M. Reinio psichologijos terminų ir jų dėmenų daryba
Full text
Terminologia | 2010 | 17 111 M. Reinio termini di psicologia e le loro dėmenų debyba R I t a k at E ly t ė, S t a S y S k E I N y S L'istituto della lingua Lituaniana Šešioliktoje nel Libro della Terminologia è un articolo stampato, nel quale è riassunto da Mečislovo Reinio (18841953) liberamente da rusų kalbos versto professoreus Georgijaus Čelpanovo Psichologijos vadovėlio, edito a Vilnius m., raccolti termini della psicologia 1921 significato e orignia (žr. Katelytė 2009: 198216). Ora presentato nell'articolo viene studiata questo uno dei primi Lituaniamente all'università psicologia preparata dal professore dėsčiusio nel manueleio ustojamų Lituviškų e hybridinių monododžinių terminų ir į sudėtinius terminus įeining kitų tokių terminų ir žodžių (non includere internautini termini e loro dėmenų žodžiai). L'oggetto dell'articolo costituisce per 390 mono-word dei termini di daiktavardžių e in termini compositivi inserinanci delle parole daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių (dalyvių), įvardžių e prieveiksmių. Poiché volima fornire dettaglių M. Reinio guidėlye vartot terminų ir į juos įeinančių kitų žodžių darybos sandaros vaizdą, additi tutti ciascuna divisione del testo dell'articolo assegnati raccolti esempi. Linksniaggiati parole vengono presentati linksniu del nominatore (būdvardžiai vyriškosios giminės vienaskaitos vardininku). Nonappertata i termini del nominatore sessi determinato secondo altri alegrnies o caratteristiingus casi (pavy example, įvardžiuotinis vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkas dažniausiai vadovėlyja ha galūnę -asai, tad con questa galūne viene presentato vardininkas e di quei parole, i cui tas alegrnis nepastebēts; tali litys si aggiungono con un asterisco). Veiksmažodžių darybos skyrelyje primitine forma è presentata bendratis (pačių į terminus įeinančių dalyvių daryba, būdama non paroleų darybos dalykas, straipsnyje netiriama). Ai termini compositivi dėmenimis vanno delle parole suskliaustas è addamo e lo stesso termine (solitamente uno). Tutti gli esempi vengono forniti scritta della fonte, accanto al termine scritto il foglio, da cui quel termine iscritto. Che fosse evidentnè significato o connessione con psicolo-
112 R. Katelytė, S. Keinys | m. reinio termini di psicologia e le loro dėmenų daryba gija, necessariaquiv al termine viene fornito frase o più importante sua parte, da cui esso iscritto. Daribo modi e tipi nell'articolo sono surikiati secondo studiati darinių abbondanza. Secondo il quantitativo di parole costituomųjų è consueto assegnare singolaodžius e compositi termini. Questi ultimi spesso costituiscono due parole, tuttavia almeno quanto viene trižodžių e ancora rčiau da più parole sudessero termin. L'articolo studia 140 monododizzi termini di daiktavardzii e unitì più di 250 in termini compositivi inserinenti daiktavardzii (140), būdvardžių (80), veiksmažodžių (before 30), įvardžių (3) e prieveiksmių (1). Quasi tutti gli esaminati termini monododoici sono cosaiktavorzii, solo un termine è pronunciato įvardžiu aš (Tąjį kažką i filosofi chiamano soggetto, aš, anima 2). Priklausomieji (einantys pažyminiu) dėmenys sono espresi di tutte le parti menzionate della lingua parole. Da tempo è noto che riguardo alle parole di daibai tutta la vocabolina della nostra lingua costituisce semplici parole e dariniai e che darinių esista molto più negu delle semplici parole. Questo è anche caratteristico ai termini studiati e ai loro dėmenimi andanti parole […] dei semplici lietuviškų parole di tėra bemaž novyni nuošimčiai di tutti qui studiati parole. 147 dei semplici oggettiverdi sono ancora meno essi costituiscono solo vicino al 7% di tutti gli oggettiverdi esaminati, ad esempio: maniera, Dievas (il senso dell'amore di Dio 177), galas (juntamojo dirksnio galas 76), suono (garso jutimas 36), tempo (...> i concetti di spazio e tempo sono essenziali per l'immaginazione di cose e vyksma), lankas (reflessional lankas 76), liga (psichinė liga 221), membri (pasvar 197 84), pradas (prada 19), links 2, siela 1, (skaius), s (vavava 34), juvas (spalvos), ta (pausa (pausa), paspaspaspas (paspaspaspas), 223, 88), vol vol vol vol vol, akvar (var, vartika, etc.) Dalis menzionava parole, ecc.: suas, arkas, numero (žr. Skardžius 1943: 310, 27, 77), e alcuni altri tėra apiblukę, sinchroniamente difficiau percepokiami o nebesuvokiami senų laikų vediniai. Semplicasis è plurimaž che dodici (per 8%) puramente liteviškas in compositi terminus entreinante būdvardis, ecc.: comune (bendrieji jutimai 39), puro (grynas jutimas 36), leggvas (lengvo alsa احساس jutimas 39), divertmas (liguistas linksmas ūpas 223), malonus (maloni kvapsnis 59), tobūlas (tobūliausia valia 196; si scrive tobulas) e ora (maižemesnie jausmi 158). Oltre a, termini dei compositi dė-
Terminologia | 2010 | 17 113 menimimi pavartota parecchie primiini nepriešdėlinių veiksmažodžių dalyvių, ecc.: durti (duriamasai skaudėjimo jausmas 153), justi (juntamieji dirksniai 31), kurti (kuriamoji vaizduotė 102), spėgti (slegiant affektai 159) e atti (veikiamasai 91. Anch'e semplici sono entrambi appartenomaisiais dėmenimi enanti įvardžiai savęs (savęs conoscimento 208) e savasis (savasai aš 201). Tutte altre (cunque più di 91%) unajoržiais lietuviškais bei hibridiniais terminim e sudėtinių terminų dėmenimis einantys žodžiai sono dariniai. 73,6% di tutti i darinii costituiscono cosaiktavorzii, 20,7% attribuvorzii, 5,4% veiksmažodžiai (jih linksniuojamosios forme partecipantii) e 0,3% prieveiksmiai. Staipsnyje ta ordine dariniai e esaminati. DAIKTAVARDŽIų DARyBA La più grande M. Reinio preparato Psichologijos vadovėlio terminams reikšti pavartotų lietuviškų ir hibridinių daiktavardžių parte (per 93%) sono dariniai. 77 nuošimčiai con trupučiu darinių sono derivati con precessaghi, bemaž 19% con galūnėmis, e solo circa 4% tesudaro dūrinie bei priešdėlių vediniai (pastarųjų sono almeno vos 0,7%). Priesagų vediniai Tre quartici studiati con i pregiudizi derivati da daiktavardžių sono nomi di azioni (veiksmažodžių abstrakttai), e vicino a tre quartiadalių di loro appartengono al più prossimo di questa categoria pregiuga -imas e la sua differenzia (varianto) -imas delibero tipo (111 vedinių, di loro 10 con -imas). Šiuodu potipie di darybos differisce solo unimosi con fondamentative parole izgales differenzie -ymas vediniai daromi da relativamente negausių tercias personau actimažodžių, bendratyje turinčių priesagą -yti. -imas e -ymas. Questo è lo stesso darusis non solo nomi di azioni, ma e in generale daiktavardžių darybos tipa. Beve due terzi delle differenze -im vednei sono fatti da predetti verbomodìi, es. atgaminamento 72, attrazione 132, rifiuto 55, riconoscimento 73, persone, innamoramento 165, innirtimas 164, intentimas tensūjimas 159, apprezzamento (pajutimì 67), 94), erudizione 96, erudizione (proto escripimento 22), prestamento (speed di esecuzione 89), erudizione (modalità di erudizione 33), erudizione 146, nekalbamento (Yra, nekalbusto, secondo che su un sano linguaggio gerkleiga nija, questo è afazija (negozia) 33), nimasnamento (nullamento), decide 223,
R. Katelytė, S. Keinys | m. reinio psicologia termini e le loro vesti 19, 37 creazione 19), nostribima 138, nutarima (vola nutarima 3), paerzinima (dirksnių paerzinimas), 29 71, 372, rispetto (senso di rispetto 1772), paesima 71, 138, desiderio palytina, panaujina (unaujinamento dei sentimenti), panaujina 189, 76, 12, 55, 17, 15, esperienza (suggetiva esperienza 4), attrazione 16, stimolamento 197 (vidua stimolazione 197), osservazione 15, osservazione (paesima in sé 4), 39 , percepzione (paesima), subconsciousness 71, 138, capacità di superazione. Più che un terzo del prefix -imas vedine è derivata da non pregiudizionali verbi, ad esempio: abejojimas 142, alsavimas (leggvo alsavimo jutimas 39), augimas (vaiko kalbos augimas 139), esistimas (savaimingas sielosu galių buvimas 17), čiaudimas 31, deginam (lytimieji deginam), jutimas 15, dirginimas 32, džiūgavimas 37, 196, 159, erzinimas gofnimas (ammininis gofnimas 196), 100), juonavimas (girdim), 43 160 (psich life 10), 16 200 (graužimas (graužimas sensual 17), jautimas (jautimasmo koštaja), movimenti (refleksija (refleksija 31), 17 1, 14, 17, 17, 17, 17, 17, 17, 17, 17, 18, 22, 22, 22, 22, 22, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 24, 24, 24, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 26, 27, 29, 30 e 30). La maggior parte del precepto differenzia -ymas vedinių è fatta da nepriešdėlinių veiksmažodžių, ecc.: tenimento (atvaizdų laikymas 74), mąstymas 19, matymas (dviakas matymas 113), svarstymas 19 e interferdymas (speech interferdymas 220). Kontradėlinie azionimazodžiais si basa solo descrizione (psich dei fenomini descrizione 6) e nerašymas (Kartu su abilėjimu kalbėti spesso esti susipynęs nesugebėjimas rašyti. Questo difetto si chiama nerašymas, o agrafija 221). Penktadalis con abiem presecagie differenziemi da precedentidellini e nepriezdellini azionimažodžių ivest delle denominazioni degli atti sono sangrąžiniai (il loro fondamento di fariby sono sangrąžiniai veiksmažodžiai), eg.: atsirikimas (pojūčių apsirikimas) 193), atsidavimas (atsidimento 177), atsiminimas 75, atsinaujinimas 79, atsivaizdavimas 72, įsitikrinamas 178, įsivaizdavimas 2, nepasitenkinimas atsibia pasur 159 (dabar 169, rašo-
Terminologija | 2010 | 17 115 ma pasibjaurėjimas), pasigailėjimas 174, pasiopposizione (pasiopposizione jutimas 58), pasitenkinimas 165, ricordo 128, prisispyrimas 210, susipynimas 109, zassigavimas 4; pynimasis (atvaizdų pynimasis 80), priešinimasis (priešinimosi jutimas 61); laikimasis (jutimų laikymasis 73), mokymasis (įdėmingas mokymasis 101) e susivaldimas 195. Ciò che buona parte vedine è fatta da sangrąžinių veiksmažodžių, può derivare dal psicologia oggetto di studio, che, guidaėli parole, dai scienze della natura differisce a tre segni 1) psichinių fenomeni non si può percepire...> e conoscerne išviršiniais, o da personali, pojūčių organais (p. 3), 2) psichiniai fenomeni...<> sono betarpiquement erdinami solo a tal, che li vive (p. 4) e ai processi psichikos […] in alcun modo non vienevi matorinas (p. 5). Psichologia applicata metodo di cognizione chiamato introspekzione, sé seguimu, savižiūra, sguardo in sé (p. 4). O sic una delle importanti azioni degli interconnessioni con lo stesso eseguèju raiškos strumenti sono sangrąžinės forme. Nemažas nuošimtis con nomi di azioni preesaga -imas izvestų dabartinių terminų yra hibridai, relativi con cosinamaisiais internautiniais žodžiais. Nel manuale di psicologia tėra due fare così termini imitazione 168 e interessavimos 18. Per inciso, curiosamente, come normalmente bassoaicim attribuita sangrąžinė forma su galu -os (LKG I 1965: 231, Zinkevičius 1966: 207208) entrò nel rtiečio dal Daũgailių M. Reinio vadovėlį. Giusto, Z. Zinkevičiaus Lietuvių dialektologijoje è presentato un caso e da rytų aukštaičių (į pietus nuo Linkuvõs). Be principale, con daiba legate, pura dell'azione significazioni, da vivaia lingua emerge anche comunina lingua caratteristica della parte di discorso daiba tipo vedinių uso quale concreta leksine significato. Così usto termini, particolarmente nel significato dell'azione padarinio, appartito e nella fonte di questo articolo. Indicatore di concretezza dell'uso del significato dei termini grammaticale può essere considerato l'uso di polisciti vedini, ad esempio: dirginimai (iscorine dirginimai, plg. 220 Fisico processo, che è la causa del sentimento, appunto erzinimai, dirginimai 37), escrypimai (proto), escrypimai 22 sensitivi (L'Uomo ha bisogno di vivere co diversi sentimenti 38, plg. <...> che dal stato degli organi digestivi pareina alkio, sottima e ttima tumo), 39 paerzinimai (Dvi sono tipi di paerzin: esteriori e plg. paersichimo 39), 36 plungmai 220 (pajuju, 9g. la valutazione del senso del linguaggio), 220 paju, 94 paju, etc.
116 R. Katelytė, S. Keinys | m. reinio termini di psicologia e i loro dėmenų daryba Psichologijos terminams reikšti è pavartota ancora con 16 preesagų padarytų veiksmažodžių abstraktų (dal totale 36 vediniai). Ketvirtadalis di quelle parole è derivato con preesaga -tis, bemaž penktadalis sono preesagas -smas vediniai. -tis. Queste apposizioni vednei appartengono a due potipi la maggior parte di loro ha una terza giotimazione galūnę (singolasitas kilminik su -ies), eg.: volume (dėmesio volumnis 91), attrauktis (atitrauktis, o abstrakcija, è vyksmas, dove da quale gruppo di senstimì e atvaizdì distinguiamo uno che jutimà o atvaizdą 130131), sentintes 72, mentis 1, experience 13, 16) (priežąstis ir prigimtis (sielos prigimtis 2), e poros vednes galūnė è la prima sinistra galūnnia (singolasitas kilminik su -io), eg.: izg 159 e pyktis 164. Tutti vediniai sono fare da primiini veiksmažodžių. Dal litevians lingua dizodyno fonti mostrytųsi, che parte di quei vedini, ecc.: apimtis, patirtis, imti vartoti solo attuali bendrinės kalbos radimosi tempiis, e la parola atitrauktis, beje, persino di due volte inserito e in Psichologijos vadovėlio psichologijos terminų ir vardų žodynėlį (p. 231), tutta in quella dizionyną nepateko. -smas. Tutti questi appendici vediniai sono anche fatti da primi azionimažodžių, eg: giougsma 138, geismas 16, jausmas 1, trokšmas (<...> chi sa suondare i suoi trokšmus o geidulius 201), azione (altruista azione 169), verksmas 9 e vyksma (suvokimo vyksma 94). Essi segnano un certo stato studiato dalla psicologia, la loro significimusi. Устастаbus cosa, che quasi tutti menzionati preesagi -smas vediniai Lietuvių kalbos žodynui, apparentemente, non fu iscritti dal gyvosios kalbos, anche ora come e nonvartojamas nel dizionario da M. Mažvydo e Vydūno raštų inserito la parola trokšmas. -ulys. Priesagos -ulys vediniai marchi espressioni di stati psicologici, eg.: geidulys 189, nuobodulys 128, skaudulys (<...> bruinamieji skauduliai si forma perché a il sentimento contribuiscono ancora lytimieji bruinimo sensativi <...> 153), snaudulys 214, troškulys 152. By the way, dal vivo della lingua familiare verbo nuobodulys nel primo tomo grammatikos della lingua Lituavia (p. 312) considerato būdvardžio nuobodus vediniu, però, regis, come psichikos fenominio įvardijimą lo patogiau e nuosekliau vesdintiybę direttamente (be intermedi del particolare reiškiančio būdvardžio nuobodus) veiksmaž nuo(si)bosti. Potrebbe essere valutato, se non nasama darybos omonimų. Altų priesagų vedinių, ustojamų Psichologijos vadovėlio terminii o dėmenų žodžiais, teaptikta po unotris, pvz.: -esys: dėmesys 90, gailesys 174, judesys (sielos judesiai 160: <...> affettti a volte sono chiamati sielos judesiai);
Terminologia | 2010 | 17 117 -ga: eiga (psichinė jutimo eiga 36), doviga (dorinės dovigos jausmas 173); -: creativiba (vaizduotės kūryba 105: <...> imagduotės kūryba reiškiasi in tutti i settori della vita); -ima: calorima (therimastutimas 58); -lė: uoslė (uoslės dirksnis 23, uoslės jutimas 39); -lius: eccesso (eccesso di senstimas 58); -: baimmė 138, esmė (sielos esmė: <...> psihologija tyrinėja sielos esmę (prigimtį) 2); -nė: sąmonė 5. Questa vecchia parola, sietina con veiksmažodžiu sumoti, come darinys neminimas né Pr. Skardžiaus Lituvians lingua parole del daryboje, né nel primo Lituvians lingua grammatikos tome. K. Būga Kalboje ir senovėje (1922 m.), verità, non per il darybos, e per la šaknies balsių kaitos, smonę gretino con veiksmažodžio lytimi sumanaũ (Būga 1959: 136). -sena: saràena (sielos būsena 6); -slas: scienza (protino scienza 89: <...> il bambino può capire la preghiera parole di fila, può prevedere logica connessione tra le parole e imparare preghiera tutta ją capendendo. Questo sarà protino scienza <...>); -snis: dirksnis 25, kvapsnis (kvapsnies atvaizdad 81, maloni kvapsnis 59). Šiuodu vedini a causa galūnè differenziale fonte nel appartengono a due potipiam. Materiškosios giminės (trečios linksniuotės) skirtybė kvapsnis, -ies XIX a. gale XX a. inizio era bene conosciuta (žr. LKŽ VI 1046). Dirgsnis anche anuomet non raramente è stato usato come materiškosios giminės trečios linksniuotės verodis (žr. LKŽ 580 II), però vadovėlyje, baje, si scrive con k e viene usato come principale nervo įvardijimas, egli è virriškosios giminės pirmodisnis linksniuotės žodis. -tas: kerštas 164, trokštas (Labai convenatus uno cui didelį norą satkinti, si forma psichinė būsena, che si chiama trokštas 189). Trokštas sarà stato un'eccezionale parola, egli non entrò nel didįjį dizionario della Lituania. -uotė: imageduotė 102. Questo anche dal vivosios lingua Lietuvių kalbos žodynui nonžrašytas, matyt, da raštų kalbos išplitęs žodis. Seconda secondo Psichology's manualėlye ustojamų vedinių quantità è le caratteristiche dei nomi (vardažodžių abstraktų) daybos categoria (nel totale vengono esaminati 49 vediniai). Questo è atsietine significazioni principalmente attribuvardžių, un po' daiktavardžių, įvardžių e vardažodiškų veiksmažodžių formų dalyvių pamatu con tetvertu preesagų fare parole.
118 R. Katelytė, S. Keinys | m. reinio psicologia dei termini e le loro dėmenų daryba -um. La maggior parte (tris quartiadali) dell'articolo termine di fonte servalu pavartotti caratteristiche denominazioni è fatta con questa pachia dariąja quella categoria preesaga. Per quasi tutte le vedine si basano su attributi qualitativi lituani (che normalmente sono graduati), es. acluma (psichikos aklumas 33), risposta, gratkingumas (dėkingumo jausmas 177), greitumas (greitumas), įdom 92, 39 (ilghezza (atsiminimo ilgumas 89), išdidumas 916, jaudringumas (smagenų centrų jaudringumas), sotmingumas 210, kokkingumas 181, kietumas (numero 58), 181, koktumas (numero 201), 601, 130, kurtumas (kalbos kurtumas 220: 8... <>), difficolta, ma la differenza tra il piacere e il desiderio di ascoltare la parola. Trejetas abstracts è fatto da relativi tenuti attributivi, eg.: gretutinumas (gretutinumo asociacija 81), šaltakraujumas 210, universotinumas (asociacions universotinumas 84), e uno dal partecipante, eg., definièmium (pajutimų apibrėžiamumas 94). Solo una coppia vedinių si basa su prestiti (internazionali) attributivi, eg.: individualumas (personas individualumas 162) e komingumas (komingumo jausmas 181). Da qui suminėtte preesaggi -um vedinių questi giorni comunina lingua nonparasti solo rispondomingumas, jaudringumas, komingumas e šaltakraujumas. delle lingue Lietuvių dizodyne tre di loro fornire solo da prieškario (lig 1940 m.) raštų (jaudringumas solo da vārdynų), e komingumo e il suo fondativo attribuvardžio tame dizodyne non. Invece, nel 1939 usciteamo Kalbos patarėjyje būdvardis atsakomingas, -a è taisomas (dipienias responsabile, -a) a causa del fatto che <...> inusuale modo è costituito da atsakomas (p. 20). A causa della parola fondamentale nella lingua attuale nonisyklingo considerateutine anche šaltakraujum (da tali relativi attribuverzii abstracts di fare neįprasta). -ybė. Geru trečdaliu meno utilizzata vardažodžių abstraktų, изvestų con preesaga -ybė. La maggior parte vedinių è fatta da qualitivini attribuverzii, ecc.: vita (vivybės jutimas 62), peculiarità (sielos ypatybė 2: <...> raciona-
Terminologia | 2010 | 17 119 linė psichologia gvildena sielos caratteristiche), silpnybė (atminties silpnybė 11), identità (personalità identità 206), tikrybė (tikrybė, derivata dall'inserimento, è l'essenziale prada dell'azione di provvimo 142), vienybė (savęs vienybė ir identità 205). Poą coppia di termini di psicologia o in essi usati preposaggi - Vedybė dei derivesta da daiktavordži, eg.: personalità 174, lengvamanybė 210, e da innumzii, eg.: qualità (sentito qualità 38), visità (dirksnių visità 26), uno dal partecipio, eg., privalomybė (doros jausmo privalomybė 174). Altri dviem vardažodžių abstractų darybos tipi appartengono po uno vedinio, pvz. : -enybė: erdvenybė (erdvenybės kokybė 107). Vadovėlio fine inseritome Žodynėlyje ai termini e nomi della psicologia inserire queste erdvenybės mato corrispondmenze di altre lingue: protiažienijė, extensio, rozciągłość, ausdehnung (p. 232). Nel dizionario della lingua Lituania questa parola inserita con neologismo segyma solo da M. Nydermano, A. Seno, F. Brenderio e A. Salio Lituvias scritomosios lingua dizodyno significato erdvė. Vadovėlye molto più frequentemente è usato il termine spazio, e erdvenybė, regis, ha apčiuopiame spazi significato, plg. Trapp altre qualità bisogna segnalare e erdvenybės (protežonnosti) qualità, i. e. che le cose hanno lungì, platì, storì, che essi sono apskriti, keturkampi, į dešinę. Queste qualità le possiamo chiamare relazioni spaziali (p. 107). -ovė: gerovė (gerovės senso 62). Terzia preesaghi vedini rispetto all'abbondanza è l'azione padarinio denomininimenti darybos categoria. In termini di Psicologia o loro vestimenimi nel manuėly si usa dieci tre preesaghi dei vedinių; questo tesudaro quanto meno negu ventišimtà di tutte le preseaghi vedini esaminati. Come e in generale comuninette nel linguaggio, la maggior parte vedine è fatta con preposaga -inys, eg.: buvinys 2, davinys (vaizduotės daviniai 106), davinys (valos davinys), reiškinys (feriškinys 1, 15, 183), tarininis reiškinys tarinys (<...>) concetto, con cui si vuole dire, e daiktas, a cui togi concetto ristagna, si chiama objectas, vaidys 141), zafavinys (psichologijos zafavinys 2), 72. Vadovėlio vocynėlyje buviness e būsena įdėti come sinonimi (p. 231), anche consieti e termininys vaidimas bei atvaizdas (p. 231, 235). Solo per uno vedinio tetura questi pregiudizi: -snis: dėsnis (psichikos dėsniai 6); -as: scrittura (scritto acluma 221). Nel ordynėly e nel testo sinonimo di questo termine due-word inserito la parola internazionale aleksija (p. 234, 221).
126 R. Katelytė, S. Keinys | m. reinio termini di psicologia e le loro dėmenų daryba ris 4) e hibridai įcentrinis (įcentriniai dirksniai 31) e išcentrinis (išcentriniai dirksniai 31). Morfemine rispetto composti lo stesso è e attributivo esterno, -ė, però, oltre a lui, ampiamente conosciuto daiktavardis esterni, che facilmente può essere considerato parola fondamentale dell'attributo parlato. Giusto, dal primiini setyniųaštuonių dešimčių anni antico fonti della lingua comunrinesa in Lietuvių kalbos žodino ketvirtą tomą è inseriti daiktavardžiai išvidė vidaus pusė; vidus e da spacerè išviršinė pusė (p. 258, 260), da fonte premarino da spacerė è entrata e nei primi due Dabartinės lietuvių kalbos žodyno edizioni. Allo, e non attuine vartosena, sulla base, aggredžius esternis, -ė e esteriorinis, -ė come sarebbe possibile ritenere prepsaga -inis, -ė vediniais, tuttavia il significato delibrazione indica, che parlati aggreditivi vesliu è comunque fare con anteceddė e prepsaga da subito. Mišria hibridų įcentrinis, -ė e išcentrinis, -ė daryba abejoti dati neaptikta (tiesa, Lituvių kalbos žodyne yra daiktavardis išcentris diskas, zammautas ant veleno ne centre (usato rotamajam judesiu per trasformarlo scengiamuoju judesiu) IV166 da inimškario scrittura, ma a causa del modo di significato non lo è come il suo laikardizio išcentrinis, -ė fondamento. Galūnių vediniai Nella guidaėlio termini di composito rientra solo due linguaggio soliti vecchi con galūnėmis fare attributivi. Questo volte (carčios sapori senstimas 5) e vecchio (senoji psihologija 210). Sudurtini parole Articolo trattati nei termini compositi dipendente dėmeniu (pazyminiu) è pavuto uno sudurtino attributivo dviakas (dviakas regėjimas 115, dviakas matymas 113), entrambi i casi come sinonimo accanto dviakas scritto attributivo binokuliarus (vadovėlio žodynėlyje scriva binakularus 232). By the way, būdvardžio dviakas non c'è nel secondo tomo dizodyno della lingua Lituania. VEIKSMAŽODŽIų DARyBA Nel composto dei termini compositivi esaminati come dipendomiei dėmensi entrano 24 veiksmažodžių partecipanti. Poiché i partecipanti sono delle forme veiksmažodžių, per quanto riguarda le parole di doiby è consueto esaminare bendratis, considerando anche in altre forme principali. Beve quattro quintaddini delle azionimažodžių sono misrinie o secondarie preesagini e davantidėlinie.
Terminologia | 2010 | 17 127 Mišriniai nepriešdėliniai veiksmažodžiai girdėti (girdimoji haliucinacija 219), judėti (judamasai [atminties] tipas 86), regėti (regimoji haliucinacija 219) e svarstyti (svarstomoji galia 33 e svarstitoji mintis 101) sono parole vecchie, turintys la stessa stracnį come corrispondami primari veiksmažodžiai, ma preesagą o la stessa sua variante non in tutte le principali forme. Trejetas nepriešdėlinių antrinių veiksmažodžių è derivato con preposaga -inti, ecc.: gaminti (gaminamoji vaizduotė 102), mudinti (judinamasai* dirksnis 76), vadinti (žadinantys afektai 159), uno è preposaggi -auti vedinys, ecc., protauti (protaujamasai sielosistenza e caratteristiche conoscenza 3). Deci attimazzi sono predėlinie primarie e secondarie attimazzi vediniai, ecc.: atgaminti (atgaminamoji imažuotė 102, atgamintas įgai vaidinys 14imti (gįmtoji atmintis), 98 išplėtoti (ispessota volia), neveikti (neveikiamasai dėmesys 91), 196 (pajuntam sentimenti compara), fenomeni (peligamoji psihologija 10), panaujinti (panaujintieji pas 72 168), pasekti (pasekamieji pas 54), patirti (patiri) e prislėgtis (liguisti prislėpasti) 223. PRIEIKSMI DARYBA Composto dei termine sorgente, la composizione del termine è pavartito uno prieveiksmis liguistai (liguistai linksmas ūpas 223, liguistai prislėgtas ūpas 223), che è caratteristico preesago -ai vedinys da būdvardžio. IŠVADOS 1. Il Prof. M. Reinio da rusų lingua tradusto liberamente Psichologijos vadovėlio lingua è aiški, viva bei facilmente comprensibile e ora, poichè nove decennii dal suo rilascio (1921 m.). Questo indica forti organizzò connessione con la viva delle persone lingua e il fatto che lui perfettamente cominciava il suo tempo comunrinę dalykinę lingua. Tokią comunriausią conclusione anche suppa guidaėlyje vartojamų terminų e altri in compounti terminus entreinančių parole di darybos analisi. 2. I termini e le parole che vi entrano (daiktavordzii, attributivi, pamatiniai partecipanti azionimajodzii e prieveiksmiai) sono fatti con tutti i modi di verbazione morfologiche le priesagų vediniai costituiscono 77,2%, galūnių vediniai (solo daiktavordzii e attributivi) 14,5%, priešdėlių vediniai 4,6%, durianiai (solo daiktavordzii e attributivi) 2,6% e mixybos dariniai (solo attributivi) 1,1% di tutti i termini che costituiscono l'oggetto (oltre 350).
128 R. Katelytė, S. Keinys | m. reinio psicologia terminų ir jų dėmenų daryba 3. La più grande parte di tutti i darinii (87,8%) è purnai lietuviška, mentre 12,2% costituisce da internazionali parole con lietuviškai afiksai fare ibridi. Attrae attenzione i molto piccoli quantitativi di hybridini (visi preesaginiai) daiktavardzii (1,7% di tutti i darinii daiktavardzii o 3% quella parte della lingua preesagų vedinių) e hybridinių attribuvardžių abbondanza (50% di tutti darinių attribuvardžių, quasi tutti loro sono preesagų -inis, -ė e -ingas, -a vediniai e solo coppia vedinių derivesta subito con prefdali e preesaga). 4. Esclusivo tirtų darinių bruožas è abbondanza degli abstracts 90% con preesaghi e galūnėmis ivestų daiktavardžių costituiscono atti (veiksmažodžių abstraktai) e peculiarità (vardažodžių abstraktai) denominazioni. La maggior parte degli abstracts è avvesta con darestii tuodviejų doybos categorie delle precessaghi -imas e -umas. 5. Nemažai darinių sono ampiamente conosciuti, da vecchia prontojojessa scritomojojese parló utilizzati o come terminai fare parole. Rari, neprigijusių o comuneja vartosenai inapprendibili parole di tėra nedaug. Labiausiai è cambiusi būdvardžių, ivestų con preesaga -ingas, -a, padėtis kalboje parte di loro ora non servetojama. In generale imprendendo, dal tirto fonte dei dariniin si vede che terminì e loro dėmenù daryba in 90 anni relativamente poco tepakito. ŠALTINIS Manuale di Psicologia. Dal prof. G. Čelpanovo libera traduzione filos. d-ras M. Reinys. Vilnius, 1921 (Lietuvių Mokslo Draugijos leidinys). LITERATŪRA Būga K. 1959: rinktiniairaštai. T. 2. Sud. Z. Zinkevičius. Vilnius. DŽ1 1954: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. Ats. red. J. Kruopas. Vilnius. DŽ4 2000: Dabartinėslietuviųkalbosžodynas. Vyr. red. St. Keinys. Vilnius. JR V 1936: Jablonskioraštai. T. 5: Kalbosdalykai. Redagavo J. Balčikonis. Kaunas. Katelytė R. 2009: Mečislovo Reinio laisvai versto Psichologijosvadovėlio psichologijos terminų reikšmė ir kilmė. – Terminologija 16, 198–216. KP 1939: Kalbospatarėjas. Paruošė L. Dambrauskas. Redagavo A. Salys, Pr. Skardžius. Kaunas. KPP 1985: Kalbospraktikospatarimai. Sud. A. Pupkis. Vyr. red. Z. Zinkevičius. II pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius. LKG I 1965: Lietuviųkalbosgramatika. T. 1. Vyr. red. K. ulvydas. Vilnius. LKŽ I–XX 1941–2002: Lietuviųkalbosžodynas. Ats. (vyr.) red. J. Balčikonis (t. 1–2), K. ulvydas (t. 3–5, 11–16), J. Kruopas (t. 1–2, 6–10), V. Vitkauskas (t. 17–20). Vilnius. mūsųžodynėlis. „Vargomokyklos“priedėlis. Surinko Rygiškių Jonas. Voronežas, 1918. PŽ 1993: Psichologijosžodynas. Spec. red. R. Augis, R. Kočiūnas. Vilnius. Skardžius Pr. 1943: Lietuviųkalbosžodžiųdaryba. Vilnius. Šalkauskis St. 1991: Bendroji filosofijos terminija – raštai. T. 2:Filosofijosirpedagogikosterminija. Parengė A. Sverdiolas. Vilnius, 126–252. urbutis V. 1961: Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai. – Kalbotyra3, 27–60. Zinkevičius Z. 1966: Zinkevičius Z. Lietuviųdialektologija. Vilnius.
Terminologija | 2010 | 17 129 WORD FORMATION OF MEČISLOVAS REINyS’ TERMS OF PSyChOLOGy AND ThEIR COMPONENTS The first three decades of the 20th century was a period of rapid development of contemporary Lithuanian terminology of various fields of science and technology. In 1921 Lithuanian scientific society published Psichologijosvadovėlis (Psychology textbook) which was a free translation of Georgij chelpanov’s Учебникпсихологииperformed by professor Mečislovas Reinys (1884–1953). This paper analyses the word formation of substantival one-word terms as well as nouns and other parts of speech which comprise components of complex terms used in this textbook. There were 390 words researched, 91% of them are formations. The majority of formations (73.6%) are nouns. Other parts of speech are less common – adjectives comprise 20.7%, verbs (participles) – 5.4% and adverbs – 0.3%. cases of word formation of terms with suffixes, endings and prefixes as well as compounds and terms of mixed formation (with prefixes and suffixes at the same time) are researched in detail. It was established that the majority of formations researched (about 88%) are purely Lithuanian and about 12% are hybrids. Nearly all hybrids are derivates made from international words with Lithuanian suffixes. Very many terms of psychology and their components have an abstract meaning – 90% of nouns made with suffixes and endings are substantial or verbal abstracts. On the whole, the word formation of the one-word terms and components of complex terms researched has not changed much in 90 years. Ricevuta 2010-12-14 Rita Katelytė L'istituto delle lingue Lietuvių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. posta r[email protected] Stasys Keinys L'istituto delle lingue Lietuvių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. posta terminolo[email protected]