Sudurtinių lietuviškų ir latviškų augalų genčių vardų darybos ypatumai

5 S. Labanauskienė | Sudu ines lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... Sudu inių lie u iškų i la iškų plan as de genčių a dų da ybos ypa umai SOl I a laBaNaUSkIENė Ins i u o de lengua Lie u ių ĮVADINS PASTABOS T ijų omos publicación lo a de los países bál icos (Flo a o he Bal ic Coun ies (19932003)) (h p: www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g www.wikipedia.o g La ynų lengua se p esen an odos los axsonai capí ulous, klasė, eilė, šeima, gen is, especieis, po ūšis, y lie u ių, la ių, es ų y usų lenguas sólo plan as de genčių y especies nomb es. Po nomenkla ū inés pa e Flo oje a cada axón se da umpa biologica e mo ologica ca ac e ís ica (luga de c ecimien o del cul i o, dimensmenys, žydėjimo iempo, explicacinimai). Flo a pi mas al nomb e de plan as en donde los nomb es de plan as se p esen an en Li u ias, la ias y es as lenguas. Desde 1979 m. colec i os de au o es de Li uania, Le onia y Es onia uni e sidades y academias de ciencias ‒ ‒ empeza on a p epa a Flo ą. Lie u iškus plan as nomb es Flo ai p esen a on Ži ilė Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Domas Smaliukas (Vilniaus pedagoginis uni e si e as), Algi das S anke ičius (Aplinkos apsaugos agen ū a), Ramunėlė Janke ičienė (Bo anikos ins i u as), Jū a ė Bale ičienė (Bo anikos ins i u as) y k . La iškus plan as nomb es suge ida bo ánica Edga as Vimba (Edga s Vimba) (Uni e sidad de La ijos), Al edas Rasinis (Al ēds Rasiņš) (La ijos Augalų apsaugos y imų cen as), Laima Tabaka (Ins i u ijos Biologijos), I ena Fa a ė (I ēna Fa a e) (Ins i u ijos Biologijos) y Flo a (ž . k 1993: 9). Flo ó en dada más de 500 la ininescas plan as de géncios nomb es, sin emba go no a cada plan a gen ies nomb e es lie u iškas o la iškas co espondencia. Del o al dada sob e 430 Li u iškų y casi 460 la iškų plan as de nomb es genciales. El obje i o del a ículo es desnag ina sudu inos lie u iškus y la iškus plan as de genčių nomb es según da ybos ipus, compa a lie u iškus y la iškus dū inius así como de e mina sus comun ybes y di e encias. In es iinamien o obje o a cons i uye 118 Li u iškos y 209 la iški sudu iniai plan as de genčių a das. Li uanos Te minología | 2010 | 17 5 5 e minólogo Kazimie as Gai enis en a ículo Li uanas plan as de gén icos y especies nomb inimai es iznag inėjęs odos los nomb es de plan as, en e ellos y sudu inos, dados po Lie u os TS lo oje (19591980). Jus o se e ie e y en es e a ículo. S aipsnyje p esen ando mues as, p ime o daodamas la yniškas, as de lie u iškas y la iškas gen ies de plan a. Romėniškais núme os señalado Flo os omas, a abiškais páginais, de donde omado el é mino. En aquellos casos en que el nomb e lie u iškas o la iškas del ege al no coincida con la a i mación de que se a a, se p esen a e e encia plg. TRuMPA LIETuVIų IR LATVIų BOTANIKOS RAIDOS APŽVALGA XVIII a. inales XIX a. a p incipios en Li uania y más allá de ella apa eció los p ime os abajos bo ánicos, esc ibi la ynų y lenkų kalba, en los que desc ibe se y Li uania plan aija. En es e pe íodo mencionado el médico y bo ánico p ancúz Jean Emanuel Gilibe (su abajo Flo a Li anica inchoa a, G odnae, 1781; Vilnae, 1782), ánzimo in es igado de lo a li uano, au o de bo anikos nomenkla ū os lenkų S anislo as Boni acas Jundzilas (S anisław Boni acy Jundziłun), quien desc ibió la lo a li uana en 1811 en el lib o Opisanie oslin li ewskich (W, Wo), su simias Jundzilas (Józe Jundziłun), ambién el abajo de Opisanie oslin w li , nawie, Uk aini i... (W, 1830). O os cien í icos okiechos na u alininko Johano Geo go Adomo Fo s e io (Johan Geo g Adam Fo s e ), polkų bo aniko y zoólogo S anislo o Ba o Go skio (S anisław Ba ys Gó ski) abajos ambién u ie on in luencia didelės bo anikos sis ema ikai. Sólo desde XIX a. comienzos empeza Li u iškai esc ibi abajos, en los que se desc ibe Li uania ege ija y se p esen a Li u iškas plan as de a dynas (Ju gis Amb aziejus Pab ėža, Juozapas Fedo a ičius, Lau ynas Rokas I inskis). Minė inas 1938 m. apa ecido Liudo Vailionio p esidida po la Bo anikos ódyno komisiones compues o bei bo aniko, plan as isiólogo Jono Dagio edaguo as Lie u iškas bo anikos žodynas. Toda ía más a de Li uania plan a in es igėjimas ue apibend in i seisšių omos iendaale Lie u os TS lo a (19591980). 1998 m. El Ins i u o de Bo ánica emi ió o o uno impo an e, Bo ánica dicodyno comisiones ap obin ą, publicacióninio Bo anikos a dų žodynas, al cual componé Ramunėlė Janke ičienė. Los bo anikos la ios e minijos o denamien o comienzo conside ay ina XIX a. pabaiga. P ime o menė ino la ians bo anikos e minijos manejado Janis Ils e is 5 S. Labanauskienė dedicada | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... (Jānis Ils e s), que en 1883 c eó el manual de bo ánica de las la ias lengua Bo anika, p ime a escuela nacional y sa a ankiškam mokisi (Bo ānika skolām un pašmācībai). Flo as de Le onia ambién impo an es dos lib os esc i os en okiečių lengua: Johano Klingės (Johans Klinge) Flo a on es -, Li und Ku land (Re al, 1882) y Edua do Lėmanio (Edua ds Lēmanis) Flo a on Polnisch-Li land (Do pa , 1895). Pos o del P ime gue a mundial en ac i idades de e minología in oluc ó Paulas Galeniekas (Pauls Galenieks) 1950 m. expliés su compues o Bo anikos žodynas (Bo āniskā ā dnīca). 1953 En 1959 P. Galenieko di igió un colec i i o de au o es p epa ó y publicó cua o omos La ijos TS lo ą (La ijas PS lo a). a. bo anikos y inėjimai ue on con inuasiami 2003 m. apa eció Inesės delmanės (Inese Ēdelmane) y A ijos uozuolos (Ā ija Ozola) lib o La ias palab as de plan as (La iešu augu alodas nosaukumi) (plačiau. Pie e XXI: 2008 46-51). SuDuRTINIų LIETuVIŠKų IR LATVIŠKų AuGALų GENČIų VARDų BENDRyBS IR SKIRTyBS P oduk i iaúsimo en e minología li uánica es p ensaginis palab as de da ybos būdas (ž . Keinys 2005: 21), y dū yba según a ojamų da inių núme o ocupa el segundo luga (ž . Keinys 2005: 129). En las lenguas Lie u ių dū inas jungiami jungiamuoju balsiu ó sin él. Iš Flo oje pa eik ų sudu inių lie u ių augalų genčių a dų su jungiamuoju balsiu as i 65, sin él 54 dū iniai. Dū inių sandai jun aban balsías -a, -ia, -ė, -o, -io, -i. En la e minología la ias dū yba es p e alecien e modo de da ybos (ž . Skujiņa 2002: 88). En el habla la ias dos palab as pueden se jun abas de dos mane as: sin aksiniu y sin aksiniu mo ologiniu mane a. Sudo ando palab as de mane a sin ác ica, el p ime sandujo puede i aleg nis del sus i o io o oda singula iscai os o plu iskai os kilmininko o ma, segundo sando galūnė pe manece inal e ada. An e sin aksís ica mo ológica (o de i acinés) sudu ines palab as de ha ibo modo a ibuye son ales casos, cuando p ime sanduiju no malmen e a de la palab a kamienas1, y segundo sanduis ob iene nue a da ybos galūnę o oda la palab a pabaigą (p iesagą y galūnę) (ž . MLLVG 1959: 198-199; Skujiņa 2002: 9294). En el habla Li u ias es habi ual basa se de dos palab as undamen ales. en lenguas la ias dū inas apa ece jungiendo dos o más šaknų o kamienų (ku iuos 1 V. Skujiņa es ishanalaliza usi écnica cien í icas e miniją y de e minó que más de 94% dū inių p ime ío sandą cons i uye pa e de la palab a sin galūnės y sólo sob e 6% dū inių p ime sandas es išlaikęs galūnę (ž . Skujiņa 2002: 92). Te minología | 2010 | 17 5 7 cons i uye aíz y a ixas) (MLLVG 1959: 84). Dū inos se examinan según lo, de qué pa e de la lengua es su p ime y segundo sandai. Flo oje incluidos sudu iniai lie u iški y la iški plan as genčių a dai son seis iposų (ž . len elę): 1) dū inia con daik a a diniais sandais, 2) dū inia con būd a diniu y daik a a diniu sandais, 3) dū inia con daik a a diniu y būd a diniu sandais, 4) dū inia con sanda a diniu y daik a a diniu sandais, 5) dū inia con p ie eiksminiu y daik a a diniu sandais, 6) dū inia con daik a a diniu y eiksmažodiniu sandais. Len elė. Sudu inių lie u iškų y la iškų augalų genčių a dų da ybos ipai Dū inių sandai Lie u iški augalų La iški augalų genčių a dai genčių a dai Daik a a dis + daik a a dis 83 149 Būd a dis + daik a a dis 15 52 Skai a dis + obik a a dis 25 P ie eiksmis + obik a a dis - 1 Daik a a dis + eiksmažodis 10 - Daik a a dis + būd a dis 1 - Ob iškios da ybos 7 2 Todos Flo je encon a lie u iški y la iški plan as de genčių nomb es son p ijung iniai dū inie. Así se llaman dū inos, cuando un dėmeno de ineja o o, susiau indando su signi icado (ž . K ašy ė 2005: 31). No malmen e uno de ales dū inių sandas es a aminis. Sujung inių dū inių, cuyos ambos sandai son sa a ankiški, ne as a. Dū inos con daik a a dinías sandais Gausiausia son daik a a dinių dū inių, cuyos undá o man gene inos daik a a džiai, g upo. Flo oje encon a 83 lie u iški y 149 la iški sudu inių augalų genčių a das, cuyos ambos sandas son daik a a džiai, p z.: lo . Bolboschoenus lie . liūnmeldis (: liūnas, meldas) la . gumumeld s (: gums gumbas, šakniagumbis, meld s meldas) III 326; lo . Cicho ium lie . ūkažolė (: ūkis oks susi gimas, žolė), plg. la . cigo iņš III 42; 5 8 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo . Co ispe mum lie . d ugialaišis (: d ugys, laišis) la . kamieļzāle (: kamielis kup anuga is, zāle žolė) I 220; lo . eupho bia llu. ka pažolė (: ka pa, žolė) la . die k ēsliņš (: Die s Die as, k ēsliņš kėdu ė) II 171; lo . Fuma ia llu. ž i blia ū ė (: ž i blis, ū a) la . ma uzāle (: ma s laukas, zāle žolė) I 299; lo . Glaux llu. pienažolė (: pienas, žolė) la . pienzāle (: piens pienas, zāle žolė) II 247; lo . Onopo dum lie . ka dažolė (: ka das, žolė), plg. la . bal dadzis (: bal s bal as, dadzis usnis) III 31; lo . Leymus lie . ugia eidė (: ugys, eidas pa idalas) la . kāpuk iesis (: kāpa kopa, k iesis k ie ys) III 257; lo . Leonu us lie . suka žolė (: suka os džio a, ube kuliozė, žolė), plg. la . mā e e II 295; lo . Salsola la . sālszāle (: sāls d uska, zāle žolė), plg. lie . d uskė I 225; lo . Sambucus lie . šei amedis (: šei a, á bol) la . plūškoks (: plušķis2 d iskius, koks medis) II 350; lo . Sci pus lie . iks ameldis (: iks a, meldas), plg. la . meld s III 325; lo . Solanum lie . ka kla ijas3 (: ka klas, ija), plg. la . nak ene II 311; lo . Taxus lie . kukmedis (: kukas, á bol), plg. la . ī e I 156; lo . T iglochin lie . na y žolė (: na yčia am ik a ešmenų liga, žolė), plg. la . āžloks (: āzis ožys, loks lankas) III 196; lo . Zos e a la . jū aszāle (: jū a jū a, zāle žolė), plg. lie . and as III 209. A aeña la a ención al hecho de que pa í de sudu ines Li u ichas y la ichas plan as de gencias nomb es ca ac e ís ico común segundoandas žolė (la . zāle): con él Li u iškų a dų es 24 (ap oximadamen e 30%), la iškų 14 (ap oximadamen e 10%). No un caso de los dos daik a a džių o ma nomb es de plan as gencias son no o iginalūs, y e iniai de clásicos idiomas (ž . Gai enis 1985: 169), ej.: lo . Cynoglossum (g . kyon, kynos šuo, glossa liežu is) lie . šunlielė (: šuo, lielis liežu is) la . suņmēle (: suns šuo, mēle liežu is) II 283; lo . Ophioglossum (g . ophis, ophios žal ys, glossa liežu is) lie . d iežlielė (: d iežas, lielis liežu is) la . čūskmēlī e (: čūska gy a ė, mēlī e liežu ėlis) I 138. Flo o en encon ado a ios plan as de gén icos nomb es, cuyo p ime ío sandá cons i uye e i ica is daik a a dis. 2 Li u iški plan asų genčių a dai suda y i su Jonas a du, 7 la iškų dū inių pi muoju sandu a ik inis a das Jānis a ba mi ologinis la ių a das mā a: 2 Sie ina con ide. *pleus- (iš)keden i; izkeden a ilna, expešio as plunksnos, cabukų s uoga (Ka ulis 2001: 705). 3 Kazimie as Būga, abo dando d ikamienius compues os daik a a džius con unaaskai os a dininko galūnėmis -as y -a, indica el nomb e de plan a ka kla ijos: ka klas + * ija s ipes sk . ayā Zweig ( ok. šakelė) (ž . Būga 1958: 212). Te minología | 2010 | 17 5 9 jas, zāle žolė) II 187; lo . ma euccia llu. jonpapa is (: Jonas, lo . Hype icum – lie . jonažolė (: Jonas,žolė), plg. la . asinszāle (: asins„k au- papa is), plg. la . s auspapa de (: s auss s u is, papa de papa is) I 145; lo . ibes la . jāņoga (: Jānis Jonas, oga uoga), plg. llu. se ben as II 32; lo . Pedicula is la . jāņeglī e (: Jānis Jonas, eglī e eglu ė), plg. llu. glindė II 335; lo . a mo acia la . mā u ks (: mā a, u ks idikas), plg. llu. k ienas I 310; lo . Thymus la . mā sils (: mā a, sils šilas), plg. llu. ciob elis II 303; lo . Bellis la . mā puķī e (: mā a, puķī e gėlelė), plg. llu. saulu ė III 157; lo . Silybum la . mā dadzis (: mā a, dadzis usnis), plg. llu. ma ginis III 32; lo . Hie ochloe la . mā smilga (: mā a, smilga smilga), plg. llu. s umb ažolė (: s umb as, žolė) III 273. Visos mencionados sudu ines Li u ichas y la ichas plan as de los nomb es de gencias segundo sandas señalį kokį no s plan a (papa is, usnis, smilga y k .). Ghana a menudo daik a a dinių la iškų dū inių an ąjį sandą cons i uye mino i ybinę p iesagą u in is daik a a dis (plačiau ž . Ēdelmane 1978: 101), de ales dū inių son 44 ellos o man al ededo 30% de odos los daik a a dinių sudu inių la iškų plan as de génčių a dų, p z.: lo . echinocys is la . dzeloņgu ķī is (: dzelonis gylys, geluonis, gu ķis agu kas+ -ī is), plg. lie . i kš enis II 199; lo . Kochia la . asa eglī e (: asa a asa a, egle eglė + -ī e), plg. lie . kochija I 219; lo . Spa ganium la . ežgal ī e (: ezis ežys, gal a gal a + -ī e), plg. llu. šiu pis III 320; lo . Gnaphalium la . zaķpēdiņa (: zaķis kiškis, pēda pėda + -iņa), plg. llu. púkelis III 153; lo . moneses la . sūnac iņa (: sūnas samanos, aca akis + -iņa), plg. llu. ie aoklė II 236; lo . Ly h um la . ējmie iņš (: ējš ėjas, mie s kuolas + -iņš), plg. llu. audoklė II 200; lo . Tanace um la . bišk ēsliņš (: bi e bi ė, k ēsls kėdė + -iņš), plg. lie . bi k ėslė (: bi ė, k ėslas), skais enis III 163; lo . Thalic um la . saulk ēsliņš (: saule saulė, k ēsls kėdė + -iņš), plg. lie . ingi is I 290. Lie u iškų dū inių, cuyo segundo sandas end ía mažybinę p iesagą, Flo oje no ue encon ado no malmen e en el dialec o lie u ių emiamasi nep iesaginiais pama iniais wo ds. Si desde el mismo é mino base uel en hace se nue as palab as, su ge la llamada de palab as da ybos ėduoklės (Gai enis 2002: 48; ambién é K ašy ė 2005: 23). En e minología le ònia es e é mino no co espondemens, pe o 6 0 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... okią da ybos ypa ybę is iškėlęs la ių kalbininkas Oja as Bušas (Ojā s Bušs) (ž . Bušs 2008: 255). De dos daik a a díos compues os palab as da ybos ėduoklių es án abiega en lenguas, pe o la ių bo anikos nomenkla ū oje encon adoas gausesnis sus bū ys, p z.: lo . ae husa lie . šunpe ė (: šuo, Pe as) la . suņpē e sīlis (: suns šuo, pē e sīlis pe ažolė) II 222; lo . Dac ylis lie . šunažolė (: šuo, žolė), plg. la . kamolzāle (: kamols kamuolys, zāle žolė) III 314; lo . hamnus lie . šunobelė (: šuo, obelis), plg. la . pabē zs II 179; lo . T ipleu ospe mum lie . šun amunis (: šuo, amunė) la . suņkumelī e (: suns šuo, kumelī e amunėlė) III 174; lo . Conium la . suņs ob s (: suns šuo, s ob s amzdis), plg. lie . mauda 222; lo . an enna ia lie . ka pėdė (: ka ė, pėda) la . kaķpēdiņa (: kaķis ka ė, pēdiņa pėdu ė) III 152; lo . Nepe a lie . ka jolė (: ka ė, žolė) la . kaķumē a (: kaķis, ka ė, mē a mie a; uogienojai) II 299; lo . ama an hus la . kaķas e (: kaķis, ka ė, as e uodega), plg. lie . bu no is I 228; lo . La hy us lie . pelėži nis (: pelė, ži nis), plg. la . dedes iņa II 151; lo . Fallopia lie . pelė i kš is (: pelė, i kščia), plg. la . ējag iķi (: ējš ėjas, g iķis g ikis) I 204; lo . epilobium lie . ožka ožė (: ožka, ožė) la . kaz oze (: kaza ožka, oze ožė) II 205; lo . Pimpinella lie . ožiažolė (: ožys, žolė), plg. la . no aga II 218; lo . Libano is la . b iežsakne (: b iedis elnias, sakne šaknis), plg. lie . ska enis II 220; lo . Hi sch eldia lie . nepa eik a la . b iežz ē e (: b iedis elnias, z ē e laukinė ga s yčia) I 327; lo . Thesium lie . linlapis (: linai, lapas) la . linlape (: lins linas, lapa lapas) I 187; lo . Lina ia lie . linažolė (: linai, žolė), plg. la . ī cele II 318; lo . ammophila lie . smil lend ė (: smil is, lend ė pap as oji nend ė) la . kāpunied e (: kāpa kopa, nied e nend ė) III 281; lo . ammocalamag os is lie . smil lend ūnė (: smil is, lend ūnas a pinių šeimos augalas) la . kāpuciesa (: kāpa kopa, ciesa lend ūnas) III 281; lo . Pulsa illa lie . šilagėlė (: šilas, gėlė) la . silpu ene (: sils šilas, pu ene pu iena) I 273; lo . Vaccinium lie . šilauogė (: šilas, uoga), plg. la . b ūklene II 241; pas enis I 243; lo . Nymphaea la . ūdens oze (: ūdens anduo, oze ožė), plg. lie . Te minología | 2010 | 17 6 1 lo . Co onopus la . ā naspēda (: ā na a na, pēda pėda) llu ia. a nakolo . Coma um la . ā nkāja (: ā na a na, kāja koja), plg. llu. sūd as II jė (: a na,koja) I 335; 67; lo . myoso on la . ūdens i za (: ūdens anduo, i za žliūgė), plg. llu. agua lelija I 264; lo . Lemna la . ūdenzieds (: ūdens anduo, zieds žiedas), plg. lie . plūdena III 318. El p ime lie u iško y la iško dū inio sandą, que es común palab as de da ybos ėduoklei, suelen cons i uye nomb e animal: lie . ka ė la . kaķis, llu. šuo la . suns, llu. pelė la . pele, llu. ožka la . kaza, llu. a na la . ā na y k . Como se e de dichosos ejemplos, dodicias plan as de nomb es gencios coinciden lie u iški y la iški p ime os ó segundos, y sep ynių y ambos sandas. Dū inas con būd a dinio y daik a a dinio sandais Flo oje encon ado 15 Li u iškų y 52 la iški plan as de genčių a das, cuyo p ime o Sandą cons i uye būd a dis, y segundo daik a a dis. Šių dū inių p ime sandad ma ca los ex e nos asgos de la plan a aíz, allo, hoja o žiedo (spal ą, dydį, o mą y k .), ej.: lo . Cenolophium lie . pūs ab iaunė (: pūs as, b iauna) la . dobspā ne (: dobs kiau a idu is, išdubas, e ė as, spā ns spa nas) II 225; lo . Consolida la . zilausis (: zils mėlynas, auss ausis), plg. lie . aguolis 270 I; lo . Gymnoca pium lie . ik apapa is (: ik as, papa is) la . kailpapa de (: kails nuogas, papa de papa is) I 150; lo . Hippophae lie . šal alankis (: šal as, lankas ka na), plg. la . smil sē kšķis (: smil s smėlis, ē kšķis dyglys) II 186; lo . asplenium la . sīkpapa de (: sīks smulkus, mažas, papa de papa is), plg. lie . kalna ū ė (: kalnas, ū a) I 143; lo . Leucan hemum lie . bal agal ė (: bal a, cabeza), plg. la . pīpene III 173; lo . Odon i es la . sā žibulī is (: sā s skaisčiai audonas, žibulī e akiš ei ė), plg. lie . skės ukas II 334; lo . O obanche la . b ūnkā e (: b ūns udas, kā s ko as), plg. lie . djio eklė II 341; lo . Polygona um llu. bal ašaknė (: bal a, šaknis), plg. la . mugu ene III 221; lo . Po e ium la . zaļ ālī e (: zaļš žalias, ālī e bu buolė), plg. llu. gal ainis II 65; 6 S. Labanauskienė | Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų... lo . Sco zone a la . audupe (: auds audonas, upe upė), plg. lie . gel eklė III 147; lo . Schoenus la . melnce e (: melns juodas, ce s k ūmas, ke as), plg. llu. ikš enis III 335. Minė o ipo lie u iški y la iški dū inia no ienen muchos bend ybių. Šių dū inių p ime sandas gene almen e signi ica el colo de la plan a: lie u ių bal as, black, žilas, a la ių colo es pale ė y a pla esnė bal s bal as, melns juodas, b ūns udas, auds audonas, sā s skaisčiai audonas, zaļš zalias, zils mėlynas. Pasó solo un dū inys, cuyo p ime y segundo sandai en ambas lenguas son los mismos: lo . C assula lie . s o lapis (: o as, lapas) la . biezlapī e (: biezs s o as, lapa lapas + -ī e) II 26. Palab as de da ybos ėduoklės ca ac e ís icas y discu ible ipo de da ybos, especialmen e la iškiem plan as de genčių nomb es, p z.: lo . ac eae lie . juodžolė (: juoda, žolė), plg. la . k auklene I 268; lo . P unella lie . juodgal ė (: juoda, cabeza) la . b ūngal ī e (: b ūns udas, gal iņa gal elė) II 301; lo . Cynosu us lie . kie a a pė (: kie a, a pa), plg. la . seks aine III 315; lo . Li hospe mum lie . kie ag ūdis (: kie as, g ūdas) la . cie sēkle (: cie s kie as, sēkla sėkla) II 274; lo . C epis la . cie piene (: cie s kie as, piens pienas), plg. llu. k eis ė III 43; lo . Lepidium la . cie ķē sa (: cie s kie as, ķē sa ka enė), plg. llu. pipi nė I 332; lo . Polys ichum la . cie papa de (: cie s kie as, papa de papa is), plg. llu. spyglainis I 146; lo . a abidopsis la . sīkpliks iņš (: sīks mažas, smulkus, pliks iņš ž aginė, ž angu is), plg. llu. ai enis I 315; lo . Cen unculus la . sīkaudzī e (: sīks mažas, smulkus, audze gi ai ė, miškelis + -ī e), plg. llu. šim ūnė II 248; lo . Conyza la . sīkjānī is (: sīks mažas, smulkus, Jānī is Jonelis), plg. llu. konyza III 163; lo . ela ine la . sīkeglī e (: sīks mažas, smulkus, eglī e eglu ė), plg. llu. andenė II 198; lo . Galinsoga la . sīkgal ī e (: sīks mažas, smulkus, cabeza gal a), plg. llu. galinsoga III 183. Nó ese que, di e en emen e que dū inių con abiem daik a a diniais sandais, da inių de būd a džio y daik a a džio da ybos ėduoklių lie u iški y la iški sandai di e . Ras a sólo un sudu ino nomb e de gen es de plan a (lo . Li hospe mum), cuyo p ime sandas en abellas lenguas es el mismo: lie . kie as la . cie s. Además, cabe señala que la misma plan a (lo .