Concepts as Reflection of Societal Changes

1 0 He ibe Pich | Są okos kaip isuomenės pokyčių a spindys Koncepcijos kaip isuomenės pokyčių a spindys He ibe as Pich as RAKSTELI: isuomeninė koncepcijos kons ukcija, humani a inių mokslų objek ai, koncepciniai pokyčiai, į aka koncepcijos kons ukcijai, koncepcinis gy enimo ciklas, e minologijos da bas 1. Įžanga Pi miausia p isiminkime s anda inius objek o i są okos apib ėžimus. ISO 1087 […]1:2000 šias d i są okas apib ėžia aip: Objek as: iskas, kas su okama a galima įsi aizduo i. Pas aba: Objek ai gali bū i ma e ialiniai (p z., a iklis, popie iaus lapas, deiman as), nema e ialiniai (p z., kon e a imo san ykis, p ojek o planas) a ba įsi aizduojami (p z., iena gy is). Koncepcija: žinių iene as, suku as unikaliu sa ybių de iniu. Pas aba: Są okos nebū inai y a susijusios su am ik omis kalbomis. Tačiau jie dažnai y a pa eik i socialinio a kul ū inio pag indo, ku is dažnai eda p ie ski ingų ka ego ijų. Abu apib ėžimai nė a klaidingi, o ik žinių ūks a. Aki aizdu, kad išsamesnis abiejų są okų apmąs ymas a odo bū inas olesnei e minologijos eo ijos pažangai. Kalban apie objek ą, pi moji i p adinė klasi ikacija pa eikiama s anda o pas abose. Mes galime išplės i pa eik ą klasi ikaciją aip: 1 ig. objek as ma e ialinis objek as nema e ialinis objek as subjek as ma e ializuojamas objek as min ies objek as ealus esamas min ies objek as įsi aizduojamas objek as (Pich 2004: 317) 1Te minologija | 2013 | 20 Aki aizdu, kad objek as y a be kokios są okos o ma imo žalia a; Tačiau o ma imo p ocesas ski iasi p iklausomai nuo objek ų ipo. "Ma e ialiniai objek ai" daugiausia p i aiky i abs akcijai - klasikiniai a is o eliškiems są okų o ma imo būdams. A siž elgian į "nema e ialinį objek ą" i ypač į "mąs ymo objek ą", o ma imo p ocesas a odo ki oks. Todėl gali bū i naudinga p isimin i šios objek ų g upės apib ėžimus: Nema e ialinis objek as: objek as be izinės o mos, ku io egzis a imas i yšys su e d e i laiku pa eikiamas pe aizduojamą subjek ą. Pas aba: mano asmeninė lais ės idėja. Mąs ymo objek as: nema e ialinis objek as, ku is u i ik men alinę egzis a imą i odėl y a susijęs su mąs ymo subjek u, pe ku į įgy endinamas e d ės i laiko san ykis. Pas aba: ponia Y idėja apie Dan o de ynis p aga o a us. Tik as egzis uojan is, min ies objek as: min ies objek as, ku is u i psichinį, be ealų egzis a imą. Pas aba: ponas X idėja apie eisinį sa o u o pe da imą. Šių ipų objek ų pag indinės sa ybės y a šios: • mąs an is subjek as y a žmogus; • žmogus y a laiko i e d ės san ykių nešėjas; • žmogus nusp endžia apie sa o idėjas i jų galimus pokyčius. Są okos, pag įs os šiomis p ielaidomis, ik iausiai u i ki okią genezę nei abs akcija. Tam ik os klasės ma e ialinių objek ų abs akcijos a eju y a gana leng a nus a y i pag indines sa ybes, nes jas gali s ebė i abs akcininkas i jos pačios p iklauso nag inėjamiems objek ams. Žmogus y a s ebė ojas i abs akcininkas, o ne "ma e ialaus objek o" nešėjas a "sa ininkas". Tačiau są okų, pag įs ų "mąs ymo objek ais", a si adimas p iklauso nuo ski ingų mechanizmų, okių kaip "mąs ymo objek ų" diskusija i su a imas dėl gaunamos są okos sa ybių. Išplės inė "koncepcijos" apib ėž is gali bū i okia: Koncepcija: žinių iene as, suda y as iš isų sa ybių (žinios dalių), ku ias p o esinė bend uomenė am ik u me u a pusa yje p ipažįs a i dėl ku ių su inka; Jo gy enimo ciklas nus a omas kogni y inės dinamikos. (Pich 2009: 11) Galbū bū ų išmin inga šiek iek išplės i pasku inę sakinio dalį, daba skai y i: "Jis u i gy enimo ciklą, ku į lemia kogni y inė i isuomeninė dinamika". 1 He ibe Pich | Są okos kaip isuomenės pokyčių a spindys 2. Mano p ielaidos 1. Visuomenės są okos daugiausia y a a pusa io i ansdisciplininės. 2. Tam ik os isuomenės są okos gali bū i labai no ma y ios. 3. Visuomeninių są okų gy a imo ciklą daugiausia lemia isuomeniniai eiksniai. Dauguma isuomenės są okų y a kons ukcijos. 5. Daugelis isuomenės są okų y a pa eik os ideologijomis a eligijomis a ba jomis pag įs os. 6. Visuomenės koncepcijos y a a i os de yboms, aiškinimui i ki oms į akoms. 7. Visuomenės koncepcijos gali pasikeis i s aiga a ba palaipsniui. 2.1 Visuomeninės są okos y a daugiausia a pdisciplininės Be ku i bend uomenė, nes a bu, a ai adinama p imi y i, a labai ci ilizuo a, y a aldomas am ik ais ašy iniais a ne ašy iniais įs a ymais, aisyklėmis i apeigomis, ku ios su eikia bend uosius pag indus bend uomenės na iams. "Su a imas" dažnai pasiekiamas yliai su a imu i iš eiškiamas koncepcijomis. Pa yzdžiui, eisinė s i is kaip socialinis i isuomeninis dydis gali bū i padalin a į d i dideles są okines s i is: 1. Są okos, p iklausančios žinių s i iai, susijusiai su ju isp udencija, jos aikymu, dokumen ais i . . Čia mes daugiausia andame aisykles i ecep us bei jų p ak inius pasi eiškimus. 2. Są okos i objek ai, ku iems aikomos eisinės nuos a os. Šios są okos gali bū i pag įs os be ku iuo iš pi miau pa eik o pa eikslo objek ų ipų. 1 skelbimas. "Pi kimo" są oka gali bū i susijusi su ma e ialiniais a nema e ialiniais objek ais be eik isose gy enimo s i yse. Galima nusipi k i iek au omobilį, iek eisę a paslaugą. Teisė […] aki aizdžiai isuomeninė są oka […] gali bū i s a bi labai ski ingose s i yse, pa yzdžiui, p ekyboje, pa eldėjime, kons i ucijoje (p z., žmogaus eisėse), eisinėse a adminis acinėse p ocedū ose i . . Paslaugos siūlomos, pe kamos i pa duodamos be eik isose isuomenės s i yse, nes a bu, a ai y a ki pykla, lai ybos bend o ė, a ad oka o pa a imai. An a skelbimas. Objek as a są oka gali bū i s a būs labai ski inguose isuomeniniuose yšiuose. A klys gali bū i d audimo, p ekybos, mėsos gamybos, apiplėšimo, į ai ių spo o ūšių, pacien o objek as. 1Te minologija | 2013 | 20 e e ina ijos, zoologinių y imų objek as i . . Visuomenės dėmesys keičiasi, ačiau są oka a objek as lieka as pa s. Tai gali bū i adinama objek o a są okos ansdisciplina umu. Tam ik os isuomenės są okos gali bū i labai no ma y ios a ne p esk ipcinės. Visuomenės idinę nuoseklumą už ik ina no mos, ku ios lemia asmenų san ykius. Pa yzdžiui, als ybės eisės ak ai y a no ma y ūs i p i alomi isiems piliečiams a ba am ik oms ibo oms g upėms. Pa yzdžiui, są oka "mokesčių mokėjimas" a ba "p i alomasis išsila inimas" aiškiai apib ėž oms žmonių g upėms y a nus a y a įs a yme. Tačiau no mos i aisyklės y a žmogaus suku os i odėl p iklauso nuo isuo inai p ipažin o požiū io isuomenėje a ba jos gali bū i į edamos į isuomenę išo ės jėga, pa yzdžiui, e o u, okupacija a pe e smu. No mos gali ys y is a siž elgian į is o inius a ki us į ykius, okius kaip ideologinės e oliucijos a ekonominė k izė. Tai eiškia, kad ecep as i no ma nė a absoliu i kons ukcijos. No in p iim i i įgy endin i be kokį ecep ą, demok a ijoje u i bū i į ykdy os am ik os sąlygos, pa yzdžiui, • no ma y a dinamiškas dydis; • no ma gali bū i de inama; • no mą u i p iim i ben dauguma isuomenės na ių; • no mos pažeidimas sukelia sankciją; • aldžios a sky imo ikslas - eisingas ecep as; • i . . Nedemok a iškai aldomose bend uomenėse kai ku ios iš šių sąlygų y a ski ingos, pa yzdžiui, • isuomenės daugumos p iėmimas nė a pag indinis a ne bū inas; • no ma nė a lais ai de inama; • aldžios a sky imas neegzis uoja; • gali bū i no ima, kad am ik os isuomenės g upės pažeis ų am ik ą no mą, pa yzdžiui, kankinimas a ko upcija; • i . . 1 He ibe Pich | Są okos kaip isuomenės pokyčių a spindys P ak iškai galime pas ebė i, kad pag indinių no mų są okos gali bū i pakeis os, no s e minai daugiau a mažiau sąmoningai išlaikomi nepaki ę, kad bū ų galima užmaskuo i a pa eisin i isuomenės pokyčius. Nepaisan o, be ku i no ma a ecep as ilgainiui eikalauja mo alinės i e inės pa eisinimo, kad bū ų p iim as isuomenėje. Be o, be ku i no ma a ecep as iš p igim ies u i laikiną aspek ą. Nep iklausomai nuo ecep o ipo, nė ienas iš jų negali bū i amžinas; amžinybė šiuo požiū iu eikš ų amžiną isuomenės s agnaciją. Tiesą sakan , ealybė a spindi "no mų dinamiką" pagal isuomenės e oliuciją i pokyčius. 2.3 Visuomeninių są okų gy a imo ciklą daugiausia lemia isuomeniniai eiksniai A odo, kad koncepcijos gy enimo ciklą leng a nus a y i - u i bū i laikas, kai koncepcija "gims a" i ki as laikas, kai gy enimo ciklas baigiasi. Tačiau ealybėje gali bū i sunku nus a y i šiuos aškus laiko ašyje. Be o, eikia a ski i koncepcijos gy enimo ciklą i "amžiną" egzis a imą (Pich 2008: 287 ). P agma iškai gy enimo ciklas gali bū i apib ėžiamas kaip laiko a pis, pe ku į są oka laikoma eisinga i kaip okia ak y iai naudojama. Pa yzdžiui, iki 1983 m. omėnų ka alikų bažnyčios įs a ymu bu o užd aus a p iim i š en uosius įsakymus dėl są okos "nelegi imus aikai". Tokiu a eju galima iksliai nus a y i gy enimo ciklo pabaigą. Ki ais a ejais, pa yzdžiui, koncepcijos " aganų pe sekiojimas", gali bū i įmanoma nus a y i, kada jis bu o d audžiamas įs a ymu, be kaip dėl socialinės ealybės? Kai ku iuose egionuose gy enimo ciklas y a galu inai baig as, o ki uose - abejo inas, ben jau am ik ose mažiau išsila inusiose socialinėse klasėse. Koncepcinio gy enimo ciklo pabaiga nė a iden iška koncepcijos "mi čiai". Koncepcijos negali mi i. Koncepcija apib ėžiama kaip "žinios iene as", odėl koncepcijos mi is bū ų lygia e ė nuola iniam žinių p a adimui. Žmonija bū ų be sąžinės apie sa o in elek ualią e oliuciją i is o iją. Pa yzdžiui, mes is da žinome są oką "e e is" kaip "subs anciją seno ės i idu amžių moksle". mes jo nebenaudojame šia p asme, nes jis p ipažįs amas klaidingu; Tačiau ši są oka is da u i žinių, ku ias ji nešė. Są oka gali nuk is i į pami š umą, be ada mes u ime kalbė i apie sp agą mūsų daba inėse žiniose apie anks esnius žinių e apus, ku iuos sukėlė 5Te minologija | 2013 | 20 į ai ių galimų aplinkybių, p z., kai be kokia są okos ep ezen acijos o ma y a p a as a a ba nebė a sup an ama. Nepaisan o, ben jau eo inė pe spek y a a gau i są okas y imais egzis uoja (Pich 2010: 24), kaip ai, pa yzdžiui, a si iko su senomis egip iečių są okomis, kai a cheologai sugebėjo pe skai y i egip iečių hie ogli us. Są okų, ypač gam os mokslų są okų i jų aikomųjų s ičių, gy a imo ciklas gali bū i ibojamas " e i ika imo" i " alsi ika imo", " echninės sp endimo po eikio" i "jo aikymo pabaigos" są okomis. Todėl pažinimas y a dominuojan is pa ame as gam os moksluose. 2.4 Dauguma isuomenės są okų y a kons ukcijos Daugelis są okų o ma imo isuomenėje a ejų p asideda nuo neaiškaus i neaiškaus jausmo, kad eikia paaiškin i am ik ą būseną, p oblemą, s a usą a būklę. Bend a endencija y a as i sp endimą; Tačiau isuomenė kaip isuma a gu a gali p adė i sp endimo paieškos p ocesą. Dažniausiai mes asime asmenis, siūlančius galimus sp endimus, bandančius apibūdin i a paaiškin i sa o indi idualias min is. Ki aip a ian , jie siūlo sa o "mąs ymo objek us". Šie objek ai gali bū i laikomi žalia a galimam ėlesniam koncepcijos kū imo p ocesui. Objek ai u i sa ybių, o ne sa ybių, i šios sa ybės, kai jos y a pe duodamos a ski ų nešėjų, gali ap i koncepcijos kū imo p oceso pag indu. Šis p ocesas dažnai pasi eiškia aiškiomis diskusijomis su a gumen ais už i p ieš am ik as sa ybes. Idealiu a eju okio p oceso, ku is g indžiamas susi a imu dėl pageidaujamų i p iim inų sa ybių, ezul a as y a suku a koncepcija. Tada susi a os sa ybės suda o in enciją, iš eikš ą cha ak e is ikomis, ku ios y a išanks inė sąlyga, kad bū ų galima su o muluo i apib ėžimą. Aki aizdu, kad okio pobūdžio p ocese a ski i "mąs ymo objek ai" nepa i ia abs akcijos, kai ik bend os objek ų klasės sa ybės gali įgy i cha ak e is ikų s a usą, o ai iš ik ųjų y a edukcijos p ocesas, nes be kokia abs akcija iš p igim ies y a edukcinė. Žinoma, ne kiek iena a ski ų "mąs ymo objek ų" g upė a es p ie naujos suku os koncepcijos, nes isuomenės p iėmimas y a s a bus eiksnys, o šis eiksnys apima a me imo galią. Šis p ocesas gali bū i ilius uojamas šiuo pa yzdžiu: apyga doje y a neda bo, nepakankamai iš ys y os in as uk ū os i labai mažai u izmo, ačiau ji u i nepalies ą k aš o aizdį, įdomią is o iją, seno inį 1 He ibe Pich | Koncepcijos kaip isuomenės pokyčių a spindys pas a ai i g ažus eže as. Kai ku ie lyde iai mano, kad eikia kažko pada y i, pa yzdžiui, ska in i eigiamus eiksnius, kad bū ų neu alizuo i neigiami elemen ai. Apyga dos adminis acija nusp endžia įs eig i penkių asmenų komisiją. Kiek ienas iš šių penkių asmenų u i sa o indi idualias min is apie sp endimą. Pi miausia jie su inka sus ip in i u izmą. Be kaip? Kiek ienas žmogus apibūdina sa o idėjas (mąs ymo objek us) i suku iamas idėjų (sa ybių) są ašas i ap a iamas. Šis p ocesas gali už uk i ilgą laiką i eikš i ilgus a gumen us už i p ieš p i alumus i ūkumus, ekonomines i ekologines pasekmes, įgy endinimo būdus i . . Galiausiai jie su inka suku i u izmo ska in oją, u in į apib ėž as unkcijas, pa eigas i kompe encijas. Šis pasiūlymas - iš ik ųjų koncepcija su apib ėž u ikslu - pa eikiamas apyga dos a ybai kaip sp endimų p iėmimo ins i ucijai. Ten pasiūlymas ėl ap a iamas i galbū pe žiū imas. Rezul a as y a nauja koncepcija, ku ios galu inis ikslas - "apyga dos u izmo ska in ojas". Nega y us pa yzdys gali bū i pasiūlymas panaikin i celiba o įs a ymą Romos ka alikų bažnyčioje. Šis pasiūlymas, ku is pe pas a uosius dešim mečius bu o pa eik as kele ą ka ų, bu o a mes as; Tai eiškia, kad celiba o są oka lieka nepaki usi i galioja. 2.5 Daugelis isuomenės są okų y a pa eik os ideologijomis a eligijomis a ba jomis pag įs os Tai ak as, kad nemažai są okų, susijusių su socialiniu elgesiu, iesiogiai a ne iesiogiai kyla iš eliginių a ideologinių įsi ikinimų. Pa yzdžiui, koncepcijos iš nacionalsocialis inio eisės ak ų, okių kaip " asinis už e šimas" (Rassenschande) i " giminys ės a sakomybė " (Sippenha ) a ba iš Rusijos komunis inio eisės ak ų, okių kaip " bend asis u as " (kolek y inė соб ствен ность), " kolek y izacija " (kolek y inizacija), " Didysis alymas " (чистка), " gy en ojų pe kėlimas " (депортация) a ba " dekulakizacija " (раску ла чи вание). Ki as pa yzdys y a "e ninis alymas", apib ėžiamas kaip nepageidaujamų e ninės a eliginės g upės sunaikinimo p ocesas a poli ika depo acija, p i e s inis pe kėlimas, masinis žudymas a ba okių eiksmų g ėsmė, siekian suku i e i o iją, ku ioje gy ena ienodos a g ynos e ninės kilmės, eligijos, kul ū os i is o ijos žmonės (E hnic cleansing […] Wikipedia). Kalban apie eligijos į akojamas są okas, galima a ski i is ūšis: 1Te minologija | 2013 | 20 1. Są okos, ku ios a si ado pe die išką ap eiškimą, pa yzdžiui, Dešim įsakymų. K ikščionybėje jie y a e iniai i mo aliniai ci ilinio i baudžiamojo eisės ak ų bei jų są okų pag indai. Romos ka alikų bažnyčios sak amen ai y a " eiksmingi malonės ženklai, ku iuos įs eigė K is us i pa ikėjo Bažnyčiai, pe ku iuos mums su eikiamas die iškasis gy enimas". (Ka alikų bažnyčios sak amen ai […] Vikipedija). "Papalų neklys amumas y a Romos ka alikų bažnyčios dogma, ku i eigia, kad, a siž elgian į Jėzaus pažadą Pe ui, popiežius y a apsaugo as nuo klaidos galimybės, kai, ykdydamas sa o pa eigas kaip isų k ikščionių gany ojas i moky ojas, pagal sa o aukščiausią apaš ališką au o i e ą, jis apib ėžia dok iną apie ikėjimą a mo alę, ku ią u i laiky is isa Bažnyčia. """ Islamas d audžia a si e i į be ku ią ki ą eligiją, no s a i inkama Ko ano su a o iesiogiai nenu odo. Įs a yminė sankcija daugelyje islamo šalių y a mi ies bausmė pagal ša ia o įs a ymus. Taigi ši są oka p iklauso islamo dogmai a p incipams. Kadangi ienas iš eligijos a ideologijos ikslų - ka ais ski umas y a minimalus - y a ado au i, kon oliuo i i ne dominuo i isuomenėje, nemažai koncepcijų, ku ios iš p adžių bu o eliginės a ideologinės, u i d igubą aidmenį - eliginį i pasaulie inį. Tačiau šių d iejų s e ų yšys labai dažnai lieka aki aizdus. Pa yzdžiui, Romos ka alikų bažnyčioje san uoka y a sak amen as, o ai eiškia, kad san uoka gali bū i nu auk a ik labai ypa ingais a ejais; Pap as ai jis anuliuojamas. Pagal daugelio pasaulie inių als ybių ci ilinį įs a ymą, san uoka gali bū i nu auk a be jokių ideologinių a eliginių kliūčių. Tačiau, pa yzdžiui, Vokie ijos eisėje bažnyčios san uoka i ci ilinė san uoka u i ski ingą galią; ci ilinė san uoka y a pi masis i p i alomas žingsnis, u in is eisinę galią. Danijoje nė a eisinio ski umo a p bažnyčios i ci ilinės san uokos. Ki as pa yzdys gali bū i sa ižudybės sp ogdin ojo, ku is ga o a lygį ojuje, kankinys ė. Pagal am ik ą eligijos i ideologijos in e p e aciją ai y a eigiama są oka. Ki os islamo dok inos mano, kad sa ižudybė - nep iklausomai nuo p iežas ies - y a sunki nuodėmė. Islamas, kaip i ki os Ab aomo eligijos, laiko sa ižudybę iena didžiausių nuodėmių i ji isiškai kenkia žmogaus d asinei kelionei. Ko ano eilu ė moko: "I nežudyki ės, nes Die as y a labiausiai 1 He ibe Pich | Są okos kaip isuomenės pokyčių a spindys. Ko anas, 4 su a (An-Nisa), 29 eilu ė. Be o, Ja a al-Sadiq, šeš asis šii ų imamas, sakė šiuos žodžius apie sa ižudybę: Abi Walad sakė, kad aš gi dėjau Aba Abd Allah sakydamas: "Kas no s nusižudys sąmoningai, jis bus amžinai p aga o ugnyje" (Religiniai požiū iai į sa ižudybę […] Wikipedia). Iš šių pa yzdžių galime da y i iš adą, kad eliginės i ideologinės są okos gali išsiski i į kelias są okas, kaip ai y a sa ižudybės a eju, kai a si ado po os są okų su p iešingomis e ybėmis. San uokos a eju p adinė są oka ska ino an ą, pasaulie inę są oką. Šie pokyčiai a si anda ik dėl am ik u me u y aujančių socialinių požiū ių i e ybių. Jie nė a susiję su pažinimu. 2.6 Visuomenės koncepcijos y a a i os de yboms, aiškinimui i ki oms į akoms Apie są okos "g a i acija" eikšmę sunku de ė is; Tai gali bū i disku uojama i moksliškai į ody a paka o iniais ekspe imen ais, be ai negali bū i pako eguojama žmogaus požiū iu a nuomonėmis, iš eikš omis de ybose. Ski ingai nuo daugelio gam os mokslų s ičių są okų, isuomeninės są okos, laikomos kons ukcijomis, y a a i os de yboms, nes jos g indžiamos besikeičiančiomis žmogaus idėjomis. Koncep ualinė kons ukcija ėl a spindi am ik as isuomenės aplinkybes i p o o būsenas, ku ios nė a pas o ios kons ukcijos; jos gali bū i ap a iamos, ap a iamos, pakeis os a ba panaikin os a siž elgian į pasikei usias poli ines, ekonomines, ekologines, klima ologines a ki as išo ines a idines sąlygas. Visuomeninės aplinkybės i p o o būsenos o muoja žmogaus psichinę aplinką; i šie žmonės y a isuomeninių są okų "sa ininkiai", "kū ėjai", "in e p e uo ojai" i "de ybininkai". "Poli ikos ko ek umo" są oka apib ėžiama kaip "pa i is a poli ika labai a sa giai eng i įžeis i a supykdy i be ku ią isuomenės žmonių g upę, ku i y a nepalankioje padė yje a ba su ku ia bu o elgiamasi ski ingai dėl jų ly ies, asės a negalios" (CED). Šis apib ėžimas a odo gana pag įs as i p iim inas ci ilizuo oje isuomenėje. Tačiau ski ingų socialinių g upių są okos aiškinimas labai ski iasi, p adedan nuo sąmoningai siau o aiškinimo, ku is k iminalizuoja be kokį k i inį i pag įs ą iš a imą, iki neaiškios i suš elnin os aiškinimo, ku is leidžia be eik be kokį menkinan į komen a ą. Šiuo a eju aiškinimo diapazonas y a oks pla us, kad pap as ai