1883–1916 m. katekizmai ir jų religijos terminų reikšminės grupės

156 1883–1916 m. katekizmai ir jų religijos terminų reikšminės grupės AUŠRA RIMKUTĖ Lietuviųkalbosinstitutas Katekizmas (gr. katēchēsis – nurodymas, pamokymas) – tai glaustas krikščionybės pagrindų išdėstymas (VLE IX 2006: 566; dar žr. RŽ 1991: 187; KEŽ 1997: 162; LLE 2001: 224) arba, kaip rašoma kun. Kazimiero Skrodzkio TrumpameKatekizmearbaVadovėlyjeįgerąSpaviednę iršv.Komuniją(1904), – tai „pamokimas per klausimus ir atsakymus, kas priguli nuo žmogaus: 1) Dievui, 2) artimui ir 3) laimei paties žmogaus, o įpatingai jo dušios“ (TK 9)1. Taigi katekizme paprastai klausimų ir nesudėtingų atsakymų forma pateikiamos tikėjimo tiesos, sakramentai, krikščionių tikėjimo išpažinimas, svarbiausios maldos, Dešimt Dievo įsakymų ir kita. Žinoma, katekizmo turinys priklauso nuo išleidimo laikotarpio ir adresato. Jis gali būti skirtas vaikams, jaunuoliams, suaugusiesiems, t. y. pasauliečiams, taip pat kunigams, vyskupams ir kt. (dar žr. VLE IX 2006: 566–567). Jų būta įvairios apimties. Kunigai prieš įšventinimą duodavo ir tebeduoda įžadus laikytis katekizmo tiesų. Jau krikščionybės pradžioje iš katekizmo buvo mokoma tikybos dalykų. Pirmasis vadovėlis katekizmo pavadinimu išleistas XVI a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje (1529). Tai protestantiškas Martyno Liuterio Katekizmas (Didysis katekizmas dvasininkams ir Mažasis katekizmas parapijiečiams). Pirmuoju katekizmu lietuvių kalba (taip pat ir pirmąja spausdinta lietuviška knyga) yra laikomas Martyno Mažvydo Katekizmas evangelikams liuteronams (1547). Katalikams pirmąjį katekizmą parengė Mikalojus Daukša (1595)2, evangelikams reformatams – Merkelis Petkevičius (1598). Tai ypač vertingi kalbos ir religinės minties istorijos paminklai. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiami svarbaus lietuvių kalbos istorijos laikotarpio – XIX a. dviejų paskutinių ir XX a. dviejų pirmųjų dešimt1 Citatose niekas netaisyta. 2 Manoma, kad pirmasis katekizmas katalikams lietuvių kalba, sudarytas pagal vokiečių jėzuito P. Kanizijaus katekizmą, buvo išleistas 1585 metais, tačiau jo egzempliorių nėra išlikę (LLE 2001: 225). Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 157 mečių – katekizmai. Šaltiniai rinkti iš Vaclovo Biržiškos, Lietuvos TSR ir Lietuvos bibliografijų, taip pat Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroninio katalogo. Reikia pasakyti, kad ne visi katekizmai vadinami žodžiu katekizmas. Šiame straipsnyje apžvelgiami katekizmai vadinti išguldymu,mokslu,rankvedžiu,katechetiškupamokymu,vadovėliu, vadovu,šventąjaistorija,tikybospirmamoksliuarbamokslu,katalikųtikėjimo aiškinimuir pan. Kad tai katekizmas, paprastai nurodoma leidinio pratarmėje. Be to, būta leidinių, kurių pavadinime minimas žodis katekizmas, tačiau tai – visai ne katekizmas. Jie šiame straipsnyje neaptariami, pavyzdžiui, 1906 m. Vilniuje išleistas kun. Juozo Ambraziejaus Elementoriussu paveikslais,poteriais,katalikiškaiskatekizmaisirministranturukartuarba skyriomsbekatekizmų,teipmažiemsvaikeliams,kaipirdideliems,trokštantiemsišmoktiskaitytiirrašyti3. Nors antraštiniame lape rašoma: „su poteriais, katalikiškais katekizmais ir ministranturu“, tačiau leidinyje šių dalykų nėra (LB I 2006: 115). Straipsnio dėmesio centre – visi pagal minėtus šaltinius rasti ir prieinami katekizmai. Neaptariami tik pagal šaltinius aprašyti arba labai deformuoti leidiniai bei Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname saugomas 1908 m. Brukline išleistas Trumpaskatekizmas:patvirtintasdėlŽemaiczuirVilniaus vyskupysczuirdėlMohilovos4archivyskupystės.3-iasspaudimassupridėjimu 8palaiminimuirministranturos.Visi jie svarbūs tiriant XIX a. galo – XX a. pradžios religijos terminijos kaitą. Žinoma, jų vertė nėra vienoda: vienuose vos vienas kitas lietuviškas terminas, gausu svetimų, o kituose – atvirkščiai. Be to, kai kuriuose galima rasti net terminų apibrėžčių, pastabų dėl terminų vartosenos ir pan. Dėl daugumos terminų terminiškumo abejonių nekyla. Jie ir renkami, norint parodyti, kokia buvo nagrinėjamo laikotarpio religijos terminijos padėtis, kaip ji keitėsi ir kas jai būdinga. Katekizmų apimtis taip pat nevienoda – nuo keliolikos iki kelių šimtų puslapių. Dažniausiai jie nedidelio formato. Be to, šiame straipsnyje bandoma, remiantis iš kai kurių katekizmų (žr. šaltinių sąrašą) surinkta medžiaga, pateikti svarbiausias ir dažniausias reikšmines religijos terminų grupes ir apibrėžti, kas yra religijos terminas. Šis bažnytinės literatūros žanras labai svarbus terminijos (ir apskritai kal3 Elementorius buvo dvasinės vyresnybės uždraustas (LB I 2006: 115). 4 Dabar – Mogiliavas (PV 2006: 281). 158 bos) šaltinis. Besiformuojančiai bendrinei lietuvių kalbai XIX a. gale–XX a. pradžioje katekizmai buvo nepaprastai reikšmingas dalykas. Juose lietuvių kalba (nors ir ne visada gryna) buvo fiksuojami esminiai tautos tikėjimo, kultūros, taip pat gyvenimo tekstai. Būtent iš jų matyti, kaip buvo kuriamos, diegiamos ir net įtvirtinamos bendrinės kalbos normos. Katekizmų terminijai būdingas ir pastovumas, ir kitimas. Ir tai, matyt, labai normalus to laikotarpio dalykas. 1883–1916 METŲ KATEKIZMAI Per trisdešimt trejų metų laikotarpį – nuo 1883 m. iki 1916 m. – buvo išleista 86 katalikų ir 11 protestantų įvairios apimties katekizmų ir jų pataisytų ar papildytų leidimų (dalis pakartotinai). Daugiausia katekizmų išspausdinta Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiuje, Tilžėje, Bitėnuose, taip pat Klaipėdoje, Seinuose (43 katekizmai), nes Rusijos imperijos valdžiai keturiasdešimt metų draudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, kaip rašo Vytautas Merkys knygoje Draudžiamosioslietuviškosspaudoskelias1864–1904, „Vilniaus lietuviškų knygų leidybos centras buvo likviduotas. Ši leidyba susikoncentravo už Rusijos imperijos sienos, lietuvių gyvenamoje Prūsijos dalyje“ (Merkys 1994: 9)5. Matyt, palanki Lietuvos geografinė padėtis, taip pat gana senos lietuviškų knygų leidimo tradicijos ir sudarė sąlygas Mažajai Lietuvai tapti šių knygų leidybos centru. Nemažai jų ten išleista ir po 1904 metų (net 15). Didžiojoje Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune – buvo išleisti 26 katekizmai. Beveik visi jie pasirodė panaikinus spaudos draudimą. Nors ant kai kurių kontrafakcinių katekizmų viršelių rašoma, kad jų leidimo vieta – Vilnius, tačiau iš tikrųjų jie spausdinti Mažojoje Lietuvoje (1 pav.). Nemaža dalis (17 katekizmų) išspausdinta už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribų – Rusijoje (Sankt Peterburge (anuo metu – Petrogradas) ir Maskvoje), Jungtinėse Valstijose (Čikagoje, Filadelfijoje, Brukline ir Šenandoa (PV 2008: 399), Vaukegane (Ilinojaus valstija)). Atkreiptinas dėmesys, kad tai po 1903 m. išėję katekizmai. 5 Vanda Stonienė knygoje Lietuvosknygairvisuomenė:nuospaudosdraudimoikinepriklausomybėsatkūrimo (1864–1990)rašo, kad „Vilnius ir spaudos draudimo metais išliko svarbus leidybos centras. Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos duomenimis, 1869 m. Vilniuje išėjo 155 leidiniai, 1882 m. – 286, 1900 m. – 455, 1903 m. – 690. Daugiausia jų išleista žydų, rusų ir lenkų kalbomis, kasmet po kelis leidinius pasirodydavo lotynų, vokiečių, prancūzų kalbomis“ (Stonienė 2006: 21). Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 159 1 pav. Kontrafakcinis katekizmas, išspausdintas Tilžėje 1901 m. Spaudos draudimo laikotarpiu išleisti katekizmai yra kontrafakciniai6. Kai kuriuose autoriai ar sudarytojai visai nenurodyti, matyt, slaptumo sumetimais. Slepiami buvo ir išleidimo duomenys. Antraštiniame lape buvo rašoma išgalvota leidimo vieta ir metai. Priešantraštiniame puslapyje dažnai rašoma aprobata, pvz.: Spausdintileista.Kaunę.Vasariom.8d.1863m. ŽemaicziųVyskupas(2 pav.) arba Iszpaustidaleido.Vilniuje1863metuoseVasario8.dienojVyskupasŽemaiczių:MotiejusVałancziauskas, arba Дозволено цензурою.Вилно1864г.ir kt. Knygelės gana dažnai buvo pasirašomos slapyvardžiais, pavyzdžiui, kunigas Žalvaris (kun. P. Legeckas), A. Kurietis (kun. A. Alekna), Petras Gražbylys (kun. P. Januševičius), dėdė Atanazas (kun. K. Pakalniškis), Ranka (kun. P. Statkauskas), kartais net slapyraidžiais, pavyzdžiui, J. D. (kun. Juozas Danielius), J. K. (kun. Juozas Katilius), J. P. (Julė Pranaitytė), K. J. (kun. Kristupas Jurkšaitis). Visi katekizmai verstiniai. Versta daugiausia iš lenkų, taip pat iš rusų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbų. Šiame straipsnyje jie skirstomi į katalikų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų katekizmus. KATALIKŲ KATEKIZMAI Daugiausia 1883–1916 metais išleista katalikų katekizmų – net 86. Visi jie straipsnyje aptariami pagal leidimo vietą bei metus ir pagal paskirtį. Kadangi uždraudus lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis daugiausia 6 Išimtis – D. J. Deharbės RymokatalikiškasdidesnysiskatekizmasdėllietuviškųmokslainiųAmerikoj, išleistas 1904 m. Čikagoje. 160 leidinių buvo išleista užsienyje, pirmiausia aptartini ne Didžiojoje Lietuvoje išspausdinti katekizmai. Už Didžiosios Lietuvos ribų išleisti katekizmai Daugiau nei trečdalis katalikų katekizmų išspausdinta Tilžėje – svarbiame draudžiamosios lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo centre (31 katekizmas). Labai paklausus ir populiarus buvo kun. Rocho Filochovskio (Roch Fiłochowski, 1838–1896) katekizmas – aptariamu laikotarpiu išleisti keli jo vertimai. Į lietuvių kalbą iš lenkų kalbos išvertė aktyvus to meto lietuviškų knygų leidėjas kun. Aleksandras Vytartas (1837–1863?). Tai SzviesibėtikejimoarbaTrumpasiszguldimas reikalingiausiuRimo-katalikiszkotikejimodaliku(Tilžė, 1888; yra vysk. M. Valančiaus aprobata, be to, antraštiniame lape nurodyta, kad išleista Vilniuje 1860 m.). V. Biržiška šio katekizmo kitu leidimu laiko A. Vytarto verstą R. Filochovskio Trumpą katekizmą(1889, 1893, 1894, 1895, 1897). Tačiau jame yra elementorius, ministrantūra ir kitų priedų, be to, skiriasi katekizmo tekstai, todėl šios knygelės aptartinos kaip skirtingos. 2 pav. Kontrafakcinio katekizmo aprobata Taigi, kaip jau minėta, A. Vytartas išvertė ir TrumpąkatekizmąpagalkunigoPiłakauskioiszguldimosunekureisnaudingaispridėjimajs(Tilžė, 1889; yra vysk. M. Valančiaus aprobata, nurodyta, kad išleista 1863 m. Vilniuje). Katekizmas nuo 1888 m. išleisto skiriasi tuo, kad jame yra pateikta abėcėlė ir skiemenavimas, šv. Pranciškaus Saleziečio trumpas pamokymas, kaip reikia šventą rožančių kalbėti, ministrantūra ir kiti priedai. 1897 m. Tilžėje Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 161 išleistas TrumpaskatekizmaspagaliszguldymąkunigoPilakauskiosunekureis naudingaispridėjimais (yra vysk. M. Valančiaus aprobata, nurodyti 1860 leidimo metai Vilniuje). Lietuvos TSR bibliografijoje 1893 m. katekizmas aprašytas pagal deformuotą egzempliorių ir šaltinius. Jis šiame straipsnyje nenagrinėjamas. Tas pats katekizmas išspausdintas Tilžėje 1894 m. (yra vysk. M. Valančiaus aprobata, nurodyti 1860 išleidimo metai). 1895 m. išleistas TrumpaskatekizmaspagalkunigoFilochowski’oiszguldimosunekureis naudingaispridėjimais(Tilžė; aprobavo vysk. M. Valančius, nurodyta, kad išleista 1860 m. Vilniuje). 1889–1897 m. išleistuose katekizmuose ministrantūra yra lotynų kalba. 1905 m. Tilžėje, pagal Lietuvos bibliografijos duomenis, išėjo du katekizmai (skiriasi jų apimtis). Kun. R. Filochovskio katekizmą iš lenkų kalbos išvertė ir Vaižgantas (1869–1933). Pirmasis leidimas išėjo 1897 metais. Lietuvos TSR biblio-1869–1933). Pirmasis leidimas išėjo 1897 metais. Lietuvos TSR biblio-). Pirmasis leidimas išėjo 1897 metais. Lietuvos TSR bibliografijoje jis aprašytas pagal 1898 m. leidimą TrumpasisKun.Filochowskio katekizmasVaiszgantoverstas(yra Žemaičių vyskupo aprobata, antraštiniame puslapyje nurodyta, kad knygelė išleista Vilniuje) ir šaltinius. 1898 metų katekizmo pratarmėje Vaižgantas rašo, kad „Trumpasiskun.Filochovskio katekizmas bus už kitus panašius geresnis, ką patvirtina ir lenkų balsai, ir didelis jo išsiplatinimas terp lietuvių: pirmos laidos, nors buvo baisiai sudarkyta, jau išsiplatino 20.000“ (TFK 1898 4–5). Be to, šiame leidime išnašose yra pateikti kai kurių žodžių atitikmenys lenkų kalba. Lietuvos TSR bibliografijoje šis 1898 metų katekizmo leidimas laikomas antru (LTSRB 1985: 365). 1901, 1902, 1905 (šis leidimas yra 1901 m. kontrafakcinio katekizmo pakartojimas), 1907, 1913 m. išėjo TrumpasisKun.Filochowskiokatekizmas Vaiszgantoverstas.Tai, kaip rašoma antraštiniame lape, antras pataisytas ir papildytas leidimas. Vaižgantas pratarmėje Lietuviaineapsigaukite!!Szita kningelė–tai„Katekizmas“,ne„Elementorius“!!rašo, kad katekizmas – tai „trumpas, lengvas supratimui tikybos mokslas“ (TFK 1901 3). Vaižgantas šiek tiek taisė katekizmo kalbą. Tai matyti iš išnašų, kuriose jis pateikia iki tol poteriuose vartotus atitikmenis, pvz.: terminus malonė,tikėjimas,głobėjas, pasaulis,paskutiniojivakarienė, bet nełoska, viera,apiekūnas,svietas, paskutiniojivečerė ir pan. 1904 m. išleistasTrumpasisKatekizmasKun.Filochowskio,Vaiszganto verstas.Trecziąkartąiszleistas,pataisytas. Vienas katekizmas, kaip rašoma antraštėje, išspausdintas Vilniuje (yra Žemaičių vyskupo aprobata; nurodyta, kad išleista 1863 m.), o kitas – Tilžėje (aprobatos nėra). Tačiau abu išleisti 162 Tilžėje. Jų išnašose teikiami kai kurių žodžių atitikmenys lenkų kalba. Lietuvos TSR bibliografijoje rašoma, kad „daugumos egzempliorių viršelyje ant kontrafakcinio išleidimo duomenų užklijuota tuščia lipdė. Antraštiniuose puslapiuose nevienodos vinjetės ir kiek skirtingi šriftai“ (LTSRB 1985: 366). Kitų katalikų katekizmų 1883–1916 m. laikotarpiu išleista kur kas mažiau. Iš to meto katekizmų didele apimtimi (nuo 332 iki 440 puslapių) išsiskiria MoksłasRimokataliku(Tilžė, 1888, apie 1900 (2 katekizmai; skiriasi tik 325–332 puslapiai, praktiškai tai vienodi leidiniai), 1905 m.). Nors katekizmo autorius nenurodytas, žinoma, kad parengė Žemaičių vysk. Motiejus Valančius7, redagavo kun. A. Vytartas, o rašybą taisė poetas Maironis (LTSRB 1985: 257). Autorius prakalboje rašo, kad jis stengėsi „idant kiekwienas Lietuwis ir Žemaitis galētu lengwei skaititi ir suprasti wis, kas tik szioje knįgelēje ira paraszita. Iszmecziau žodžius įvairius ir daugumai nesuprantamus, o rasziboje prisiłaikiau kiek galēdamas žinomu man lietuwiszku kałbamokslu“ (MRK 1888 5). 1905 metų leidimas nėra A. Vytarto taisytas 1888 m. leidimas, o ankstesnis. Mažojoje Lietuvoje išspausdinti du kunigo, knygų autoriaus ir vertėjo Petro Legecko (1844–1934) Katakizmai katalikiški,visureikalingiausidēl vaikųiržmoniųpraszcziokų,sulementoriuirministranturu.Paraszitikunigo Žalvario (1892 m. (2 katekizmai); abu išleisti Tilžėje, nors antraštiniame lape parašyta, kad Vilniuje; šie katekizmai šiek tiek skiriasi rašyba, tačiau, aptariant religijos terminus, manoma, kad tai nėra svarbu, jie laikomi vienu leidiniu). 1903 m. Bitėnuose8 išėjo Katakizmai katalikiški.Visureikalingiausi dėlvaikųiržmoniųpraszcziokųsuLementoriuirMinistranturu.Medžiaga rinkta iš 1892 m. Tilžėje ir 1903 m. Bitėnuose išleistų katekizmų, kurių turinys visiškai tapatus, tačiau skiriasi leidimo vieta ir kai kurie rašybos dalykai. Kitas 1892 metų katekizmas išleistas Vilniuje. Jis puslapių skaičiumi ir rašyba sutampa su Bitėnuose išleistu katekizmu, todėl nenagrinėjamas. Dalis teksto visuose katekizmuose yra lotynų kalba. Tilžėje 1898 m. išleistas kun. Martyno Sederavičiaus (1829–1907)9 7 Vysk. M. Valančius (1801–1875) – vienas pirmųjų „nelegalios spaudos organizatorių Mažojoje Lietuvoje <...>. Jau 1867 m., iš savo lėšų sudaręs specialų fondą knygoms spausdinti (8000 rb.), jis per Tilžės katalikų kunigą J. Zabermanną (J. Cabermaną) susisiekė su tenykščiais spaustuvininkais ir pradėjo sistemingai leisti lietuviškas knygas“ (Stonienė 2006: 23). Į knygų leidybą vyskupas įtraukė ir kitus kunigus, ir pasauliečius. 8 Bitėnuose išleistas tik vienas katekizmas. 9 Kun. M. Sederavičius, kaip rašo V. Stonienė, ėmėsi M. Valančiaus pradėto nelegalios lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo organizatoriaus darbo“ (Stonienė 2006: 30). Jis Suvalkijoje į šį darbą įtraukė bajorą Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 163 katekizmas Poterei,Aktaiirkitireikalingiausidaiktai,kuriusturižinotikrikszczionisRymo-Katalikųtikėjimo. ParaszekunigasM.S.Dalis knygelės teksto yra lotynų kalba. Išnašose pateikta terminų sinonimų. Matyti, kad pirmenybė teikiama lietuviškiems religijos terminams, pvz.: nuodėmklausys,ypata, kančia,yščius, o ne spaviedninkas,asaba,muka,gyvatas ir pan. 1902 m. Tilžėje išleistas leidinys pavadinimu TrumpiRymo-KatalikųKatekizmai.AiszkeiiszguldytidėlpamokymovaikųpriepirmosiosSpavėdnėsir S.Komunijos(pirma dalis)10. Antraštiniame katekizmo lape autorius nenurodytas. Tai Gracijano Marcino Ževuskio (Rzewuski, 1827–1897) katekizmo Małykatechizmrzymskokatolickivertimas. Kas išvertė, nenurodyta. Prakalboje rašoma, kad knygelė skiriama vaikams, kurie ruošiasi eiti prie pirmosios Komunijos, ir jaunimui. 1903 m. Tilžėje išėjo kunigo, istoriko, religinių raštų autoriaus ir vertėjo Antano Aleknos (1872–1930) KatekizmopirmamokslisarbaTrumpasSuglaudimasvisųreikalingiausiųmokslųšventokatalikųTikėjimo. ParašėA.Kurietis. Knygelė labai trumpa – tik 16 puslapių. Nėra pratarmės. Pateikti poteriai ir svarbiausi tikėjimo klausimai ir atsakymai. Be to, nėra aprobatos. 1904 m. taip pat Tilžėje išleistas kun. Kazimiero Skrodzkio TrumpasKatekizmas,arbaVadovėlisįgerąSpaviednęiršv.Komuniją. K. Skrodzkis (1798– 1874) buvo Kulių klebonas. Pirmas katekizmo leidimas buvo parašytas 1850 m. Tai antras leidimas, parengtas po kunigo mirties. Knygelės pradžioje įdėtas Išleistojųžodis ir autoriaus pratarmė, kurioje rašoma, kad trumpas pamokymas „apie naudingą atlikimą visųreikalingiausio griešnam žmogui prie išganymo dušios sakramento pakutos šv. ir verto priėmimo Kuno ir Kraujo Jėzaus Kristaus“ skirtas „dėl jaunuomenės žemaičių katalikų“ (TK 1904 8). Tais pačiais metais Tilžėje J. Šenkės spaustuvėje išspausdintas kalbininko, publicisto, visuomenės veikėjo, kunigo Povilo Januševičiaus (1866–1948) TrumpasRankvedelisKatekėzosirOmylijųapsakynėtojams. PirmojiirAntrojiDvasiškosiosIškalbosDalisKatekėtikairOmyletika.DovanelėBroliamsKunįgamsirKatekėtams. Prieš antraštę parašytas autoriaus slapyvardis – Petras Gražbylys. Knygelės pratarmėje rašoma, kad ji skiriama seminarijų klierikams, parapijų kunigams ir visiems „Katekėzos ir Omylijų apsakynėtojams“ (p. 3). S. Kušeliauską, eigulį J. Antanavičių ir apylinkės patikimus valstiečius. „M. Sederavičiaus grupė leido ir platino religinio turinio knygas. Pats kunigas tamsiomis naktimis vežimu ne tik po savo parapiją, bet ir tolimas Žemaitijos vietoves, Seinus gabeno spaudą, o jo talkininkai ją skleisdavo tarp vietos gyventojų“ (Stonienė 2006: 31). 10 Apie antrą katekizmo dalį bibliografijoje duomenų nėra. 164 1905 m. Tilžėje išėjo Katekizmas,arba,Poteriaiirjuiszguldimasirrožancziussumaldomisrytmetinemisirwakarinemis. Jo autorius ir vertėjas nenurodyti. Bemaž dešimtadalis katalikų katekizmų išleisti kitame stambiame XX a. pradžios lietuvių kultūros centre – Seinuose (8 katekizmai). 1899 m. tikriausiai Seinuose išspausdintas Antano Baranausko (1835–1902) iš lotynų kalbos išverstas KatekyzmasišdekretoSusirinkimobažnyčiostridentiškioprabaščams,liepiantPijuipenktam,popiežiui,išduotasRymęmet.1566išspaustas. Šio katekizmo egzempliorius saugomas Anykščiuose A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, mikrofilmas yra Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje. 1908 m. Seinuose išleistas katekizmas MažadovanėlėLietuvosjaunimui. Jį parašė kun. S. Narkevičia. Tai antras leidimas, kurį kunigas parengė „pažadintas geros kloties pasekmėmis, pataisęs spaudos klaidas, ir daugumą labai naudingų perspėjimų pridėjęs“ (p. 9). Pirmam leidimui medžiaga buvo rinkta, kaip rašoma Prakalbojeprieantrojoišleidimo, iš kun. A. Marcinskio, F. Birkauckio, Chaignono, Krulickio, Arnato, Osmalauckio ir kitų darbų (p. 9). Seinuose 1910 m. išleisti kun. Jurgio Felikso Sragio Poteriai,Prisakymai irKatekizmaspagalRymoKatalikųmokslo. Anot V. Biržiškos, leidinio kalbą taisė K. Būga (Biržiška 1939: 2545). Katekizmas skirtas tiems, kurie ruošiasi eiti pirmosios Komunijos. Prakalboje autorius rašo: „Negalėdamas žmonių vartojamu žargonu rašyti, kad netapčiau kaltas lietuvių kalbos teršimo ir jos apjuokimo, turėjau imti daug tokių žodžių, kurių žmonės nesupranta: bet, man rodos, iš to nebus didelio vargo skaitytojams, nes, spaudai pagrįžus, greitai atsimįs žmonės užmirštuosius savo žodžius ir prie naujųjų, savo kalbos dvasiai pritinkamųjų, pripras daug lengviau, neko kad priprasti turėjo prie svetimųjų, kaip šitai: „ščeslyvas, macnus, loska, prijemnus“ šių savųjų vietoj: „laimingas, stiprus, malonė, malonus“ (p. 1). Kad visi suprastų katekizme vartojamus žodžius, autorius leidinio pabaigoje pateikia žodynėlį, kuriame aiškina nesuprantamus žodžius. Ten pat 1911 m. išspausdintas kun. Juozo Širvio parengtas Trumputis katekizmasvaikeliams:mažadovanėlėkalėdojant, 1912 m. Povilo Stakausko (slapyvardis Ranka) Armokikatekizmą?Mažadovanėlėvaikams ir kun. Juozo Danieliaus11 Trumpaskatekizmas:skiriamasvaikeliams,besiruošiantiems 11 Juozas Danielius (1885–1968) – pedagogas, kunigas, baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukęs į Vakarus, vėliau apsigyvenęs Kanadoje. Rašė Lietuvos mokykloje pedagoginiais ir katechetiniais klausimais (LB I 2006: 269). Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 171 EVANGELIKŲ REFORMATŲ KATEKIZMAI Lietuviškų evangelikų reformatų katekizmų, išleistų straipsnyje apžvelgiamuoju laikotarpiu, yra tik du. Per visą XIX amžių jų išleisti trys (1803, 1857 ir 1861). Atgavus spaudą, 190922 m. Vilniuje, M. Kuktos spaustuvėje, išspausdintas Katekizmasevangelikų-reformatųtikėjimovaikams(4 pav.). Jį parengė kunigas Jonas Šepetys23. Tai platesnis Heidelbergo katekizmo leidimas. Anot Arūno Baublio, „šis katekizmas kartu buvo pirmas kompaktiškai išleistas tikybos vadovėlis ir pirmas katekizmas, kurį parengė valstietiškos kilmės lietuvis kunigas“ (Baublys 1998: 35). Jis parašytas palyginti gražia, taisyklinga ir gryna lietuvių kalba. Barbarizmų nedaug, pvz.: kielikas,gercogienė, pėtnyčiair kt. 4 pav. 1909 m. Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams 1916 m. Petrapilyje išspausdintas antras evangelikų reformatų katekizmas – Katekizmasevangelikų-reformatųtikėjimovaikams. Tai oficialus karo meto leidinys, kurį aprobavo karinė Petrogrado cenzūra 1916 m. rugsėjo 13 d. sprendimu. Nors autorius nenurodytas, manoma, kad tai J. Šepečio katekizmo leidimas. Šios knygelės struktūra nedaug kuo skiriasi nuo 1910 m. išleistos. „Šio katekizmo pasirodymas buvo reikšmingas įvykis, kuris rodė, kad ir nepalankiomis sąlygomis, toli nuo tėvynės, lietuviai evangelikai re22 Ant katekizmo viršelio nurodyti 1910 m., antraštiniame lape – 1909 m. (žr. 4 pav.). 23 Jonas Šepetys (1867–1941) – evangelikų reformatų kunigas, Vilniaus parapijos superintendentas, aušrininkas, rūpinęsis lietuvių kalbos reikalais, redagavęs ir savo lėšomis leidęs pirmą reformatų religinį laikraštį Pasiuntinys(1907–1913 m.), taip pat reformatų žurnalą MūsųŽodis (Kregždė 1978: 165, 177–179). 172 formatai neužmiršo savo svarbiausio uždavinio ir skyrė lėšų bei laiko vaikams ir jaunimui lavinti“ (Baublys 1998: 43). Galima paminėti, kad 1936 m. pakartotinai išleistas kun. J. Šepečio parašytas katekizmas, taip pat 1943 m. A. Šerno parengtas Heidelbergokatekizmas(ištraukaev.-ref.tikybosvaikams). REIKŠMINĖS KATEKIZMŲ RELIGIJOS TERMINŲ GRUPĖS Šiame skyrelyje katekizmuose vartojami religijos terminai aptariami pagal reikšmę. Pavyzdžiai rinkti iš knygelių: TrumpasisKun.Filochowskiokatekizmas.Vaiszgantoverstas(1901), Katakizmaikatalikiszki. Visureikalingiausi dėlvaikųiržmoniųpraszcziokųsuLementoriuirMinistranturu (1903), kun. Kazimiero Skrodzkio TrumpasKatekizmasarbaVadovėlisįgerąSpaviednę iršv.Komuniją(1904), kun. J. Laukaičio MažasisKatekizmasvaikeliams, prisiruošiantiemsįpirmąišpažintįiršventąKomuniją(1904), RankvedysIšguldymuiTikėjimovidutinėsemokyklose(1905)24, kun. J. Šepečio Katekizmo evangelikų-reformatųtikėjimovaikams (1909 ir 1916 m.), vysk. K. Paltaroko Tikybosmokslas(Šv.IstorijairKatekizmas) (1916). Šiuo straipsniu nesiekiama išsamios analizės. Norima pateikti tik bendresnius pastebėjimus ir pagrindines reikšmines katekizmuose vartojamų terminų grupes. Teikiama įvairios kilmės vienažodžių ir sudėtinių terminų: ir grynai lietuviškų, ir tarptautinių, ir svetimų lietuvių kalbai. Skliaustuose nurodyta nelietuviškų terminų kilmė. Prie kai kurių tarptautinių terminų nenurodyta kalba tarpininkė. Prie senųjų skolinių kilmė taip pat nenurodoma. Nustatant kilmę remtasi Lietuviųkalbosžodynu, kuriame fiksuoti beveik visi straipsnyje minimi nelietuviški religijos terminai, išskyrus kai kuriuos tarptautinius žodžius25, ir naujausiais tarptautinių žodžių žodynais. Iš viso skiriama 13 religijos terminų reikšminių grupių. Be abejo, kiekvieną jų galima aptarti detaliau. Be to, jos vienaip ar kitaip susijusios. Pagrindinės krikščionių tikėjimo tiesos, pvz.: amžinasisgyvenimas26 KERTV1 3, KERTV2 3, TM 6 (plg. gyvenimasamžinas TFK 8); atpirkimas TM 82 (plg. žmoniųatpirkimas TM 81); atsikėlimasišnumiru24 Tai nėra įprastas katekizmas. Kaip rašoma Prakalboje, tai – rankvedis, iš kurio reikėtų mokyti „vaikelius rengiant prie pirmosios Komunijos“ (p. 5). 25 Dauguma nelietuviškų religijos terminų Lietuviųkalbosžodyne žymimi „x“ ženklu ir vertinami kaip nevartotini bendrinėje kalboje. 26 Pavyzdžiai pateikiami autentiška rašyba. Kai kurie svetimos kilmės terminai dabar nebevartojami. Jie turi lietuviškus atitikmenis. Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 173 siųjų TM 85, prisikėlimas TFK 8, Kristausišnumirusiųprisikėlimas KERTV1 20, kūnų išnumirusiųprisikėlimas KERTV1 7; Kristauskūnas KERTV1 26, KERTV2 26 (gr. Christos), tikrasJėzausKristauskūnas TM 122 (gr. Iēsous < hebr. Ješûa < Jehôšûa; gr. Christos), tikrasJėzausKristaus[kraujas] TM 122, KraujasVieszpatiesJezausKristaus TFK 26, Kristaus[Kraujas] TM 122, ŠvenčiausiasKraujas TM 124; nuodėmiųatleidimas KERTV1 6, KERTV2 6, TM 6 (taip pat atleidimasgriekų KK 28 (lenk. grzech, rus. гpex)); išganymas KERTV1 6, iszganymasdusziosTFK 11; apreiškimas TM 71, Dievoapreiškimas TM 71, Dievoapsireiškimas KERTV1 4, KERTV2 4, Dievoapvaizda TM 76, Dievomalonė KERTV1 23, KERTV2 23, Dievo rūstybė KERTV1 14, KERTV2 14, [Dievo]bausmė KERTV1 14, KERTV2 14; tikėjimas TFK 11, KERTV1 6, KERTV2 6, TM 8,duksingastikėjimas KERTV1 4, KERTV2 4 ir kt. Religijos veikėjų pavadinimai, pvz.: Dievas27 KERTV1 3, KERTV2 3, DievasTėvas TFK 7, TM 5, DievasTėvasVisagalis TM 5 (plg. visagalintisDievasTėvas KERTV1 7, KERTV2 7), ViešpatisDievas TM 7, Visagalis Dievas TM 12, DievasSunus TFK 11, TM 6, DievasTrejybėje TM 142; Traicė(Trejybė) KERTV1 40, KERTV2 39 (lenk. trójca); ganytojis KERTV1 3, KERTV2 3, Išganytojas KERTV1 17, KERTV2 16, IšganytojisJezusKristus KERTV1 15, KERTV2 15; panaMarija KERTV1 7, KERTV2 7 ir kt. Taip pat šiai grupei galima priskirti ir tikinčiųjų, tikėjimą skleidžiančių ar netikinčių ir kt. asmenų pavadinimus, pvz.: apaštalas TFK 42, KK 23, KERTV1 27, KERTV2 26, TM 72 (lenk. apostoł< gr. apostolos), Dievovaikas KERTV1 3, KERTV2 3, eretikas KK 22 (lot. haereticus < gr. hairetikos), kardinolas TM 87 (lot. cardinalis), klebonas TFK 24, KK 24 (lenk. pleban < lot. plebanus < plebs), klierikas TM 135 (lot. clericus), nuodėmiųklausytojas TM 132, popiežius KK 22 (lenk. papież < papa < gr. pappas), pranašas KERTV1 27, KERTV2 26, Tikintieji KERTV1 26, KERTV2 26, Vyskupas KK 29 (lenk. biskup,wiskup < gr. episkopos) ir kt. Skyrium minėtini antgamtinių būtybių pavadinimai, pvz.: Dievas ŠventojiDvasia TM 6 (plg. Dievasdvasia KK 11, DievasDvasiaSzventa TFK 11), ŠventojiDvasia KERTV1 7, KERTV2 7, angelas KERTV1 46, KERTV2 45, TM 12 (sen rus. < gr. angelos, taip pat aniołas TFK 15 (lenk. 27 Terminai DievasTėvas,DievasSūnusir DievasŠventojiDvasia gali būti minėtini ir pagrindinių krikščionių tikėjimo tiesų grupėje, nes pirmoji svarbiausia tikėjimo tiesa, kurią reikia žinoti „dėl iszganymo duszios“, yra: Tikiu,jogyravienasDievastrijoseAsabose:DievasTėvas,DievasSunusirDievasDvasiaSzventa (TFK 11). 174 anioł< lot. < angelus< gr. angelos)), angelassargas TM 77, arkangelas TM 11 (taip pat arkaniuolas KK 10 (lenk. archanioł < lot. archangelus< gr. archangelos), piktasis KERTV1 45, KERTV2 44, velnias KERTV1 47, KERTV2 46 ir kt. Religinių knygų ir tekstų pavadinimai, pvz.: Biblija KERTV1 5, KERTV2 5 (lot. biblia < gr. biblion), BrevioriusLRKB 12 (lot. breviarium), Evangelija KERTV2 18, TM 83 (lenk. ewangelia< gr. euangelion), Jėzaus KristausEvangelija KERTV2 8, katekizmas KK 7 (lot. catechismus < gr. katēchismos), MišiolasLRKB 12 (lenk. mszał < lot. missale), NaujojoĮstatymoknyga TM 71, Pontifikalas LRKB 12 (lot. pontificale), Senojo[Įstatymo knyga] TM 71, ŠventasRaštas KERTV2 5 (plg. Szventrasztis TFK 16) ir kt. Su tikėjimu susijusių veiksmų ir reiškinių pavadinimai, pvz.: almužna KK 29 (lenk. jałmużna), apieka KK 10 (brus. aпeкa, lenk. opieka), atgaila TM 10, plg. PakūtaMKV 7 (lenk. pokuta), atgailosatlikimas TM 133, DievoSudas TFK 17 (brus. cyд), eitispaviednėsTK 31 (lenk. spowiedź), gailėsisužgriekus TFK 29, išnaikinimas griekopirmgimio KK 28, išpažintis TM 131 (plg. pasisakymasTM 108, taip pat spaviednė KK 25), krutinės mušimasisTM 97, meldimasisTM 97, nuodėmiųpasakymas TM 130, nusižengimasįsakymuiTM 110, paskutiniopatepimopriėmimas TM 134, poterius kalbėtiTK 61 (plg. lenk. pacierz), karonė TFK 35 (lenk. karanie), rūpestingas atminimasnusidėjimų TFK 30, sakramentopriėmimas TM 127, žmogaus vedimasišganyman TM 86 ir kt. Sakramentų pavadinimai, pvz.: atgailossakramentas TM 127, dirmavonė KK 29 (lenk. bierzmowanie; plg. birmavonėarbapadrūtinimasšventam tikėjimeMKV 7), KriksztoSakramentas TFK 28 (lot. sacramentum), Krikštas MKV 7, Kunįgystė KK 27, KunoirKraujoSakramentas TFK 37, Moterystė LRKB 99, MKV 7, PakutosSakramentas TFK 31, PaskutinisPatepimas KK 38, sakramentasDirmavonės KK 29, SakramentasPaskutinioPatepimo KK 38, sakramentasSpaviednės KK 32, sutvirtinimo sakramentas TM 120, SzvencziausisSakramentas TFK 24, ŠvenčiausiasisAltoriaus Sakramentas TM 11 (lenk. ołtarz<lot. altar < altus, dar plg. lot. altaara,altaria), šventas krikštas KERTV1 30, KERTV2 29 ir kt. Nuodėmių ir ydų pavadinimai, pvz.: apgaudinėjimas KERTV1 42, KERTV2 41, apsirijimas TFK 10, gėdiškasisgašlumas KERTV1 41, KERTV2 40, godulystė KERTV1 34, KERTV2 34, MKV 8, griekaspirmgimis KK 12, kerštas KERTV1 41, KERTV2 40, neapykanta KERTV1 41, KERTV2 40, nečystataMKV 8 (plg. lenk. czystota), paleistuvystė KERTV1 41, KERTV2 40, Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 175 pavydėjimas KERTV1 34, KERTV2 34, MKV 8, piktažodžiavymas KERTV1 42, KERTV2 41, pyktis KERTV1 41, KERTV2 40, puikybė MKV 8, rūstybėMKV 8, silpnybė KERTV1 14, KERTV2 13, šykštumas KERTV1 42, KERTV2 41, tingėjimasMKV 8, tinginybė KERTV1 14, KERTV2 13, užmušimas KERTV1 41, KERTV2 40, vagystė KERTV1 42, KERTV2 41, žmogžudystė KERTV1 42, KERTV2 41 ir kt. Dorybių pavadinimai, pvz.: dorybė(cnata)TFK 11, išmintisTFK 11, tikėjimas KERTV1 6, KERTV2 6, viltisMKV 8, TFK 11, meilėMKV 8, meilė DievoTFK 11, dvasios[skaistybė] TM 117, kūnoskaistybė TM 117, teisybė TFK 11, stiprybėTFK 11, prisiturėjimas TFK 11 ir kt. Religinių apeigų pavadinimai, pvz.: apieraMišiųšventų KK 24 (lenk. ofiera; lenk. msza < lot. missa), atnašavimas TM 124, Bažnyčiosapeigos(arba ceremonijos)TFK 40 (lot. caerimonia), komunija KK 30, KERTV1 33, KERTV2 32 (lot. communio), Kristauskūnoir kraujoauka KERTV1 32, KERTV2 32, Mišios šventos KK 24, Mišios TM 7, laidotuvėsLRKB 41, pamokslas KK 24, KERTV1 5, KERTV2 5, procesijaLRKB 41 (lot. processio) ir kt. Liturginių reikmenų pavadinimai, pvz.: Dievoavinėlis KERTV1 19, KERTV2 19, Dievo stalas TM 109, duona TFK 7, KK 30, KERTV1 31, KERTV2 31, TM 122, grabas KK 15 (brus. гpoб, 1enk. grób), kielikas LRKB 48, KERTV1 31, KERTV2 31 (plg. lenk. kielich, vok. Kelch), krapyla LRKB 50 (lenk. kropidło, brus. кpaпiлa), [pašvęstas]kryželisTM 137, kryžius KERTV1 19, KERTV2 19, kuopkaLRKB 49 (hibr., plg. brus. кyбoк, lenk. kubek), monstrancijaLRKB 49 (lot. monstrantia < monstrare), ostija KK 30 (lot. hostia), patenaLRKB 48 (lot. patena), smilkytuvėLRKB 51, šv. aliejus TM 134, vynas KERTV1 33, KERTV2 32 ir kt. Švenčių, švenčiamų dienų ir kitų su religija susijusių laiko sąvokų pavadinimai, pvz.: adventas LRKB 105, KERTV1 39, KERTV2 38, TM 109 (lenk. adwent, lot.adventus), dangunžengimodiena KERTV1 40, KERTV2 39, didžiasisketvergas KERTV1 40, KERTV2 39 (brus. чaцвepг), didžiojipėtnyčia KERTV1 40, KERTV2 39 (brus. пятнiцa), gavėnia KERTV1 39, KERTV2 39 (brus. гaвeннe), GrabnyčiosLRKB 108 (lenk. gromnica), Kalėdos KERTV1 39, KERTV2 38, laikasdirmavonės KK 29 (lenk. bierzmowanie),NekaltoPrasidėjimošventė TM 81, numirusiųjųšventė KERTV1 40, KERTV2 39, Sekminės KERTV1 40, KERTV2 39, šv.Komunijosdiena TM 127 (lot. communio), Velykos KK 25, KERTV1 40, KERTV2 39 (brus. вялiк(дзeнь)), verbųnedėlia KERTV1 39–40, KERTV2 39 (brus. нядзe- ля) ir kt. 176 Įvairių religinių vietų (taip pat ir bažnyčios administracinio suskirstymo) pavadinimai, pvz.: atklanė KK 15 (lenk. otchłań), Bazilika LRKB 15 (lot. basilica < gr. basilikē), Bažnyčia TFK 25, KK 19, TM 7, čysčius KK 37 (lenk. czyściec), dangauskaralystė TFK 12, TM 139, dangus KK 7, KERTV1 7, KERTV2 7, Dievokaralystė KERTV1 12, KERTV2 11, Katedra LRKB 15 (gr. kathedra),klausykla TM 132, koplyčiaLRKB 17 (lenk. kaplica < lot. capella), pragaras KERTV1 7, KERTV2 7, presbiterijaLRKB 18 (gr. presbyterion), skaistykla TM 92, svietas KERTV1 3, KERTV2 3 (brus. cвeт) ir kt. Bažnytinių drabužių ir jų dalių pavadinimai, pvz.: albaLRKB 40 (lot. alba), arnotasLRKB 41 (lenk. ornat < lot. ornatus), dalmatikaLRKB 42 (lot. dalmatica (vestis)), humerolaarbaantpetinėLRKB 40 (lot. humerale; dabar – humerolas), kapaLRKB 41 (lenk. kapa < lot. cappa), komžaLRKB 41 (lenk. komża < lot. camisia), stulaLRKB 41 (lenk. stuła < lot. stola< gr. stolē), sutonasLRKB 40 (pranc. soutane < it. sottana; dabar – sutana), tijaraLRKB 46 (lot. tiara < gr. tiara; dabar – tiara), tunikaLRKB 42 (lot. tunica) ir kt. Taigi, kaip matyti iš pavyzdžių, relig ijos ter minai – tai žodžiai ir žodžių junginiai, įvardijantys pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas, religijos veikėjus, taip pat antgamtines būtybes, religines knygas ir tekstus, su tikėjimu susijusius veiksmus ir reiškinius, sakramentus, nuodėmes, ydas, dorybes, religines apeigas, liturginius reikmenis, bažnyčios (religines) šventes, švenčiamas dienas ir kitas su religija susijusias laiko sąvokas, įvairias religines vietas, bažnyčios administracinį suskirstymą ir bažnytinius drabužius, jų dalis ir kt. Tai sąvokos, turinčios ryšį su dvasine (religine, tikybos) sfera. IŠVADOS 1. Katekizmas – ypač svarbus Bažnyčios literatūros žanras. Jis moko suvokti krikščionybės pagrindus, jos moralines ir etines normas, kuriomis yra grindžiamas pats krikščionio gyvenimas. Per trisdešimt trejų metų laikotarpį (1883–1916 m.) išleista 86 katalikų ir 11 protestantų (9 evangelikų liuteronų ir 2 evangelikų reformatų) katekizmų. Spaudos draudimo laikotarpiu jie buvo leidžiami už Didžiosios Lietuvos ribų. Daugiausia katekizmai skirti vaikams ir jaunuoliams mokytis. Taigi jiems teko svarbus lietuviško elementoriaus, gimtosios kalbos ugdytojo vaidmuo. Anot A. Jakšto, „beveik kiekvienas žymesnis katechetas rūpinosi pasigaminti savąjį katekizmą. Tuo būdu katekizmų skaičius kasmet daugėjo; jų prirašyta ir išleista daugyAušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 177 bė – kiekvienas savotišku metodu, savotiška terminologija, savotišku planu“ (Jakštas 1923: 239). Be to, akivaizdu, kad katekizmų rengėjai matė esant reikalą aiškinti nelietuviškos kilmės terminus (ypač tarptautinius žodžius). Dažniausiai aiškindavo lietuvišku atitikmeniu – kartais vykusiu, kartais – ne. Daug terminų variantų. 2. Religijos terminai – tai žodžiai ir žodžių junginiai, įvardijantys pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas (amžinasisgyvenimas,išganymas, tikėjimas), religijos veikėjus (apaštalas,eretikas,išganytojas,popiežius,vyskupas), taip pat antgamtines būtybes (angelas,Dievas,Dvasia,velniasir kt.), religines knygas ir tekstus (Biblija,Evangelija,ŠventasRaštas), su tikėjimu susijusius veiksmus ir reiškinius (almužna,atgaila,išpažintis,poterius kalbėti), sakramentus (Krikštas,Kunigystė,Moterystė,PaskutinisPatepimas), nuodėmes (apsirijimas,paleistuvystė,žmogžudystė), ydas (puikybė,rūstybė, tingėjimas), dorybes (dorybė,išmintis,viltis,meilė), religines apeigas (atnašavimas,mišios,pamaldos,pamokslas,procesija), liturginius reikmenis (duona,ostija,smilkytuvė,vynas), bažnyčios (religines) šventes, švenčiamas dienas ir kitas su religija susijusias laiko sąvokas (adventas,gavėnia, Sekminės,Velykos), įvairias religines vietas (dangus,čysčius,pragaras, skaistykla), bažnyčios administracinį suskirstymą (bazilika,bažnyčia), bažnytinius drabužius, jų dalis (alba,arnotas,sutonas,tunika) ir kt. ŠALTINIAI TFK – TrumpasisKun.Filochowskiokatekizmas. Vaiszgantoverstas.Antrąkartąiszleistas,pataisytas, Vilnius, 1863 (įrašas pieštuku – Tilžė, 1901, trečia laida). KK – Katakizmaikatalikiszki. VisureikalingiausidėlvaikųiržmoniųpraszcziokųsuLementoriuir   Ministranturu, Bitėnai, 1903. TK – K. Skrodzkis. TrumpasKatekizmasarbaVadovėlisįgerąSpaviednęiršv.Komuniją, Tilžė, 1904. MKV – J. Laukaitis. MažasisKatekizmasvaikeliams,prisiruošiantiemsįpirmąišpažintįiršventąKomuniją, Vilnius, 1904. LRKB – RankvedysIšguldymuiTikėjimovidutinėsemokyklose. D. 3: LiturgikaarbaIšguldymasApeigųRy-   mo-KatalikųBažnyčios. Sudėjo Mag. Šv. Theologijos Kn. D. Bončkovskis. Lietuviškai išvertė Kn. Julijonas Jasienskis, Vilnius, 1905. KERTV1 – J. Šepetys. Katekizmasevangelikų-reformatųtikėjimovaikams:supriedais, Vilnius, 1909 (ant viršelio –1910). KERTV2 – J. Šepetys. Katekizmasevangelikų-reformatųtikėjimovaikams, Petrapilis, 1916. TM – K. Paltarokas. Tikybosmokslas(Šv.IstorijairKatekizmas), Petrapilis, 1916. LITERATŪRA Baublys A. 1998: XIX–XX a. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios lietuviški katekizmai. – Renesansoir reformosįtakaMažajaiLietuvai, Klaipėda, 24–45. Biržiška V. 1929: Lietuviųbibliografija:Spaudosuždraudimolaikas(1865–1904m.). D. 3, Kaunas. Biržiška V. 1935: Lietuviųbibliografija.D. 4 (1905–1914 m.). T. 1 (1905–1909 m.), Kaunas. 178 Biržiška V. 1939: Lietuviųbibliografija.D. 4 (1905–1914 m.). T. 2 (1910–1914 m.), 1 sąs. (1910 m. ir I–IV d. papildymai), Kaunas. Jablonskis J. 1933: Jablonskioraštai 2: Švietimoreikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jakštas A. 1923: MūsųNaujojiprozosliteratūra(1904–1923). T. 2, Kaunas. Kaunas D. 1996: MažosiosLietuvosknyga:Lietuviškosknygosraida1547–1940, Vilnius. KEŽ 1997: Knygotyra.Enciklopedinisžodynas, Vilnius. KIŽ 1997: Krikščioniškosiosikonografijosžodynas, Vilnius. Kregždė J. 1978: LietuvosReformatųraštija:istorinėapžvalga, Chicago. LB I 2006: Lietuvosbibliografija.Knygoslietuviųkalba. T. 3. 1905–1917. Kn. 1. Knygos ir autoriniai smulkieji leidiniai, A–L, Vilnius. LB II 2006: Lietuvosbibliografija.Knygoslietuviųkalba. T. 3. 1905–1917. Kn. 2. Knygos ir autoriniai smulkieji leidiniai, M–Ž, Vilnius. LKŽe 2005: Lietuviųkalbosžodynas1–20 (1941–2002): elektroninis variantas www.lkz.lt, Vilnius. LLE 2001: Lietuviųliteratūrosenciklopedija, Vilnius. LTE 1981: Lietuviškojitarybinėenciklopedija 8, Vilnius. LTSRB 1985: LietuvosTSRbibliografija.SerijaA.Knygoslietuviųkalba. T. 2. 1862–1904. Kn. 1, A–P. Sud. E. Binkytė ir kt. Red. kol. V. Merkys ir kt. Ats. red. A. Lukošiūnas, Vilnius. LTSRB 1988: LietuvosTSRbibliografija.SerijaA.Knygoslietuviųkalba. T. 2. 1862–1904. Kn. 2, R–Ž. Sud. E. Binkytė ir kt. Red. kol. V. Merkys ir kt. Ats. red. A. Lukošiūnas, Vilnius. Merkys V. 1994: Draudžiamosioslietuviškosspaudoskelias1864–1904, Vilnius. PV 2006: Pasauliovietovardžiai.Europa, Vilnius. PV 2008: Pasauliovietovardžiai.Amerika, Vilnius. Rimkutė A. 2006: ReligijosterminijostvarkybaDraugijoje. – Terminologija13, Vilnius. RŽ 1991: Religijotyrosžodynas, Vilnius. Stonienė V. 2006: Lietuvosknygairvisuomenė:nuospaudosdraudimoikinepriklausomybėsatkūrimo(1864– 1990), Vilnius. TŽŽ 2001: Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius. VaitkTŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautiniųžodžiųžodynas, Vilnius (e. leidimas). VLE IX 2006: Visuotinėlietuviųenciklopedija9, Vilnius. VLE XI 2007: Visuotinėlietuviųenciklopedija11, Vilnius. CATECHISMS FROM 1883–1916 AND SEMANTIC GROUPS OF TERMS OF RELIGION FOUND IN THEM The catechism is a very important literary form of the Church. It teaches the basics of Christianity, its moral and ethic norms, which make the foundation for the life of a Christian. During the period of thirty three years (between 1883 and 1916) there were 86 Catholic and 11 Protestant (9 Lutheran and 2 Calvinist) catechisms published. During the period when printing in Lithuanian was prohibited catechisms were pubwas prohibited catechisms were published outside the borders of Lithuania Major. Catechisms are mainly aimed at teaching children and youth, therefore they had an important role as primers in Lithuanian and as educators of the native language. According to A. Jakštas, “nearly every well-known catechist took care to prepare his own catechism. Thus the number of catechisms grew with every year; there were a lot of them written and published – each one in its own particular method, particular terminology and particular plan” (Jakštas 1923: 239). Furthermore it is obvious that compilers of catechisms had a need to explain terms of non Lithuanian origin (mostly international words). Most frequently such terms were explained using the Lithuanian equivalent – sometimes more, sometimes less successful. Variants of terms were abundant. In this article terms of religion are considered to be words and combinations of words, which name the supernatural (angelas (angel),Dievas(God),Dvasia(Spirit), Aušra Rimkutė | 1883–1916m.katekizmaiirjųreligijosterminų... Terminologija | 2008 | 15 179 velnias (devil)), rites (atnašavimas(sacrifice),mišios(Mass),pamaldos(service), pamokslas(sermon),procesija(procession)), actions related to religion (atgaila(penance),išganymas(salvation),išpažintis(confession)), Church celebrations (Sekminės (Whit Sunday),Velykos(Easter)), names of objects (grabas(coffin),kielikas(chalice),ostija(host),patena(paten)), moral principles of the Christian life, behaviour to be avoided or to be followed (atgailosatlikimas(execution of penance),gailestis užgriekus(repentance of sins),išmalda(pittance),malda(prayer),tikėjimas(faith)), religious books and texts (Biblija(Bible),Evangelija(Gospel)), sacraments (Krikštas (Baptism),Kunigystė(Holy Orders),Moterystė(Matrimony),PaskutinisPatepimas (Anointing of the Sick)), sins and their kinds (apsirijimas(gluttony),godulystė(greed), vagystė(stealing),žmogžudystė(killing)) and names of persons (apaštalas(apostle),eretikas(heretic),išganytojas(Saviour),popiežius(Pope),vyskupas(bishop)) and other. Gauta 2008-12-01 Aušra Rimkutė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas: [email protected]