Valentinai Skujiniai atminti

232 S asys Keinys | Valen inaiSkujiniaia min i(1937.X.2–2015.IV.27) Valen inai Skujiniai a min i (1937.X.2–2015.iV.27) Ta p skausmo, aša ų, juokų y daug gy enimo akų, Be jie isi žmonių minias Į pilį bend ąją su es. (Pu inas, eil. „Bend oji pilis“, 1913 m.) STASYS K EINYS Lie u iųkalbosins i u as 2015 me ų balandžio 30 dienos idu dienį gim osios Rygos žemei Miško kapuose (Meža kapi) bu o a iduo as žymios la ių kalbinin- kės i žymiausios bei da bščiausios pas a ųjų dešim mečių e mino- logės Valen inos Skujinios (Valen īna Skujiņa) kūnas. Ta p daugybės ka- pą padengusių puokščių i aplinkui sus a y ų ainikų bei k epšelių bend o ž akių žiedo nuš ies os žibėjo i lie u iškų bal ų ožių akys, a ež os iš Vilniaus mūsų e minologių Albinos Aukso iū ės i Angelės Kaulakienės, ku ių ši dys liepė ažiuo i oloką kelią palydė i ge os lie u ių e minolo- gų pažįs amos i bend ažygės į amžina ę. V. Skujinia bu o didelė mokslininkė, gim osios la ių kalbos kul ū os ugdy oja i sa o ė ynės mylė oja. Būdama pap as a, d augiško būdo, kal- bi, puiki o ganiza o ė, be o, ge a dainininkė i kelionių mėgėja, ji u ėjo daugybę pažįs amų iek gim ajame k aš e, iek s e u . Ne e a iešnia ji 233Te minologija | 2015 | 22 būda o i Lie u oje, daly audama bal is ų kong esuose, mokslo įs aigose i aukš osiose mokyklose engiamose mokslinėse kon e encijose i ki uose kalbos enginiuose. Be o, Pabal ijo e minologus i kalbos kul ū ininkus ienijo nuo 1976 iki 1990 me ų kas d eji eji me ai paeiliui Vilniuje, Taline i Rygoje eng i bend i eo iniai i me odiniai semina ai; pag indi- nė po os į ykusių ygiškių semina ų engėja bu o Valen ina ( aip ien a dais a pusa yje adin is bu o įp as a ne ik uose semina uose). Į mokslo kelią V. Skujinia s ojo da ebesimokydama La ijos uni e si- e o la ių kalbos i li e a ū os specialybės pasku iniame (penk ame) ku - se 1959 me ais, kai bu o p iim a di b i La ijos mokslų akademijos Kal- bos i li e a ū os ins i u e. Baigusi uni e si e ą, gana g ei ai ji ga o nie- kuome nepabaigiamų la ių e minologijos da bų ba ą, p ie ku io bu o p idė à i nuola inio ūpinimosi eikalaujan i kalbos kul ū a. Šią d ilypę naš ą V. Skujinia iš e mingai nešė penkiasdešim su i šum me ų, pe ei- dama ins i u e a nybos kalbai pakopas nuo labo an ės iki Te minologijos i kalbos kul ū os g upės ado ės, o La ijai a ga us nep iklausomybę, – La ių kalbos ins i u o Te minologijos sky iaus ado ės pa eigų. Ka u nuo 1961 m. ji bu o La ijos mokslų akademijos Te minologijos komisi- jos mokslinė sek e o ė, nuo 1992 m. – pi mininko pa aduo oja, o nuo 1999 m. – os komisijos pi mininkė. Nuosekliai į kalną kilo i V. Skujinios mokslinio p ipažinimo kelias. 1969 me ais apgin a ilologijos mokslų kandida o dise acija „Tehnisko zinā ņu e minu eidošana la iešu alodā“ („La ių kalbos echnikos mokslų e minų kū imas“). 1993 me ais išleis oje eo inėje monog a ijoje La iešu e minoloģijasizs ādesp incipi („La ių e minologijos a kymo p incipai“) plačiai išg ilden i idiniai kalbos i a pkalbiniai bei glaus ai apž elg i nekalbiniai e minologijos kū imo i a kymo pama ai, emia- masi minė osios Te minologijos komisijos da bais pe ke u iasdešim me- ų (iš jų isdešim uome joje jau bu o di busi pa i au o ė), aip pa pe ą laiką išleis ais į ai ių s ičių e minų žodynais, biule eniais i ki ais lei- diniais. Už šį pama inį apibend inamąjį la ių e minologijos da bą ais pačiais me ais V. Skujiniai bu o su eik as habili uo os ilologijos mokslų dak a ės laipsnis. 1994 me ais V. Skujinia bu o iš ink a La ijos mokslų akademijos na e ko esponden e, o po ejų me ų – ik ąja akademijos na- e (2000–2012 me ais i Akademijos sena o na e). Be o, nuo 1995 me ų V. Skujinia bu o Ta p au inio e minologijos y imo ins i u o (iiTF) Vie- noje i kele o ki ų La ijos i a p au inių ins i ucijų na ė. 234 S asys Keinys | Valen inaiSkujiniaia min i(1937.X.2–2015.IV.27) V. Skujinia bu o labai da bš i i eikli mokslininkė. No s s a biausia eo inio i p ak inio da bo k yp is pe isus mokslinės eiklos me us bu o la ių e minologija, daug laiko ji sky ė la ių kalbos kul ū ai, jos kaip als ybinės kalbos į i inimui bei kokybei (keliolika me ų bu o als ybinės kalbos komisijų na ė), mokslo i dalykinei kalbai. Mokslininkės da bų mas ą leng a sup as i ien žinan , kad, be minė ų dise acijos i monog a- ijos, ji pa ašė da kele ą s a bių knygų – la ių kalboje a ojamų lo yniš- kų i g aikiškų žodžių dalių žodyną (1999 m.), s udiją apie XVii amžiaus la ių aš ijos eikėjo Geo go Mancelio žodyno Le us (1638 m., ai pi mas la ių kalbos žodynas) i inkinio Ph aseologiaLe ica dū inius (2006 m.), po a knygų ski a o icialiųjų dalykinių aš ų la ių kalbai (1993; 1999, 2003, 2014 m.), mokslo leidiniuose i bend ojoje pe iodikoje paskelb a apie 600 mokslo i mokslo populia inamųjų (kalbos kul ū os, e minolo- gijos i ki ų s ičių) s aipsnių bei s aipsnelių (dalis jų išspausdin a Lie u- os, Aus ijos, Danijos, es ijos, Kanados, Rusijos, Vokie ijos i ki ų šalių bei a p au iniuose mokslo leidiniuose). Beje, u bū ak y us bend ada - bia imas pe iodinėje spaudoje bei ūpinimasis jos kalba bus lėmęs, kad kalbininkė V. Skujinia bu o p iim a į La ijos žu nalis ų sąjungą. Didžiulis y a V. Skujinios įnašas į la ių leksikog a iją. Ji y a iena iš pi mo iena omio no minamojo aiškinamojo la ių kalbos žodyno (La- iešu alodas ā dnīca, i leidimas 1987 m.) au o ių. ypač našiai ji da ba- osi e minų žodynų engimo ba e – jos pa a dė kaip au o ės, bend aau- o ės, mokslinės edak o ės a ecenzen ės, ekspe ės į ašy a apie sep y- niose dešim yse į ai ių s ičių la ių kalbos e minų žodynų, ji ado a o didelių ekonomikos bei adybos i pedagogikos žodynų engimui. Ka u su šiais minė inas V. Skujinios ado au o kolek y o pa ašy as nemažas aiškinamasis e čiamasis pag indinių kalbo y os e minų žodynas (Valod- niecībaspama e minuskaid ojošā ā dnīca,2007 m.) su anglų, okiečių i usų kalbų a i ikmenimis. P idu ina, kad nemažai kalbininkės laiko pa ėmė Mokslų akademijos Te minologijos komisijos ekomenduojamų į ai ių s ičių e minų biule enių engimo, La ijos Respublikos s anda ų de i- nimo i ki i p ak iniai e minologijos da bai. Nepap as ą V. Skujinios kaip mokslininkės ak y umą liudija daly a imas su p anešimais gausiose mokslinėse kon e encijose iek La ijoje, iek ki- ose šalyse, kon e encijų o ganiza imas, jų ezių bei medžiagos, aip pa mokslo s aipsnių inkinių engimas i edaga imas. Labai įdomus i , be 235Te minologija | 2015 | 22 abejo, naudingas ne ik la iams y a V. Skujinios sumany as i edaguo as nuo 2002 m. leidžiamas e minologijos p ak ikos dalykams ski as Mokslų akademijos Te minologijos komisijos leidinys Te minoloģijasJaunumi („Te - minologijos naujienos“. Seniai okio leidinio a leidinuko eikė ų i mums!). Beje, įžymioji la ių e minologė nuo 1998 iki 2012 me ų bu o i mūsiš- kės Te minologijos (5–19 knygų) edak o ių kolegijos na ė. Sa o e minologės i kalbos kul ū ininkės misiją apie is dešim mečius V. Skujinia a likinėjo aip pa alkindama aukš osioms La ijos moky- kloms – La ijos uni e si e e, Liepojos pedagogikos akademijoje (uni e - si e e), Rygos echnikos uni e si e e i La ijos žemės ūkio uni e si e e. Liepojoje 1999 me ais jai bu o su eik as p o eso ės a das. Pag indiniai pedagogės V. Skujinios dės omi dalykai bu o e minologija, kalbos kul- ū a, be o, a pais dės y a dalykinė kalba i s ilis ika. Už nuopelnus la ių e minologijai i kalbos kul ū ai V. Skujiniai, be ki ų apdo anojimų, bu o paski os La ijos mokslų akademijos Janio endzelyno (2001 m.), Ta p au inio e minologijos in o macijos cen o (iNFOTeRM) eugeno Vius e io (2006 m.) i La ijos mokslų akademijos bei akcinės bend o ės „G indeks“ ondo p emijos, pas a oji su „Aukso pelėdos“ („Zel a pūce“) ga bės ženklu (2007 m.). A sis eikindami su bend ažyge, La ių kalbos ins i u o kolegos ašė: „Mus paliko žymi kalbininkė – įžymi la ių e minologė i e mino y os eo e ikė, daugelio e minų žodynų au o ė, kalbos kul ū os i p ak ikos da bininkė, nuoši di i a jau i kolegė, ene gingas i da bš us žmogus, sa o gy enimą a ida ęs la ių kalbai i au ai.“ ilgai šaunią bend ažygę, bičiulę i alkininkę ge u žodžiu minės, jos e minologijos da bais naudosis Lie u os e minologai, ilgai Velionės ge- dės, jos pačios laiško žodžiais, e minologinės jaunys ės d augai, ku iuos mielai p isimenan i. Deja, kaip ašė Vincas Mykolai is-Pu inas (eil. „Fan- azijos iii“, 1925 m.), Libe a! – Libe a! – ak, nep ikelsi To, kam gy ybėj mi is ka aliauja, To, kam iš saulės palinkę šešėliai Gedulo k yžiais paženklino kak ą.