Tarptautinė mokslinė konferencija „Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika, istorija. Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms“

Te minologija | 2008 | 15 251 Ta p au inė kon e encija Leksikologijai  e minologija: eo ija,p ak ika,is o ija. JonoK uopo100-osiomsgimimome inėms ROBERTAS STUNŽINAS Lie u iųkalbosins i u as 2008 m. balandžio 23–25 d. Lie u ių kalbos ins i u e ykusioje a p- au inėje kon e encijoje Leksikologijai  e minologija: eo ija,p ak i- ka,is o ija.JonoK uopo100-osiomsgimimome inėmsdaug dėmesio bu o ski a e minologijai. P anešimus e minologijos emomis skai ė 21 p anešėjas iš Lie u os i užsienio. Plena iniame posėdyje p o . habil. d . V. Skujinia (Skujiņa) (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as) kalbėjo apie leksikologijos i e minologijos i jų šakų – leksikog a ijos i e mi- nog a ijos bend ybes i ski ybes. Tai u ė ų padė i išaiškin i p oblemas, susijusias su e minologijos kalbos į ai ių elemen ų aidmeniu. P o . habil. d . S. G ine as-G ine ičius (Bals ogės uni e si e as) skai ė p anešimą apie leksikog a iją i e minologiją. Pas a uoju me u keičiasi požiū is į bend ąją i specialiąją leksiką, ski umai a p šių s ičių nyks a. Išsamūs e čiamieji žodynai gali a skleis i nacionalinių e minijų sa i umus. Di ban su e čia- maisiais žodynais be ekspe imen ų galima nus a y i o maliuosius e minų e imo seman inių nuk ypimų k i e ijus, daugia eikšmiškumo i homo- nimijos, dalinės i absoliučiosios sinonimijos ibas. Veng ijos nacionalinės i skolin os e minijos p oblemas ap a ė A. Fo- iš (Fó is) (Vaka ų Veng ijos uni e si e as). XVIII–XIX a. skoliniai bu o a ojami ik išski iniais a ejais. Žodžių eng inimo endencija išliko iki XX a. idu io, kol Veng ija nepa y ė didelės So ie ų Sąjungos į akos. Įs o- jus į Eu opos Sąjungą sunkumų sukėlė ai, kad eng ų kalboje labai maža a p au inių e minų. Dėl o ypač keblu Veng ijos e ėjams. A. Kaulakienės (Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as) i E. Ma- ka iūnienės (Fizikos ins i u as) p anešime bu o p is a y as ke u ių izikos e minog a ijos spaudinių no minamasis aspek as. No minimo užuomazgų jau galima as i d ikalbiame P. B azdžiūno Fizikos e minųžodyne. Ypač aki aizdžiai ma omas 1979 m. ke u kalbio Fizikos e minųžodyno no mi- namasis aspek as. 252 Apie naujada ų a si adimo eiksnius, jų kū imo aspek us Moldo oje kal- bėjo I. D ucė (D uce) (Nacionalinis Moldo os Te minologijos cen as). La ijos e minologų J. Bo zo o (La ijos uni e si e as, Rygos in o macinių echnologijų ins i u as) i I. Ilzinios (Rygos in o macinių echnologijų ins i- u as) p anešime iš a dy os p oblemos, ku ias sukelia anglų kalbos skoliniai la ių in o macinių echnologijų e minijoje. R. Andžius (Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as) p is a ė e minų žo- dynų s aipsnių kompiu e inio s uk ū inimo ypa ybes. Kelian e minų žodyno eks ą į kompiu e inę duomenų bazę daugiausia sunkumų kyla dėl žodyno išsamumo, e minų ženklų, an aš inių e minų, s aipsnių sky ybos i nuo odų ne ienodumo. 1922–1942 m. lie u ių li e a ū os eo ijos ado ėliuose as i an oniminiai e minai nag inė i A. Mi ke ičienės (Lie u ių kalbos ins i u as) p anešime. Te minų an onimijos pag indas y a są okų dicho omija i bina inis ski s- ymas. Todėl kon adikcinės p iešybės y a dažnesnės nei kon a inės. Nag- inėjamojo laiko a pio li e a ū os mokslui būdingi ne ik sa i an onimai, be i bend ojo kalbos ondo an onimija. S. O seičik (Kije o T. Še čenkos nacionalinis uni e si e as) nag inėjo Uk ainos ekologijos e minijos skolinių klausimus. Ekologijos mokslo sa- a ankiškumas lemia ai, kad skoliniai Uk ainos ekologijos e minijoje gali bū i iesioginiai i ne iesioginiai. Iš ki akalbių leksemų a si adę e minai odo, kad s a bus skolin o e mino leksinės asimiliacijos odiklis y a jo a osenos ak y umas. Iš an oponimų i oponimų pada y i la ių i lie u ių kalbų eponiminiai augalų pa adinimai, jų da ybos būdai, ski umai i panašumai p is a y i L. Pie ės (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as) p anešime. Eponi- minių augalų pa adinimų da ybos būdų y a kele as, ačiau ne e ai pasi aiko i miš ios da ybos. Augalų pa adinimai gali bū i suda y i i pačioje kalboje, i pe im i kaip da iniai. N. Jacenko (Nacionalinės mokslų akademijos Uk ainiečių kalbos ins i u- as) skai ė p anešimą apie uk ainiečių ka ybos e minijos kū imosi ypa ybes. Nuo XIX a. uk ainiečių kalboje bu o daug leksinių i azeologinių ka ybos są okų eiškimo p iemonių. Šių p iemonių sis emiškumas leidžia kalbė i apie su a ky ą ka ybos e minologijos sis emą. Nag inėjamojo laiko a pio ka ybos e minijai būdinga senoji leksika, ki akalbių elemen ų skolinimasis, one inis i da ybinis a ija imas, sinonimija. R. S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as) supažindino su 1910–1937 m. Robe as S unžinas | Ta p au inėkon e encijaLeksikologija i ... Te minologija | 2008 | 15 253 mokslo leidinių lie u iškąja s a ybos e minija. Ti iamąją e miniją suda o e minizuo a pap as oji leksika, seman iniai de i a ai i da iniai. Daba i- nės s a ybos e minijos a ž ilgiu nemaža nag inėjamosios e minijos dalis išlaiky a iki šių laikų, no s y a nemažai i pasenusių e minų. Lie u ių i la ių e minologų požiū į į leksinius e inius p is a ė A. Ščucka (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as). P anešime aip pa nag inė as 1922 m. išleis as e minų žodynas. Su ink i duomenys leidžia kalbė i apie eigiamą ki os kalbos į aką sa ai e minijai. R. K ašy ė (Šiaulių uni e si e as) kėlė au ines ealijas į a dijančios leksi- kos p oblemas. Lakūnomis adinami kul ū os elemen ai, ku ių nesup an a ki os kul ū os a s o as. Speci inės au inės ealijos pa adinamos i e minais beek i alen ė leksika, egzo inė leksika. Tokiai leksikai į a dy i inkamiausiu laiky inas e minas beek i alen ėleksika. V. Šče binas (Bal a usijos nacionalinės mokslų akademijos J. Kolaso Kal- bo y os ins i u as) skai ė p anešimą apie e minog a ijos i specialiosios koncep og a ijos yšius. Te minog a ija i ia e minologijos žodynų eo ines i p ak ines p oblemas, o specialioji koncep og a ija apima koncep ua ijų kū imo eo iją i p ak iką. Te minog a ijos i specialiosios koncep og a ijos pag indinis ski umas y a ai, kad e minog a ija siekia ap ėp i kuo dau- giau specialiosios leksikos, o koncep og a ijai būdinga g iež a pag indinių koncep ų a anka. P o . V. D o inas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as) papasakojo apie A. Damb ausko ado ėlio lie u iškuosius naujus, modi ikuo us i skolin- us e minus. Vado ėlio e minų analizė odo au o iaus pas angas pa eik i lie u iškų g ama ikos e minų. Dėl ibo o ado ėlio papli imo šie e minai didesnės į akos lie u ių kalbos ling is ikos e minijai ne u ėjo. V. Kudi kos suku us medicinos e minus ap a ė P. Zemle ičiū ė (Lie u ių kalbos ins i u as). XIX a. pabaigoje paspa ėjo lie u iškų spaudinių leidyba. V. Kudi ka bu o ienas žymiausių o me o isuomenės i spaudos eikėjų, jis daug p isidėjo p ie lie u iškosios medicinos e minijos kū imo. Dalis V. Kudi kos e minų y a naujada ai. Su es au a imo e minijos p oblemomis supažindino S. Sp indienė (Lie- u os nacionalinė M. Maž ydo biblio eka). Res au a o ių kalboje i doku- men uose gausu ne inkamų e minų, dėl e minijos sp agų specialis ams sunku a ky i sa o da bus. Taisyklingų e minų ieškoma ki ų s ičių e - minų žodynuose, s anda uose i ki uose dokumen uose, be ai neužpildo e minijos sp agų. 254 Apie kalbų a ojimo, išlikimo i globalizacijos klausimus kalbėjo J. Kli- ma ičius (Lie u ių kalbos ins i u as). Lie u ių kalba polia izuojasi – no s bend inės kalbos sluoksnis y a pla us, ačiau plečiasi ag esy us ža gono sluoksnis. No minimui ūks a sis emiškumo, kalbininkų e minologų pa- jėgos nedidelės i isuomenės ak y umas nepakankamas. Gau a 2008-12-16 Robe as S unžinas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 E. paš as: [email p o ec ed] Robe as S unžinas | Ta p au inėkon e encijaLeksikologija i ...