Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba

Te minologie | 2010 | 17 101 Lau yno I inskios Kalende einsp uchsliche K ankhei en benennungen he kun und schöp ung PalMIRa ZEMlE IČIŪ ė li auischen Sp achins i u Nuo auka aus Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o biblio ekas o o ekos. Lau yno I inskios 200-jäh igem Gebu s ag Zymus XIX a. li auische E ziehe Lau ynas I inskis (18101881) be ei e e e s en den li auischen Kalende Me u skaj lus ukiniszkas, de aus de P esse ging 1846 Jah en1. In ihm und ande en Kalenda ien populia lich wu de gesch ieben landwi scha liche , e e inä ische , As onomies, Geschich s, na u es Wissens und k . F agen, e kbiama g ožinės li e a u ū os kū inių. 1 Jah en 1847 Kalendo ius, ode Me u skaj lus ukiszkas, ab 1851 Jah es Kalendo ius, ode Me skaj lus ukiszkas. Kalende mi Un e b echungen ėjo pamechui 18461852 Jah en, 18551864 Jah en (18531854 Jah en wegen cenzū os nich e ö en lich , 18651867 Jah en ausgegeben ki ilica, und 1877 Jah en Kalende la inischkais Sch i menimis ausgeis Sank Pe e bu ge) (Pe ke ičiū ė 1988: 121122, 126127). 102 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio Kalende s einwo odžių ligų pa adinimų... Jau seinem e s en Kalende ie L. I inskis se z e sky elį Gidimas moniun nuog neku iun ligun2, in dem gesch ieben wi d übe K ankhei en behandlungen. Sky elius wa nich in den Kalende n de Jah e 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 und 1866 (Pe ke ičiū ė 1988: 132). Häu igs en wu de gesch ieben übe K ankhei en Behandlungsmi el und Wege, abe manchmal L. I inskis zue s gegeben ha eine ku ze K ankhei e klä ung, beispielsweise. : G iźielie (g iezielė) i a aj didzioja handes na ia Schme mas ku susine dełnas kaułas und ałkuones jun amas p i ano pałenkima kajp sz aj: kad no em anka mi isz is a dełna p ispaus é p i ko no is. <...>“ 1850 46. Łanduonis, ki u wiega wadin i a so auch liga kajpo und płaukinis mi umi ik aj a siski imu jog pi sz a nuog wi szaus nuojed bis pi moja na ia und ansis o wei e nej neb-ejdama. <...>“ 1851 33. Niks e iejimas (niks eliejimas) i a aj iszsisukimas na ia isz sawa wie as dessen nepa ajsimas łuszu pada a. <...>“ 1850 46. Nuog źiemospi gia i a aj paźejdimas pa paszaldima welche -no is Teile kuna. <...>“ 1856 46. Sky elle gegeben wi d Ra ungen, wie zu behandeln in ekcine, chi u gische und auma ologische, psychische, A emhalungso ganen, Ve dauchungso ganen, Oh en, Nosie und Kehkles, Augen, Zan ens, Geschna ien, Hau , Knoulens, F auen, Kinde n und ande e Menschen K ankhei en. Meis sch eib sich übe die Behandlung hauslichen Mi eln heis lichen P lanzen (mė omi, debesylų šaknimis, aje ų šaknimis, apyniais, amunių žiedais, aba ba ų šaknimis, be žų lapais, juodalksnių lapais, kadagių beogomis und e c.); Ge änken und ande n Flüssigkei en (deg ine, alumi, ac u und k .); Nah ungsmi elp oduk en (lašiniais, Salzk, Honig, Ziegsmilch, Kuhmilch, Bu e , Milėmis und k .); Speckkonien (česnakais, imbie ais, pe ažolėmis, onkūnais, k apais und k .); Haushal sgegens änden (šepečiu, b y a und k .); ab izie en (gelumbe, d obe und k .); sude such en Ma e ialien Res en (asenais und k .). Rečiau minimi pi k iniai ais ai (chininus, chlo o o mes, magnezija, i iolis und k .). Auße dem wi d ge a en, sich zu behandeln und je z ungewöhnlichen Dingen, zum Beispiel, a iu, schwinu, släkai, lėmis, ie ulių, ögčių und soga menschem Faeces3. Zu Neugie de habe ich einige Beispiele, wie man einige K ankhei en nach L. I inskį behandeln: 2 So Bezeichnung wa e s e im, 1846 Jah es, Kalendiou. In Vėlesnie en Kalende n e e wasi den Va ie a Gidimaj menschen neku iun ligun, Gidimaj zmenschen neku iun ligun, Gidimas menschen neku iun ligun, Gidimaj menschen neku iun ligun iszim i isz handas asz uuwiszkaj pa aśzi u, Gidimaj zmenschen neku iun ligun, Gidimaj ligun, Gidimaj z neku iun ligun, jedoch häu ige die Bezeich igung wa Gidimaj menschen neku iun ligun . 3 Damals i gendin ode we übe p ü e li auischische Kalende medizinischen Kenn nissen Ve au hei . D ucks e bod Jah en e schienen li awiški kalenda ie, ausgegeben ki ilica, ca o cenzū os schon wa e uoliai übe p üami. somi eil L. I inskios Kalende n ged uck en medizin Wissen übe p ü e Behandlungslei ung (Pe ke ičiū ė 1988: 137). Te minologie | 2010 | 17 103 Digulis (Lilisza) <...>. Ki i ing angles degin Liedeku źandus und su ine duod a iełkoje ge é 1850 46. Nuog gial os Wisz as mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima duonas, sug usk smulkiausej, und duok ligoniuj in i po halb maa szauksz a kokiameno in gie ime, ik aj ne a iełkoje po d eimal pe age: i a, po mi u, und waka e ejnan gul i 1846 2425. Nuog iki ima giwa es <...>. Wiena ki melé S. Jona nak iemis swiesan é su in a mi duonas źiupsniu und suwalgi a, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuog ka pu a) Wieni isznajkin epdami anas ku mes bluuju. b) Ki i p akaj u a klia isz sein paslepsniu. <...>“ 1846 25. P i wi iné ...> ejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas und ne łaukan isz ekiejima k auja kad wejkej ne uźszał u nuołup i kajli und ohne i gendeia p aśi enśima apkło i ligonia wisa piłwa su a szale no is buwa nuog mejsos, o liga bu u se gan i a wedusé a ij kapun, uojaus a s o < 1849 31. Nuog pu meniu wandens <...>. Bał as sausas as as ka ies mieszłas wandenieje wi in as, gida pu menes ankej anan gia an . <...>“ 1861 33. Minama ame L. I inskios Kalende s schy elei zu inden 122 K ankhei ennamen (neįskai an a ian ů), on ihnen 42 K ankhei ennamen sind einse zodžiai. In diesem A ikel disku ie man die Ein-Wo d-K ankhei en-Namenungen, de en He kun und Da bie s hemen. 1. VIENAŽODŽIU LIGU PAVADINIMU PILM 1.1.Li hu iškos U sp ungs K ankhei enbenennungen De G oß eil einwö dige Ligennamen sind li auischische U sp ungswo e (35 e mininai), z. D ugis ~ d ugys 1846 24, 1850(1849) 33, 1856 46, 40, 1857 45, 57, 10, 1862, dziowa ~ džio a 47, 57, 39, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856, padukimas ~ padūkimas 34, 1849 32, 1850(1849) 1862 9, sausgila ~ gila 32. 1861 1.2. Schuliniai Skolinių as a nu wenige (6 Te mine) zwei aus g eike s Sp ache und nach einem aus la ynischen, polkischen, englischen und p ancūzischen Sp achen. 1.2.1. I š g a ikų k a l b o s: dysen e ija ~ dysen e ija 1851 33 ūminė in ekcinė liga, de cha ak e is isch eine Da men zündung is 4 g eikiškas p iešdėlis-, dys eiškian is o gano unk ionen s ö ung, und g eikų en e on ža na. LKŽ Angaben nach, im Lebendigen Sp ach dieses Wo nich es gehal en; 4 S aipsnyje umpi ligen e klä ungen im i aus Medicinos enzyklopädie und LKŽe. 104 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskios Kalende einsp achige K ankhei en benennungen... euma izmas ~ euma izmas 32, 1861 1877 40 sys ema ische Jungia i en Gewebes K ankhei , am meis en e le zend He zen aus g iechische heuma ismos ekėjimas (kūnu) (z . TŽ 1936, 1969, 1951, 2005, 2007). LKŽ Da en, das Wo euma ismus lebojein Sp ach nich ojamas. Gegenwä ige medizinische Sp ach im Kau gelegenes Te min euma as. 1.2.2. Aus la einische Sp ache: ka bunkułas ~ ka bunkulas 1861 33 kellen Hauku säscheln, ih en e balen Liauken und umlichen Gewinnis pūlinis en zündung aus la ynische ca bunculus anglelė. Maksas Fasme is Wo ka bunkulas didelė o is, skaudulys kildina aus la ynische ca bunculus usenan is angliukas aus ca bō anglis (Фасмер 1967: 195). Lo ynišką dieses Wo es He kun bes ä ig und in e na ionalen Wö e n Wodynai (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ ka bunkulo lebosios Sp ache a osenes Beispielen nich gese z e . Diese Skolinys wi d e wende in de gegenwä igen medizinischen Sp ache, jedoch ha und li auischisches Übe einsmen pik o ė. 1.2.3. Aus l e n k ų k a l b o s: diminićze ~ diminyčia 1862 9. LKŽ Da en, diminyčia (l. dymienica) ožė, o is einge üg aus Žygaičių. Doch Didžiajame polkischen usischen Sp achen Wö eine diminyčios Bedeu ung ki a, plg. lenkischen dymienica, usų buboны (hessen, S ypuła 1967: 171), noch plg. bubonas (la . bubo) uždegiminis Lymphnodigo swimming (häu igs ens pažas yje und ki kšnyje)Ž Med 81. Schwie uku wä e genau zu sagen, welche Bedeu ung in L. I inskio pa a o dieses skolinys, denn Kalende in sch eib nu übe das, wie diminyčią behandeln. 1.2.4. Aus englische Sp ache: k upas ~ k upas 1846 25, 1850(1849) 35 ūminis Kehle nen zündung, au g und dessen e spä e das A emnehmen aus englisch c oup, jedoch haup sächlich u sp üngliche Quelle is ško ų Sp ache c oup ge gž i, š ogž i (z . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ Da en, k upas (l. k up, us. kpyp) menig e Bedeu ung gy ojoje Kalboje e wende wi d o ge e e a osenes Beispiel aus Smilgių. 1.2.5. Aus anzūzischen Sp ache: kokluszas ~ kokliušas 1857 40 (L. I inskio a o as und Va ian kokliśzius ~ koklišius 1857 40) ūminė in ekcinė liga, die eiškiasi spazminio kosulio p iepuoliais (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) aus anzūzischen Sp ache Wo coqueluche. LKŽ Da en, kokliušas leboje Kalboje nich ojamas ( a osenes Beispiele aus sch i lichen Quellen DŽ, NdŽ, š, Bl ), auße Va ian e koklišas, de aus Smilgių au gesch ieben. In manchen Quellen e läu e kokliušo He kun e schiedenodai, plg. kokliušas, koklišas Keuchhus en aus lenkischen koklusz, le z e as aus ancūzischen coqueluche (F W I 280), noch plg. kokliušas aus ancūzischen coqueluche, und diese aus okiechischen Keuchhus en kokliušas (Fasme 1967: 282). Te minologie | 2010 | 17 105 LKŽ Da en, diminyčia, koklišas und k upas medininischen Bedeu ungenem ixio i lebhojede Kalboje, und dysen e ie, heuma ismus und ka bunkulas lebhojede Kalboje nich ojami. Mögliche Geldnehmisquelle polkische Sp ache. L. I inskis, be ei e ein Schy ele übe Menschen K ankhei en behandlung, unbes ei ba wi d ėmęsis wissenscha ine, wah scheinlich lenkiška, medizinische Li e a u , e au gesahen mi polkischen ä z en we ben5. Šį spėjimą bes ä ig en und das, dass Schy el an einigen K ankhei enennamen L. I inskis skliaus en in ande en Sp achen, meis ens lenkischen Sp achen, Übe e en on bie e , z. B.: apalpimas (syncope) ~ apalpimas (1849) 32, giał a (źół aczka) ~ gel a (1862) 9, płaukinis (włośnik) ~ plaukinis (33) 1851, sausgila (a i is) (1856) ~ sausgila (1856) 45, skaudulis (w zód) ~ skaudulys (1855) 45, wiega (zanogcica) ~ wieźźź (1853) 33, 45, is ( akoba) ~ cho ys (1856). Neig zu sagen, dass g ößuma skolinių, auße diminyčią, in medizinischen gelboje sind ebe a ojami und je z dysen e ie, ka bunkulas, kokliušas, k upas, euma izmas. Auße dem, wich ig e wähnen, dass die meis en Schulungen L. I ins kio angegeben mi li auischiskais Übe einsmenimis, beispielsweise: dysen e ia und k uwinas widu iae ung, euma ismus und sausgila, kokluszas und husulis didis, k upas und uźjemimas kakla. Gegenwä ige medizinische Sp ach, leide , meis e wende we den nu skoliniai. Hyb iden 1.3. L. I inskios Kalende -Füh ungel Gidimas moniun nuog neku iun ligun ge unden nu ein Hyb id słabnumas ~ slabnumas 1850 45 aus slabnas u in is wenig physischen jägų, de , LKŽ Da en, e wende wi d lebwojoje Sp ach a osenen Beispiele gegeben wu de aus K ėda nos, Ka sakiškio, P iekulės, Vieš ė, Žemalė. 2. VIENAŽODŽIU LIGU PAVADINIMU DARYBA 2.1. Ein ache Wö e Palygin i wenige K ankhei en Namen, denen geh ein ache Wö e , beispielsweise: gen. sg. akmens6 ~ s ehn 1857 40 d uskische da inys, au e ende uščia idu iigen O ganen ode iš ekamuosiigen liaukų la akuen, d ugis ~ 5 D. Pe ke ičiū ė in seine monog a ie beme ke e, dass einen g oßen Teil medinines Li e a u es (meis ens Wa sšu os Ve ö en lichungen) L. I inskis bekam pe Adomą Za adskį aus Vilniaus. Übe lebenden einige kleinliche L. I inskios gewünschu as Li e a u lis en zeig , dass e mi einige A z en We ken e au gewesen wa , z. H. F. Paulickio zweie omen bekalu polkisch Medicina ü das Do Menschen (Pe ke ičiū ė 1988: 133). 6 Sky el e nich inde dieses Wo es Namenaa s humo nie nu kilmininkas Ve bindinie naog s eins. P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskios Kalende s einsp achige K ankhei en benennungen... d ugys 1846 24, 1856 (33, 46, 1850 (1849) 1856, 46, 1860 (59, 1862) 10 d ebulys, šalčio k ė imas se gan , ka pos ~ ka pos 1846 25 su agėjusių mazgelių a ba minkš ų spenelių pa idalo odos a ba glei inės išaugos, lilisza 1857 ~ lieliša 47 die schöne, on 1856 g ei o , biegimo, wiega ~ 106, 1846 ~ 25, 44 odka, ap ika, landis, pi u, wiega ~ ėžis ~ 33, 45 pik lis. Aßi ai menė ini ligü beninimai lilisza und wiega. Dieus könn e gehal en we den und ediniais. Kūno-Teils Name lielis7 bedeu e blauzdikaulį (ž . LKŽe). T iegą E ns as F enkelis e binde mi aiga s aiginende , no male weise unbehaglichen Ge uch, Ge uch, sma ė aus aig i smi s i (F W II 1153). LKŽ Da en, alle gemann en Wö e medisinischen Bedeu ungen e wende en lebendige Sp ach. O akmuo, d ugys, ka pa, ėžys sind nusis o ėję gegenwä ige medizinische Te mine. 2.2. Da iniai Meis ens K ankhei ennamen sind da iniai8 (30 Te minen). Vy auja p eesagų ediniai (22 Te mininai). 2.2.1. P iesagų ediniai. 2.2.1.1. P iesagos -imas/-ymas ediniai. Die häu igs e G uppe bilde die Vo sehung -imas ediniai (11 e minen): apalpimas ~ apalpimas 1849 32, iszsime imas ~ aussime imas 33 1861 pe sileidimas, niks eliejimas ~ niks elėjimas 1850 46 niks e iejimas ~ niks e ėjimas 1857 47, sedideginimas ~ nusideginimas 45, 1857 sedi wilkimas ~ nusi ilkimas 1856 45, 1857 47, 1856 55, 1856 46, 1856, pasiudu imas ~ pasiudū imas 47, usigawimas ~ zassigawimas ~ 1846 25. Ne ie Beg i e L. I inskios pa a o i pasiu ligės Bedeu ung: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9, pagedimas ~ pagedimas 32, 1849 1850(1849) 34, paśiu imas ~ pasiu imas 32, 1849 (1849) 34, paśzielimas ~ pašėlimas 32, 1849 1850(1849) 34. 2.2.1.2. P iesagos -ulys ediniai (3 Te mine): digulis ~ dygulys 1850 46 dieglys, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~ skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 9 o is, 1862 pik o ė, skaudė, opa, puškas. 2.2.1.3. P iesagos -inis ediniai (2 e minai): płaukinis ~ plaukinis 1851 33, eelinis ~ eelinis 1846 25. 7 V. u bu is lielį häl le icizmu, siehe lielis blauzdikaulis, s aibis, s ibynas aus la ių liels (u bu is: 2009: 284). 8 Bedenkend da inien s ü z sich P . Ska džiaus, V. u bučio, S. Amb azo a beis, LKG, DLKG. Te minologie | 2010 | 17 107 L. I inskios 1851 Jah eskalende in haukinis pa a o ki mino, de einlenda in koją ode hand, sukeldamas didelį skausmą bedeu ung: Ilindus am ki minuj ing anka ode koje iel nuoken pa didi sopuli ku in jisaj pada a, und mogus negidomas ne islinkz giwu. No en jin iszmil é isz kuna, ejk degin é aguonu łapus i s ibus o isz pelenun pada i é sza ma, ku iumi iszpuł łajs i é neswejka wie a udiejes an wi szaus mieiu wa pas. Tan da an , płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej wa pa, ku en ejk nuog kuna pamau wei e ennej auk é, pa kan ki mis o nejudusma iszsimilśz. <...> 1851 33, i inis o ies Finge gale, ap akos, landuonies Bedeu ungme. LKŽ daik a a dis laukinis ki mino bedeu ung un iksuo , abe plg. būd namensis laukinis panašus in plauką: Plaukiniai ki minai š. Das Wo i inis LKŽ medinine Bedeu ungen ha nich . Ki e p eesagü pass e sich nu nach einem edinį. 2.2.1.4. P iesagos -inė edinys: gen. sg. dede enies9 ~ dede inė 1877 40. E. F enkelis Wo dede inė kildig on li auens di i lup i, plėš i, du i (F W I 85). 2.2.1.5. P iesagos -ėlė ediniai: g iźielė ~ g iežėlė 1850 46 g iezielė ~ g iežėlė 1850 46 ankų sausgėla aus g iež i skaudė i, gel i (LKŽ Angaben, g ižėlė in diese Bedeu ung lebhojoje sp ache un iksie D. Pošk, Kos). 2.2.1.6. P iesagos -uonis edinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 o is inge š o gale (po nagu), ap aka, ėduonis. 2.2.1.7. P iesagos - inė ediniai: p i wi iné ~ p i i inė 31 1849 idu ien zakie igung gen. sg. / be es ignisse ~ be es igung 1877 40. 2.2.1.8. P iesagos -menis edinys: pu menes ~ pu menis 1860 59 pab inkimas poodlichen audnissen se gan ka di, ens ų und ande en k ankhei en, šiaip was su inimas, supu imas. 2.2.1.9. P iesagos -umas edinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45 wepnumas. 2.2.2. Galūnių ediniai. Ras i ie galūnių ediniai. Von ihnen sind d ei galūnės -a ediniai: dziowa ~ džio a 1857 39, giał a ~ gel a 1846 24, 1862 9, pażejda ~ pažeida 1846 25, 1861 32 paźejda ~ pažeida 1857 47 sužeidimas, e le zung, žaizda, und ein galūnės -is edinys: ka sz is ~ ka š is 1846 24 pakilusi kö pe empe a u (se gan ). 2.2.3. Sudu ische Te mininai. Ras i ie sudu ische Te mine, de en zwei e Sandes is eiksmažodis, und e s e daik a a dis ode būd a dis. 9 Sky elyje inde nich dieses Wo es Namenaa s humo nie nu kilmininkas Ve bindung im nuog dede enies. 108 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio Kalende einen Wo odžių ligų pa adinimų... 2.2.3.1. Sudu ische Te mine mi daik a a diniu und eiksmažodiniu sandais: kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 okia kaulų liga ode , L. I inskio p aded žodžiais, i a aj liga gadin kauła i odose joggie pu é, źiemospi ~ žiemospi 1856 46 še gispe o a oda: <...>. Gałpogi jemes ope iszkep é, a wiesines su ajszki é und wa s i é an źiemospi gia po is źigius an dienos apkej an ande es, po pi maj die unju. <...>“. LKŽ bei dem Wo kaulaėdis angegeben nu de einzige ilius acinische Sa z aus 1850 Jah es L. I inskius kalendo iaus sky elio übe Menschen K ankhei en behandlung. Man kann a en, dass es sein neue ada 's is . 2.2.3.2. Sudu ische Te mine mi būd a diniu und eiksmažodiniu sandais: sausgila ~ sausgila 1861 32 sausgiła ~ sausgila 1856 45 kaulų, sąna ių gėlimas, euma as, słabd ugis ~ slapd ugys 1861 32 slap inis d ugys ( okia liga). Apibend inan kann man sagen, dass, LKŽ Da en, die g osse Meh hei da ige Sp achen medininischen Bedeu ungenem sind e wende en leboje Sp ache, und apalpimas, dede inė, džio a, gel a, ka š is, husulys, landuonis sind apä heu igen medizinischen Te minen. IŠVADOS 1. L. I inskios Kalende s schy elis Gidimas moniun nuog neku iun ligun is wich ig meh e au sä zen. E s ens, schwiechiamuoju da in populia isie en liaudies medizin und medizin wissenscha wissenos, gesch iebene übe das, wie Menschen sich selbe behandy is susi gus. Zwei ens, e minologischem meis ens L. I inskis b ach e lie u iškus Menschen K ankhei en benennungen aus lebosios Sp ache, manchmal e such e zu de inie en ode e klä einige K ankhei en, auße dem, g e a einige K ankhei en benannungs e weisen pa eik ende und ande e Sp achen en sp echmene . 2. De G oß eil eine wodische K ankhei enbenennungen sind li awiškos U sp ungs Wö e (35 Te mininai). Ras i nu sechsi Skoliniai (zwei aus g eike s Sp achen und nach einem aus la ynischen, lenkischen, englischen und p ancūzischen Sp achen) und eine Hyb id. Da, LKŽ Da en, halbes Schullichen a osens Beispiels in lebojoje Kalboje neap inde , sie wah scheinlich we den L. I inskio sichansolin i aus lenkiischen sch i lichen medicinischen Quellen. Meh hei gesp ochenam sky eli de K edi innen ha e li auische Übe einsmen. 3. Palygin i wenige K ankhei en benennungen, denen geh ein ache Wö e . Meis K ankhei ennamen sind da iniai (30 Te minen). Vy auja p eesagų ediniai (22 e minen), on denen am häu igs en die G uppe bilde p eisagen -imas/-ymas ediniai (11 e minen). Wei e hin nach Häu igkei geh P eesagä -ulys und -inis ediniai, ande e P eesagä (-inė, -ėlė, -uonis, - inė, -menis, -umas) as a nu po Te minologija | 2010 | 17 109 einen edinį. Ras i d ei galūnės -a ediniai und ein galūnės -is edinys sowie ie sudu iniai Te mine, de en zwei e Sandas is eiksmažodis, und e s e daik a a dis ode būd a dis. Spėje , dass eine Kaulų K ankhei Namen dū inys kaułajedis könn en sein eigene L. I inskios neue ada as. 4.Einewodžių e minen e gleichend wenig, sie bilden e wasi į meh als d ečdalį alle schy elei en deck en K ankhei ennamen. Die G oße Meh hei eine wodische Te minen (lie u iškų und skolin ų) sind e wende und je z gene inėje Sp ach, nich wenige on ihnen sind apě medizinischen Te minen. PAGEINDINIAI SHALTINIAI Me u skaj lus ukiniszkas au Zei Wieszpa ies 1846. Wilnui. 1846. Kalendo ius ode Zei skaj lus ukiszkas au Zei naog ugimima Wieszpa ies 1849. Wilniuje. 1849. Kalendo ius ode Zei skaj lus ukiszkas au Zei naog użgimima Wieszpa ies 1850. Wilniuje. 1849. Kalendo ius ode Zei skaj lus ukiszkas au Zei naog ugimima Wieszpa ies 1851. Wilniuje. 1850. Kalendo ius ode Zei skaj lus ukiszkas au Zei naog uźgimima Wieszpa ies 1852. Wilniuje. 1851. Kalendo ius ode Zei skaj lus ukiszkasis naog ugimima Wieszpa ies 1856. Wilniuje. 1856. Kalendo ius ode Me skaj lus ukiszkasis au Zei naog użgimima Wieszpa ies 1857. Wilniuje. 1857. Kalendo ius ode Me skaj lus ukiszkasis naog ugimima Wieszpa ies 1858. Wilniuje. 1857. Kalendo ius ode Me skaj lus ukiszkasis naog ugimima Wieszpa ies 1859. Wilniuje. 1858. Kalendo ius ode Me skaj lus ukiszkasis naog ugimima Wieszpa ies 1860. Wilniuje 1860. Kalendo ius ode Me skaj lus ukiszkasis naog ugimima Wieszpa ies 1862. Wilniuje. 1861. Kalendo ius ode Me skaj lus ukiszkasis nuog uźgimima Wieszpa ies 1863. Wilniuje. 1862. Kalendo ius ukiszkasis au zei naog uzchgimo Vieszpa ies 1878. S. Pee e bu gъ. 1877. PILDOMI ŠALTINIAI F W: Li auisches e ymologisches Wö e buch on e ns F aenkel, III, heidelbe g, Gö ingen, 19551962. hessen D., S ypuła R. 1967: Wielki słownik polso osyjski, Wa szawaMoskwa. LKŽe: Lie u ių kalbos žodynas. www.lkz.l MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. medizinischen Te minen Wö e ynas, Vilnius. ME 1991, 1993: medizin enzyklopädie 12, Vilnius. TŽ 1936: In e na ionalen Wo zehne s Wö e yn. Suda ė K. Bo u a, P . Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽ 1951: In e na ionellen Wo zehne s Wö e yn. Ve ė O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Vilnius. TŽ 1969: In e na ionale Wo e Wö e yns. Ve ė O. Do eikienė, J. Kabelka und ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 2005: In e na ionale Wo zeugwö e yn, Vilnius. TŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. In e na ionale Wo zeugwö e an, Vilnius. Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва. LITERATŪRA Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos eiksmažodiniai ediniai 1, Vilnius. Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai 2, Vilnius. DLKG 1996: Daba ischen li auischen Sp achen g ama ika, Vilnius. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius. Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius. Ska džius P . 1941: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. u bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius u bu is V. 2009: Wodžių da ybos eo ie, Vilnius.