Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca. Sastādijis autoru kolektīvs V. Skujiņas vadībā.

242 REGINA KVAŠYTĖ Šiauliųuni e si e as VALODNIECĪBAS PAMATTERMINU SKAIDROJOŠĀ VĀRDNĪCA Sas ādijis au o u kolek ī s V. Skujiņas adībā, Rīga, 2007, 624 p. 2008 me ų p adžioje La ijoje pasi odė ilgai lauk as e minog a ijos lei- dinys, pagaliau leidžian is i kalbininkams pasijus i šiuolaikišką e miniją u inčios s i ies specialis ais. Valodniecībaspama e minuskaid ojošā ā dnī- ca – ai pi mas aiškinamasis kalbo y os e minų žodynas, pa eng as la ių kalba, ku iame, kaip ma y i iš žodyno pa adinimo, sukaup i pag indiniai šios mokslo šakos e minai. Ligšiol kolegos naudojosi be eik 50 me ų senu- mo e čiamuoju usų–la ių kalbų e minų žodynu, ku is jau nebe enkino pasikei usios mokslo kalbos po eikių (VTV 1963). Tačiau naujojo žodyno Regina K ašy ė | Te minologija | 2008 | 15 243 au o iai juo ėmėsi a si inkdami e minus i jų a i ikmenis usų kalba. Va- do aujami habili uo os ilologijos mokslų dak a ės, žinomos La ijos e - minologės Valen inos Skujinios (Valen īna Skujiņa), žodyną pa engė plačių mokslinių in e esų y esniosios i idu inės ka os kalbininkai Oja as Bušas (Ojā s Bušs), Daiga Juoma (Daiga Joma), And a Kalnača, Ilzė Lokmanė (Ilze Lokmane), Dacė Ma kus (Dace Ma kus) i I e a Pū elė (I e a Pū ele). Jiems alkino nemažai ki ų ilologijos mokslo a šakų specialis ų. Lėšų žodynui leis i sky ė als ybinė agen ū a „Vals s alodas aģen ū a“ [Vals ybinė kalbos agen ū a], o jo engimo inicia y a p iklauso La ijos uni e si e o agen ū- ai „La ijas Uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s“ [La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as]. S a s an Žodyno medžiagą daug disku uo a, de in os indi idualios nuo- monės. Kaip i be ku ioje ki oje s i yje, iš p adžių eikėjo a ink i są okas, ku ios pa eks į Žodyną, ėliau iš jau u imų e minų a si ink i a o inus, obulin i a ba ku i naujus, aip pa juos apib ėž i i ieško i a i ikmenų užsie- nio kalbomis. Kaip pa ys au o iai P a a mėje sako, pag indinis žodyno iks- las y a sukaup i i aiškin i ak ualiausius kalbo y os e minus i aip ska in i la ių kalbo y os e minijos plė ą. Ad esa as – kalbininkai, la ių kalbos moky ojai, aukš ųjų mokyklų pedagogai, kalbos specialybių s uden ai i k . Pi miausia no ė ųsi išsamiau apibūdin i naująjį e minog a ijos leidinį. Iš bend osios apim ies pag indinė, . y. la ių e minų aiškinimo, dalis už- ima nuo 12 iki 463 puslapio (beje, ai galima a ski i i izualiai – puslapių k aš ai nuspal in i pilkai). Į Žodyną sudė a maždaug 2000 la ių kalbo y os e minų, ku ių a i ikmenys pa eikiami anglų, okiečių i usų kalbomis. Te minų pa eikimo p incipas – abėcėlinis. Žodyne y a nuo odų į susijusius e minus, ku ie padeda ge iau pe p as i jau apib ėž ą są oką (jie p idedami su nuo oda sk.a ī [ž . aip pa ]). Čia nemaža ilius acinių pa yzdžių a ski- ų e minų s aipsniuose, dažniausiai p ie e minų, pa adinančių į ai ius aš o ipus, pa yzdžiui, an īk a, glagolica, hie ogli s, pik og amma. Taip pa pa ieniuose Žodyno s aipsniuose esama į ai ių schemų, ku ios padeda ge- iau sup as i e minu pa adin ą są oką (salik a ā dkopa1 [sudė inis žodžių junginys], seman iskais īss ū is [seman inis ikampis], ienkā ša ā dkopa [ ien isinis žodžių junginys] i k .). Žodynas ke u kalbis, odėl pa ogumo 1 La ių kalbos pa yzdžiai e čiami į lie u ių kalbą i ašomi lauž iniuose skliaus uose, išsky us uos a ejus, kai abiejose kalbose a ojami a p au iniai e minai a ba e minų o mos ienodos. Jeigu nė a a osenos adicijų lie u ių kalbo y oje a ba aip iksliau a spindima la ių kalbos e mino sanda a, e imas gali bū i pažodinis. Tai pažymė a ž aigždu e (beje, panašiai da o i kalbamojo Žodyno au o iai, pa yzdžiui, neoloģi- ja* / a. neology / . Neologie* / k . неология*). 244 dėlei jame pa eikiamos kiek ienos užsienio kalbos e minų odyklės. Jos išsiski ia uo, kad kiek ienoje p idė i i e imai į la ių kalbą. Iš bend os Žodyno apim ies odyklės užima apie ieną ečdalį – nuo 464 puslapio. Be jokios abejonės, oks būdas p ak iškas, nes nebe eikia ieško i la ių a i ik- mens pag indinėje Žodyno dalyje. Da eikė ų p idu i, kad daug in o ma- cijos, paleng inančios naudojimąsi, y a Žodyno sanda os ap ašyme – esama am ik ų su a inių dalykų, ku iuos Žodyno a o ojas sup as ik išsamiai su juo susipažinęs. Iš e minų a ankos ma y i, kad Žodyne nemaža naujų į ai ios sanda- os kalbo y os e minų: kods, disku ss, ko puss, mak osocioling is ika, kon- si uācija, kul ū aizgu ums[kul ū inis skolinys*], il usd augs [ne ik asis ( e ėjo) d augas*], eks eide [ eks o kū imas], jauniešuslengs [jaunimo slengas], komunika ī ākompe ence[komunikacinė kompe encija] i k . Dalis jų – a p au iniai skoliniai, ki i sa os kilmės a ba miš ūs da iniai (panašių andama i lie u ių kalbininkų da buose). Pas ebė ina, kad kai ku ių kal- bo y os a šakų, a p jų i naujųjų, e minija Žodyne gana plačiai išplė o a i a spindė a. Ypač išsiski ia onomas ika, socioling is ika, ansla ologija, a ba e imo eo ija. Pa yzdžiui, į naująjį Žodyną pa eko socioling is ikai ak ualūs, ne e ai sinonimų u in ys e minai: aloh onāmino i ā e[aloch o- ninė mažuma], aizs ājošādi alodība, aizs ājošaisbiling isms[pakeičian i d ikalbys ė*, pakeičian is biling izmas*], aip pa e imo eo ijai i p ak- ikai eikalingi e minai – a p jų nemaža la ių kalbos da inių, dažniau- siai dū inių: ass aloda, gal enās a pniek aloda [ašies kalba*, pag indinė kalba a pininkė*], a o aloda[šal inio kalba*], mē ķ aloda[ ikslo kalba*]; a ulkojums, p e i ziena ulkojums[a galinis e imas*, p iešingos k yp ies e imas*],čuks ulkošana[ e imas pašnibždomis*] i k . Daug dėmesio ski iama e minologijos s i yje a ojamai e minijai2. Vien su šaknimi e m- kalbamajame Žodyne pa eik a ne 19 šios s i ies e minų (palyginimui galima paminė i, kad lie u ių Kalbo y os e minųžodyne su šia šaknimi minimi ik 3 – e minas, e minija i e minologija (Gai enis, Keinys 1990)), pa yzdžiui: ien isiniai – e minēma, e minelemen s [sudė inė e - mino dalis], e minog ā ija, e minzinā ne[ e minų mokslas*], e minoloģija i sudė iniai d ižodžiai – e minano eikšana, e minaiden i icēšana [ e mino nus a ymas, e mino iden i ika imas], e minoloģiskā unkcija [ e minologinė unkcija], kai ku ie sudė iniai daugiažodžiai – e minupieņemamības ē es 2 Lie u ių kalba išleis as a ski as žodynėlis, ku iame pa eik a maždaug 200 e minologijoje a ojamų e mi- nų (K ašy ė 2005). Regina K ašy ė | Te minologija | 2008 | 15 245 skala [ e minų p iim inumo e ės skalė*]. Taip pa nemaža šios kalbo y os šakos e minų andama pagal abėcėlę (apakš e mins [ ūšinis e minas], i s- jēdziens [gimininė są oka] i k .), be o, ka ais ai gali bū i ki ų kalbo y os a šakų e minai, ku ie, emian is jų apib ėž imis, p iski ini e minologijai. Kai ku ie į kalbamąjį Žodyną į auk i e minai odo la ių e minologų e minų kū imo eiklą apsk i ai, pa yzdžiui, ie oj angliškojo skolinio su- ku as i sėkmingai įdieg as in o ma ikos s i yje e minas da o s, išs ūmęs an- glybękompjū e s[kompiu e is], ku i a ojama dažniausiai ien šnekamojoje kalboje, p i aiky as kalbo y oje. Tai nulėmė ak as, kad apsk i ai šis da inys (lo ynų kilmės žodžio da i [duomenys] šaknies i a p au inės p iesagos -o s [-o ius] kaip p ie aisui pa adin i inkamos da ybos p iemonės edinys) pasi- žymi da ybiniu pa ogumu. Gausybė la ių e minijos naujada ų su šaknimi da o -a ba iš jos pada y ais būd a džiais pa i ina šį požiū į, pa yzdžiui: da o klase [kompiu e ių klasė], da o p og amma [kompiu e inė p og ama], da o īkls [kompiu e ių inklas]. Naujausią kalbo y os e miniją papildė okie e minai kaip da o izē ā ulkošana[kompiu e inis e imas], da o ling is ika [kompiu e inė ling is ika]. Su šaknimi da - suda y as i e minas, dėl ku io o mos disku uo a jau ku į laiką – da ubāze [duomenų bankas*] (įdomu, kad la iai i lie u iai panašiai są okai pa adin i pag indu pasi inko ski ingus a p au inius žodžius – ieni bazę(< g .), ki i banką(< i .)). Iš p adžių a - o as kaip sudė inis d ižodis e minas da ubāze, Žodyne iksuo as p i aikius la ių kalbai ypač būdingą endenciją – sudė inių e minų i imą ien isi- niais, nes dū iniai kaip ienas iš p oduk y ių e minų ipų leidžia eikšmę iš eikš i abs akčiau nei d iejų (a daugiau) žodžių junginiai. Žodyne y a i daugiau okių pa yzdžių, kai links ama plačiau a o i pagal am ik us modelius suda y us ien isinius e minus ie oj sudė inių e minų: e noseman ika, e noling is ika, e no oponīms; apakšjēdziens[ ūšinė są oka], apakšnoza e[a šaka], apakš e mins[ ūšinis e minas]3; de iskopa [su b ūkšneliu ašomas junginys*] (plg. i ijų dėmenų dū inį de iskop e mins [b ūkšnelinis (su b ūkšneliu ašomas) e minas*]), de is aks ījums[ ašymas su b ūkšneliu*], de issa ienojums[junginys su b ūkšneliu*]; hib īd e mins [hib idinis e minas], hib īd ā ds [hib idinis žodis], hib īd aloda [hib idi- nė kalba], aip pa kai ku ie ki i kalbos ipai: a o aloda[šal inio kalba*], cilm aloda[kilmės kalba*], aizgu ēj aloda [pasiskolinan i kalba*]. No s oks būdas nė a s e imas i lie u ių e minijai ( ai paliudija kai ku ie iš minė ų 3 Visi šie e minai la ių kalba suda y i su dėmeniu apakš-, ku io pag indinė eikšmė a i ik ų žodžio apakšā eikšmę „apačioje, žemiau“; į lie u ių kalbą jie e čiami į ai iai. 246 pa yzdžių a i ikmenų), la ių kalbai okio ipo da iniai ypač būdingi – ai galima laiky i okiečių kalbos į aka (Keinys 1994: 89). Žodyne aip pa esama daugiažodžių sudė inių e minų, no s jų nė a gausu. Re ai pasi aiko ke u žodžių e minų: augs amēlespacēlumapa skanis [aukš o liežu io pakilimo balsis], salik a eikumas uk ū asshēma [sudė inio sakinio s uk ū os schema], salik skombinē asais ījuma eikums [sudė inis kombinuo as sujungiamasis sakinys], šiek iek dažnesni ižodžiai: pā ejošs da bības ā ds [ anzi y inis eiksmažodis], ā da o mālais a ian s [žodžio o malusis a ian as], indoei opiešu alodusaime [indoeu opiečių kalbų šei- ma], la galiešu aks u aloda [la galių aš o kalba] i pan. Gana papli ęs e minų iksa imo i a ojimo būdas y a sinonimija. Ne išim is i naujasis la ių e minog a ijos leidinys, ku iame y a į ai ių ipų sinonimų, . y. kai sinonimiški ien isiniai e minai a ba sudė inių e minų pag indiniai a šalu iniai dėmenys. Tai gali bū i i la iškos, i a p au inės kilmės absoliu ieji a ba da ybiniai sinonimai, pa yzdžiui: galo ne, leksija [galūnė], di alodība, biling isms [d ikalbys ė], līdza ikulācija, koa ikulā- cija [koa ikuliacija], de ēj aloda, dono aloda[duodančioji kalba*, kal- ba dono ė], diah oniskā alodniecība, diah oniskāling is ika[diach oninė kalbo y a]. Taip pa pasi aiko su lo ynų kalbos ek i alen ais šalia: salik ā nāko ne, u ū umII [sudė inis būsimasis laikas], da bībaslie ā ds,nomen ac ionis[* eiksmo daik a a dis]. Viena ki a są oka u i ne po is a ian us ( ai dažniausiai sudė inis e minas, jo su umpin as a ian as i a p au inis e minas): a asinā s ā ds, a asinājums, de i ā s [iš es as žodis, edinys, de i a as], bahu ihi, bahu ihisalik enis, ci nozīmessalik enis [bahu ihi dū inys, ki os eikšmės dū inys*]. Žodyne esama i is da disku uo inų e minų, ku ie palik i sinonimiškai, pa yzdžiui, anglisms, anglicisms4. Pa- g indinė p oblema kyla dėl dėmens -ic-, ku is, kaip ne ka ą y a eigusi V. Skujinia, ne u i jokio seman inio k ū io i odėl ne eikalingas. Kalban apie daugia eikšmiškumą eikia pasaky i, kad okių kalbo y os e minų nedaug, no s kai ku ių daugia eikšmių e minų Žodyne is dėl o pasi aiko. Tai i ski ingose, i ienoje kalbo y os a šakoje a ojami akomo- dācija – i one ikoje, i socioling is ikoje, ana o a – i s ilis ikoje a ojama igū a, a skleidžian i san ykį a p žodžio i p ieš ai minė o žodžio, i e mi- nas,alonīms onomas ikoje – i kaip ik inio a do a ian as, i pseudonimas. S a bi Žodyno dalis y a apib ėž ys. Jų esama į ai ių: i glaus ų, i išsamių. Kai ku ios ne labai glaus os, panašios į sinonimus a ba ski iančios ieną 4 La ių kalba ne u i sa os kalbos edinio kaip lie u ių kalba – anglybė. Regina K ašy ė | Te minologija | 2008 | 15 247 są oką nuo ki os: semasiologs–semasioloģijasspeciālis s; sin aksis s– sin ak- sesspeciālis s; eģionālaisdialek s – e i o ijai aks u īgsdialek sa šķi ībāno sociolek a [ egioninis dialek as – e i o ijai būdingas dialek as ski ingai nuo sociolek o]. Ki os apib ėž ys papildy os ilius acine medžiaga, o ai iš Žody- no a o ojo pozicijų e in ina eigiamai, nes ka ais ge iau pe p as i eiškinį padeda ienas ki as ap a iamojo eiškinio pa yzdys, nei ien eo inis apibū- dinimas. Esama i išsamesnių apib ėžčių, ku iose andama daug papildomos in o macijos apie ieną a ki ą eiškinį, pa yzdžiui, lie išķo aks u alodas s ils, lie išķaiss ils [dalykinių aš ų s ilius, dalykinis s ilius] – Funkcionālais alodaspa eidsjebs ils,kolie oo iciālosdokumen os.Lie išķo aks us ilālie o emocionālinei ālusiz eiksmeslīdzekļus, o aks u os anda izē a,maksimāli uni icē aiz eiksme,s ing asunlēnimainīgasno mas,iz eiksmeslīdzekļueko- nomija,speciālās e minoloģijasuns anda izē ukons ukcijulie ojums,liels lie ā duīpa s a s.La iešu alodaslie išķo aks us ilam aks u īgaci alodu ie ekme. [Funkcinė kalbos a maina a ba s ilius, a ojamas o icialiuose aš- uose. Dalykinių aš ų s iliuje a ojamos emocionaliai neu alios aiškos p iemonės, jį apibūdina s anda izuo a, maksimaliai uni ikuo a aiška, g iež- os i lė ai besikeičiančios no mos, aiškos p iemonių ekonomija, specialios e minijos i s anda izuo ų kons ukcijų a ojimas, didelis daik a a džių lyginamasis s o is. La ių kalbos dalykinių aš ų s iliui būdinga yški ki ų kalbų į aka]. Tokia apib ėž is p ilygs a s iliaus požymių ap ašymui encik- lopedinio a mokomojo pobūdžio leidinyje. Žinoma, ne isos apib ėž ys Šiame Kalbo y os e minų žodyne okios išplė o os. Tik ų enciklopedinių duomenų y a e mino ā aks s, s enog ā ija [g ei aš is*, s enog a ija] api- b ėž yje, ku pasakoma, kada a si ado oks ašymo būdas, kas jį iš ado i pan. Į ai iapusiškai nag inėjan Žodyną i su jo engimu susijusią in o maciją andama sąsajų su Lie u a. Žodyno p a a mėje paminė a, kad jo ekspe u bu o Axel Hol oe (beje, jo a das i pa a dė pagal isas la ių kalbos ai syk les sula in a – Akselas Hol u as) iš Lie u ių kalbos ins i u o. Pa- čiame Žodyno u inyje ka ais minima lie u ių kalba, pa yzdžiui, į auk i okie e minai kaip lie u iešu iloloģija[lie u ių ilologija], lie u iešu aloda [lie u ių kalba] i sinonimiški e minai lie u isms, li uānisms [lie u ybė, li uanizmas], lie u is ika, li uānis ika [li uanis ika], aip pa sa o eikšmė- mis lie u ių kalbą apiman ys e minai bal isms [bal izmas], bal is ika, bal u iloloģija [bal ų ilologija], bal u alodas [bal ų kalbos]. Li e a ū os są aše a p 113 pozicijų į ai iomis kalbomis paminė i i keli lie u ių kalbininkų da bai: Daba inėslie u iųkalbosg ama ika (1996), Lie u iųkalbosenciklo- pedija (1999), Li huanianG amma (1997), A. Paulauskienės Lie u iųkalbos 248 mo ologija (1994), Vinco U bučio Žodžiųda ybos eo ija (1978), Adelės Valeckienės Funkcinėlie u iųkalbosg ama ika (1998), Zigmo Zinke ičiaus Kalbo y osp admenys (1980). Tiesa, pas ebė as ne ikslumas – lie u ių Kal- bo y os e minųžodynas minimas be au o ių (ž . 27-ą poziciją), odėl į abė- cėlinį li e a ū os są ašą pagal pa adinimą pa eko p ie K aidės, o ne p ie G, kaip u ė ų bū i pagal au o ius). Reikia p ipažin i, kad Žodyne neapsiei a i be am ik ų ne ikslumų. Ne iki galo su a ky a s uk ū a, pa yzdžiui, ūks a kai ku ių e minų, į ku- iuos esama nuo odų p ie susijusių e minų: sinekdoha– poē iskāsinekdoha [poe inė sinekdocha], leksiskāsinekdoha [leksinė sinekdocha], ačiau nė ienos iš pas a ųjų nė a nei p ie aidės P, nei p ie L. Dėl kelių ki ų e minų į aukimo į Žodyną galima bū ų suabejo i – a šios s i ies e minų Žodynui inkami ā dab ālis [bend a a dis], ā damāsa [bend a a dė], ēls [ aizdas], au a. Tačiau nei ai, kad ne andama kai ku ių a i ikmenų abėcėlės a ka suda y ame Žodyne ( ik p ie susijusių e minų kaip galimybė palygin i), nei ai, kad li e a ū os są aše kažkas ne aip į ašy a, nei ai, kad kai ku ie e minai ne eikalingi a abejo ini, nemenkina jo u inio i eikšmės bei s a bos La ijos mokslo kalbos aidai, la ių kalbo y os mokslui. La ių e minog a ijos leidinys puikiai pa eng as i u inio a ž ilgiu, i izualiai bei polig a iškai. Tokio e minog a ijos p incipus a i inkančio kal- bo y os leidinio pasi odymas y a s a bus, o pasi odė jis laiku, kai andasi daugybė naujų eiškinių apsk i ai gy enime, i kalboje, nes mokslo kalba keičiasi, obulėja. Tai galė ų bū i im a paska a lie u ių kalbininkams, be- eik du dešim mečius besinaudojan iems u imu Kalbo y os e minųžodynu (Gai enis, Keinys 1990), sek i kaimynų i kolegų pa yzdžiu – plė o i lie u- ių kalbo y os e miniją i eng i naują leidimą. LITERATŪRA Gai enis K., Keinys S. 1990: Kalbo y os e minųžodynas,Kaunas. Keinys S. 1994: La ių e minologijos a kymo p incipai. – Te minologijos agos, 87–90. K ašy ė R. 2005: Mokomasis e minologijosžodynėlis, Šiauliai. VTV 1963: Valodniecības e minu ā dnīca. Sas . R. G abis, Dz. Ba ba e, A. Be gmane, Rīga: La ijas Vals s izde niecība. Gau a 2008-12-23 Regina K ašy ė Šiaulių uni e si e as P. Višinskio g. 38, LT–76352 Šiauliai E. paš as: k [email p o ec ed] Regina K ašy ė |