Pastatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių liaudies terminija

180 Robertas Stunžinas | Ediatų konstrukcijų ir their constituent parts | liaudies terminija Construti degli edifici e delle loro componenti parti liaudies terminija RobeRtas stUNŽINas Lietuvių kalbos institutas ESMINIAI VODŽIAI: costruzioni liaudies termini, costruzioni di costruzioni denomininime, sinonimai, moltiiareicšmiai termini, parentini termini, specie terminini Tradicinius palatus, statinius e loro parti, costruzioni įrankius e materiali importante fonte della scienza interessus leksikos stroksnis e zaffissata krašto tyrėjų lavori, nei quali descrivono terminija. Nemaža questa parte del terminio è marcati liaudies terminija è gausus e sodybų edifici, statinių, loro parti peculiarità, regioniniai similumai e skirtumai. Daug statybos liaudies terminų yra gyvosios kalbos faktus fiksuojančiuose šaltiniuose tarmių žodynuose, Lietuvių kalbos atlase, akademiniame Lietuvių kalbos žodyne. Queste fonti di termini e dei loro microsistemi mostrano Stunžinas la diversità dei mezzi raiškos dei termini invincibili residenziali e agricoli edifici, regiškumą, vaizdingumą, sinonimiškumą, pluriareikšmiškumą, homonimiją e hierarch ryšius (per più sui microsistemi dei termini residenziali e agricoli edifici vedi 130142; 2011: 142153; 2012: 184198). Nei lavori etnografi anche non poco si scrive sulle componenti costituenti degli edifici tradizionali, qui si possono trovare i nomi delle principali costruzioni e delle loro parti, eg.: čerpė LEB 233, gontai LEB 233, grebėstas LEB 233, pavimento LEB 211, kazilas LEB 233, kraigas LEB 235, lota LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, fondamento LEB 230, sąlaida LEB 232, spara LEB 210, parete LEB 220, skarda LEB 233, sluogstis LEB 235, sparas LEB 233, tetto LEB 211, shulas LEB 231, vettrinė LEB 233. Benokai più costruzioni di edifici e le loro parti marcinenti liaudies terminų si possono avvistare dati della viva lingua pateikianci fonti. Obiettivo dell'articolo isnagrinare tali fonti costruzioni di edifici e le loro parti terminì dei concetti introdotti, origine e semantiche sinonimiškumo1, 1 In questo articolo, come e ankstesni, liaudies terminija viene esaminata come tutta la liaudies lingua termì raccolta, nel quale reiškiasi sinonimija e moltiareikšmiškumas. Dar liaudies terminus è possibile studiare e tarmezzi, come la sua terminų sistemą (plačiau žr. Klepikov 1974: 31). 181Terminologija | 2013 | 20 moltiiareikšmiškumo, omonimijos ir hierarchijos ryšių aspekgiais. Medziaga presa da queste fonti: accademico dizionario della lingua Lituania (edizione elettronica), Druskininkų tarmės dizionario, Kaltanėnų šnektos dizionario, Kazlų Rūdos šnektos dizionario (I t.), Kupiškėnų dizionario (I t.), Lazūnų tarmės (IIII t.), Lietuvių kalbos atlaso (I t.). žodyno, Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyno, Zanavykų šnektos žodyno In totale vengono analizzati 422 diversi2 liaudies terminini3. 1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS IR HIERARCHINIAI RYŠIAI Tradicini edifici Lituanei avevano non pochi regionali differenzie. Ad esempio, žemaičių casui caratteristico lungho e largo corpus, neaulštos, verticalmente appaltata pareti, massivus, erbaudino semvalminese forma tetto, complesso piano casa. Aukštaičių abitativo edificio corpuso lungo e stretto, pareti di media altezza, tetta dvišlaitis šiaudinis. Presso l'ingresso costruire pierangie, tutta l'area dell'edificio due scersionali pareti diviso in tre principali parti. Suvalkije tradizionali abitamazioni case ha molti comunų bruožų con žemaičių e aukštaičių abitamaisiais namais. Tuttavia i tradizionali edifici lituani avevano comunì costrcini caratteristiche loro caratteristiche gulstinių rąstų pareti, kampų sąsparos, semvalminės, keturšlaitės o dvišlaitės forma thatudino teto, akmeniniai fondamenti e t. t. (LEB 216224). Pamatų, le loro parti denominazioni. In Lituania le pietre dei fondamenti non ha tradizioni maggior parte degli edifici erano colleciati su terra. Le fondamenta murarie fissati dal XVII c. (MS 2008: 18). Dalle fonti del linguaggio vivo si vede che il fondato viene chiamato in tre termini lietuvišku, slavišku e hybridiniu: fondato apatinė parte dello statino, alla quale si basa tutto statinys LKŽe, LKA I 35, fundamentas (iš brus. хунда Framentenkel 1962: 3054) LKA I 35, KzRŽ 200, I pam pair (hibr., lietūra l. mur LKŽe) LKA I 35. Rūšiniais nomi consideritini dei sassi e mūrytus fondatus inseridanti tre termini lietuviškas, slaviškas e hybridinis: papamatis akmenys po 2 Nagrinėjamuose fonti nelle sono molti terminų variantų, che in questo separato terminis nelaikomi (plačiau apie varianto sampratą see. Stunžinas 2008: 111112). Analizzate solo le principali varianti, essi sono considerati più ampiamente utilizzati oppure nelle fonti principali sono considerati termini. 3 Articoli riportati nell'autoriaus dissertazione materiale (žr. Stunžinas R. Statybos liaudies terminai, Vilnius, 4 Skliaustuos indicata origine e fonte del termine. 2011). 182 Robertas Stunžinas | Edifatti di costruzioni e loro componenti di parti | liaudies terminija fondamentu rąstu, fondamento LKŽe, DūnŽ 238, xpodmūrauka (l. podmurwka LKŽe) mūrytas fondamenta LKA I 36, pamūrė (hebbr., liet. pair l. mur LKŽe) mūrytas fondamenta LKA I 35, DrŽsk 243. Be fondų statomiei edifici caratteristiche moliu apiplūktos konstruknuo umiltà e fredzio proteggere. cijos – pašaliai. Jie buvo daromi iš molio ir žvyro apatiniams vainikams Toks modo di fissazione fondų caratteristico degli abitati edifici fino XIX a. (LLA 1965: 46). Riferite costruzioni sono chiamate a due termini lituaniška: pašalys vieta lungoi trobesio muro da parte dell'aperto LKŽe, fondato pašalys, da parte dell'aperto secondo muro (ar akmenų, mūro pamatą) supilta terra LKA I 35. Altro con fondamenti connessi costruzioni segna due Lituviški termini: antpamatis supiltas intorno namus secondo pamatą dėl šilumos paaukštinimas LKŽe, popėdis klojimo pėdžios pamatinis akmuo LKŽe. Grindų appellinimi. Molio grendymas tradizionali abitamoisi nelle case, kluonues, daržinėse, priepirčiuose plūktas fino XIX a. XIXXX a. statytuose case abitamoisi rurali già klotos lentų grindis. Aslos sopravvisse fino al XX c. costruiti agli alštaičių residenziali nei priemenėse e kamarų, žemaičių trobų enormi caminios, ūkiniuose edifici (VLE II 2002: 82). Dal esaminati fonti si vede che plūktinis grindinys chiamato dodici terminų noveniais unažodžiais e trimis dvižodžiais. Aštuoni unaverodžiai terminini sono lietuviški e uno latviškas: asla LKŽe, LKA I 36, DrskŽ 20, KzRŽ I 29, grendymas LKA I DrskŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, ZanavŽ I 37, 496, grinda LKŽe, kluonas LKA I 37, laitas LKŽe, LKA I 37, plonas (la. plans) LKA I 37, LKŽe Secondo similitudine di funzione metaforicamente grindinys chiamato dal nome di parte del corpo umano padas LKŽe, LKA I 37, KltŽ 195. Analogamente grindinys metonimicamente inserito in base alla costituimąją materiale molis LKA I 37, zemė LKŽe, LKA I 37. Uno dvižodis terminus ha entrambi lietuviškus dėmenis, due hanno slaviškus principali e lietuviškus priklausomuosius dėmenis: molio grindys LKA I 37, molinė xpadlaga (l. podłoga, brus. padloga) LKA I 37, molinis xpamastas (l. pomost LKŽe) LKA I 37. Terminal asla è anche usato nel significato lentų klojinio. Questa costruzione è in tutto denominata in sei termini: trimis lietuviškais, dviem slaviškais e uno latvišku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, grindys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, ZanavŽ I 507, paklotė LKA I 38, xpad LKŽe, LKA I 37, ZanavŽ II 302, xpamlaga LKŽe, LKA I 38, xparlagas (la. pārlags, 183Terminology | 2013 | 20 plg. rus. pepelog) LKŽe, LKA I 38. Due litaviški termini vanno denominazioni specie e segnano un pavimento di vari usi: base prastosios, apa tinės paviment, juodgrindės LKŽe, juodgrindės prastosios, apatinės paviment ZanavŽ I 576. Sienų, le loro parti denominazioni. Tradizionali edifici dei muri erano di tre tipi: pulpine, carkasine e rentine costruzioni. Stulpine costrciir trumpaamžės. jos buvo seniausios ir primityviausios, jos išnyko, nes buvo nesandarios Karkasinės konstrukcijos anche erano rare in Lituania le sue caratteristiche noniškinghe località e nonpoveri statytojams. Rentine costruzioni in Lituania vyravo dallo I mille. midurio. Queste affidabilmente tenevano il togo e bene tenevano il calore. Tradizionali edifici di rentimo erano irregodi Eastern Lithuania sienų rąstai uniti conslaidom, Vakarų livelli plackštum (MS 2008: 18; LLA 1965: 46). Nagrinėjamure fonti principalmente appresa termini di, įvardijančių rentine costruzioni e loro parti. Tutto rąstų rentinys è chiamato cinqueia sinonimici termini di origine desiguoda: trimis litaviškais, uno slavišku e uno germanišku: grąža medinio trobesio suręstos sienos (senza teto e pamato) LKŽe, KpŽ I 712, rentinys LKŽe, DrskŽ 302, kertinys LKŽe, xzrūbas (sl.) LKŽe, LzŽ 293, xriūmas (germ. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe. Rąstų siena žymima dviem lietuviškais sinonimais: siena LKŽe, DrskŽ 324, LzŽ 233, ZanavŽ 47, III sienojus LKŽe. Rūšiniu va Lituviškas termin, significantis siaurėjančią edificio sieną skliautas siaurėjanti namu galo siena pastogėje LKŽe. Questo termine forma pluriskaitos chiamata specieinė sąwoka klėties siaurėjanti siena. Questa costruzione costituisce un gruppo di denominazioni in tutto costituito sette termini uno lietuviškas e sei slaviški: skliautai LKA I 49, xpadvolas (l. powala sienojų lubos) LKA I 49, xpavalas (l. powala) LKA I 49, xviškos (brus. вышкi) LKŽe, LKA I 49, xvolas (l. wał velenas) L I 49, xzakatas (bruska закот pirkios, gakta front) LKA I 49. Sienos rąstas žymimas trimis lietuviškais sinoniminiais terminis: arbas KltŽ 166, sienojas LKŽe, DrskŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais va terminini, innominijanti le pareti rąstus secondo varius distintiamuosius segni. Principalmente sono termini di, chiaminanci le mura rąstus secondo luogo e paskintį. Apatinių sienojų pavadinimų grupelę costituisce otto sinonimini termini: uno lietuviškas, due slaviški, uno germaniškas e quattro hibridiniai: fondamentinis LKŽe, LKA I 35, xpadamentas (brus. хундамент) LKŽe, xpadrūba 184 Robertas Stunžinas | Ediatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių | liaudies terminija (sl.) LKA I 36, LzŽ 181, xšvelys (vok. Schwelle LKŽe) LKŽe, xbalkinis (hibr., vok. Balken i liet. -inis) LKŽe, xpabalkinis (hibr., liet. pa vok-, Balken i liet. -inis) LKŽe, xpadamentinis (hibr., brus. hundaement i liet. -inis) LKŽe, xpam murlotis (hibr., liet pa l. lūr i vok-, Latte) LKŽe, LKA I 36. Mediorino sienojas segnalato Lituvišku term įmatas LKŽe. Viršutinių sienojų pavadinimų grupę costituisce dieci sinonimi nove lietuviški e uno slaviškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, grąžas LKŽe, ilginis LKŽe, kreklinis LKŽe, krekvinė LKŽe, pagegninis LKŽe, perejinis LKŽe, perlaidas LKŽe, sparinis LKŽe, xlabslokas (.) LKŽe. Secondo dydį i sieni rąstai chiamati trem termini […] lietuvišku, germanišku e hybridiniu: sienojokas nedidelis sienojas LKŽe, xbalkigalis (hibr., vok. Balken e liet. galas) nedidelis rąstas LKŽe, xbalkis (brus. bal(ь)ka Urbutis 2009: 422) storas rąstas LKŽe, KzRŽ I 52, ZanavŽ I 103. Due liteviški e uno slaviškas termine marca i rąstus di parete secondo costrcine peculiarità: krumplinis medinės trobos rąstas su įkarpa ar dančiu, padaraitu sujunimui con un altro rąstu LKŽe, pervaras ilgas kluonas sienojas, andando da un fine all'altro LKŽe, xbrusas (l. brus, brus. bpyc) rąstagalys, keturkampis nimuuni LKŽe. rąstas“ LKŽe. Trumpas sienojas metaforiškai įvardijamas gyvūno pavadiRąstų eilė attraverso le quattro pareti è chiamato termine litavišku vainikas LKŽe, KltŽ 375, LzŽ 278, ZanavŽ III 554. Rūšinių pavadinimų grupelę costituisce termini, įvardijantys pamatinius e viršutinius vainikus. Pamatinį vainiką marchia tre lo stesso significato turintys du lietuviški e uno germaniškas termas: pakertalas LKŽe, pamatai LKŽe, xšveliai (vok. Schwelle) LKŽe. Veršutinis rąstų vainikas chiamato da due sinonimini termini […] lietuvišku e slavišku: gegninis LKŽe, xmūrlotas (l. murłat, vok. dial. mūбрус renlatte) LKŽe. Vienu lietuvišku ir dviem slaviškais terminais vadinamas jungiamasis rąstas: sija KltŽ 270, LKŽe, ˣbrosas (plg. brusas l. brus, brus. LKŽe) ZanavŽ I 175, xbalkis (brus. bal(ь)ka Urbutis 2009: 422) LKŽe, DrskŽ 27, KzRŽ I 52, ZanavŽ I 103. Rūšinių pavadinimų grupelę costituisce dieci terminų, įvardijančių jungiamuosius rąstus secondo paskirtį e appartenimento. Sette termini sono litaviški, uno slaviškas, du hibridiniai: ilginė sija, sulla quale dedamo lubos LKŽe, jungas sija, jungianti klojimo šulus almeno un poco più giù kraiko LKŽe, permėtė skersinė ką nors janti sija LKŽe, san skersinė užvir sutvirtinamoji LKŽe, stapas sijaaminė LKŽe, sijala lubatrų sija LKŽe, virdis dar 185Terminologia | 2013 | 20 žinės sija LKŽe, xskersbalkis (hibr., liet. skersas e žinės ar klojimo skersinė sija“ LKŽe, ˣzavolas (sl.) „apatinė klojimo, darvok. Balken LKŽe) skerssijė LKŽe, xtrambalkis (hibr., liet. tramas e vok. Balken LKŽe) tumo. Rąstai erano sigillati in tre modi: incisioni in cima, in basso „skersinė pagrindinė sija, laikanti išilgines sijas“ LKŽe. Rąstų sienų tvirtumas ir šilumos laikymas priklausė nuo sienojų glause in piastrume flatate (MS 2008: 19). Įvairuos rąstų išdrožos, išpjovos, įpjovos e grioveliai sono chiamati a sette terminiis: penkiais lietuviškais, vienu slavišku ir vienu germanišku: kertė iškirtimas rąste, medtimas LKŽe, DrskŽ 148, karpas užkir II rąste, (namo) kerčių sukirpimas LKŽe, mazgas užrąstų sukirtimo, sunėrimo LKŽe, rentimas Žkirpimas, žranįta, įkarpa (sienojuose) LKŽe, škakonlis paamskaerti sieniau LKŽe, xpozas (uskas. galeža, l. r. il) il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il Sienojų tarpas innominato penkiais sinonimais trim Lituviškais, uno slavizmu e uno neaiškios origine termine: sienotarpis LKŽe, sklinda LKŽe, tarpsienis LKŽe, xžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, xbukantas LKŽe. Montina, che questo termine è slavizmas, plg. kantas (l. kant, kąt) LKŽe. Il luogo di sinistruzione dei muri è chiamato cinque sinonimi termini: trimis lietuviškais, vienu latvišku e vienu slavišku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ 105, ZanavŽ I 609, kertė LKŽe, sąspara LKŽe, DrskŽ 317, ZanavŽ III 20, stūrys (la. stūris) LKŽe, x.k. (l. kant, kąt) LKŽe Nei lavori krašto studiatoji si scrive che rąstų sunėrimo modi sono chiamati sąspara e kerte (raktu, capu). In un caso rimane atkišę sukružiuoti rąstų galai, nell'altro caso galai apipiaustomi (LEB 232). Dalį termini dei si può trovare in studiate fonti: sąspara LKŽe, ZanavŽ III 20, kertė LKŽe, xcapas (l. cap, vok. dial. zape) rąstų sunėrimo zapjovima, sąlaida LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272, ZanavŽ I 203. Notabettata che vivo nella parola invece rakto5 vengono usati due termini lietuviškas spyna LKŽe, ZanavŽ III 145 e slaviškas xzomkas (l. zamek) LKŽe. Stulpine costruzioni costituedamoji parte viene chiamato due sinonimi lietuvišku e germanišku: stulpas LKŽe, DrskŽ 353, xstenderis (vok. dial. ständer) LKŽe. 5 Nel dizionario della lingua Lituania questo termino contrassegnato come raštų parodi: Rąstinės siene di solito costruite da 13 rąstų vainikų, rąstai angoli suleidžiami į raktą (kertę, capą), rečiau į stulpą (šulą) rš LKŽe. 186 Robertas Stunžinas | Ediatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių | liaudies terminija Finų konstrukcijų e le loro parti denominazioni. Simplissima costruzione finestre erano berėmės parete scirsstos angos con chiusuriammi lentelè. Dal XVI a. le finestre delle case residenziali avevano rėmus. In loro furono aggiunti animali pūslės, pelle, papierius, tessinys, più tardi, da XVII XVIII a. vetlas. Le prime finestre di vetro fare da piccoli, nonisyklinga forma, bilanci sosteneritii gabalėlių di vetro. XVIIXX a. le trobesi del villaggio prevalevano quattro dei o sei componenti finestre (MS 2008: 20). Al comune angolo della parete il nome va il litevisco termin window LKŽe, DrskŽ 184, KltŽ 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Rūšiniai terminini chiamano finestre secondo destinazione, dimensione e qualità. Tre termini sono lietuviški: antralangis žiemai dedamas antras langas LKŽe, KzRŽ I 21, ZanavŽ I 45, langalis menkas, prastas, mažas langas LKŽe, langelynas prastas langas LKŽe. Germanizmu xliūkas (vok. Lücke) LKŽe chiamato ventilimo langelis. Lango rėmas introdurrijamo nove sinonimini termini, tre di loro sono lietuviški: įstatas LKŽe, stakta LKŽe, apylangės LKŽe. Svet terminų grupelę costituisce quattro slavizmai e du germanizmai: xbalanka (brus. бaлонкa) LKŽe, KpŽ I 139, xpelčiai (brus. пяльцы) LKŽe, xši (brus. шыбa) LKŽe, xšuplėda (l. szuflada vok. Schublade) LKŽe, rėmai (vok. dial. r) LKŽe, KlämlengtŽ 246, xšė (vok. Schlenge) LKŽe. In questa costruzione addimi vetro lakštai chiamati penkiais slavizmais: vetklas (sl. stъklo Fraenkel 1962: 906) LKŽe, DrskŽ 348, KltŽ 291, LzŽ 245, xbalanka (brus. бaлoнкa) LKŽe, xklėtka (l. klatka) LKŽe, xkvartka (rus. фopткa) LKŽe, ZanavŽ I 824, xšiba (brus. шыбка) LKŽe. Lango varstimo dispositivo è chiamato dviem Lituviškai sinonimais: vyris LKŽe, vinginis LKŽe. Lituvišku termine prielangis LKŽe chiamato lango rėmo apmušas. Orlaidė chiama due sinonimi litaviškai: langelis LKŽe, LzŽ 139, puslangis LKŽe. XVIXIX a. con įrėmintais tendei utilizzate varstose o chiusumiate langinės. La loro costruzione era simile a porte, orostata cuore, lunaullo o di altra forma nonpicolee angoli (MS 2008: 21). Da fonti della viva lingua si vede che gli chiusomosios langinės chiamate quaturiais termini dviem lietuviškais e dviem hibridiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, langavietė LzŽ 139, xlanginyčia (hibr., liet. langas e sl. -inyčia) DrskŽ 184, LKŽe. Zastumiamusie langine marchia litaviškas terminus braukšlė LKŽe, internine hibridas xbarbynyčia (hibr., liet. barbenti e sl. KltŽ 137, ˣlangaravyčia (hibr., iš langinyčia LKŽe, liet. langas, sl. -inyčia) -inyčia) LKŽe. Altų lango costruzioni costituenti delle parti denominazioni grupelę costituisce dieci termini. Apatinė lango lenta segnalima cinque sinonimini termini: trimis lietuviškais, uno slavišku e uno hybridiniu: palangė LKŽe, KltŽ 199, antlangis LKŽe, prielangis LKŽe, skrynia (brus. скрыня, l. skrzynia) 187Terminologija | 2013 | 20 LKŽe, xlanginyčia (hibr., liet. langas i sl. -inyčia) LKŽe. Lentelė su un lato di campo innominjama a duem sinonimi liteviškai: priešpalangė LKŽe, zalangė LKŽe. Terminu zalangė LKŽe si chiama e lentynėlė soprauje fino. Tokia lentynėlė ancora įvardijama lietuvišku termine langė LKŽe e hibridu xlanginyčia (hibr., liet. langas e sl. -inyčia) LKŽe. Porų konstrukcijų, loro parti e varstimo устройств наименования. Tradizionali porte degli edifici erano dei diversi tipi. Simplissima costruzioni virpstine porte fatte da scaldito spygliuozio legno sandariai suglaustų plačių lentų. Įsprūdinių durų konstrukciją sudarė rėmas riempito lentų įsprūdomis, dvisluoksnės durys atsirado duris apkalant lentomis. Ūkinių trobesių duris erano pinamas vytelėmis, šiaudų grįžtėmis, nendrėmis, abitazioni delle case e svirnų duris puoštos istagpittei ornamentais, profiliuotai avvadai. Staktos preparate a due modi baigtame rentinyje crstos angos oppure staktos statisse in apatinį rentinio. Stiprių staktų c'era bisogno apparsa più pesanti allevatissime porte (MS 2008: 20). Dal viva lingua fonti vedere, che duris įvardijančių terminų è solo sei. Du lietuviški termini considerati comuni nomiisiais: durys LKŽe, KltŽ 56, KzRŽ I 171, KpŽ I 492, ZanavŽ I 341, portai LKŽe. Termina portai va e nominativo specieino egli anche chiamate grandiose suveriate kluono porys: portai didelės suveriate porys LKŽe. Kiti specieiniai lietuviški terminini marcia porta secondo destinazione, costruzione e appartenimento: durelės residenzjali namų užpakalinės, prastosios durys LKŽe, pusdurės per pusę darinėjamos durys (ppr. dūminėje pirkioje apačia užisaro, e viršusamas lasciato fumams išeiti) LKŽe, varčia kluono durys LKŽe. Durų rėmai chiamati cinque terminiis: dviem lietuviškais, dviem slaviškais e uno germanišku: stakta LKŽe, varčia LKŽe, xadverija (brus. odverьja Fraenkel: 2) LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6, LzŽ 18, xlušėkas (l. uszak) LKŽe, xšlengė (vok. Schlenge) 1962 LKŽe Terminu stakta anche inviardijama superiore parte staktos. Rūšiniu nome va latvizma velvė (la. velve) LKŽe esso viene chiamato gaubta durų stakta. Staktos parti principalmente segnalati in Lituviškai termini. Apatinė staktos parte inviodenijama litavišku termin slenkstis LKŽe, KltŽ 281, LzŽ 239, ZanavŽ III 106. Supšutinės dalies pavadinimų grupelę costituisce cinque sinonimini termini quattro lietuviški e uno hibridino: stakta LKŽe, įmata LKŽe, kepurėtas LKŽe, viršdurė LKŽe, xkaptūrinis (hibr., l. kaptur 188 Robertas Stunžinas | Ediatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių | liaudies terminija e liet. -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė parte si chiama germanizmu xšvelius (vok. Schwelle) LKŽe. Šoninė javų kraunamo parte staktosa dell'edificio įvardijama slavizmu xvėrėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. Staktų apmušai segnalimi due sinonimini slavizmi: xabletūra (l. tablatura) LKŽe, KpŽ I 2, xlemperija (l. lamperja) LKŽe, ZanavŽ II 49. Le più antiche costruzioni virpstinių durų varstomuosius įtaisus nomina undici sinoniminių terminų nove lietuviški e du slaviški: bėgis LKA I bėgūnas LKA I bėgūniukas LKA I kukta LKŽe, LKA I 56, 56, sąvarstė LKA I sukučiai LKŽe, LKA I 56, 56, LKA I 56, 56, vartikšlis LKŽe, LKA I vyriaička 56, 56, 56, 56, LZ x (l. dialka kaczka) LKA I LKŽe, Lkaš (l. rus, 56, kos., k. xoš) LKA LKA, LKA 56. Vėlesnius ferroviari spistamento apparecchius marchia trylika sinoniminių terminų setteviški, uno latviškas, trys slaviški e du germaniški: gembės LKA I kabas LKA I kabikas LKA I kablys LKA 56, 56, 56, I kukis LKA I 56, 56, vąšas LKe, vyriai LKA I lyus kengė (la. ķenķis kab, vok. dial. kennig kablys) LKA Zanavž I 65, 65, 65, LKA xprabajus (bruska ppavboj) LKŽe, LKA I xzovi (bruska zavesa) LKA IKA I krūka 56, 56, 56, 56, 56, LKA x 56 (bruska kablysk) Lk krūka (kruska krūka) I Kruska (kruska) I Kruska (kruska) I Kruska. Patalpų dangų pavadinimai. Al nome comune del locali dangos si considererà il termine liteviškas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, DrskŽ 197, KzRŽ I 467, KltŽ 154, LzŽ 151, ZanavŽ II 99. Rūšiniais denomininimenti va terminini, įvardijantys lubs secondo appartenimento, paskirtį e sudėtį. Gyvenamojo namo sono chiamate sette sinoniminici termini: dive Lituviškai termini, dive slavizmais, uno latvizmu, uno germanizmu e uno hibridu: lubos LKŽe, LKA I 36, DŽ 181, KzRŽ I 467, KltŽ 154, LzŽ II 36, ZanavŽ 99, zálos LKŽe, xstalevonia (brus. dial. stahlavanje) L 36, I LKŽe, xpceas (brus. paces) LKA I I dialyska (la. gr. lubos) grind L 36, I xdekeis (vok. Dec) L I LKA I xlubavonia (hi., 36 - lat. Penki specieini dėtį. Secondo kilmę questo è tre terminili lituviški, uno slaviškas e uno hibridino: juodlubės prastosios, antrosios lubos ZanavŽ I 576, lubokšliai iš terminai pavadina gyvenamojo namo lubas pagal kokybę, paskirtį ir sulentgalių o pagalių greitomis padarytas prastas lubos LKŽe, palubys antroji lubos LKŽe, x vokitas (l.sup sufit) lubos, zadengiančias juodlubes LKŽe, xg gripsdekis (hibr., gipsos i Decke LKŽe) tinkuotos LKA I 36. 195Terminologia | 2013 | 20 parte, plokštuma (lentos) LKŽe, xabzojus (l. obzoj LKŽe) neapipjautos lentos kraštas KzRŽ I 2, xbuomkantis (vok. dial. bōm, vok. Kante) apvalus lentos kraštas LKŽe. Lentos kraštas avvicinato a tre sinonimi due Lituviškai e uno Germanišku: briauna LKŽe, KltŽ 2526, žambas LKŽe, xkanta (vok. Kante) LKŽe, DrskŽ 137. Lentų įlaidų, išdrožų, griovelių pavadinimų grupelę costituisce quattro nevienodos origine terminini: uno lietuviškas, uno slaviškas, uno germaniškas e uno hybridinis: spraudis LKŽe, xšpuntas (l. szpunt) LKŽe, xgropa (viduramžių vok. ž. grope) LKŽe, xpatelka (hibr., liet patelė i sl. -ka) LKŽe. Molio gaminys įvardijamas dviem slavizmais: plyta (brus. plita, l. plyta Fraenkel 1962: 625) LKŽe, DrskŽ 273, ZanavŽ II 440, xcegla (l. cegła) LKŽe. Statyboje utilizzate brytų residui chiamate trem sinonimini hybridiniais termini: plytgalys (hibr., brus. плiтa ir liet. galas) LKŽe, ZanavŽ II 440, xplytstukis (hibr., brus. плiтa i vok. dial. stuk, stak) LKŽe, pusplytė (hibr., brus. pusė ir. plita) LKŽe. 2. TERMIN PLUGIAREIKŠMIŠKUMAS AND HOMONIMIJA Mažu significativi rigidità e immaginificum pasižyminčiai statybos liaudies terminijai caratteristico molteiareikšmiškumas. Daugiareikšmiškumą poteva ti specialiųjų sąvokų ribų neapibrėžtumas, reikšmių raida, įvardijimo perkėlimas pagal tam tikras asociacijas. Šios srities terminijoje yra įvairialypiais lemryšie relativi pluriareikšmių terminų: vicimi concetti inserijančių, appartenenza, destinazione e composizione distintivoli caratteristici contenenti termini o associacinie e metaforiche connessioni relative terminių, non chiiskias significativi interconnessioni contenenti terminių (plačiau žr. Stunžinas 2009: 6892). Dirtingų microsistemì termini di pluriareicšmiškum può differire. Ad esempio, agkinių pastatų terminijos mikrosistemmei termini pluriareicšmiai spesso avvivalija vicimas destinazione differenybių contenenti concetti (plačiau žr. Stunžinas 2012: 184198). Nel terminismo di un alloggio e delle sue parti poliarechmiai termini possono segnalarsi vicimas destinazione distintivoli attributi contenenti concetti o differenti categorie destinazione comunrybių contenenti concetti (plačiau cf. Stunžinas 2009: 6892). Circa penktadalis costruzioni e le loro costituendamuzioni parti dei termini marcinanti hanno la stessa espressione e differenziale significato ottoiaciquaranta termini costituiscono trentisette molteiareikšmių o homoniminių terminų eilutes. Per lo più si tratta poli-meanšmici termini, introdinnijanti differente Robertas Stunžinas | 196 Edifatti di costruzioni e loro componenti di parti | liaudies terminija LKŽe LKŽe I 108, gegnė stogo krem LKŽe, KltŽ I I, ZanavŽ I I gegnė og 71, su un sturdio di stogo, girglis LKŽe 420, grebė sterai 137 LKAŽe LKAŽe 35 LKŽepa sudedamąsias konstrukcijų dalis (16 eilučių), pvz.: ˣbalanka „lango rėmai“ LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango stiklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio grebarki ant gegama togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo togo tttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttt gūbri del tetto di paglia fortificare LKŽe sharkiukai susukti gugudų kūleliai, usatiani pradedendo copti il tetto LKŽe, varčia durų stakta LKŽe varčia kluono durys LKŽe, x skviškos klėtieslia LKŽe, LKA I 49 xviškos daržinės lubosutai LKŽe In questi casi comune molteiareikšmių termini di segno è occupata posto. Dalis poli-significchii termini innominia vicmas concetti e marchi di diversi luoghi, di diversa composizione o di diversa destinazione costruzioni o costruzioni costituente di eilučių), ad esempio: xdronyčia plona tavela per toggi dengti LKŽe, DrskŽe 73 xdronyčia plona lenta LKŽe, 55, 52, xlubavonia LKA 36 LKA 36 LKA 36 Lka xavlengonia LkŽel L 48, LKA Ika Ika prieska lenta, lka Lka Lka 11 lenta, dengianti l l'anglia staktą LKŽe lka palang Lka LKŽe, lstalev llenta llenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta lenta l Alcuni termini plurimendicchi indicano coniugini e generici concetti (7 rigute), es. dangtis stogas LKŽe, LKA I 35 dangtis šiaudinis stogas LKŽe, LKA I 35, xgrėdai klojimo lubos LKA I 49 xgrėdai iš lentų padarytos klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „patalpos danga“ LKŽe, 197Terminologia | 2013 | 20 LKA I 36, DūnŽ 181, DrskŽ, KzRŽ I 467, KltŽ 154, LzŽ 151, ZanavŽ II 99 lubos livenamojo domu lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, KltŽ 154, Lz 15Ž1, Zanav II 99 lubos kluono lubos LKA I 48, 182 stšia LKŽe, Logos I 34, ZanavŽ III stogas stogas udka LKŽe, LKA I 18, 197, LKA I 34, ZanavŽdur III2, LK var Eys vartai vartai didelesi su LKŽe durtai. Alcuni termini sono legati al rapporto del tutto e della parte e riavvicinano la costruzione e la sua parte (2 linee): gegninis viršutinis rąstų vainikas LKŽe gegninis viršutinis sienos rąstas (bordure), sul quale statomo gegnės LKŽe, KpŽ I 627, stakta rė durims LKŽe stakta viršutinė staktos. LKŽe Homonimų parą costituiscono termini di diversa origine Lituviškas grindys lentų klojinys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, ZanavŽ I 507 e latviškas grindys (la. dial. grīda lubos) gyvenamojo namo lubos LKA I 36. IŠVADOS 1. Livosa lingua fonti nelle sono molti tradizionali edifici di costruzioni e le loro costituedamązioni parti segnalinčius liaudies terminų. 422 termini avvvardia per 200 tradizionali edifici di costruzioni e loro parti. Per lo più sono del tetto e delle sue parti (32%), delle pareti e delle loro parti (20%) denominazioni, un po' meno sono porta, finestre e le loro parti (11 % e 9,5%), pavimento di locali (9,5%) e lentas (9,5%) invardijančių terminų. Meno termini di segnano pavimento (4,7%), fondamenti e i loro dipendenti (2,4%) o mattoni (1,4 % di tutti i termini). 2. Tradicionali edifici di costruzioni e le loro parti terminija è lietuviška lietuviški vienažodžiai e sudėtiniai termininai costituiscono quasi du trečdalius (63 %) di tutti terminų. Terimi di origine Svetima sono più di quartiadale (28,9 %, hybridinių e misrio composti terminų meno di dieciadalis (8,1 %, Skolinių gruppoeta predomina slavizmai essi costituiscono più di due trečdalius (70 %) di tutti skolinių. Germanizmów è per quintadalį (21%), latvizmów è meno che dieciadalis (9%). 3. Beva terčdalis (30 %) delle costruzioni e delle loro parti sono avvicinate a diversi termini. Più spesso i concetti segnalati lunghi sinonimi rigautemi sinonimi eilučių. Dvinarės sinonimi fileutè costituisce meno di trečdalį penkių narių ir ilgesnės eilutės sudaro daugiau nei trečdalį (37 %) visų (30%), trinarės quartiadalį (24%), keturnarės dwaliktąją parte (8%) di tutti i sinonimi eilučių. Le più grandi sono verziziali cartelli (18) e rogo superiore della parte denomininimenti (16 sinonimi) gruppi. Secondo il kilmę predomina sinonimi Robertas Stunžinas | 198 Edifatti di costruzioni e loro componenti di parti | liaudies terminija eilutės con termini di diversa origine (90%). 4. Struttura hierarchica dei termini di edifici di costruzioni e le loro parti nesudėtinga. Più spesso terminini costituiscono due livelli di gerarchia, solo non piccola parte dei concetti avvengono in termini di tre livelli. Rūšiniais terminiim va trečdali (31 %) trattati termini. Essi i concetti più spesso chiamano secondo appartenenza (34%), destinazione (25%) o luogo (18%), ben di più rare secondo caratteristiche di struttura (11%), dimensione (7%) o qualità (4%). 5. Alcuni termini (3 %) chiamano i concetti secondo certa associazioni. Metaforicamente costruzioni e le loro parti avvicinate animali, le loro parti, buities daiktų, parti del corpo umano e cose della natura denominimimim. Metoniminiai terminini concettoos nomina secondo costituomąją materialea. 6. Penktadalis (19 %) termini di hanno la stessa espressivissima e diverso significato. Per lo più si tratta di termini pluriareicšmiai, marcanti diversi diversi luoghi simile occupanti costruzioni e (o) le loro componenti, o termini vicini i quali nominano, marcanti luoghi diversi, diversa composizione o diversa destinazione costruzioni o le loro componenti. Rečiau moltiiareikšmiai termini įvardija parentinines e specieine conceptos o pavadina costruzione e la sua parte. Homonimų paą costituiscono la stessa espressione con termini di diversa origine. ŠALTINIAI DrskŽ – Druskininkų tarmės žodynas. Sud. G. Naktinienė, A. Paulauskienė, V. Vitkauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽ – V. Vitkauskas. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. KltŽ – A. Vilutytė. Kaltanėnų šnektos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas A–M, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. KpŽ I – K. Vosylytė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. LzŽ – J. Petrauskas, A. Vidugiris. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. LKA I – Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika. Red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt. ZanavŽ I–III – Zanavykų šnektos žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2003–2006. LITERATŪRA Fraenkel E. 1955–1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch III, Heidelberg: Carl Winter. Universitätsverlag, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. LEB – Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1964. LLA 1965: Lietuvių liaudies architektūra 1. Kaimo gyvenvietės ir gyvenamieji namai, Vilnius: Mintis. MS 2008: Medinė statyba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“. Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. 199Terminologija | 2013 | 20 Skardžius Pr. 1996: Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Smoczyński W. 2007: Lietuvių kalbos etimologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus universitetas. Stunžinas R. 2008: Variantiniai statybos liaudies terminai Lietuvių kalbos žodyne. – Terminologija 15, 111–130. Stunžinas R. 2009: Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos liaudies terminai. – Terminologija 16, 68–92. Stunžinas R. 2010: Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių liaudies terminijos sinonimija. – Terminologija 17, 130–142. Stunžinas R. 2011: Gyvenamojo namo ir pagrindinių jo dalių rūšiniai liaudies terminai. – Terminologija 18, 142–153. Stunžinas R. 2011: Statybos liaudies terminai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Stunžinas R. 2012: Ūkinių pastatų liaudies terminija. – Terminologija 19, 184–198. Urbutis V. 1981: Baltų etimologijos etiudai, Vilnius: Mokslas. Urbutis V. 2009: Baltų etimologijos etiudai 2, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vitkauskas V. 1966: Apie kai kurių žemaitiškų žodžių vartojimą. – Lietuvių kalbotyros klausimai 8, 155–168. VLE II 2002: Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука. FOLk TERMINOLOGY OF BUILDINg CONSTRUCTIONS AND THEIR PARTS The article deals with folk terminology of constructions and their parts of traditional Lithuanian buildings in respect of concepts, origin and semantic relations: synonymy, polysemy and hierarchy. The researched terms are taken from various lexicographical sources of Lithuanian folk terminology. There are 422 terms in the researched sources which name about 200 different constructions and their parts. The majority of terms name roof and wall constructions and their parts, for example dangtis (roof), kraigas (ridge), gegnė (rafter), siena (wall), sienojas (log), fondamentinis (main log). A smaller part of the terms name door and window constructions and their parts, room coverings and planks, for example durys (door), stakta (door frame), langas (window), apylangės (window frame), lubos (ceiling), juodlubės (sound boarding), lenta (plank), špuntas (rebate). A few terms name flooring, (foundation), papamatis (foundation stones), bryta (brick). The majority of terms are of foundation, foundation parts and bricks, for example grindys (floor), pamūra Lithuanian origin (63%), for example asla (dirt floor), fondat (foundation), zallos (ceiling). Slavic, Germanic and Latvian borrowings make up more than one quarter (28.9%), hybrids and terms with mixed composition less than one tenth (8.1%), for example dokas (Pol. dach) ‘roof, švelys (Germ. Schwelle) ‘lower balk, stūrys (Latv. stūris); pamūra (Lith. paand Sl. mur) ‘foundation, molinė (Lith.) padlaga (Sl. podłoga, Belar. padloga) ‘dirt floor. Less than one third (30%) of the researched constructions and their parts are named using more than one term. Lines of synonyms naming constructions are rather long and they consist of synonyms of different origin. Groups of names for laths and roof tops are the largest they consist of 18 and 16 terms. Terms naming constructions have a simple hierarchy. Usually terms make a twolevel hierarchy and only a few terms make a three level hierarchy. One third of terms can be viewed as specific terms. Such terms name constructions and their parts of different dependence, purpose or place, for example pamatas ‘foundation, podmūrauka ‘masonry foundation. 200 Robertas Stunžinas | Ediatų konstrukcijų ir their constituent parts | liaudies terminija One fifth of terms are polysemous. Most often polysemous terms name different constructions or parts of constructions of the same place, for example balanka ‘window frame ‘window glass, grebėstas ‘roof frame ‘rafter lath. Other terms name generic and specific concepts or name construction and part of it, for instance dangtis ‘roof ‘straw roof, stakta ‘door frame ‘top of door frame. Pairs of homonyms consist of terms of different origin Lithuanian grindys ʻfloorʼ and Latvian grindys (from Latvian grīda ‘ceiling) ‘ceiling. Ricevuta 20131004 Robertas Stunžinas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius E pa. rober[email protected]