A. Sliesaravičius, J. Lazauskas, V. Stanys, St. Keinys, G. Klimovienė. Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

Te minologija | 2010 | 17 155 JOlaN a GaI ENy ė-BU lER Lie u iųkalbosins i u as Pe pas a uosius du dešim mečius lie u iškų e minų žodynų leidyba sma kiai išaugo. Ta p daugiau kaip 300 šiuo laiko a piu išleis ų žo- dynų y a gene ikos žodynas, kele as biologijos, bo anikos, augali- ninkys ės žodynų (daugiausiai mokyklinių) i augalų a dynų, žemės ūkio enciklopedija, ačiau a ski o augalų selekcijos i sėklininkys ės žodyno nebu o. 2010 m. pasi odė au o ių kolek y o pa eng as Žemėsūkioauga- lųselekcijosi sėklininkys ės e minųžodynas, užpildęs šią lie u ių e mi- nog a ijos sp agą. Kaip ašoma žodyno p a a mėje, „selekcija y a in en- sy iai plė ojama mokslo s i is, labai susijusi su naujų gene ikos i bio- echnologijos me odų aikymu. Dažniausiai jos e minai būna suku i užsienio šalyse i paskelb i anglų, usų, okiečių i ki omis kalbomis. Nemažai daliai naujų e minų ne u ime lie u iškų a i ikmenų i aiškini- mų, <...>“ (p. 5). Žodyne pa eik a apie 3000 dažniausiai a ojamų lie u iškų augalų se- lekcijos i sėklininkys ės, bo anikos i bio echnologijos, ci ologijos, gene- ikos e minų, aip pa kul ū inių mais inių i paša inių augalų genčių, ūšių i Lie u oje iš es ų eislių a dų, jų lie u iški aiškinimai i angliški bei usiški a i ikmenys. Žodyno suda y ojai e minus inko iš mokomųjų A. Sliesa a ičius, J. Lazauskas, V. S anys, S . Keinys, G. Klimo ienė. ŽEMĖS ŪKIO AuGALų SELEKcIJOS IR SĖKLININKySTĖS TERMINų ŽODyNAS = DIcTIONARy OF AGRIcuLTuRAL TERMS FOR PLANT BREADING AND SEED PRODucTION = СЛОВАРЬ ТЕРМИНОВ ПО СЕЛЕКЦИИ И СЕМЕНОВОДСТВУ СЕЛЬСКОХОЗЯЙСТВЕННЫХ РАСТЕНИЙ Vilnius, 2010, 337 p. 156 J. Gai eny ė-Bu le | i mokslinių leidinių, Lie u oje i užsienio šalyse leis ų žodynų i enci- klopedijų. Į naudo os li e a ū os są ašą į auk i Lie u os Respublikos au- galų sėklininkys ės i augalų eislių apsaugos įs a ymai, p a a mėje kaip e minų šal iniai da minimi Lie u os Respublikos augalų nacionalinių gene inių iš eklių i gene iškai modi ikuo ų o ganizmų įs a ymai. Į žody- ną įdė os Lie u os selekcininkų suku os augalų eislės, į ašy os į Tinka- miausiųLie u ojeaugin iaugalų eisliųsą ašą a ba ap ašy os moksliniuose leidiniuose. Leidinį engė Lie u os žemės ūkio uni e si e e suda y a da bo g upė – p o . habil. d . Algi das Sliesa a ičius, habil. d . Juozas Lazauskas, p o . habil d . Vidman as S anys, doc. d . S asys Keinys, doc. d . Gied ė Klimo- ienė ( ado as p o . habil. d . Algi das Sliesa a ičius). Žodynas pi miausia ski as žemės ūkio specialis ams, biologams, aukš- ųjų i p o esinių mokyklų dės y ojams i s uden ams, ačiau jame įdomios in o macijos gali as i isi, besidomin ys augalais. Kad oks e minų žo- dynas bu o eikalingas šios s i ies mokslininkams i specialis ams p ak i- kams odo ne ik Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, be i Lie u os Respublikos žemės ūkio minis e ijos, Lie u os žemės ūkio uni e si e o mokomojo ūkio i kele o p i ačių bend o ių – uAB ag oli pa, uAB Do - nu osp ojek ai, uAB analy icalsolu ions, uAB Bio echa – ski a pa ama. Leidinys a i inka isus e minų žodynų sanda os eikala imus. Jį suda- o pag indinė e čiamoji aiškinamoji dalis i a ski os lie u ių, anglų i usų kalbų e minų odyklės. y a p a a mė, sanda os ap ašymas (kiek neįp as ai pa adin as žodynosan a ka), naudo ų šal inių są ašas. Va an žodyną nesunku pas ebė i engėjų siekį už ik in i į ai iapusę paiešką i su eik i kuo daugiau in o macijos. A ski omis odyklėmis pa eik i ne ik angliški i usiški, be i lie u iški e minai. Šalia kiek ienos odyklės įdė a os kalbos abėcėlė. Lie u iški e minai suki čiuo i ne ik pag indi- nėje žodyno dalyje, be i e minų odyklėje. Suda an a ski ų kalbų odykles pasi ink a kiek ski inga, be e minų paiešką paleng inan i a - ka. Lie u iški e minai odyklėje išdės y i abėcėliškai pagal pi mąjį žodį, angliški i usiški – abėcėlės a ka pagal pag indinį žodį. Šalia e minų nu ody i puslapių nume iai. Žemėsūkioaugalųselekcijosi sėklininkys ės e minųžodyno e minų a - anka neblogai apgal o a. Pasi aikė ik kele as e minų, ku ių eikalingumas abejo inas. Kažin a eikėjo į žodyną į auk i sinonimus klė is i s i nas, ypač kai nekalbama apie jokias mode nesnes sėklų a g ūdų saugyklas. Te minologija | 2010 | 17 157 Įdė as e minas ja apjū ė, no s lyg i už ek ų žodyne aiškinamo e mino pjū is (ja ų i ki ų augalų pjo imo laikas). Rūšinio e mino a išsamesnio paaiškinimo no ė ųsi p ie e minų indukcija (p oceso sužadinimas išo inė- mis jėgomis) i segmen as (da inio (ch omosomos) dalis). Gene inėsinžine- ijos apib ėž yje išski iamos ys jos ūšys – genų,ch omosomųi genominė inžine ija, ačiau a ski ais an aš iniais e minais įdė os i paaiškin os ik pi mosios d i ūšys, genominėsinžine ijos žodyne nė a. Taksono apib ėž y- je iš a dy i sis ema ikos iene ai ūšis,gen is,šeima,eilėi  ipas. Žodyne an aš iniais e minais įdė i i aiškinami e minai ūšis,gen isi šeima, be nė a eilės i ipo. Nea odo bū inas penkiažodis e minas gene iniųaugalų iš ekliųduomenųbazė, nes apib ėž yje nepa eik a jokių ypa ingesnių okios bazės požymių. Tu bū už ek ų žodyne aiškinamų gene iniųaugalųiš eklių. Žodyne eikiami sudė iniai e minai gene iniųaugalųiš ekliųišsaugojimas exsi u,gene iniųaugalųiš ekliųišsaugojimasinsi ui gene iniųaugalųiš eklių išsaugojimasin e si u. A ski ai da įdė as i aiškinamas lo yniškas e minas insi u( aip pa in i o i in i o),be in e si u i exsi unė a. No s e minų žodynuose dažniausiai eikiami daik a a džiai i žodžių junginiai su pag indiniu daik a a diniu dėmeniu, šio leidinio engėjai įdėjo nemažai, kaip pa ys ašo p a a mėje, „s a bių šių mokslų kalbos būd a džių i eiksmažodžių“ (p. 5). Toks pasi inkimas a odo pag įs as, kai no ima paaiškin i panašiai skambančius būd a džius, pa yzdžiui, e- ge acinis i ege a y inis, be okių a ejų y a labai mažai. Va gu a iks- linga į žodyną dė i būd a džius i eiksmažodžius, kai šalia jų eikiami panašią eikšmę u in ys daik a a džiai. Žodyne aiškinama, kas y a akuo- as i apibūdinama k iečių eislė ʻAkuo uo iejiʼ, da įdė as i būd a dis akuo uo as. Šalia e mino agamija aiškinamas būd a dis agaminis, šalia aisingumo– būd a dis aisingas, iš ka o po ja o izacijos įdė as eiks- mažodis ja o izuo i, po a sėlioaiškinamas eiksmažodis a sė i. Ne isiškai nuoseklus a odo kai ku ių eiksmažodžių i eiksmažodinių daik a a džių pasi inkimas. Vienais a ejais au o iai inkosi eiksmažodžius i nedėjo į žodyną daik a a džių, pa yzdžiui, a sijo i, iden i ikuo i,pe sodin i,p ažys i, p igy i, ki ais a ejais eikė daik a a džius i nedėjo eiksmažodžių, pa yz- džiui, a sodinimas,skiepijimas,p isi aikymas,genėjimas. Žodyne y a įskie- pis i įskiepy i, be skiepas i skiepijimas. Recenzuojamo žodyno engėjai pasi inko abėcėlinį lizdinį pag indinės dalies e minų dės ymo būdą i nuosekliai jo laikėsi. Vienažodžiai e mi- nai pa eik i pagal abėcėlę, o sudė iniai, ku ių pag indinis dėmuo y a ie- 158 J. Gai eny ė-Bu le | nažodis e minas, sudė i šio e mino lizde. Sudė iniai e minai, ku ių pag indinis dėmuo a ski u an aš iniu e minu neįdė as, pa eik i pagal pi mojo žodžio abėcėlę. Naudojan okį dės ymo būdą ka ais iškyla abe- jonių, ku į e miną pasi ink i an aš iniu. Pasi aiko a ejų, kai bandan as i keliažodžius e minus ienijan į ienažodį an aš inį e miną į okio ipo specialiuosius žodynus be eikalo dedami i aiškinami bend ieji moks- lo e minai a okie žodžiai, ku ie a gu a laiky ini e minais. Šio žody- no engėjams pa yko okio ūkumo iš eng i, jų pasi ink a e minų g u- pa imo a ka a odo logiška i apgal o a. Žodyno sanda os aiškinime engėjai ašo, kad „žodynas y a no mina- masis, šiek iek dedama pla okai a ojamų ne eikiamų e minų“ (p. 7). Iš iesų, okių e minų ka u su jų aisymais pa eik a nemažai i jie, be abejonės, bus naudingi šios s i ies specialis ams i s uden ams, ik kyla klausimas, kodėl engėjai žodyno sanda os ap ašyme su umpinimą n k. aiškina žodžiu ne eikiamas. Daba inėslie u iųkalbosžodyne i į ai ių s i- čių e minų žodynuose ši san umpa pap as ai žymi ne eik inus e minus, ku ie gali bū i eikiami žodyne pažymin , kad jie y a ne inkami a o i, .y. ne eik ini. No s Žemėsūkioaugalųselekcijosi sėklininkys ės e minųžodynas adi- namas no minamuoju, e minijos no minimo pas angos – a sa gios. Pi - miausiai į akis k in a sinonimų gausa. Panašu, kad gausi šio žodyno sino- nimija iš ienos pusės odo engėjų bandymą aplie u in i a p au išką šios s i ies e miniją, iš ki os pusės – siekį išlaiky i specialis ų a osenoje, ma y , įsi i inusius a p au inius e minus. Abejonių kelia pasi ink a sinonimų pa eikimo a ka. Kaip įp as a en- gian e minų žodynus, šiame žodyne sinonimai siejami nuo oda ž ., nu- k eipiančia į aisyklingesnį a dažnesnį e miną. P ie šio, eik inesnio e - mino sinonimas da ka ą paka ojamas po kablelio. Te minų žodynų engėjai pap as ai pasi enka pap as esnį sinonimų pa eikimo būdą – jeigu an aš inis e minas u i sinonimą, jo lizde esan ys e minai eikiami ik su eik inesniu e minu. Žemėsūkioaugalųselekcijosi sėklininkys ės e - minųžodyno engėjų pasi ink as būdas mažiau eik inus e minus paka - o i šalia pag indinio e mino i jo ūšinių e minų labai išplečia e minų lizdus i suku ia įspūdį, kad e minų y a ge okai daugiau. An aš inio e mino lizdas da labiau išsipučia, kai sinonimų u i ne ik pag indinis an aš inio e mino dėmuo, be i ūšiniai. Pa yzdžiui, e mino he e ozė lizde y a paaiškin os ke u ios jos ūšys –monogeninė,p isi aikomoji, ep o- Te minologija | 2010 | 17 159 dukcinėi soma inė. Te minas he e ozė u i sinonimą hib idųgalia, o ūši- nis dėmuo p isi aikomoji– sinonimąadap y ioji. Šalia e mino p isi aiko- mojihe e ozė išsi ikiuoja sinonimų eilu ė – p isi aikomojihib idųgalia, adap y iojihe e ozė,adap y iojihib idųgalia, o e mino lizdas pasipildo da imis a ski ai įdė ais sinonimais su nuo oda ž . Ap a iamame žodyne šis lizdas užima didesnę pusę puslapio, jame įdė a d ylika sinonimiškų e minų, no s aiškinamos ik penkios są okos. Panašiai a odo i e mino y a imas lizdas. Kadangi e minas y a imas u i sinonimą domina imas, o ūšinis dėmuo i šūnės – sinonimą apikalinis, ai p ie e mino i šūnės y a imas da eikiami sinonimai i šūnėsdomina imas,apikalinis y a i- masi apikalinisdomina imas. A odo, kad okia pasi ink a a ka nė a labai pa ogi i pa iems engėjams, nes ka ais jos nesilaikoma. Pa yzdžiui, šalia e mino gemalas įdė as sinonimas emb ionas, šalia kodono – iple as, šalia bandymo – ekspe imen as, be ūšiniai e minai pa eikiami ik su pa- g indiniais dėmenimis gemalas, kodonas,bandymas. Į ai uoja i e minų su san umpomis pa eikimas (apie san umpas žodyno sanda os aiškinime nekalbama). San umpos šiame žodyne dedamos šalia pag indinio e mi- no kaip sinonimai i a ski ai pagal abėcėlę su nuo oda ž ., pa yzdžiui, DN ž . deoksi ibonukleo ūgš is, N ž . ibonukleo ūgš is. Sudė iniai e minai, ku ių dėmuo y a san umpos DN a ba N , su e minais deoksi ibonukleo ūgš is i ibonukleo ūgš is nuo odomis nesiejami, pa yz- džiui, žodyne y a ik anspo inė N , N polime azė,DN a spaudai, DN polimo izmas,dupleksasDN . y a sinonimų eilučių, ku ias suda o ys (alelis,alelomo as,alelinisge- nas;genasmodi ika o ius, y a imomodi ika o ius,domina imomodi ika- o ius;ap aisinimasin i o,ap aisinimasmėgin u ėlyje,di b inisap aisini- mas; ėjadulka,anemo ilija,anemogamija;genomobiblio eka,genųbiblio eka, DN biblio eka; enologinis a psnis, enologinė azė, eno azė) a ne ke u- i e minai (genasinhibi o ius,epis azinisgenas,slopinan ysisgenas,genas sup eso ius;b anduoliosul ys,ka iolim a,ka ioplazma,nukleoplazma). Kai ku ie iš šių e minų u i iek pa a i ikmenų ki omis kalbomis, ačiau y a i okių, ku ių a i ikmenų pa eik a ik po ieną, pa yzdžiui, genomodi i- ka o iaus i genoinhibi o iaus. Kai ku ie sinonimai labai ski ingi, pa yz- džiui, jud iejigenomoelemen ai,jud iejigenai, anspozonai;aleliųse ija, daugybinisalelizmas;ląs elėsciklas,mi ozėsciklas;epis azė,epis azinėgenų są eika,inhibicija. Ka ais abu sinonimai a odo nelabai ykę, pa yzdžiui, es e isi  eislėanaliza o ė. 160 J. Gai eny ė-Bu le | Pasi aiko nemažai sinonimiškai pa eik ų i , ma y , specialis ų aip a - ojamų a p au inių e minų, pa yzdžiui, am igonijai am igenezė,alo e- aploidasi am idipoidas,ak ocen inėsch omososmosi  elocen inėsch o- mosomos, ja o izacija i e nalizacija, dihe e ozigo ai dihib idas,diplonema i diplo ena,kodonasi  iple as. Šalia a p au inių e minų pasiūly a jų lie u iškų a i ikmenų, pa yzdžiui, delecija,išk i a; o ope iodas,š ieslaikis; o o opizmas,š iesolinka;he e o- ilija,į ai ialapiškumas;he e oka pija,į ai ia aisiškumas;hipos azinisgenas, slopinamasisgenas;emb iogenezė,gemalo aida;k osingo e is,sank yžis. Ka ais pi menybė eikiama lie u iškam e minui, pa yzdžiui, an skil is, epiko ilis;apg ąža,in e sija;bal ymas,p o einas;bend ija,cianozė;iš aisa, au b ydingas;iš aizda,habi as;į aisa,inb ydingas;ka a,gene acija;k yž- minisapdulkinimas,alomiksė;pumpu a imasis,blas ogenezė;sa i aisa,au- ogamija;s elbiamasisalelis, ecesy usisalelis;poskil is,hipoko ilis;šil lys ė, inspek as;š iesomėgisaugalas,helio i as; aisingumas, e ilumas; ėjadulka, anemo ilija; y a imas,domina imas; i šūnė,apeksas. Kai ku ių e minų sinonimiškumas a odo abejo inas. Kaip sinonimai eikiami e minai le alusisgenas i žū iesgenas, ačiau a ski ai įdė i e mi- nai gene inėžū is i gene inisle alumas, eiškian ys ski ingus dalykus, o p ie e ek y ausle aliojo a psnio nė a sinonimiško e mino su dėmeniu žū ies. Teikiama ik selek y ioji e pė, no s p ie selek y iosiossis emos y a a ankossis ema. Gausi i į ai i šio žodyno sinonimija kelia minčių, kad lie u iški šios s i ies e minai dažniau eikiami žodyne, negu a ojami specialis ų kalboje. Šio leidinio e ę didina ai, kad jis y a ne ik e čiamasis, be i aiški- namasis žodynas. Leidinio sanda os aiškinime au o iai ašo, kad žodyne „pa eikiamas pap as ai glaus as lie u iškas e mino aiškinimas“ (p. 8). Pa- si aikė kelios ypač lakoniškos apib ėž ys, ku ias, ko ge o, bu o galima labiau išplės i, pa yzdžiui, augalųmedžiaga – „augalai a jų dalys“, biolo- gija – „gy osios gam os mokslai“, bo anika – „augalų mokslas (biologijos šaka)“, nesika ojan iejigenai – „genai, ku ie nesika oja“. Galbū eikė ų p aplės i hib idųgy ybingumo apib ėž į („hib idų sugebėjimas išlik i“), nes hib idųnegy ybingumas apib ėž as iksliau („hib idų nesugebėjimas išlik i iki ep odukcijos pe iodo“). Nuo p a a mėje minė os glaus umo nuos a os kiek nuk yps ama apibū- dinan augalus, pa yzdžiui, išsamiai paaiškin a, kaip dauginami, kam nau- dojami p ieskoniniai i ais iniai augalai. Te minologija | 2010 | 17 161 Šio žodyno apib ėž ys ge ai nusako są okų esmę i nu odo ski iamuosius požymius, y a aiškios i kalbiškai aisyklingos. Vieną ki ą apib ėž į bū ų galima pa ikslin i. Gene iniųaugalųiš ekliųduomenųbazė ik iausiai y a ne gene inių augalų iš eklių, be in o macijos apie okius iš eklius kaupimo, sis eminimo, saugojimo i naudojimo būdas i p iemonė. anks y umą bū ų ge iau apib ėž i kaip sa ybę, ne kaip eiksmą („anks y as augalų sub endimas“), o a žėlimą – kaip eiksmą, ne kaip augalų gebėjimą („nu- pjau ų a nugany ų augalų gebėjimas a aug i“). Suda y ojai engia žodžio ys y is, keičia jį žodžiu u ulio is, no s ka ais ai a odo keis okai: ja o- izacija – „augalų u uliojimosi laida imas“, ešėjimas – „ a pus, in ensy- us augalų augimas, u uliojimasis“, dep esija – „augalo augimo i u u- liojimosi s abdymas“. Tu bū ko ek ū os klaida laiky inas mo e iškosios giminės a ojimas nesime iškojobi alen o apib ėž yje: „bi alen a, suda y- a iš d iejų homologinių ski ingą cen ome os lokalizaciją u inčių ch o- mosomų“. Kiek keis okai ešnių eislė ʻJu gaʼ apibūdin a kaip edan i „k emzliškos konsis encijos“ aisius, o k iaušių eislė ʻAluonaʼ kaip eislė, ku ios „ aisiai pa ogūs gaben i“. Iš mode nios eislės apib ėž ies („ eislė, suku a selekcininko o malioje sis emoje“) nelabai ma y i okios eislės mode numas. augalųklasi ikacijos apib ėž yje minimi aksoniniai iene ai. Gal ge iau bū ų a o i e miną aksonominiai iene ai ( aksono apib ėž y- je y a aksonominėska ego ijos,da ž . ekologijos e minųaiškinamąjįžo- dyną (2008))? Da žinėb aškė apib ėž a kaip „žmogaus auginamas augalas“. Jeigu auginamas, ai jau aišku, kad žmogaus. Ki i augalai šiame žodyne apib ėžiami ne kaip žmogaus auginami, o kaip sodo a da žo augalai. G ikį bū ų ge iau apib ėž i ne kaip augalą, naudojamą mais ui, be kaip augalą, ku io g ūdai naudojami mais ui. Apibūdinan augalų eisles ienu a ojama ienaskai a, ki u – daugis- kai a: ʻAugūnėʼ i ʻBi u ėʼ – liuce nos eislė, be ʻŽyd ūnėʼ – liuce nų eislė; ʻAlmiaiʼ, ʻAud iaiʼ, ʻKamaniaiʼ i ʻVaka iaiʼ – juodojo se ben o eislės, be ʻD ingiaiʼ – juodųjų se ben ų eislė; ʻA imaičiaiʼ i ʻVyliaiʼ – audonojo do- bilo eislės, ʻKai aʼ – ik ojo e aičino eislė, ʻVejaʼ – daugiame ės s id ės eislė, ʻŽiedėʼ – bal osios smilgos eislė, be ʻGied iaiʼ – asa inių ikių eislė, ʻVelenisʼ – paša inių mo iejukų eislė; ʻVėžaičiaiʼ – paša inio g iežčio eislė, ʻŽaliukaiʼ – sėjamojo ži nio eislė, be ʻŽa aʼ – idikėlių eislė, ʻAuk- sėʼ – so ų eislė, ʻKamuoliai 2ʼ – bu okėlių eislė. Apib ėž yse daugoka suskliaus ų e minų. Dažniausiai skliaus uose pa- eikiamas apib ėž yje minimą e miną paaiškinan is žodis a ba sinonimas. 162 J. Gai eny ė-Bu le | Pi masis a ejis pa eisinamas, nes okia in o macija gali bū i naudinga. Pa yzdžiui, ecesy umas – „alelinių genų są eika, kai ieno ( ecesy iojo) geno eikimą s elbia ki as ( y aujan ysis)“; daugybiniaialeliai – „kele as ieno geno alelių, <...> kilusių iš ienos i os pačios ch omosomos ie- os (lokuso)“. An uoju a eju pa eikiama in o macija laiky ina pe ekline. Sinonimų a ojimas apib ėž yse be eikalo jas išplečia, ka ais sukelia painia ą. Kadangi apib ėž yse a ojami suskliaus i e minai pap as ai bū- na pa eik i i kaip an aš iniai, ben kiek nuo okus skai y ojas, eikalui esan , nesunkiai juos as ų žodyne. Pa yzdžiui, homeologinėsch omosomos apib ėž os kaip ch omosomos, ku ioms „būdinga dalinė konjugacija (susi- jungimas)“. Sinonimą susijungimas galima as i šalia an aš inio e mino konjugacija. Te minas kolekcinisaugynas apib ėžiamas kaip „augynas, ku- iame auginamas p adinės selekcijos medžiagos inkinys (kolekcija)“. Šiame žodyne pi miau eikiamas e minas inkinys,kolekcija įdė a kaip sinonimas, no s oks pasi inkimas a odo abejo inas. augalųkolekcija – įp as as e mi- nas, ą odo i ūšinis e minas kolekcinisaugynas. Ka ais okie skliaus ai suku ia sinonimijos įspūdį (ypač ne specialis ui) en, ku jos nė a, pa yz- džiui, alelizmas – „pakai inių (al e na y ių) o ganizmo požymių po išku- mas“. Tu in omenyje au o ių pasi ink ą sinonimų pa eikimo a ką, bū ų galima many i, kad e minai pakai inispožymis i al e na y uspožymis ei- kiami kaip sinonimai, ačiau žodyne e mino pakai inispožymis nė a. Ka ais apib ėž ys p ieš a auja au o ių bandymui eik i pi menybę am ik am e minui, jose pasi aiko nenuoseklumų. Žodyne y a apib ėžčių, ku iose a ojamas ne pi muoju eikiamas e minas, be jo sinonimas. Pa yzdžiui, pi miau eikiami lie u iški e minai žymena i a psnis,jų a p au iniai a i ikmenys e ike ė i azė eikiami kaip sinonimai, ačiau augalopaso apib ėž yje a ojamas e minas e ike ė, ch oma og a ijos api- b ėž yje – azė. ak osindezė apib ėžiama kaip „ne isiškas d iejų ch omo- somų susijungimas (konjugacija) mejozės me u“, no s žodyne pi miau eikiamas e minas konjugacija, o susijungimas įdė as po konjugacijos kaip sinonimas. Pasi aiko a ejų, kai apib ėž yse sinonimai a ojami p amaišiui. Game oci as apib ėžiamas kaip „ląs elė, ku i di e encijuojasi į ly ines ląs- eles (game as)“, no s žodyne pi menybė eikiama e minui game a. Ly i- nėląs elė i skliaus uose įdė as jo sinonimas game a eikiami iena po ki os einančiose game angės,game ocido,game oci o,game ogamijos,game- ogenezės apib ėž yse, be game oklono apib ėž yje asime ik game ą, o game oplas ų – ik ly inesląs eles. Te minologija | 2010 | 17 163 Sinonimai, jų pa eikimas i a ojimas apib ėž yse – pag indiniai dalykai, dėl ku ių bū ų galima disku uo i su leidinio engėjais. Apsk i ai, žodyne eikiami e minai a odo ge ai su a ky i, a idžiai suki čiuo i. Abejo inų e minų y a nedaug. Veislėsplas iškumas ( eislės sa ybė ienodai de ė i į ai iomis augimo sąlygomis) a odo nusižiū ė as nuo ki ų kalbų a i ikmenų, plg. angl. lexibili yo  a ie y i us.пластичностьсорта. Vie oj komple- men a iniogeno u bū ge iau bū ų komplemen a usisgenas. Pasi aiko a i- an iškos da ybos sudu inių e minų, pa yzdžiui, ienas po ki o eikiami ys būd a džiai ienaly is, ien(a)sėklis i iengenis. Kiek neįp as ai a odo e minų nuola asishe e och oma inas, pi meniniaiaugalai ūšiniai dėmenys. Žodynas k uopščiai pa eng as spaudai, pasižymi ge a polig a ine koky- be. Abejonių kelia ik an aš inio e mino pa eikimas didžiąja aide. Jeigu engėjai bū ų pasi inkę įp as ą a ką, kai an aš inis e minas ašomas mažąja aide, žodyno eks e bū ų galima leng iau pas ebė i augalų eislių pa adinimus. Išsaky os abejonės i pas ebė i smulkūs ūkumai nemenkina leidinio e ės. Jis a i inka e minų žodynams keliamus eikala imus. Žodyną ap o- ba o Vals ybinė lie u ių kalbos komisija i šis leidinys okio kokybės pa- i inimo e as. Gau a 2010-12-27 Jolan a Gai eny ė-Bu le Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]