Pastatų konstrukcijų ir jų sudedamųjų dalių liaudies terminija
Full text
180 Robe as S unžinas | Cons ua ų kons ukcijų e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
Cons ui ų kons ukcijų i jų sudedanų
dalių liaudies e minija
RobeR as s UNŽINas
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI VOODŽIAI: cons uc ions liaudies e mines, cons uc ions de cons uc ions
dénomina ions, synonymises, mul iia eikšmiai e minai, kinininiai e minai, ūšiniai e minai
T adicinius pala us, s a inius e leu s pa ies, cons uc ions ins umen s e ma é iaux
liaudies e minija es gausus e in é essus lexique couchsnis e зафиксирована k aš o
impo an sou ce de e minijos du science. Nemaža ce e pa ie du e me es ma que ie
y ėjų a aux, où son déc i es sodybų pas a ų, s a inių, leu s pa ies pa icula i és,
egioniniai similumai e ski umai. Beaucoup de cons uc ions liaudies e mines son des
ac s de langue i an e ixsuojanciè es sou ces a mių dic ionne s, Lie u ių kalbos a lase,
akademiniame Lie u ių kalbos žodyne. Ces sou ces de e mes e leu s mic osys èmes
analyse mon en la di e si é des moyens aiškos des e mes énumé an les ésiden iels
e les bâ imen s ag icoles, egiškumą, aizdingumą, sinonimiškumą, plu ia eikšmiškumą,
homonimiją e hie a ch yšius (pou plus su les mic osys èmes des e mes de bâ imen s
ésiden iels e ag icoles, oi S unžinas 2010: 130142; 2011: 142153; 2012: 184198). Dans les
a aux d'e hnog a es aussi beaucoup s'éc i su les composan es des bâ imen s
adi ionnels, ici on peu ou e les noms des p incipales cons uc ions e leu s pa ies,
e.g.: če pė LEB 233, gon ai LEB 233, g ebės as LEB 233, planis LEB 211, kazilas LEB 233, k aigas
LEB 235, lo a LEB 233, lubos LEB 211, ožys LEB 235, onda ion LEB 230, sąlaida LEB 232, spa a
LEB 210, mu aine LEB 220, ska da LEB 233, sluogs is LEB
235, spa as LEB 233, oi LEB 211, shulas LEB 231, en ine LEB 233. Beaucoup plus de cons uc ions de
bâ imen s e leu s pa ies ma quinan s liaudies e mes peu en ê e dé ec és des sou ces qui ou nissen
des données de langue i an e. L'objec i de l'a icle énagine les concep s, d'o igine e séman iques
synonymismes1 de ces sou ces de cons uc ions de bâ imen s e de leu s pa ies, qui é oquen la
e minologie, 1 Dans ce a icle, comme e p écédemmen , liaudies e minija es examiné comme ou e une
collec ion de e mes de la langue liaudies, dans lequel eiškiasi synonymija e mul ia eikšmiškumas. Da
liaudies e minus peu ê e é udié e a mes limi es, comme sa e mines sys ème (plačiau oi Klepiko 1974:
31).
181Te minologija | 2013 | 20 mul ia eikšmiškumo, homonymijos i
hie a chijos yšių aspekgiais. Medziaga p is de ces sou ces: académique
Li u iens langue dic ionnai e (édi ion élec onique), D uskininkų a mės
dic ionnai e, Kal anėnų šnek os dic ionnai e, Kazlų Rūdos šnek os
dic ionnai e (I .), Kupiškėnų dic ionnai e (I .), Lazūnų a mės (IIII .), a las
žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno
des langues Lie u ių (I .). Au o al, 422 di é en s2 peuples e mininai3 son
analysés.
1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS
IR HIERARCHINIAI RYŠIAI
T adi ionnels bâ imen s Li uiniens a aien non a es di é ences égionales.
Pa exemple, les e esaiches maison ca ac é is ique longs e la ges ko pus,
neaigš es, e icalemen appal ée mu s, masi us, s audinis semi almines
o me oi s, complexe plan de maison. Aukš aičių habi able bâ imen ko pusas
long e é oi , mu s de moyenne hau eu , oi d išlai is šiaudinis. Lo s de
l'en ée cons ui e pie angiai, ou e la supe icie du bâ imen deux
ce sniques mu s di isé en ois p incipales pa ies. Les Su alkies
adi ionnelles habi able maisons a beaucoup bend ų b uožų a ec žemaičių e
aukš aičių habi amaisiais maisons. Cependan adi ionnels bâ imen s
li uaniens a aien communs cons ucca i s ca ac é is iques leu
ca ac é is ique guls inių ąs ų mu s, kampų sąspa os, sem alminės, ke u šlai ės ou d išlai ės o me ha udinis oi , apmeniniai onda ions e . .
(LEB 216224). Il es impo an de souligne que la Commission n'es pas obligée de p océde à une é alua ion de la compa ibili é a ec le ma ché in é ieu .
Pama ų, leu s pa ies dénomina ions. En Li uanie les pie es onda ions n'on adi ions la plupa des ieux
bâ imen s on é é elchiés su la e e. Les onda ions mau iennes ixen depuis XVII a. (MS 2008: 18). Des
sou ces du langage i an on oi que le ondemen es appelé ois e mes Li u išku, sla išku e hyb idiniu:
onda ion apa inė pa ie du bâ imen , à laquelle epose ou s a inys LKŽe, LKA I 35, undamen as (iš b us. хунда
F amen enkel 1962: 3054) LKA I 35, KzRŽ 200, I pam pai (hib ., lie ū a l. mu LKŽe) LKA I 35. Rūšiniais nommés
conside ini des pie es e mū y us onda us in oduisan s ois e mes lie u iškas, sla iškas e hyb idinis:
papama is akmenys po 2 Nag inėjamuose sou ces dans son beaucoup de e minų a ian ų, qui dans ce a icle
ne son sépa és pa des e mes (plus loin su a ian o samp a ą. S unžinas 2008: 111112). Analysées seulemen
les p incipales a ian es, elles son considé ées les plus la gemen u ilisées ou dans les sou ces les p incipaux
son considé és e mes. 3 A iclenyje baséamasi au o iaus disse acijos ma é iau (ž . S unžinas R. S a ybos
liaudies e minai, Vilnius, 4 Skliaus ues indique se la sou ce e sou ce du e me.
2011).
182 Robe as S unžinas | Cons ua des cons uc ions e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
ondemen ąs u, ondemen LKŽe, DūnŽ 238, xpodmū auka (l. podmu wka
LKŽe) mû y es onda ions LKA I 36, pamū ė (hebb ., le . pai l. mu LKŽe)
mû y es onda ions LKA I 35, D Žsk 243. Belles onda ions cons uomies aux
bâ imen s ca ac é is iques moliu apiplūc es cons ucnuo l'humidi é e le
cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams
oid p o ége . Toks moyen de ixa ion des onda ions ca ac é is ique des
bâ imen s habi ables jusqu XIX a. (LLA 1965: 46). Les cons uc ions en
ques ion son appelées deux e mines li uaniques: pašalys pie a le long
obesio sieną du cô é de l'ex é ieu LKŽe, onda pašalys, du cô é de
l'ex é ieu selon le mu (a akmenų, mū o pama ą) supil a zemė LKA I 35.
Au e a ec les onda ions liées cons uc ions ma que deux Li u iški
e mes: an pama is supil as au ou maisons selon ond à cause de la
chaleu augmen a ion LKŽe, popėdis klojimo pėdžios ondinis akmuo LKŽe.
G indų dénomina ions. Molio g endymas dans adi ionnels habi a ionosiens
maisons, kluonues, da žinėse, p iepi čiuose plūk as jusqu XIX a. XIXXX a.
s a y ues illages habi a ionosiens maisons déjà klo es len es planche s.
Aslos a su écu jusqu'au XX s. cons ui s aux hau es aiches maisons
d'habi a ion appemenées e kama es, e esaiches obes éno mes
cheminins, ūkiniuose bâ imen s (VLE II 2002: 82). D'ap ès les sou ces
examinées oi , que plūk inis g indinys es appelé douze e mes des neu s
unežodžiais e ois d ižodžiais. Aš uoni unei odžiai e mininai son
lie u iški e un la iškas: asla LKŽe, LKA I 36, D skŽ 20, KzRŽ I 29, g endymas
LKA I D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I 49, 37, g inda LKŽe, kluonas LKA I 37,
lai as LKŽe, LKA I 37, plans (la. plans) LKA I 37, LKŽe Selon la simili ude de
onc ion mé apho iquemen g indinys es appelé du nom de pa ie du co ps
humain padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195. Égalemen g indinys me onimiquemen
en 'appelle pa la composomée ma iè e molis LKA I 37, e e LKŽe, LKA I 37.
Un d ižodis e me a les deux lie u iškus dėmenis, deux on sla iškus
p incipaux e lie u iškus dépendomuosius dėmenis: molio g indys LKA I 37,
molinė xpadlaga (l. podłoga, b us. paдлoгa) LKA I 37, molinis xpamas as (l.
pomos LKŽe) LKA I 37. Le e me asla es égalemen u ilisé dans le sens de
len es clojinium. Ce e cons uc ion es au o al appelée à six e mes:
ois Li u iškais, d'un sla iškais e un la išku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, loo ys
LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507, paklo ė LKA I 38, xpad LKŽe, LKA I 37,
Zana Ž II 302, xpamlaga LKŽe, LKA I 38, xpa lagas (la. pā lags,
183Te minology | 2013 | 20 plg. us. pepelog) LKŽe, LKA I 38. Deux Li u iški e mes
on nommés pa espèces e ma quen des sols à di e ses u ilisa ions:
ondus p as osios, apa inės g indys, juodg indės LKŽe, juodg indės
p as osios, apa inės g indys Zana Ž I 576.
Sienes, leu s pa ies dénomina ions. Les mu s adi ionnels des bâ imen s
é aien de ois ypes: pulpines, ca kasines e en ines cons uc ions.
jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios
S ulpines cons uccii umpaamžées. Ka kasines cons uc ions é aien
égalemen a es en Li uanie ses ca ac é is iques noniškingses locali és e
non-pau ie s cons uc eu js. Ren ines cons uc ions en Li uanie y a o
depuis I ūks . midu io. Elles eliablemen enaien la oughe e bien enaien la
chaleu . T adi ionnels bâ imen s de en ime é aien inégaudes Eas e n
Li huania on iè es ąs ai connec és conjlaides, Vaka ų pla es plaquš um
(MS 2008: 18; LLA 1965: 46). Nag inėjamues sou ces dans p incipalemen apposée
des e mes, į a dijančių en ines cons uc ions e leu s pa ies. Tou le
ąs ų en inys es appelé cinqia d'o igine homogène synonymes e mes: ois
Li u iškais, un sla išku e un ge manišku: g ąža medinio obesio su ęs os
sienos (sans oi e pama o) LKŽe, KpŽ I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys
LKŽe, xz ūbas (sl.) LKŽe, LzŽ 293, x iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe.
Rąs ų siena signi ie deux Li u iškais synonymismes: siena LKŽe, D skŽ 324, LzŽ
233, Zana Ž 47, III sienojus LKŽe. Rūšiniu a Li u iškas e me, ma quan isis
é u ėjančią bâ imen sia skliau as siau ėjan i namo galo siena pas ogėje
LKŽe. Ce e me o me plusieu siskai es es appelée espècesinė sąwoka
klė ies siau ėjan i siena. Ce g oupe de dénomina ions de cons uc ion au
o al cons i ue sep e mes un Li u iškas e six sla iški: skliau ai LKA I 49,
xpad olas (l. powala sienojų lubos) LKA I 49, xpa alas (l. powala) LKA I 49, x iškos
(b us. вышкi) LKŽe, LKA I 49, x olas (l. wał elenas) L I 49, xzaka as (b uska za
ko ka pi kios, gak a) L I 49. Sienos ąs as désigné ois Li u iškais synonymes
e minis: a b es Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais a
e mines, in oduisan les mu s ąs us selon di e s signes dis incamueux. La
plupa son des e mes, nominances des mu s ąs us selon lieu e
a ec a ion. Apa inių sienojų pa adinimų g upelę cons i ue hui synonymes
e mes: un lie u iškas, deux sla iški, un ge maniškas e qua e hyb idiniai:
ondamen inis LKŽe, LKA I 35, xpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, xpad ūba
184 Robe as S unžinas | Cons ua ų kons ukcijų e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
(sl.) LKA I 36, LzŽ 181, xš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, xbalkinis (hib ., ok.
Balken e lie . -inis) LKŽe, xpabalkinis (hib ., lie . pa ok-, Balken e lie . -inis) LKŽe,
xpadamen inis (hib ., b us. hundaemen e lie . -inis) LKŽe, xpam mu lo is (hib .,
lie pa l. lū e ok-, La e) LKŽe, LKA I 36. Le seinu moyen es ma qué e min
Li u išku įma as LKŽe. Vi šu inių sienojų pa adinimų g upę cons i ue dix
synonymes neu y lie u iški e un sla iškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas
LKŽe, ilginis LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe, pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe,
pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, xlabslokas (.) LKŽe. Selon dydį les ąs ai son
appelés ois e mes Li u išku, ge manišku e hyb idiniu: sienojokas nedidelis
sienojas LKŽe, xbalkigalis (hib ., ok. Balken e lie . galas) nedidelis ąs as LKŽe,
xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) s o as ąs as LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I
103. Deux Li u iški e un sla iškas e me ma que les ąs us de mu selon
cons uccines pa icula i és: k umplinis medinės obos ąs as su įka pa a
dančiu, ai a ii u sujunimui a ec un au e ąs u LKŽe, pe a as ylgas kluonas
sienojas, allan de un bou à lau e LKŽe, xb usas (l. b us, b us. bpyc)
ąs agalys, ke u kampis nimuuni LKŽe.
ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi-
Rąs ų eilė à a e s qua e mu s es appelé le e me li aušku ainikas
LKŽe, Kl Ž 375, LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę cons i ue
e mines, į a dijan ys ondamen aux e sup u inius ainikus. Pama inį
ainiką ma que ois la même signi ica ion u in ys deux Li u iški e un
ge maniškas e mas: pake alas LKŽe, onda ai LKŽe, xš eliai ( ok.
Schwelle) LKŽe. Vi šu inis ąs ų ainikas es appelé deux synonymes
e minais lie u išku e sla išku: gegninis LKŽe, xmū lo as (l. mu ła , ok.
enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas
jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us.
dial. mū- b us LKŽe) Zana Ž I 175, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) LKŽe,
D skŽ 27, KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upelę cons i ue dix
e mes, į a dijančių jungiamuosius ąs us selon paski į e appa enymą.
Sep e mes son Li u iški, un sla iškas, deux hyb idiniai: ilginė sija, su
laquelle dedamas lubos LKŽe, jungas sija, jungian klojimo šulus au moins un
peu plus bas k aiko LKŽe, pe mė ė ske sinė ką no s jungi sija LKŽe, sanžė
ske sinė su i inamoji LKŽe, s apas sijaaminė LKŽe, sijala luba ų sija
LKŽe, i dis da
185Te minology | 2013 | 20 žinės sija LKŽe, xske sbalkis (hib ., lie . ske sas e
žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da -
ok. Balken LKŽe) ske ssijė LKŽe, x ambalkis (hib ., lie . amas e ok.
Balken LKŽe) umo. Rąs ai on é é glaçés de ois maniè es: des incisions au
„ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe.
Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus-
dessus, au bas e des plaquš umes ho izon aux (MS 2008: 19). Di e ses
ans es éd ôjos, ispjo os, įpjo os e g io elys son nommés pa sep
e minis: cinq li s iškais, un sla išku e un ge manišku: ke ė iški imas
ąs e, med imas LKŽe, D skŽ 148, ka pas užki II ąs e, (namo) ke čių
suki pimas LKŽe, mazgas už ąs ų suki imo, sun imo LKŽe, en imas
Žki pimas, ž anį a, įka pa (sienojuose) LKŽe, xkakis paamska iau siene iki
LKŽe, xpozas (p . galeza, l. l. )
ililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililil-
ililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililililil-
ililililililililil Sienojų a pas en 'appelai cinq synonymismes ois Li u iškais,
un sla isme e un neaiškios e me d'o igine: sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe,
a psienis LKŽe, xžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, xbukan as LKŽe. On ina, que ce
e me es sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe. Le lieu de con luence des
Sienes es appelé cinq synonymes e minaux: ois Li u iškais, un la išku e
un sla išku: kampas LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ 105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a
LKŽe, D skŽ 317, Zana Ž III 20, s ū ys (la. s ū is) LKŽe, x.k. (l. kan , ką ) LKŽe
Dans les a aux de k aš o y inė ojų éc i -on que ąs ų sunė imo modes
son appelés sąspa a e ke e ( ak u, capu). Dans un cas es e a kišée
suk užiuo ų ąs ų galai, dans un au e cas galai apipjaus omi (LEB 232). Dalį
e mes de peu ê e ou é dans des sou ces é udiées: sąspa a LKŽe,
Zana Ž III 20, ke ė LKŽe, xcapas (l. cap, ok. dial. zape) ąs ų sunė imo
zapjo imas, sąlaida LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272, Zana Ž I 203. No ai -on que dans
le langage i an au lieu ak o5 son u ilisés deux e mes lie u iškas spyna
LKŽe, Zana Ž III
145 e sla iškas xzomkas (l. zamek) LKŽe.
S ulpineuse cons uc ion composedamoji pa ie es appelé deux
synonymismes Li u išku e ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, xs ende is ( ok. dial.
s ände ) LKŽe.
5 Dans le dic ionnai e de la langue Li uanie ce e me es ma qué comme aš ų mo : Rąs inės seines
géné alemen cons ui es de 13 ąs ų ainikų, ąs ai angles suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe.
186 Robe as S unžinas | Cons ua ų kons ukcijų e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
Langues cons uc ions e leu s pa ies nommées. Les plus simples
cons uc ions enê es é aien be ėmės mu é éki s os angos a ec
obscu iammes len elées. Depuis XVI a. les enê es des maisons
ésiden ielles a aien ėmes. Dans eux on é é ajou és animaux pūslées,
peau, papie ius, issinys, plus a d, depuis XVII XVIII a. e e. Les p emiè es
enê es de e e ai e de pe i s, nonisykliges o mes, balanomes
su éonnés gabale de e e. XVIIXX a. les obesies de illage p é alaien
qua e des ou six pa ies enê es (MS 2008: 20). Au commun du mu d'angles le
nom a le li au iškas e minus langas LKŽe, D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ
139. Rūšiniai e mininai nommen enê es selon des ina ion, aille e quali é.
T ois e mes son Li u iški: an alangis žiemai dedamas an as langas LKŽe,
KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis menkas, p as as, mažas langas LKŽe, langelynas
p as as langas LKŽe. Ge manizmu xliūkas ( ok. Lücke) LKŽe appelé en ilimo
langelis. Lango ėmas in oduisé neu s synonymes e minais, ois d'en e
eux son Li u iški: įs a as LKŽe, s ak a LKŽe, apylangės LKŽe. S e e minų
g upelę cons i ue qua e sla izmes e deux ge manizmes: xbalanka (b us.
balonka) LKŽe, KpŽ I 139, xpelčiai (b us. пяльцы) LKŽe, xši (b us. шыбa) LKŽe,
xšuplėda (l. szu lada ok. Schublade) LKŽe, ėmai ( ok. dial. ) LKŽe, Kläm lengŽ
246, xšubai ( ok. Schlenge) LKŽe. À ce e cons uc ion, ajou an du e e
lakš ai son appelés penkiais sla izmes: i klas (sl. s ъklo F aenkel 1962:
906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, xbalanka (b us. baloнкa) LKŽe, xklė ka (l.
kla ka) LKŽe, xk a ka ( us. фopткa) LKŽe, Zana Ž I 824, xšiba (b us. шыba) LKŽe.
Lango a s ymen disposi i es appelé d iem Li u iškais synonymismes: y is
LKŽe, inginis LKŽe. Li u išku e me p ielangis LKŽe appelé lango ėmo apmušas.
O laidė es appelé de deux Li u iškais synonymismes: langelis LKŽe, LzŽ 139,
puslangis LKŽe. XVIXIX a. a ec į ėmin es po es u ilisées a s ées ou
zauchumiées. Leu cons uc ion é ai similai e à des po es, o nois de cœu ,
lunauil ou d'au e o me de pe i s angoms (MS 2008: 21). Du i an langue
sou ces on oi que les langages e momoses appellées qua e e minais d iem
Li u iškais e d iem hyb idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, langa ie ė LzŽ 139,
xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia) D skŽ 184, LKŽe. Zass umiamąsias
langines ma que Li u iškas e minus b aukšlė LKŽe, in é ieu es hib idas
Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia)
xba bynyčia (hib ., lie . ba ben i e sl. -inyčia) LKŽe. Au es enêo cons uc ions
des composan es des pa ies nommemen s g upelée cons i ue dix e mes.
Apa inė lango len a signi ieie cinq synonymes e minis: ois Li u iškais, un
sla išku e un hyb idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž 199, an langis LKŽe, p ielangis LKŽe,
187Te minologija | 2013 | 20
sk ynia (b us. скрыня, l. sk zynia) LKŽe, xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl.
-inyčia) LKŽe. Len elė du cô é de la place in odui jama d iem Li u iškais
synonymismes: a an palangė LKŽe, заlangė LKŽe. Te minu zalangė LKŽe es
appelée e len ynėlė au dessus window. Tokia len ynėlė enco e į a dijama
Li u išku e me langė LKŽe e hib idu xlanginyčia (hib ., lie . langas e sl. -inyčia)
LKŽe. Doo es cons uc ions, leu s pa ies e a s ymo disposi i s nommées.
Les po es adi ionnelles des bâ imen s é aien plusieu s ypes de.
Simples ieuses cons uc ions i ps ines po es ai es de scaldi spygliuocien
bois sanda iai suglaus es la ges ables. La cons uc ion des po es
in oduuds a cons i ué êmas emplis des ablés danssp ūdomis, d isluoksnės
po e es appa u po e apkalan ablomes. Ūkinių obesių po es é aien
pinamas y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ėmis, des maisons d'habi a ion e
s i nų po es pooš os é api és o namen ais, p o iliuésis a adais. S ak es
p épa ées de deux maniè es baig ame en inyje c osss os angos ou s ak es
cons ui es dans apa inį en inį. S ip ių s ak ų allaien appa us des plus
lou des po es suspendues (MS 2008: 20). Du i an des langues sou ces oi ,
que po eis en e a dijan ics e mes son seulemen six. Deux Li u iški
e mininis considé e communiisiais dénomina ions: du ys LKŽe, Kl Ž 56, KzRŽ I
171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, po ai LKŽe. Le e me po e a e nom de espèce lui
aussi appelées g andes su e iames po e kluono: po e didelės su e iamas
du ys LKŽe. Ki i ūšiniai lie u iški e mininai ma ie po e selon paski į,
kons ukciju e p iklausymą: du elės začalinės, p as osios du ys LKŽe,
pusdu ės pe pusę da inėjamos du ys (pp . dūminėje pi kioje apačia užsida o,
a i šus paliekamas dūmams išei i) LKŽe, a čia kluono du ys LKŽe. Du ų ėmai
son appelés cinq e minais: d'eux Li u iškais, d'eux Sla iškais e un
ge manišku: s ak a LKŽe, a čia LKŽe, xad e ija (b us. od e ьja F aenkel: 2)
LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6, LzŽ 18, xlušėkas (l. uszak) LKŽe, xšlengė ( ok. Schlenge) 1962
LKŽe Te minu s ak a aussi bien in odu a djama supé ieu e pa ie de
s ak os. Rūšiniu nom du a la izmas el ė (la. el e) LKŽe lui es appelé gaub a
du ų s ak a. S ak os po ys p incipalemen ma qués Li u iškais e minais.
Apa inė s ak os pa ie in oduisjama Li u išku e me slenks is LKŽe, Kl Ž 281,
LzŽ 239, Zana Ž III 106. La g oupelée des nommés de la pa supé ieu e cons i ue
cinq synonymes e mes qua e Li u iški e un hyb idinis: s ak a LKŽe, įma a
LKŽe, kepu ė as LKŽe, i šdu ė LKŽe, xkap ū inis (hib ., l. kap u
188 Robe as S unžinas | Cons ua ų kons ukcijų e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
e lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė pa ie es appelée ge manizmu xš elius
( ok. Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo pa ie s ak osa du bâ imen
į a dijama sla izmu x ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai signi ien
deux synonymes sla izmes: xable ū a (l. abla u a) LKŽe, KpŽ I 2,
xlempe ija (l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49.
Les plus anciennes cons uc ions i ps inių du ų a s omuosius
disposi i s nomme onze synonymes e minų neu yni lie u iški e deux
sla iški: bėgis LKA I bėgūnas LKA I bėgūniukas LKA I kuk a LKŽe, LKA I 56, 56,
są a s ė LKA I sukučiai LKŽe, LKA I 56, 56, 56, LKA I 56, a ikšlis LKŽe, LKA I
y iaička 56, 56, 56, 56, LZ xka kaczka (l. dialec ) LKA I LKŽe, Lkaš (l. us, 56,
kos., K. xoš) LKA, LKA 56. Vėlesnius es ma qué ylica de disposi i s de
a s issemen e o iai es sep synonymes li ou iški, un la iškas, ois
sla iški e deux ge maniški: gembės LKA I kabas LKA I kabikas LKA I kablys
LKA 56, 56, 56, 56, I kukis LKA I 56, 56, 56, 56, LKA I kukis LKA I 56, 56, 56, LKA LKA
Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas
Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas
Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas
Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas
Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas Lkas
Pa alpes des cieux dénomina ions. Le nom commun de l'emplacemen dangos
es considé é comme le e me li a iškas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ
197, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais dénomina ions on
e mines, in oduisan lubs selon appa enance, a ec a ion e
composi ion. Gy enamojo namo son nommées sep synonymes e minais:
di es Li u iškai e minais, d ies sla izmais, un la izmu, un ge manizmu e
un hib ide: lubos LKŽe, LKA I 36, DŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ II 36, Zana Ž 99,
zálos LKŽe, xs ale onia (b us. dial. s aławanie) L 36, I LKŽe, xpceas (b us.
paceas) LKA I LKA I dialyska (la. g . lubos) g ind L 36, I xkekis ( ok. Dec) LKA I
xluba onia (hi., 36, 36 - la . Penki espèces dė į. Selon kilmę ce son ois
Li u iški, un sla iškas e un hyb idinis e me: juodlubės p as osios,
e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su-
an osios lubos Zana Ž I 576, lubokšliai iš len galių ou pagalių g ei omis ai es
p as as lubos LKŽe, palubys an oji lubos LKŽe, x oki as (l.sup su i ) lubos,
zadengiančias juodlubes LKŽe, xg g ipsdekis (hib ., gypsos e Decke LKŽe)
inkuo os LKA I 36.
195Te minologie | 2013 | 20 pa ie, plokš uma (len os) LKŽe, xabzojus (l. obzoj
LKŽe) neapipjau os len os k aš as KzRŽ I 2, xbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok.
Kan e) ap alus len os k aš as LKŽe. Len os k aš as en 'appele ois
synonymismes deux Li u iškais e un Ge manišku: b iauna LKŽe, Kl Ž 2526,
žambas LKŽe, xkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137. Len ų įlaidų, išd ožų,
g io elių pa adinimų g upelę cons i ue qua e he e odos o igine e minis: un
lie u iškas, un sla iškas, un ge maniškas e un hyb idinis: sp audis LKŽe,
xšpun as (l. szpun ) LKŽe, xg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe, xpa elka
(hib ., lie pa elė e sl.
-ka) LKŽe.
Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a
F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, xcegla (l. cegła) LKŽe.
S a yboje u ilisées b y ų déche s son appelées ois synonymes
hyb ida i s e mes: ply galys (hib ., b us. pli a e lie . galas) LKŽe, Zana Ž II
440, xply s ukis (hib ., b us. pli a e ok. dial. s uk, s ak) LKŽe, pusply ė
(hib ., b us. pusė e . pli a) LKŽe.
2. TERMIN PLUGIAREIKŠMIŠKUMAS ET HOMONIMIJA
Mažu s ic i ude des signi ica ions e imagedingumu pasižyminčiai
cons uc ions liaudies e miniei ca ac é is ique mul ia eikšmiškumas.
i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe -
kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais
Daugia eikšmiškumą pou ai lem yšies liées aux mul iia eikšmių e mes de:
p oches concep s in oduisan , appa enance, des ina ion e composi ion
con enan des ai s dis inc i s des e mes ou associa ions e mé apho iques
liées liées des e mes, non é idiskies signi ica ions des ela ions con enan des
e mes (pl. oi S unžinas 2009: 6892). Ki ingų mik osis emų e mes de
mul ia eikšmiškumas peu di é e . Pa exemple, des e mines de bâ imen s
ag icoles mic osys ème, des e mes plia eikšmiai le plus sou en é ènija
p ochemas des ina ion di é ences con enues des concep s (plačiau oi
S unžinas 2012: 184198). Le logemen e ses pa ies e minologie plia ejnchmiiai
e mes peu en signi ie p ochemas des ina ion des signes dis inc i s
con enus no ions ou di é en es ca égo ies des ina ion des commun ybių con enues no ions (plačiau oi S unžinas 2009: 6892).
À p opos de penk adalis cons uc ions e leu s composéamies pa ies
ma quan des e mes on la même émission e di é en e signi ica ion
hui - ing -qua e e mes cons i uen en e-sep mul ia eikšmių ou
homonyminių e mų eilu es. P incipalemen ce son des e mes pliémechmics, in oduisan di é en
Robe as S unžinas | 196 Cons ua des cons uc ions e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
des s uc u es se ou an ou similai es, des cons uc ions e des
cons uc ions occupan des composan es ou di é en es à cô é des
sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“
LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio
di é en s cô és du oi LKŽe bamblys majas s audů kūlelis, plaçan su le oi
LKŽe, Zana Ž I 108, gegnė s ogo k ema LKŽe, Kl Ž I, Kl Ž I, Zana Ž I gegnė og 71, su
le sol du s upain LKAŽe, g illis LKAŽe, g ebė s e ai 137 LKAŽ LKAŽ, LKŽ LKAŽ LKAŽ
LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ
LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ
LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAZ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAŽ LKAZ LKAZ
LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ
LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ
LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ
LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ
LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ
LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ LKAZ L du chaud on au gūb i du chaud on
en o çan LKŽe sha kiukai susuk i des kūleliai, u ilisés en commençan cou i le
chaud on LKŽe, a čia du ų s ak a LKŽe a čia kluono du ys LKŽe, x sk iškos
klė ieslia LKŽe, LKA I 49 x iškos da žinės lubosu ai LKŽe En ces cas le commun des
signes de e mes plu ia eikšmių es occupée place.
Dalis mul i-signi ichemen s e mes en 'nomine ie p omas concep s e ma ques
de di é en s lieux, de di é en es composi ions ou de di é en es des ina ions
des cons uc ions ou des pa ies cons i uan es des cons uc ions eiluches),
e.g.: xd onyčia plona ablelė s ogui deng i LKŽe, D skŽe 73 xd onyčia plona len a
LKŽe, Kl Ž 52, 48 xluba onia LKA I li ing house 36 hau hau xa lengonia LKŽe Žel L 48,
LKA I p iiska len a, Lka Lka len a, dengian i lang lang lang lang s ak ą LKŽe p ies
LKŽelang Lka lė,
lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
Ce ains e mes pliémeignchms ma quen des connus e des concep s
géné iques (7 lignes) e.g.: dang is s ogas LKŽe, LKA I 35 dang is šiaudinis oogas
LKŽe, LKA I 35, xg ėdai klojimo lubos LKA I 49 xg ėdai iš
len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe,
197Te minologie | 2013 | 20
LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 lubos
li enamojo domu lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, Lz 15Ž1,
Zana II 99 lubos kluono lubos LKA I 48, 182 s šia LKŽe, Logos I 34, Zana Ž III
s ogas uduka s KA LKŽe, LKA I 18, 197, III 34, Zana Ždu ai III 2, LKK
a amos ai a ai a didelinis su e ies LKŽe du ai LKŽe. Ce ains e mes
son liés au appo du ou e de la pa ie e in oduisen la cons uc ion
e sa pa ie (2 lignesés): gegninis i šu inis ąs ų ainikas LKŽe gegninis
i šu inis seins ąs as (bo du e), su lequel son cons ui es gegnės LKŽe,
KpŽ I 627, s ak a ėmai du ims LKŽe s ak a i šu inė s ak os. LKŽe
Homonimų pai e cons i ue des e mes d'o igine di é en e Li u iškas
g indys len ų klojinys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507 e la iškas
g indys (la. dial. g īda lubos) gy enamojo namo lubos
LKA I 36.
IŠVADOS
1. L'on ou e dans les sou ces du langage i de nomb euses cons uc ions de
bâ imen s adi ionnels e leu s composéamussies des e mes de laudies. 422
e mininai į a dija pa 200 adi ionnels bâ imen s cons uc ions e leu s
pa ies. La plupa son du oi e de ses pa ies (32%), des mu s e de leu s
pa ies (20%) des noms, un peu moins son po e, enê es e leu s pa ies (11
% e 9,5 %, oi de locaux (9,5 %), e len as (9,5 %) dans a dijančių e minų. Peu
de e mes ma quen planche (4,7 %, onda ions e leu s dépendances (2,4 %) ou
b iques (1,4 % de ous les e mes). 2. T adicinai es bâ imen s cons uc ions e
leu s pa ies e minija es lie u iška lie u iški ienažodžiai e sudė iniai
e minai cons i uen p esque deux ečdalius (63 %) de ous les e minų. Les
e mes d'o igine é angima son plus que le qua adal (28,9%), les e mes de
composi ion hyb idines e mélangées moins que le dese adalis (8,1%). Skolinių
g oupeée p édomine sla izmai ils cons i uen plus de deux ie sdalius (70 %) de
ous skolinių. Ge manizmów es pa cinquième (21%), la izmów es moins que
dixadalis (9%). 3. Beaucoup ie sdalis (30 %) des s uc u es e leu s pa ies
son in oquées pa plusieu s e mes. Le plus sou en les concep s ma qués
penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų
longues synonymismes ilesu ées synonymismes eilučių. D ina ės synonymes
ilesu ées cons i uen moins que le ie sdalį (30%), ina ės qua adalį (24%),
ke u na ės dwalik ąją pa ie (8%) de ous les synonymes eilučių. Les plus
Robe as S unžinas | 198 Cons ua des cons uc ions e leu s composan es de pièces
| liaudies e minija
g andes son des e jia i s ca els (18) e ogo supé ieu emen nomsimim (16
synonymes) g oupes. Selon kilmę p édomine les synonymues eilu ées a ec des
e mes d'o igine di e se (90 %. 4. Les cons uc ions des bâ imen s e leu s
pa ies e minies hie a chique s uc u e n'esudė inga. Le plus sou en les
e mes cons i uen une hié a chie de deux ni eaux, seulemen une in ime
pa ie des concep s in oduisen ois ni eaux des e mes. Rūšiniais
e minais a ečdalis (31 %) examinés e mes de. Ils nommen les concep s le
plus sou en pa appa enance (34%), des ina ion (25%) ou lieu (18%), bien moins
a emen pa ca ac é is iques de s uc u e (11%), aille (7%) ou quali é (4%). 5.
Ce ains e mes (3 %) nommen des concep s selon ce aines associa ions.
Mé apho iquemen cons uc ions e leu s pa ies in oquées animaux, leu s
pa ies, bui ies daik ų, pa ies du co ps humain e des choses de la na u e
dénomina ions. Me oniminiai e mininai concep os nomine selon
cons i uen omąją ma iè e. 6. Penk adalis (19 % ) e mes de on la même
exp essi šką e di é en e signi ica ion. La plupa du emps ce son des
e mes plié eicšmiai, ma quan di é en s similai es place occupan des
cons uc ions e (ou) leu s composéamussies, ou des e mes amilie s
en 'appellijan s, ma quan di é en s lieux, di é en e composi ion ou
di é en e des ina ion des cons uc ions ou leu s composéamussies. Rečiau
beaucoupia eikšmiai e mininai į a dija kininines e espècesines concep s ou nomna la cons uc ion e sa pa ie. Homonimes pai e o men la même ép eu e a ec des e mes d'o igine di é en e.
ŠALTINIAI
D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas,
1988.
DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.
Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007.
LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u-
as, 2003–2006.
LITERATŪRA
F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964.
LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is.
MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
199Te minologija | 2013 | 20
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15,
111–130.
S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92.
S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija
17, 130–142.
S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18,
142–153.
S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198.
U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas.
U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168.
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука.
FOLk TERMINOLOGY OF BUILDINg CONSTRUCTIONS AND THEIR PARTS The a icle deals wi h
olk e minology o cons uc ions and hei pa s o adi ional Li huanian buildings in
espec o concep s, o igin and seman ic ela ions: synonymy, polysemy and hie a chy. The
esea ched e ms a e aken om a ious lexicog aphical sou ces o Li huanian olk
e minology. The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200
di e en cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall
cons uc ions and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ),
siena (wall), sienojas (log), ondamen inis (main log). A smalle pa o he e ms name doo
and window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys
(doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling),
juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing,
( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), b y a (b ick). The majo i y o e ms a e o
ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a
Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ), onda ion ( ounda ion), zálos (ceiling).
Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make up mo e han one qua e (28.9%), hyb ids
and e ms wi h mixed composi ion less han one en h (8.1%), o example dokas (Pol. dach)
‘ oo , š elys (Ge m. Schwelle)
‘lowe balk, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. paand Sl. mu ) ‘ ounda ion, molinė (Li h.)
padlaga (Sl. podłoga, Bela . padloga) ‘di loo . Less han one hi d (30%) o he
esea ched cons uc ions and hei pa s a e named using mo e han one e m. Lines o
synonyms naming cons uc ions a e a he long and hey consis o synonyms o
di e en o igin. G oups o names o la hs and oo ops a e he la ges hey consis o
18 and 16 e ms. Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a
wole el hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms
can be iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o
di e en dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion, podmū auka
‘mason y ounda ion.
200 Robe as S unžinas | Cons ua ų kons ukcijų e leu s composan es des pièces
| liaudies e minija
One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en
cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window
ame ‘window glass, g ebės as ‘ oo ame ‘ a e la h. O he e ms name gene ic and
speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ‘s aw
oo , s ak a ‘doo ame ‘ op o doo ame. Pai s o homonyms consis o e ms o
di e en o igin Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian g īda ‘ceiling)
‘ceiling.
Reçu 20131004
Robe as S unžinas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E paché obe [email p o ec ed]