scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Janio Endzelyno terminologinės įžvalgos

Solvita Labanauskienė

Full text

173Terminologia | 2012 | 19 Janio Endzelyno terminologiche inzzvalgos SOLVITA LABANAUSKIENė L'istituto delle lingue Lietuvių ESMINIAI VOODŽIAI: baltų kalbos, latvių terminologija, lietuvių kalba, terminologijos pricipai Janio Endzelyno per il 140esimo anniversario della nascita <...> Kā bitīte medu sūca, Tā es ļaužu valodiņu. Es saliku vārdu ziedus, Kā puķītes vainagā <...> (da latvians liaudies dainos)1 Indoeuropeista, più famoso XX a. latvista Janis Endzelynas (Jānis dzelīns) nacè 1873 m. vasario 22 d. (pagal senąjį kalendariu 10 d.) Enšiaurės Latvijoje, vicino Valmieros città. Mirė 1961 m. luglio 1 d. Kuoknesėje, sepolto a Rygo, Rainio kapinėse. Gli più di mezzo secondo fa era destinato diventare uno dei più grandi lingubininkų latvians. In questo articolo brevemente viene presentata J. Endzelyno attività scientifica, lingbinės nuostatos, particolare attenzione viene assegnata alle sue terminologiche pažiūrom. Latvių milžinas2, come lo descrivono maggioranza degli studiosi, J. Endzelynas kalbotyrą studiò in Estijoje (all'epoca Dorpato, attuale Tartu universitete) e in Ucraina (all'allora imperiale russa ex Kharkov universitete). Le sue prime pubblicazioni scientifiche apparì negli anni di studente sotto lo pseudonimo Kaugurietis (peggio luogo di nascita Kaugurų valsčiuje) (Zīriņae 2012). Dal 1920 m. da Charkovo persikėlė in Rygą e cominciò lavorare presso l'Università statale lettice. 1920 m. la sua iniziativa qui istituito filologia baltă dipartimento, cui tutto il tempo lui stesso e guidava. J. Endzelynas leggeva latvians language kursu, dėstė lietuvių ir prū1 Le parole su kalbą imti da una delle J. Endzelyno preferitetissime canzoni. 2 Pirmasis così J. Endzelyną chiamò K. Būga. 174 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologiche intužvalgos sų, senąsias germanų kalbas, sanskritą e altri argomenti di linguotyros comparativosios. Le sue lezioni si contrassegnarono di straordinaria sistematicità, abbondanza dei fatti, preciziškumu (Sabaliauskas 1962: 305). J. Endelynas liberamente utilizzava diversi fatti linguistici, susiedendoli in logicamente aiškią, tikslią sistema. Nè un singolo scienziato lettonio non è stato eletto a membro di così molteplici istituzioni e organizzazioni come J. Endzelyns egli era non solo europeo (Cecijos, Estijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos, Amerikas e German.), ma e membro onorario della linguavistų draugija (EL kt: 155 1972). Durante sessant'anni con sopraum anno trukusį intensivios attività scientifica periodo kalbotyrininkas pubblicò over 300 opere di latvian, rusų, vokiečių, lietuvių, italų, prancūzų, polkų lingue. Tra pamatinių J. Endzelyno baltistikos darbų minėtini: Славяно-балтийские этюды (Slavų ir baltų etiudai), 1911 m.; Senprūšu valoda (Senovės prūsų kalba), 1943 m.; Baltu valodu skaņas un formas (Baltų kalbų garsai ir formos 1957 m. išleista lietuvių kalba), 1948 m.; Ievads baltu filologiijā (Baltų filologijos įvadas), 1945 m. Importbu menzionati 1951 m. seconda volta Rygoje esleistą Latviešu valodas gramatika (Latvių kalbos gramatiką)3, nella quale, spiegando latvių kalbos faktų istoriją, J. Endzelynas dažnai rėmėsi ir lietuvių kalba. In quel certo senso questo veico può essere considerata la prima grammatica delle lingue baltì, dove i fatti della lingua latvia vengono presentati in primo luogo (Sabaliauskas 1982: 109). 19211940 m. J. Endzelynas redagava la rivista Filologu biedrības raksti (Filologų draugijos straipsniai, isleista 20 numerių). La maggior parte del linguistico lavori suddetta in keturtomę lavori di seltina Darbu izlase, destinata baltistikos, paragonamosios istorinės kalbotyros, latvių etnogenezės, dialektologijos, toponimikos, kalbų kontaktų, aktualiem latvių kalbos kultūros, leksikografijos ir kt. klausimams sričių aptarti. BENDRINS KALBOS NORMINIMO PAŽIŪROS Dainos Nytinios nelle parole, J. Endzelyno teoriche pugiūras si possono sussistere, sulla base variiriapurii studi del patrimonio scientifico (Nītiņa 1972: 12). J. Endzelynas insieme con un altro famosi labiininco latvii Karliu Miūlenbachu (Kārlis Mīlenbahs) sviluppò e consolidò fondamentali principi di normminamento della lingua latvia. Mokslininkas, seguendo Leipcigo scuola linguistiis, scrupulosamente esaminò ogni dettaglio della lingua in vari suoi raidos eta3 1958 m. per questo lavoro J. Endzelynui primo scienziatinkui è stata dedicata la Lenin premia. 175Terminologija | 2012 | 19 puose. A lui erano importanti non solo storici dati della lingua latvia perseguendo una valutazione oggettiva, egli suggerì prendere paragonamento, i. e. i propri fenomini linguistici paragonare con cogniniškis lingue (Porīte 1973: 70). Tarp più importanti principi di normminamento della lingua J. Endzelynas mini atranką. Già tale stesso principio significa certe perdite scegliendoci cosa da qualche, che cos' dobbiamo rinunciare. Quindi anche semplice selezione è lavoro responsabile, è importante prendere, quello che appropriamissimo e più valido, e rifiutare pastesnių e nerequisingų variante. Il lavoro norminale soltanto selezca non siirimita, bisogna creare e tutta nuovi, linguaggio nanti o da essa direttamente non prese fenomini (Kniūkšta 2001: 142). Come e Jonas Jablonskis, J. Endzelynas guardava la nobiltà della lingua nativa. Aperturai e rigidamente, criticamente kėlė lingu error, netaisyklingumus. Il professore era caratterizzato esteriore precisione (Ādamsons 1999: 5), linguibis korektiškumas: parole significazioni pazymas, grammaticale regolaignum e sonambumo (Celmiņa 1999: 36). Questo egli richiedeva e da ogni parlančio sia rašančiojo. Kalvių kalbininkė Tamara Puorytė (Tamāra Porīte) elenca questi J. Endzelyno criterio di normminimo della lingua: 1) vecchiazza delle parole formų arba konstrukcijų, 2) tradizione e diffusione del consumo delle parole formų arba konstrukcijų, 3) analogija, 4) semantico ruolo delle parti della parola, 5) economia della lingua, 6) chiaro, 7) regolingume (Foruma 71 […] 74). Kurdamas bendrinesa norme del linguaggio, didelę significamento J. Endzelynas teikė latvių liaudies dainom (Endzelīns I: 31). Il suo parere, senosios liaudies dainos l'unico puroas fonte della lingua latvių, quella lingua, in cui passato parlavano latviai, nemokėję né stranimų kalbų, né bendravo una lingua, nella quale fosse stata germanizmų e slavizmų (Endzelīns III2: 236–237). Mokslininkas enfatizzò significatività delle lingue vicine. J. Endzelynas come esempioio latvians kalbai mostrò litevians lingua, spesso nei suoi tyrinėjimuose applicò litevians kalbos faktus (Nītiņa 1972: 11). Questo si vede e negli Stati Uniti d'America editi nel libro Professora J. Endzelīna atbildes. Rīgas latviešu biedrības valodniecības nodaļas sēžu protokoli 19331942 (Profesorius J. Endzelyno atsakymai. Rygos latvių draugijos kalbotyros skyriaus posėdžių protokolai 19331942), pvz. : Kā pareizi saukt testa alikumu (Die Glatze, плешь)? Atb. : Glika tekstā atrodams vārds pleĩķis, ma tas ar savu ķ skaņu nav latvisks. Derētu introdest nuovo nome pleĩce, che atbilstu lš. pleĩkė (Endzelīns 2001: 23). 176 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologικές įžvalgos Vai правильно esamība (das Sein)? Atb.: šai nozīmē labāk sacīt esme (kā lš. esm) un ira. Abu šo vārdu nozīmes varētu šķirt (Endzelīns 2001: 24). Ateljē vārda invece, cos and bez latviskas galotnes, varētu lietot vārdu dirbīkla (sal. o lš. dirbyklà) un Priekulē pazīstamu verbu piedirbt = pietaisīt) (Endzelīns 2001: 32)4. In menzionati seduti della Rygėos latvių draugijos sono stati esaminati sintassės, stilistikos, rašybos, terminologijos e altri settori questioni. Juose hanno partecipato e rappresentanti Lituani Petras Jonikas e Jonas Kabelka. La lingua Lituavia J. Endzelynas imparò autovarankiamente e essa gli divenne non solo ausiliaria mezzo per altre lingue studiare, ma e direttamente oggetto di studiamento (Sabaļausks 1959: 23). Nei Lituvians žurnalus (Lietuvių tauta, Archivum Philologicum) scrisse articoli, interėjosi culturalmente vita Lituani. J. Endzelynas con grande sincernità sempre menėva kalbininkus liteuvį Kazimierą Būgą e estą Paulių Aristę (Paul Ariste) (BitīteMurele 1999: 25). K. Būgą latvių scienziatore incoraggiano andare parolaynininko caleu (Vosylytė 1956: 88). Non dimenticato rimase e J. Jablonskis. Jį J. Endzelynas menzionò come insegnatrice, imparokiusì dei teorici soggetti e padėjusì gestire terminiją. J. Endzelyno recenzioni nelle, scritti e prima Secondo mondiale guerra, e posario anni, particolarmente atsclidgea disposizioni della lingua. Scrivendo su testi di traduzioni, lui suggerì quanto possibile più rispettare originalalo, ma e nonkriausti savosios lingu (Endzelīns I: 656). Secondo lui, deve essere intrisauciata in lingu spirasią, gyvastį. Nuove forme della parolai derivare J. Endzelynas ispirèpimo semdavosi da scrittori. Valentina Skujinia (Valentīna Skujiņa) sottolineò, che J. Endzelynas laikėsi opinè, che lingua è un vivente organismo, che cambia e migliora insieme con comunomene. Pertanto spesso ciò che viene ritenuto giusto un periodo, dopo il quale tempo può rivelarsi non bettinato (Skujiņa 1972: 27–28). 4 Verstimas: Come si chiama regolarmente nuplikusia posizione della testa (Die Glatze, плешь)? Ats. : Gliko testo riteniamo la parola pleĩķis, ma lui, nel quale è suono ķ, non è latviškas. Occorrebbe introdurre una nuova parola pleĩce, che corrispondesse ai liet. pleĩkė (Iš Kalbotyros sezione seduta, avvenuta m. dicembre 7 1933 d., cui guidava J. Endzelynas). È regola la parola esabilità (das Sein)? Ats.: a questo significato meglio chiamare esme (caip liet. esmė) e ira. Entrambe le parole dovrebbero significati separare (Iš Kalbotyros sezione seduta, avvenuto 1933 m dicembre. 21 d., che era guidato J. Endzelynas). Invece del termine ateljē, che non ha galūnė caratteristica delle lingue latvie, meglio sarebbe usare il termine dirbīkla (plg. liet. dirbyklà) e Priekulėje žinomą veiksmažodį piedirbt = pritaisyti) (Iš Kalbotyros skyriaus posėdžio, avvenuto m. 27 settembre 1934, al quale guidava J. Endzelynas). 177Terminologia | 2012 | 19 TERMINOLOGIJOS DARBO PRINCIPAI Praktina attività della lingua J. Endzelynas iniziò XIX e XX amžių sandūroje, i. i. nello momento, quando vyravo individualūs latvių autorių creare nesunorminti parole. Nel periodo, come sostiene latvių terminologė V. Skujinia, in Lettonia non era ancora costituito termini di creazione principi (Skujiņa 1972: 17). V. Skujinia è scrisi su del famoso kalbininko lettoni nuopelnus terminologijai. Secondo lei, J. Endzelyn non ha pubblicato un separato studio dedicato ai problemi di terminologia, tuttavia la sua opinione su questa questione scientifica può formarsi, perskaičius knygą Dažādas valodas kļūdas (Įvairios kalbos klaidos) (I edition. 1928 m., IV edition. 1932 m.), anche separati articoli di libri da lui redaguoti (P. Ozoliņa Valbosas praktes jautājumi (Kalikos praktikos klausimai) (1935) e V. Rūe Valbosas rakst un jautājumi (Kalbosas ir rašybos (1940)) (Skujiņa 1972: 23). J. Endzelynas terminologiei scrisse articolinelli, che uscirini periodicamente pubblicazioni, ad esempio, Dzimtenes Vēstnesis (Tėvynės žinios), Latvijas Sargs (Latvijos sargas), Latvis, Latvju Mēnešraksts (Latvių mėnesinis leidinys), Skolotāju Avīze (Mokytojų laikraštis) e kt. Egli terminologiji lavoriis contribuì al latvians lingua terminijos tvarkybos. M. 1919 all'inizio Peterburge formata primai terminologijos komisija Latvju termin komisija (Latvių terminų komisija). Sui stessi anni esarą Ministero dell'Istruzione proposta terminologia commissione istituita e Rygoe, che è stata scartata in sekzioni e tvarkè termini di varie aree. Lei operò fino al Secondo guerra mondiale. Terminologia commissione è stato subvaldi speciali kalbotyros commissione, che costituì 7 membri: J. Endzelynas (į veiklą įsitraukė 1920 m.), Ernestas Blesė (Ernests Blese), Paulas Dalė (Pauls Dāle), Vilis Plūduonis (Vilis Plūdonis), Linardas Laicenis (Linards Laicens) e kt. questo comitato il compito era di verificare la parte lingubinę del lavoro eseguita seczioni (Skujiņa 2002: 16). J. Endzelynas è stato nominato consulente. 1922 m. commissione esleuto Zinātnικές terminoloģijas vārdnīca (Terminologijos žodyną), nel quale termini riportati rusų, vokiečių e latvių lingue. Qui pubblicati più come dezimtia settori di termini: kalbotyros, filosofije, diritti, finanza, arte, chimiji, matematios e kt. Terminologia dizodyne vengono presentati latviškos kilmės terminai (liaudies terminai, naujadarai) e svetimžodžiai. Tuttavia il vocodyne non fùsta e purismo: nel 1922 m. dizionario accanto ai termini internazionali erano forniti termini artificialmente creati non comprensibili (Grabis 2006: 224), ecc.: inerce kutrība, klients 178 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologiche įžvalgos pienāksnieks, koeficients reizulis, koridors starpeja, signalizācija ziņdošana, temperatura siltkāpe, tēze dēts e kt. Come visto, Latvians terminų komisija cercò isguiti la maggior parte delle parole internazionali (juos J. Endzelynas ancora chiamava moderniimi svetimybėmis), keisandoli naujažodžiais. Nella stampa sono stati annunciati sondaggi in questo modo nella creazione del termine è stata inclusa e societàè. Posirodžius Terminologijos vārdynui, nei media lo presa presa actriai criticare. J. Endzelynas pubblicamente pubblicò tre lettere, indirizzate a uno dei critici […] dottor delle scienze mediche Herman Buduli, che chiamò dizioninio stipriai paviršutinišku[…] questioni terminologiche (plačiau žr. Endzelīns iii 1272:[…]133). Il kalbinista latvians scrisse rigorosa risposta, con cui appoggištarava ingiustificate e absurdamente critiche. Le lettere di risposta indicarono non solo i motivi della scelta dei termini escritticati da H. Budulio, ma e definirè principi di creazione dei termini. Trižodžiai termini di J. Endzelyno sono considerati ormai termini, e definititimis, ad esempio, elpas rīkles vāks (antgerklis). Suo parere, è importante che prima fosse raccolto tutti le parole usate nella folud, e solo dopo che si può afferrare parole di darybos (Skujiņa 1972: 22). Infino significativo, secondo lo scienziato, collaborazione degli specialisti e kalbininkų. Nel terzo e quarto decenni del XX a. in Lettonia avvieneva abbastanza intensivo lavoro di creazione di termini, tuttavia questo era fatto non sistematicamente, nederinant e non coordinando terminie di varie aree (Skujiņa 2002: 18). J. Endzelynas deplorò che creando terminis, i lettui con i lettvi reciprocamente noniderino così possibile era formare nemažai bendrų abiem popoli terminų (Endzelīns III: 373). Di suo parere, col passare del tempo terminiją bisogna sempre pattificare, rinnovare, appiellirsi. Il kalbinista latvians è redagavęs non uno dizionario, tra loro e qualche terminų dizionni. 1939 m. èleisto dvikalbis diccionas terminų Vāciski-latviska elektrotechniskā vārdnīca5 (Latvijas Elektrotechniskās biedrības terminoloģijas komisijas sakopojums. [Red. J. Endzelīns]. Rīgā, 1939) (Vokiečiųlatvių kalbų elektrotechnikos žodynas), il cui terminus peržiūrėjo J. Endzelynas. Questo fu il primo dizionario destinato elettrotecnicai, nel quale accanto vokiškų terminų fu presentato e latviški (apie 5000 terminių). 5 Secondo Latv. elettrotechninis dizionario. J. Endzelyno opinione, secondo le tradizioni della lingua latvian regolaig nomeamento sarebbe elektrotehnikā vārdnīca (elektrotechnikos vārdynas), poiché forma kilmininko significa appartenimento, e preesagos - vedinis žymimi rūšiniai santykiai, pobūdis. Esattamente in tali casi rusų e vokiečių lingue viene usato l'attributo (Skujiņa 1999: 104105). 179Terminologia | 2012 | 19 V. Skujinios, 1939 m. dizionario confermò che alloraina attività dell'intelligentsia latvia davè buoni risultati […] la maggior parte dei termini è usata e nell'attuale linguaggio. Questo, prima di tutto, trumpi e patogūs termini galūnės -e vediniai, e, secondola, sudurtiniai terminai. Noterà che parte dei latviški termini costitui secondo il esempio del vokiečių lingua (Skujiņa 1999: 101). Menėtini qualche J. Endzelyno redaguoti dizionari, nei quali egli verificò non solo korektūrą, ma e taisė terminus, nomenklatūrinius nomi e definiti (Bibliografija 1958: 11): Latviešu pareizrakstības vārdnīca (Latvių rašybos vārdynas). Sakārt. Ed. Ozoliņš. Red. J. Endzelīns, Rīga, 1924. Svešvārdu vārdnīca (Svetimžodžių vārdynas). Sakārt. Ed. Ozoliņš. Red. J. Endzelīns, Rīga, 1926. Tautsaimniecības vārdnīca (Tautos ūkio vārdynas). 1.–4. [Incompiuta]. Galv. redaktors: E. Dunsdorfs. Redattori: A. Aizsilnieks, K. Bērziņš, L. Šulcs. Valodas editori: J. Endzelīns, E. Hauzenberga-Šturma. Krievu valodas redaktrise N. Sinaiska-Lapa. Rīga, 19431944. Auziņš A., Kleinbergs F. un Plostnieks F. Vāciski-latviski grāmatrūpniecības termini (Vokiečiųlatvių kalbų knygų pramonės terminai). Red. A. Augstkalns. [Korektūrā grāmatu skatīja prof. J. Endzelīns un deva dažus priekšlikumus un aizrādījumus]. Rīga, 1940. Latviešu, vācu un krievu grāmatrūpniecības vārdnīca (Latvių, vokiečių ir rusų kalbų knygų pramonės žodynas). Sakārt. A. Auziņš, (Vārdnīcas nomenklatūru rediģējis prof. J. Endzelīns), Rīga, 1942. Da questi dizionii si può giudicare sulle linguine pažiūras dello scienziato lettonio, nonché su criteri di costituimento dei termini. La maggior parte dei modelli di termini forniti in esse sono produttivūs e oggi. Milžinišką darbą J. Endzelynas eseguì assieme con K. Miūlenbachu preparando uno dei più grandi latvių žodynų Latviešu valodas vārdnīca (1923 1932) (Latvių kalbos žodynas). La parola gausu tarmybių, che fornisce possibilità usare e riempire la attuale terminiją (žr. Skujiņa 1972: 30). Questo dizionario ancora è importante e nel fatto che qui si può trovare molta lingua Lituania utile di materia etimologica. Lavorando pratico lavoro della terminologia, J. Endzelynas attirò attenzione a parole di darybą. Egli enfatizzò i mezzi di fabbricazione delle parole unareikšmiškumą (Skujiņa 1972: 24), i. i. būtinumą prendere in considerazione il ruolo semantico (funzione) di ogni parte della parola. Sviluppando vedini di significato astrattiva, J. Endzelynas produttiva più preesaga laikė -ība (intensivesnėms o pastovesnėms peculiaritàam chiamiti), ecc.: agrīnība ankstivumas, dīdzība dygumas, nodarbinātība aprūpinimas darbu; 180 Solvita Labanauskienė | Janio Endzelyno terminologiche intužvalgos rība pastovumas e kt. Požymiui o būsenai introdurre egli ustava preesaga -ums vedinius. Di questo tipo vediniai hanno concretesnę significato, essi vengono utilizzati per chiamare separą caso o laikiną būseną, ecc.: nopietnums rimtumas, patiesums teisingumas e kt. J. Endzelynas proponeva nuovi terminus fare con galūne -e: tali vediniai ha più breve formà e più apibendrintą significato, i. i. può chiamini e processo di attività, e risultato (Saule-Sleine 1972: 11), ecc.: aizdedze uždegimas, bīde šlytis, slīde slydimas e kt. Kalvinista lettvių kvietė nuošaly nonlasti e dūrinių, che patogu usare, poiché loro una parola permette esreikšti composti concetti (atitinka terminų trumpumo reikalavimą) (Skujiņa 1972: 11), ecc: darbietilpība darbo imlumas, sausumizturība atsparcietumas sausrai, ziemība atsparumas žiemai e kt. occupittumas, notuĮ latvių kalbos terminiją J. Endzelynas įtraukė molti nuovi parole, senza quali neapseinama e attuale terminijoje. Molti dei suoi termini proposti, in particolare costituiti con preesaggi e galūnēm e dūrinių, si sono radicati nella attuale lingua latvia, eg.: aptumsums užtemimas, attieksme santykis, dārzeņi darzovės, dotumi duomenys, dzinējrats smagratis, izvirdums išsiveržimas; protrūkis, laimests laimėjimas, privārds prielinksnis, pārstāvis atstovas, vide aplinka, ziede tepalas e kt. J. Endzelynas particolare attenzione ha dedicato all'analogia. Sviluppando nuovi parole, egli applicò parziali, già esistenti in linguaggio latvio, modelli di parole (Porīte 1973: 7172). L'olbinista latvians non metteva parole di darybos secondo altri linguaggi esempius. I mezzi del linguaggio, secondo J. Endzelyno, sono parole di mutamento da tarmių, anche da lietuvių o prūsų lingų o savų darimas. Savosios kalbos leksiką, come più importante al termine fonte, è enfatizzato e creatore della teoria della terminologia lituani Stasys Šalkauskis (plačiau žr. Šalkauskis 1991: 2460). Dopo la Seconda guerra mondiale 1946 m. fu istituta Latvijas (allora ancora TSR) Mokslų akademijai pavaldi Terminologijos komisija (pirmiausia fu chiamata Latviešu valodas terminoloģijas un pareizrakstības komisija (Latvių kalbos terminologijos ir rašybos komisija), successivamente nome abbreviato e ribattezzato in Latviešu valodas terminoloģijas komisija (Latvių kalbos terminologijos komisija) (Skujiņa 2007: 5)). J. Endzelynas divenne capo scientifico del dipartimento Kalbo dell'istituto di Lingua e letteratura. Accanto agli capitalini latvians di ricerca linguistica J. Endzelynas trovato tempo e attualiemi linguistiche pratiche e terminija interrogamenti. Tuometinė Latvijos TSR 181Terminologia | 2012 | 19 Mokslų akademija ėmė permettere giornalista Zinātņu akademijas vēstis (Mokslų akademijos žinios) e come separato priedą Terminologijos komisijos biuletenius (in 30 anni uscì 42 terminų biuleteniai). In esse sono stati dediti commissioni da isnagrinare e approvare latviški termini di varie aree e rusų kalbos terminų atitikmenys. Tad dal 1946 m. fino al 1955 m. J. Endzelynas lavorava Mokslų akademijos latvių kalbos terminologijos komisijoje, scrisse atsiliepimus su scienza, arte e tecnica dei settori terminus, li precisino e kūrė nuovius žodžius. Terminų darybos questioni preziose consultazioni egli fornì a molti specialisti (Skujiņa 1972: 30). Dal 1946 m., fondando l'Accademia Lettica Mokslų Kalbos ir literatūros institutą, J. Endzelynas dirigeva il reparto del linguaggio, e successivamente fino proprio alla morte settore delle paroleyn. IŠVADOS J. Endzelynas non solo uno dei più importanti latvistų, ma e baltistų. Egli è uno dei principali principi di norminamento della lingua latvia sudarytojų. J. Endzelyno principi di essenza rigorosamente seguire fatti della storia della lingua, paragonare con parentiniškomi lingue, atletti, cosa appropriamissima e valutissima, seguire la lingua purità, grammaticale regolabilità, sonambumo e osservare le parole significativi. Grazie ai suoi lavori teorici e pratici lo scienziato contribuì alla creazione della terminologia latviška. Le sue pauzioni teoriche, destinate ai problemi di terminologia risolvere, esprimevia da libri destinati agli affari pratiche della lingua Įvairios kalbos klaidos, variosi giornali e riviste latviškiose apparsiusių articoli, redaguotų terminų, svetimžodžių e rašybos žodynų bei knygų. Valinga materia ai terminì dei litaui può essere trovata J. Endzelyno e K. Miūlenbacho rengtano Latvių kalbos žodyne. Didelę importanza scienziatore fornì liaudies kalbai, la considerò una delle principali fonti della terminia. Egli proponeva creare naujadarus solo allora, quando non ritrovata la parola usata nella gente. In linguaggio latviu il preesaga produttiva laikė -ība e -ums, siūlė naujus terminus daryti su galūne -e e nevengti dūrinių (trumpumo kriterijus). Il lingubinista latvių non riconosceino lungų, descritomojo carattere terminų trižodžiai terminai di lui erano considerati definititi. Egli particolarmente enfatizzò kalbininkų e collaborazione di specialisti di vari campi. J. Endzelyno grazie la latvių terminija è stata svilupptojama, pildoma e trattkoma, a nemažai i suoi creurtų terminų tebevartojama e ora.