A. Sliesaravičius, J. Lazauskas, V. Stanys, St. Keinys, G. Klimovienė. Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

Terminologija | 2010 | 17 155 JOlaNta GaIvENytė-BUtlER Lietuviųkalbosinstitutas Per pastaruosius du dešimtmečius lietuviškų terminų žodynų leidyba smarkiai išaugo. Tarp daugiau kaip 300 šiuo laikotarpiu išleistų žodynų yra genetikos žodynas, keletas biologijos, botanikos, augalininkystės žodynų (daugiausiai mokyklinių) ir augalų vardynų, žemės ūkio enciklopedija, tačiau atskiro augalų selekcijos ir sėklininkystės žodyno nebuvo. 2010 m. pasirodė autorių kolektyvo parengtas Žemėsūkioaugalųselekcijosirsėklininkystėsterminųžodynas, užpildęs šią lietuvių terminografijos spragą. Kaip rašoma žodyno pratarmėje, „selekcija yra intensyviai plėtojama mokslo sritis, labai susijusi su naujų genetikos ir biotechnologijos metodų taikymu. Dažniausiai jos terminai būna sukurti užsienio šalyse ir paskelbti anglų, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Nemažai daliai naujų terminų neturime lietuviškų atitikmenų ir aiškinimų, <...>“ (p. 5). Žodyne pateikta apie 3000 dažniausiai vartojamų lietuviškų augalų selekcijos ir sėklininkystės, botanikos ir biotechnologijos, citologijos, genetikos terminų, taip pat kultūrinių maistinių ir pašarinių augalų genčių, rūšių ir Lietuvoje išvestų veislių vardų, jų lietuviški aiškinimai ir angliški bei rusiški atitikmenys. Žodyno sudarytojai terminus rinko iš mokomųjų A. Sliesaravičius, J. Lazauskas, V. Stanys, St. Keinys, G. Klimovienė. ŽEMĖS ŪKIO AuGALų SELEKcIJOS IR SĖKLININKySTĖS TERMINų ŽODyNAS = DIcTIONARy OF AGRIcuLTuRAL TERMS FOR PLANT BREADING AND SEED PRODucTION = СЛОВАРЬ ТЕРМИНОВ ПО СЕЛЕКЦИИ И СЕМЕНОВОДСТВУ СЕЛЬСКОХОЗЯЙСТВЕННЫХ РАСТЕНИЙ Vilnius, 2010, 337 p. 156 J. Gaivenytė-Butler | ir mokslinių leidinių, Lietuvoje ir užsienio šalyse leistų žodynų ir enciklopedijų. Į naudotos literatūros sąrašą įtraukti Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės ir augalų veislių apsaugos įstatymai, pratarmėje kaip terminų šaltiniai dar minimi Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių ir genetiškai modifikuotų organizmų įstatymai. Į žodyną įdėtos Lietuvos selekcininkų sukurtos augalų veislės, įrašytos į TinkamiausiųLietuvojeaugintiaugalųveisliųsąrašą arba aprašytos moksliniuose leidiniuose. Leidinį rengė Lietuvos žemės ūkio universitete sudaryta darbo grupė – prof. habil. dr. Algirdas Sliesaravičius, habil. dr. Juozas Lazauskas, prof. habil dr. Vidmantas Stanys, doc. dr. Stasys Keinys, doc. dr. Giedrė Klimovienė (vadovas prof. habil. dr. Algirdas Sliesaravičius). Žodynas pirmiausia skirtas žemės ūkio specialistams, biologams, aukštųjų ir profesinių mokyklų dėstytojams ir studentams, tačiau jame įdomios informacijos gali rasti visi, besidomintys augalais. Kad toks terminų žodynas buvo reikalingas šios srities mokslininkams ir specialistams praktikams rodo ne tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, bet ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto mokomojo ūkio ir keleto privačių bendrovių – uAB agrolitpa, uAB Dotnuvosprojektai, uAB analyticalsolutions, uAB Biotecha – skirta parama. Leidinys atitinka visus terminų žodynų sandaros reikalavimus. Jį sudaro pagrindinė verčiamoji aiškinamoji dalis ir atskiros lietuvių, anglų ir rusų kalbų terminų rodyklės. yra pratarmė, sandaros aprašymas (kiek neįprastai pavadintas žodynosantvarka), naudotų šaltinių sąrašas. Vartant žodyną nesunku pastebėti rengėjų siekį užtikrinti įvairiapusę paiešką ir suteikti kuo daugiau informacijos. Atskiromis rodyklėmis pateikti ne tik angliški ir rusiški, bet ir lietuviški terminai. Šalia kiekvienos rodyklės įdėta tos kalbos abėcėlė. Lietuviški terminai sukirčiuoti ne tik pagrindinėje žodyno dalyje, bet ir terminų rodyklėje. Sudarant atskirų kalbų rodykles pasirinkta kiek skirtinga, bet terminų paiešką palengvinanti tvarka. Lietuviški terminai rodyklėje išdėstyti abėcėliškai pagal pirmąjį žodį, angliški ir rusiški – abėcėlės tvarka pagal pagrindinį žodį. Šalia terminų nurodyti puslapių numeriai. Žemėsūkioaugalųselekcijosirsėklininkystėsterminųžodynoterminų atranka neblogai apgalvota. Pasitaikė tik keletas terminų, kurių reikalingumas abejotinas. Kažin ar reikėjo į žodyną įtraukti sinonimus klėtis ir svirnas, ypač kai nekalbama apie jokias modernesnes sėklų ar grūdų saugyklas. Terminologija | 2010 | 17 157 Įdėtas terminas javapjūtė, nors lyg ir užtektų žodyne aiškinamo termino pjūtis (javų ir kitų augalų pjovimo laikas). Rūšinio termino ar išsamesnio paaiškinimo norėtųsi prie terminų indukcija (proceso sužadinimas išorinėmis jėgomis) ir segmentas (darinio (chromosomos) dalis). Genetinėsinžinerijos apibrėžtyje išskiriamos trys jos rūšys – genų,chromosomųirgenominė inžinerija, tačiau atskirais antraštiniais terminais įdėtos ir paaiškintos tik pirmosios dvi rūšys, genominėsinžinerijos žodyne nėra. Taksono apibrėžtyje išvardyti sistematikos vienetai rūšis,gentis,šeima,eilėirtipas. Žodyne antraštiniais terminais įdėti ir aiškinami terminai rūšis,gentisiršeima, bet nėra eilės ir tipo. Neatrodo būtinas penkiažodis terminas genetiniųaugalų ištekliųduomenųbazė, nes apibrėžtyje nepateikta jokių ypatingesnių tokios bazės požymių. Turbūt užtektų žodyne aiškinamų genetiniųaugalųišteklių. Žodyne teikiami sudėtiniai terminai genetiniųaugalųištekliųišsaugojimas exsitu,genetiniųaugalųištekliųišsaugojimasinsituir genetiniųaugalųišteklių išsaugojimasintersitu. Atskirai dar įdėtas ir aiškinamas lotyniškas terminas insitu(taip pat invitro ir invivo),bet intersitu ir exsitunėra. Nors terminų žodynuose dažniausiai teikiami daiktavardžiai ir žodžių junginiai su pagrindiniu daiktavardiniu dėmeniu, šio leidinio rengėjai įdėjo nemažai, kaip patys rašo pratarmėje, „svarbių šių mokslų kalbos būdvardžių ir veiksmažodžių“ (p. 5). Toks pasirinkimas atrodo pagrįstas, kai norima paaiškinti panašiai skambančius būdvardžius, pavyzdžiui, vegetacinis ir vegetatyvinis, bet tokių atvejų yra labai mažai. Vargu ar tikslinga į žodyną dėti būdvardžius ir veiksmažodžius, kai šalia jų teikiami panašią reikšmę turintys daiktavardžiai. Žodyne aiškinama, kas yra akuotas ir apibūdinama kviečių veislė ʻAkuotuotiejiʼ, dar įdėtas ir būdvardis akuotuotas. Šalia termino agamija aiškinamas būdvardis agaminis, šalia vaisingumo– būdvardis vaisingas, iš karto po jarovizacijos įdėtas veiksmažodis jarovizuoti, po atsėlioaiškinamas veiksmažodis atsėti. Nevisiškai nuoseklus atrodo kai kurių veiksmažodžių ir veiksmažodinių daiktavardžių pasirinkimas. Vienais atvejais autoriai rinkosi veiksmažodžius ir nedėjo į žodyną daiktavardžių, pavyzdžiui, atsijoti, identifikuoti,persodinti,pražysti, prigyti, kitais atvejais teikė daiktavardžius ir nedėjo veiksmažodžių, pavyzdžiui, atsodinimas,skiepijimas,prisitaikymas,genėjimas. Žodyne yra įskiepis ir įskiepyti, bet skiepas ir skiepijimas. Recenzuojamo žodyno rengėjai pasirinko abėcėlinį lizdinį pagrindinės dalies terminų dėstymo būdą ir nuosekliai jo laikėsi. Vienažodžiai terminai pateikti pagal abėcėlę, o sudėtiniai, kurių pagrindinis dėmuo yra vie- 158 J. Gaivenytė-Butler | nažodis terminas, sudėti šio termino lizde. Sudėtiniai terminai, kurių pagrindinis dėmuo atskiru antraštiniu terminu neįdėtas, pateikti pagal pirmojo žodžio abėcėlę. Naudojant tokį dėstymo būdą kartais iškyla abejonių, kurį terminą pasirinkti antraštiniu. Pasitaiko atvejų, kai bandant rasti keliažodžius terminus vienijantį vienažodį antraštinį terminą į tokio tipo specialiuosius žodynus be reikalo dedami ir aiškinami bendrieji mokslo terminai ar tokie žodžiai, kurie vargu ar laikytini terminais. Šio žodyno rengėjams pavyko tokio trūkumo išvengti, jų pasirinkta terminų grupavimo tvarka atrodo logiška ir apgalvota. Žodyno sandaros aiškinime rengėjai rašo, kad „žodynas yra norminamasis, šiek tiek dedama platokai vartojamų neteikiamų terminų“ (p. 7). Iš tiesų, tokių terminų kartu su jų taisymais pateikta nemažai ir jie, be abejonės, bus naudingi šios srities specialistams ir studentams, tik kyla klausimas, kodėl rengėjai žodyno sandaros aprašyme sutrumpinimą ntk. aiškina žodžiu neteikiamas. Dabartinėslietuviųkalbosžodyne ir įvairių sričių terminų žodynuose ši santrumpa paprastai žymi neteiktinus terminus, kurie gali būti teikiami žodyne pažymint, kad jie yra netinkami vartoti, t.y. neteiktini. Nors Žemėsūkioaugalųselekcijosirsėklininkystėsterminųžodynas vadinamas norminamuoju, terminijos norminimo pastangos – atsargios. Pirmiausiai į akis krinta sinonimų gausa. Panašu, kad gausi šio žodyno sinonimija iš vienos pusės rodo rengėjų bandymą aplietuvinti tarptautišką šios srities terminiją, iš kitos pusės – siekį išlaikyti specialistų vartosenoje, matyt, įsitvirtinusius tarptautinius terminus. Abejonių kelia pasirinkta sinonimų pateikimo tvarka. Kaip įprasta rengiant terminų žodynus, šiame žodyne sinonimai siejami nuoroda žr., nukreipiančia į taisyklingesnį ar dažnesnį terminą. Prie šio, teiktinesnio termino sinonimas dar kartą pakartojamas po kablelio. Terminų žodynų rengėjai paprastai pasirenka paprastesnį sinonimų pateikimo būdą – jeigu antraštinis terminas turi sinonimą, jo lizde esantys terminai teikiami tik su teiktinesniu terminu. Žemėsūkioaugalųselekcijosirsėklininkystėsterminųžodynorengėjų pasirinktas būdas mažiau teiktinus terminus pakartoti šalia pagrindinio termino ir jo rūšinių terminų labai išplečia terminų lizdus ir sukuria įspūdį, kad terminų yra gerokai daugiau. Antraštinio termino lizdas dar labiau išsipučia, kai sinonimų turi ne tik pagrindinis antraštinio termino dėmuo, bet ir rūšiniai. Pavyzdžiui, termino heterozė lizde yra paaiškintos keturios jos rūšys –monogeninė,prisitaikomoji,repro- Terminologija | 2010 | 17 159 dukcinėirsomatinė. Terminas heterozė turi sinonimą hibridųgalia, o rūšinis dėmuo prisitaikomoji– sinonimąadaptyvioji. Šalia termino prisitaikomojiheterozė išsirikiuoja sinonimų eilutė – prisitaikomojihibridųgalia, adaptyviojiheterozė,adaptyviojihibridųgalia, o termino lizdas pasipildo dar trimis atskirai įdėtais sinonimais su nuoroda žr. Aptariamame žodyne šis lizdas užima didesnę pusę puslapio, jame įdėta dvylika sinonimiškų terminų, nors aiškinamos tik penkios sąvokos. Panašiai atrodo ir termino vyravimas lizdas. Kadangi terminas vyravimas turi sinonimą dominavimas, o rūšinis dėmuo viršūnės – sinonimą apikalinis, tai prie termino viršūnės vyravimas dar teikiami sinonimai viršūnėsdominavimas,apikalinisvyravimasirapikalinisdominavimas. Atrodo, kad tokia pasirinkta tvarka nėra labai patogi ir patiems rengėjams, nes kartais jos nesilaikoma. Pavyzdžiui, šalia termino gemalas įdėtas sinonimas embrionas, šalia kodono – tripletas, šalia bandymo – eksperimentas, bet rūšiniai terminai pateikiami tik su pagrindiniais dėmenimis gemalas, kodonas,bandymas. Įvairuoja ir terminų su santrumpomis pateikimas (apie santrumpas žodyno sandaros aiškinime nekalbama). Santrumpos šiame žodyne dedamos šalia pagrindinio termino kaip sinonimai ir atskirai pagal abėcėlę su nuoroda žr., pavyzdžiui, DNr žr. deoksiribonukleorūgštis, rNr žr. ribonukleorūgštis. Sudėtiniai terminai, kurių dėmuo yra santrumpos DNr arba rNr, su terminais deoksiribonukleorūgštis ir ribonukleorūgštis nuorodomis nesiejami, pavyzdžiui, žodyne yra tik transportinėrNr,rNrpolimerazė,DNratspaudai, DNrpolimorfizmas,dupleksasDNr. yra sinonimų eilučių, kurias sudaro trys (alelis,alelomorfas,alelinisgenas;genasmodifikatorius,vyravimomodifikatorius,dominavimomodifikatorius;apvaisinimasinvitro,apvaisinimasmėgintuvėlyje,dirbtinisapvaisinimas;vėjadulka,anemofilija,anemogamija;genomobiblioteka,genųbiblioteka, DNrbiblioteka;fenologinistarpsnis,fenologinėfazė,fenofazė) ar net keturi terminai (genasinhibitorius,epistazinisgenas,slopinantysisgenas,genas supresorius;branduoliosultys,kariolimfa,karioplazma,nukleoplazma). Kai kurie iš šių terminų turi tiek pat atitikmenų kitomis kalbomis, tačiau yra ir tokių, kurių atitikmenų pateikta tik po vieną, pavyzdžiui, genomodifikatoriaus ir genoinhibitoriaus. Kai kurie sinonimai labai skirtingi, pavyzdžiui, judriejigenomoelementai,judriejigenai,transpozonai;aleliųserija, daugybinisalelizmas;ląstelėsciklas,mitozėsciklas;epistazė,epistazinėgenų sąveika,inhibicija. Kartais abu sinonimai atrodo nelabai vykę, pavyzdžiui, testerisirveislėanalizatorė. 160 J. Gaivenytė-Butler | Pasitaiko nemažai sinonimiškai pateiktų ir, matyt, specialistų taip vartojamų tarptautinių terminų, pavyzdžiui, amfigonijairamfigenezė,alotretraploidasiramfidipoidas,akrocentrinėschromososmosirtelocentrinėschromosomos, jarovizacija ir vernalizacija, diheterozigotairdihibridas,diplonema irdiplotena,kodonasirtripletas. Šalia tarptautinių terminų pasiūlyta jų lietuviškų atitikmenų, pavyzdžiui, delecija,iškrita;fotoperiodas,švieslaikis;fototropizmas,šviesolinka;heterofilija,įvairialapiškumas;heterokarpija,įvairiavaisiškumas;hipostazinisgenas, slopinamasisgenas;embriogenezė,gemaloraida;krosingoveris,sankryžis. Kartais pirmenybė teikiama lietuviškam terminui, pavyzdžiui, antskiltis, epikotilis;apgrąža,inversija;baltymas,proteinas;bendrija,cianozė;išvaisa, autbrydingas;išvaizda,habitas;įvaisa,inbrydingas;karta,generacija;kryžminisapdulkinimas,alomiksė;pumpuravimasis,blastogenezė;savivaisa,autogamija;stelbiamasisalelis,recesyvusisalelis;poskiltis,hipokotilis;šiltlysvė, inspektas;šviesomėgisaugalas,heliofitas;vaisingumas,fertilumas;vėjadulka, anemofilija;vyravimas,dominavimas;viršūnė,apeksas. Kai kurių terminų sinonimiškumas atrodo abejotinas. Kaip sinonimai teikiami terminai letalusisgenas ir žūtiesgenas, tačiau atskirai įdėti terminai genetinėžūtis ir genetinisletalumas, reiškiantys skirtingus dalykus, o prie efektyvausletaliojotarpsnio nėra sinonimiško termino su dėmeniu žūties. Teikiama tik selektyviojiterpė, nors prie selektyviosiossistemos yra atrankossistema. Gausi ir įvairi šio žodyno sinonimija kelia minčių, kad lietuviški šios srities terminai dažniau teikiami žodyne, negu vartojami specialistų kalboje. Šio leidinio vertę didina tai, kad jis yra ne tik verčiamasis, bet ir aiškinamasis žodynas. Leidinio sandaros aiškinime autoriai rašo, kad žodyne „pateikiamas paprastai glaustas lietuviškas termino aiškinimas“ (p. 8). Pasitaikė kelios ypač lakoniškos apibrėžtys, kurias, ko gero, buvo galima labiau išplėsti, pavyzdžiui, augalųmedžiaga – „augalai ar jų dalys“, biologija – „gyvosios gamtos mokslai“, botanika – „augalų mokslas (biologijos šaka)“, nesikartojantiejigenai – „genai, kurie nesikartoja“. Galbūt reikėtų praplėsti hibridųgyvybingumo apibrėžtį („hibridų sugebėjimas išlikti“), nes hibridųnegyvybingumas apibrėžtas tiksliau („hibridų nesugebėjimas išlikti iki reprodukcijos periodo“). Nuo pratarmėje minėtos glaustumo nuostatos kiek nukrypstama apibūdinant augalus, pavyzdžiui, išsamiai paaiškinta, kaip dauginami, kam naudojami prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Terminologija | 2010 | 17 161 Šio žodyno apibrėžtys gerai nusako sąvokų esmę ir nurodo skiriamuosius požymius, yra aiškios ir kalbiškai taisyklingos. Vieną kitą apibrėžtį būtų galima patikslinti. Genetiniųaugalųištekliųduomenųbazė tikriausiai yra ne genetinių augalų išteklių, bet informacijos apie tokius išteklius kaupimo, sisteminimo, saugojimo ir naudojimo būdas ir priemonė. ankstyvumą būtų geriau apibrėžti kaip savybę, ne kaip veiksmą („ankstyvas augalų subrendimas“), o atžėlimą – kaip veiksmą, ne kaip augalų gebėjimą („nupjautų ar nuganytų augalų gebėjimas ataugti“). Sudarytojai vengia žodžio vystytis, keičia jį žodžiu rutuliotis, nors kartais tai atrodo keistokai: jarovizacija – „augalų rutuliojimosi laidavimas“, vešėjimas – „tarpus, intensyvus augalų augimas, rutuliojimasis“, depresija – „augalo augimo ir rutuliojimosi stabdymas“. Turbūt korektūros klaida laikytinas moteriškosios giminės vartojimas nesimetriškojobivalento apibrėžtyje: „bivalenta, sudaryta iš dviejų homologinių skirtingą centromeros lokalizaciją turinčių chromosomų“. Kiek keistokai trešnių veislė ʻJurgaʼ apibūdinta kaip vedanti „kremzliškos konsistencijos“ vaisius, o kriaušių veislė ʻAluonaʼ kaip veislė, kurios „vaisiai patogūs gabenti“. Iš moderniosveislės apibrėžties („veislė, sukurta selekcininko formalioje sistemoje“) nelabai matyti tokios veislės modernumas. augalųklasifikacijos apibrėžtyje minimi taksoniniaivienetai. Gal geriau būtų vartoti terminą taksonominiaivienetai (taksono apibrėžtyje yra taksonominėskategorijos,dar žr. ekologijosterminųaiškinamąjįžodyną (2008))? Daržinėbraškė apibrėžta kaip „žmogaus auginamas augalas“. Jeigu auginamas, tai jau aišku, kad žmogaus. Kiti augalai šiame žodyne apibrėžiami ne kaip žmogaus auginami, o kaip sodo ar daržo augalai. Grikį būtų geriau apibrėžti ne kaip augalą, naudojamą maistui, bet kaip augalą, kurio grūdai naudojami maistui. Apibūdinant augalų veisles vienur vartojama vienaskaita, kitur – daugiskaita: ʻAugūnėʼ ir ʻBirutėʼ – liucernos veislė, bet ʻŽydrūnėʼ – liucernų veislė; ʻAlmiaiʼ, ʻAudriaiʼ, ʻKamaniaiʼ ir ʻVakariaiʼ – juodojo serbento veislės, bet ʻDringiaiʼ – juodųjų serbentų veislė; ʻArimaičiaiʼ ir ʻVyliaiʼ – raudonojo dobilo veislės, ʻKaitaʼ – tikrojo eraičino veislė, ʻVejaʼ – daugiametės svidrės veislė, ʻŽiedėʼ – baltosios smilgos veislė, bet ʻGiedriaiʼ – vasarinių vikių veislė, ʻVelenisʼ – pašarinių motiejukų veislė; ʻVėžaičiaiʼ – pašarinio griežčio veislė, ʻŽaliukaiʼ – sėjamojo žirnio veislė, bet ʻŽaraʼ – ridikėlių veislė, ʻAuksėʼ – sorų veislė, ʻKamuoliai 2ʼ – burokėlių veislė. Apibrėžtyse daugoka suskliaustų terminų. Dažniausiai skliaustuose pateikiamas apibrėžtyje minimą terminą paaiškinantis žodis arba sinonimas. 162 J. Gaivenytė-Butler | Pirmasis atvejis pateisinamas, nes tokia informacija gali būti naudinga. Pavyzdžiui, recesyvumas – „alelinių genų sąveika, kai vieno (recesyviojo) geno veikimą stelbia kitas (vyraujantysis)“; daugybiniaialeliai – „keletas vieno geno alelių, <...> kilusių iš vienos ir tos pačios chromosomos vietos (lokuso)“. Antruoju atveju pateikiama informacija laikytina pertekline. Sinonimų vartojimas apibrėžtyse be reikalo jas išplečia, kartais sukelia painiavą. Kadangi apibrėžtyse vartojami suskliausti terminai paprastai būna pateikti ir kaip antraštiniai, bent kiek nuovokus skaitytojas, reikalui esant, nesunkiai juos rastų žodyne. Pavyzdžiui, homeologinėschromosomos apibrėžtos kaip chromosomos, kurioms „būdinga dalinė konjugacija (susijungimas)“. Sinonimą susijungimas galima rasti šalia antraštinio termino konjugacija. Terminas kolekcinisaugynas apibrėžiamas kaip „augynas, kuriame auginamas pradinės selekcijos medžiagos rinkinys (kolekcija)“. Šiame žodyne pirmiau teikiamas terminas rinkinys,kolekcija įdėta kaip sinonimas, nors toks pasirinkimas atrodo abejotinas. augalųkolekcija – įprastas terminas, tą rodo ir rūšinis terminas kolekcinisaugynas. Kartais tokie skliaustai sukuria sinonimijos įspūdį (ypač ne specialistui) ten, kur jos nėra, pavyzdžiui, alelizmas – „pakaitinių (alternatyvių) organizmo požymių poriškumas“. Turint omenyje autorių pasirinktą sinonimų pateikimo tvarką, būtų galima manyti, kad terminai pakaitinispožymis ir alternatyvuspožymis teikiami kaip sinonimai, tačiau žodyne termino pakaitinispožymis nėra. Kartais apibrėžtys prieštarauja autorių bandymui teikti pirmenybę tam tikram terminui, jose pasitaiko nenuoseklumų. Žodyne yra apibrėžčių, kuriose vartojamas ne pirmuoju teikiamas terminas, bet jo sinonimas. Pavyzdžiui, pirmiau teikiami lietuviški terminai žymena ir tarpsnis,jų tarptautiniai atitikmenys etiketė ir fazė teikiami kaip sinonimai, tačiau augalopaso apibrėžtyje vartojamas terminas etiketė, chromatografijos apibrėžtyje – fazė. akrosindezė apibrėžiama kaip „nevisiškas dviejų chromosomų susijungimas (konjugacija) mejozės metu“, nors žodyne pirmiau teikiamas terminas konjugacija, o susijungimas įdėtas po konjugacijos kaip sinonimas. Pasitaiko atvejų, kai apibrėžtyse sinonimai vartojami pramaišiui. Gametocitas apibrėžiamas kaip „ląstelė, kuri diferencijuojasi į lytines ląsteles (gametas)“, nors žodyne pirmenybė teikiama terminui gameta. Lytinėląstelė ir skliaustuose įdėtas jo sinonimas gametateikiami viena po kitos einančiose gametangės,gametocido,gametocito,gametogamijos,gametogenezės apibrėžtyse, bet gametoklono apibrėžtyje rasime tik gametą, o gametoplastų – tik lytinesląsteles. Terminologija | 2010 | 17 163 Sinonimai, jų pateikimas ir vartojimas apibrėžtyse – pagrindiniai dalykai, dėl kurių būtų galima diskutuoti su leidinio rengėjais. Apskritai, žodyne teikiami terminai atrodo gerai sutvarkyti, atidžiai sukirčiuoti. Abejotinų terminų yra nedaug. Veislėsplastiškumas (veislės savybė vienodai derėti įvairiomis augimo sąlygomis) atrodo nusižiūrėtas nuo kitų kalbų atitikmenų, plg. angl. flexibilityofvariety ir rus.пластичностьсорта. Vietoj komplementariniogeno turbūt geriau būtų komplementarusisgenas. Pasitaiko variantiškos darybos sudurtinių terminų, pavyzdžiui, vienas po kito teikiami trys būdvardžiai vienalytis,vien(a)sėklis ir viengenis. Kiek neįprastai atrodo terminų nuolatasisheterochromatinas, pirmeniniaiaugalai rūšiniai dėmenys. Žodynas kruopščiai parengtas spaudai, pasižymi gera poligrafine kokybe. Abejonių kelia tik antraštinio termino pateikimas didžiąja raide. Jeigu rengėjai būtų pasirinkę įprastą tvarką, kai antraštinis terminas rašomas mažąja raide, žodyno tekste būtų galima lengviau pastebėti augalų veislių pavadinimus. Išsakytos abejonės ir pastebėti smulkūs trūkumai nemenkina leidinio vertės. Jis atitinka terminų žodynams keliamus reikalavimus. Žodyną aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir šis leidinys tokio kokybės patvirtinimo vertas. Gauta 2010-12-27 Jolanta Gaivenytė-Butler Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected]