Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių rūšiniai liaudies terminai

142 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodalių     | ūšiniailiaudies e minai Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai RoBERTAS STUNŽINAS Lie u iųkalbosins i u as esMInIAI žodžIAI: ūšiniai s a ybos liaudies e minai, gy enamasis namas, lie u iški e minai, skoliniai, hib idai Vienas pag indinių mokslo e minų eikala imų – sis emiškumas – y a susijęs su logikos eikala imais. Ku ian e minus, labai s a bu su- ok i loginius są okų yšius; są okos i jas pa adinan ys e minai u i suda y i nuoseklią sis emą, pag įs ą hie a chiniais (hipe oniminiais – hiponiminiais (giminės – ūšies), pa oniminiais, ek oniminiais i nehie- a chiniais san ykiais. Mokslo e minų sis emos suda ymo pama as y a są okų aidą i jų yšius a spindinčios klasi ikacijos (Jakai ienė 2010: 186). Są okų pasiski s ymas pagal am ik us san ykius būdingas ne ik moks- lo e minijai. Liaudies e minijoje, ku i y a mokslo e minijos šal inis, specialiosios są okos ski s omos i klasi ikuojamos1 pagal į ai ius yšius2. Šiame s aipsnyje nag inėjama, kaip są okų giminės i ūšies san ykiai a siskleidžia gy enamąjį namą i pag indines jo dalis žyminčioje e mi- nijoje. Juo ęsiamas au o iaus s a ybos liaudies e miniją nag inėjančių s aipsnių ciklas. Šio s aipsnio ikslas – išnag inė i gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšinius e minus pagal žymimas są okas, kilmę i a pusa io yšius. Iš iso s aipsnyje analizuojami 248 ski ingi gimininiai i ūšiniai s a ybos liaudies e minai3 išLie u iųkalbosžodyno(elek o- 1 A k eip inas dėmesys, kad liaudies e minijos są okų klasi ika imas y a sąlygiškas. Pap as ojoje kalboje (iš dalies i liaudies e minijoje) a siskleidžia pasaulio ka ego iza imas – žmogus, pažindamas pasaulį i eikda- mas jame, su a ko jį pagal sa o p o ą: jungia daik us i eiškinius į g upes, nus a o a p jų am ik us yšius. Mokslinis pasaulio eiškinių g upa imas y a g indžiamas klasi ikacija, ku i o ien uojama eiškinių g upa imu pagal am ik us apib ėž us požymius (plačiau ž . Guda ičius 2009: 49). Kadangi liaudies e minija laikoma mokslo e minijos šal iniu, specialiųjų są okų su a kymas gali bū i laikomas am ik a klasi ikacija. 2 Liaudies e minų pasiski s ymas pagal są okų giminės i ūšies san ykius y a ap a as au o iaus dise acijo- je S a ybosliaudies e minai (Vilnius, 2011). 3 Ti iamuose šal iniuose galima ap ik i nemažai e minų a ian ų, ku ie šiame s aipsnyje a ski ais e minais nelaikomi (plačiau apie a ian o samp a ą ž . S unžinas 2008: 111–112). 143Te minologija | 2011 | 18 ninio leidimo), Lie u iųkalbosa laso (I .), D uskininkų a mėsžodyno, Kal anėnųšnek osžodyno, KazlųRūdosšnek osžodyno (I .), Kupiškėnų žodyno (I .), Lazūnų a mėsžodyno, Šiau ės y ųdūnininkųšnek ųžodyno i Zana ykųšnek osžodyno (I–III .). Rūšinių i gimininių e minų sky imo pag indas y a jų ie a są okų hie a chijoje (Гринев 1993: 66). Rūšiniai e minai su gimininiais suda o p i a y ines opozicijas4 i jų a ž ilgiu y a hiponimai. Ta p gimininių i ūšinių e minų susiklos o hiponiminiai i hipe oniminiai san ykiai. S aips- nyje ūšiniai e minai analizuojami a siž elgian į s a ybos liaudies e mi- nijos są okų hie a chiją. Gimininiais laikomi s a biausius giminės požymius iš eiškian ys e minai, ūšiniais – s a biausius i šalu inius giminės požy- mius nu odan ys e minai (Татаринов 2006: 81). Ski ian gimininius i ūšinius e minus, daugiausia a siž elgiama į e minų aiškinimus šal iniuo- se5, aip pa paisoma loginių į a dijamų są okų sąsajų. S aipsnyje anali- zuojami ik ie ūšiniai e minai, ku ių hipe onimus, . y. gimininius e - minus, pa yko ap ik i i iamuose šal iniuose. Pag indinė i iamos mik osis emos są oka – gy enamasis namas – s a ybos liaudies e minijoje į a dijama d idešim sep yniais į ai ios kil- mės sinoniminiais e minais6 – penkiolika lie u iškų, penkiais sla iškais, penkiais ge maniškais i d iem hib idiniais, p z.: bu as „gy enamasis namas, oba, pi kia“ LKŽe, LKA I 34, gy enamoji „gy enamasis namas“ LKA I 34, namas „gy enamasis obesys“ LKŽe, LKA I 34, pi kia „gy- enamas (pp . als iečio) namas, oba, g yčia“ LKŽe, D skŽ 265, LKA I 34, oba „gy enamasis namas, pi kia“ LKŽe, D skŽ 419, LKA I 34, g yčia (b us. грыднiца) „pi kia, oba“ LKA I 34, LKŽe, KpŽ I 733, ūmas(ge m. Sabaliauskas 1990: 265) „gy enamasis namas“ LKŽe, ˣ7bakūžė( ok. dial. backhus) „pi kia“ LKŽe, Zana Ž1 100, ˣs uba ( ok. dial. s uba) „gy enamasis (pp . als iečio) namas, pi kia, oba“ LKŽe, Zana Ž3 198, ˣšeimyns ubė (hib ., ok. dial. s ubaLKŽe) „gy enamasis 4 P i a y inė opozicija y a oks d ina is san ykis, ku io ieną na į cha ak e izuoja am ik o požymio bu imas, o ki ą – o požymio nebu imas (Jakai ienė 1988: 77). 5 Kai ku iais a ejais sunku iksliai nus a y i isus ski iamuosius į a dijamų są okų požymius. Todėl daugiau- sia a siž elgiama į žodynuose pa eikiamus eikšmių aiškinimus i juose nusakomus bend uosius i ski ia- muosius daik ų požymius. 6 Visi gy enamąjį namą i jo p ies a ą žymin ys gimininiai e minai y a paminė i s aipsnyje Gy enamojo namoi pag indiniųjodaliųliaudies e minijossinonimija (S unžinas 2010: 130–142). 7 S aipsnyje emiamasi Lie u iųkalbosžodyno pažymomis – k yželiu žymimos s e imybės. 144 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodalių     | ūšiniailiaudies e minai namas“ LKA I 34. Namo aiškos į ai o ę galima paaiškin i są okos aida i egioninėmis ski ybėmis8. Hiponiminiais yšiais y a susiję ūšiniai e minai, iksuojan ys į ai ius gy enamojo namo požymius. Dauguma ūšinių e minų žymi e ės i kokybės ski iamuosius požymius. P as ą, seną namą į a dija d idešim ienas ne ienodos kilmės e minas – aš uoni lie u iški, šeši sla iški, ienas la iškas, ienas ge maniškas i penki hib idiniai, p z.: numpalaikiai „men- kas namas“ DūnŽ 224, pi is„p as as, menkas gy enamasis namas, obe- lė“ LKŽe, obapalaikė „p as a, menka oba“ DūnŽ 406, LKŽe, obesikė „p as a, menka obelė“ Zana Ž3 481, obukas „menkas namas, pi kia, oba“ LKŽe, Zana Ž3 481, balaganas( us. балаган F enkelis 1962: 31) „p as as namas, oba“ KpŽ 138, g yčia (b us. грыднiца) „p as as gy ena- masis namas“ LKA I 34, ˣkamu ka (l. komó ka, us. кaмopкa) „p as a obelė“ LKŽe, ˣkaniūkšlė (b us. кaнюшнaя) „p as a oba“ LKŽe, ˣmakūza (plg. ok. dial. backhus) „p as a obelė“ LKŽe, g yčpalaikė (hib ., b us. грыднiцаLKA I 34) „p as a palaikė g yčia“ KpŽ 735, ˣkiau inyčia (hib .) „p as a obelė“ Zana Ž1 673, pašiū ė (hib ., Sabaliauskas 1990: 265) „men- ka obelė“ LKŽe, D skŽ 250, ˣs ubelka (hib ., ok. dial. s uba) „p as a s uba, pi kia, lūšnelė“ LKŽe. Kai ku ie ūšiniai e minai, be e ės i ko- kybės, nu odo i papildomus – laiko, kons ukcijos požymius: laužas „sena, suk ypusi oba, lūšna“ LKŽe, laužynas „suk ypusios, senos a ba apleis os obos“ LzŽ 141, lūšna „menka, apg iu usi obelė“ KzRŽ I 468, ˣkalupka (l. chałupa) „ obelė, lūšna“ LKŽe, ˣkū ė ( ok. Ko e Sabaliauskas 1970: 38) „sena, p as a obelė; pi kelė“ LKŽe, ˣbakūžė( ok. dial. backhus) „sena p as a pi kia, lūšna“ LKŽe, g y elė (hib ., b us. грыднiцаLKA I 34) „maža, menka g yčia, g yčelė, pi kelė“ KpŽ 745. Visi p as ą namą į a di- jan ys e minai u i a imą eikšmę i laiky ini sinonimais. G ažaus, kokybiško namo pa adinimais eina ke u i sinoniminiai nelie- u iški e minai – du sla izmai i du ge manizmai (kai ku ie iš šių e mi- nų aip pa iksuoja papildomus – kons ukcijos i dydžio – požymius): ˣkamenyčia (l. kamienica) „mū iniai, g ažūs namai“ LKŽe, Kl Ž 98, ˣpakajai (l. pokój LKŽe) „dideli, g ažūs namai“ Zana Ž2 311, ūmas (ge m. Sa- baliauskas 1990: 265) „g ažūs namai“ LKA I 34, ˣs ubos ( ok. dial. s uba LKŽe) „didelis, g ažus gy enamasis namas“ Zana Ž3 199. 8 Šiame s aipsnyje e minai pagal a ojimo egionus neanalizuojami. Liaudies e miniją galima i i kaip isą liaudies kalbos e minų isumą, ku iai būdingas daugia eikšmiškumas i sinonimija. Liaudies e minus galima nag inė i i pagal a mę, kaip am ik ą e minų sis emą (plačiau ž . Клепикова 1974: 31). Te minų papli imo analizė y a olesnių y inėjimų ikslas. 145Te minologija | 2011 | 18 Šiek iek mažiau y a ūšinių e minų, žyminčių gy enamojo namo kons ukcijos požymius. Pagal s a omąją medžiagą ski inos d i ūšinių e minų g upelės. Molinis namas adinamas penkiais sinoniminiais e - minais – ke u iais lie u iškais i ienu sla išku: k ės inė „molio k ės a obelė“ LKŽe, lipinė „sulipdy a iš ko pi kelė“ LKŽe, molinalė „iš molio nud ėb a menka obelė, molinukė“ LKŽe, plūk inis „molio nuplūk as pas a as“ LKŽe, ˣlepenka (l. lepianka) „iš molio k ės as namelis“ LKŽe. Mū inis namas adinamas d iem sla izmais i d iem hib idais: mū as (l. mu , ok. dial. mû ) „mū inis pas a as“ LKŽe, D skŽ 217, KzRŽ I 523, LzŽ 169, Zana Ž2 221, ˣkaminyčia (l. kamienica) „mū iniai, šiaip g ažūs namai“ LKŽe, D skŽ 135, mū inė(hib ., l. mu , ok. dial. mû ) „mū inis pas a as“ LKŽe, D skŽ 218, ˣakmenyčia (hib ., p iesaga -yčia iš sl. -(ь) nica, Amb azas 2000: 66) „akmeniniai, ply iniai namai“ LKŽe. Namas į a dijamas i pagal ki as kons ukcines ypa ybes. Dūminis namas adinamas ke u iais sinoniminiais lie u iškais e minais: dūminė „gy ena- masis namas be kamino“ LKŽe, paku obė „dūminė pi kia“ LKŽe, pi i- kė „dūminė pi kia“ LKŽe, ūkynė „dūminė pi kia“ LKŽe. Pagal u imas pa alpas namas į a dijamas imis e minais – ienu lie u išku, ienu ge - manišku i ienu hib idiniu: ilgnamis „namas d iem galais“ Zana Ž1 541, ˣs uba ( ok. dial. s uba LKŽe) „gy enamasis namas iš ieno kamba io i i u ės“ LKA I 34, ˣilgas ubė (hib ., ok. dial. s ubaLKŽe) „d iejų galų oba“ Zana Ž1 541. D iejų sienų namas adinamas lie u išku e minu d isienis „d iejų sienų obesys“ LKŽe. Kele as ūšinių e minų iksuoja dydžio požymius. Nedidelis namas į a dijamas imis sinonimais – ienu lie u išku, ienu sla išku i ienu hib idiniu: obelė „mažas gy enamasis namas“ LKA I 34, g yčia (b us. грыднiца) „mažas menkas gy enamasis namas“ LKA I 34, g in elė (hib ., b us. грыднiца) „maža g inčia (g yčia), pi kelė, obelė, g y elė“ LKŽe. Didelis namas adinamas d iem sinonimais – ienu lie u išku i ienu sla išku: šlajus „didelis gy enamasis namas“ LKA I 34, ˣs adala (b us. cтaдoлa, l. s odoła < ok. dial. S adoll, S odoll) „didelė oba“ LKŽe. Vidu inio didumo namas į a dijamas hib idu g yčio ė (hib ., b us. грыднiца) „ idu inio didumo g yčia“ KpŽ I 735. Du ūšiniai e minai žymi laiko požymius – senas namas i naujai pa- s a y as namas į a dijami lie u iškais e minais: sen obė „sena oba“ LKŽe, nauja obė „naujai pas a y as namas“ Zana Ž2 249. 146 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodalių     | ūšiniailiaudies e minai Gy enamojo namo pa alpas žymin ys e minai su jį į a dijančiais e minais y a susiję pa oniminiais yšiais. Gimininiais eina ys sinonimi- niai ku ias no s namo pa alpas į a dijan ys e minai – du lie u iški i ie- nas sla iškas: pa alpa „be kokio obesio idus“ LKŽe, oba „pa alpa pas- a e“ LKŽe, ˣs uba ( ok. dial. s uba) „namo iduje į eng a pa alpa“ LKŽe. Su šiais e minais hiponiminiais yšiais siejasi e minai, iksuojan ys į ai ius są okos požymius: paski ies, kons ukcijos, dydžio, kokybės, ie os i k . Dauguma šių ūšinių e minų nu odo paski ies ski iamuosius požy- mius. Vienuolika ūšinių sinoniminių e minų žymi gy enamąją pa alpą, pagal kilmę ai šeši lie u iški, du sla iški, du ge maniški i ienas hib i- dinis e minas: bu a „kamba ys“ LKŽe, kampas „kamba ys“ LKŽe, KzRŽ I 315, LzŽ 105, pa alpa „kamba ys“ LKŽe, pi kia „a i e a, į eng a pa- alpa name žmonėms gy en i“ LKŽe, LKA I 34, oba „kamba ys“ LKŽe, LKA I 34, DūnŽ 406, ˣkama a (l. komo a < ok. Kamme ) „kamba ys“ LKŽe, LzŽ 104, ˣs ancija (l. s ancja) „kamba ys“ LKŽe, kamba ys (ge m. Sabaliauskas 1990: 264) LKŽe, uimas ( ok. dial. uim) „kamba ys“ LKŽe, ˣs uba ( ok. dial. s uba) „kamba ys“ LKŽe, ˣšeimyns ubė (hib ., ok. dial. s ubaLKŽe) „kamba ys“ Zana Ž3 258. S ečių kamba ys adinamas de yniais sinoniminiais e minais – ke u iais lie u iškais, ke u iais sla iškais i ienu hib idiniu: didžeinė „didysis kam- ba ys“ LKŽe, menė „s e ainė, seklyčia“ LKŽe, pi kai ė „kamba ys s ečiams, seklyčia“ LKŽe, p iešinė „ iename pi kios gale į eng as ge esnis kamba ys, seklyčia“ LKŽe, D skŽ 283, alkie ius (l. alkie z) „kaimo gy enamosios obos kamba ys, pp . ski as ienam ku iam šeimos na iui a ba s ečiui“ LKŽe, ˣkama a (l. komo a < ok. Kamme ) „kaimo obos s ečių kamba- ys“ LKŽe, ˣpakajus (l. pokój) „ge ai į eng as kamba ys“ LKŽe, Kl Ž 197, LzŽ 181, ˣseklyčia (b us. cвятлiцa, l. świe lica) „s ečių kamba ys, s e ai- nė“ LKŽe, D skŽ 361, ˣs ubelė (hib ., ok. dial. s uba) „ge asis kamba ys, s e ainė“ LKŽe, Zana Ž3 199. Miegamąjį kamba į į a dija sla izmas ˣkama a (l. komo a < ok. Kamme ) „miegamasis kamba ys“ LKŽe. Šiai g upei da galima p iski i is e mi- nus – ieną lie u išką i du sla iškus: pi kia„a i e a, į eng a pa alpa name žmonėms gy en i“ LKŽe, alkie ius (l. alkie z) „kaimo gy enamosios obos kamba ys, pp . ski as ienam ku iam šeimos na iui a ba s ečiui“ LKŽe, g yčia (b us. грыднiца LKA I 34) „kaimo obos p as esnysis galas“ LKŽe. Šių e minų miegamąjį požymį galima pag įs i e nog a ų duome- 147Te minologija | 2011 | 18 nimis: alkie ius y a žemaičių, pi kia i g yčia – aukš aičių miegamasis kam- ba ys (Bu ke ičius 1958: 159–161). Valgomasis kamba ys adinamas d iem sinoniminiais e minais – lie u- išku i hib idiniu: algykla „ algomasis kamba ys“ LKŽe, ˣs ala inė (hi- b ., l. s ołowy) „ algomasis kamba ys“ LKŽe. Vienu lie u išku i ienu sla išku e minu į a dijamas a ski as kamba ys algiui gamin i: i u ė „pa alpa su specialia į anga (k osnimi, i ykle i . .) algiui i i“ LKŽe, ˣkuknė (b us. кyxня, l. kuchnia) „ i u ė“ LKŽe. Ras i du hib idai, į a dijan ys nešildomas pa alpas: ˣlaukinyčia (hib ., p iesaga -yčia iš sl. -(ь)nica, Amb azas 2000: 66) „šal as kamba ys“ LKŽe, ˣšal inyčia (hib .) „šal a pa alpa“ LKŽe. Čia galima įž elg i kons ukcijos ski iamuosius požymius. Pa alpų dydžio požymius iksuoja du sinoniminiai ūšiniai e minai – ienas sla iškas i ienas hib idinis: ˣka ukas (b us. кoтyx, l. ko uch) „ma- žas kamba ėlis“ LKŽe, ˣs ubelė (hib ., ok. dial. s uba) „mažesnysis kam- ba ys“ LKŽe, Zana Ž3 199. Šių e minų hiponimai y a e minai, u in ys papildomų požymių. Dydžio i ie os požymius žymi ke u i sinoniminiai e minai – ienas sla izmas i ys hib idai: ˣpečkama ė (sl., b us. пeч, l. komo a < ok. Kamme ) „p as ajame obos gale esan is kamba ėlis“ LKŽe, ˣužkakalė (hib ., ok. Kachel) „kamba iukas už kakalio“ LKŽe, ˣužpečinė (hib ., b us. пeч) „mažas kamba ys, esan is už seno iškos k osnies“ LKŽe, ˣužpečkis (hib ., b us. пeч) „p as ajame obos gale esan is kamba ėlis“ LKŽe. Dydžio i kons ukcijos požymius nu odo sla izmas ˣkamu ka (l. komó ka, us. кaмopкa) „mažas amsus kamba ėlis“ LKŽe. Dydžio i kokybės požymius žymi sla imas ˣšpi ka (l. szpy ka, szpe ka) „mažas, p as as kamba ėlis“ LKŽe. Pa alpų dydis y a susijęs su paski imi – pap as ai nedidelės pa alpos ski iamos daik ams laiky i, miego i. Tokias pa alpas liaudies e minijoje žymi nemažai e minų. Šie ūšiniai e minai iksuoja paski ies i dydžio požymius. Pi miausia minė ini sep yni sinoniminiai laikomųjų pa alpų pa adinimai – ke u i lie u iški, du sla iški i ienas hib idinis: langinė „ne didelis kamba ys ki ame obos gale, p iešinė“ LKŽe,pi ikė „pa alpa į ai iems mais o p oduk ams i daik ams pasidė i, kama a, p iešininkė, mal u ė“ LKŽe, p iešakinė „ als iečio namo p iešinė, kama ėlė“ LKŽe, p iešinė „pa alpa kam pasidė i, kama a“ LKŽe, ˣkama a (l. komo a < ok. Kamme ) „ als iečių obos kamba ys į ai iems p oduk ams i daik ams pasidė i), indauja, sandėlis“ LKŽe, D skŽ 134, KzRŽ I, Zana Ž1 604, 148 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodalių     | ūšiniailiaudies e minai ˣšpiža nia(l. śpiźa nia) „sandėliukas“ LKŽe, ˣbu kama ė (hib ., l. komo a < ok. Kamme ) „gy enamojo namo kama a“ LKŽe. Te minas langinė nu- odo i ie os požymį. Ti iamuose šal iniuose pa yko ap ik i i daugiau panašias laikomąsias pa alpas žyminčių e minų, iksuojančių papildomus kokybės a ba ie os požymius. Minė ini sep yni sinoniminiai e minai – penki lie u iški, ienas sla iškas i ienas hib idinis: dūminė „p as as kamba ys, sandėliukas mais- ui laiky i“ LKŽe, menė „kama a, sandėliukas p iešinėje“ LKŽe, pi kai ė „pa alpa ki ame pi kios gale mais o p oduk ams, bul ėms laiky i“ LKŽe, LzŽ 195, šalinė „kamba ėlis, kama ai ė šalia pi kios, šoninė“ LKŽe, šoninė „mažas kamba ėlis, kama ai ė p ie ki o kamba io šono“ LKŽe, ˣbakšė ( um- pinys iš bakūžė, F enkelis 1962: 30) „p as esnis kamba ys miego i a kam pasidė i“ LKŽe, ˣužkuknė (hib ., b us. кyxня, l. kuchnia) „mažas kamba- ėlis už kuknios, už i u ės“ LKŽe. Vienas sla iškas e minas iksuoja kokybės i paski ies požymius: ˣbaka a (l. bokówka F enkelis 1962: 30) „p as esnis namų kamba ys i i, miego i, kam pasidė i“ LKŽe. Iš a dy iems e minams hiponimai y a ys hib idai, žymin ys i paski - ies požymius: ˣ u e ka (hib .) „kama ėlė samdiniams gulė i“ KzRŽ I 200, ˣmėskama ė (hib ., l. komo a < ok. Kamme ) „pa alpa mėsai laiky i“ Za- na Ž2 163, ˣpiens ubė (hib ., ok. dial. s uba) „pa alpa pienui i pieno p oduk ams laiky i“ Zana Ž2 385. Nemaža ūšinių e minų g upė į a dija p iemenę – pe einamąją pa alpą p ie įėjimo į gy enamuosius kamba ius. Šių ūšinių e minų g upę suda- o d idešim sep yni sinonimai – aš uoniolika lie u iškų, ys sla iški, šeši hib idiniai: bu as „p iemenė“ LKA I 39, bu ukas9 LKŽe, LKA I 39, namas LKŽe, nameliokas LKA I 39, namelis LKŽe, LKA I 39, pi ikė LKŽe, p ieangis LKŽe, LKA I 38, p ieangiukas LKA I 38, p iebu is LKŽe, LKA I 39, p iedu isLKŽe, p iekinėLKŽe, p iemenė LKŽe, Kl Ž 228, Za- na Ž2 471, p iemenyna LKŽe, p iemnelė LKA I 38, p iešinė LKŽe, p ieši- ninkis LKŽe, p ieškamba is LKA I 39, p ynumisLKA I 39, ˣbūda (b us. бyдa, l. buda) LKŽe, ko ido ius10 LKA I 39, ˣsienis (l. sień) LKŽe, LKA I 39, LzŽ 233, ˣp ieseklyčė (hib ., b us. cвятлiцa, l. świe licaLKŽe) LKA I 39, ˣp iesienis (hib ., l. sień) LKŽe, LKA I 38, ˣp iesieniukė (hib ., l. sień) 9 Lie u iųkalbosa lase isi šie e minai y a pa eik i kaip p iemenės sinonimai, odėl eikšmių aiškinimai oliau neka ojami. 10 P ancūziškos kilmės ko ido ius(p anc. co ido In e leksis 2003) į lie u ių kalbą eikiausiai pa eko pe sla ų kalbas. 149Te minologija | 2011 | 18 LKŽ X 675, ˣp ies ubis (hib ., ok. dial. s uba) LKA I 39, p ygonkis (hib ., l. ganek, ok. Gang) LKA I 39, ˣsienelis (hib ., l. sień) LKŽe, LKA I 39. Čia eikė ų įž elg i ie os i paski ies požymius. Su iš a dy ais e minais hiponiminiu san ykiu y a susijęs hib idinis e minas, iksuojan is kons ukcijos i paski ies požymius, kuolešinė (hib ., plg. l. kaloszLKŽe) „nešildoma pa alpėlė p ie oby s ečiams nu- si eng i“ Zana Ž1 807. A ski ai minė inas lie u iškas e minas, pa adinan is ko ido ių, a psie- nis „pe ėjimas a p d iejų sienų, ko ido ius“ LKŽe. Nemažą g upę suda o ūšiniai e minai, į a dijan ys pa alpas pagal ie- ą. Gy enamojo namo pa alpos po s ogu iš iso adinamos d idešim ienu ne ienodos kilmės sinoniminiu e minu – ke u iolika lie u iškų, imis sla iškais i ke u iais hib idiniais: an lubė „ ie a an lubų“ LKŽe, aukš as „ ie a an lubų, an lubis“ LKŽe, KpŽ 99, aukš is „aukš as, i šus“ LKŽe, DūnŽ 37, kampas„aukš as“ D skŽ 135,k au ė „pa alpos an lubų, aukš as“ LKŽe, lubos „ ie a an lubų, aukš as“ LKŽe, pak eklys „aukš as, an lubis“ LKŽe, papalėpė „ ie a po namo s ogu, pas ogė“ LKŽe, pa ies- inis „namo dalis a p s ogo i lubų, palėpė, papas ogė“ LKŽe, pas ogė „ ie a po s ogu, s ogu deng o pas a o idus“ LKŽe, pas oginė „ ie a po s ogu, s ogu deng o pas a o idus“ LKŽe, pašelmenė „ ie a po šelmeniu, k aigu, pak aigė“ LKŽe, užlos „pi kios aukš as“ LKŽe, i šus „ ie a an lubų, an lubis, aukš as“ LKŽe, DūnŽ 443, ˣe ažas ( us. этаж RLKŽ 2003: 909) „aukš as“ LzŽ 73, ˣsalka (l. salka) „kamba ys po s ogu“ LKŽe, D skŽ 315, ˣ iškos (b us. вышкi) „pa alpa an obos lubų, aukš as“ LKŽe, an - g y is (hib ., b us. грыднiца) „ ie a an g yčios, aukš as“ LKŽe, p ieg y is (hib ., b us. грыднiца) „ okia kama ėlė an g yčios aukš o“ LKŽe, ˣs ogs ubė (hib ., ok. dial. s uba) „kamba ys pas ogėje“ LKŽe, i šug y is (hib ., b us. грыднiца) „g yčios aukš as, pas ogė, i šus“ LKŽe. Pa alpa po namu adinama imis sinoniminiais e minais – d iem lie- u iškais i ienu sla išku: pog indis „ ūsys“ LKŽe, ūsys „pa alpa po na- mu“ LKŽe, ˣsklepas (l. sklep) „ ūsys“ LKŽe, D skŽ 331, Kl Ž 277, LzŽ237, Zana Ž3 85. Su gy enamąjį namą žyminčiais e minais pa oniminiais yšiais aip pa siejasi e minai, pa adinan ys namo dalis – p ies a us i kons ukcijas. Didžiausia y a gy enamojo namo p ies a us į a dijančių e minų g upė, ku ią suda o d idešim šeši sinoniminiai e minai: d ylika lie u iškų, ke- u i sla iški, ienas la iškas, ienas angliškas i aš uoni hib idiniai, p z.: 150 R. S unžinas | Gy enamojonamoi pag indiniųjodalių     | ūšiniailiaudies e minai bu as „p iebu is“ LKA I 39, p iebu is LKA I 39, p ieangis LKŽe, LKA I 39, p iemenukė LKA I 40, gonkas (l. ganek, ok. Gang) LKŽe, KpŽ I 703, LzŽ 83, LKA I 39, ˣsienius (l. sień) LKŽe, LKA I 40, po ūzis (la. puō ūzis) LKA I 40, e anda (angl. hind In e leksis 2003) LKŽe, LKA I 40, Zana Ž3 627, gonkelė (hib ., l. ganek, ok. Gang) LKA I 39, ˣp iesienis (hib ., l. sień) LKA I 40, ˣp ysieniukas (hib ., l. sień) LKA I 40. Visi šie e minai eina gimininiais, ūšiniais laiky ini p ies a o kons ukcijos a ba ie os požymius nu odan ys penki sla izmai i ys hib idai: gonkos (l. ganek, ok. Gang LKŽe) „įs iklin omis sienelėmis p iebu is“ LKA I 39, gonkos (sl.) „užda as su langais p iebu is“ LKA I 39, gonkos (sl.) „be langų, a i- as p iebu is“ LKA I 40, gonkai (sl.) „puošnesnis, įs iklin as p iebu is“ LKA I 39, ˣsienius (l. sień) „p iebu is iš p as osios namo pusės“ LKŽe, LKA I 40, gonkelės (hib .) „be langų, a i as p iebu is“ LKA I 39, gonke- lis (hib .) „be langų, a i as p iebu is“ LKA I 39, ˣp ysiednis (hib .) „g a- žus, dideliais langais p iebu is“ LKA I 40. Gy enamojo namo kons ukcijų pa adinimų g upėje pi miausia mi- nė ini ys gimininiai sinoniminiai apa inę pas a o dalį į a dijan ys e mi- nai, pagal kilmę – ienas lie u iškas, ienas sla iškas i ienas hib idinis: pama as „apa inė s a inio dalis“ LKŽe, LKA I 35, undamen as (plg. kun- damen as iš b us. хундамент, F enkelis 1962: 305) „pama as“ LKA I 35, KzRŽ I 200, pamū a (hib ., l. mu ) „pama as“ LKŽe, LKA I 35. Visi šie e minai a ojami i ūšinei są okai, mū y am pama ui, į a dy i (LKA I 1977: 35–36). Medines g indis11 žymi šeši sinoniminiai e minai – ys lie u iški, du sla iški i ienas la iškas: asla „g indys“ LKA I 36, KpŽ 73, g indys „len ų klojinys“ LKA I 37, KzRŽ 1 255, KpŽ 742, Zana Ž1 507, paklo- ė „g indys“ LKA I 38, ˣpadlaga (l. podłoga, b us. пaдлoгa) „g indys“ LKŽe, LKA I 37, Zana Ž2 302, ˣpamas as (l. pomos ) „g indys“ LKŽe, LKA I 38, ˣpa lagas (la. pā lags, plg. us. пepeлoг) „g indys“ LKŽe, LKA I 38. Rūšiniais eina du sinoniminiai lie u iški e minai, iksuojan ys ko- kybės i ie os požymius: juodg indės „p as osios, apa inės g indys“ Za- na Ž1 576, pag indas „p as osios, apa inės g indys, juodg indės“ LKŽe. Sienos anga š iesai įei i į a dijama lie u išku e minu langas LKŽe, D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Hiponiminiais yšiais y a 11 Medines g indis a plūk inę aslą į a dijan ys e minai gali bū i laikomi g indinį žyminčio e mino hiponi- mais. Ti iamuose šal iniuose nepa yko ap ik i bend o g indinio pa adinimo, odėl apie šių e minų ūšį nekalbama.