Angelo ir velnio pavadinimai 1800–1882 metų katekizmuose

132 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo i elnio pa adinimai | 1800–1882 me ų ka ekizmuose Angelo i elnio pa adinimai 1800–1882 me ų ka ekizmuose AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as ESMINIAI ŽODŽIAI: ka ekizmas, eligijos e minas, an gam inės bū ybės pa adinimas, angelas, elnias Į adinės pas abos Ka ekizmų eligijos e minai – ai žodžiai i žodžių junginiai, ku iais į a dijamos pag indinės k ikščionių ikėjimo iesos, eligijos eikėjai, aip pa an gam inės bū ybės, eliginės ( aip pa i li u ginės) knygos, doku- men ai i eks ai, ikėjimo eiksmai, eiškiniai i ypa ybės, sak amen ai, nuodėmės, ydos, do ybės, eliginės apeigos, li u giniai eikmenys (al o- iaus eikmenys, li u giniai d asininkų d abužiai i jų dalys, li u giniai indai i pan.), eliginės š en ės, š enčiamos dienos i ki os su eligija susijusios laiko są okos, į ai ios eliginės ie os, bažnyčios adminis acija i adminis acinis jos suski s ymas, aip pa eligijos simboliai (Rimku ė 2012: 56). an gam inių bū ybių, okių kaip d asia, angelas, elnias, pa a- dinimai – nedidelė eligijos e minų seman inė g upė. Ji suda o os 3 p oc. isų 1800–1882 m. išleis ų ka ekizmų eligijos e minų. Šio s aipsnio ikslas – ap a i isus minė o laiko a pio ka ekizmuose as us angelo i elnio pa adinimus kilmės, u inio i o mos a ž ilgiais1. 1. ienažodžiai pa adinimai angelas – ienas g ažiausių die o kū inių, nemi inga an gam inė, be- kūnė bū ybė, a naujan i die ui i be palio os jį ga binan i2, „kilni d asia, 1 Šis s aipsnis pa eng as, a liekan podok o an ū os s ažuo ę „1800–1882 me ų ka ekizmų eligijos e mi- nai“ y au o didžiojo uni e si e e. podok o an ū os s ažuo ė inansuojama pagal eu opos sąjungos s uk ū inių ondų žmogiškųjų iš eklių plė os eiksmų p og amos, mokslininkų i ki ų y ėjų mobilumo i s uden ų mokslinių da bų ska inimo p iemonės ( p1-3.1-Šmm-01) įgy endinamą p ojek ą „podok o- an ū os (pos doc) s ažuočių įgy endinimas Lie u oje“. 2 Angelas – „an gam inė d asinė bū ybė. žinomas judaizme, k ikščionybėje, islame. Ka alikų i s ačia ikių bažnyčiose angelai ga binami kaip š en ieji“ ( Le 2001: 510). 133Te minologija | 2014 | 21 die o pasiun inys i įgalio inis“ (Š en asis Raš as 2009: 2610), „двасесъ бе куна, апдовинотасъ су проту иръ вали“ ( K 1865 13)3. 1800–1882 m. išleis uose ka ekizmuose jis į a dijamas į ai ios kilmės i ski ingų o mų e minais. ik iename iš šešiolikos 1800–1882 m. išleis ų ka ekizmų a ojamas ienažodis e minas angelas mKKK 1844 10. ai anks y asis skolinys, oks pa kaip bažnyčia, ga ėnia, k ikš as, Kūčios, Kalėdos, Velykos, Ve bos, ynas i k . (būga 1958: 348, 1961: 776; Zinke ičius 2000: 12, 2002: 1, 2005: 8–15). manoma, kad jis į lie u ių kalbą a ėjo iš y ų sla ų g eičiausiai iX–Xi a., da p ieš o icialųjį Lie u os k ikš ą, plg. sen. us. aнъгелъ. e minas angelas kilo iš g . ἄγγελος „pasiun inys“ (Fasme is 1986: 78; Hi šs, Hi sa 2008: 60). Jis a ojamas jau pi mojoje spausdin oje lie- u iškoje knygoje e angelikams liu e onams – ma yno maž ydo Ca e- chism sa p as y szadei (1547, Ka aliaučius) (U bas 1998: 19). be e mino angelas, 1800–1882 m. ka ekizmuose andame i iš lenkų kalbos gau ą g aikiškos kilmės an gam inės bū ybės pa adinimą aniolas („angelas“, lenk. anioł < lo . angelus < g . angelos): ×Aniełas sK 1803 284, ×Anjełas sK 1803 19, K 1861 14, ×Aniolas KK 1863 8, ×aniołas pK 1828 61, ×Aniołas mKd 1845 27, KK 1854 19, mLsK 1852 47, Rm 1862 [1878] 28, mRK 1869 44, ×Анiоласъ K 1865 135. E imolo- giniame lenkų kalbos žodyne nu odoma, kad lenkų anioł anksčiau bu ęs angioł, Xi –X a. – angieł (b ückne 1974: 5). Ši lenkybė andama m. maž ydo, Kons an ino si ydo, me kelio pe ke ičiaus da buose. Kiek ienas ikin ysis u i sa o angelą sa gą, ku is jį lydi i globoja isą gy enimą, už a ia mi ies aki aizdoje. Naujeme moksłe skaj ima asz a że- maj yszka a ojamas ienažodis e minas Sa gas nmK 1848 20 eikšme „angelas sa gas“. pagal k ikščionybės adiciją, isi angelai pagal a liekamo aidmens, unkcijų s a bą ski s omi į de ynis angus, a ba cho us, ku ie pagal s a - bą g upuojami po is į is eiles (me o d 2001: 26). aukš esniojo ango angelas ik iename 1800–1882 m. išleis ame ka ekizme adinamas g ai- kiškos kilmės e minu a kangelas: A changełas sK 1803 26 („ y esnysis angelas“, lo . a changelus < g . a changelos). Ki uose ka ekizmuose jis 3 angelo apib ėž is, as a yskupo mo iejaus alančiaus 1865 m. pa eng ame ka ekizme pa eikiama o igi- nalo ašyba. žinoma, kad iš lenkų kalbos jį iš e ė i lie u iškomis aidėmis už ašė pa s yskupas, be u- siškomis aidėmis išleido ilniaus mokslo apyga da (bi žiška 1990: 103). 4 ženklu „ד žymimi daba inėje bend inėje lie u ių kalboje ne a ojami žodžiai. 5 s aipsnyje ašybos a ian ai neap a iami. 134 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo i elnio pa adinimai | 1800–1882 me ų ka ekizmuose į a dijamas iš lenkų kalbos gau u skoliniu ×a kaniolas: ×A chaniołas pK 1828 155, mLsK 1852 45, ×A kaniołas deK 1855 [1873] 20, deK 1860 [1873] 20, Rm 1862 [1878] 39, mRK 1869 152 i ×A chanielas mKKK 1844 67, ×Арханiоласъ K 1865 47 (lenk. a chanioł < lo . a changelus < g . a changelos, plg. us. архангел). Kaip i angelas, a kangelas į lie u- ių kalbą a ėjo pe kaimynines sla ų kalbas. Angelas, a changelas – ai okie pa nuo seno a ojami p igim iniai eligijos e minai kaip i al o ius, apaš alas, k ikš as, kunigas, mišios, nuo- dėmė, os ija, p aga as, psalmė, ojus, sak amen as i k . ačiau jie nag inė- jamuose XiX a. aš uonių dešim mečių ka ekizmuose e i – ie oj jų daž- niausiai a ojamos lenkybės ×aniolas i ×a chaniolas. a kangelai i angelai y a die o a pininkai i pasiun iniai žemėje (Rž 1991: 20; Kiž 1997: 25; me o d 2001: 26; no ku ė 2009: 209; G egg 2011: 20–21). Jie, kaip ašoma eologo dionisijaus a eopagi o a. pa a- šy ame ak a e Apie dangiškąją hie a chiją, y a p iski iami žemiausiai an- gelų hie a chijos g andžiai, ku ios paski is y a a nau i žmonijai i ben- d au i su ja (no ku ė 2009: 209). žemiausio ango angelai kai ku į a dijami p iesagos -ys - ediniu Ku- nigajksz is es mKd 1845 33, mRK 1869 44. Kazys alminauskis kuni- gaikš į kildina iš žodžio kunigas i nu odo, kad ai ge manizmas (almi- nauskis 1931: 75). algis Rubinas s aipsnyje „d asininkų pa adinimai i jų is o ija“ ašo, kad kunigáikš is pasida y as iš žodžio kùnigas „ka alius“ su p iesaga -aikš is (Rubinas 2001: 191; plg. būga 1958: 546; Kabelka 1964: 120). Šio ango angelų paski is – globo i konk ečios pa apijos žmo- nes (asK 2012). žemiausio ango angelai i a kangelai isuome spa - nuo i, belyčiai, g ažūs mo e iškos iš aizdos jaunikaičiai su ilgais, lais ais d abužiais i nimbais (Kiž 1997: 26). Kaip eigia Johnas Callanas Jamesas me o das, an oji hie a chinė eilė – ž aigždžių i dangaus kūnų bei s ichijų aldy ojai: iešpa ys ės, galybės, aldžios (me o d 2001: 26). 1869 m. išleis ame ka ekizme andame šiuos e minus: Ponis es mRK 1869 44, Galibes mRK 1869 44 i Wi esnibes mRK 1869 44. ai p iesagų -ys - i -yb- ediniai. e minas ponys ės pa- da y as iš ik ojo skolinio ponas (lenk. pan, b us. пан; sabaliauskas 1990: 232), galybės i y esnybės iš sa os kilmės žodžių. os ijuose ap a iamo laiko a pio ka ekizmuose minima pi moji, pagal minė o eologo d. a eopagi o klasi ikaciją, a čiausiai die o esan i i die- o sos ą supan i, hie a chinė eilė – se a imai, che ubinai, sos ai (Rž 1991: 135Te minologija | 2014 | 21 344; me o d 2001: 26): Se apinaj mRK 1869 44 („liepsnos kala ijais ginkluo as šešiaspa nis angelas“, lo . se aphim < heb . se aphim, da plg. lenk. se a in)6, Ke ubinaj mRK 1869 44 („aukščiausiojo ango angelas“, g . che oubim < heb . ke ubim, da plg. lenk. che ubin) i Che bynu nKKK 1847 23. Sos ai į a dijami d ejopai – a ba ienu e minu × onaj mKd 1845 33 (lenk. on < ok. Th on < g . h onos), a ba d iem sinonimiškais ski ingos kilmės e minais, sujung ais jung uku a ba: Sos aj a ba × onaj mRK 1869 44. angelai y a die o a nai i pasiun iniai. Jie „danguje isuome ma o <...> dangiškojo ė o eidą“ (m 18, 10), odėl y a „galingieji, ykdan ys jo įsakymą, paklusnūs jo a am žodžiui“ (ps 103, 20). ačiau ne isi angelai y a ge i. Kai ku ie angelai sukilo p ieš die ą i už ai bu o nu enk i į p aga ą. Jie 1800–1882 m. ka ekizmuose į a dijami į ai iais ienažodžiais e minais. pi miausia eikia minė i lie u išką e miną elnias: Welnas mKKK 1844 27, KK 1863 9, welnes mKd 1845 35, nKKK 1847 73, mLsK 1852 36, K 1856 66, wełnes Rm 1862 [1878] 29, welnias pK 1828 19, mKd 1845 35, nKKK 1847 77, mLsK 1852 44, KK 1854 25, mRK 1869 46 i wialnias KK 1854 25, wialnis KK 1854 23, велнесъ K 1865 147. ai ne ik eligijos, be i mi ologijos leksikos žodis. Lie u ių au osakoje elnias – „bene dažniausiai su inkama mi inė bū ybė, ku ios p o aizdžiu neabejo inai bu o kadainykš is die as elnias a ėlinas. Jis u ėjo bū i susijęs su gy uliais, mi usiaisiais, požemiais, požemių u ais, ekonomine s e a, ačiau i magija, i smais, žyniais“ (be esne ičius 2001). elniai pagal hie a chiją 1800–1882 m. ka ekizmuose pap as ai neski s- omi. išski iamas ik elnias Liuci e is, ku is aldo p aga ą. Jis nag inėja- mo laiko a pio šal iniuose adinamas g aikiškos kilmės e minu An ik is- as mRK 1869 149 i lenkybe ×An y-ch ys us mKd 1845 227 (šnek. „ elnias, pik oji d asia“, g . an ich is os). be abejo, šis e minas gau as pe kaimynines sla ų kalbas, plg. lenk. An ych ys , us. Антихрист (Fediu- kina 2014: 21). Kai ku iuose 1800–1882 m. ka ekizmuose nupuolęs angelas į a dijamas heb ajiškos kilmės senuoju skoliniu šė onas, gau u pe lenkų kalbą: cze o- 6 2003 m. išleis ame Kompiu e iniame a p au inių žodžių žodyne in e leksis pa eikiamas e minas se a as [heb . se aphim (dgs.)], k ikščionybėje – šešiaspa nis angelas, aukščiausio laipsnio angelas; se a imas, o che ubinas – ž . ke ubas, ke ubinas. aigi pi menybė, ma y , eikiama umpesnėms o moms, kilusioms iš heb ajų kalbos. 7 K. si ydo žodyne už iksuo a o ma elinas. 136 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo i elnio pa adinimai | 1800–1882 me ų ka ekizmuose nas mLsK 1852 48, Sze onas mKd 1845 142, nKKK 1847 16, sze onas mKd 1845 35, nmK 1848 45, Szia onas nmK 1848 43, szia onas KK 1854 23, szie onas sK 1803 29, ze onas nKKK 1847 103 („pik oji d a- sia, elnias“, lenk. sza an < lo . sa anas < heb . sā ān). Ka ekizmuose y a i daugiau nelie u iškų elnio pa adinimų. Moksłe lie- uwiszko skaj imo i Ka echizme a ojama sla ybė ×biesas mLsK 1852 48 („ elnias, pik oji d asia“, b us. бec, lenk. bies, uk . bis), aip pa sla ybė ×če as: ×Cze as mKd 1845 42, ×cze as mKd 1845 35, mLsK 1852 48 (b us. чoрт, us. чёрт, lenk. cza ). nupuolęs angelas pa adinamas i ik lie u ių kalbai būdingu žodžiu kipšas: kipszas mRK 1869 47, кипшасъ K 1865 14. iš LKže pa eikiamų a osenos pa yzdžių ma y i, kad kipšas andamas ik ėlesniuose kalbos paminkluose. da a ojama judošius: Judoszius KK 1863 55 („ elnias“, plg. lenk. judasz). LKže pa eikiamos okios šio žodžio eikšmės: 1. ž . judas „juda, išda ikas“, 2. oks keiksma- žodis, plg. elnias, kelmas. Ka ekizmuose „ elnio“ eikšme a ojami sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai nelabasis mRK 1869 179 (LKže 1. „pik oji d asia, elnias, kipšas“), juadajsis mLsK 1852 48 (LKže keik. „ elnias, nelabasis“) i pik asis mRK 1869 120 (LKže „nelabasis, elnias“), aip pa į a džiuo inis daly is p akiejk asis KK 1854 85, mRK 1869 120 (LKže „kas p akeik as, pasme k as“: P akéik asai (nelabasis, elnias) pekloj jam ažmokės ds). Šiais e minais puolę angelai, ma y , bu o į a dijami pagal būdo, iš aizdos a ki as įsi aizduojamas ypa ybes. bažny inėje ikonog a ijoje elniai dažniausiai aizduojami juodi (biede mannas 1998: 170), k in an ys iš dangaus į ai- iausių pabaisų, šliužų, gy ačių, žalčių, d akonų i ki okių gy ūnų pa idalu (Kiž 1997: 315). plačiau e ė ų ap a i e miną juodasis. Kalbininkė saulė Juzelėnienė ski ia okias žodžio júodas kono acines eikšmes: 1) susijęs su nelaime, liūdesiu, kančia, ne il imi; 2) nežinia, blogis, kas no s pik a, ne- ge a; 3) susijęs su mi imi; 4) sunkus, kasdieninis (Juzelėnienė 2002: 37). be iso o, į isų šių kono acijų s uk ū ą įeina i in s ip us neigiamas e - inamasis komponen as. bi u ės Jasiūnai ės manymu, „nė a ko s ebė is, kad juodumo požymis siejamas su neigiamu mi ologiniu pe sonažu. bū ina pab ėž i, kad adicinėje e ninėje kul ū oje į ai ios spal os a jų de iniai įgyja simbolinę eikšmę. Juodos spal os simbolika bene konk ečiausia: ji asocijuojasi su amsa i žeme. daugelio au ų sup a imu, kai ku ios die y- bės a zoomo iniai demonai es i juodi. Ši spal a būdinga mi inių bū ybių gy enamajai ie ai, bu ų p iemonėms“ (Jasiūnai ė 2012: 108). 137Te minologija | 2014 | 21 elnias da adinamas lie u išku žodžiu žal ys: Źal ys KK 1863 10, ku is k ikščionybės simbolikoje eiškia ne ik elnią, demoną, be i pi map adę nuodėmę, blogį, aip pa su edžiojimą, gundymą. LKže ne iksuojama žo- džio žal ys eikšmė „ elnias“, ačiau andame pa yzdžių, kai a ojama pe - kel ine eikšme „blogis“. p anė dundulienė ašo, kad žalčių demoniza imo mo y ai gali bū i d ejopi: „ ieni susiję su bibliniu pasaulio su ė imu i angelų sukilimu, ki i suku i idu amžiais“ (dundulienė 2005: 123). Moksle Rima-Ka aliku i Ka ekizoj ka alikų andame neįp as us a ejus, kai elnias pa adinamas iš sla ų kalbų gau u žodžiu le as: ×Lewas KK 1863 9, ×lawas mRK 1869 328 („liū as“, lenk. lew, b us. лeў). 1852 m. išėjusiame Moksłe lie uwiszko skaj imo i Ka echizme eikšme „ elnias, nelabasis“ a ojamas eu emizmas ×ledokas mLsK 1852 48 („ elnias, nelabasis“, sen. lenk. ledako, plg. lenk. ledaka). žodis ledokas eikšme „blogas, pik as, niekam ikęs žmogus“ a ojamas X ii a. id. ank aš- iniuose žodynuose Lexicon Li huanicum i Cla is Ge manico–Li h ana (palionis 2004: 218). ilniuje 1865 m. išėjusiame yskupo m. alančiaus ka ekizme Трумпасъ катехизмасъ: аукщяусей крашта виреснибей лійпанть парашитасъ делъ каталику яунуменесъ и мокслусъ лейдамосъ ишспаустасъ ap inkame da ieną eu emis inį šios an gam inės i mis inės bū ybės pa adinimą kelmas: келмасъ K 1865 14. LKže nu ody a okia žodžio kelmas 9 eikšmė: keik. (š elniai) „ elnias, kipšas“. iš pas a ųjų pa yzdžių ma y i, kad ka ais ka ekizmuose, kaip i apsk i ai šnekamojoje kalboje, kalban apie pa ojin- gą an gam inę bū ybę engiama minė i jos a dą. ma y , odėl u ima po ben kelis ik ojo a do pakai us, ku ie ka ekizmuose ašomi skliaus uose a ba jungiami jung uku a ba: pik asis (welnias) mRK 1869 47, Welnas a ba Sze onas mKKK 1844 11, źal is a ba sze onas nKKK 1847 95, żal is a ba welnes deK 1855 [1873] 20, deK 1860 [1873] 20, źal is a ba welnias mRK 1869 49, źał is a ba welnis mRK 1869 52, żal is, a ba wialnis KK 1854 27. 1800–1882 m. ka ekizmų elnio pa adinimai panašūs į elnio a dus, andamus X i–X iii a. eliginėje lie u ių aš ijoje, ku g e a skolinių ×bie- sas, ×čio as, šė onas a ojama i pik oji d asia, pik asis angelas, pik asis, pik ybė i pan. ( ėlius 1987: 236). os iename a d iejuose nag inėjamo laiko a pio ka ekizmuose as i pa adinimai ×biesas, ×čio as, kipšas, judošius, nelabasis, juodasis, pik asis, p akeik asis, žal ys, ×le as, ×ledokas i kelmas gali bū i p iski iami p ie liaudies eligijos e minijos. Jie u i e inamųjų požymių, y a s ilis iškai nuspal in i, u i am ik ą emocinį a spal į. 138 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo i elnio pa adinimai | 1800–1882 me ų ka ekizmuose 2. sUdė iniai pa adinimai sudė inių e minų, ku iais į a dijamos an gam inės bū ybės angelai, 1800–1882 m. išleis uose ka ekizmuose ku kas mažiau. pi miausiai minė ini e minai, ku iais pažymima, kas angelus sukū ė i kam jie pa aldūs: Angelas Wieszpa ies mKKK 1844 25, ×Aniołas Wieszpa ies mKd 1845 97, ×Aniołs Pona nmK 1848 21, ×Aniołas Diewo pK 1828 152, ×Aniołas Diewa mKd 1845 33, mLsK 1852 24, ×Aniolas Diewa nmK 1848 20, ×Aniolas Diewo Rm 1862 [1878] 20, ×aniołas Diewo Rm 1862 [1878] 21. Ki ais e minais apibūdinamos am ik os angelų ypa ybės – š en umas, ge umas, iš ikimybė i k .: ×Aniełas Szw. sK 1803 29, Szwen as ×Aniołas mLsK 1852 83, Швентасъ ×Анiоласъ K 1865 14, ge as ×Aniolas KK 1863 9, gie as ×Aniołas mRK 1869 45, герасъ ×Анiоласъ K 1865 13, isz ikimas ×Aniołas mRK 1869 45, ×czis as8 Aniołas nKKK 1847 39. Moksle Rima-Ka a- liku a ojamas d ižodis e minas ×Aniołas dąngaus mRK 1869 84, ku iuo į a dijama bu imo ie a. Kaip ma y i iš pa yzdžių, ečiosios (žemiausios) hie a chijos an gam inės bū ybės dažniausiai į a dijamos d ižodžiais e minais, ku ių pag indiniu dėmeniu eina iš g aikų kalbos gau a lenkybė ×aniolas. angelas sa gas 1800–1882 m. ka ekizmuose į a dijamas d ižodžiais e - minais, suda y ais iš ski ingos kilmės dėmenų: ×Aniołas S. KK 1854 92, ×Aniolas Sa gas KK 1863 9, ×Aniołas sa gas mKd 1845 33, nmK 1848 20, mRK 1869 45. Kai ku iuose ka ekizmuose pab ėžiamas jo š en umas, odėl a ojami ižodžiai e minai S. ×Aniołas Sa gas pK 1828 152, Szwen as ×Aniolas Sa gas KK 1863 8, Szwęn as ×Aniołas sa gas mRK 1869 45. Moksle Rima-Ka aliku, be e mino ×Aniołas sa gas, as as i- žodis ap ašomasis e minas ×Aniołas dabojęn is9 źmogu mRK 1869 45. sudė inių e minų su dėmeniu angelas nag inėjamo laiko a pio ka ekiz- muose ne as a. ijuose ap a iamo laiko a pio ka ekizmuose minimi ieni s a biausių a kangelų – a kangelai Gab ielius i Rapolas: ×A chaniolas Gab ielus KK 1863 65, ×A chaniołas Gab ielus mLsK 1852 45, Szwę s Rapałs ×A kaniołs K 1856 11. Nawieme k ykszczionyszkame ka alykyszkame ka echizme pi masis adinamas iesiog angelu Gab ieliumi: ×Aniołas S. 8 Čys as „š a us, do as, g ynas, skais us“ (b us. чыcты, lenk. czys y). 9 Dabo i „saugo i, ūpin is, auso i“ (lenk. dbać). 139Te minologija | 2014 | 21 Gab yjelus nKKK 1847 17. Š en ajame aš e į a dijami ik ys a kan- gelai: š . mykolas, š . Gab ielius i š . Rapolas (Kiž 1997: 38)10. d ižodžiais sa os kilmės e minais į a dijamas i nupuolęs angelas, . y. elnias: pik a dwase KK 1854 23, Rm 1862 [1878] 29, mRK 1869 46, pik a dwasia mLsK 1852 48, K 1856 30, pyk a dwase mKd 1845 35. Moksle Rima-Ka aliku da andame dwasia biau i mRK 1869 46. Ki ų d ižodžių e minų dėmenys y a miš ios kilmės: dwasia ×neczis a11 mRK 1869 46 i ×нечиста двасе K 1865 14. Knygoje Naujes moksłas skaj- ima asz a żemaj yska diel mażun wajkun andame e miną szia onas ×ne- p ie elius12 nmK 1848 19. abu e mino dėmenys y a skolin i. elnias ap a iamo laiko a pio ka ekizmuose da adinamas d ižodžiu e - minu p akejk as welnes mLsK 1852 60 i miš ios kilmės e minais, ku ių ienas iš dėmenų y a angelas a ba ×aniolas: pik as Angelas mKKK 1844 11, pik as ×Aniolas KK 1863 9, ×анiоласъ пасипутесъ K 1865 16, ×Aniołas sug ieszyjusys13 mKd 1845 35, kal asis ×Aniołas KK 1854 22, недорасъ ×Анiоласъ K 1865 13, пасипутесъ ×Анiоласъ K 1865 14, пракейктасъ ×Анiоласъ K 1865 14. Ka ais sinonimiškai a ojamas ienažodis i d ižodis e minai: Welnas a ba pik a Dwase KK 1863 8 i pik a dwasia a ba welnes Rm 1862 [1878] 29. apibend inan galima pasaky i, kad 1800–1882 m. ka ekizmuose ange- las i elnias į a dijamas i sudė iniais e minais (pap as ai – d ižodžiais), ku ių ienas iš dėmenų dažniausiai y a nelie u iškas. iŠ ados angelo i elnio pa adinimai – nedidelė an gam inių bū ybių pa adinimų, as ų 1800–1882 m. ka ekizmuose, dalis. pagal sanda ą šie pa adinimai bū- na ienažodžiai (angelas, ×aniolas, elnias, šė onas, kipšas, žal ys i k .) i sudė iniai: d ižodžiai (angelas Die o, ×aniolas Die o, ge as ×aniolas, š en as ×aniolas, Angelas sa gas, pik a d asia, pik as ×aniolas, kal asis ×aniolas i k .) bei ižodžiai (Š en as ×Aniolas sa gas, ×Aniolas dabojan is žmogų). 10 Gab ielius – die o žodžio nešėjas; Rapolas – gydan is angelas; Mykolas – die ui iš ikimų angelų i žmo- nių adas, nugalėjęs Liuci e į ( Le 2001: 777). 11 Nečys as „nedo as, neskais us“ (b us. нечыcты, lenk. nieczys y). 12 Nep ie elius „ned augas, p iešas, ne idonas“ (b us. нeпpuятель). 13 Sug iešy i „nusikals i, nusidė i“ ( us. сгpeшить). 140 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė | Angelo i elnio pa adinimai | 1800–1882 me ų ka ekizmuose angelus i elnius į a dijan ys e minai pagal kilmę ski s omi į lie u- iškus (sos ai, galybės, y esnybės, elnias, šė onas, kipšas, nelabasis, juoda- sis, žal ys, pik a d asia i k .), a p au inius (angelas, a changelas, an ik is- as), s e imybes (×aniolas, ×a chaniolas, × onai, ×le as, ×ledokas i k .) i hib idinius, . y. miš ios kilmės (kunigaikš ys ės, ponys ės, ×Aniolas sa - gas, pik as ×aniolas i k .). 1800–1882 m. ka ekizmuose as i angelo i elnio pa adinimai – įdomi i eikšminga eligijos e minų g upelė, a spindin i daugiau nei aš uonių XiX a. dešim mečių a oseną. daugeliu a ejų, kalban apie angelo pa- adinimus, pi menybė bu o eikiama s e imybėms – dažniau a ojami ienažodžiai e minai ×aniolas, ×a chaniolas, o ne angelas, a kangelas. Ka ekizmuose dažnesni sa os kilmės elnio pa adinimai, okie kaip elnias, kipšas, juodasis, nelabasis, pik oji d asia i k ., s e imybės e esnės. ŠALTINIAI14 sK 1803: Seanas ka echizmas, a ba pamoksłey Weikialams, ape Wie ą szwin ą K ikszczonizką su pasakimeis, isz Rasz a szwin a giesmems i małdoms su skeyczium baźniczos, didesniu i maźesniu, del naudos su- inkima Lie uwiszka. d ukawo as isz nauia, uź pazwalenies synoda Kasz u [min auja, bi žų]15 pa apios. ni auioy [min auja]: [J. F. s e enhageno spaus u ė]. – 32 p. pK 1828: Pawinnas es k ikszczioniszkos, a ba Ka echizmas ape uos dayk us, ku iuos kiękwienas k ikszczionis u yke , żino , i da i , idan gale u bu iszgani as: del dwasiszkos k ikszczioniu naudos, isz lękiszko le- uwiszkay iszguldi as, i upu i padaugin as / Kazimie as Klima ičius. Wilnius: d uka niey diecezijos ku- nigu missiono iu p i baźnicies s. Kazimie a. – 225 p. mKKK 1844: Maźas Ka ekismas k ikszczioniszkas ka alikiszkas, a ba umpas pamokslas ape ikkējimą, ape k ikszczioniszka pasielgimmą i ape s. sak amen us. sude as pe kunigą F . hiediga, p abaszczia pi m d angowskines o dabba Wo mdi os, ilźeje: d ukkawo a pas J. Reylende i. – 108 p. mKd 1845: Moksłas k ykszczionyszkas dydesis dieł iszsymokima jaunumenej Rima-Ka alikiszko baźniczio esan ej an p isakima Wi esnibes lenkiszkaj pa aszi as y Wilnuje 1834 d ukawo as; o daba an źemaj ys- zkos kałbos pa kuniga an ona Janikowicze klebona pła elu iszguldi as. Wilniuje: spaus uwej Jozapa Za- wadzka: [J. K. Gin ilos lėšomis]. – 335 p. nKKK 1847: Nawies k ykszczionyszkas ka alykyszkas ka echizmas, a ba yk as dawadas apej We a ykieima, diewa mejle, szwę us sak amę us, y apej K ykszczionyszka apsyeima p i o p as as pamoksłas pa kłau- simus y a sakimus, wysiems, ołabiausej Jawniems dydelej ejkalingas pa Wiena Kuniga awo czis es so- cie a is JeZU. o daba an czis a Zejmaj yška Liežu y yszguldi as su neku ejs dwasyszkajs p ideimajs pa p oce u zędnika Gube nskos Lus acijes Ju gy, adoma sunu, Lachawicze. Wilniuj: d uka nioj s. blu- mawiczes, numunse s. J. m. Kunygajkszcze aginske. – 114 p. nmK 1848: Naujes moksłas skaj ima asz a żemaj yszka diel mażun wajkun: ku emy padie y i a wisoky moks- laj k ykszczionyszkay ka alykyszky, ejpo y umpas nobażens was kożnos dienos, su p idieimu g aziun umpun małdun y ka echizmu ka alykyszku ku es pawinas i a kożnas ka alykas żyno y y mokie y pa kuniga Jona Lacawicze umpaj su ink as, y py ma ka a palyka yszspaus as. Wylniuj: kasz u y spaus u- wy a. dwo cziaus. – 48 p. mLsK 1852: Moksłas lie uwiszko skaj imo i Ka echizmas, a ba moksłas k ykszćioniszkas apéj a ykułus wie- os szwen os ka alikiszkos pe kuniga J. dydyński pa aszy a. Wilniuy: d uka nioy m. Zymelowicza ypo- g a a [J. didinskio lėšomis]. – 101 p. 14 Šal iniai pa eikiami ch onologiškai. 15 Lauž iniuose skliaus uose nu ody i ik ieji išleidimo duomenys.