Terminologijos renginiai Lietuvių kalbos institute

198 J. Gai eny ė-Bu le , D. Šilob i ai ė | Te minologijos enginiai | Lie u ių kalbos ins i u e Te minologijos enginiai Lie u ių kalbos ins i u e JoLANTA GAIVENYTĖ-BUTLER, DIANA ŠILoBRITAITĖ Lie u iųkalbosins i u as 2011 me ų spalio mėnesį Lie u ių kalbos ins i u e yko du e minolo- gijos enginiai. Ta p au inę mokslinę kon e enciją Te minologijosme odologija,jos aikymodaba isi a ei is Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as su engė ka u su a p au iniu e minologijos in o macijos cen u In o e m. Spalio 12–13 dienomis ykęs enginys bu o ski as Te minologijos komi- sijos įkū imo 90-mečiui. Šios, p ie Š ie imo minis e ijos įs eig os, Komisi- jos eikloje daly a o nemažai žymių o me o mokslo i isuomenės eikė- jų – Kazimie as Būga, Jonas Jablonskis, P anas Mašio as, An anas Sme ona, Juozas Tumas-Vaižgan as, An anas Vi eliūnas i ki i. Penke ius me us di - busi Komisija aps a s ė i pa i ino nemažai į ai ių s ičių e minų, ku ių dalis pa eik a 1924 m. išleis ame žodyne Į a dai,a ba e minai,p iim iTe - minologijoskomisijos. Komisijos eikla, no s i sulaukusi p ieš a ingų e i- nimų, bu o pi masis bandymas o ganizuo ai no min i lie u išką e miniją. Kon e encijoje daly a o p anešėjai iš Ai ijos, Aus ijos, Bal a usijos, La ijos, Lenkijos, Lie u os, Rusijos, Veng ijos i Vokie ijos. Pi mą kon e encijos dieną p anešimai skai y i anglų kalba. Daugiausiai dėmesio ski a e minologijos mokslo aidos, e minijos plė os, in o ma- cinių i komunikacinių echnologijų kū imo i aikymo e minologijos da be, aip pa e minologijos i specialybės kalbos mokymo klausimams. Du pi mieji p anešimai bu o ski i e minologijos mokslo aidai. K ies- inis p anešėjas He ibe as Pich as apž elgė e minologijos, kaip a ski os disciplinos, a si adimo p iežas is i p ielaidas, aip pa s anda izacijos, o- kiškai kalbančiose šalyse a si adusio Wi scha slinguis ik judėjimo, E. Wüs- e io, E. D ezeno i D. S. Lo e’s da bų bei L. Ho manno pasiūly o mo- delio į aką e minologijos aidai. Apž elgdamas e minologijos mokyklas p anešėjas a k eipė dėmesį į ai, kad pag indiniai šių mokyklų požiū iai į 199Te minologija | 2011 | 18 e minologijos eo iją nesiski ia. H. Pich o nuomone, e minologija – sa- a ankiška šiuolaikinės kalbo y os disciplina, ku iai būdingas me adisci- plininis pobūdis. Se giuszas G ine as-G iniewiczius (Bals ogės uni e si- e as, Mask os humani a inis pedagoginis ins i u as) pas ebėjo, kad į e - minologijos mokslo is o iją galima ž elg i kaip į specialiosios leksikos y inėjimo me odų aidos is o iją. Jis ap a ė ski ingais laiko a piais aiky- us sis eminį, ipologinį, semio inį, pa ame inį požiū ius, e minų da y- binės analizės i apg ęžiamumo me odus bei pa ies p anešėjo pasiūly ą an opoling is inį požiū į. Ágo a Fó is (Ka olio Gaspa o uni e si e as, Bu dapeš as) kalbėjo apie e minologijos i eks o ling is ikos sąsajas. Iš sep ynių eks o požymių ypa ingą dėmesį p anešėja sky ė kohe encijai, kalbėjo apie e minijos aidmenį užkoduojan žinias eks e i jas deko- duojan . Dublino mies o uni e si e o ai ių kalbos padalinio Fion a da - buo ojų B iano Ó Raghallaighio i Gea óido Ó Clei cíno p anešimas bu- o ski as ai ių kalbos e minams daugiakalbėje Eu opos Sąjungos ins i- ucijų e minologijos duomenų bazėje IATE. Ai ių kalbai apus o icialia Eu opos Sąjungos kalba, išaugo ai iškos e minijos po eikis. P anešėjai pasidalijo e minijos kū imo i a kybos pa i imi, supažindino su šį da - bą di bančiomis Ai ijos ins i ucijomis i e minų banku. Valen īna Skujiņa iš La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u o i Ilze I ēna Ilziņa iš o pa ies uni e si e o Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o kalbėjo apie e - imo į aką la ių e minijos aidai i a p au inių e minologijos s anda ų s a bą e minijos da ninimui. Popie inį posėdį p adėjusio ki o k ies inio kalbė ojo – In o e mo di ek- o iaus Ch is iano Galinskio p anešime daugiausia dėmesio bu o ski a u inio sude inamumo s a bai i a p au inių s anda ų eikšmei siekian sude inamumo. S anda iza imo emą ęsė Klaus-Di k Schmi zas iš Kelno aikomųjų mokslų uni e si e o, kalbėjęs apie a p au inių s anda ų naudą keičian is e minologiniais duomenimis. Liudmila Ryčko a (Jankos Kupa- los Ga dino als ybinis uni e si e as) skai ė p anešimą apie specialiosios kalbos mokymą. P anešėja pas ebėjo, kad ku ian is žinių isuomenei e - minologija ampa is s a besnė ne ik am ik os s i ies specialis ams, be i pla esniame sociokul ū iniame kon eks e. Se gejaus Šelo o iš Vik o o Vinog ado o Rusų kalbos ins i u o (Mask a) p anešimas bu o ski as nu- manomai in o macijai e minologijos žinių bazėje. An a kon e encijos diena bu o ski a lie u ių e minologijai. P anešimai skai y i lie u ių kalba. Ry iniame posėdyje kalbė a apie į ai ių s ičių lie- 200 J. Gai eny ė-Bu le , D. Šilob i ai ė | Te minologijos enginiai | Lie u ių kalbos ins i u e u ių e minijos aidą, Te minologijos komisijos eiklą i jos aidmenį lie u ių e minologijos is o ijoje. Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o ado ė Albina Aukso- iū ė apž elgė Te minologijos komisijos (1921–1926) eiklą – ap a ė šios Komisijos užda inius i nu eik us da bus, į e ino jų eikšmę olesnei e minologijos plė ai Lie u oje. Vincen as D o inas iš Vilniaus eduko- logijos uni e si e o supažindino klausy ojus su ama ininkų nomenkla ū- a senuosiuose aš uose i XVII–XVIII a. d ikalbės leksikog a ijos da - buose. Medžiaga bu o ap a iama keliais aspek ais: p anešėjas analiza o e minų pa eikimo žodynuose ypa umus, ama ininkų specializaciją, y ų aukš aičių i aka ų aukš aičių žodynų kilmę, pa adinimų a osenos is- o iją i k . Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o da buo ojai kalbėjo apie a ski ų mokslo s ičių e minijos is o ijos dalykus. Palmi a Zemle ičiū ė apž elgė laik aščio Kelei is(1849–1880) s aipsnių apie s eika ą e minų kilmę i sinonimiją, a k eipdama dėmesį į medicinos e minais ne apusius žodžius. Apie ūšinius s a ybos liaudies e minus kalbėjo Robe as S un- žinas, pab ėždamas, kad e minų analizė giminės i ūšies a ž ilgiu y a s a bus e minologijos užda inys. Bal ijosšalių lo oje (1993–2003) a - ojamų lie u ių i la ių augalų genčių a dų kilmę ap a ė Sol i a Laba- nauskienė. P anešėja sug e ino kelias bal ų kalbų augalų genčių a dų g upes i akcen a o lie u ių i la ių kalbų augalų genčių a dų panašu- mus i ski umus. Diana Šilob i ai ė analiza o XIX a. pabaigos–XX a. p adžios lie u ių isuomenės eikėjo Pe o Vileišio a i me ikos ado ė- lyje Ke u is a biausiejie eikalaia i mē ikos (1886) a ojamų e minų kū imo būdus i p iemones bei lygino juos su daba iniais ma ema ikos mokslo e minais. As a Mi ke ičienė kalbėjo apie Te minologijos komi- sijos aidmenį lie u ių li e a ū os mokslo e minijos is o ijoje i apž el- gė, ku ie li e a ū os mokslo e minai bu o s a s omi šioje Komisijoje. A ski ai p anešėja ap a ė li e a ū os e minų sinonimiją. Al ydas Umb a- sas nag inėjo ank aš inio usų–lie u ių kalbų eisės e minų žodyno (1920) sanda ą. Ano p anešėjo, ap a iamojo žodyno sanda a e minų žodynams nė a būdinga. Popie iniame posėdyje s a s y os šiuolaikinės lie u ių e minologijos p oblemos. Aud a I anauskienė (Vals ybinė lie u ių kalbos komisija) p i- s a ė Komisijos e minologijos da bą. Ji akcen a o siekį už ik in i aisyk- lingos e minijos sklaidą, aip pa a k eipė dėmesį į Lie u os i Eu opos 201Te minologija | 2011 | 18 Sąjungos ins i ucijų i specialis ų bend ada bia imą e minų a ojimo klausimais. Egidijus Zaikauskas iš Eu opos komisijos Ve imo aš u ge- ne alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa amen o kalbėjo apie lie u ių e minologiją Eu opos sąjungos ins i ucijose: ap a ė e imo i eks o e minologiją, eisinį nuoseklumą, dokumen ų e imo ukmę i k . Re- ginos K ašy ės iš Šiaulių uni e si e o p anešimo ikslas bu o nus a y i lie u ių i la ių kalbų e minologijos me akalbos ypa umus emian is mokslo da bais i žodynais. Ji nag inėjo e minų, suda y ų su šaknimi e min-, mik osis emą lie u ių i la ių kalbose. Au o ių kolek y o – E i- kos Rimku ės, Gin a ės G igony ės, And iaus U kos i Loic Boizou – iš Vy au o Didžiojo uni e si e o pa eng ame p anešime bu o p is a y i ban- dymai au oma iškai nus a y i lie u ių kalbos e minus naudojan ling is- inį me odą. Akcen uo a, kaip naudojan am ik as kompiu e ines p o- g amas galima pag ei in i galimų e minų nus a ymo p ocesą. Gin au as G igas i Ta jana Je siko a iš Vilniaus uni e si e o Ma ema ikos i in o - ma ikos ins i u o In o ma ikos me odologijos sky iaus skai ė p anešimą apie anglų–lie u ių kalbų kompiu e ijos azynus. Didžiausias dėmesys bu o ski as p iemonėms, ku ias naudojan paspa ė ų p og aminės į an- gos lie u inimas i page ė ų e minų e imo kokybė. Ma kas Pau a iš Vilniaus uni e si e o Ve imų s udijų ka ed os kalbėjo apie są oką kom- piu e ių i usasi a pdalykinį šios są okos pobūdį. Vilijos Cieliešienės iš Kauno echnologijos uni e si e o p anešime apž elg a lie u iškų į ai ia- kilmių sinonimiškų kompiu e ijos e minų sanda a, nag inė a, kokius e minus linkę a o i s uden ai, ap a iami eiksniai, lemian ys ienokį a ki okį pasi inkimą. Eglė Dumšienė iš Šiaulių als ybinės kolegijos analiza o in o macinių sis emų echnologijos s udijų p og amos baigia- mųjų p ojek ų kompiu e ijos e minų a oseną. P anešėja į a dijo šių e minų klaidų g upes (s e imybes, e minų da ybos i o mos i k .). Vilniaus uni e si e o s uden ė Agnė S elkausky ė nag inėjo socialinio inklo Facebook s e ainės leksiką i e miniją, ku i bu o palygin a su ki ų inklų s e ainėmis. Kon e encijos da bą apibend ino Te minologijos cen o da buo ojas Al- ydas Umb asas. Lie u ių kalbos ins i u o in e ne o s e ainėje galima as i kon e encijos p og amą i ezes. Dalis kon e encijos p anešimų pama u pa eng ų s aips- nių skelbiama šiame Te minologijos nume yje, da keli s aipsniai bus spaus- dinami de yniolik ame žu nalo nume yje. 202 J. Gai eny ė-Bu le , D. Šilob i ai ė | Te minologijos enginiai | Lie u ių kalbos ins i u e Spalio 17–18 dienomis Te minologijos cen o su eng ame e mino- logijos semina e paskai as skai ė ienas žymiausių Eu opos e minolo- gų – p o eso ius eme i as He ibe as Pich as. Kaip dės y ojas jis daly a o šešiolikoje šalių su eng uose e minologijos mokymuose, kaip k ies inis p o eso ius dės ė No egijos ekonomikos mokykloje (No ges Handels- høyskole), daug me ų di bo Kopenhagos e slo mokyloje (Copenhagen Business School (Handelshøjskolen)). Jo y inėjimų s i ys: eo inė i ai- komoji e minologija, specialioji kalba (LSP), žinių a kyba i e minų bankai, kalbos i e minologijos plana imas, e minologijos mokymas, p o esinė komunikacija. P o eso ius He ibe as Pich as – pi masis e mi- nologas, apdo ano as Eugeno Wüs e io p izu, ku į nuo 1997 m. už nuo- pelnus e minologijos s i yje eikia a p au inis e minologijos in o maci- jos cen as In o e m. 2007 m. John Benjamins leidykla išleido jo ga bei ski ą e minologijos s aipsnių inkinį Inde e minacyinTe minologyand LSP ( ed. Bassey Edem An ia). Pi mą semina o dieną p o . H. Pich as skai ė is paskai as. Paskai oje Te minology,LSPandp o essionalcommunica ion(Te minologija,specialio- jikalbai p o esinėkomunikacija) kalbė a apie e minologijos disciplinos aidą, jos ie ą a p ki ų kalbo y os disciplinų, e minijos i specialiosios kalbos san ykį, jų s a bą p o esinei komunikacijai i žinių pe da imui apsk i ai. Paskai a Objec ,concep and hei  ep esen a ional o ms(Objek as, są okai jų aizda imo o mos) bu o ski a pag indinėms e minologijos są okoms i e minams. P o eso ius kalbėjo apie objek o, są okos i e - mino samp a ą, objek ų klasi ikacijas, są okų eks enciją i in enciją, e - minų kū imo ling is inius, socioling is inius i me odologinius p incipus, e minų apib ėž is, e minologinius junginius, nežodines są okų aizda- imo o mas i jų į aukimo į e minologinių duomenų bazes s a bą, apž elgė pag indinių e minologijos e minų apib ėž is a p au iniuose s anda uose, a k eipė klausy ojų dėmesį į jose pasi aikančius nenuoseklu- mus. Paskai oje Knowledgeo de inga concep ualle el (Žinių a kybasą- okųlygmeniu) kalbė a apie yšius a p objek ų, a p są okų bei a p są- okų i e minų. An ą semina o dieną nag inė os d i emos. Paskai a Languageplanning and e minologyplanning(Kalbosi  e minologijosplana imas) bu o ski a kalbos plana imo ikslams, p iemonėms i ins i ucijoms, e minologijos plana imo lygmenims i būdams, e minijos s anda iza imui bei kalbų san ykiams į ai iose eiklos s i yse ap a i. Paskai oje Inde e minacy, he 203Te minologija | 2011 | 18 sciencesandp o essionalcommunica ion(Neapib ėž umas,mokslaii p o e- sinėkomunikacija) H. Pich as kėlė klausimą, a neapib ėž umas i apib ėž- umas y a ik a dicho omija, pasiūlė są okos kaip mąs ymo iene o, są o- kos kaip žinių iene o i są okos kaip pažinimo iene o apib ėž is, a k ei- pė dėmesį į ai, kad eikė ų ski i epis emologinį neapib ėž umą i eks e a ojamo e mino (są okos a aizdo) nulem ą neapib ėž umą, i pa odė, kaip galima aiky i e minologijos me odus siekian e minologinio ie- ne o apib ėž umo. Semina o daly iams į eik i pažymėjimai. Gau a 2011-12-05 Jolan a Gai eny ė-Bu le Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed] Diana Šilob i ai ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]