scieee Open visual document viewer

Figūrų ir tropų pavadinimai 1918–1940 m. literatūros mokslo darbuose

Asta Mitkevičienė

Full text

176 As a Mi ke ičienė | Figū as e opų pa adinimai 19181940 m. | li e a ū os mokslo da buose Figū ų e opų denominações 19181940 m. ciência na li e a u a abalhos ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ESMINIAI VOZŽIAI: li e a u a, ciência, e mos, igu ões, opai, hipe onimai, sinoniminiai e mos, sinonimais eilu és, bend ašakniai sinonimai, da ybiniai sinonimai ĮVADINS PASTABOS Figu ais e opos denominações en a em uma maio a ís icas aiškos meios denominações seman ina g upo. Esses e mos não são apenas p op iedade da ciência li e á ia eles pa eina de e ó ica, pe encem não só li e ú ina, mas ambém linguís ica es ilís ica. S ilís ica de e ó ica assumiu oda igu a i as ciência (VLE XIX 791). P imei oji XX a. me ê li e a u a li uãs na ciência his ó ica é um pe íodo essencial en ão ajuda mode nas des e amo da ciência undamen os (Viliūnas 2003: 261). Na época oi c iada e madu ada a ual adicionalina e minia de ciência li e á ia li uanas. Pospelbos independemybę, começė oie c ia Li uânia sis ema educacional e mais a de li e a u a oi um dos mais impo an es humani á ios Li u iška escola de mokomųjų coisas. Li e a u as ensinada nos Aukš uosiuose ku suose Kaune ( eikė 19201922), que inham humani á io depa amen o, p o esso es seminá ios. Desde 1922 m. a li e a u a e a possí el es uda em duas aqueles anos ins i uído da Uni e sidade da Li uânia (nuo 1930 m. Vy au as Didžiojo uni e sidade) nas aculdades Humani a inių mokslų e Teologijos- iloso ijos. Li e a ū as ensinamen o e mokymuisi pa icula men e p ecisou não só lie u iškų mokymo(si) ins umen os, mas e su a ky as lie u iškos li e a ū os mokslo e minijos. In e puka iu apa eceu os p imei os li os de eo ia li e á ia especial, que ambém são as p imei as Li u iškos s ilis ikos ins umen os de ensino, impo an es on es de e mos li uãos s ilis ikos1. 1 Figū as e opos denominações Li u iškuose li e á ias emá ica nos ex os oi usado e an e io men e (plačiau ž . Mi ke ičienė 2007). 177Te minologija | 2014 | 21 Nes e a igo analisam-se 77 monojadžiai igū as e opų nomes, cole ados de 19181940 m. eo ia da li e a u a, li e a u as li uanas, uni e sominas e de países es angei os li e a u a de ob as (ž . lis a de on es). As on es do a igo são as seguin es: 1) odos os manualês de eo ia li e á ia: dois di e en es p imei o li o de eo ia li e á ia, esc i o po Kazio Bizausko, edições kaus (19330) e Juozo (1918, 1922), S asio Češūno (1925), Mo iejaus Gus aičio (1927), Jono No - Amb aze ičiaus (1938) abalhos de eo ia li e á ia; 2) ob as de his ó ia da li e a u a li uãs: Albino e Ma ijas Iešman ų (1923), Vinco Zajančkausko (1928), Zigmo Kuzmickio (5 d., 19311934), Mo iejaus Miškinio (1939) guiões de his ó ia da li e a u a; uni e si á ios (VDU) de p o esso es du Mykolo Bi žiškos li e a ū os is o ijos leidimai (1920, 1925), ês Juozo Tumo-Vaižgan o li e a ū os is o ijos paskai ų knygelės (1924, 1925), Vinco Mykolaičio-Pu ino lie u ių li e a ū os is o ijos eikalas (1936). Assim como o au osaco manual […] M. Bi žiškos Dainų li e a ū os ado ėlis (1923), que complemen a in es igados au o iaus ob as de his ó ia li e á ia (ce ca isso zazemen a ele mesmo); 3) guiões de his ó ia da li e a u a uni e sal: Gab ielės Pe ke ičai ės-Bi ės (2 d., 1922, 1924), Vlado Dubo (duas edições, 1923, 1927), J. No kaus (1931), J. Amb aze ičiaus e co-au o es Juozo G iniaus (d. 12), An ano Vaičiulaičio (d. 1938, 1939) abalhos; 4) ob as de his ó ia da li e a u a de países es angei os: V. Dubo p ancūzų (2 d., 1929, 1930), Juozo E e o okiečių (1931), Balio S uogos usų (2 d., 1931, 1933), Vladimi o Šilka skio g eikos (1938) a i idades de his ó ia da li e a u a2. Obje i o do a igo discu i uma pala a de igu as e opos nomeiamen os kelmę e sinonimiją, mos a e minos kai ą, es abelece es abelecinusius e minus. Mé odos de abalho desc i omasis anali inis, g e inamasis. Figū ų e opų concep os Figu ais e opos concei os, p imei as suas classi icações alcança empos an igos, an icina e o iká. Mas já desde a an iguidade opai e igū os desiguodai en endidos. Alguns opai são uma das igu a i as a mainas, ou os igu ões e opus dis ingem opos a ibu o é igu a i idade, e igū os são conside adas sin aksės eiškiniu (Zabo skai ė 1982: 97). 19181940 m. líde de eo ias li e á ias2 As mesmas edições do li o nes e a igo são conside adas di e en es on es, e sepa adamen e expos as do mesmo abalho uma on e. 178 As a Mi ke ičienė | Figū ų i opų pa adinimai 19181940 m. a dios opai | li e a ū os mokslo da buose não conside am igū ų ūšimi (dėl o šio s aipsnio an aš ė igū ų и opų pa adinimai), en ão es es dois concei os į a dijančių e minų šal iniuose nesieja hie a chinis san ykis. K. Bizauskas em 1918 m. guiaėlye assim de iniu opus: žodžiai i išsi eškimai, u ilizados pe kel oje sensemėje BizR 39. T idešim mečiu ėlesnė J. Amb aze ičiaus (1938) a de inição é es eu esnė: žodis, usado no sen ido indi e o, é chamado de opu Am 43. K. Bizauskas em 1918 bas an e miglo ai explicou que igú imis chamam-se ais exp essões, nas quais esc i o sen imen os apanhado, a as a-se dos simples exp essões de modos BizR 47 (pela mesma o ma o mulada e em mais a de em 1922 m. edição). J. Amb aze ičius 1938 m. ap esen ou e minologiškesnę igū ų apib ėž į: s iliaus p iemonės, pa einanças do o mamen os de ases e suas junção, são chamadas igū omis. Li u iškojoje enciklopedijoje (1940) concep oka igū a Juozo Žiugždos in e p škinama semelhan emen e como J. Amb aze ičiaus ado ėlyje. S. Češūnas (1925) opus a ibui à poesia, e igū as aos ins umen os da linguagem, M. Gus ai is (1927) opus desc e e como linguagem ly is, e igū as como e o iškus posakius. Po opas em on es es udadas é conside ada me á o a, alego ia, p ozopopėja, me onymija, sinekdocha, an onomazija, hipe bolė, li o ė, i onija, sa casmo, pe i azė, símbolo, e igu as apos o a, epe ição, pa alelismo, g adiação, an ė, nu il, elipsė, ques ão e o i ez e e o ico sušukimas, ko ekcija (S. Češūnas dis ingue hipe bolė e li o ė). Não odos os au o es das on es os odos lis am, alguns indicam sua in e - elação, ou os não. Alguns au o es opais conside am epi e ą (Bi žD, No ) e compa ação (Bi žD, Bi ž2, No ). Os úl imos concei os ago a na ciência li e á ia a ibuem-se aos opos (ž . Zabo skai ė 1982: 105-106; LTA 96; LEM 391), embo a indique-se que eles a pa i da s e as opo endem a expulsa (LTA 96). Ao pa alelismo, g adação J. Amb aze ičiaus e J. G iniaus ado ėlyje ž elgiama plačiau eles são conside ados meios de composição. Klasikinėje lie u ių li e a ū ologijoje opai ge almen e são a ibuídos a igū as (ž . Zabo skai ė 1982: 104; LEM: 391). T opas Lie u ių kalbo y oje ambém são conside adas es iliaus (kalbos) igū ų espécie (ž . KTŽ; Župe ka 2001: 57; Vaskelienė 2007: 19). Na e o icação dis inguem-se opai e igu as e o inas. Kele as e ó icos min ies (seman inių) igū ų, como e opai, baseia-se po ans e ência, po ém é não pala a, e min ies opai. T a a-se de me á o as expandidas alego ija e pa abolė, nessas mesmas como e opai e minos in oduzidas igū os hipe bolė, i onija, li o ė, em azė (Koženiauskienė 1999: 206). Li e a- 179Te minology | 2014 | 21 na u ismoologia p ozopopėja a ibui-se a opos, e e o icane à e o inių min ies igū ų (ž . Zabo skai ė 1982: 108; LŽ; LEM 247; Koženiaus- kienė 1999: 334). Nos abalhos de his ó ia da li e a u a do pe íodo i ia i o ambém há igu ões denominações, mas neles ge almen e não o çada igu ões e opos classi icações, po isso não semp e é ób io, o que a ibui-se a igu ões, e o que conside ada opais. Po isso decidida nes e a igo igu ões e opus discu i jun os. Vol ando e minus pa a es e a igo de olhos não não e am expulsiados a uais enciclopédias e diccioná ios, li e a u a ciência, kalbo y os e e ó ica abalhos. En ão, com base a ualine igū as e opų classi icação, aqui ambém analisa am-se e mos, pelos quais nomea a aliuzia, eu emizmo, lis asijima, calambū as, pa adoxas, pa alelizmas, pleonazmas, pe iodas, embo a esses e minus a oję i iamų on es au o es deles não chama am nem igú mis, nem opais. Po exemplo, sob e pleonazmą ano me o manualêlios de eo ia da li e a u a esc e e-se, que em alguns ex os isso yda, em ou os es iliaus ins umen o. a. no diccioná io enciklopedizado dos ussos iniciais, ao qual pode usa alguns au o es, eu emizmo, pleonazmo, pa adoxos minimi igu ados no a igo (ž . ЭС XX 1902: 649). SKOLINIAI Skolin ų únicajodžių igū ų e opų denominações são menos do que lie u iškų. Eles cons i uem 40,3 % (de 77) unicôdžių e mos. Hipe onimai igu a e opas T opa BizR 39 opas BizR 44, BizL 59, Bi žD 79, Bi ž2 38, Češ 25, Gus 79, Zaj No 25, No V 248, I 24, Pu 257, Am 43, AG 14, Miš 633 são de o igem g ekiškos (mas plg. TŽŽe g ., VTŽe lo . < g ., LÉTP g o igū a 47, BizR 70, BizL 70, Bi žD 93, Bi ž 53, Bi ž 232, 136, Češ 31, No 33, 193, Kuz, I Pu 53, 253, Am Miš 65, 65 < la ini, 43). J. No kus (1930) à opo p i ašė lie u išką kei imą, mas us a a só só in e p au inį e miną. Daí pe manece ince o se aquela al e ação cons i ua um e mo ou apenas uma explicação. K. Bizauskas (1922) a ojo sudė3 Šal inių nuo odas po e mo dės omas c onologicamen e. Įs ižuoju b ūkšniu dis inguem-se a ian es do e mo di e en es pa edalas do mesmo e mo. Do mesmo e mo a ian es ( one iniai e ašybos, mo ologiniai) conside am um e mo. 4 Figū os concei o su giu na an iga G écia (VLE XIX 791), mas o p óp io e mo in e nacional igū a é de la yniškos o igem. 180 As a Mi ke ičienė | Figū as e opos denomina imai 19181940 m. | li e a ū os mokslo da buose inį e mão igu ū inis posakis BizL 173. Sude dos e mos, que manualêlios conco em com o e mo igu a, há e mais, po exemplo: sinonimai e o iškasis posakis Gus 31 e o iškas posakis Gus 33 e e o ikos posakis Gus Zaj 89; sinonimai e o o namen o BizL 174, e o paginimas DubB až 37, 157, S II 182 e e o inė puošmena 500; sinonimai e o iška p iemonė V 111 e e o Pu inė p iemonė Šil 116 и k . De ou as línguas a ėjem emp es a igu ões e opos espécies denominações são in e nacionais e mininai. Ta p deles são p incipalmen e e mos de o igem g eikiška5, po exemplo: an onomazija BizL 68, 85, Gus an opomo izmas AGV au oi onija Bi ž2 133, chiazmas E 16, epi e as BizR 34, BizL 53, 35, Bi žD 80, Bi ž2 38, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 24, 24, 25, 25, 25, 28, 30, 30, 30, 33, 34, 44, 44, 44, 44, 44, 44, 35, 35, 35, 38, 38, 38, 38, 38, 38, 38, 48, 47, 48, 45, 46, 14, Miš eu emizmas BizGus i onija Gus Gus Gus Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, moksle įsigalėjo ki a a p au inio e mino o ma – an opomo izacija (ž . Zabo skai ė 1982: 108; LEM 247), plg. lo yniškos kilmės e miną Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Gus, Vie ojomo ismo ago a li e a u a pe soni icação. Os e mos de o igem g ega in es iga i a a ia am du an e o pe íodo S amu, po exemplo: an i ezė BizR 50, BizL 75, 45, 45, 14, 14, Češ DubL 254, DubL 80, DubP II 80, E 139, I 98, II 127, Pu 203, Šil 254, Am AG an i eza Pe I 33 an i ėzė Bi žėD (pl. 36, 36, 37, TŽŽZ), ago a ambém an i ezė LEM 35 Kuzmi hype bolė BizR Češ Kuzminė, I 85, Gus Gus Pu 45, 346, Am 14, 14 Miš, Ipe bol 1024, Bi žė Bi žė, K2 38, 80, 88, KL, 6L, V, V, V, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, I, 6 I onia pe ence não só à es ilís ica, mas ambém ao mundo- aizdz (LTA 102; LEM 155). 181Te minologia | 2014 | 21 Ieš 124, Bi ž2 38, Gus 81, No 30, Kuz V 177 (plg. p ozopopeja BizR 42, Am 44, Miš 107 / p ozopopėja BizL 64, Bi žD 80, p ozopopėja TŽŽ 1936), sinekdocha BizR 44, BizL 67, Bi ž2 Češ 17, No 30, S I 152, Kuz II 129, 38, inse ido em 1936 m. e mo de pala as Pu 257, Am 48 / sinekdokė Bi žD 80 / sinėkdokė Bi žD 87 / sinekdochė Gus 85 (plg. sinekdocha TŽŽ 1936). Daba a ojamas as a ian as, ku is in e nacionais. as a ian es dos e mos que ago a não ing essa am e am usadas apenas em uma das on es in es igadas, po exemplo: alego ija BizR BizL 62, Bi žD 86, DubB 41, Češ Gus 41, 81, DubL 30, DubP I 73, No No V 51, 65, E E I 114, II 371, Pu 28, 39, Pu Am 45, AG 119, Miš 64 Kuz Kuz opė Bi ž S 280, apos o a BizR 47, apos L 70, I 24 Kuz opė Bi ž S 93 (plg. Dub o a TŽ 41, 1936), me a BizR 39, BizL 60, DubB Bi ž 48, Češ 80, 80, 80, DubL 29, I 182, E , 15, Kai, I 99, I 149, Pu Am 35, 44, 44, 44, 44 e Miš Bi žė Bi žė S 80. G aikišku ambém é conside ado a ija ęs igū os nomeamen o elipsė BizR 50, BizL 76, Bi žD 93, Češ 28, Kuz I 155 elipsis Gus 29, Am 55 elipsas DubP II 189 (plg. elipsė TŽŽ 1936; TŽŽe g . ; VTŽe lo . < g . ; LETP g . ). Lo yniškos kilmės ė a keli igū iai pa adinimai. Todos eles êm o man Kuz -ia, po exemplo: ampli icação Gus 11, g adação BizR 49, BizL 74, Zaj 110, AGV 190, pe soni icação Gus 81, DubP I 89, E 123, S I 98, I 138, Pu 348, Miš 65 (TŽŽe lo .; VTŽe p anc. < lo .). Com la ynų a ba p ancūzų kalba associado ambém o e mo aliuzija E 155, S II 341, Pu 414.) alliuzija Šil 206 (TŽŽe, VTŽe p anc. < lo .; VLE I id. a. lo .; ЛЭТП p anc / Nelie u in ą in e sio Gus 40 (plg. in e sija TŽŽ 1936) deixou o único nes e e mo in oduzi ia a concepção pa a ojęs M. Gus ai is. Do ancūzs idioma kilo a ija ęs e m kalambu as DubB 63 kalambu as Gus 10, DubL 99. / Ou com ancūzų, ou com g eikų kalba associado e mo pa alelizmas BizR 24, BizL 40, Bi žD 64, Gus 14, No 22, S I 87, Pu 32, Am 41, AG 13, Miš 50 pa alėlizmas I 23 Kuz (VTŽe an ., ЛЭТП g ). Embo a esses e mos e mono e bozes, não odos eles são de um ní el, po exemplo, J. Amb aze ičiaus (1938) na classi icação e mo me a o a em ês espécies e mos: p ozopopeja, alego ija, símbolo. Tad espec i amen e d ižodis e mo me a o a p ozopopeja Am 45 é ilgoji e mo p ozopopeja o ma e espécieinis e mo de me a o a. Hie a chico elação liga e minus i onija e au oi onija. 182 As a Mi ke ičienė | Figū ų и тропов названимы 19181940 m. | li e a ū os mokslo da buose 19181940 m. on es usadas de abs ac os, cons i uídos de opus į a dijančių e minų ou seus edinių, p z.: hipe bolizmas Pu 397, i oniza imas Pu 232, sinonimai me a o umas Ieš 6 e me a o iškumas DubP I 182, me onimiškumas Češ 21 e k . LIETUVIŠKI TERMINAI Ti iamuas 19181940 m. on es pa a o i 46 lie u iški ienažodžiai igū ų i opų pa adinimai. Em p imei o luga , es as são naquele momen o as únicas nomeações de concei os, não endo quaisque mesmo e li uanias sinónimos: duplicuma anadiplozė? (plg. lo . anadiplosis sud ejinimas, pad igubinação (Koženiauskien 1999: 266)), excisão I 74, 33 (daba Pu ijimas (Koupe ka: Gus 2001; Vaskelien 2007: 28)), Biz Biz BizL 76, Bi ž II 93, Češ 28, 37, 37, 733, 779, pa agina io E sin e o inio adho acija? (plg. Koženiauskienė 2001: 32), adhe i io (daba i io) (pl: Koupe kiauskien 1999: 74; 29: 29; co eção). Oi i lie u iški ienažodžiai e mininai em sinónimos lie u iškų (bend ašaknių e nebend ašaknių) e in e nacionais (nebend ašaknių). Lie u iški sinonimai T ina ę uma pala a dos sinonimá ios e mos linhau ê o ma Li u iški bend ašakniai sinonimai epe ijimen o BizR 47, BizL 71, DubB 82, Bi ž2 38, DubL 125, E 35, S I 152, Pu 37, Am AG 144, Miš 51 (be plg. pasika ojimo igū a Am 76), epe ijimen o7 DubB 9, Bi žD 93, Češ Gus 26, 33, No 54, 24, Miš 48 e dependim Kuz 54. I En esigalou an esdėlė as e mo epe ejimen o (ž . Zabo skai ė 1982: 114; LTA 111; LEM 352), que e in es igamuoju pe íodo oi popula iaus. A ae-se a a enção que na ala ais dian edélė i pala as não exis em nep iešdėlė ų pala as sinônimas, mas, quando eles são omados isso mesmo concei os a in a di , suas di e enças de signi icado neu alizam. Ke u na ė lie u iškų bend ašaknių sinonimų eilu ė – palyginimas BizR 35, BizL 54, Pe I 25, DubB 41, VžgA 43, Češ 22, Gus 79, DubL 8, DubP I 182, No 17, No V 14, E 124, S I 87, Kuz II 145, 35, Pu Šil 27, 7 Te minas ca ojima No V 189 ambém oi u ilizado pa a um dos de ei os do abalho em a di a . Tokia signi icação ele pe ence seman ina ações denomina imen os g upo. 183Te minologia | 2014 | 21 Am 41, AG 14, Miš 61, compa ação Bi žD 80, Bi ž2 38, No 26, No V 14, Kuz I 23, ap oximação Bi ž2 96, AGV 210 e sulyginamen o DubP I 242, Kuz II 140. Ins au ou-se na maio pa e on es a o an esdėlė o e mo compa ação (ž . Zabo skai ė 1982: 106; LTA 96; LEM 391). Pa a ke u na ę uma pala a de e mos sinonimados linhau á en a em e mos enclausamen o BizR 51, pe gun a BizL 77, Kuz II 70, p isão Bi žD 93 (plg. in odução Bi žD 99), ques ão Bi ž2 38, E 77, I 47, Pu Bi žD 25, Am 55. Nãop įas as só M. Bi žiškos naujada as enca lausimo. Įsigalėjo nep iešdėlė as e minas klausimas populia iausias anuome (plg. ( e o inis) klausimas, ž . Zabo skai ė 1982: 114; LTA 114; LEM 353). Penkiana ę uma pala a dos e mos sinônimos linha de o ma comun ašakniai e minai chamamen o BizR 51, Bi ž2 38, sušukimas BizL 77, Gus 32, Kuz I 134, Pu 253, Miš 175, in oduzimas Bi žD 93, S uksmas ša BizL 71, I 147, šūkis Kuz III 2198. Como e de ou os bend ašaknių sinónimos casos adquilhou no pe íodo in es igado popula íssimo e mo sušukimas (plg. ( e o inis) sušukimas, ž . Zabo skai ė 1982: 114; LTA 114; LEM 353). Sąwoka e o inis klausimas ambém in oduzida e e mo compos o e o iškas klausimas Češ 28, Gus 3 i o iškasis klausimas Kuz III 107 e o iškasis klausimas Kuz III 238, e e o inis sušukimas i o iškasis sušukimas Kuz IV 39. / Salu ino desses compos os e mos de dėmen o não é speciei o des e seman ís ica g upo e minos con ex o e o iškas klausimas i klausimas, i o iškasis sušukimas e sušukimas concu oa como ilgosios e umposios e minų o mas. En ão espec i amen e ižodžio e mo li oginis e o iškas k eipimasis Pu 19 ūšinis dėmuo e minų sis emoje é um só só li oginis. Beques odos lis ados lie u iški e mininai pe encem nomes de ações ( eiksmažodžių abs ak ų) da ca ego ia de da ybos. Des aca-se só B. S uogos pa a o ado nesis emiškas e mo duplicumas denominação de ca ac e ís ica segundo da ybą. Lie u iški e in e nau inhos sinonimai Já XIX a., quando começa lie u iškai esc e e li e a u a ciência abalhos, quando in e nacional pa a quais igu ões e opos concei os oi eiskoma lie u iškų e minų. Tai ęsėsi e 19181940 m. Tad i iamuas on es usadas 8 Te miną šūkis S I 160 B. S uoga a ojo ki a de izo signi icado. 184 As a Mi ke ičienė | Figū as e opų pa adinimai 19181940 m. | li e a ū os mokslo da buose Li u iškų e in e nacionais sinonimá ios e minos. A mesma concep ambém in oduzidajama in e nacional e mais do que um e mo Li u išku, po an o o ma-se keliana ės sinonimų eilu ės. Di e en es o igem sinónimas são o e mo Li u iškas emissão BizR 50, BizL 76, Bi žD 93 e a ijujan e e mo in e nacional elipsė, o mando d ina ę sinónimos eilu ę. Es es sinónimos conco em apenas no início do pe íodo in es iga i o: K. Bizauskas em abéioas publicações di igêlio Li u išką sinonimą p i ašė po in e nacionalino e men, e M. Bi žiška (1923) a i kščiai. J. Amb aze ičius (1938) suplakė elipsės e nu ylėjimo concei os, ad ele como elipsės sinonimą ap esen ou não e mą ijudimas, e nu ylėjimą Am 55 (caba ago a li e a u a de ciência usada elipsė, c . Zabo skai ė 1982: 113; LEM 353). Da ybiniai sinonimai9 con ap ieša BizR 50, Bi žD 93, Bi ž2 38, No 35 e con ap iešis Gus 37 bei a ijujan e e mo in e nacional an i ezė en a em ina ę sinonimų eilu ę. Na p imei a edição de K. Bizausko (1918) e no M. Bi žiškos dainų ado ėly (1923), nos quais sinonimicamen e são usados esses e mos de o igem di e en es, a p e e ência é dada Li u iškai p iešp iešai, po ém mais a de K. Bizauskas (1922) usa unicamen e o in e nacional, e M. Bi žiška (1975) opõe unicamen e o e mo lie u iško (plg. ūšinį laipsnišką p ieš Bi ža 97D). M. Gus ai is (1927) ambém p io menidade o neceu lie u iškam e mo da ybiniam p iešp iešos sinonimui p iešp iešis. J. No kaus ado ėlyje (1930) encon amos apenas lie u išką sinonimą. nas i iamas qua os do XX a. dezmečio on es usado apenas o e mo in e nacional (daba an i ezė, ž . Zabo skai ė 1982: 112; LTA 112; LEM 353). T ina ė sinonimos eilu ė é Li u iški bend ašakniai sinonimai k eipimasis BizR 47, BizL 70, Bi žD 93, Bi ž2 38, Gus 33, No 35, Kuz II 90, Pu 253, Am 55, a sik eipimas Bi žD 99 e a ijuojan e e mo in e nacional apos o a. Lie u iškas sinónimo k eipimasis ainda popula esnis do que in e pau inį usado na maio pa e das on es. Pi menybę Li u iškam e mo o neceu ambos sinónimos de o igem di e en e a ojęs K. Bizauskas (1918 e 1922), M. Gus ai is (1927), e in e nacionalmen e Z. Kuzmickis (1931, 1932). M. Bi žiškos ado ėlyje (1923) es as noções cons i uem ina ę sinonimų eilu ę (k eipimasis, a sik eipimas i apos opė), cuja k eipinio a ian ų (ž . Koženiauskienė 1999: 331). 9 Da ebinhos sinônimos de da ybinių a ian ų dis inguem de aco do Jolan os Vaskelienės nusaky us c i é io dominan ė – k eipimasis. Daba apos o a e o ikoje y a ienas iš e o inio (ž . Vaskelienė 2013: 207210). 191Te minologia | 2014 | 21 These conclusions a e d awn: 1) All bo owings we e in e na ional e ms. Mo e han one hi d o hem had a ian s. 2) 9 concep s we e named only by Li huanian-o igin e ms. 21 e ms we e used o ha pu pose ( hey made om h ee o i e synonymic lines) and he mos popula e ms a e s ill used oday. 3) In e na ional e ms had om one o h ee Li huanian synonyms (14 synonymic lines in o al). Mos Li huanian synonyms o in e na ional e ms we e names o ac ion in espec o de i a ion and e ms o di e en exp ession we e no es ablished. F om hose in e na ional and Li huanian synonyms now jus he in e na ional ones a e used excep he Li huanian e ms g adniação g ada ion and įasmeninimas pe soni ica ion. 4) Embo a o núme o de e mos li uanos osse maio que de in e na ional names o igu es and opes, he o me named ewe concep s han he la e ( espec i amen e 23 and 31). Tha was due o nume ous synonymy o Li huanian e ms which e lec s a emp s o name some in e na ional concep s wi h Li huanian-o igin e ms. Some cases o excessi e Li huanianiza ion a e no iced, bu ha endency was no widely sp ead in he sou ces in es iga ed. Recebida 2014-09-01 As a Mi ke ičienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail [email p o ec ed]