Terminology and social-economic globalization

Te minologija | 2007 | 14 49 Te minologija i socialinė i ekonominė globalizacija Ágo A FóRis Be zsenyi Dániel koledžas, Te mIK Šio y imo ikslas - pa ody i ekonominių implikuo ų p oblemų i e minologijos užduočių po eikį. Pasaulio kalbos i p iežasčių, uni e salių i specialių e minologinių sunkumų p iežasčių, socialinė globalizacija kalbų globalizacija, i mažų kalbų ipai labai ski iasi dėl susijusių su kalbomis i naujomis s i imis. Sa o y ime aš nag inėju šiuos po eikius i ilius uoju šį eiškinį pa yzdžiais. Globalizacija Globalizacijos p ocesas isada bu o ys ymosi p oceso dalis, odėl pa i globalizacija nė a naujas eiškinys (ž . Kozma 2002, Kozma[…]Fó is 2002a); Tai ik pokyčių mas as i g ei is, ku ie pas a uoju me u padidėjo. Tiesą sakan , dėl spa čiojo mokslo i echnikos ys ymosi g eičio daba yks a ai, kad globalizacijos pasekmės aip pa pasi eiškia g ei ai i dideliu skaičiumi. Šie pada iniai y a: milžiniškas p oduk y umo padidėjimas, pasaulinės gamybos su elkimas į kelių a p au inių kompanijų ankas, pasaulinių ene gijos šal inių išnaudojimas, pasaulio gy en ojų skaičiaus sp ogimas, didelio mas o aplinkos a ša, g ei as gaminamų p ekių s au as, milžiniškas in o macijos kiekio i g eičio dydis, naujų ipų sąjungininkų inklų o ma imas i . . Šiame naujame ys ymosi e ape pasauliniai in o ma ikos i elema ikos inklai su eikia didžiulius galimybes isoms mokslo, p amonės, ekonomikos i socialinės eiklos s i ims. Didžiuliai globalizuo i inklai, ku ie kon oliuoja pasaulio ekonomiką, socialiniai inklai, biologiniai inklai i in o maciniai inklai, isi aldomi panašiais įs a ymais (Ba abási 2002, cse mely 2005). Kadangi ys ymosi g ei is spa čiai didėja, a si anda daug p oduk ų i me odų, ku ie ge ina a ba iš esmės keičia mūsų gy enimo kokybę. 50 Ágo a Fó is | Te minologija i socialinė-ekonominė globalizacija. saugojimas i p ieinamumas be eik ne ibo u g eičiu i be eik ne ibo u kiekiu su eikia […] be ki a ko […] galimybę moky is isą gy enimą. Deja, subjek y ios sąlygos, leidžiančios iš ik ųjų pasinaudo i okiomis galimybėmis, nė a. Š ie imo, plė os i mokymo s i ies ins i ucijos i ekspe ai nesidomi naujomis galimybėmis. Šioms eikmėms ski ų medžiagų masinė gamyba i šiuolaikinių me odų bei į ankių, ski ų apdo ojimui paleng in i, kū imas a silieka. Nepaisan o, galima pas ebė i am ik ų eigiamų endencijų. Nuo olinis mokymasis i i ualios uni e si e os, galimybės, ku ios jau y a i naudojamos in e ne e, odo, kad naujas mokymosi būdas, nep iklausomas nuo e d ės i laiko, jau p asidėjo (Kozma[…]Fó is 2002b). Pasku iniais d idešim ojo amžiaus ečdaliais ekonominis spaudimas pada ė aišku, kad gamyba, ap ibo a sienomis i be na ū alių yšių, nė a konku encinga. Bu o aki aizdu, kad ik bend ada biaujan a p šalių Eu opos ekonomika i kul ū a gali konku uo i su Šiau ės Ame ika, in eg uo a į nuoseklią poli inę i ekonominę sis emą, i su Tolimuoju Ry u, ku į in eg uoja kapi alas. Ka u su mokslo i echnikos globalizacija a si ado egioninių yšių pe sienas. Iš p adžių bu o su o muo i d išaliai san ykiai, ku ie palaipsniui i o daugiašaliu egioniniu bend ada bia imu (p z., Alpių Ad ia ijos da bo bend uomenė, ž . ho á h 1998, Földes[…]Ino ai 2001, Fó is 2002). Ši s uk ū a ėl ska ina mąs y i daugiašališkuose egionuose. Regionalizmas, ku is pab ėžia na ių lygybę isose s i yse i abipusiai naudingą bend ada bia imą, y a ienas iš Eu opos Sąjungos ekonominės i kul ū inės poli ikos amsčių. Sąjunga. Kalba, be sa o aidmens min yse i in o macijos pe da ime, isada bu o eikšminga nacionalinės apa ybės nešėja Eu opos kul ū ose. Nuo Apš ie imo amžiaus, dėl gy ybiškai s a baus kalbos aidmens, eisė naudo i gim ąją kalbą apo ienu iš pag indinių nacionalinės nep iklausomybės ko ų judėjimų ikslų; i a i kščiai: okios eisės neigimas bu o mažumų asimiliacijos p iemonė. Daugelis mano, kad anglų kalbos ling is inis impe ializmas y a na ū ali a ne neiš engiama globalizacijos pasekmė (Phillipson 1992). Naujausi ys ymosi ezul a ai pi miausia pasi odo ekonomiškai labiau išsi ysčiusiose šalyse i iš en plin a. Nauji objek ai i p ocesai Telekomunikacijų i elema ikos inklų a si adimas, in o macijos s au as, Te minologija | 2007 | 14 51 y a pi mą ka ą pa adin as jų iš adėjo kalba. Daugeliu a ejų ne iš adėjams sunku į es i naujus e minus. Pa yzdžiui, izikai nuola a anda naujas elemen a iąsias daleles, i jiems baigiasi galimybės jas a ski i naujais pa adinimais, odėl jie y a p i e s i naudo i spal ų pa adinimus, kad iden i ikuo ų papildomas daleles (žalią, gel oną, audoną). Są okų i ling is inių ženklų yšys išsiaiškinamas naudojan leksikonus i žodynus. Kalbų įsigijimo ling is inis aspek as iš ienos kalbos zonos į ki ą gali pasi eikš i į ai iais būdais. Viena galimybė y a a, kad ling is inis ženklas asimiliuojamas ka u su są oka: pa yzdžiui, užsienio žodžiai i iš aiškos, pasiskolin i be eikšmingų pokyčių, pasiskolin i žodžiai, pasiskolin i e imai, ki i žodžių o ma imai; a ba naujo žodžio sukū imas. Šiuolaikinė Eu opos kul ū a išsi ys ė iš anks esnių ci ilizacijų pasiekimų i naudoja daug jų dalykų. Ši in eg acija yko i kalbų lygiu. žodžius iš anks esnių ci ilizacijų (g aikų, lo ynų) galima as i kiek ienoje Eu opos kalboje. Aki aizdu, kad ai galioja i okioms pasaulio kalboms kaip anglų, ispanų a okiečių. Užsienio žodžių skolinimasis y a na ū alus kul ū inių i ekonominių san ykių bei kul ū inio pa eldo komponen as. Pa yzdžiui, dėl p amoninio ys ymosi į eng ų kalbą bu o į auk a daugybė okiečių pasiskolin ų žodžių, o panašų ling is inį po eikį sukėlė spo o pli imas. Dėl mokslo i echnikos augimo naujų pokyčių y a pe nelyg daug, kad jie bū ų spon aniškai į auk i į kalbą, i dėl šios p iežas ies apo bū ina nacionalinė ha monizacija. Aki aizdu, kad ie oj o, kad igno uo ume šį ys ymąsi, u ime ak y iai daly au i šiame p ocese. Tai eiškia p iim i i eigiamus, i neigiamus globalizacijos po eikius. A siž elgian į XXI a. p adžios pasiekimus, galime pasaky i, kad šiuolaikinės echnologijos, u imų p iemonių į ai o ė, asmeninis mobilumas i sėkmė su eikia isiškai naujas mokymosi i š ie imo galimybes. Tokios plė os me u mes u ime isas galimybes išsaugo i kul ū inę i kalbinę į ai o ę, ku i išsi ys ė pe ūks ančius me ų. Tendencija į ienodumą aip pa y a echninės plė os dalis, i labai dažnai a odo, kad ai y a leng esnis būdas o muo i mūsų a ei į, ypač dėl ekonominių p iežasčių. 52 Ágo a Fó is | Te minologija i socialinė-ekonominė globalizacija Te minologija po eikis anksčiau nebu o pas ebimas, a odo nauji eiškiniai ik odėl, kad jie pasi odo i esnėje o moje. Dėl globalizacijos dideliais skaičiais i dideliu g eičiu a si anda naujų są okų, o ai eiškia i naujų e minų. naujų į ankių, p ocesų, san ykių i . . są okos i į juos susiję e minai labai g ei ai plin a a p kalbų. Todėl mes u ime ik umpą laiką, kad sude in ume e miną su są oka i kad naujas e minas pa ek ų į esamą e minologinę sis emą. Mažos kalbos u i du pasi inkimus: a ba p iima a p au inį žodį ka u su są oka, a ba ku ia naują žodį. a si anda naujų p o esijų, p o esijų i disciplinų, a si anda daugybė e minologinių p oblemų, ku ias eikia išsp ęs i pe umpą laiką. Šiomis dienomis suku os są okos y a okios sudė ingos i iek užim os mokslinio i p o esinio u inio, kad jų p i aikymas e minologinei sis emai eikalauja išsamių mokslinių žinių. Be o, e minologijos da bams eikia o ganizuo os kon olės i pa amos. Šiandien yks ančios spa čios, didžiulės pokyčiai aip pa keičia eiškinių, objek ų i są okų kokybę. Jei paž elgsime į 150-200 me ų laiko a pį, ma ysime, kad p iešais di b u ę pakabin as ženklas bu o pakeis as mul imedijos eklamos me odais; i a klių aukiniai bu o pakeis i šiuolaikiniais anspo o inklais. Palyginus su jų pi m akiais, abu pa obulinimai siūlo isiškai ski ingas laiko, e d ės, dydžio i e ek y umo sa ybes. Panašiai i kalbų eiškiniai a si anda naujais būdais i naujomis eislėmis. Kalbų a sky imas am ik iems ikslams žymiai sumažėjo dėl komunikacijos sis emų obulėjimo i pla inimo, o echninės są okos sis emos nebė a ap ibo os ienai p o esijai, be y a žinomos i ki ų s ičių p o esionalams. į ai ių p o esijų są okų sis emos i e minologinės sis emos ampa glaudžiai susijusios i a pusa yje į akoja. Sa o y imuose aš iš p adžių s engiausi pa ody i naujus Veng ijos e minologijos pokyčių b uožus, be sup a au, kad didelė šių pokyčių dalis y a uni e salios p igim ies. Tokie e minologijos pokyčiai y a okie (išsamiau ž . Fó is 2005): (1) Pa adigmos pasikei imas, ku į sukelia ys ymasis. Pa adigmos me u i globalizacija Globalizacija ampa is yškesnė, o kai ku ie p ocesai, ku ių Te minologija | 2007 | 14 53 poky is, daug p oblemų sukelia ai, kad senosios i naujos pa adigmos y a ienu me u. (2) Naujos są okos i e minai, susiję su šiomis pa adigmomis, a si anda nenuma y u mas u i didesniu g eičiu nei be kada anksčiau. Šie e minai į echnines kalbas į aukiami labai g ei ai (anksčiau dešim mečius ukęs p ocesas sumažėjo iki kelių mėnesių a ne sa aičių) i jie aip pa labai g ei ai į edami į bend ą kalbą. (3) Dėl didelio skleidimo i į aukimo g eičio y a labai sunku iš aisy i klaidingus e minus po jų sukū imo ( iek echninių, iek bend ųjų kalbų). (4) mokslinio y imo aidmuo šiandien y a esminis, odėl mokslinių me odų i akademinių s anda ų aikymas y a labai s a bus e minologijos plė ai. (5) Te minologiniuose da buose in e disciplina inio bend ada bia imo pagal akademinius s anda us bū inybė y a aiškesnė nei be kada. Koncep ualių i e minologinių sis emų o ma imas y a įmanomas ik uo pačiu me u aikan daugiau echninių i ling is inių žinių. (6) Dėl globalizacijos, ypač dėl komunikacijos sis emų ys ymosi i dėl o in ensy esnės kalbų są eikos, yšiai a p ski ingų kalbų sma kiai padidėjo. (7) Vienin elis kalbos e minologijos naudojimas y a įmanomas ik iksliai apib ėžus są oką, į ku ią susijęs e minas, i oks apib ėžimas u ė ų bū i suda y as pagal naujausias mokslines žinias. Tai už ik ins nuoseklų naudojimą į ai iuose kalbų lygmenyse. Te minologijos a naujinimas u i bū i a liekamas bend ada biaujan isoms susijusioms žinių s i ims i emian is moksliniais pag indais. (9) adinamieji nuo odų da bai (ski ingos ūšies žodynai, duomenų bazės, ko pusai), su ink i naudojan šiuolaikinę echnologiją, aidina s a bų aidmenį kalbų y imuose i jų ezul a ų aikyme (ž . Ha mann 2001). Šių kū inių kū imui eikia didelių in elek inių i inansinių in es icijų. Šiuolaikinės echnologijos (kompiu e iai, in e ne as, mul imedija) ne ik paleng ina i pag ei ina šį da bą, be i su eikia galimybių suku i naujus p incipus i naujus da bo me odus. 54 Ágo a Fó is | Te minologija i socialinė i ekonominė globalizacija Šie pasikei imo p iežas ys. No s pi miau iš a dy os e minologinių p ocesų sa ybės a si ado ekonominiu požiū iu išsi ysčiusiose ie o ėse kalbančiose kalbose, mažų kalbų i pasaulio kalbų a eju jų pasekmės daugeliu a ž ilgių y a ski ingos. Toliau aš iš yškinsiu susijusias p oblemas i pa odysiu, kokį po eikį okie pokyčiai u i e minologijos plė ai. Kaip ma ėme, pokyčiai, į ykę su e minologija susijusiuose p ocesuose, y a ys ymosi pasekmė. Globalizacija y a ienas s a biausių šiuolaikinių san ykių inklų b uožų, i jis y a kalbinių p ocesų, kaip i be ku iame ki ame socialinio gy enimo segmen e. Kalbų globalizacija eiškia p ocesą, kai is daugiau i daugiau bend ų kalbinių elemen ų y a į aukiami į į ai ias kalbas dėl didėjančio kalbos įsikišimo dažnio, ku is lydi ys ymąsi. Šiuolaikinė pažangi echnologinė plė a ska ina ski ingų kalbų kalbė ojų san ykius isose s i yse. Šis nuola inis kon ak as išplės a ling is inės in e e encijos eiškinį į isą išsi ysčiusią pasaulį i už ik ina jo nuola umą. Kalbinė globalizacija labiausiai ma oma p ocese, ku iuo na ū alūs kalbų e minų inkiniai ampa ienodi, ačiau ji aip pa egzis uoja i ki ose kalbų naudojimo s i yse. (Pagal oki e apie is labiau ieningą CV i konku sų s uk ū ą.) No in e ek y iai i iena eikšmiškai naudo i kalbas, u ime už ik in i, kad spa čiai augan i e minologija, būdinga globalizuo oms isuomenėms, pasiek ų okį lygį, kad kalbos bend uomenės na iai galė ų a pusa yje kalbė i sa o kalba. Te minologinės (koncepcinės) sis emos ikslas - už ik in i ned ip asmišką in o macijos mainus a p ienos kalbos kalbė ojų i ski ingų kalbų kalbė ojų. Pi miau minė ose aplinkybėse e minologijos kasdieniniam naudojimui, y imams i plė ai eikalingi nuo odų da bai, p z., ienkalbiai i daugiakalbiai echninių eks ų ko pusai, e minologijos duomenų bazės i e minologiniai žodynai. Tik ada, kai jie bus mūsų disponuojami, in o ma ika, elema ikos i mul imedijos sis emos gali bū i naudojamos nacionalinėms kalboms plė o i. Pasaulio kalbų a eju okių nuo odų inkimas y a pelningas e slas, nes jie naudojami plačioje e i o ijoje. Pa yzdžiui, anglų kalbos nuo odų knygų inka y a komponen ai y a pa adigmos pasikei imo esmė i pag indinės požiū io Te minologija | 2007 | 14 55 isame pasaulyje. Dėl didelio naudo ojų skaičiaus gamybos sąnaudos daugiausia bus susig ąžin os pe iesioginį pa da imą i iš dalies pe ne iesioginį aikomųjų p og amų gamybą. Tose s i yse, ku iose okių nuo odų kū inių gamybos sąnaudos da nė a e os in es uo i, pa yzdžiui, naujai a si andančių domenų a eju, kompilia o iai sa o da bą inansuoja iš ki ų kū inių pelno a ba iš y iausybės inansa imo. Ekonominiu požiū iu išsi ysčiusios bend uomenės, kalbančios pasaulio kalbomis, gali ska in i šias in as uk ū os in es icijas. Tačiau mažomis kalbomis (Pusz ay 2006) kalba mažos bend uomenės, o ai sukelia daug kliūčių, susijusių su nuo odų kū inių suda ymu. Kadangi gy en ojų skaičius nedidelis, neįmanoma, kad žmonės di b ų isose mokslo, p amonės, p ekybos i k . s i yse ienodai aukš u s anda u i specializacijos lygiu, odėl am ik ų s ičių nuo odų da bai nė a populia ūs. Kadangi i iamų s ičių dydis y a gana nedidelis, e minologinių nuo odų kū inių naudojimo paklausa aip pa y a maža, odėl negalima ikė is, kad okių nuo odų kū inių engimo inansa imas bus pelninga e slo in es icija. Dėl šios p iežas ies e minologinių nuo odų kū inių suda ymo inansa imas pap as ai gaunamas iš y iausybės šal inių, ku ie su eikia ibo as galimybes. Tokiomis aplinkybėmis in as uk ū os sąlygos, ku ios padė ų mažoms kalboms ys y is, išsi ys o daug ilgiau. Kaip eigiamą pa yzdį, leiski e man paminė i Belgijos i Nyde landų bend ada bia imą Nyde landų e minologijos labui: abi šalys inansuoja nemokamų i a i ai p ieinamų e minologijos duomenų bazių kū imą (be jos inansiškai nepalaiko kome ciškai mo y uo o žodynų leidimo) (S eu s 2005). Dėl pi miau minė ų p iežasčių Veng ija a silieka sinch oninių e minologijos nuo odų kū imo s i yje. Veng ijos nacionalinis ko pusas y a a i ai p ieinamas daba inės eng ijos kalbos ko pusas, ačiau jame nė a echninių kalbų eks ų. Ki i ko pusai, e minologijos duomenų bazės a nuo odų leksonai nė a iešai p ieinami. Kele as specializuo ų žodynų bu o su ink i kome ciniais ikslais, o kelios Veng ijos ins i ucijos u i e minologinių ikslų i idaus naudojimo duomenų bazes, ačiau nė iena iš jų nė a lais ai i a i ai p ieinama. Te minologinė ha monizacija (ž . cab é 1996) eng ų kalbos zonoje da nebu o į ykdy a. Da ienas sunkumas y a as, kad dauguma naujų ES s anda ų (daugiau nei 70%) nė a p ieinami eng ų kalba, ik anglų kalba, o e minologijos sky ius, palygin i su pasaulio kalbomis, mažomis kalbomis labiau pa eik as užsienio kalbomis. Mokslų, bankininkys ės, inansų, adminis a imo i k . 56 Ágo a Fó is | Te minologija i socialinis i ekonominis s anda ų globalizacija e imas, e inimas, š ie imas i . . susidu ia su im ais sunkumais. Ekonominis, mokslinis, kul ū inis i . . ys ymasis neįsi aizduojamas be inkamo kalbos naudojimo, a i inkančio šiuolaikinių laikų eikala imus, o e minologija y a esminis ai padedan is eiksnys. Te minologija a lieka s a bų aidmenį idaus ekonomikoje i mūsų a p au inių san ykių inkle. Pa yzdžiui, pag indinė bu usių socialis inių šalių p oblema y a a, kad jų ekonominė e minologija nesude inama su inkos o ien uo o Vaka ų pasaulio e slo i inansų e minologija. Visa są okų sis ema bu o p iim a iš aka ų, odėl p iimančiosiose kalbose u ėjo bū i suku a nauja e minologijos sis ema. Panašiai kaip i poli inės sis emos pasikei imas, ekonominės sis emos pasikei imas p i e ė ekspe us pasaky i, kad "mes ne u ime o žodžio", kai jie susidū ė su e minologinėmis p oblemomis. pag indinės igū os, kalban apie p o esinį bend a imą, y a p ak iškai d ikalbios (anglų kalba i gim oji kalba). Ki a e us, dauguma žmonių, ku ie naudojasi šiomis paslaugomis, kalba iena kalba. Mokslininkai i ekonominio i socialinio gy enimo lyde iai labai suin e esuo i, kad jų aplinka sup as ų jų pasiekimus i ikslus i kad isuomenė galė ų juos naudo i. bend a imo p oblemos isuomenėje gali sukel i į ampą, pa yzdžiui, p ieš a ingų požiū ių į bio echnologijos pasiekimus a al e na y ių ene gijos šal inių pla inimą a eju. Nacionalinės e minologijos sis emos, ku i bū ų a naujin a a p au iniu lyginimu, sukū imas galė ų paleng in i į ampą. Akademiniame i p o esiniame bend ada bia ime ienu me u ys osi d i endencijos: iena y a p o esinė di e enciacija, ku i su elkia dėmesį į siau ą s i į; Ki a - labai ski ingų akademinių i p o esinių sluoksnių in eg acija. 21 amžiuje besi ys ančio san ykių inklo p i alumas y a as, kad bend ada biai gali į es i sa o žinių dalį į p oblemų inklą, ku i u i bū i išsp ęs a be ėla imo i pa uoš o naudo i pa idalu. Tačiau žinių iš į ai ių p o esinių s ičių in eg a imo p anašumas gali bū i išnaudo as ik uo a eju, jei a p susijusių p o esinių s ičių gali yk i ski ingo gylio p o esinė komunikacija. S a y i... aip pa y a p ieinama ik anglų kalba i už didelę kainą. Dėl o y imai, Te minologija | 2007 | 14 57 Pag indinė sąlyga, kad ai bū ų galima pasiek i, y a e minologijos sis emos, ku i bū ų suski s y a pagal naudo ojų po eikius, sukū imas. Visų pi ma ai eiškia e minų apib ėžimą į ai iais lygmenimis. Vienu iš būdų, kaip pa enkin i is didėjančią e minologijos duomenų bazių paklausą pagal mažų šalių ikslus, gali bū i suku i nacionalines duomenų bazes, ku ios bū ų ski os am ik iems ikslams, ku iuos galima ap ik i iš ik ųjų naudojan ( . y. a i inkamo dydžio, a i inkamo akademinio lygio i u inio). Mažos šalys daly auja ne isose p ekybose (p z., Bal ijos šalys ne gamina ynuogių i yno, o šalu inės šalys nė a susipažinusios su jū ų ž ejyba), a ba jos gali daly au i ik am ik ų s ičių padaliniuose (p z., ik elekomunikacijų į enginių pa da ime i eksploa a ime, be ne jų kū ime i gamyboje); Tačiau jie labai domisi ki omis s i imis ( okiomis kaip Eu opos Sąjungos adminis acija), Sąjungos a u izmo). Te minologinių nuo odų kū inių u inys, dydis i akademinis lygis u ė ų bū i p i aiky i nacionalinio naudojimo eikala imams. Bend as abipusių nacionalinių in e esų inkinys u ė ų bū i nus a omas į ai iomis kalbomis. P ak iška a anka galė ų žymiai sumažin i inansines i in elek ines in es icijas. Tačiau ai y a didelis užda inys nus a y i e minus, ku ie nu odo pag indines są okas, aip pa uos, ku ie y a iešojo in e eso i bend o naudojimo, i odėl u i bū i a ink i iš e minų a sa gos. Pasaulio kalbų duomenų bazės, ku ios jau egzis uoja, gali bū i naudojamos kaip mažesnių kalbų duomenų bazės kū imo modeliai. Ki os esamos nacionalinės (ne iešoji, bend osios kalbos i . .) duomenų bazės gali bū i p adžia nacionalinės e minologijos kū imui, nes e minas, ku is jau bu o sude in as su są oka i apib ėž as pagal ją, gali bū i leng ai naudojamas. Nacionalinės e minologijos kū imo užduo ys apima: eikalingų e minų a anką, šal inės kalbos i ikslinės kalbos są okų i e minologinių sis emų sude inimą, inkamo e mino (koncepcijos žymeklio) nus a ymą, e minologijos plė ą i pasiekimų iešą i lais ą p ieinamumą. Tai už ik in ų ne ik naujų e minų į edimą, be i e minų de inimą.