Morfologiniai anatomijos terminų variantai XVII–XVIII a. lietuvių leksikografijoje

105Terminologia | 2012 | 19 Morfologiniai anatomijos terminų variantai XVIIXVIII a. leksikografijoje Lituães PALMIRA ZEMLEvIčIūTė Instituto das línguas Lietuvių ESMINIaI VOZŽAI: medicina, termo de anatomia, variante, morfológico variante, vocabulário ĮVADINS PASTABOS Com relação à medicina palavras e palavras conjuntos podem ser encontrados já primmuosias fontes escritas lituanas comunaosias transchiamuosias bvikalbias (dažniausiai vokiečiųlietuvių e lietuviųvokiečių kalbų) diccionários, turvias uma importância didelę não só na raida da escrita e leksikijos da língua lituânica, mas e na criação de terminografia da medicina. Luminosa memória o médico lituano anatoma e antropólogo professor Gintautas Jurgis Česnys (19402009), tyrinėjęs lietuviško anatomijos vardyno istoriją, suas origens considera Konstantino Sirvydo trikalbį (lenkųlatynųlietuvių) vocínio, cujo nemaža parte das palavras é tapę terminis da anatomia e tebevartojami até agora, por exemplo, alkūnė, burna, cabeça, gomurys, kaklas, kepenys, kirkšnis, mom, pakaušis, degraus, palma, smakras, cerebros, coração e kt. (Česnys 2002: 56). Šiuos e outros principais partes do corpo e órgãos, bem como seus produzidos lixões įvardijančius palavras rasimos e posteriores já Mažojoje Lituânia escritos diccionários. Assim, as fontes do artigo são os seguintes XVIIXVIII a. Didžiosios e Mažosios Lietuvos (toliau DL e ML) diccionários: Dictionarium trium linguarum, In usum Studiosae Iuventus, Avctore [...] Constantino Szyrwid (toliau SD), Clavis GermanicoLithvana (toliau C), Lexicon Lithuanicum (toliau Lex), Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm, dar Brod [...] von Iacobo Pillowskij, Zocencent Cantore Trempensi (toliau B), Voclarivm Deutsch von Litico=Germanicvm, et Germanico=Germanicv Friedmann von Wilhelm von Hutz (http: www.wikipedia.org) 106 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminos variantes | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje Objeto do artigo escolhida uma terminos médicos semantinė mikrosistema termos de anatomia. Das mencionadas leksicografinas fontes coletar até estes dias vartosenoje sobreviviem (t. y. terminis medicinais tapę) e nãoubortam-se conceitos da anatomia humana (kūno parte, organs e seus produzidos lixões) introduzirantes palavras e jama viena terminų variantų rūšis – morfologiniai variantai. Jie sugrucompoções de palavras. Nagrinėpuoti em o mesmo conceito a introduzirem linhas de variantes de termos (de um total de 58 linhas e 216 diferentes variantes). Pretende-se descrever XVIIXVIII a. DL e ML vocynos morfologicos terminos de anatomia varios, estabelecer seus tipus e potipius, pelo menos quanto apaiškinti terminos varijamento razão e mostrar sua raid. Várias palavras de contaytina por causa de alguns terminologias conceptos. No artigo escolhido usar varianto1 termo. Aqui remiamasi tradicionaline seu samprata variante considerado da mesma significância, mas diferentes raiškos únicavoodis ou composto termo. Nagrinėjamam terminos variões tipo e seus potipiams nomear também tradicionalmente usados morfologinių (giminės, skaičiaus, galūnių) variões termininai. Normalmente linguotyros e terminologia na literatura consideram variantes tais unidades de linguagem, que diferem algum que seja um sinal, com base ao qual eles se escirstam em separadas espécies. No entanto, material investigada mostrou que tais variantes puros exama muito poucos. A grande parte dos vocabulários termos de anatomia diferem pelo menos dois, e às vezes e mais traços2. Portanto, no artigo ainda são usados os termos crynieji variantes, mixrieji variantes. Terminu grynieji variantes chamam-se termosinos, que, como já foi mencionada, diferem apenas um (falbamu caso morfologiniu) sinal, e termo mistrieji variantes introduzirijami termosinos, besiskiriantys dviem ou mais sinais. Neste caso distinguível morfologico sinal é considerado principal, e distinguíveis fonetiniai e ortografiniai secundários sinais. Dois e mais a mesma noção é nomeijanças grupo de variantes chama-se variões eilute (plg. sinonimos eiluté). 1 O conceito Varianto terminologicamente é bastante detalhadamente discutido no artigo de Astos Mitkevičienė (žr. Mitkevičienė 2004), portanto neste trabalho não leivida-se em detalesnes considerstbas teóricas, apsirimô-se indicando autorê posição e literatura sobre esta questão. 2 Por esta razão cistear variantes de termos de anatomia em separadas espécies é bastante kebloka, mat variantes, que pertenceriam só a uma qualquer espécie, muito rẽta aqueles mesmos variantes podem ser atribuídos a diferentes espécies. Portanto, neste trabalho a classificação das variantes escolher como base distinguimiais morfologicos sinais das variantes dos termos de anatomia. 107Terminologia | 2012 | 19 Variantiškumas3 característica não só da linguagem, mas e da ciência, técnica e arte srita terminias (históricas ou atuais) peculiaridade. No entanto bene brilhantemente ele é visto precoyvuosias escritórios textos, quandoet escritomoji língua ainda só foi criada. Assim completamente compreendama diferente da mesma palavra pavidal de gausa não só separos, mas muitas vezes e do mesmo autorus escritos. Pode-se fazer pressuposto, que investigando alguma área terminijos origens, variantes ir vartosenos polinkius. ajuda a revelar terminos raidá, suas selecções morFologiniAi VAriAntAi Neste trabalho morfologiniais consideram palavras formas darybiniai e kaitybiniai variantes (žr. Župerkaūna 1983: 28, Miliitė 2009: 143, 172, plg. Akhmanova 2005: 71). Nos diccionários falbamos encontrado três tipos de giminês, números e galūnių morfologicos variantes. Mais freqüentemente morfologiniai variantes são umavoodžiai termos de anatomia, compostos terminos apitaikė apenas poucos seus variantiški são kinininiai ou espécieiniai dėmenys. 1. GIMINS VARIANTAI A este tipo de variantes morfologicas pertencem principalmente monojadzes termos de anatomia fileutes (de um total de 17 eilučių e 78 variantes diferentes), que constituídos termos diferem kinine um (um) membro (s) da fileutê de variantes são femeriškosios, outro (kiti) masriškosios giminės: Alkūnė 4 (lot. cubitus) Ałkune5, lenk. Lokieć cłonek rekt od pregubu á do dłoni, lot. Cubitus, vlna, lacertus SD 2536 Alkune, vok. / Ellenbogen B I 406747 Elkune, vok. B Arm I 11922, Elkune, vok. Ellen3 Sobre ele foi escrito considerável número de teóricos trabalhos (straipsnių e livros) (plačiau sr. Miliūnaitė 2009, Авербух 2003, Татаринов 1996 e kt.). Autores Lituães e russos teóricas insjuntas com a questão dos termos varijamento Ахманова 2005, Бабанова 1994, Граудина 2003, Лейчик 1994, Марузо 2004, Сложеникина 2005, rėmėsi lietuvių terminologai, nagrinėdami konkrečių mokslo sričių (literatūros, statybos) terminų mikrosistemas (žr. Mitkevičienė 2004, Stunžinas 2008). 4 Termo da atual anatomia nomenklatūra (žr. MedŽ). 5 No artigo termos de anatomia são apresentados escritinhos do original e segundo abėcėlė. Membros das variantas fileutês ensinam-se cronologicamente, i. y. tendo em conta ao dicionário, do qual tirado o termo, inscrição data. Po termo daodami de outras línguas lenkų e latynų (K. Sirvydo žodyno) e vokiečių atitikmenys, sutronização fonte (jis apresenta-se tal, qual é Lietuvių kalbos žodyne) e páginais. Diferentes variantes de termos escrevem semichauodadas letras. 6 Página do original. 7 Página originalalo e linhautê. 108 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminų variantai begen | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje C I 5118, Elkune, vok. Ellenbog[en] Lex 309 Élkúne, vok. B i 11921 Arm Elkuns, vok / Ellenbogen B I 40647 Alkunẽ, vok. Arm, das untere Theil rvl 31, Alkunẽ, vok. der Ellnbogen MŽlv 4, Alkunẽ, vok. Arm, der untere Theil MŽvl 41, Alkunẽ, vok. Ellbogen MŽlv 66 der Elkunẽ, vok. Ellbogen MŽlv 66 der Elkúnas, vok. Elbogen C I 553 Alkúnas, vok. Elbogen C I 553. LKŽe dados, a variante femeriškosios giminės Elkune Élkúne Elkunẽ ~ elkūnė10 é utilizado gyvojoje kalboje (Grž) e Rytų Prūsijos escritos, e o varantoúnas Elk Elkosios giminės ~ elkūnas pirminis šaltinis indicado Clavio / palavraynas. By the way, na última palavra de dá-se e variante com šaknies balsiu a Alkúnas ~ alkūnas, que LKŽe relatado só como palavra deste fonte. Antakis (lot. supercilium) – Ant-Akkis, vok. Augenbrauen C I 180 / Antakẽ, vok. Augenbrahue rvl 40, MŽvl 54; Antakkei, vok. Brauen B I 1566 Augen Antakẽs, vok. die Augen=Brauen MŽlv 2. LKŽe variantas da giminês feminiskã Antakẽ ~ antakė, Antakẽs ~ antakėsis pirmin šaltinis indicado P. Ruigio diccionário, no qual, sem a principal, antakių, significâncias, esta palavra podia vartotas ir „akies vokų“ reikšme. K. G. Milkus savo žodyne taip pat vartojo essas formas, para ter influência do seu predecessor, P. Ruigio, diccionário. Blakstiena (lot. cilium) – Blakſtenai, vok. Augenbrauen C I 180, Blakstenai, vok. Augen B I 1566, Blakstenai, vok. Haar Augen B I 15629, Blakstenai, vok. Augen Wimpern B I 1572, Blakstenai, vok. die Wimpern rlv 16, Blakstenai, vok. Augen=Wimpern MŽlv 28 Blakstẽnai, vok. Wimpern der Augen MŽvl 542 Blakstenos, vok. Wimpern der Augen MŽvl 542. Um dos akies priedinių organų muitos ML palavrasynų (isskyrus K. G. Milkaus palavrasyną, no qual este conceito introduzida moteriškosios giminės termo) chamados de virriškosios giminės termo Blakstenai Blakstẽnai ~ blakstienai. LKŽe indica que esta palavra é usada em vivoje fala (Kp, Gs) e em escritos (R, J). Blauzda (lot. crus) Błauda, lenk. Goleń, lot. Crus, Tibia SD 170, Błauda, lenk. Lyst mieśtyiń pega, lot. Sura SD 258 Blauda, vok. / Bein C I 268, Blauda, vok. Waden C IV 891, Lex 435, Blauda, vok. Bein pro pede B I 21048, Blauda, vok. Lenden B II 86647, Blauda, vok. Wade B I 51424, Blauda, vok. Schienbein B I 51424, Blauda, vok. die 8 Página do original. 9 Página originalalo. 10 Após tildės sinal (~) apresenta-se termo transcritinho atuais escritos. 109Terminologia | 2012 | 19 am Fuß rlv 16, MŽlv 28 Wade Blaudà, vok. Schenkel rvl 305, MŽvl 409, Blaudà, vok. MŽvl 525 Wade Blaudas, vok / Beinschiene B I 21116. LKŽe informações, variante virriškosios giminės Blaudas ~ blauzdas fixado apenas escritórios fontes (I.Simon, Ch). Delnas (lot. metacarpus) Dełnas, lenk. Dłoń spodnia, lot. Vola meu SD 144 Delwas, vok. hole Hand Lex 50a Délna, vok / x hole Hand B II 62735 Delna, vok. die flache Hand inwendig MŽlv 47. Materiškosios giminės variante Délna Delna ~ delna, como visto de LKŽe pateiktų iliustracinių pavyzdžių, utilizado em gyvojoje falboje (Skr, Vvr, Plt, Tl) e escritos (J, K, R, Žem, I, I.Simon, MŽ). Lexicon Lithuanicum Juosmuo, strėnos (lot. lumbus); pašonės sritis (lot. regio hypochondriaca) słepsna, lenk. Slabina, lot. Hypochondrion SD 506 Slepsnas, vok. žodis Delwas~delvasgali būti korektūros klaida (žr. Lex 1987: 495). Lenden C II 1191. Materiškosios giminės słepsna Slepsna ~ slėpsna e vyriškosios giminės Slepsnas ~ slėpsnas diccionários usado alguns lumbus e regio hypochondriaca significmados /. Na atual nomenclatura de anatomia adquiridês moteriškosios giminės termo slėpsna, e LKŽe vyriškosios giminės variante Slepsnas ~ slėpsnas fornecem apenas escritos fontes vartosenas (N, NdŽ). Kaukolė (lot. cranium) Kaukolas, vok. Schedel C III 404, Rvl 304, MŽvl 407, Kaukolas, vok. Scheitel des Hauptes rvl 305, MŽvl 408, Kaukolas, vok. die Hirnschdel MŽlv 111 Kaukolẽ, vok. die Hirnschdel MŽlv 111, Kaukolẽ, vok. Scheitel des Hauptes MŽvl 408 Kaukolė, vok. Scheitel conceitos de introduziente variante desHauptes rvl 305. LKŽe duomenimis, vieną iš pagrindinių osteologijos virriškosios giminės Kaukolas ~ kaukolas fixado apenas escritórios fontes (K.Būg, J, BzBk, R, MŽ, BtMr). Kulnas (lot. calx) Kułnas, lenk. Kostká nogiceść, lot. Talus Sd 222 Kulnis, vok. / Fersen vid Versen B I 46535, Kulnis, vok. Heße B II 69331, Kulnis, vok. Ferse C II 652, MŽvl 182, Kulnis, vok. Hacke am Fuß C II 829, MŽvl 249, Kulnis, vok. Versen C IV 711, Kulnis, vok. Fersen Lex 35a, Kulnis, vok. Hacke Lex 45, Kulnis, vok. die Hacke oder Ferse am Fuß rlv 70, Kulnis, vok. die Hacke, Ferse am Fuß MŽlv 135 Kulns, vok. / Ferse rvl 138. Como visto a partir descritas variantes exemplos, no atual anatomia vardyne adquiralėjęs termis kulnas usado só K. Sirvydo. Os autores das palavras utilizavam a variante feminina do gênero Kulnis ML Kulns ~ kulnis. LKŽe dá-se desta parte inferior galūnês nomeamento vartosena exemplos de do vivo idioma (Grš, Vlkv, Šll, Šv) e escritos (V.Kudir, J.Balt, N, BsP, BB). 110 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminų variantes Nagas | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje (lot. unguis) naga, lenk. Páur, lot. Vis SD 386 Nagugurvl 225, MŽvl 300 Nagas, lenk. / ga, vok. Hufe C II 978, Nagga, vok. Klau C II 1071 / Nagà, vok. Klaue Panogieć, lot. Vuguis, vuguiculus Sd 385386, Nagas, lenk. Páur, lot. Vuguis SD 386, Nagas, vok. Horn an den Füßen Lex 51, Nagas, vok. Klaue Lex 54, Nagas, vok. Nagel an den Fingern, oder am Fuß MŽlv 177 der Nágas dicit[ur] de hominib[us], vok. Nagel Ungvis B II 93523, Nágas, vok. Nagel C III 112, Nágas, vok. ein Nagel am Finger oder Fuß, eine Klaue rlv 92, Nágas, vok. Klaue rvl 225, MŽvl 300, Nágas, vok. Nagel an der Hand oder Fuß MŽvl 353 Naggas, vok. ein Nagel, eine Klaue H lv 64. Mãos e dedos dos pés das extremidades espugarinos as superfícies dengiantes isgaubta suragėjusio epidermio plokštelė (Anusevičienė, Cibas, Lilienė 2002: 261) K. Sirvydo e ML palavrasinhas chamada de ambas as variantes dos genéticos nagu e naga. Nors, como mostram LKŽe dados, a variante moteriškosios giminės naga Nagga Nagà ~ naga plačiai é utilizado gyvojoje kalboje (ypač Aukštaičiuose) (Jrb, Ds, Km, Ktk, Kp, Švnč, KLt, Gs), e de raštų SD indicado apenas /. Pakaušis (lot. occiput) Pakaußis, lenk. Tył głowy, lot. Occiput, occipitium SD 548, Pakaußis, vok. Hinter Haupt Lex 50, Pakaußis, vok. Nacken rvl 264 Pakáußis, vok /. Nacke C III 112, Lex 63a, Pakáußis, vok. Hauptshintertheil rvl 193, MŽvl 256, Pakáußis, vok. das Genick MŽlv 112, Pakáußis, vok. Hintertheil des Kopfes, das Genick MŽvl 272 Pakausis, vok. Genick B II 55122, Pakausis, vok. Hintertheil des [Haupts] B II 64316, Pakausis, vok. Nacke B II 93438 Pakáùßis, vok. Genick rlv 57 das Pakauße, vok / Genick C II 717. Termino de Anatomia nãoapęs moteriškosios giminės variante Pakauße ~ pakaušė LKŽe apresentado de Dieveniškių (Šalčininkų r.) e rašytinių šaltinių (C, N, LB). Pasmakrė (lot. regio mentalis) Pasmakris, vok. Kropf MŽlv 188 Pasmakre, vok. Kinn Bart B II 78351. LKŽe varriškosios giminės varianto Pasmakris ~ pasmakrys vartosenos exemplos de dada de gyvosios kalbos (Vb, Kp, Vdk) e escritos (R, J). Pėda (lot. pes) – Pėda, vok. Fuſſ=Stapffe C II 757, Pėda, vok. der Fußstapffen Hlv 94, Pėda, vok. Fußstapf Hvl 177 Pẽda, vok. der Fußstapfe rlv 104, MŽlv 193 Pẽdas, vok. 2. ein Fußstapfe r lv 104, Pẽdas, vok. eine Garbe, ein Fußtapfen MŽlv 193. Como indicado LKŽe, variante masculškosios giminės Pẽdas ~ pėdas pėdos significado usado gyvojoje Šlapimo pūslė (lat. vesica kalboje (Pn, Grž) ir raštuose (V.Krėv, NdŽ). 111Terminologia | 2012 | 19 Antesirdis (lot. atrium) Prißirdis, vok. Hert=Grube C II 912, Prißirdis, vok. Hergrube rvl 202, MŽvl 268 Priesirdis, vok. Hertens Grüblein B II 69234, Priesirdis, vok. Brustbeeren des Mensch[en] B I 29634 Pryßirdis, vok. Brust rvl 86, MŽvl 113, Pryßirdis, vok. Brust MŽlv 276 die Prißirde, vok. Hertz Grube Lex 48a Prisirde, vok. Brustbeeren des Mensch[en] B I 29634 Pryßirdẽ, vok. Brust r vl 86, MŽvl 113. Intrigante notar que na atual nomenklatúra da anatomia prigijíssimo câmara do coração humano atrium introduzindo o termo prieširdis neste significado já usado muito há muito tempo XVIIXVIII a. ML diccionários. ainda existha e moteriškosios giminės varianto Prißirde Prisirde Nors Pryßirdẽ ~ prieširdė, que, sem mencionado vyriškosios giminės varianto, rastas J. Brodovskio, P. Ruigio e K. G. Milkaus / wordynos. Como mostram os dados LKŽe, a palavra prieširdė fixada em língua vivo (Sdk) e em escritos (Š). urinaria (masculina)) Myeklis, vok. Gliliched C III 14 Mann Myéklis, vok. Harm=Rhr C II 849 Myeklis, vok. Harn Röhre Lex 46, Myeklis, vok. Pesenck Lex 67 Mÿéklis, vok / [Harn] Röhre B I 63626 Mÿeklis, vok. / Glied B II 89743 Männlich Miékle vesica, vok. Blase, Harnblase in Mensch[en] B I 26616 Myéklẽ, vok. das Harnglied rlv 88, Myéklẽ, vok. Harnblase MŽvl 253, Myéklẽ, vok. Wasserblase eines Menschen MŽvl 529. LKe a palavra Myeklis Myekéklis Myeklis Mÿéklis Mÿeklis ~ myžeklis vyrų šlapimo pūslės não tem significado, e a variante feminina do giminé Miékle Myéklẽ ~ myžeklė relatados šlapimo pūslėsme, fontes desta palavra P. Ruigio e F. Kuršaičio voodynai. Vokas (lot. palpebra) Wůkas, vok. ein Augenlied rlv 182 Wokas, vok. / ein Augenlied MŽlv 333 Wókas, vok. Augenbrahue MŽvl 54 Wokà, vok. ein Augenlied MŽlv 333. LKŽe dados, a moteriškosios giminės variantu Wokà ~ voka įvardyto um de priedinių akies organų vartosenos šaltinių nurodyti daugiausia ML escritas (R, MŽ, N, [K]) e só um vivoosios kalbos (Pt) iliustracinis exemplo. Barna (lot. intestinum) arnai, vok. Eingeweÿde B I 39242 árnos, vok. Gedrm rvl 161 arnos, vok. Gedrm MŽvl 213. Vyriškosios giminės variante arnai ~ žarnai LKŽe devis não fixsuado. Como vê-se de apresentadas exemplos, além da principal morfologicas diferenças anatomia terminos variantes tem umazej de outros […] foneticos e or- 112 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminos variantes | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje tografinių11 skirtumų. Membros variantų eilučių geralmente distinguem-se vozes simplesais e bibólicas e vozes e bibólicas com vários signos diakritísticos (à, á, é, ẽ, , ó, ú, û; iê), pelos quais sinalado cručiuotas skiemuo ou certa forma de linksnių12. Também varivavo balsio y e priebalsių l, š, ž escrita eles marcarėti ÿ, ł, ß, s, , escritosmenimis. Além disso, característicos de dois homodos priebalsios (neste caso k e g) junginiai. Apareceu uma única linha de variantes de termos anatômicos compostos, a qual formando variantos variairuja parininhos termos. Uma das ocias acessórios organas invocando o termo tem e já mencionadas diferenças fonetísticas e ortográficas: Vokas (lot. palpebra) Akkies Wokas, vok. Augenlied C I 180 Akkiės=Wokas, vok. Augenliedl 157 Hv Akkiês-Wokas, vok. / ein Augenlied Hlv 1 Akiês Wokas, vok / ein Augenlied MŽlv 333 Akiês Woka, vok. ein Augenlied MŽlv 333; Akkiu Wókas, vok. Bru B I 1568 Augen Akiû Wokà, vok. Augenlied rvl 41, MŽvl 54; Akkiu Wokai, vok. Lieder Lex 10 Augen Akkiu Wókai, vok / Augen Lieder B I 15627; Akiês Wókos, vok. Das Augenlied rlv 4. Skyrium menėtini terminis netapę algumas masculškosios e moteriškosios giminės palavras. Com base em LKŽe dados, a maioria deles, por exemplo, elkūnė alkūnė, blakstienai blakstienos, delna delnas, kulnis kulnas, naga nagas, pakaušė pakaušis, pasmak pasmakrė, pėdas pėda, prieširdė prieširdis, voka vokas, utilizar na língua viva, exceto antak (K, R), blauz (I, ML), kaukolas (K, B, J, Bz, M, Bt) e myžė (Sim, K), que são as fontes mais usadas. Assim, pode-se dizer que nos dicionários do período estudado diferentes variantes de giminos surgirem influência pode ter tanto da língua viva, como e de escritos mais antigos giminos masculinosos e femeriškosios palavras, intitulinantes tą pačią kūno dalį ar organą. 11Fonetísticos e ortograficos valsias e priebalsias diferenças aparecimento será nulėmę tanto lingubinha, quanto não lingubinha veiksniai. Primeiro, falado período é o inicial tempos de criação da língua escrita lituânica, quando a escrita muito variairavo (aquelles mesmas vozes e priebalsias diferentes autores de foram diferentemente fonetiquement įforminami), não houve pelo menos quaisquer mais fortes princípios dela. DL e ML experimentaram diferentes influências de […] vokiečių[…] e […] polkų […] línguas. Por outra parte, estudadores da língua escrita lituanas (žr. Palionis 1967, 1995; Zinkevičius 1984) observa que autores escrevia kas como ismanė ou nusižiūrėję em seus pirmtakų ou amžininkų raštus, algumas quais variantes poderiam ser consideradas corektūros falidomis. 12 Mais amplamente sobre ML dos velhos lápis Lituvianos marcação kircio sr. Šinkūnas 2010. 113Terminologia | 2012 | 19 2. SKAIČIAUS VARIANTAI A este tipo de variantes de termos são atribuídos os seguintes monôlodos e compostos apresentados em diferentes (ou anatomijos terminai (iš viso 11 eilučių ir 27 skirtingi variantai), kurie mesmo no mesmo) diccionários em formas unissícitas e plurísícitas (geralmente dos termos compostos varia o número de qualquer um deles), além disso, deve destacar-se que do tipo em questão encontram apenas puros variantes: Antakis (lot. supercilium) – Ant-Akkis, vok. Augenbrauen C I 180 / Antakkiei, vok. Wienbrauen C IV 980 Antakkiey, vok. Brauen brahue rvl Lex 106 / Antakkei, vok. Augen Brauen B I 1566; Antakẽ, vok. Augen40, MŽvl 54 Wien Antakẽs, vok. die Augen=Brauen MŽlv 2; Ašara (lot. lacrima) Aßara, lenk. Lá, lot. Lacryma SD 258, Aßara, vok. Thrnen C IV 583, Aßara, vok. eine Thrne rlv 8, MŽvl 469, Aßara, vok. hre, Thrne MŽvl 550 Aßaros, vok. / Thränen Lex 87a, Aßaros, vok. die Thrnen Hlv 10; Blauzda (lot. crus) Blauda, vok. Bein C I 268, Blauda, vok. Waden C IV 891, Lex 102a, Blauda, vok. Bein pro pede B I 21048, Blauda, vok. Lenden B II 86647, Blauda, vok. Wade B I 51424, Blauda, vok. Schienbein B I 51424, Blauda, vok. Wade die am Fuß rlv 16, MŽlv 28 Blaudos, vok. / die Beine Hlv 18; Cabelos (lot. capillus) Galwôs Plaukas, vok. Haubt=Haar C II 860 Galwôs Plaukai, vok. Haar B II 61616; Kelis (lot. genu) Kélis, vok. Knie C II 1086, B II 80518, Kélis, vok. Fuß, Knie B I 51422 Kélei, vok. Knie C II 1086; Sąnarys (lot. articulatio) Sanarys, vok. Gelencke C II 708 Sanaris, vok. Gelencke Lex 40a, Sanaris, vok. Gelenk am Leibe MŽvl 220 Sanarei, vok. Gliedmaß B II 59037, Sanarei, vok. [Finger] xGelenck B I 47230; Smilkinys (lot. tempora) Smilkinnys, vok. Schlaf der am Kopf MŽlv 250 Smilkinnei, vok. Schlaff C III 432, Lex 75; Šlaunis (lot. femur) Slaunis, vok. Hufft Lex 51, Slaunis, vok. Huft rvl 211, MŽvl 280 Slaunys, vok / beyde Hste rvl 211; Vokas (lot. palpebra) Wókas, vok. Augenbrahne MŽvl 54 Wókai, vok. Augen B I 1565; Žarna (lot. intestinum) árna, vok. Darm rvl 96, MŽvl 126 nom /. pl. árnas, vok. Gekröß, Gedärm B II 5448. Encontra uma par de variantes Clavio e K. G. Milkaus em dicionários, que compongem dos terminos compostos ambos dedos parentesco e espécie ski- 120 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminų variantes | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje apresentado como manuscriptinio (vadinamo A. Krauzės) vokiškai lietuviško XVII a. joodyno deodis, e gyvgyslės arterijos, venos pirminis šaltinis indicados Fr. Kuršaičio 1883 m. palavraynas. Rastos duas varias de fileutês, que constituem membros com quatveriopai įformidas galūnês: -e, -ẽ, -ė e -is: Blužnis (lot. lien) Błune, lenk. sledioná v slodona, lot. Lien, splen SD 506, Blune, vok. Lunge B II 88637 Blunė, vok. Lunge rvl 248 Blunẽ, vok. / Lunge MŽvl 331 Blußnis, vok. Miltz Lex 61a, Blußnis, vok. Milt C III 52, Blunis, vok. MŽvl 342 Mil Blunis, vok. Milt B II 91418, Blunis, vok. die Mil, auch die Lunge MŽlv 30 / Bluns, vok. Mil r como a palavra SD; Šlaunis (lot. coxa, femur) Kulßis, lenk. vl 256. LKŽe variantas blužnė „blužnis“ pateiktas Kirść łopátká dolna, lot. Coxa, coxendix SD 201, Kulßis, vok. Hufft C II 978, Kulßis, vok. Hffte Hlv 54 die Kulsis, vok. Knöchel B II 80551, Kulsis, vok. B II 72820 Hufft Kulse, vok. B II 72820 Kulfftße, vok. Schenckel C III 412, Kulße, vok. Hufft Lex 51, Kulße, vok. Schenkel Lex 74a Kulßẽ, vok. / die Huste rlv 70, Kulßẽ, vok. Knchel rvl 228, Kulßẽ, vok. die Hfte MŽlv 135, Kulßẽ, vok. Huft MŽvl 280, Kulßẽ, vok. Knchel MŽvl 303, Kulßẽ, vok. Schenkel MŽvl 409 Kulßė, vok. Huft rvl 211, Kulßė, vok. Schenkel rvl 305. LKŽe dados, variantes kulšė e kulšis tem várias anatômicas šlaunies e strėnų significados. A partir dadas exemplos vê-se que todas a femeriškės giminės vienaskaitos galūnių variantes são mistrieji variantų eilučių nariai skiriasi paprastaisiais balsiais e dvibalsiais e balsiais e dvibalsiais com diakritiniais sinais (á, é, ẽ, ; éi, áu) e balsį y bei priebalsius l, š, žym žinčiais ÿ, ł, ß, s, , men rašimis. Skyrium menciona uma múltipla das femeriškosios giminės galūnių -os e -es variantes, įvardijančių centrinės nervų sistemos dalį, par: Galvos smegenys (iki pailgųjų smegenų imtinai) (lat. encephalon) Smagenos, vok. C II 796, Lex 40, Smagenos, vok. Gehirn Hirn Lex 50, B ii 71241, Smagenos, vok. Lex March 60a Smagenes, vok / Marck B II 89826 Smagines, vok. Hirn B II 71241, Smagines, vok. Marck B II 89825. LKŽe fixadas variantes smagenos e smagenés, cuja primeira significação é anatomική centrinė nervų sistemos dalis, que é formada nervų skaidulos e ląstelės, humano localizadas o ovo e espuburo canale. 121Terminologia | 2012 | 19 3.3. Vyriškosios giminės daugiskaitos galūnių variantai Como já foi mencionado, geralmente diccionários titulares palavras kiami vienaskaitos forma. Kaip rodo anksčiau aptarti pavyzdžiai, šios pateiformos terminos da anatomia são principalmente, porém ocorreu e muitosiskaitos formas varias. Jão encontros duas fileutés. Konkuruoja galūnių -ai e -(i) ei, -ei e -iei variantes: -ai e -(i)ei: Pūcelhas, plucelhas 14 (lot. lanugo) Gyw-Plaukai, vok. Milchhaar C III 56 Gÿw=Plaukai, vok. Milch Haar B II 91342 Gywplaukiei, vok. Die Augenbraunen rlv 46 Gywplaukei, vok. die Augenbraunen, das Milchhaar MŽlv 92; -ei e -iei: Petys (lot. acromion) Péćiei, vok. die Schultern rlv 106, Péćiei, vok. Schulter, Rcken rvl 318 Pecei, vok. die Schultern MŽlv 197. Essas variantes, como e anteriormente descritas, diferem por vocais simples e dvibalsias e vocais e dvibalsias com signos diakritísticos (e/é; ai/ei), também balsį y e priebalsius č e š žyminčiais ÿ, ćc, ß/s escritosmenimis. IŠVADOS 1. Variantiškumo é uma das caracteringíssimas terminiação histórica de qualidades. Mais claramente ele é visto primário da escrita escrita da língua da fase de criação em fontes escritas, pasiçimchias diferentes do mesmo palavra pavidalų gausa e variairove não só isolos, mas nem raras vezes e do mesmo autorus escritos. Isto confirma investigada XVIIXVIII a. leksikografinė material a mesma concepção da anatomia introduzirantes, só diferentemente morfologicamente e fonetiicamente bem ortograficamente įformidi, terminos variantes formam desde dois até dezimty membros fileiras. 2. Com medicina relacionadas palavras e palavras de combinações estão primorosias comunaosias traduzamuosios bílingbios diccionários, turėjusias didelę significação liteviškos medicinos, concretamente anatomia, terminijos kūrimuisi nemaža parte deles constitui do atual anatomijos vardyno base. 3. Investiamu diccionários encontrado de três tipos morfologinių (giminės, skaičiaus, galūnių) variões. Mais džiai anatomijos terminai, sudėtinių terminų rẽta – jų varijuoja gimininiai freqüentemente morfologiniai variantes são únicažo espéciearbainiai dėmenys. 4. Giminês varias linhasutês principalmente compostas de monojodzes terminos da anatomia. Jų membros diferem masculinskaja e femeriškaja gimine. 14 Plg. gyvaplaukiai (lot. lanugo) ME I 294. 122 Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminos variantes | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje 5. Scučiaus variões linhas constituem monovérbios e compostos termos de anatomia, que em diferentes (ou mesmo no mesmo) dicionários apresentados formas univiscitas e pluralitas (geralmente compostos termos de varia varia o número de qualquer um deles). 6. Galūnių variantų eilutės consiste de monojeodžius ir sudėtinių anatomijos terminų varijuja monojeodžiai terminai ou sudėtinių terminų dėmenys com skirtingas da mesma giminês galūnėmis. Distinguem-se varriškosios e moteriškosios giminės galūnių variantes. 6.1. Prevalece varriškosios giminės vienaskaitos galūnių variantes. Konkuruojančių galūnių -is e -ys, -as e -‘s (sutrumpėjusi galūnė, iškritus balsiui a), -as e -is, -is e -us, -us e -as, -is, -ys e -ÿs, -as e -ys, -is, -ys e -(i)us, -is, -ys, -ÿs e -as das variantes encontros até vinte duas linhasutės. Estas giminês múltiiskaitos galūnių -ai e -(i)ei, -ei e -iei variantes encontros só duas linhas. 6.2. Femeriškosios giminės vienaskaitos galūnių variantų, comparado com vyriškosios giminės, nos diccionários encontrado relativamente poucos apenas cincoos eilutės. Šių eilučių membros diferem galūnėmis -a e -ẽ, -e, -ẽ e -ė, -e, -ẽ e -ia, -e, -ẽ, -ė e -is. 7. Os diodynas principalmente encontrados mistriųjų variantes, exceto númerous varių tipą lhe atribuídas variantes são grynieji. Giminés e galūnių variantes, sem principais morfologicas diferenças, tem não poucas secundárias fonetinių e ortografinių diferenças. Membros Variantų eilučių geralmente diferem por vozes simplesiais e vozes com acūto, gravio e distinta forma cirkumflekso (riestinio ou laužtinio) diakritiniais sinais, pelos quais marcação cručiuotas skiemuo ou certa forma de linksnių. Dos mais caracteringsias diferências de priebalsias menėtini variantes concorrendo com prestàsias e duplas priebalsias (daz vezes dupubinam priebalsias d, g, k, l, n, t, r, s), também com diferentes escritmen džimi marcimu balsiu y (y/), dvibalsiu uo (ů) e priebalsÿ l (l/ł), š (ß/śs), č (ćc), ž () e (dd/). 8. Verodynas morfologiais terminos anatomia surgirem teve influência lingubinhas e não lingubinhas fatores. Da última, sem dúvida, menciona-se influência de diferentes vokiečių e polkų línguas de escrita (isso evidentemente visto gretinando termos de anatomia de DL e ML palavrasynų). Importante papel tem a vivaja língua e investigados vocynos autores de pirmtakos e contemporários raštas. Žmonėse e rašytiniuose šaltiniuose vartoti diferentes da mesma palavra pavardas podia ser permissão XVIIXVIII a. DL e ML slovynininkų. Por outro lado, não exclima e individualiões terminos de anatomia varios bem possibilidade de corektūros erros. 123Terminologia | 2012 | 19 PaGRINDINIaI ŠaLtINIaI B Jacúbas Brodovskis. Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm: manuscriptinis XVIII século lexynas: documentinis edicis su faksimile, perrašu e palavras registru parengė Vincentas Drotvinas /. Vilnius: Lituų kalbos instituto, 2009. III tomas. C Clavis GermanicoLithvana. Manuscriptinis do século XVII vokiečiųlietuvių línguas diccionário. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų publikla, 19951997. IIV tomas. H Vocabvlarivm litthvanicogermanicvm, et germanicolitthvanicvm [...] von Friederich Wilhelm Haack. Halle, 1730. Lex Lexicon Lithuanicum: manuscrípio XVIII a. vokiečiųlietuvių línguas diccionar. Vilnius: Mokslas, 1987. MŽ Littauisch=deutsches und Deutsch=littauisches Wrter=Buch, [...] von Christian Gotlieb Mielcke, Cantor in Pillckallen. Knigsberg, 1800. R Littauisch=Deutsches und Deutsch=Littauisches Lexicon, [...] von Philipp Ruhig. Knigsberg, 1747. SD Širvydas K. Dictionarium trium linguarum: o primeiro diccionário da língua lituânica. Vilnius: Mokslas, 1979. PaGaLBINIaI XaLtINIaI LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (IXX, 19412002), variante eletrônico. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2005. www.lkz.lt. Med 1980: Astrauskas V., BiziŽulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. Medicinos terminos Dictionary, Vilnius: Mokslas. 1991: Medicinos encyclopedia I, Vilnius: ME: Estadoybna encyclopedijų leidykla. LITERATŪRA Anusevičienė O. V., Cibas P., Lilienė L. 2002: Žmogausanatomijairfiziologija, Kaunas: Linos pasaulis. Česnys G. 2002: Lietuviško anatomijos vardyno istorijos metmenys. – Terminologija 9, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 55–65. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinėslietuviųkalbosvartosenosvariantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mitkevičienė A. 2004: V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai. – Terminologija 11, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 119–144. Palionis J. 1967: LietuviųliteratūrinėkalbaXVI–XVIIa., Vilnius: Mintis. Palionis J. 1995: Lietuviųrašomosioskalbosistorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Stunžinas R. 2008: Variantiniai statybos liaudies terminai Lietuviųkalbosžodyne. – Terminologija 15, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 111–130. Šinkūnas M. 2010: XVI–XVIIamžiausMažosiosLietuvosraštųakcentografija: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Z. 1984: Lietuviųkalbosistorija3:Senųjųraštųkalba, Vilnius: Mokslas. Župerka K. 1983: Lietuviųkalbosstilistika, Vilnius: Mokslas. Авербух К. Я. 2003: Терминологическая вариантность. – В. А. Татаринов. Историяотечественного терминоведения.Т.3:Аспектыиотраслитерминологическихисследований(1973–1993).Хрестоматия, Москва: Московский Лицей. Ахманова О. С. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: КомКнига. Бабанова С. Ю. 1994: Вариантность терминов в научном языке. – Терминоведение. Выпуск 1, Москва: Московский Лицей. Граудина Л. К. 2003: Варианты языковых единиц. – Культурарусскойречи.Энциклопедический словарь-справочник, Москва: Флинт, Наука. Лейчик В. М. 1994: Обоснование структуры термина как языкового знака понятия. – Терминоведение. Выпуск 2, Москва: Московский Лицей. Марузо Ж. 2004: Словарьлингвистическихтерминов, Москва: Едиториал УРСС. Сложеникина Ю. В. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Самара: СГПУ. Татаринов В. А. 1996: Теориятерминоведения1:Теориятермина:Историяисовременноесостояние, Москва: Московский Лицей. Palmira Zemlevičiūtė | Morfologiniai anatomijos terminų variantai MORPHOLOGAL VaRIaNtS OF | XVII–XVIIIa.lietuviųleksikografijoje aNATOMY TERMS IN LITHUaNIaN LEXICOGRAPHY 1718tH CENTURIES 124 The article provides the linguistic description of morphological variants of anatomy terms, their types and subtypes and gives a brief overview of the reasons for such variation in the main general translation dictionaries (mostly bilingual GermanLithuanian and LithuanianGerman) of Lithuania 1718th century Major and Minor. Three types of morphological variants (of gender, number and ending) have been found in the researched dictionaries. The majority of morphological variants are oneword terms; variants of complex terms are rare there are some variations of their generic or specific elements. The gender variants are either masculine or feminine (Kaukolas/Kaukolẽ/Kaukolė ‘skull, Wůkas/Wokas/Wókas/Wokà ‘eyelid). The number variants in the same or in different dictionaries have either singular or plural form (Kélis/Kélei ‘knee, Sanarys/Sanaris/Sanarei ‘joint). The ending variants have different feminine endings or different masculine endings. Variants of masculine singular endings prevail. Words ending in -is/-ys (Akkies Pawiddulis/Akiês Pawiddulys ‘eyeball, skilwis/Skilwys ‘stomach) or -as/-‘s (Maasis PirßtasmaassisPirst‘s ‘little finger, ywatas/ywátas/ywat‘s/ywátas/ywatas ‘womb) comprise the biggest groups. There were only one or two other ending variants found. Feminine singular endings are quite infrequent. Such variants differ in endings -e/-ẽ/-è (Seiłe/SeileSéilė/Séile/ilẽẽ/Séilẽ ‘saliva), -e/-ẽia (Kiauße/Kiause/Kiáuße/Kiáußẽia/Kiaußia ‘skull), -a/-e/-ẽsla (Gÿwÿ=GÿGwggÿslegsle=Gyslartery), -e/-/-BluneBlunėBlunėBlus (BlunėBlus/Blus/Blunė/Bluns) (Blus spleens) Next to the main morphological differences gender and ending variants have quite a lot of secondary phonetic and orthographic differences. Variants differ in simple vowels and vowels with various diacritic marks, simple consonants and double consonants or consonants marked using different characters l (lł), š (ß/ś/s), č (ć/c), ž (/), dž (dd), etc. Variability is one of the most common features of historical terminology of cine – lines consisting of two to ten variants of anatomy terms naming the same conmedicept, but having different morphological, phonetic and orthographical form were found in the researched material. There were both linguistic and non-linguistic factors influencing the occurrence of morphological variants of anatomy terms in dictionaries. One of the most obvious non-linguistic factors was the influence of the orthography of the German and the Polish languages. Living language as well as writings of the predecessors and contemporaries of the authors of the researched dictionaries also played an important role. Lexicographers of the 1718th century Lithuania Major and Lithuania Minor could have taken different forms of the same words used by the people and in the written sources. The possibility of the authors own variants of the anatomy terms or proofreading mistakes could not be excluded either. Recebido 2012-11-19 Palmira Zemlevičiūtė Instituto das línguas Lietuvių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail [email protected]