Ūkinių pastatų liaudies terminija

184 Robertas Stunžinas | Ūkinių pastatų liaudies terminija Ūkinių pastatų liaudies terminija ROBERTAS STUNŽINAS L'istituto delle lingue Lietuvių ESMINIAI VODŽIAI: statybos liaudies terminai, ūkinių pastatų pavadinimai, sinonimai, daugiareikšmiai terminai, gimininiai terminai, rūšiniai terminai Mokslo terminai pavadina mokslo sritea concettoas come tamtikros vokas įvardija be sąsaja su apparizione sono stichiškas, sąsudėtingas, nevienalypes e varii collegamenti sąvokų sistema. Tuttavia essi costituiscono membri del sistema. Liaudies termini di semantistici relativi leksinių vienetų mikrosistemi (plčiau apie gyvenamojo namo and its parts liaudies terminijos kilmę, sinonimiją, daugiareikšmiškumą, giminės ir rūšies santykius bei kitus dalykus 1303; cf. Stunžinas 2010:14 2011:14153). In questo articolo vengono esaminati ūkinius palatus1 chiaminanti liaudies termini. Essi vengono analizzati degli invidentijabili concetti, di origine e semantinei legami (sinonimiškumo2, moltiiareikšmiškumo e giminės bei rūšies santykio) aspettigi. Medziaga presa da fonti della lingua viva: dižiojo Lietuvių kalbos žodyno (elettroninio leidimo), Druskininkų tarmės žodyno, Kaltanėnų šnektos žodyno, Kazlų Rūdos šnektos žodyno (I t.), Kupiškėnų žodyno (I t.), Lazūnų tarmės žodyno, Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyno, Zanavykų šnektos žodyno (IIII t.), Lietuvių atlaso (I t.). In totale vengono analizzati 196 diversi termini populaes3. 1 Il termine edificio viene usato trobesio significato. Ancora può essere usato nel significato di qualsiasi statino, cfr. edificio statinys, trobesys (DŽ6). Agricoli edifici sono considerati statini di complessa costruzione, nei quali vengono tenuti accessori agricoli, vestiti, javai, foraggi, anche a loro attribuiti edifici per tenere animali, cibo preparativo, nuotamenti e ausiliarie edifici. Presso ūkinių pastatų (trobesių) neprascuriami diverse destinazione dipendomieji e nesudėtingos konstrukcijos statiniai pašiūrės, stoginės, изvietės. Queste terminologia di gruppo intendiamo analizzati separatamente. 2 Staipsnyje liaudies terminija studiata come tutte liaudies lingua terminų rinkinys, nel quale reiškiasi sinonimija e moltiiareikšmiškumas. Dar liaudies terminus è possibile studiare e tarmezzi, come la sua terminų sistemą (plačiau žr. Klepikov 1974: 31). 3Nelle fonti studiate si possono ritrovare parecchie vari termin dei termini, che in questo articolo in singoli termini non collocati (plačiau su varianto sampratà cfr. Stunžinas 2008: 111112). 185Terminologia | 2012 | 19 1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI Lituvians tradiciniai ūkiniai pastatai kūrėsi iztisus šimtmečius, kito. Questo poteva determinare questa sretta liaudies terminigia abbondanza e diversità. Ad esempio, uno dei primi edifici antterranei con aperto focidinio era žemaičių namas fino al XVI a. lì viveva e tenersi animaliuli. Plėtojantis gyvulininkystei, Zemaičiuose formavosi abitativo palato atmaina con locali agli animali tenere. Zemaičiai lo chiamava numaliu (plačiau žr. LLA 1965: 4243). Vivenamasis casa e ūkinie edifici descritti storici, etnografų lavori. Uno dei primi tradizionale abitativo lituani, con lui su ungitta tvartą, ūkinius palatus XIX a. lietuviškai è descritęs spietatore, storico, ideologio del nacionino atginnimento Simonas Daukantas. Nelle sue aprašu si possono ritrovare tradizionali edifici di denominazioni: Pirmasis loro trobesys tose giriose chiaminos nams, o namas, namaitis, per co e tutta la nazione da prašaleičius nomadžiais erano chiamati, comunque, persone abitanti nelle case. <...>. La seconda porta nello stesso pervarinėj muro di altrettante piccole grandezza era, come e grandiose, vedè da casa in tvartą, o kūtę, così chiamata il dalla parola tverti, da cosa in seguito tutta la vita tvaru, o dvaru chiamava, kursai inizij da virbų nutvertis era, uno laterali pareti con lo stesso turį namu, in cui tvarte era animale le frontieri prisieti, beje cowve, jaučiai (Daukantas: 429 1976430). Ilgainiui casa impiegatis c'etėsi e esso diventò d'estate abitazione all'alloggio, kitve, sandėliu o tvartu (apie palato raidą plačiau zr. Butkevičius 1958: 157). I dati delle fonti del linguaggio vivente indicano che il termine casa si afferma qualsiasi edificio agricolo residentio o comunque qualche trobesys; tvartas; karvidė; separatamente costruito modicello trobesys con virykle vasarai4 LKŽe. Protimą significato ha e il termine trobesys koks nors edificio agricolo LKŽe, ZanavŽ3 481. Questi due sinonimi possono essere considerati centrali considerati microsistema termini con essi gerarchiche relazioni legati altri termini. Con i cognini termini namas e trobesys hiponiminiu ryšiu sono collegati ottaoniasdešimt quattro specie terminini. Rūšiniai termini per destinazione įvardija dešimt pastatų: 1) edificio a magazzi per javari, grūd e altri accessori; 2) costruą javams sudettare, djiovinti e culti; 3) costruzione per merci e linam carico; 4) costruą linams driovinti; 5) costruą teneri senno; 6) mau4 Straipsnyje remiamasi significmazioni delle fonti. 186 Robertas Stunžinas | Ūkinių pastatų liaudies terminija dymosi pastatą; 7) edificio per la preparazione del cibo; 8) costruzione a tenere agli animali; 9) edifici ausiliari; 10) edificio di trattamento alimentare. Con elencati grupelli termini i hiponiminie connessioni si collegano centota dieci termini. Essi vanno in specieiniais termini e chiamano edifici secondo varie caratteristiche (paskirtį, qualità, costruzione, grandì e kt.). Uno dei principali allkyje è edificio per javam, grūdam e altri accessori conservare. Tale edificio è chiamato tre sinonimici termini due lituviška e uno tedesco: klėtis trobesys o parte trobesio javam piantare, a vestiti conservare o casualmente kam pasidėti, dormire, svirnas LKA I 47, KzRŽ I 368, ZanavŽ118, 7 svirnas5 LKŽe, LKA I 47, DrskŽ 362, LZŽ 252; ×6špėrė (vok. Speicher) LKŽe, LKA I 47, ZanavŽ3 331. Tradizionale klėtį è descritto da Daukantas: Treciasis trobesys era chiamato klėtis, da la parola klėsti, da terra per uolektį o mezzantra pakeltato su trinkų o dideli pietre, grįsta e lubato a pannomi per la secumo, nella quale era javai dormig, o aruodu, vestiti, carne, pelli e šikš conservnosomi, by the way, uscige e piogsa oggetti; essa aveva qualche volta una camerì, qualche volta due, tre e quattrì <...> (Daukant 1976: 433). Termini klėtis e svirnas considerateitini parti sinonimais storicamente essi avevano diversi significati. a. XVI scrititiniai fonti indicano che klėtis era destinata a dormire e a custodire i vestiti, e svirnas javams a custodire (Dundulienė 1982: 114, 1991: 101). Quindi in questo articolo sono sinonimi gli stessi termini e molto vicini i concetti ivoranti7. Con klėtį (svirną) segnalinčiais termini iponiminie connessioni legandosi quattro termini tre lietuviški e uno germaniškas. Essi vanno specie clėtie denominazioni e segna destinazione, dimensione, qualità o costruzione segni: drapanė drapanų klėtis LKŽe, KpŽ 434, svirnas didesnė klėtis LKŽe, LKA I 47, ZanavŽ3 236, svirnynas prastas, menkas svirnas 5 Sinoniminių terminų reikšmės nerašomos. 6 Croželiu segnalimo straniimità. Remiamasi dei segni del dizodyno della lingua Lietuvių. 7 Prati il concetto dei termini sinonimistici importante a causa della significativi undefintitudine dei termini liaudies. Terminologia teoria in sinonimi di solito sono considerati completamente significato tapatūs terminai dubletai (Akhmanova 1966: 13, Danilenko 1977: 53; Головин, Кобрин 1987: 54). I doppetti innominano gli stessi oggetti, a loro è caratteristica la stessa distribuzione e essi possono sostituire l'un l'altro senza cambiare il contenuto (Kuryško 1993: 109). Liaudies terminiei significativi e consumo rigore nonudine, quindi determinare precisamente, quali termini significmazioni sono completamente identius, e quali non difficile. 187Terminologia | 2012 | 19 LKŽe; […]špykeris (vok. Speicher LKŽe) trobesys, il cui abačioj chamberii, soprauj grūdus tempo LKA I 47. Un altro tra importantissimi tradizionali ūkinių statini fu palazzo javams sudėti, djiovinti e kulti. Tokį statinio e il suo nome è menzionato Daukantas: Penktasis trobesys era anche pailguotinai ketvirtainis, reja chiamato, nel quale javus sausus, da duobos isimdamies, su kluono pakloję kūlė (Daukantas 1976: 436). Dalle fonti della lingua viva si vede che questo edificio viene chiamato con sette sinonimi penkiais lietuviškais, uno latvišku e uno germanišku: kluonas LKŽe, LKA I 53, DrskŽe 159, KltŽ 115, LzŽ 123, ZanavŽe1 731, daržinė LKŽe, LKA I 53, jauja LKŽe, LKA I 53, klojimas LKŽe, ZanavŽ1 728, LKŽeudinė; reja (la. rija) LKŽe, LKA I 53; ×skūnia (vid. vok. žem. schūne) LKA I 53, LKŽe. Reja considerata latvizmo, si ritiene che sia di suomiškos origine (Sabaliauskas 1990: 273, Urbutis 2009: 385; Karulis 2001: 755). Con elenchiati termini iponiminie connessioni sono collegati sette specieini termini, segnalintys edifici di destinazione (3 terminai), costruzioni (2 terminai), dimensioni (1 termas), costruzioni e dimensioni (1 termas) caratteristi. Trimis sudėtiniais lietuviškais termini è chiamato kluonas javams sukrauti: javinė daržinė LKA I 53; laukinė daržinė LKA I 53, lauko daržinė LKA I 53. Germanismo skūnia avvicinato kluonas con uno oppure con due grendymais: ×skūnia (vid. vok. žem. schūne) javų kraunamas trobesys con uno grendymu LKA I 53, ×skūnia (vid. vok. žem. schūne) javų kraunamas trobesys con dviem grendymais LKA I 53. Uno termine litevišku denominato nedidelis kluonas klojimėlis nedidelis klojimas LzŽ 122, e altro secondo costruzione e qualità o dimensioni cloniokas prastas medžiagos, menkas8 kluonas KzRŽ I 373. Edificio šienui tenere chiamato trisdešimčia sinonimų. Venti-sette termini sono monodie sedici liteviške, sei slaviški, uno germaniškas e quattro hybridiniai: daržinė LKŽe, LKA I KltŽ 40, KpŽ 40, 342, daržinėlė KltŽKA di Lendaržinė I 57, jaujė LKA I 57, klaimas LKA I 57, kloimas Lukas I 57, kluonas LKA I 57, 57, kluon LKA I 57, kluoni LKA I 57, padanginė LKŽe, LKA I 57, 57, 57, LKA IKA I IKA I 57, LKA IKA IKA I 57, LKA IKA LKA I 57, LKA LKA I 57, LKA I I I I I LKA I LKA I 57, LKA I I I I I I I I LKA I LKA I 57, LKA I I I I I I LKA I LKA I I LKA I 57, LKA I I I I I I I I I LKA I LKA I I LKA I LKA I 57, LKA I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I piccolo, non di grande dimensione, di piccola dimensione; 7. prastas, nonikęs, non qual LKŽe. Robertas Stunžinas | LK 57, 57, 57, 57, 57 × 57, 57, 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 × 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 57 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 87 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 89 , 90 . costruì lo sienui krauti è scritto Daukantas, lui tale costruì chiamava stogine e daržine: Sekmasis trobesys vadinas stogine, o daržine, pailgiuotinas ketvertainis, in cui javus, šiaudus o šieną krovė <...> vadinas stogine, jog rogą miała, le pareti erano già rąstų, già virbų (Daukantas: 1976 437). L'edificio per tenerlo senno vi è invitato a tre litaviškai compositi termini: pašarinė daržinė LKA I 57, šieninė daržinė LKA I 57, šieno daržinė LKA I 57. Menzionabile che alcuni termini possono essere considerati parziali sinonimi, perché įvardija nonpačias concetti. Secondo i selezionatori dell'atlano della lingua Lituania, singoli statini a sieni cariuti raramente appaicidavano, più spesso lo sien was kept at altri pastatų pristatytuose statiniuose (LKA 1977: 57). A volte edifici per tenerglielo venivano costruiti nei prati, essi della loro forma e costruzione corrispondettero sodibose esistentičius (Butkevičius 1971: 191). Questi statini avevano le mura e ritenere edifici. Dvi nedidelės terminų grupelės marchia pastatą javams ir linams krauti e pastatą linams djiovinti. Il primo è chiamato trem sinonimi dviem Lituviškai e uno latvišku: jauja LKŽe, ZanavŽ1 563, pirtis LKŽe, ZanavŽ2 409; reja (la. rija) LKŽe, DūnŽ 301. Secondoio edificio denominazioni grupelę costituisce anche tre sinonimi due lietuviški e uno hibridino: žardinė LKŽe, žardininkas LKŽe; מardininčia (hebbr., da liet. žardinė e sl. priesagos -inčia) LKŽe. Ai ūkinių pastatų attribuito e maudymosi edificio. Il principale nome dell'edificio bagnamento è pirtis. Aukštaičiai e dzūkai pirtimi chiamavano maudymosi pompalà, zanavykai e kapsai costruà linams djiovinti, žemaičiai javų djiovinimo pompalà. Žemaičiai maudymosi costruì įvardijo perene (LEB 1964: 277). Etnografi affermano che pirtis è primitiva significanza dell'edificio nuotamenti. questo scrisse Daukant e pirtimi XIX a. 189Terminologija | 2012 | 19 chiamava žemaičių maudymosi pastatą: Ašmasis trobesys era chiamato pirčia; pačioj pirty era krosnis, pusėj sienų buvo plautai, da la parola lavare <...>; nelle quali pirtis portavano non solo ospiti e pakeleivingus, ma consuntini straniimi popoli: comeogi anovėj di tutti il più grande onor era straniį in pirtì porvi e espardini <...> (Daukant 1976: 437). Più tardi l'edificio nuotamenti chiamato da altri termini, tuttavia, secondo i ricercatori krašto, pirties pirminę significato meglio mantenikę rytų aukštaičiai (Butkevičius 1971: 198). Dalle fonti esaminate si vede che del totale dei nomi dell'edificio nuotamenti grupelę costituisce sei sinonimi: tre lietuviški, due slaviški e uno germaniškas: pirtis LKŽe, LKA I 58, 58, DrskŽ 267, KltŽ 216, ZanavŽ2 409, jauja LKŽe, perenė LKŽe, LKA I 54, 254 DŽŽūn; brusbanė (rus., dial. banja) LKA I 58 × bruslaznė (l łaznia, 58, 58 × lazna) LKA I LŽ LKŽe; ×ba destubė (vok. Baden ir vok. dial. stuba LKŽe) LKA I 58. Ūkinių pastatų pavadinimams pertengono quattro termini alimentare dei fabbricati tre lietuviški e uno hibridinis: namas atskirai pastatytas nedidelis trobesys su virykle vasarai LKŽe, pravarėlis nedidelis iš lentų sukutin trobesys, kur rūkoma mėsa, vasarą verdama, šamos kiaulėms bulvės LKŽe, viralinė atskiras virtuvės pastatas ar ub priest, vasaros virtuvė LKŽe, DŽonke germ 443, ubladė (hibr., jūnas) atskiras trobes, kur kur tai yra du pė kros knis, kur jomas LKŽe. Ubladė caratteristica Žemaičiams, cioè è un piccolo edificio con mūro duonkepe krosnimi e kamarėle įrankiam tenere. Tradicina ubladę descritò Daukantas: Šeštasis trobesys chiamato ublade, nella quale era duonkepis kakalys, da ciò chiamato, che dopo esso non solo il pane e toragus, […]...> pesce nonché messias kepė già luglio geldose, già su erbaudų; tengi djiovino grūdus, fybus e obuolius obuolynei, tengi era e girnos suseltas grūdams malti, it come pas rymionis, kame grūdus malė, là pat e duoną kepė. Tose ubladesse presso poveretingiuosi levamente e pirtis, come ho detto, era, nesgi sul murio kakalio era krosnis sukrauta (Daukant 1976: 436). Questo edificio nei lavori kraštotyrininkų ancora chiamato numaliu. Si ritiene che ubladè nome sia nato da un abitativo casa comalpos, nella quale c'era krosnis e camino, nome del (Gutautas, Kneižys 1992: 347). Tutti menzionati nomi degli edifici considerate da sinonimi essi hanno tale stesso nucleo di significato e differiscono solo ai segni secondari. La maggior parte della terminologia esaminata costituisce terminini, pavadinanti palatus agli animali tenere. Tvart per denominare viene usato cento vie- Robertas Stunžinas | 190 Ūkinių pastatų liaudies terminija nuolika terminų. Tri terminilika dei laikittini comuni quali nomi varto, nove di loro sono lietuviški, ecc.: gurbas (liet. Sabaliauskas 1970: 34) LKŽe, LKA I 49, kūginys LKŽe, LKA I 49, pūnė LKŽe, LKA I 49, tvarčiukas LKA I 49, tvartas LKŽe, LKA I 424, KlskŽ 364, LzŽ 273, ZanavŽ3 49, 510. Tvart dal chiamato namu LKŽe. Storicamente il termine casa è apparso da un abitativo palazzo denominazione vecchie nelle case sotto uno tetto viveta e ritenere animaliuliai. Plėtojantis gyvulininkystei Zemaičiuose si formò una nuova variante dell'edificio abitativo (anche zemaičių chiamato numaliu) con locali per tenere gli animali (LLA 1965: 4243). Tokį pastatą mini e Daukantas: Antrosios durys <...> vedė da casa in tvartą, o kūtę, così chiamatą dal verbo tverti, da ko pascoli tutta la vita tvaru, o dvaru chiamava, kursai pradžioj da virbų nutvertat era, uno laterali pareti con namu stesso turįs, tvarte nel quale era bestiuliai frontieni prisieti, beje karvės, jaučiai (Daukantas 1976: 430). Secondo l'acciaio esecutivo attvarą tvartas ancora chiamato Lituvišku termine diendaržis LKŽe. Anche lui avvicinato dal nome trobesio maudimenti jauja LKŽe. Edificio per tenere gli animali è chiamato denominazione della costruzione covtis LKŽe, LKA I 49. Tvart da chiamato penkiais skoliniais in tre slavizmai, uno latvizmu e uno germanizmu: ×abarės (l. obora LKŽe) LKA I 50, ×stainia (brus. ctaynya l. stajnia) LKŽe, stodas (brus. stado Fraenkel 1962: 910) LKŽe; kūtė (la. kuts) LKA I 49, LKŽe, DūnŽ 162, ZanavŽ1 818; ×staldas (vok. dial. stall) LKŽe, LKA I 50, ZanavŽ3 163. Tvarto nomi sono caratteristica regioninė vartosena. Ampiamente usato il termine varto, egli è conosciuto comunrinemente in linguaggio e in gran parte di tarmių (pietų, midurio e eastern Lituania). Kūtė usata nella parte settentrionale della Lituania, gurbas usato nord eastern kampe, staldas nella parte meridionale delle Žemaičių, pūnė eastern aukštaičių tarmių plote, namas, dangtis e abarės in talune aree del centro della Lituania, kūginys nedideliame eastern aukštaičių tarmių plote (Sabaliauskas 1970: 3049). Su comuni nomi di varto iponiminie sono legate novanta otto specie terminini, significintys destinazione (92 terminai), costruzioni (2 terminai) e dimensioni (4 terminai) peculiarità. La più grande è il gruppo di termini che inseriscono cavlių tvartą. Gli storici notano che questo edificio è chiamato non un unico termine: arklių tvartas, arklių kūtė (Daukantas 1976: 430431). Dalle fonti della viva lingua vedere, che cavlių tvartą žymintys termini costituiscono ventisettini setynių sinonimi filautè. Vie- Terminologia | 2012 | 19 nažodžių terminų yra šešiolika: quattro lietuviški, trys slaviški, du germaniški ir septyni hibridiniai: arklidė LKŽe, LKA I 51, 51, 58, KpŽ 66, LzŽ 23, ZanavŽ1 arkliatis LKŽe, LKA I 50, arklynikas LKA I 50; LKA I 50; LKA I 51 × 51, Kkanušnia (bruska šjušnia) Drsk 136, LKA I sta sta (bruska ctajaja, lka stajnia) LKŽe, LKA I 51 × 16, 166, 34; Zanavžstall (Kraja) LKŽe, LKA 51 × 191; LKA st. arklistaldis (hibr., da lit. arklys e german. staldas) LKA I 51, Lūkkaništė (hibr., da slav. kaniušnia e lat. priesagos -tė) LKA I 51, × slavstainelė (hibr., da slav. stainia e lat. priesagos - ×) LKA I 51, × slavstainelė (hibr., da slav. stainia e lat. priesagos -ikė) LKA I 51, × slavstaininė (hibr., da slav. stainia e lat. priesinia - LKA 51, LKA I 51, × slav. A. Sabaliauskas è attirato attenzione che kaniušnė (kaniušnia) effettivamente pascolinta da baltarusių lingua, a forme con įspraustiniu -kyra apparse già Lituvians linguaggio suolo (Sabaliauskas 1970: 54). Arklių tvartas įvardijamas ir dodici compoundinių terminų, maggioranza di loro ha lietuviškus dėmenis: arklinė pūnė LKA I 50, arklinis ažudaras LKA I 51, arklinis gurbas LKA I 50, arklinis tvartas LKA I arklių dangtis LKA I 50, 50, arklių gurbas LKA I 50, 50, arklių namas LKA I 50, arklių pūnė LKA I 50, arklių tvartas LKA I 50. Mišrių terminų grupelę costituiscono termini, turintys lietuviškus priklausomuosius ir skolintus pagrindinius dėmenis: arklių kūtė (la. kuts) LKA I 50, arkliųstaldas (vok. dial. stall) LKA I 50, arkliųstelingis (la. stelingis gardas, vok. dial. stellinge tvartas) LKA I 51. Karvių tvartas segnalimas vedišimt dviem sinoniminiais termini novenniais unažodžiais e trylika sudėtinių. Quattordici termini sono lituviche sette singolodgie e sette compoundie: bandininkas LKA I 50, galvidė LKŽe, galvijinė LKA I 50, gyvulininkas LKA I 50, karvidė LKŽe, LKA I 50, KzRŽ I 326, karvinys LKŽe, LKA I 50, numas LKA I 50; galvijinė pūnė LKA I galvijų tvartas LKA I 50, LKA I 50, karvinis LKA 50, LKA I 50, karvinis LKA I 50, karvinis TV 50, LKA I 50, LKA I 50 Anch'io farratura di vavii è chiamato dviem slavizmai: ×abarės (brus. абора, l. obora) LKA I 50, ×valaunios (brus. валоуня jaučių farartas) LKA I 50. Sei compositi termini sono misrūs tutti loro appartenonieri dėmenis è lietuviški, e principali latviški o germaniški: bandos kūtė (la. kuts) LKA I 50, galvijinė kūtė (la. kuts) LKA Robertas Stunžinas | Ūkinių pastatų liaudies terminija I 50, karvidžių kūtės (la. kuts) LKA I 50; bandosstaldas (vok. dial. stall LKŽe) LKA I 50, 192 × galvijųstaldas (vok. dial. stall LKŽe) LKA I 50, 50. × karvinisstaldas (vok. dial. stall LKŽe) LKA I Jaučių tvarto denominazioni grupelę costituisce quattro sinonimici termini due lietuviški e due ibridi: jaučiatvartis LKA I 50, jautidė LKŽe; ×builinė (hibr., da germ. builis e liet. preesagos -inė) LKŽe, ×jautstaldis (hibr., da liet. jautis e germ. staldas) ZanavŽ1 567. Menziona che karvių e jaučių tvartą žyminčius terminus si può valutare dvejopai bendrųjų tvarto pavadinimų hiponimais oppure termine galvidė hiponimu. Il termine galvidė ancora va e comune al nome di galvijų tvarto galvijų tvartas LKŽe. Kiaulių tvartas chiamato diciannove sinoniminių terminų. Sei termini sono unavorodžiai, di cui tre sono lietuviški, due hibridiniai: kiauliatvartis LKŽe, LzŽ 116, kiaulidė LKŽe, LKA I 51, kiaulinys LKŽe; ×kiaulinčius (hibr., da liet. kiaulė e slav. preesagos -inčius) LKŽe, ×kiaulinyčia (hibr., da liet. kiaulė e slav. preesagos -inyčia) LKŽe. Toks pat tvartas ancora innominijamas e arklių tvarto nomeazione ×kaniūkšlė (brus. kanyušnia, rus. konyušnia LKA I 51) LKŽe. Tri termini deilika sono compositi, nove sono lietuviški: kiaulinė pūnė LKA I 51, kiaulinė pūnelė LKA I 51; kiaulinis gurbas LKA I 51, kiaulinis gurbeli LKA I 51, kiaulinis gurbelis LKA I 51; kiaulinis tvartas LKA I 51, kiaulinis tvarčiukas LKA I 51, kiaulinis tvartelis LKA I 51, kiaulinis tvartukas LKA I 51. Mišrių terminų grupelėje predomina termini con lietuviškais priklausomaisiais ir hibridiniais pagrindiniais dėmenimis: kiaulinė ×kūtelė (hibr., da la. kuts ir liet. priesagos - 51, LKA I germ, kiaulinis ×staldalis (hibr., da lat. staldas ir liet. priesagos - 51, LKA I kiaulinis ×staldukas (hibr., iš. staldas ir liet. priesagos - 51, LKA I 51. Un termine ha Lituvišką priklausomąjį dėmenį e latvišką maininį kiaulinė kūtė (la. kuts) LKA I 51. Avių tvartas contrassegna a sette sinonimici termini: penkiais liteviškais, uno germanišku e uno hybridiniu: avidė LKŽe, avikinė LKŽe, avinykė LKŽe, DrskŽ 25, avininkas ZanavŽ1 86, avitvartis LKŽe; ךkūnia (vok. dial. schūne) LKŽe; ×avinyčia (hebbr., da liet. avis e slav. preesagos -inyčia) LKŽe. Nedidelės sono uccci delle tvartų denominazioni grupelle. Vištų tvartas viene denominato cinqueia termini sinonimici: trimis lietuviškais, uno slavišku e uno hybridiniu: vištidė LKA I 52, LKŽe, vištinė LKŽe, vištinykas LKŽe; ×katukas (brus. кoтyx, l. kotuch) LKŽe, KltŽ 103; ×vištinyčia