6 209, FP VII 249; spek as BF III 125, plg. PF 89, ŠF II 6, FP VII 3 i k . Vadinasi, minė i a p au iniai e minai lie u iškoje izikos e minijoje a - ojami jau seniai – kai ku ie 120–150 me ų. Be o, dalies jų Bend ojoje izikoje bu o į i in a šiandien įp as a i abejonių nekelian i one inė a mo ologinė o ma, p z.: ampli udėBF I 173, anijonasBF II 115, ba e ijaBF II 138, cilin- d asBF II 171, o mulėBF I 129, g ammolekulėBF I 220, hipo ezėBF I 7, jonasBF II 110, molekulėBF IV 26, osmosasBF I 337, skalėBF I 223 i k . Vienodos eikšmės k ei ėms pa adin i P. B azdžiūno bu o pasi ink a okia mo ologinė o ma: izodinama( ienodo s ip umo k ei ė), izogona( ienodo nuk ypimo k ei ė), izoklina( ienodo pas i imo k ei ė) BF II 164, plg. da izoba a,izocho a,izogona,izoklina,izo e ma,izo opaF 1958: 38–39, ku i po keliolikos me ų bu o pakeis a į: izoba ė,izoba ė,izocho ė,izoch oma ė, izoch onė,izodinamė,izogonė,izo achė,izo e mėFTŽ 1979. Tačiau naujai pa eng ame Fizikos e minųžodyne(2007) ėl bu o g įž a p ie P. B azdžiūno ado ėlyje eik os šių k ei ių pa adinimo mo ologinės o mos. 100 Bend osios izikos ado ėlyje a ojama hib idinių e minų, pada y ų su į ai iakilmiais dėmenimis i a iksais. Galima bū ų paminė i okius: 1) a p au inis pama inis žodis i lie u iškas a iksas, iksliau p iesaga -imas, p z.: au o aza imasBF IV 218 (: au o aza o), įelek inimasBF II 5 (: įelek i- no), išsielek inimasBF II 7 (: išsielek ino), pe sielek inimasBF II 141 (: pe - sielek ino), įmagne ėjimasBF II 190 (: įmagne ėjo), įmagne inimasBF II 202 (: įmagne ino), joniza imasBF IV 210 (: joniza o); -umas, p z.: elas ingumas BF I 115 (: elas ingas), in ensy umasBF IV 366 (: in ensy us), kohe en iš- kumasBF III 106 (: kohe en iškas),mul iple umasBF IV 107 (: mul iple us), polia izuojamumasBF III 174 (: polia izuojamas), p opo cingumasBF I 107 (: p opo cingas), adioak y umasBF IV 195 (: adioak y us), elia y umas BF III 286 (: elia y us), s abilumasBF IV 258 (: s abilus) i k .; 2) lie u iškas pama inis žodis i a p au inis dėmuo, p z.: ampe alanda BF II 71, ampe ija BF II 185, an idalelėBF IV 200, an imazgisBF I 174, an- imedžiagaBF IV 336, bilęšisBF III 109, elek o a aBF II 90, o odaugin u- asBF II 255, o olaidumasBF III 248, o oplokš elėBF IV 206, o osluoksnis BF IV 208, o os o ėBF III 240, o o a žaBF III 248, hipe b anduolysBF IV 330, kilo a alandaBF II 86, magne o a aBF II 183, o o andenilis BF IV 367, pa a andenilisBF IV 367, piezoašisBF II 63, piezoga siakal- bisBF II 60, supe laidininkisBF II 98, supe laidumasBF II 97, supe akumas BF II 100, e moelek o a aBF II 256, e mok yžiusBF II 258, ul aga sas BF I 207 i k . Taip suda y ų y a i kele as būd a džių a daly ių, einančių sudė inių e minų šalu iniais dėmenimis, p z.: an iuž e iamasis[sluoksnis] BF II 245, au os y uojan i[sis ema] BF I 170, elek oneigiamos[dujos] BF I 217, hipe smulkioji[s uk ū a] BF IV 139, ul ap a e in as[bū is] BF I 257, ul- a umpoji[ adijo banga] BF II 348 i k . 2.4. Bene daugiausia ado ėlyje y a sudė inių – d ižodžių i ižodžių e minų. Jie pagal pag indinį dėmenį gali suda y i am ik us lizdus i po- lizdžius, p z.: ašis:elek inėa.BF II 10, gulsčiojia.BF II 36, magne inėa.BF II 158, nepolia inėa.BF II 61, op inėa.BF II 61, polia inėa.BF II 61, segne oelek- inėa.BF II 57; banga:elas inėb.BF II 63, elek omagne inėb.BF II 331, elek oninėb.BF III 315, azinėb. BF III 313, išilginėb.BF I 175, išspinduliuojama adijob. BF II 345, kohe en inėb.BF III 107, mik o adijob.BF II 358, neslopinama adijob.BF II 340, plokščiab.BF I 183, adijob.BF III 19, s e inėb.BF I Angelė Kaulakienė | P o eso iausPo iloB azdžiūnoBend osios izikos... Te minologija | 2007 | 14 107 „Judančio kūno u imą ene giją adiname judėjimo, a ba kine ine,ene gi- ja. Išdi e encijuokime kine inėsene gijos eiškinį <...>“ BF I 46. „Kine inės ene gijosiš es inė pagal g ei į iš eiškia judančio kūno judėjimo kiekį“ BF I 47. „Elek inį lauką, ku io s ip umas <...> isu y a ienodas, adiname ie- nalyčiu, a ba homogeniniu, lauku“ BF II 55. „Vienalyčiameelek iniamelauke kūną eiks sukamasis momen as <...> ienalyčiamelaukedielek inis kūnas pak yps a elek inio lauko k yp imi <...>“ BF II 56 i k . y a ik ienas ki as a ejis, kai sudė iniai e minai, besiski ian ys sino- niminiais šalu iniais dėmenimis, iš isai abu pa eikiami isame ado ėlyje, p z.: „Šios ūšies de o maciją adiname šli imi. Ją nusakome šli ies,a ba sukamuoju,moduliu<...>. G y a šli ies,a ba sukamasis,modulis,p iklausąs ik nuo medžiagos elas ingumo sa ybių. <...> šiam a ejui, šli ies,a ba su- kamąjį,modulįG galėsime aip iš eikš i <...>“ BF I 111. 3.3. Be nu ody ų sudė inių e minų šalu inių dėmenų sinoniminės aiškos a ejų, P. B azdžiūno Bend ojoje izikoje y a ik ienas ki as sudė inių e - minų šalu inių dėmenų a ian inės aiškos a ejis, p z.: džaulinėšilumaBF II 87 i DžauliošilumaBF II 202, e e inėhipo ezėBF II 6 i e e iohipo ezė BF II 52, kuloninėjėgaBF II 13 i Kulonoa s ūmimojėgaBF II 24, eigiamas dipoliok ū is BF II 55 i eigiamasise d inisk ū isBF II 144 i k . Iš okių negausių iek ienažodžių, iek sudė inių e minų šalu inių dė- menų sinoniminės i a ian inės aiškos a ejų galima da y i iš adą, kad P. B azdžiūno Bend osios izikos didžiuma e minų jau bu o suno min a. Ja ėmėsi i ėlesni izikos leidinių au o iai, i izikos e minų žodynų su- da y ojai. 4. IŠVADOS P. B azdžiūno Bend oji izika bu o an asis lie u iškas ke u ių dalių izikos ado ėlis aukš ajai mokyklai, ku is pasi odė po pi mojo aukš osios moky- klos izikos ado ėlio – V. Čepinskio Fizikospaskai ų – p aėjus maždaug ke u iasdešim me ų. Tiek Bend osios izikos, iek Fizikospaskai ų e miniją suda o ne ik g y- nosios izikos, be i bend ieji, i su ki omis izinių bei echnologijos mokslų s i imis susiję izikos e minai. 2. Bend osios izikos e miniją suda o su e minin i pap as ieji lie u ių kalbos žodžiai, da iniai i a p au iniai e minai. Iš edinių dažniausi p ie- sagų -imas/-ymas,-umas,-ybė,-inys,-iklis,-yklė,- u as,galūnių -a,-is 108 ediniai i dū iniai. Iš dū inių dažnesni da iniai su eiksmažodiniu an uoju dėmeniu. Didžiuma a p au inių e minų y a lo ynų i g aikų kilmės a ba iš lo ynų a g aikų kalbos a ėję pe anglų a p ancūzų kalbą. 3. Tiek Bend osios izikos, iek Fizikospaskai ų ado ėlyje bene daugiausia sudė inių d ižodžių i ižodžių e minų, ku iuos pagal pag indinį dėmenį galima suski s y i į am ik us lizdus. Bend osios izikos ado ėlyje okių lizdų nepalyginamai daugiau negu Fizikospaskai ose. Dauguma Bend osios izikos lizdų sudė inių e minų a ojama iki šiol. Tai odo iek ado ėlio au o iaus, iek edak o ių a likus didelį no minamąjį da bą. 4. Negausi Bend osios izikos sinoniminė i a ian inė iek ienažodžių, iek sudė inių e minų aiška odo, kad didžiuma P. B azdžiūno ado ėlyje a o ų e minų uo me u jau bu o suno min i i apo ėlesnių e mino- g a inių izikos leidinių pag indu. LITERATūRA Akademikas 1992: AkademikasPo ilasB azdžiūnas. Suda y ojai E. Balny ė, V. Kalesinskas, E. Maka iūnienė, Vilnius. Blažienė I. 1987: Po ilasB azdžiūnas. Li e a ū os odyklė, Vilnius. Fizikos is o ija 1988: Fizikosis o ijaLie u oje.I (1579–1940). Au o ių kolek y as: P. B azdžiūnas, h. ho odni- čius, h. Jonai is, A. Puodžiukynas, I. Šena ičienė, Vilnius. ho odničius h. 1967: Bibliog a ija. – Lie u os izikos inkinys7(4), 877–879. Jonai is h. 1962: Bibliog a ija. – Lie u os izikos inkinys2 (1/2), 175. Kaulakienė A. 1982: Dėl kelių sudė inių e s inių e minų. – Kalboskul ū a43, 39–43. Kaulakienė A. 2003: Lie u iškų izikos ado ėlių elek os i magne izmo e minai. – Te minologija 10, 107–116. Kaulakienė A. 2006: Pi mojo lie u iško aukš osios mokyklos izikos ado ėlio e minija. – Te minologija 13, 76–96. Klima ičius J. 2005: Leksikologijosi  e minologijosda bai:no mai is o ija,Vilnius. LTE II 1977: Lie u iškoji a ybinėenciklopedija2, Vilnius. Maka iūnienė E. 1990: Po ilasB azdžiūnas,Kaunas. Maka iūnienė E., Klimka L. 1994: Lie u os izikųi as onomųsą adas, Vilnius. Maka iūnienė E., Klimka L. 2001: Lie u os izikųi as onomųsą adas, Vilnius. MLTE I 1966: Mažojilie u iškoji a ybinėenciklopedija1,Vilnius. Puodžiukynas A. 1962: Bend oji izika. – Mokslasi  echnika3, 37. Šena ičienė I. 1982: Fizikos aidaLie u oje(1920–1940), Vilnius. Šiuolaikinė izika 1997: Šiuolaikinė izikaLie u oje. Suda y ojai: E. Maka iūnienė, E. Rupšlaukis, D. Uso y ė, Vilnius. ŠALTINIAI A – Ausz a, Laik asz is, iszleidžiamas pe D a. Bassanawicziu (1883–1886). BF – B azdžiūnas P. Bend oji izika.1–4 d., Vilnius, 1960–1965. F – Fizikos e minųžodynas. Red. P. B azdžiūnas, Vilnius, 1958. FP – Čepinskis V. Fizikospaskai os. I–VII sk., Kaunas, 1923–1926. FTŽ – Fizikos e minųžodynas. Vy . ed. P. B azdžiūnas, Vilnius, 1979. Angelė Kaulakienė | P o eso iausPo iloB azdžiūnoBend osios izikos... Te minologija | 2007 | 14 109 K – Kelei is iš Ka aliaučiaus b oliams lie u ininkams žinias pa nešąs (1849–1879). KF – Končius I. Fizika:Fizikos ado ėlisgimnazijoms [Rank aš is] (VUBR. F1. F1039), 1919. PF – Ne is P. Populia iszkas ank edis yzikos, Šenando as, 1889. RTŽ – Radioelek onikos e minųžodynas. Vy . ed. V. Palenskis, Vilnius, 2000. ŠF – Šakenis K . Fizika, Tilžė,1920. T – Te minai izikos eikalams. – Lie u a,1923–1924. TERMINOLOGY OF THE TEXTBOOK BENDROJI FIZIKA BY POVILAS BRAZDŽIūNAS Bend oji izika (Gene alphysics) by Po ilas B azdžiūnas was he second o iginal ex - book o physics o uni e si ies in ou pa s w i en in Li huanian. I was published ap- p oxima ely o y yea s a e he i s Li huanian ex book o physics o highe schools Fizikospaskai os (Lec u esonphysics) by V. Čepinskis. The e minology o Bend oji izika and Fizikospaskai os consis s no only o pu e e ms o physics, bu also o gene al e ms and e ms o physics ela ed o o he ields o physical and echnological sciences. In Bend oji izika e ms a e e minologized com- mon wo ds, wo d o ma ions and in e na ional e ms. Among he wo d o ma ions he mos equen a e de i a i es wi h su ixes -imas/ -ymas, -umas, -ybė, -inys, -iklis, -yklė, - u as, -alas and wi h endings -as and -is and compounds. Among he la e mo e equen a e compounds wi h a e bal second ele- men . The majo i y o in e na ional e ms a e o La in o G eek o igin o ha e come om La in o G eek h ough English o F ench. In bo h ex books Bend oji izika and Fizikospaskai os he majo i y o e ms a e wo o h ee wo d complex e ms, which could be sepa a ed in o a ew amilies o wo ds acco ding o hei main elemen . In Bend oji izika he e a e lo s mo e o such amilies han in Fizikospaskai os. The majo i y o complex e ms om Bend oji izika a e s ill in use. This demons a es how success ul was he no maliza ion pe o med by bo h he au ho and he edi o o he ex book. All su names o o eign scien is s, which make subo dina e elemen s o complex e ms in Bend oji izika ha e adap ed o ms wi h Li huanian endings acco ding o hei app oxima e p onuncia ion. I can be concluded ha o eign su names in he language o science om he middle o he 20 h cen u y ha e an adap ed o m acco ding o he p onuncia ion. Spa ing usage o synonyms and a ian s o simple o complex e ms shows ha he majo i y o e minology o Po ilas B azdžiūnas’ ex book was al eady no malized and became he basis o he subsequen e minog aphical publica ions o physics. Gau a 2007-09-19 Angelė Kaulakienė, Lie u ių kalbos ins i u as, P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, E. paš as e [email p o ec ed]