Variantiniai statybos liaudies terminai „Lietuvių kalbos žodyne“
Full text
Te minologie | 2008 | 15 111
Va ian ische Bauybos liaudies Te mine
Lie u iųkalbosžodyne
ROBERTAS STUNŽINAS
Lie u iųkalbosins i u as
Va ian iškumus Sp acha ikel, e bunden mi de sp achlichen Einhei
e s ellen das mo nich e le zends en Inhal und Fo m Eine e isomo ine
ien isunuk ypim (Сложеникина 2005: 8). Es is die Fähigkei de Sp ache zu
Übe eins immung eigene sp achliche Einhei a anų an e schiedenen
Sp achebenen (phone iks (und Sch eibungs), Akzen ologien, G amma iken,
Lexikos) (KRycR 2003: 104). His o isch gesehen is a ian iškum is de
Sp achen wicklung, un e schiedliche Sp achsbe eichen ( a minės,
šnekamosios, p o esinės kalbos und k .) Bedingungen und e schiedene
innige sys emische Maßnahmen Ab allung (КРycР 2003: 104). Va ija imas
besonde s cha ak e is isch und lange Zei besi o m usse, in un e schiedlichen li auischen O en geb o a und e schiedene Sp achenk ankhei en pa eik a liaudies Te minijai.
In diesem A ikel behandel sich Lie u iųkalbosžodyno (LKŽe 2005) s a ybos
liaudies e minija, . y. spezius s a ybos bilddinius ode samp a as
ein a dijan ys gy osios Sp ache Wö e . Eine de wich igs en liaudies
e minen un e scheidenden Besonde hei en is es, dass, im Gegensa z zu
wissenscha , liaudies e minai e wä dija nich zusammen mi de
wissenscha en s andene spezielle beg ei ungen, und spezius bildungs ode
konzep (plg. G ine 1993: 48), liaudies e minilum eine wissenscha on
e minijos un e scheide ge inge e Bedeu ungs und Ve b auchsg ündigkei
(K ičius 1996: 6). Ziel des A ikels auszulauchen die wi aujančius bauens liaudies
e minen a ijie ungs älle und zeigen a ija imo di e si o ę. Razie end
Daba inės li auische kalbosžodynu (DŽ6 2006) wi d es ges ell liaudies
e minen Beziehungis mi no mine Sp ache. Diesmal ap i mie sich o maliuem
s uk u inem Te minen a ija imo Typ und haup sächlich Au me ksamkei
wi d den wenigs en sich un e scheidenden Te minen gewidme . In diesem
A ikel wi d nich gesp ochen übe baugebie liaudies e minen a ija imo
g und, das wi d wei e en au o iaus un e suchungen objek . Aus allem
analysie sich as 400 Te minen a ijie ungs älle. Wie schon e wähn , alle
A ikel analysie we den Te minen a ija imo Fälle zugesch iebenen zu o maliojo s uk u inio Te minen a ija imo. Diese a ija im gel en jene Fälle, wo a ijuojančios sp achbinessmi el nich deno ie en-
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai... o 112 Zeichen de
e minen ein isums g enzen und e zeug nich e min seman ischen kai ü, . y.
nesuchęs mi i gendeinen i gend sinnmenischen e minens inhal ens
un e schiedenscha en (Ta a ino 2006: 173). Diese Typ Va ian en de inie ien
als o maliische, die gleiche Funk ion ausübend, egula ie klande ische
Sanda os Un e schiedenhei en beinhal ende de selben sp achlichen Eine e
ammauen (plg. КРycR 2003: 107).
Gesammel e Ma e ialien Un e suchung e laub zu un e scheiden zwei
g oßeles Va ian eng uppen Ki čia imo und phe ische Va ian en (suda o
as du ečdalius alle Va ian en) und Mo phologies Va ian en. Diese zwei
Va ian eng uppen noch ski s omen in smulkesnes G upeles.
KIRČIAVIMO IR FONETINIAI VARIANTAI Ki čia imo und one ischen Va ian en
G uppe in o he sch ki čia imo Va ian en, die bilden meh als zwei
D i dalius dieses Typs Va ian en. Ki chiau a ian en-G uppe o he sch
un e schiedliche Ki iuspla z-Va ian en, die bilden as d ei Vie el de allen
Ki chiau a ian en.
Ski ingas Ki ius-O s a ian en-G uppe o he sch a ian ische
kons a aus und nich s o aus Ki ius-Pa adigmens Te mine, ge okai
sel ene en sind a ian ische nu nepas o aus ode nu kons a aus
Ki ius-Pa adigmens Te mine. Gemäß ki chiauens Pa adigma he sch I und
III, I und II ki čiuočių Va ian en. I und III ki čiuo ės a ian en g upelėje
dominie a ian en eilu ės mi haup lichen no malen I ki čiuo ės e mini,
beispielsweise.: donkepis (1) Smn1, Šk duonkeps (3a) Už ; g ilka (1) V ga ilk
(3b) K , R , Š ; g ebs as (1) B ž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, K k, Klm, Upn, Dl g ebs as (3)
Š nč, Kš, Vžns, Ml , Ds; kl is (1) T klė s (3) An, Užp; lópe a (1) Paį, D , Vdn lope
(3a) Ds, K , M s, Mšk; mlkinė (1) Alk, T g, Sb, M k malkin (3a) J b; mukna s o a
hžio žie ė (1) S , K maukn (3) Ss; palngė (1) Ūd, M j, Nmč, Sdk pãlangė (1) B s
palang(3b) D ; pãpama is (1) Škn papama s (34b) Als, Š s; pap eždis (1) Ds, An
pap iežds (3b) Skd ; p esienis (1) Šln, Žg p iesiens (3a) Š nč, Slk; p es i nis (1)
Šl , K k, Pb, Nmč p ies i ns (3a) Ukm; sspa a (1) Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl
sąspa (3a) Vl, G š, G l, Pkn, Kp, Alz, Dgl, Ln , R n, Žl, Kl , T gn; s óginė (1) LKA I
57, K s ogin (3a) LKA I 57, K , K n, Ms, Lnk, Plng, G šl, Lkž; šbe kš is (1) K.
Būg (Skp), Kp, Adm, K s šebe kš s (3b) Dkk, Kp, Šmn, Paį, Dg, K s, Dj; apangis
(1) Rs a pangs (3b) Va n, Šl; ùžkabo is
1 S apsnyje e wende en Lie u iųkalbosžodyno san umpos.
Un e schieden. Fo malus s uk u ie is a ija imas nich geh auße halb de
Te minologie | 2008 | 15 113
(1) Plk zakabo s (34b) G až; e nda (1) LKA I 40, Sd, D e and
(3b) LKA I 40 (Sg).
Genau wenige gib es Va ian en de Eilučių mi g undlegenden No minia III
ki čiuo ės Te minen, beispielsweise: lenken (3b) Slk, G , T , Kp, Dglš, (3a)
Dsn lekena (1) Vs; en ins (3b) Vdk, K , Dkš, Pl e inis (1) G z; s ogdengs (3a)
Vb, Sk b, Mšk, K š, Sk s ógdengis (1) Tlž, K ž, Paį, S , . Die Zeilen mi
une mindenen Mi gliede n bilden Va ian en on Wö e n de heu igen
Sp ache, z. B.: ãpušė (1) Rm, Vkš, Z., DŽ, DŽ, M6, DŽ, M6, DŽ, M6, DŽ (3b) G ,
M k, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, p ie ij (3a) Lkm p e ija (1) Ml, Plš; ske inis (1) Jz sąke ins (34a)
Dglš; slógs is ka elės, p ächenčios ogo k aigą (1) Rmš, Ūd slogs s
(3) K ok.
Didelę I und III ki čiuo ės Va ian en Teil bilde emimkei en, beispielsweise:
ãkselis ( ok. Häcksel) (1) aksels (3b) Gs, Nm, Sk , Kl; g elis ( ok. a m. Ge el) dwi
sukal os Ka ellen, die ge agdinamen au dem Landiko, dass de Wind ned asky
(1) gė els (3a) Ld n, Rdm; g elis ( ok. a m. Ge el) s a usis Rogo galas, skliau ai (1)
gė els (3a) Up; kakals ( ok. Kachel) k osnis (3b) Šlu, Skd , Lnk , Vlk kãkalis (1) B ,
kkalis (1) P n; kiauno ( ok. Kelle ) namelis bul ėms pil i (3a) Šn kiaunó ė (1) Klp;
klme is ( ok. Klamme ) geležinė sankaba (1) kleme s (3b) E ž, Vdk, Šll; skidelis (Vok.
Schindel) malksna (1) Adm, G , G ž, Vb skindels (3b) Skp; s alažia( ok. a m.
s allâsche) (3b) Jnš s lažiai (1) Škn; s ede is ( ok. a m. s ände ) s ulpas (1) Vn,
K ž s ende s (3b) Rsn; špkė ė ( ok. Speiche ) s i nas (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk)
špykė (3a) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), V b, Nm, M j; š ede is ( ok. a m. s ände ) (1) B s
š ende s (3b) Pgg, D , B s, Ms; žiogspi a ( ok. Sägespäne) pju enos, d ožlės (3a)
Lk, Pln žiógspi ai (1) Gg , Ms. Kele ą eilučių bilde ne a o ini Hyb ide,
beispielsweise: pap pečkė (b us. припечак) ie a po p ipečka, pak osnė,
pap ieždis (1) Vdš, Kl pap ipečk (3b) T , Sn, Ad; skesbalkis ske ssijė (1) LKA I 130
(Sg) ske sbalks (3b) Akm;
114 Robe as S unžinas | Va ian iniaibauliaudies e minai... ùžkaklis pla a
ùžpečkis ple a ü k osnies, zak osnis (1) DūnŽ zapečks (3b)
Up , B g, T k.
I und II ki čiuo ės a ian en g upelėje gew auja eilu ės mi g undleglichen I
ki čiuo ės e mini. In Bezug de No m sieh man, dass un e gleichlei sind
Va ian en de Eilučių mi no mmenischen II und mi no mmenischen I
ki čiuo ės Te minen, beispielsweise: s a nis (2) Alz, Užp, Vb, Sk b s ã inis (1)
Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šunga is ischsikišę d ou sune ų ąs ų galai
obesio sąspa oje (2) E ž šùngal is (1) Sl , J b; ublãdė a ski as obesys,
wo sich duonkepė k osnis be inde ode wo ge eich wi d jo alas ü Tie e
(2) V , Kn , Pln ùbladė (1) Sln , Kl; spãlinė (1) Šmn spalnė (2) Nč; š inė (1) Klb II
19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp, Km iš nė (2) LKA I 52, Plšk. Finde eine Va ian en
eilu ė mi beiem No minia-Te minen, beispielsweise: akie ius kaimo
wohamosios obos kamba ys (1) K n, T alki ius (2) Al, M j, Šl n. Eine eilu ė
is mi no miniu I ki čiuo ės Beg i : pas óginė (1) Rm pas ognė (2) , Šd, T ,
Jn. Kele ą eilučių bilde gegenwä iges Sp achwo a ian en, z. S d g inči (2)
S d g nčia (1) Žsl, Bgs g yči (2) DŽ6; šlna (1) LD 215 (Ds, Lkm, Kl ), Jnšk, G , Rmš,
Kl , Šmk, Pls, Rš, E ž, K k, K ns šlyn (2) Vlk, J. Jabl
(Vlk) šlnas (1) DŽ6.
In ande en Fällen eilu e bilden im heu igen Sp ach nich ojami Beg i e,
beispielsweise: al ã ija (1) V , Pn al a ij (2) G g; mū inė (1) An mū nė (2) Jnš;
pãpa ie is pas ogė (1) M s papa i is (2) D , V n; pa ies nis palėpė (2) Vkš,
T k, Mžk, Lž pã ies inis (1) Vkš; paš a pašiū ė (1) Sl , G dž pašė (2) E ž;
šininė (1) LKA I 57 (Sk d, Žal, B b), Šil šiennė (2) LKA I 57 (Klp, Plšk, Alk), Gl , P k,
Nm, Pgg; ža dnis (2) V n ža dinis (1) Ds. Nemažą I und II ki čiuo ės Va ian en
bilden im heu igen Sp achgeb auch ne a o ini Te mine s e imybės und
Hyb ide, beispielsweise.: dù šliokas (l. du szlak) į ankis skylei železyje
изmuš i (1) Sn, dušliokas (1) du šlikas (2) Kal n Š, Ds; kaminyči (l. kamienica)
mū iniai namai (2) K. Būg (G l) kaminčia (1) Ms, Sln , K , Ds, Šln, A , Pk , K š,
Dgl, Pc, Ds, Skp, T gn; lėd (l. lada) p ie aisas ąs ams kel i (2) S k lda (1) Al ,
Nmn; mkolas (b us. mahalo) epamasis Ge ä is, Tep uwas, Tep ukas (1) Nm,
PnmA, Vžns, Dgl, Sb moklas (2) Jnšk; padame es pama as, undamen as (2)
Skp, Vl, Sdb, Kp, Ppl pãdamen as (1) Paį; pila nos (l. piowiny) pju enos, pjaulai
(2) Vs pla inos (1) Jnšk; s ali ius s alius (2) Al, Jon, Up s ãlio ius (1) T , Vdk;
s oni (b us. s aynja) a klidė (2) Šlčn, (4) Pl , Užg, Slm, K k, PnmR, U s ónia (1)
LKA I 266, K. Būg (Ds); š amplis ( ok.
zwischen de Maue und k osnies, zak osnis (1) Š s, Up zakakls (3b) Š s;
Te minologie | 2008 | 15 115
S emmp ahl) il o polis (2) Dbč, Vlk, Ds š apolis (1) Sdk; eslčia (l. cieślica)
ašomasis ki is (1) KzR eslyči (2) LKA I 89 (Pj ); zomã as kuolų o a (2) Akm,
Sd, Rdn zóma as (1) Nmn; zo iskas y is (2) akmenyči (2) Pls, Plš akmenčia (1)
G k, G z, M j, Sn, Všk – z ieskas (1) Sln ;
Kl ; mū lio inis (l. mu a ) (1) Lk mū lio nis (2) P n; o pnė pašiū ė, wo
gekün we den holkos und du pės
(2) Lk pinė (1) An z.
I, II und III Ki čiuo ės Te minen ina ių eilučių G uppe in häu ige e
Va ian en eihen mi g undlegenden No malen I ki čiuo ės Te minen, z.
P ešinė pa alpa kam pasidė i, kama a (1) Pl, Lš p iešin (3a) Gdl p ieš Ūnė (2)d;
p ešinė p iemenė, p ieškamba is (1) Pl, Lš, K ok p iešin (3a) Gdl, V p iešnė (2)
Ūd.
Finde eine Reiheu ä mi haup sächlichem 3b ki čiuo ės Beg i : plūk u (3b)
K š, Gdž, Jnš, Šd plūk ù ė (2) B ž plūk u ė (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml. Va ian ü e
mi une minlichen Te minen bilden gegenwä ige Sp ache Wö e
a ian ü e, beispielsweise: ga aladė (2) Ps, Rm, Klo , Sdb gã alaidė (1) Ds, Slm
ga alaid (34b) Kp g laidė (1) DŽ6.
I und IV ki čiuo ės a ian en g upelėje o auch a ian en eilu ės mi
g undlegenden I ki čiuo ės e minen. Kieos Zeu ės sind mi wich igs en
no malen I ki čiuo ės Te minen, beispielsweise: čé pė (1) B b, Vdn če p (4)
Ds, Lkš; kmša s ogo, lubų ode wandens holė, du ch die kemša šienen ode Heudus au a o
(1) Lkš, Gs kimš (4) Gs, G š.
Meh e e Va ian en de eilučių sind mi nich g undlinigen no malen III ode IV
ki čiuo ės Te minen, z. Sk da (1) DūnŽ, Sln , K š, Š , Pls ska d (4) Jš; ža (1) Rg,
Škn, Va n, Pc a ž (3) Slm, (4) Sdk. Eine die Reihe bilden une mindie Te mine.
Dies sind de heu igen Sp ache Wo a ian en: pan ske sinis, jüngende
obesio spa us, gegnes (4) Vkš, Lc pn a (1) Mžk pn as (1) DŽ6.
Halę diese G upelle bilde Zeu ä mi F emimkei en, z. Bl: blka ( ok. Blech,
b us. bljacha, l. blacha) ska da (1) Sln , G šl, G g, Yl blėk (2) Kp, Užp; g da
( us. гряда, la . g ēds) seno ės pi kios eine on ka chen iduj um die
Wände zu Baum ode ande em djio in i (1) Rdm, Vs, Lš g ėd (2) Ds, Jnš, (4)
Š nč, Dglš, T , T gn; liūdė ( ok. ž. lode) s ambalas (1) K , B ž , Šk liūd (4) Sk ;
s aini (b us. s aynya) a klių a as, a klidė (4) LKA I 51 (Žml, Škn, Rz, Klo ,
K s, Pc, Čk, K k, T s, Vdš, Lb), Mžš, Pk , Rd, Kp, An š s inia (1) LKA I 51 (Rš, Pb),
T ak; šiópa(l. szopa) pašiū ė, s oginė (1) BM 69 (Žb) šiop (4) KzR; opn kalkės
(2) Pns, Žl, (4) Al , Ds, Kp ópna (1) D skŽ, S j.
Robe as S unžinas | Va ian iniai[…]s a ybos[…]liaudies[…] e minai... 116 Fälle
wenige . II und III ki čiuo ės a ian en g upelėje eilučių mi pag inpadag ė
pas ogė (2) Km, U , DŽ6 padang (3b) Ad; p iemen (3a) Ldk, Ign, Plš, Vl, M j, B š,
diniais no miniais i isais neno miniais na iais y a be eik po lygiai, p z.:
K k, Mšg, DŽ6 p iemnė (2) Jž; s a a s (3b) M c, K ok, Rud, D sk, DŽ6 s a ã is
(2) T gn, Sdk, Ml , K d, Lkm; padangš (3b) T gn padagš ė (2) K k padag ė (2)
DŽ6; papa i is (2) D papa ie s (34b) Nč, Rod, V n; iobėss (3a) Rmš iobsis
(2) G nk, Šk obess (3a) DŽ6; pag dai (hebb .) (2) V b, M j pag ėda (3b) Kl . II
und IV ki čiuo ės a ian eng uppen dominie a ian s eilu ės mi
Haup no malen II ki čiuo ės e mini, as pe pus wenige sind e mins mi
Haup no malen IV ki čiuo ės e mini, z. aksnis (2) K n alksns (4) K. Būg (D ,
Lz); kklis (2) kokls (4) Up; kūlis (2) P k kūls (4) Pp, K kl, Lž; kū ė (2) Sln kū (4)
Pp, K š; mū is (2) D mū s (4) Š , Kl Ž; žig is (2) Jn (K ) žiog s (4) Eig; kapls (4)
Už kãplis (2) Pln; basls (4) Nj, Jnšk bãslis (2) K č; kūl (4) Ds, Nmn, Ds, Ll kūlė (2)
Tl; spy s (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn, Al ), LKA I 131 (Gd) sp is (2) DūnŽ, LKA I 131
(Pnm, Šl , Vlkj), Škn. Nemažą Teil bilde Va ių eilu ės mi une minigen
Mi gliede n, beispielsweise.: spy iùs
K ns, Rs, Dkš sp ius (2) Up spy s (4) DŽ6; aknia S (4) Ldk, Upn, Gdl, ,
Up , K , Vb, G ž ãkniai (2) D skŽ ãknys (4) DŽ6; an (4) Kp, An š a ė
(2) Klp a is DŽ6; dablis (2) B dambls s iku Rmš dembls DŽ6; M k (2) M k
s ikuolia Lzd (4) (4) (4); s ū s (4)
K , Ob s ū is (2) Rk.
Nemažą g upelės Teil bilde s e imybių a ian en eilu ė, beispielsweise: s anė
(b us. s aynya) a klių a as (2) LKA I 51 (Up), Šk , K š, Lk, G d, T , Vdk s ain
(4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiuba(b us. шиба) lango ėmai (4) Šn, Ld n, Rmš, K , KzR
šiùbai (2) Se , Sk d; sch èlius ( ok. Schwelle) sienojas, ąs as (2) Sn, Ūd, Ld n,
Dkš, Pns š eliùs (4) Lp; š els sienojas, ąs as (4) B š, Lkš, J b š lis (2) Pgg;
sch elia(Vok. Schwelle) apa inis Gebäudes k onikas (4) LKA I 36 (Lkš, Sn , B ),
Lkč, Čb, Sk sch liai (2) Ūd; sch ėls ( ok. Schwelle) pas a o s ulpas (4) Pg
sch lis (2) Dj. Nu bes ändus ki ius Pa adigmen Te minen a ija imo Fälle
sind e gleichend sel en. I ki čiuo ės a ian ų g upelę bilde im heu igen
Sp ach nich ojame Beg i e, z. An ãmedis (1) Vj a amedis (1) Ds; ã b aila
a pjau as s ückas (1) Sln a b ila (1) Rdm; pakl ė (1) Gl, Ds pãklė ė (1) Sln ,
Š s. Kele ą eilučių bilden ne a o ini Hyb ide, beispielsweise: pablkė (1) G š
pãbalkė
Nepas o aus Ki ius Pa adigmų Te minen a ija imo en deck e ie mal
Te minologie | 2008 | 15 117
(1) V n; iš inčia (1) LKA I 52, Vg , P k, Rsn, Pnd, Klp š inyčia (1) G š,
Pl , M j, Jz, Rk Vdšk, Rg .
Das gleiche Ki ius O p iegaidžių Va ian en bilden e gleichend nich igenen
Ki chia ung Va ian en An eil. In diese G uppe he schen
Va ian en eihenu ės mi Haup e minen, die en hal en de selben Ki iuspla z
i agalę p iegaidę. In Bezug de No m sieh man, dass g öße e Teil de
Va ian en eilučių is mi g undlegenden No malnamen, z. B.: a pama is (1) Sk
n pama is (1) Šll, Up; pak ia ė lubos kibi kš ims sulaiky i (2) Do , Sln , G g
pak iu ė (1) Als, Kin; pas ógė (1) Nm, Jnš pas gė (2) G š, Gs; pjalas (4) M k pjulas
(3) Vlk , Kp; smagas (4) Pž l smigas (3) Ak, M s, Sk ; šebé kš is (1) Nj šebekš is
(2) Pb ; žigės zwei s ieß es Ka ys ąs em, hohem P eile zu bauen (2) Ms ž gės
(1) Nmn; Fischw as (2) Kl, (4) Va n, K ž Fischw as
(3) Šk .
Eine a ian s Reiheu ė is mi nich g undleginiu no miniu Te min: sienis (1)
LKA I 57 (B m), Ig, Skd isinis (2) LKA I Ms, Plng, Kl isenis (1) LKA I 57 (Ndz,
Eiš, Az ), R n, Slm, 57, Sn, Ž m, Nmj. In ande en Fällen bilden Va ian en-Zeilen
Gegens andssp ache-Wo a ian en und nich ojame Beg i e, z. B.:
spadas ams is, paspa a (4) Vlk spndas (1) Lp spand (4) DŽ6; s ūmasdu en
skląs is (2) LKA I 40 s ūmas (1) K. Būg (Ds) s ūm DŽ6; gnkas (2) An, Ds gónkas (1)
Sml; pakelanis (2) Al, Al pakelinis (1) Lš, M s, Al pakelains (34b) Smn, K ok;
pagak is (1) Š s p gak ys (3b) Š s, Š k.
Nemažą Teil bilde s e imybių a ian en Reiheu ės, beispielsweise: ka kas
(l. a ak) len pjū ė (2) Pg , Up, Lž ka ókas (1) Sk; s adas ( ok. a m. s all)
a as (2) Al , Sl , Vn, R , B , K , Va n, Už , T k, Ž , P k, LKA I 50 (T g)
s ldas (1) LKA I 50 (Lk , Šlu, Pgg); s adis ( ok. a m. s all) a as (2) LKA I 50,
Tl, Kl n, K , Rsn s ldis (1) LKA I 50 (Do , Nd); s alenė s aliaus di b u ė (2) Jon,
G dž, Žml, Lk , Pl s alé nė (1) Pšl, Vkš; a kas (l. a ak) len pjū ė (2) D ,
End, Sln , Rs, Žg, Šmk, Sk , Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jd , Az a ókas (1) R
a okas (3b) Smn, B m; epelis (nl .?) Tachengau s ellung au P eiligen (1)
Šlu, P k, B s, Lž, K p, T g émpelis (1) Up, Lk ; ikelis ( ok. Winkel)
kampainis (1) K nkelis (1) An z, Akm, Dkk, Šd.
Ge okai kleine en Teil de selben Ki ius S elle beigaidischen
Va ian eng uppenelegenhei bilde Va iën auslei u ä mi g undlegenden
i ap adę beigaidę en hal enčiais Te minis. De g öß e Teil eilučių is mi
g undlegenden No malde e minen, beispielsweise: čé pė (1) B b, Vdn čepė (2) Rs, K , Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nmpusė
118 Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai... (1) Šl, Pk , Rm
peme ė (1) ; n as (1) D , Šl a as (2) Jnš; mai (1) Žln mai (2) LKT 81 (Bd );
s ódainis len elė a kuoliukas s a inei o ai e i (1) Lž, Lc s dainis (1) LKA I 60
(Lž); nkas (1) Ps , Kp ikas (4) P , Gs; žnplės (1) K , V , Sn , Pln žnplės (4) Rdš.
Kele ą eilučių bilde im heu igen Sp ach nich ojami Beg i e, z. B.: palùndai
kluono šalinės lubos (1) Lp, Vs, Pns, Sn paludai (2) Šn; sienólis sienojas (1) T sienlis
(2) Dsn, Lz. Nemažą Teil bilde Reiheu ese mi emimkei enim und ne a o inais
Hyb idai, z. B. blkis ( ok. Balken) sija, ho as ąs as (1) K č, Gs bakis (2) Pp, K ,
G g; dù šliokas ( l. du szlak) į ankis skylei geležyje išmuš i (1) Sn dušliokas (1) Kal;
kn as (l. kan ) b iauna (1) Nmn, Lš ka as (2) Ds; liūkas ( ok. Lücke) a o Dach o
anga Fu a ui k au i (1) Alk liūkas (2, 4) B , M j; mù lo as (l. mu a ) sienojų
ainikas au einem maue lichen Gebäudes sienų gegnėms sudė i (1) Nm, Smn, Kp
mulo as (1) Kč; pečiù kė (l. pieczu ka) įdubimas, holė k osnies schone ode
kak oje ü kleine Dinge pasidė i (1) Lp, KzR pečiukė (2) Pl , M j, Dkš; sklepéinė
(b us. скляпенне, l. sklepienie) ischlenk es skliau s (pp . k osnies) (1) LKA I 43 (Al,
D , B , Kpč) sklepenė (2) LKA I 43 (Eiš), D ; klkpečius (hebb .) kalkėms deg i k osnis
(1) Sk kakpečius (1) Pg ; mbalkis (heb.) ske sinė pag indinė sija (1) B g, Sml
abalkis (1) Sk , Šl , Vdk, E ž; i lnė (hebb .) a ski as kühegebäude (1) T s i anė
(2) Šd. Fone ische Va ian en. Phone ischen Va ian en sind iska wenige als
Ki chiau a ian en. Phone ischen Va ian en-G uppe bilde Te mine, ha igen
Schoknies ode A iksen phe ischen Quan ybischen und Quali ybischen
Un e schieden ode ande e Phe ischen (balsien ode p iebalsien Eingebpimo
ode Du chdimmings) Eigenscha en. Va ian en mi quan i a i en Balsiën
un e schiedlichkei en. Diese G upelę bilde Va ian en mi länglichen und ku zigen
Balsien und diesen Balsien, sude an igen d ibalsius und mis iuosius doppa sius,
un e schiedlichkei en. In diese G upel in de Va ian en-Zeilen bilden meis
allgemeinesse Sp acheno men en sp echenden Beg i e und Va ian en, die
behal en Balsiä Langungseigenscha en, z. B.: kljus (2) U kljus (2) J (Ds); kùkis
kūjis (2) Ndz, M k kūkis Užg; paužls e damojo kamins aubys (3b) Ms, Sln , T š,
Gg paūžlis (1) Škn, Kl Ž; pjù enos (1) Plk, G d pjū enos (1) M j; lius
nepe šlampamas de u e Ka on ü Däche bedecki (2) P n lius (2) Č; iùšis
pap as oji nend ė (2) P k, Pgg, Smln, LKT 165 (K č), Rsn iūšis (2) P k; ü laidins
užleis a pas ogė
napusė (1) Žg, Sk nampus (3b) Škn; pé me ė ske sinė e was jungian i sija (1) Rš
Te minologie | 2008 | 15 119
(34b) B b, Vlkj ūžlaidins (34a) Š (V n); zalaidnis užleis a pas ogė (2)
ūžlaidinis (1).
Nemažą Teil bilde Reiheu ės mi emimkei enim, beispielsweise: balsas (l.
balas, b us. balyas) s a inis (2) Pšl, Pb balèsas (2) G ž; b ùsas (l. b us, b us.
b us) ąs agalys, ke u kampis ąs as (2) Lkm b sas (2) Jž; dlė ( ok. a m. dil,
dille) s o a len a, g įs as (2) Škn, Rs dlė (2) Rd; kãkalis ( ok. Kachel) k osnis (1)
B , kkalis (1) P n; mū lio as (l. mu a ) (1) Pln, Up, Tl, T mulio as (1) B s, K ,
Mžk, Lž; mū lo as (l. mu a ) sienojų ainikas au einem maue igen Gebäudes
sienų gegnėms sudė i, gegninis (1) Jnšk, Sn, G ž, Pns, (3a) Žal mù lo as (1) Nm,
Kp, Pj , mulo as (1) Kč; s inia (b us. s aynja) a klių a as (1) LKA I 266
s óinia (1) LKA I 266, Al , Vp; blis (l. ebel) g ąž as (2) Šln èblis (2) Rd, G z, Sml;
blius (l. ebel) (2) Rs, Šl , Lkm, K ž èblius (2) Čk, Lp, Gd , K d, Sl, Kp, Kb; nas
(l. yn, b us. yn) s a inys, žiog is, baslys, pagalys (4) LKA I 62 (JnšM), Dbč, (2)
LKA I 62 (Eiš) nas (4) LKA I 62 (D ), LKA I 63 (Pls); z ūbas namo en inys (2) LzŽ
z ùbas (2) D sk, Pls. Va ian en mi quali a i en Balsių un e schiedigkei en.
Diese G upelę bilde Va ian en mi Balsien eihen und Pakelungs und diese
Balsien, sude an igen d ibalsius und mis iuosius doppa sius,
un e schiedlichkei en. Halę diese G upelle bilden allgemeine es
Sp achno men en sp echenden Beg i e und quali yblichen Balsis
Un e schieden ha igen Va ian en, beispielsweise: bambls šiaudinio s ogo
k aš , galas (4) Pg, Sk b, Slm, Klo , Kp, Rm, Vl bembls Sk (4)p; bambls mažas
hays audų kūlelis, geleg au dem Dachk eis ode aus gale, zimblys (4) T ,
Slm, M j, Ldn bembls (4) Km; gn as (2) Als, Škn gu as (2) Ukm, T gn, Dgl;
k agas (4) Vlk , Skd k egas (4) Al, Vlk, Jz, G l, Al , T ak, Pkn, M j, Šn, Vs, S j;
nãmas (4) G ž, Pb, M k, Pn, Sk nùmas (4) Sln , Š , P n, Pj, K , K n, Pln; palpė
(1) M j, G š, V , Ld n, Š n, V b, Dkš, Rz pelpė (1) Aps, Dglš, Ign, Ml; pas e bls
s ogu eil bis zu Kollision mi de Gebäudewand (3b) Šmn, E ž, Pg, Lel
pas a bls (3b) Šd, Kp, Anč; mai (1) Žln, mai (2) LKT 81 (Bd ) mai (2) Vkš, Sml,
K ns, K k, LzP, Rmš, S , Žlb, K š; plės (2) P k, Als, Jnšk, Do , Sg, G š, D ,
G , Yl ãplės (2) LD 165 (Pmp, K s), Mžš, Rdn; zwischenùklė is (1) Kp, Slm
e pùklė is (1) Pn, Ds, T gn, K s; ùžka pa (1) P k, Už ùžke pa (1) G g.
Einen g oßen Teil bes eh s e imybių und ne a o inů hyb ide Va ian en
p z.: ad ija (sl.) „du ų s ak a“ (1) Pšl, Rz, Ob, M s, Pg, Lš, Š n, Ė –
eilu ės, ed ija (1) Čb, K č; blkis ( ok. Balken) sija, o as ąs as (1) K č, Gs,
bakis (2) Pp, K , G g blkis (2) Rm, K č, Pšl; klme is ( ok. Klamme , Šiek so iel
Robe as S unžinas 126 | Va ian iniais a ybosliaudies e minai... Ps
pjūkliukas (1) J b, Vlk , G z š kžiogas Šk (1); žiogspi a ( ok. Sägespäne)
pju enos, d ožlės (3a) Lk, Pln, End, žiógspi ai (1) Gg , Ms žiógspi iai (1) Vkš.
Galūnių -(i)us und -is Va ian eng uppenelegenhei ein paa Va ian en eilučių
sind mi wich igs en No malien Te minis, z..: dag is s ogas (2) Gd , T gn,
Lkm, Rz, A m, Ds, LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Š dačiusg (2) Skp, Km, Užp; blius (2)
K d, Dkš blis (2) G k, Pn; p ikl is(2) Pl , Šn, J bp iklčius
(2) Vlk , Sk , Vdžg.
meh sind eilučių mi emimkei enim und ne a o inais hib idais,
beispielsweise. :dils ( ok. a m. dil) s o a len a, g įs as (4) Žg, Sk dlius (2)
Vlk, P ng; ka dilius (l. ka del) gegnių leos a (2) Dkš, M j, Ldn ka dilis
(2) Ūd, K ok; pùspečis p i schulčiaus gemüh e soolas (1) V s, Vdš, Užp,
Dkš , Bgs pùspečius (1) Ad, Pbs; senpečis k osnies schildoma sienelė (1)
Skd , P n, Vdk senpečius (1) DūnŽ, K ž, Už .
Galūnių -as und -(i)us Va ian en-G upelę bilde Reiheu ės mi g undlegenden
galūnės -as Te minis. Meis handel es sich gegenwä ige Sp achno men
en sp echenden Beg i e, z. B.: jujas (1) Pln, Kl, K , Als, T gn, T , G g, Ds
jujus (1) Rk, Dkk, Ds, Jž; s ógas (1, 3) D , SD 38, Su , LKA I 266 s ogùs (3) LD 253
(B ž), LKA I 266, K s, Slm, Ps; u klas (2) G š, Sk u klius (2) Ms, Yl. Eine Reiheu
bilden ne a o ini Hyb ide: pečia s as plūk inio pečiaus holinis G unda aus
ąs ų (1) Ssk, Ldk, S , Žl pečia sčius (1) An , K k, Kl , K d.
Galūnių -is und -ė, -(i)us und -ys, -as und -ys Va ian en eilu ės pa ienės,
beispielsweise.: k ósnis (1) Skp, B ž, Km, Rm, B sl, T gn, Pnd, Paį, Vžns
k ósnė (1) An, Yl, T ak; s a ls (4) Š (Skp), Ln, Sml s alas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp.
Einen eilu e bilde emimkei en: dlius ( ok. a m. dille) s o a len a (2)
Vlk, P ng dils (4) S , Ob.
A ski ą mo ologischen Va ian eng uppe bilde da ybliche Va ian en.
Li uäischen sp acho y e is üblich da übe zu sp echen p eesagų Va ian en.
V. U bu ius a gumen ie , p eesagų Va ian en sind on leksie nich
gehö ungslose de selben p eesagens Fo ma ahnung e mahnung (U bu is 1978:
214). In diesem A ikel gel en da yblichen Va ian enin mi a ian lichen Da ybos
a iksais (p iešdėliais, p eesagomen) zusammens ehende Te mine und
a ian ischen a iksų u in ys Te mine. Hie a ian lichen Da ybos a iksais o
allem gel en die Fallen de Bend ines-Sp ache und a mių a iksen a ija imo. Ebenso gel en als da yblichen Va ian en auch jene Fälle, wo da iby
p epečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, B , Užg; š kžiogis ( ok. Säge) iena ankis
Te minologija | 2008 | 15 127 ih en Da bau und Bedeu ung sind ähnlich einande
an. Zu da yblichen Va ian en zugesch ieben we den und dū inische, u in ys
dėmene Ve bindungs un e schiedlichkei en. niai. Ge okai wenige ge unden
Pagal da ybos ipą da ybinių a ian ų g upelėje y auja p iešdėlių edi-
p eesagų edinių a ija imo Fällen, nedelkühlen Teil bilden a ian iniai
dū inie.
Da ebinige Vo dėlių Va ian en. In es iamajame Quelle konn e nu
es s ellen, dass die In e minien o dėlių a ija imo Fällen. In diese G uppe
bes eh den g öß en Teil bilden o dėlių o -, gegeni zai ih e a mischen
Va ian en a ijie ungs Fälle. Ande e o ųdėlių a ija imo Fälle e gleichend
sel en. Vedische mi P ädälien o -, gegeni de en Va ian en. In diese
G uppenelegenhei den g öß en Teil bilden Va ian en o dėlių o -, p y- (plg.
LKG 1965: 428) und o -, p yš- ediniai, beispielsweise: p egonkis (1) MPs, Nj
p gonkis (1) Mžk, Ms, T š, Klm, Rs, E ž; p epi is (1) Lnk , Pš, Žg, Jnš p pi is
(1) Vkš, Š s, Ms; p eškak is (1) Rm p škak is (1) Lk. Eine Zei bilden Hyb ide:
p elo ė ka elė šiaudams p ispaus i (1) Vl p lo ė (1) Š s. Finde ein paa
ande e P ädėlio beii seine a mains a ija imo Fällen, z. B.: p eklė is (1)
G , Vj, Bsg p ikl is (2) M, Vlk , Sk , Vdžg, Žal, G š, Gl, Čk; p iežed (3a) Rmš, Š
p yžed (3a) G š, Pl , Jnš, Dkš, K , Ld n, Šn, p ižed (3b) A , Bsg, S .
Vediniai mi Vo eiliju ü i seine Va ian en. Šią g upelę bilden a mien
o dėlių zau-, ažu-, ūž a ija imo Fälle, beispielsweise: zaùga dė (1) LKA I 55
(Žb), B ž, Slm, Vb ažùga dė (1) Pnd, Kp; užùjaujis (1) Pl ažùjaujis (1) G , Ds,
Užp; ü ùšalė (1) Slm, LTR (Pmp) ažùšalė (1) Kp, Ds; ùžlaidas (3b) DūnŽ, Jz, Gs
ūžlaidas(1) P n, Sk , Sl , M j, J b, Alk, E ž. Vediniai mi ande en P ä ädeln
und ih en Va ian en, z. B.: pãpa ie is(1) M s, papa i is (2) D pópa ie is (1) P ;
a pjo (3b) Rm a ãpjo a (1) Ds; sspa a(1) K k, Km, V n, KzR, Dbč, Vs, sąspa
(3a) Kl , KzR obesio kampas, wo sune i ąs ai (1) Ign, Ob, An , B ,
Vlksspa a(1) Dkš. Da ybiniai p eesagų Va ian en. Da ybischen
P eesagü-Va ian eng uppe bilde mi a nissen ode die gleiche Bedeu ung
e ügenden P eesagungen zu bilden Te mine. In diese Va ian eng uppe
dominie beiesagų -ininkas,-(i)nyčia, -yčia, -uolis und diese P iesagų
a ian en ediniai.
Vediniai mi P iesaga -nehme und ih en Va ian en. Die G ößes e is
G uppenel mi ielia unkcės Be ügungen -ininkasi ih e Va ian en -inykas,
-(n)ykas(ž . LKG 1965: 403), -ninkas(ž . LKG 1965: 342) ediniais, beispielsweise.:
mū ininkas (1) Sk , Vkš mū inykas Kp mū ninkas LTR (Pk ) mū nykas Dbk,
Ds, Mps; š ininkas (1) LKA I 52, Pj , Rdm, P , Ž , Smln, B s š inykas
Nmč, LKT 381 (Vs), Al , KzR.
128 Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai... Delen Teil
kaladnikas pašiū ė, pas ogė, s oginė (2) Vdk, Up kaladnkas (2) Žm , S k, P , Jz,
Vdšk, Ldk, S , Ssk, Gl , B b; kaladnikas šaka o ai e i, s a inis (2) G k, Šl
kaladnkas (2) K k, Bsg, Šln, Klo , Sml; kaladnikas s a inių o a (2) Šl kaladnkas
(2) Klo , Sml. Vediniai mi ande en P eesagomen und ih en Va ian en. Vediniai mi
a ian lichen P e agungen -idė, -ymas,-imas,-esys,-ėsys,-ūlis,-ulis,- a,-a a,
-elė,-alė,-yčia, -(i)nyčiay a pa ieniai, beispielsweise: daildė (2) G ž daildė (2) Vlk ;
iš dė (2) LKA I 52, Lš, B š iš dė (2) LKA I 52, Vlk; g éndymas (1, 3a) Smn, Sk d,
V n, K , M s, Pns, Dkš g éndimas (1) Dg; obess (3a) D skŽ, K , Sln , Rsn
obėss (3a) Užg, D skŽ, Dg; k i ūliai lenk os ka ys wagimui zu ah en,
ani aisig en an hin e hakaligen d i ačių ašies ode ogučių ( ežan ilgus
ąs us, sienojus); Heck äde Fah adčiai ode ogu ės Wandoje n zu agen;
lange n Rängen (Bändojen) zu anspo ie en Fah ung (2) Lp k i ùliai (2) Kp, Kb,
Vs, Dbč, M c; skied (3), (4) Lp, LKT 179 (J b), LTR (Pl ) skieda
(3a) P l, Dbč, Vlk.
Nemažą G uppenel Teil bilden ne a o ini Hyb ide, z. E.: pečel suolo Höhe ode
höhe apšildomas Mū elis ode be es ig e len a an dem plūk lichen
Schulčiaus a sisäs i, a sigul i (3b) B ž, Šd, Všk, Pšl pečal (3b) Šln, LMD (Šl );
pl nyčia (nl .) ply inė (1) Slm, Do , Pl , Dj pl ninčė Als; ža dinčia pas a us ohne
G enzen linams džio in i (1) Ms, T , B s ža dinnčia (1) Kl, Pln.
Dū ischen Va ian en-G upelę bilde sudu ische Te mine mi jungiamaisiais
S immen und ohne sie. Meins e sind eilučių mi g undlegenden sudu lichen
Te minen mi jungiamaisiais S imien. Haup liche Va ian en sind meis
no ma i e Beg i e, z. B.: bandóda žis (1) K , Als, Už , Š k, Kl, Vkš
bandãda žis (1) Lž; kialia a is (1) V n, D sk, Lzd, Š nč, Dkš kial a is (1) Ilg,
E ž, LMD (Rs); obã ie ė (1) Smn, Vš , G dž, V ób ie ė (1) DūnŽ, Žlp, Vn,
Už ; dinda žis (1) Pš, G k, Rd, T , Bsg, Rm dienãda žis(1) Sdk; duonkep (3a)
Š nč duonakep (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; len gals (3b) Ds, B s, Dkš len agals
(34b) Skd , Vlk, Ds; ply gals (3b) M j ply agals
(34b) Ds, Lkm, Dgl.
Zu dū ischen Va ian en soll e zuge eil und hyb idische P eisagen -yčia
edních, de en g undige Wo e ha jungiie en Balsiens Un e schieden,
Reiheu e , beispielsweise.: lange e yči (2) Slk, U , K k, Dgl, Ml lang e čia (1) Slk.
Miš ūs Va ian en. Aski ai mo ologischen Va ian eng uppen e wähė ini und
e sch üs e minen a ija imo Fälle. Das sind mo phologische Zahl a ian en,
bes eh s e imybių und nich ik inų hyb ide Va ian en eilu ės, beispielsweise.:
Te minologija | 2008 | 15 129 u in ys und phone ischen Un e schieden,
beispielsweise.: zùzeliai ga gažė (1) E ž, Sk žiùželis
(1) P ng.
IŠVADOS
Va ian ische Te mine das sind Te mine, ha igen o malien Inhal ens
ein isumo nich e le zenden, seman ischen kai ü nich ukelienden
sp achischen Mi el Un e schieden. Išanaliza us Lie u iųkalbosžodyne
as e Baubes liaudies e minų a ija imo Fälle a iijuogenden sp achlichen
Ins umen en und gegenwä ige Sp ache Aspekgien, beme k e e, dass
Va ian en sind nemaža und e schiedene . Den g öß en Teil bilden Ki chiau
und Fone iniai Va ian en. Ki chia ung a ian en g uppe haup sächlich bilde
un e schiedliche ki iuspla z a ian en, ge okai sel ene en de selben ki iuspla z p iegaidžių a ian en.
Didelę ki chiau ungs a ian en An eil bilde a ien e Reiheu es mi
g undlegenden no miniais Te minis. Va ian ų eilu e mi neno minischen
Te minen bilden gegenwä igen Sp aches Wo ens Va ian en ode
gegenwä ige Sp ache nich ojami Te mine. Nemažą ki chiauens
Va ian en eilučių Teil bilde emimkei s und ne a o ini Hyb ide.
Phone ischen Va ian eng uppe bes eh haup sächlich gegenwä ige
Sp achno men en sp echenden Te mine und a minale quan i a i en und
quali a i en Balsien Un e schieden ha in ys Va ian en. Ge okai sel ene en sind
Va ian en, u in ys p iebalsiä Un e senscha en. Mo ologischen
Va ienzen-G uppe, die on Gemeinschakniai bedeu ung iden us galūnių und
da ybos a iksen Un e schieden und mo ologischen Ka ego ien a mainung
u in ys Te mine, he sch gimines Ka ego ie a mainung u in ys Te mine, sind
sel enes Ka ego ie a ija imo Fälle. Galūnių Va ian en-G uppe dominie Te mine
mi galūnėmis -ė und -(i)a, -as und -ys. Da ybischen Va ian en-G uppe bes eh die
Meh hei o -,p ieš-,už-p iešdėlių und ih e a mischen Va ian en ediniai,
P eesagas -ininkas und ih e Va ian en ediniai. Nich die ganze baugeschaudies
e minija suno min a endlich. De Teil Baubescha ung liaudies Te minen a ija imo Fällen is ge ekę in die gegenwä ige Sp ache.
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
D6 2006: Daba inėsŽlie u iųkalbosžodynas (3-ias elek onische Ausgabe), Vilnius.
Klima ičius J. 1996: Von liaudies e minijos bei wissenscha liche. Te minologie 3,
425. LKG 1965: Lie u iųkalbosg ama ika1, Vilnius. LKŽe 2005:
Lie u iųkalbosžodynas(elek onische Ve ö en lichung, www.lkz.l ),Vilnius.
U bu is V. 1978: Wo eda ybos eo ija, Vilnius. Župe ka K. 1983:
Lie u iųkalboss ilis ika, Vilnius.
Ахманова О. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва.
130 Robe as S unžinas |
Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва.
КРусР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва.
Сложеникина Ю. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Москва.
Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение.Энциклопедическийсловарь, Москва.
VARIANT FOLK TERMS OF CONSTRUCTION IN THE DICTIONARY OF LITHUANIAN This a icle deals
wi h a ian olk e ms o cons uc ion in he elec onic e sion o
Lie u iųkalbosžodynas(Dic iona yo Li huanian)(Vilnius, 2005). I was obse ed ha he
majo i y o a ian s a e a ian s o p onuncia ion accen ua ion a ian s and phone ics
a ian s. The g oup o a ian s o accen ua ion mainly consis s o a ian s whe e he
accen is placed di e en ly, o example, donkepis duonkeps(b eads o e). Va ian en wi h
he same place o accen , bu wi h a di e en in ona ion a e no iceably a e , o example,
a pama is n pama is( isea ound ounda ions). A la ge pa o accen ua ion a ian s a e
a ian s wi h no ma i e e ms, o example, g ilka ga ilk(s eamduc ). Va ian s o
non-no ma i e e ms a e a ian s o he mode n language wo ds o e ms no used in
mode n language, o example, ãpušė apuš(asp). A signi ican p opo ion o a ian s a e
ba ba isms and hyb ids, o example, ãkselis aksels(choppeds aw). The g oup o phone ic
a ian s mainly consis s o e ms conco dan o no ms o mode n Li huanian and a ian s
wi h quan i a i e and quali a i e di e ences o owels, o example, kljus kljus(glue).
The g oup o mo phological a ian s consis s o e ms wi h he same oo and meaning,
bu wi h di e ences in in lec ional and de i a ional a ixes and a a ie y o
mo phological ca ego ies. In his g oup e ms wi h di e ences in gende (palubs palub)
(placeunde aceiling)p e ail, e ms wi h di e ences in numbe (d obnos d obyn)
(ladde ) a e a he a e.
In he g oup o a ian e ms wi h di e en in lec ional a ixes he majo i y o e ms ha e
in lexional endings -ė and -(i)a(p iemen p iemeni) (en ancehall)as well as -as and -is(sienójas
sienójis) (log). In he g oup o de i a ional a ian s he majo i y o e ms a e de i a es wi h
p e ixes p ie-,p ieš-andužand hei dialec al a ian s, o example, (p egonkis
p gonkis(po ch),p eškak is p škak is(s o e on ),užúga dė ažúga dė(mow)) and de i a es wi h
he su ix - and i s a ian s (mū ininkas mū inykas) (b icklaye ).
Emp ange 2008-12-11
Robe as S unžinas
li auischen Sp achins i u
P. Vileišio g. 5, LT10308
E. Pos : [email p o ec ed]
Va ian iniaibauliaudies e minai...