Simono Daukanto ir Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynų lietuviškos terminologinės medicinos leksikos vedyba

170 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba Simono Daukan o e Lau yno i inskio lenkųlie u ių kalbų žodynų lie u iškos e minologinės medicinos leksikos edyba PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Ins i u o das línguas Lie u ių ESMINIAI VOZŽI: diccioná io, leksika, medicina, edinys ĮVADiNėS PASTABOS Simonas Daukan as (17931864) e Lau ynas i inskis (18101881) signi icūs XiX a. p imei a pa e das li uanas ação de ciência, cul u a e educação. Ambos os ba os de a i idades o am mui o xako as. Be li e a u a, au osaco e ou os á eas da ciência manusc ip os e imp usdin os abalhos, šiedu g andes zemaičiai con ibuí am pa a os li uanos como comum oda a nação língua de i ência, en iquimen o e sob e i ência, deixikê uma gilų pėdsaką li u ians leksikog aphijos e e minog aphijos is o ijoje. Eles inko e kaupė leksiką (liaudies dainas, con os, smulkiąją au osaką) e eles mesmos kū ė no os pala as, ašė žodynus1. Os mais ecen es seus abalhos ab em amplos ho izon es de in es igação. Alguns quais diccioná ios já y inė i (S. Daukan o g andeis lenkųlie u ių kalbų žodynas2, L. i inskio d ikalbiai e ke u kalbis diccioná ios3), ou os ainda agua dam in už algaus y ėjų joguinho. 1 S. Daukan as é esc i o po pelo menos qua is diccioná ios, dos quais apenas um, o mais pequeno (la ynųlie u ių kalbų), oi imp esso. O maio deles é lenkųlie u ių línguas dicioná io, man aš is, endo sob e 56 mil. lenkiško egis o pala as. P esičiausiai ele esc i o sob e 18501856 m. Deja, es e diccioná io não oi concluído, e só sob e 35 milha es. lenkiškų okabulų em lie u iškus a i ikmenis. Ele não em an aš es, nomeamen o, an aš ino lapo, ad condicionalmen e chamado g ande ao S. Daukan o polkųlie u ių kalbų žodynu. Manusc ip is gua dado Li u ians li e a u a e ins i u o de nau osaco biblio eca (FSD 12) (Subačius 1993: 135; mais amplamen e e Subačius 1990: 2032). são sob e i idas L. i inskio esc i os de dois bibilíbios e um e u calbio ocodyne ank a: Lenkųlie u ių kalbų žodynas (Słownik polskoli ewski), Rusųlie u ių kalbų žodynas (Slo a ą Rosiusko-Liu o skie) Rusųlie u iųlo ynų sąlenkų kalbų žodynas (Slo a ą Rossiusko-Liu o skij La insko-Polski) (pla. see K uopas; Aukso iū ė 1999, 1960; Kažuskai ė 2010). O maio seu compos o de Lenkųlie u ių línguas dicioná io, ab angendo AR aides e con endo 2060 páginas, gua dado da Academia Polonesa de Ciências bib lio ekoe em K ku oje. Rusųlie u ių kalbų žodžio (1193 p.) e Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio (96 p.) agmen os encon a Geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge (ž . Aukso iū ė 1998: 38). 2 Ž . Subačius 1993. 3 Ž . K uopas 1960; Vi kauskas 1996, 1997; Aukso iū ė 1998, 1999, 2000, 2003; Kažukauskai ė 2010. 171Te minologija | 2015 | 22 Dideli jų nuopelnai lie u ių e minologijos (gam os mokslų, ypač bo- anikos, e his ó ias) à his ó ia. S. Daukan as esc e eu a p imei a língua li uânica his ó ia da Li uânia e ou os li os his ó icos (no s a e minologia da his ó ia dessas ob as ainda não oi in es igada de alhadamen e), p epa ou mokyklai lie u iškus ado ėlius, aduziu pa a a língua li uânica ob as de li e a u a g ožinės, bem como li os de conselhos ag ícolas sob e pie ininkys ę, ja dinininkys ę, bi kininkys ę, miškinys ė, abaco, apynių auginimą i p ieš 149151; VLe iV 529530; pl. e Me kys 1991. L. i inskis leido lie u iškus calendá io, aduziu pa a a língua li uânica g ožinės li e a ū as ob as, esc e eu conselhos li os de mo o ės, e ie o, animais cuidados e cuidados en e ou as ques ões, um dos p imei os kū ė bo anikos e minus4 (ž . Zinke ičius 1990: 162163; VLe Viii 421422; e amplamen e Pe ke ičiū ė 1988; PMKŠ 2012). de eles olhos não oi expleis a e medicina s i is. Embo a eles nãopaisê especiais des a á ea de abalhos5, po ém com medicina elacionadas léxica pode sulasoi a em ou os seus abalhos. Assim pode-se dize , que eles con ibuí am e à c iação da e minologia médica li uanas. Obje o des e a igo escolhe S. Daukan o6 (S. Dauk) e L. i inskio7 (i) d ikalbiai lenkųlie u ių kalbų žodynai. Jão léxica médica ainda não oi pesquisada, aigi p e ende es a sp agą enche . a pa i des es diccioná ios oi selecionada uma a iedade de concei os médicos in oduzi ijan es lie u iška leksika ( ienažodžiai iš es iniai pa adinimai)8. ex aído odo o a igo do dicioná io, 4 L. i inskio e minologico legado esumido Albinos Aukso iū ės do a o disse ação Lau yno I inskio e minologijos da bai (20001). 5 exce o L. i inskį, cujo maio imp ensdin o abalho Me skai lių ūkio na pa e p óp io p epa ą chy elį sob e pessoas doenças e seu a amen o pode se conside ado sepa ado abalho da á ea médica. Além disso, menė inos manusc i o Būdas a amen o de doenças de pessoas e animais, no qual indicado, quais as doenças e como a a em á ias plan as ou ma e iais. Nes e manusc i o L. i inskis pa a ojo po 400 e minos. O manusc i o alado u izado da Uni e sidade de Medicina de Kaunas é desapa ecido (ž . Aukso iū ė 20002: 4, 6). 6 Qua inho, p óp io maio S. Daukan o dicódio (DLL) lenkiško egis o on e é S anisławo Ropelewskio polkų acūzų kalbų žodynas (1847). DLL u bū mais o ien ado a lei o es ansil adinhos ou educadissus lie u ius. Ele p o a elmen e oi esc i o não só como docomasis polkų kalbos žodynas, mas e como no minamasis lie u ių kalbos žodynas (ž . Subačius 1990: 2728). 7 Nos abalhos de língua li o á ia, o ocabulá io de L. i inski é chamado de á ias manei as, po exemplo, Jonas K uopas em seu a igo o chamou Li u iškai lenkiškuynu (K uopas 1960: 192), Zigmas Zinke ičius, Jonas Palionis Lenkų kalbų žodynu (ž . Zinke ičius 1990: 164; Palionis 1995: 194), A. Aukso iū ė nos a igos (1998, 1999, 2003, 2007) como o nomeado Polynas de línguas de e a (Słownikskomudzki), Onoskauskai ė Kalo Polish Polish ocabula y (Słownik li ewski). S aipsnyje alamosis L. i inskio abalho é chamado Lenkųlie u ių kalbų žodynu, i. i. assim, como ele é chamado O. Kažukauskai ės pa eng oje e eleis oja li o, na qual anunciama sob e i ida pa e do dicioná io manusc i o (AR aidės), a ele adi ada digi al plokš elė su man aščio aksimile. 8 Abiejuose žodynuose as i 362 e minologinės medicinos leksikos iene ai (įskai an a ian us), iš jų 323 lie u iški, 26 skoliniai i 13 hib idų bei miš ios kilmės žodžių junginių. Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių . i.        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba an aš inis lenkiškas žodis i lie u iški jo a i ikmenys wi h all g amma inėmis nuo odami. 172 Leksiniai unidadese ai no a igo não chamam-se e mos de medicina de ido àquela azão, que in es igamieji leksikog a inie on es são comuns e čiamieji XiX a. p imei a pa e do ocodyna, po isso escolhido consumi seman iquemen alpesnis e minologinės medicinos leksikos e min. Kalbamųjų žodynų e minologinė medicinos leksika em essência abo da-se um p incipal aiškos aspec o, po ém api elkiamo e seman ino aspek pasi emiama предметine ana omias (kūno pa es, o ganų pa adinimų) e clínicas (ligų, liguis ų būsenų pa adinimų) concei os classi icacija. ca ego ias, discu i úl imos ipos Nag inėjami ik lie u iškos kilmės leksiniai iene ai. S aipsnio ikslas – nus a y i edinių da ybos būdus i jų san ykį, da ybos de da ybos, escla eça , quais g upos de concei os médicos in oduzi ija ediniai, es abelece edinių elação com gy ąja e aš ų kalba, possí eis lexynų au o ių naujada us, a alia edinius de su i al na a ual comun inėje lie u ių kalboje e medicinos e minijoje a ž ilgiu. VeDi DARyBA A maio pa e dos dicioná ios de S. Daukan o e L. i inskio encon ados concei os de medicina de pala as e pala as de combinações são de sua o igem, i. e. pu amen e lie u iški, que cons i uem 89 % de odas as dicioná ios e minologicas de medicina (ê incluindo a ios). En ende-se, pois ambos os lexicóg a os e am g andes amado es e cuoseledo es da língua na i a. en e eles diccioná ios exce i ediniai (eles cons i uem ce ca 46 % do léxico e minologicas da medicina Li u iška) segundo a azenda modo se di idem em p eesagų, p iešdėlių e galūnių edinius9. Falbam dos g upos den o de pala as ag upados de aco do com sua semân ica. Des a manei a o ma-se ce os mic osis emas, po exemplo, nomes de pa es co po ais, nomes de o ganų, doenças, liguis ų būsenų, pessoas e ou as denominações. 1.VeDiNiAi10. 1.1. P iesagų ediniai Gausia edinių bū į cons i ui com p ensagas de e nomes de concei os médicos (123 leksiniai iene ai) (ž . 1 abelę). Eles se di idem em de alhe 9 Dėl didelės i iamosios medžiagos apim ies šiame s aipsnyje ap a iami ik ediniai, nenag inėjami dū y- bos būdu suda y i lie u iškos e minologinės medicinos leksikos iene ai. 10 Ap ašan žodynų edinius em asi diach oninės i sinch oninės žodžių da ybos da bais (Amb azas 1993, 2000; DLKG 2006; LKG 1965; Ska džius 1996; U bu is 2009). 173Te minologia | 2015 | 22 segundo da ybos ca ego ias em deminu i us (mažybinius daik a a džius), nomes de ações, ou eiksmažodžių abs ak us, nomes de ca ac e ís icas, ou a dažodžių abs ak us, ac o es e ca ac e ís icas de eiksmažodinės de en o es de nomes, a dažodinės ca ac e ís icas de en o es de nomes, nomeados do esul ado de ação, nomes de luga es e nomes de pessoas segundo p o issão. Es as ca ego ias em sua ez cons i uem ipos de da ybos (plačiau 10). c . Amb azas 1993: Vediniai são ap esen ados segundo sua abundância. 1.1.1. DeMiNUTyVAi (MAŽyBiNiAi DAiKTAVARDŽiAi) Jais chamam-se p eesagų ediniai, aze de daik a a džių e žymin ys o mesmo assun o como e undinis pala a, po ém meno esnį (DLKG 2006: 87), em ou a pala a, deminu y ais conside am mino i ismo žymin ys pala as. -elis, -elė. S. Daukan o e L. i inskio diccioná ios encon a ês com da iausia da língua li uãs deminu y ų p eesaga -elis, -elė извести ediniai11, que êm pynu signi icado de mino i umo. Šių edinių pama iniai daik a a džiai denomina o ganą (pil as), indą ( au ė) e sužalo ą odos ou glei inės luga (žaizda): B zuszek, -ka. m. Pilwēlis12 ~ pil elis i 2413, plg. LLKŽLal 11: lenk. b zuszec, lie . pil elis; Bank, Banka, <...>14, au ele, banki s awic, au eliemis k auj lejs i ~ au elė, au elėmis k aujį leis i S. Dauk i 75, bu plg. LLKŽLal 5: lenk. bank, lie . banco, embo a lenk. bańka, lie . bonka, plėčka; au ė; Ranka, żajz de le, <...> ~ žaizdelė S. Dauk iii 29, plg. LLKLŽal 203: lenk. anka, lie . jaaizdelė. Es es deminu y ai são pala as da língua i a15. LKŽe pil elis da pala a 11 S. Daukan as e L. i inskis pa a seus diccionynas ėmė pala as ( edinius) de i osios linguagem, i. i. eles e minologiza o, e ba ojo como lenkų kalbos a i ikmenis. Nes e a igo em ais pala as olha-se como a em edinius do pon o de is a da doybos. 12 Leksiniai unidades são esc i as semichecadas le as des e a igo au o es. 13 Exemplos de pala as ap esen am-se esc i a o iginalalo, po ildės dadas a uais esc i enimis eesc i o nome. 14 Lauž inhos skliaus is ma cado passado lie u iškas lenkiško an aš inio pala a co espondência, que (dažniausiai) não é de i a i o pala a (que ou simples pala a, ou dū inys, ou skolinys, ou hib idas, ou pala as compoinys), aigi nes e a igo não nag inėjamas. A segui ap esen adas em exemplos de a igos de dicynas passis ieji leksiniai unidades são pab auk i, p z. : Ape y -u, m. Àlkis, wàlgima nò as. Niema ape y u. Wàlimas nējam i 45, Ap eka s wo -a, n. Wajs ʼińīs é -es, m. Ap ieko īs é i 5, Dok o , médicojas. dak a as S. Dauk i 145, Ci ulik, ka. m. K àulejdʼ īs, -dzia. w. Sku ièjas, -a. w. i 36, Ciało, -a. n. Kùnas, -na. ma we; kùnas, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. m. Lawōnas, -na. w i 32. Mas oco em casos, que passidžia ybos manei ai, p z. : Boleść, -ści. . Skāusmas, sòpŭlis, mas žodis aip pa y a edinys, ik p iklauso ki ai da ybos ka ego ijai, ki am da ybos ipui a ba ki am da- skaudièjimas, îła, -łos, gièlimas i 20, aigi discu ido na co esponden e pa e do a igo. 15 Nus a an žodžių liaudiškumą, emiamasi akademinio lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽe) duomeni- mis. Žodis laikomas liaudiniu, jei žodyne jis a jo eikšmė y a paliudy a iš gy osios kalbos ( ai odo a - mių localidades ab e iamen os). Palmi a Zemle ičiū ė 174 Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių ixos        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba sen is a osenos de Pušalo o (Pas alio .). Tau elė medicine signi icado am e dadei o id inis indelis, colocando susi gusiam sob e co po sangujui em pau a de supe ícies dada da Pilypo Ruigio lie u ių okiečių i okiečių lie u ių kalbų žodyno (1747), K is ijono Go lybo Milkaus lie u ių okiečių i okiečiųlie uinski kalbų žodyno (1800) e Lody i . au elėo aš ų, e a combinação de pala as k aujaleidžio i ado de Kons an ino Si ydo žodyno. Žaizdelės a osenos sakinių ap esen ada de Ju ba ko, Rozalimo (Pak uojo .), Valkininkų (Va ėnos .). -isėl. Po a deminu y ų iš es a com p eesaga -ėlis. Is o pama inių daik a a džių, žyminčių asmenis (kūdikis, c iança), ediniai: Dziecią ko, - eczko, -a. n. <...>, kudikēlis, -lia. w. ~ kūdikelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dziecią ko, lie . c iança, kūdikis; Dzieciuch, -a. -iuk. m. <...>, wajkŭ ēlis, -ia. w. ~ aiku elis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dzieciuch, lie . c iança. P ecisa dize que undamen al edinio aiku ėlis daik a a dis aiku is ambém é edinys p eesagos -u is deminu y as. LKŽe ap esen ada a osenos sakinių su deminu y u kūdikėlis de Jokūbo B odo skio diodyno Lexicon Ge manicoLi h anic m e Li h anicoGe manic m, An ano Juškos Lie u iškų dainų (Kazanė, 18801882) e Mikalojaus Daukšos Pos ilės (1599). A pala a aiku ėlis neape cu o, po ém neabejo ina, que es a pala a é de língua i a. 1.1.2. VeiKSM PAVADiNiMAi, ARBA VeiKSMAŽODŽi ABSTRAKTAi Compa i com ou os da ybos ca ego iões ediniais, des es edinių são p incipalmen e. Eles são ei os de an esdėlinių ou nep iešdėlinių eiksmažodžių e signi ica com medicina elacionados ações, yksmus, p ocessos ou es adosenas. -imas. nos Ti iamu diccioná ios p e alece com p eesaga -imas извести ediniai. Žiū in seman iicamen e, eles pe encem com medicina elacionados ações, yksmų, p ocessos e es adosenas denominações g upo. P incipalmen e com es a p ensaga iš es a edinių de nep iešdėlinių pi minių ou из es inių (p iesaginių) eiksmažodžių. Menė ini L. i inskio em pala a gydymo, gijimo signi icmėmis ap esen ados nomesinimai: Gojenie. Gìdimas, gijìmas ~ a amen o, gijimas i 82, plg. LLKŽLal 40: lenk. gojenie, lie . a amen o; gijimas. S. Daukan as gydymo signi icado ainda us a a a pala a Leczenie, wajs iejimas ~ ais ėjimas S. Dauk i 331, plg. LLKŽLal 74: lenk. leczenie, lie . a amen o, que, LKŽe dados, laiky inas seu naujada u: ais ėjimas S. Dauk → 1 ais ė i ž . ais y i gydy i. LKŽe edinys a amen o ap esen ado como pala a da língua i a […] ilius acinis aseys de Sin au ų (Šakių .). Enquan o isso o assassinimo ixado F yd icho Ku - 175Te minologia | 2015 | 22 šaičio lie u ių– okiečių kalbų žodyne (1883) i Ju gio Šlapelio lie u ių i usų kalbų žodyne (Vilnius, 1921). Gausu com á ios ipos de dolo mo g ande, nesma kaus, mas i iso, aš aus e k . jau imu elacionados denominais de: Bol, <...> skaudiemas16, swembimas ~ skaudėjimas, s embimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. ból, mas, gėlimas S. lie . skaudėjimas,skausmas; Bołaczka, skaudieimas, gielimas ~ skaudėji- Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. bolączka, lie . skaudulys, opa; Bolenie, gielimas, skaudieimas ~ gėlimas, skaudėjimas S. Dauk i 94, plg. SJP 1 187(35): bolenie, ia, n. nenu ūks amas, olydinis kaudėjimas, skausmas; Boleść, -ści. . <...>, skaudièjimas, <...>, gièlimas ~ skaudėjimas, gėlimas i 20, plg. LLKŽLal 10: lenk. boleść, lie . sopulys; Doleganie, swębimas, skaudieimas ~ s embimas, skaudėjimas S. Dauk i 145, plg. SJP 1 476(72): doleganie nepako chiamas dolo ; Guzowa ość, skaudulawimas, <...> ~ skauduliação S. Dauk i 228, mas plg. LLKŽLal 44: lenk. guzowa ość, lie . gumbuo umas. LKŽe dados, skaudėjimas é usado em odo o país, s embimas ixado em K ėda noje (Šilalės .), Salan uos (K e ingos .), gėlimas ė iškiuose (Pane ėžio .), Papilėje (Akmenės .), Kuk iškėse (U enos .), Pociūnėliuose (Rad iliškio .). Skauduliação é An ano Lalio lie u iškos i angliškos kalbų žodyno (1915) edinys, mas skauduliuo i ap ek i skauduliais é do gy osios kalbos. Keli sąmonės ne ekimo, leipimo signi icado u in ys nomes: Mdlenie, alpimas ~ alpimas S. Dauk i 361, plg. LLKŽLal 84: lenk. mdlenie, cho e . alpimas; Omdlewawanie, <...>, alpulawimas ~ alpuliação S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen, us. обмереть. LKŽe alpimas inse ido como F . Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų žodyno (1883), J. Šlapelio lie u ių i usų kalbų žodyno (1921) e L. i inskio aš ų žodis, alpulia imas ne iksuo as, mas eiksmažodis alpuliuo i é gy osios kalbos žodis. A ski ą g upelę cons i uem ediniai, į a dijan ys á ios com diges iminum elacionados negala imos: Blucie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. blucie, ok. das E b echen, das B echen, us. bлеванie; Blwanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. bl, okwanie. das E b echen, das B echen, us. bлеванie; Dya ija, - ij. . Widŭ iāwimas, <...> ~ idu iação i 59; Laksowanie, ijdimas ~ iedimas S. Dauk i 326, plg. SJP 2 586(73): laksowanie idu ių paleidimas, 16 Choodis aisy as. Tu bū que ė a esc e e skaudieimas S. Dauk i 95. 176 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba idu iação, yda; Rzyganie, augiejimas ~ augėjimas S. Dauk iii 82, plg. SJP 5 201(26): lenk. zygać ob. zygnąć augulys, a si ūgimas, us. рыг нуть, рыгать, рветь, рвать, вырвать, но plg. LLKLŽal 219: lenk. zyganie, lie . ėmimas; Rzygnienie, ziauciojimas, wiemimas ~ žiaukčiojimas, ėmimas S. Dauk iii 83; Womi owanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk iii 258, plg. LLKŽLal 282: lenk. womi ować, lie . em i, LLKŽVai k 878, 905: lenk. womi oa psn. wymio ować, lie . em i. LKV ėmimo a osenos sakinių pa eik a de G ūžių (Pas alio .), Gi diškės (Šilalės .), Va nių (Telšių .), Raudėnų (Šiaulių .), Va ėnos, Smilgių (Pane ėžio .), Kup eliškio (Bi žų .), Salamiesčio (Kupiškio .), Pak imo de K ažių (Kelmės .), Rozal (Pas uojo .), A moniškių (Va ana o ., Ga dino s i is, Bal a usija), Mažeikių ., Pi aši (Aly au .), Sedėnos, D uskin. A pala a iedimas ap esen ado ilius acinis ase de Vy au o Vi kausko No e y ų dūnininkų šnek ų žodyno (Vilnius, 1976), e augėjimas g a ado de Ku šėnų (Šiaulių .) e Vabalninko (Bi žų .). Vedinio žiaukčiojimas a osenos sakinių nepa eik a, po ém eiksmažodis žiaukčio i pykinan com ga su ąsy is usado em odo k aš e. Nemažai pe u bações dos ó gãos espi a ó ios į a dijančių edinių: Dyszenie, -nia. n. Dùsāwimas, dusièjimas, <...> ~ dūsa imas, dūsėjimas i 61, plg. SJP 1 587(85): lenk. dyszeć, ok. a hmen, A hmen hohlen, us. дышать, LLKŽLal 28: lenk. dyszeć, lie . espêpuo i, alsuo i, LLKŽVai k 108: lenk. dyszeć, lie . 1) espėpua , alsuo i; Kaszlanie, kosiejimas ~ kosėjimas S. Dauk i 272 Kaszlanie /. Kòsiejimas ~ kosėjimas i 106, plg. SJP 2 331(42): lenk. kaszlanie, ia, n., ok. das Hus en; Kichanie, cziaudieimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKŽLal 57: lenk. kichanie, lie . aquiudamen o; Kichnienie, cziaudiejimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKVaŽi k 184: lenk. kichnięcie, lie . nusičiaudamen o. LKe dados mos am que os ediniai alados são da língua i a: dusação sunkaus espėpa imo ilius acinių a osenos sakinių nepa eik a, ačiau eiksmažodžio dūsau i k ėpuo i (pp . Debeai) desses sakinių insc ip a a pa i Alo ės (Aly aus .), Ku šėnų (Šiaulių .), Azie kų (Ga dino . i s i is, Bal a usija), dusação sunkus k ašpa Ša ėse (Sku .), gi ikišiuose (Anygi .), ilamp (Pudane .), Daukšiuose (Ma ijolės .). e mais alguns pa ilenios à ações, yksmų, p ocessos e būsenų seman inės g upos a ibuídos concei os dos nomes: Babienie -a. n. <...>, im dini mas -a, w. ~ gimdinimas i 8, plg. SJP 1 39(15): lenk. babić, us. baбни чать; Sz uka babienia, ok. die Hebammenkuns , us. повивальное искус- 177Te minologia | 2015 | 22 ство, повой; Nauka babienia; Cho oba, -y. . <...>. si gìmas, -a. w. ~ si gimas się i 29, plg. LLKŽLal 14: lenk. cho oba, lie . liga; Poceniesię,p akaj awimas~ p akai a imas S. Dauk ii 255, plg. SJP 4 193(25): poceniesię ob.17 pocić p akai uo i, LLKŽVai k 447: lenk. pocenie się, lie . p akai ação; Poiii 39, plg. ziewanie,żiowawimas~žio a imas S. Dauk ii 343, plg. LLKŽVai k 524: lenk. poziewanie, lie . žio a imas; Ropienie,pulojimas~pūliojimas S. Dauk LLKLŽal 207: lenk. opienie, lie . pusliação. LKKe a sigima da pala a a osenos sakinių dada de Vei i žėnų (Klaipėdos .), Laukžemio (K e ingos .), Kal anėnų (Š enčionių .), Ža ėnų (Telšių .), Vainu o (Šilu ės .), Ramygalos (Panežio .), p akai a imo de Pociškiūnėlių (Rad ilio .), žio o de Ku šėnų (Šiaulių .), Dauka imo (Ma ijampolės .). Embo a pūliojimo não ixado, po ém em língua i ojada conhecido a ação- e odis pūlio i pūliuo i (K ėda na, Raudėnai). Gimdinimas oodyne ne as a, aigi pode ia se L. i inskio naujada as. desdedėlinių pi minių ou iš es inių (p iesaginių) eiksmažodžių išii 219, plg. SJP 3 635636(8081): ozd owieć sus ip ė i po cho oby, LLKŽVai k 402: lenk. ozd owienie, es ų p iesagos -imas edinių žymiai mažiau. Minė ini S. Daukan o žody- ne su gijimu susiję pa adinimai: Ozd owienie,pagijimas~pagijimas S. Dauk lie . iscu ecimen o, e i alismo; Wyzd awienie, iszgijimas ~ isgijimas S. Dauk iii 302, plg. SJP 5 655(81): wyzd owieć isiškai pas eik i, LLKŽVai k 922: lenk. wyzd owienie, lie . passeiamen o, pagijimo, que conhecidos da língua i a da pala a pagijimas ilius acinis a osenos aseys insc i o Naujamies yje (Pane ėžio .), o izgijimo do a osenos sakiniai ixsuo i de Šačių (Skuodo .), Ski snemunės (Ju ba ko .). L. i inskis ap esen ou causmo ne e imo concei o a eiškian e a pala a Bezbolność, -ci. . <...>. neskaudiejimas, -ma. w. ~ neskaudamen o i 12, plg. SJP 1 75(21): bezbolność, ści, . desdolo amen o. Acudimen o amplamen e i o na língua conhecida pala a (LKŽe). Nemaža sąmonės ne ekimo, leipimo signi icação u inčių pa adinimų: Omdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk ii 192, plg. LLKŽLal 128: lenk. omdlenie, lie . apalpimas; Omdlewawanie, nualpimas, <...> ~ nualpimas S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, us. обмереть, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen; Pomdlenie, nualpimas ~ nualpimas S. Dauk ii 298, plg. LLKVaŽi k 483: lenk. pomdleć, lie . 1) nualp i; nusilp i; Zamdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk iii 328, plg. SJP 6(ii) 17 Obacz, olhem. 178 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba 816(102): zamdlić „alp i“; Zemdlenie,nualpimas~nualpimas S. Dauk iii 356, plg. SJP 6(ii) 816(102): zemdlenie bejėgiškumas, silpnybė, incapacalia; silpnumas, LLKVaŽi k 973: lenk. zemdlenie, lie . apalpimas. LKŽe apalpima di o do Juozo Tumo-Vaižgan o aços, e nualpima de Kupiškio. Mais uma edinių g upelė com ega e suas pe u imais elacionadas denominações: Oslepienie, apjakimas, apjakinimas ~ apjakimas, apjakinimas S. Dauk ii 207, plg. LLKŽLal 152: lenk. oślepienie, lie . apakimas, aklybė; Oslepnienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk ii 207; Zaslepienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk iii 341, plg. LLKŽLal 313: lenk. zaślepienie, lie . apakimas, aklumas. LKŽe apjakimo aklumo a osene ase ansmi ida de Pil iškių (Vilka iškio .). Enquan o isso edinys apjakinimas apakinimas ap esen ado como K. Si ydo diciono e P. Ruigio lie u ių okiečių i okiečiųlie u ių kalbų diciono (1747) a pala a, po ém eiksmažodis apjak i apak i é a pala a i a da língua LKŽe a osenas sakinių insc i a de Liškia a (Va nosė .), K osnos (Lazdijų .), Kuk iškių (U enos .), Ski snemunės (Ju ba ko .), Salan ų (K e ingas .). De Feb e p o ocada; ėmimo ka ščiuo i concei oá S. Daukan as in i ulou de du ias pala as: Zapalanie, zapalenie, uzku imas, użdegimas ~ закū imas, загореimas S. Dauk iii 332, plg. LLKLŽal 309: lenk. zapalenie, lie . ignição. LKŽe pala a zakū imas signi icado medicine não ixado: zakū imas → 1 apaga 1. acende , encende incêndio, mas 1 acende 5. cob e a doença, eb e; zadeg i: e a cabeça zakū ė (ka š is apėmė) Lp. | e l. : Kad ce sikū ė olho, que ėmė skaudė i P.A iž(P n ). T aškanas glei ingos, zasikū usiais casos gausios P.A iž. An iniai i i ai zamsiku ia de ou os ocies doenças P.A iž. Užsikū us cabeça e ščiu, a é dega Ds. 1 ignição 2. → acende 6. P o ocá eb e; ka ščiu im io i: Sąna ių uždegimo DŽ. Ans mo ė in lammo dos pulmões V . A in lamação das gli inas é eqüen e na caime liga š. In lamação da pe na não eina Vlk . Assim, o nece ilius aciniai a osenos sakiniai es emunha, que ambas as pala as são do i osios língua. Vá ios com in ecciná ias (1), ci ú gicas (2), ne os (3) e ga kles (4) doenças elacionadas nomes de pe u bações: (1) In luencia. Pipùlimas nuog kō ~ p ipŕuolimas i 99, plg. LLKŽLal 48: lenk. in luenca, lie . (med.) i mėdė; Oszalenie, pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk ii 213, plg. SJP 3 617(78): lenk. oszaleć, ok. nä isch we den, e üch we den, asen, us. одурть, ряхнуться, LLKŽLal 134: lenk. oszaleć, lie . pa ak i, pasius i, LLKŽVai k 398: lenk. oszaleć, lie . pamiš i, issik aus y i de p o o; pasius i; Wsciekłość, pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk iii 185Te minologija | 2015 | 22 -yba. Um p ecei o - a denominação da ca ac e ís ica -yba, cuja pala a básica é o simples quali a i o a ibu o i o, descobe o no dicioná io de S. Ƶycie,gywyba,<...>~gy yba S. Dauk iii 380, plg. LLKŽLal 330: lenk. życie, lie .gy a a,gy as is, LLKŽVai k 1008: lenk. życie, lie . 1) gy ybė. Tai žodis, Daukan o: conhecido da língua i a p incipalmen e a osenos sakinių ap esen ada de Salan ai (R e ingos), Mosėdis (Skuodo .), Ša ės (Skuodo .)). -ys a. S. Daukan o žodyne iksuo as p iesagos -ys a edinys Felcze s wo, k aulejdys a~k auleidys a S. Dauk i 188. Jis, kaip i ap a asis k aulei- dys ė, p o a elmen e S. Daukan o c iado. A di e ença é que essa p eceiga edinys em ou a elče io ama o signi icado. Como esc eço G. Subačius em seu es údio, neaišku, como S. Daukan as di idiu p eessagas -ys a e -ys ė (plg. k auleidys a e k auleidys ė); al ez ele quan o e sen ia menos p odu i os -ys a exclusi inumą (Subačius 1993: 178179). 1.1.4. VeiKėJ iR VeiKSMAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi Isso são ais de açõesmaodzes aze daik a o zii, que ma cam a ação execu êja ou es adoes expe imen adasja (po ezes i ą bū ybę, ge almen e pessoaį), po ém pode ma ca ė i e qualque ip a bū ybę, daik ą ou ou a coisa (ž . DLKG 2006: 104; Amb azas 1993: 112). Es a é uma das mais an igas ca ego ías de da ybos (ž . Amb azas, ali mesmo). -ėjas, -ėja. T ys com p eessaga -ėjas, -ėja aze nomes de de en o es de ca ac e ís icas eiksmažodinės encon a em S. Daukan o e L. i inskio dicioná ios; só cabe no a que L. i inskis, con a iamen e do S. Daukan as, g e a a iškosios giminės edinio ap esen ou e mo e iškosios giminės galūnę: Ci ulik, ka. m. <...>. Sku ièjas, -a. w. ~ sku ėjas, sku ėja i 36, plg. LLKLŽal 17: lenk. cy ulnik, lie . ba zdasku ys, SJP 1 342(57): lenk. cy ulik, a, m. išo inių ligų, žaizdų i k . gydy ojas, ok. de Wunda , de Chi u gus, Chi u g, us. цырюльникъ, хирургъ, лкаръ, рудометъ. Vi ojoje alboje cy ulik golib oda ba zdasku ys, ok. de Ba bie , ž . LKŽe: sku ėjas, -a ba zdasku ys; Leka z, wajs iejas. <...> ~ ais ėjas S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . médicojas, LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . médicojas. LKŽe a pala a sku ėjas ba zdasku ys ela ado do F . Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų žodyno (1883), M. Niede manno, A. Senno, F. B ende io e A. Salio lie u ių ašomosios kalbos žodyno (19321968), o dois a osenos 186 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba sakiniai de L. i inskio aš ų i Pa a lių i p iežodžių (Vilnius, 1958). Vais ėjas gydy ojas em LKŽe incluído a pa i S. Daukan o esc i os e jo nal Tėščio ynės sa gas (Tilžė, 1901). Vedinį sku ėjas eikė ų plačiau paaiškin i. Tiek leksine, iek da ybine eikš- me essa pala a não se elaciona com medicina. Assim, pa a mo i a sua a ibuição à léxica médica, é p eciso basea -se a os da his ó ia médica li uânica. Os p imei os pe manen emen e esiden es na Li uânia diplomado médicos médicos dak a ai su gi am só XV a. inal. Além disso, eles e am apenas médicos de doenças in e nas, po que naqueles empos nas uni e sidades ci u gia nãoa am, eles a desconheciam e nep ac ika am. Des a manei a o a dos limi es das a i idades de diplomados médicos dak a es icou odas as doenças ex e nas. Mais do não-diplomados médicosjaujan es e am p asimušę ba zdaskučiai20, que ao longo de sua especialybe escolko ci u gia. nas on es his ó icas eles mencionam desde XVi a. começo. Na Li uânia a uou ba zdaskučių cechai (Vilniuje, Kaune e Klaipėdoje). Ba zdaskučių medicininé a i idade oi mui o ampla. Eles s a ė au es, clizma, p epa šė onias, massžuada o ligonius, nuleisda o sangue, ki po e sku o pessoas, a s ė e gydė jaiazdas, opas, ab ia am pūlinius, cu a ada a isni imus, caulų lūžius, ambém ampuo a a galūnes, cu a ada dan is, aukė ene ines ligas, pa icipa a a a nos ibunais como médicos pe i os. Didesnę pa e do abalho eles abalha am em seus o icinas esses, chamadassi o icinas, po ém ne enga am abalho e ga ėse, aikš ėse, u ga ie ėse. Ba zdaskučių namus ma cklino ba zdaskučių cecho emblema a inė lėkš ė, kabinama em ilgo s ypo acima casa po ų. Ba zdaskučių cecho a i idade XViXVIII a. na ida da cidade oi mui o impo an e. Eles e am os únicos, galėję ajuda is ikus aumai ou susi gus (ž . Lelis 1960: 118124; Jasai is 1974: 6471; Bagdona ičius 1988: 33-37; Sasnauskas 2000: 39). - ojas, - oja. Com es a p essaga de e i ediniai acompanha pessoas. Isso só ieji apelidos dos pe sonagens. No dicodynas quase odos os alamosios p eessagas ediniai são a amen o specialis is o (lo . medicus) denominações: Dok ó , -a. m. Gʼìdi ojas, -ja. w. <...> ~ médicoias, médicaja i 48; Dok o , médicojas. <...> ~ médicoias S. Dauk i 145, plg. LLKŽLal 22: lenk. doc o , lie . dak a as; médico, LLKŽVai k 91: lenk. dok o , lie . 2) šnek. dak a as, médico; Dok o ka, médica ~ médica S. Dauk i 145; Leka ka, wajs y oja ~ ais y oja S. Dauk i 332, plg. LLKŽLal 75: lenk. leka ka, lie . médica, LLKŽVai k 231: lenk. 20 a igos de his o iado es de medicina da Li uânia, sem ba zdaskučių e mo, ainda usa e minai ci ul- nikai,ci ulnykai,bolbe iai,ba be iai,chi u gai-ci (i)ulnykai,pi ininkai-ci (i)ulnykai,ba zdaskučiaichi u gai, k aujalaidžiai. 187Te minology | 2015 | 22 leka ka, lie . 1) médica; Leka z, <...>, médico ~ médico S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . médicojas, LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . médico; Ozd owiciel, médico ~ médico S. Dauk ii 219, plg. SJP 3 635(80): lenk. ozd owiciel, a, m. ku is iscydo, g ąžina s eika ą, ok. Gesund de mache , LLKŽVai k 402: lenk. ozd owić, lie . iscu ece . LKŽe o necido uma pala a médicojs a osenos aseys de ė iškių (Pane ėžio .), e ais y ojo a osenos sakinių de gy osios kalbos nepa eik a, só de senųjų e ėlesnių ašy inių šal inių. -klė. Es e apêndice DLKG es á classi icado como não pa icipan e apêndice do g upo de ediniai (DLKG 2006: 111). Na pala aynas encon ado um com p eesaga -klė de p imi i o eiksmažodžio bebe de i ado eiksmažodinės peculia idades u ė ojo nomeamen o: Czeluść, -ści. . Gè kliē, iēs. m. ~ ge klė i 38, plg. LLKŽLal 18: lenk. czeluść, lie . žandikaulis; nas ai, LLKŽVai k 73: lenk. czeluść, lie . 2) p k. nas ai, žio ys; Ga dło. Gé kliē ~ ge klė i 76, plg. LLKŽLal 37: lenk. ga dło, lie . ge klė, LLKŽVai k 132: lenk. ga dło, lie . 1) ge klė, yklė; ge klos; K ań, gé kle ~ ge klė S. Dauk i 311, plg. LLKŽLal 68: lenk. k ań, lie . s emplė, ge klė, LLKŽVai k 216: lenk. k ań, lie . ana . ge klos, z . LKŽe: ga klė 1. p iekinė pa e do pescoço (pha ynx, la ynx, achea) (aukš aičių i žemaičių usada pala a). -ulys -ulis, -ulė. Os nomes dos de en o es das ca ac e ís icas açõesmažodinės des as p ecei as mais eqüen emen e ma cam gy ius, plan as ou sejaip coisasus, e pessoas signi icin ys ediniai são algo a as (DLKG 2006: 108). nos diccioná ios in es igamos encon ado po um nome de pessoa com abiem p eessagas, só L. i inskio ainda o necida e mo e iškosios giminės galūnė: Osesek, osysek, żindulys. (wajkas) ~ žindulys S. Dauk ii 205, plg. LLKLŽal 132: lenk. osesek, lie . žindomas kūdikis, LLKŽVai k 393: lenk. osesek, lie . 1) žinduklis; Ciało, -a. n. <...>, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. <...> ~ nuomi ūlis, nuomi ūlė I 32 numi ėlis, -ė, plg. SJP 1 288(47): lenk. ciąło ciąło bez duszy, ma we, uma łe up, ok. de Leib, de Leichnam, die Leiche, us. mo oвецъ. S. Daukan o e dinho edino undinis pala a é nep iešdėlinis negalininkinis eiksmažodis žįs i, e L. i inskio e dinho edino p iešdėlinis negalininkinis eiksmažodis numi i. LKŽe žindulio žindomo aiko a osenos ases insc i o Ra nyčioje (Va ėnos .), e nuomi ulio numi ėlio a osenos sakinių dada da L. i inskio aš ų e A. Juškos žodyno. Seman icamen e elacionado ediniai pe ence com medicina elacionados pessoas nomeiam g upo. 188 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba -ėlis, -ėlė. Tai mesma yškioji eiksmažodinės ca ac e ís icas u ė ojų nimų p iesaga, sa o da umu žymiai p alenkian i isas ki as šios ūšies edinių p iesagas.“ Šios p iesagos pa adinimai pap as ai žymi asmenis i pa adi u i menkinamąją eikšmę (DLKŽ 2006: 105). nos Ti iamu diccioná ios do com alamąja p eesaga de e i ediniai não êm menė osios signi ica i os. S. Daukan o dizyane dado edinys ma ki pessoa, se gan į ka alepsija: Ka alep yk, apmi ielis ~ apmi ėlis S. Dauk i 272. Ele ei o do an ecedênin p imínio negalininkino açãomazdio apmi i. Conhecido do i o idioma, po ém no signi icado alado LKŽe es a pala a não ixsuado. Apa e aba inas L. i inskio dicodyne dado edinys com apêndage -ėlė: Chy ag a, -g y. . <...>. Gìŕźieliē, -es. m. <...> ~ g ižėlė i 31 (MedŽ lo . chi ag a, lie . chi a ga, plaš akų podag a), plg. SJP 1 282(46), 240(41): ag a ob. chi ag a, y, ., „ ankų laužymas“. Vediniai su šia p iesaga suda o lyg i a ski ą da ybos ipą. Jie u i ien mo e iškosios giminės o mas. chyDa ybo no que diz espei o ao apêndice -ėlis edinių apêndices - edėlėiniai di e encia-se no que se baseia nep iešdėliniais eiksmažodžiais (DLKG 2006: 105 106). Vedinys é o nome do g upo seman ínico de doenças, po ele ing essada mãos sausgėla. LKŽe a pala a g ižėlė ela ado como esc i os de on es (Dionizo Poškos aš ų, au o iaus, i usio 18211880 m., hand aščio) a pala a. - inė. P iesagos - inė edinys gil inė, u ilizado em mui os XViXVii a. aš ų (ž . Amb azas 1993: 128), as as e S. Daukan o o dodyne: Smie c, gil ine, <...> ~ gil inė S. Dauk iii 123, plg. LLKLŽal 230: lenk. śmie ć, lie . mi is, LLKŽVai k 779: lenk. mo e, lie . mo eis. LKŽe gil inės mi ies a osenos sakinių.) ap esen ada de Me kinės (Va ėnos .), Baisogalos (Rad iliškio .), Ke u alakių (Vilka iškio K ėda nos (Šilalės .), Sasna os (Ma ijampolės .), Šimonių (Kupiškio .). Menė inas um do de i ado galininkinio eiksmažodžio a a com p eesaga - inė compos o eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo nomeamen o, žymin is gydymo mokslą: 2 Dok o s wo, -an. Gʼīdʼi íné, -nes. m. <...> ~ gydy inė i 48, plg. LLKŽLal 22: lenk. dok o s wo, lie . dak a ybė, LLKŽVai k 91: lenk. dok o s wo, lie . 2) sen. médico dos de e es. Es e edinys LKŽe não iksuado, aigi pode iam se L. i inskio naujada as. -u is. Diach oninas pala as do sen ido do p e ei o -u is ediniu pode conside a ližu į (la . lingua), cons i uída de um simples eiksmažodžio liež i: Język.Lieżŭwis~liežu is i 97, plg. LLKŽLal 53: lenk. język, lie . liežu is, LLKŽVai k 170: lenk. język, lie . 1) liežu is. Šis žodis a ojamas isoje Lie u oje. 189Te minologia | 2015 | 22 1.1.5. NARDAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi T a a-se ais de adje i ês ou daik a a dês com os á ios p e ei os compos os daik a a des, que ma cam pessoa, ida, exis ência ou daik á de aco do com alguma qual ca ac e ís ica ca ac e ís ica (DLKG 2006: 113, plačiau Amb. ž azas 2000: 113). Sauliaus Amb azo pas ebėjimu, é a mais abundan e ca ego ia de da ybos de a dažodinių daik a a džių da língua li uânica (Amb azas 2000: 113). -inis, -inė. Falboje Li u ias daik a a dėdami a ibú eis com es a ap esaga mui as ezes ganha ca ac e ís icas u edo es signi icados. Es e ipo de da ybos edinių o ques ada já XViXVii a. esc i os (Amb azas 2000: 145). Minė inas sudaik a a dėjęs y iškosios giminės p iesagos -inis edinys S. Daukan o o dodyne: Laso a, k uminis ~ k ūminis S. Dauk i 329 (?) k ūminis dan is (MedŽ lo . mola is, lie . k ūminis (dan is)). Também nes e diccioná io ela ado e mo e iškosios giminės p iesagas -inė edinys Pie s, <...>, k u ine ~ k ū inė S. Dauk ii 240 (ž . Ska džius 1996: 264), que espali ęs desde a esc i a início (Amb azas 2000: 145), plg. SJP 4 105(14): a) la io i sensu pie ś, pie si kūno pa e en e o pescoço, xonų e en e, LLKŽLal 143: lenk. pie ś, lie . k ū inė, LLKŽVai k 429: lenk. pie ś, lie . 1) k ū inė. Seman iniu espei o ambas as pala as pe encem o ganų ( i škinimo e espėpação) denominações g upei. E a pala a k ū inė (lo . pec us) ainda é e pa es do co po seman inės g upo Liemuo pog upio K ū inė nomeamen o. Como e já mencionadas nomes de concei os ana ômicos ge klė, ližu is, pas a ieji du ediniai ambém são pala as da língua i a. LKŽe ap esen ado uma pala a a bunhinis a osenos aseys de Sudeikių (U enos .), a k ū inės ana omine signi icado a osenos sakinių ne iksuo a (p incipalmen e de g ožinės lie u ių li e a ū as), po ém ab e iamen os žemaičių šnek ų: Salan ai (K e ingos .), Mosėdis (Skuodo .), Alsėdžiai (Pėslung .), Upyna (Šilalės .). -lês. S. Daukan o ocodyne encon ado um p eesagos -lės edinys mui o pe igosa ūminės in eccionais doenças (la . a iola Me ii 213), à qual ca ac e ís ico eb eiação, apo oodijamen o do o ganismo e exbė imo, nomeamen o: Ospa, auples ~ auplės S. Dauk ii 209 aupai, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, lie . auplės, LLKŽVai k 395: lenk. ospa, lie . 1) aupai, auplės; 1 Pie zchnice, auples ~ auplės S. Dauk ii 241, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, lie . auplês. P anas Ska džius é no ado que com o p e ei o -lė p incipalmen e são cons i uídos daik a a džiai de signi icado e bminês, um ou o des a p e eição daik a a dis deno a se es i os, mas p incipalmen e p e ei os -lė y a konk ečios eikšmės – eiškia į ykio a eiksmo ezul a ą, į ankį i k . ediniai (Ska džius 1996: 169). Kalbamosios apessagas edinių bū yme seu ap esen ado 190 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių i        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba edinys auplės. Es a liga assim é chamada em i ão ala […] LKŽe p incipalmen e a osena exemplos de de Žemai ija: Už enčio (Kelmės .), Vainu o um de (Šilu ės .), Papilės (Akmenės .), Nemakščių (Raseinių .), Upynos (Šila- lės .), Geg ėnų (Plungės .), e ž ilko (Ju ba ko .), Ku šėnų (Šiaulių .), Aukš ai ijos Šunskų (Ma ijampolės .). -lis. D ejopai pode ia se a ada a pala a da língua i a […] des o em oyo a icna io supe io pa e nomeamen o k umplis (MedŽ lo . condylus, le . k umplys (caulinis e upiciom coulo gale)), que encon ado S. Daukan o dicodyne: Kolano, k umplis. <...> ~ k umplis S. Dauk i 288, mas plg. LLKŽLal 61: lenk. kolano, lie . kelys, LLKŽVai k 192: lenk. kolano, lie . 1) á ios. Sinch oniamen e olhando, isso se ia uma simples pala a, po ém P . Ska džius nele dis ingue p eesagą -lis. En ão qual é en ão a base da pala a des e edino? Pode ia se e daik a a dis k umpis dan elis, izka pa ( en ando nesse caso es e edinys pe ence ia à ca ego ia de de en o es das ca ac e ís icas a dažodinės), e eiksmažodis k umpė i iška py i izka pas, dan elis (en ão es e edinys pe ence ia à ca ego ia do esul ado do a o) (ž . Skeliusa džius 1996: 168). S aipsnyje ele é conside ado de daik a a džio iz es u ediniu. LKŽe da pala a k umplys pi š o segundo a icula io supe io pa e a oseno sakinių p incipalmen e insc e ida de Aukš ai ijos: Daukšių (Ma ijampolės .), Užpalių (U enos .), Pociūnėlių (Rad iliškio .), Kania os (Va ėnos .), Liškia os (Va ėnos .), Smilgių (Pane ėžio .), Pušalo o (Pas alio .), Molė ų e um de Žemai ija Ba s yčių (Skuodo .). -onis. Um nome de possuido de peculia idades (se gan is pessoa, lo . pa iens) ei o com es a apesaga de daik a a džio liga: Pacyen , ligonis ~ ligonis S. Dauk ii 221, plg. LLKŽLal 136: lenk. pacien e, lie . ligonis. A pala a amplamen e di undida já XVi a. (Amb azas 2000: 164), conhecido do i o language a osenos sakiniai de Aukš ai ijos: ė iškių (Pane ė žio.), Taujėnų (Ukme gės .), Rokiškio, Viš yčio (Vilka iškio .). -ūnė. Aqui menė inis comumi designação de ca ac e ís icas de edo es mão os osulos sąna a pe mão medu į (lo . cubi us): Łokie ek, ałkune. <...>. Łokie ki, łokcie, ałkunes ~ alkūnė, alkūnės S. Dauk i 341 (ž . Amb azas 2000: 159), plg. LLKŽLal 78: lenk. łokieć, lie . alkūnė, LLKŽVai k 246: lenk. łokieć, lie . 1) alkūnė. Es e edinys é diach onines pala as doybos obje o, po que olha in sinch oniquemen ele pasida ęs da ybiškai neskaidomas (U bu is 2009: 42). Nomeação da pa e do co po aladá io ankos kaulų sąna os pe manos idu į signi icado a osenos sakinių insc e ida de Pane ėžio, G ūžių (Pas alio .), Skaud ilės (Tau agės .), Pušalo o (Pas alio .). 191Te minologia | 2015 | 22 -ungis. is o inės žodžių da ybos y inė ojas S. Amb azas kalbamajai da ybos ka ego ijai p isky ė ypa ybės u ė ojo pa adinimą Kaduk.Miesz- łùn gis. <...> ~ mėšlungis i 101 (MedŽ lo . spasmus, lie . spazmas, mėšlungis), plg. SJP 2 287(40): lenk. kaduk, a, m. 2) me amoji liga, ok. die schwe e K ankhei , die allende Such , mo bus caducus, LLKŽLal 53: lenk. epilepsia, nuoma is, embo a, kaduk, lie . (med.) nuoma as, LLKŽVai k 172: lenk. kaduk, lie . 3) sen. po ou o lado, o desc e eu como neabeškios da ybos edinį (Amb azas 2000: 149). LKŽe ap esen ada ilius acinių a osenos sakinių com a pala a mėšlungis de Luokės (Telšių .), Š ėkšnos (Šilu ės .). Es a pala a con ulsões, espasmo, aukulio no signi icado é conhecida Ski snemunėje (Ju ba ko .), Vilka iškyje, end ieja e (Klaipėdos .). 1.1.6. VeiKSMO RESULTATO PAVADiNiMAi Es a ca ego ia de da ybos pe ence açõesmažodiniai p eesagų da ybos daik a a džiai, que ma cam ação esul ado e obje o (ž . DLKG 2006: 125; Amb azas 1993: 86). -alas. S. Amb azo acho que, es a būd a dinė p eceaga é uma das mais impo an es medidas de da ybos esul ados de ação. Nemažai des e ipo edinių são já XViXVii a. esc i os, especialmen e K. Si ydo e Lexicon Li huanicum diccioná ios (Amb azas 1993: 99). Assim aqui menė inas S. Daukan o dicódine ela ados p eessagos -alas edinys luzemen e gels o, às ezes la anjino, amoniako cheapo skysčio, que dis inguiu inks ai (la . u ina Me ii 330), nomeamen o: Mocz, myźałaj ~ myžalai S. Dauk i 375, plg. LLKŽLal 89: lenk. mocz, lie . šlapumas, myžalai, LLKŽVai k 276: lenk. mocz, lie . šlapimas. LKŽe g e a seu pažyma ulg. Subiciniu pon o de is a ele pe ence o ganos e líquidos nomeiamen os seman ineo g upo e u límo o ganos e líquidos seman ineiu subgupio ens ų exc e ado de um o ganismo lís io, u límo nomeamen o. LKŽe dada só uma ase ilius acino com es a pala a com de Pociūnėlių (Rad iliškio .). -slas. Su a dine būd p eesaga ei o o nome do esul ado do a o as as L. i inskio o dodyne. Isso es azian e exc e ado iesiosios in es ino con eúdo (lo . aeces Me i 366) nomeamen o: Chyl, chil. u. m. Mièszłas, -la. w. A łajkaj widu iunse nuog wālgiŭ ~ mėšlas. A laikai mido iuose nuog algių i 31 (ž . Amb azas 1993: 98), mas plg. SJP 1 281(47): lenk. 1 chyl, chil, u, m., Medic. chylus, sk andije su i škin o alimen o sul ys, ok. de Milchsa on den e bau en Speisen, ž . MedŽ lo . chylus, lie . chilas, pieninės sul ys (ža nų lim a mais o ezo bcijos me u). Ele signi ica ishma as e pe ence 192 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba i škinimo o ganų i išsky ų seman iniam pog upiui. Como ê a pa i do dado exemplo, es a pala a L. i inskis ainda mais amplamen e explicou. LKŽe mėšlo išma ų a osenos sakinių insc i a de Linku a (Pak uojo .), Liškia o (Va ėnos .), e ž ilko (Ju ba ko .), Rimšės (ignalinos .), Gudžiūnai (Kėdainių .), Šilalės, Salako (Za asų .), Sedos (Mažeikių .), Gudelių (Ma ijampolės .). 1.1.7. VieT PAVADiNiMAi Isso é daik a o dzii, que aze de daik a a dzii, eiksmažodžių ou būd a džių e ma ca luga de aco do nela p esen es coisasus, nela execu ado ação ou alguma a ela ca ac e ís ica peculia idade. Um luga no á el pode se e abe a, e echada. As denominações albamieji cons i uem a ca ego ia de a esana o de amanho médio (DLKG 2006: 133). de açõesmažodžių pada y us açõesmažodinius daik a a džius S. Amb azas chamou de nomes de luga es de ação (Amb azas 1993: 208). Um al nome encon a-se L. i inskio dicodyne. - u ė. Es as p eesagas edinys ma ca ins i uição, especialmen e des inada a uma undamen al p eesaginiu eiksmažodžiu sa gin i p ižiū ė i se gan į, slaugy i pasaky am eiksmui ealiza : In i macija. Sà in ŭwé. <...> ~ sa gin u ė i 99, plg. SJP 2 206(29): lenk. in i ma ya ob. cho ownia se gančiųjų kamba ys ienuolyne, ok. das K ankenimme in den Klös e n, us. больница, врачебница, LLKŽVai k 158: lenk. in i me ia, lie . psn. isolia o ius, pon o de medicina (kalėjime, ienuolyne, pensione, e c.). S. Amb azas de e minou que p incipalmen e de ação luga es nomes de nomes com p e ei o - u ė é K. Si ydo pala ae (Amb azas 1993: 208). LKŽe dados, es a pala a pode ia se L. i inskio naujada as: sa gin u ė ž . sa gin inė gydykla: Ago a é ka ei ių sa gin u ė (špi olė) iM1861,36. 1.1.8. ASMeN PAVADiNiMAi PAGAL PROFeSiJą Es a ca ego ia de ob a pe ence a ais i ek a e s, com os quais é denominada uma pessoa segundo sua p o issão (DLKG 2006: 137). Ras i dois p ecei ões ediniai, pada y i de undamen os daik a a dzes, ma cinças ou p óp io pessoa businessl e abalho, ou, mais equen emen e, ha negócio e abalho obje o, p odu o, u ensíl, luga ou qual que ou a pa a al businessl e abalho ca ac e ís ico assun o (DLKG 2006: 137). S. Amb azo opinou, do pon o de is a his ó ico, nomes de pessoas po p o issão e nomes de de en o es de peculia idades a dazodíneas ap op iado conside a de uma, i. e. ca ego ia de de en o es de peculia idades a dazodíneas ediniais e discu i jun os. No en an o, as ob as de ab icação de pala as sinc onizadas dis inguem peculia idades- 193Te minologia | 2015 | 22 bê de en o es de nomes mui o p óximos seman inas edinių g upos, uma delas nomes de pessoas po p o issão (Amb azas 2000: 113). Nes e s aipsnyje emiamasi sinch oniniuose da buose pa eik u kalbamųjų edi- nių ski s ymu. -inykas -ininkas /. São duas a ian es do mesmo apêndice. Ela mesma aziausia ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga. Su ja iek daba inėje, iek i senojo- je lie u ių kalboje dažniausiai da omi ediniai, žymin ys p o esiją. Daugiau- sia des e ipo edinių зафиксированная К. Si ydo diodyne (Amb azas 2000: 118). Do com apêndice -inykas de daik a a džių dan is e, p o a elmen e, ais is ais as cons i ui a dažodinės peculia idades de en o es de sob enomes encon a S. Daukan o diccioná io: Den ys a, dąn inykas, <...> ~ dan inykas S. Dauk i 136 cas cu a o den es, plg. LLKŽLal 20: lenk. den is a, lie . dan alis a, dan is a, dan ų gydy ojas, LLKŽVai k 82: lenk. den is a, lie . dan ų gydy ojas, ž . LKŽe: den is a 2. dan ų médico; Leko ob, wajs inykas ~ ais inykas S. Dauk i 333, plg. SJP 2 617(78): lenk. leko ób, a, m. ais ionis a, ok. de Apo heke , ž . LKŽe: a macêu ico 1. ais inas abalhado , (Pane ėžio .) e Degučių (Za asų .). u in is a macijos išsila inimą, p o izo ius“, 2. „kas gydo žolėmis, žoli- ninkas“. Žodis ais inykas už ašy as iš Subačiaus (Kupiškio .), Ka sakiškio Embo a a a ian e dan inykas LKŽe nepa eik as (dan ininkas de i oosios kalbos), ele, como e ais inykas, é a pala a do i oosios kalbos (ž . Amb azas 2000: 124125). L. i inskio pala aine a ap a as p eesagas -inykas edinių seu da ybine signi icadome šliejasi um p eesagos -ininkas edinys Ap eka z -za, m. Wajs ińīnkas a, <...> ~ ais ininkas i 5, plg. LLKŽLal 3: lenk. ap eka z, lie . ais ininkas, ap iekininkas, LLKŽVai k 19: lenk. ap eka z, lie . ais ionis a. LKŽe dados, a pala a é conhecida Ju ba ke, S akiuose (Ju ba ko .), Ka enoje (K e ingos .), Vege iuose (Akmenės .). S. Amb azo eigim, p e iesaga -ininkas ago a é usada só em e as de e as e em algumas g e imos, p incipalmen e me idionais, aka ų aukš aičių šnek ose. Visu ou ou ao luga dela usada p eesaga -inykas. No en an o, an e io men e p eesagos -inykas a eal e a ainda mais amplo ela inha e ja os žemaičiai. P iesaga -ininkas bas an e a de espalho e nó dicos zemaiços pa a mês ou pelo menos em sua pa e. Ac edi a-se que de ido à in luência dos elhos esc i os em S. Daukan o esc i os ambém p e alece p e iesaga -inykas. No en an o, kalbinis a ainda assim man ém aquela opinião, que essa anexaga naquele empo ainda podia se sob e i ida e S. Daukan o em na aljoj nó dicos zemaiços pa a m. S. Amb azas a i ma que p eesaga -ininkas é p eesaga -inykas a ian e, su gido e e i amen e ku šių alabo ou nou o aka iniame bal ų a ealo dialec o (Amb azas 2000: 124125). 194 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba G. Subačiaus es udia dados, em oda e asaičių a mėje conhecidoam apenas a ian e -ininkas, -ė, po ém S. Daukan as quase isu em seus esc i os, aigi e maio ie polkųlie u ių kalbų žodyne, ašo -inykas, -ė. Ty es a a de opinião, S. Daukan ą podia ope a ou os ac os a minos, po ém ainda assim maio in luência lhe inha que e os elhos esc i os K. Si ydo e M. Daukšos eikalai, nos quais ambém usa a es a apesaga. Ma y , S. Daukan as, usando sua a me não sendoingo -inykas, -ė, ela pe cebeu não como ou a a mės p eesagą, e como c iadas comun ines ašomosios lie u ių kalbos ak ą (no mą!). G. Subačiaus eigim, -inykas, -ė é p odu i a maio ie maio polkųlie u ių kalbų žodyje (como e em oda lie u ių kalboje) nomes de pessoas segundo p o issão p essaga. Ku dando es a p ecei a edinius, S. Daukan as laikėsi liaudiškos da ybos sis emos (Subačius 1993: 165–166). Tabela 1. P iesagų ediniai S. Daukan o e L. I inskio diccioná ios Da ybos ca ego ia Da ybos ipas S. Daukan o e odyno ediniai ( n .) ediniai ( n .) L. i inskio ocodyno Deminu - (ma žybiniai y ai -elis, daik--ėlis 2 -elė 2 1 a a džiai) Veiksmų ou -ulis -ymas 5 pa a--im- -ulys 11 8 abs ac- - ys ė1 -smas 1 as 32 12 eiksma- ai -inys ca ac e- dinimai, žodžių 2 / ís icas pa a--um- a dažo- ai as 8 džių -a a -ys ė 1 1 - 1 yba - 1 ys a dinimai, 2 ou -ybė 3 abs ak- A o eios e a -- agen e, -ėja 1 2 meno odinas especialy-- ojas, - oja 3 2 bês -ness, -kl, -ys ė, -ėlis, -lės, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - ojas, - u ė, -ulis, ca ac e ís icas, ou a dažodžių abs ac a, e ac o es e izenhamen os de de pessoas po p o issão. T ês ipos de da ybos (-ėlis, -ėlė, -ys ė e -ulis, -ulė i ula es pa- a--klė 1 1 dinimai -ulys -ulis, -ė 1 2 a ibuição i ula es de nomes, -ulys, - is, -ūn, -umas, -us, -us. Absoliu i maio ia p eesagų edinių são nomes de de en o es de ca ac e ís icas eiksmažodinės. Ma camen e menos -ulys) ca ac e ís icos ski ingas ca ego ias de da ybos /. Suesaga -ėlis, -ėlė -ėlis,-ėlė - inė 1 1 -u is 1 a dažodines ca ac e ís icas i ula es de nomes, i ulação de esul ados de ações, ou eiksmažodžių abs ac a. P e alecen e da ybos ipo p eesaga -imas. a dazodinas peculia idades de en o es denominações, deminu y os (mažybinių suda y a deminu y ų (mažybinių daik a a džių) e i ulos de i ula es de a o es 1 ação, i ulações de nomes e nomes de pessoas -inykas -ininkas, -ys a, -ungis, Além disso de aco do abundância apylygamen e seesci s em denominações de daik a a džių), esul ado de ação e nomes de luga es assim como denominações e açõesmažodinės ypa ybės, com p eesaga -ys ė nomes de ações, ou 1 201Te minologija | 2015 | 22 ybių pa adinimai, a ba a dažodžių abs ak ai, eikėjų i eiksmažodinės eiksmažodžių abs ak ų, e e i ulos de a o es e açõesmažodinės ypa ybės, ou a dažodžių abs ak ų, e suesaga -ulis, -ulė -ulys nomes de ações, ou pagal p o esiją) p iesagų edinių. Jie suda y i ne su 28 p iesagomis a jų a ian ais (-alas, -a a, -ėjas,-ėja, -ėlis,-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė, eiksmažodinės abs ak ų. S. Daukan o g ande do lenkųlie u ių kalbų žodyno p iesagų ediniai ge okai lenkia L. i inskio lenkųlie u ių kalbų žodyno ediniai dėl sup an amas p iežas ies do úl imo acessí el só sob e i ida pa e do diccioná io manusc i ino le as AR pala as. An esdėlių edinių abéjuos diccioná ios ela i amen e a o. Vy auja an esdėlio pa ediniai nomes de luga es. Pa ieniai dian edėlių zai ne ediniai. Galūnių edinių bū ys ambém não há gausus, embo a edinių núme ociumi lenkia p iešdėlių edinius. Pode-se dize que em ambos os diccioná ios galūnių ediniai seisi s em apylygiai ( edinių núme o 9 e 7). As albam ediniai pe encem a qua o ca ego ias de da ybos isso são nomes de ações, ou açõesmažodžių abs a a, ac o es e açõesmažodinės ca ac e ís icas de edo es de nomes, a dažodinės ca ac e ís icas de edo es de nomes e ação esul ado de nomes. Seman icamen e elacionado, pala as de ediniai a ibuem-se a oi o g upos seman íneos. Vy auja ligas e liguis as būsenos denominações. Nemažos com 202 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba medicina elacionados ações, yksmų, p ocesos e būsenų, pa es e o ganų do co po, peculia idades e denominações de pessoas. Pa icula men e medicina e a ela elacionados á eas cien í icas e p o issões, meios de a amen o i gydymo įs aigų pa adinimai. A plu alidade S. Daukan o e L. i inskio lenkųlie u ių kalbų žodynų edinių išlikę a ual cole inėje lie u ių kalboje (51 % de odos edinių), pa e deles é apę medicinos e minis (alkūnė, alpimas, čiaudulys, džio a, ge klė, gydymas, gydy ojas, kosulys, k ū inė, liežu is, mėšlungis, pakaušis, žina ys, ėmimas, idu ia, k o ulys e.). Como mos am LKŽe dados, maio pa e abe as edinių são pala as da língua i a. Alguns são conhecidos em odo o país (čiaudulys, kaudėjimas, yda idu ia imas, žio ulys, e c.), ou os são usados es eu ai (an k y is p egois de doença, zasik ė imas, epidemia, apjakimas aklumas, dūsėjimas sunkus espêpa am, žindulys žindomas e k .) e i, de aco do com a abundância de sen enças de ol a dos žne iem, são desc i os como k uplingiš ai (k umplys, jona ys, e c.) ou žemai (gyla ėgė, pain, aupai, ėgal as k ys, sukulys, e c.). e exis em desses edinhos, que ixam só esc i ó ios on es.), (gimdys ė akuše ija, skaudulia anje, ais ymas gydymas, žiogulys e k po ém nem a as ezes seus undamen os pala as ( eiksmažodžiai ou būd a džiai) conhecidos em língua i o. indi idualá ios leksikog a ų naujada ai (gydy inė gydymo mokslas i, k auleidys a elče io ama as S. Dauk, k auleidys ė gaimo chi u go p o esija S. Dauk, sa gin u ė gydykla i, ais ėjimas gydymas S. Dauk, ais inys ė ais medical e slas i, nep eglibybė umpa ininko S. Dauk) žigijo es a é a e minologia his ó ica da leksika. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI i Lau yno I inskio lenkųlie u ių línguas dicciona . Pa engė O. Kažukauskai ė, Vilnius: Ins i u o Lie u ių kalbos, 2010. S. Dauk iiii Simono Daukan o esc e a. G ande diccioná io polkųlie u ių línguas 1, am. Pa engė [i į . s ., p. 854, pa ašė] G. Subačius, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidykla, 1993; G ande lenkųlie u ių kalbų žodynas 2, np. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995; G ande lenkųlie u ių kalbų žodynas 3, ž. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų publikla, 1996. PAGALBINIAI ŠALTINIAI LKŽe Li u ian Language Dic iona y (iXX, 19412002), a ian e ele ônica, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. www.lkz.l . LLKŽLal – Lenkųi lie u iųkalbosžodynas. Su engė An anas Lalis, Vilnius: Juozapo Za adskio spaus u ė, 1912. 203Te minologia | 2015 | 22 LLKVaŽi k Vai ke ičiū ė V. Lenkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979. Me i, ii Medicinos enciklopedia 12, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla, 1991, 1993. Med As auskas V., BiziŽule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. Glossá io de e mos de Medicina, Vilnius: Mokslas, 1980. SJP 16 Słownik języka polskiego p zez M. Samuela Bogumiła Linde, Lwów: w d uka ni zakładu Ossolińskich, 1855. = M. Samuel Bogumił Linde. Słownik języka polskiego 16, Wa szawa: Gu enbe gP in , LITERATŪRA 1994–1995. Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida [1]. das línguas Lie u ių eiksmažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. dos idiomas Lie u ių a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Aukso iū ė A. 1998: Te minologinis Lau yno i inskio legado. Li uá io linguo y os ques ões 40, 3240. Aukso iū ė A. 1999: Lau yno i inskio e mo de pala as. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 20001: Lau yno I inskio e minologijos abalhosi [ ank aš is]. Dak a o dise ação, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u , 143 p. Aukso iū ė A. 20002: Lau yno I inskio abalhos de e minologia. Dak a o dise ação sin auka, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as. Aukso iū ė A. 2003: indi idualieji L. i inskio Lenkųžemaičių kalbų žodino i P igim ūmenės augalų a dai. Te minologia 10, 135142. Aukso iū ė A. 2007: Lau yno i inskio ke u kalbio ocodyno e minai. Te minologia 14, 7291. Bagdona ičius A. 1988: Kauno ba zdaskučiai XViXVIII a. S eika os apsauga 9, 33-37. Bud ys M. 1989: Medicinos aida na Li uânia XVXX sécen mecios. Medicina 1[73], 814. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jasai is D. 1974: His ó ias Medicinas Biggiojoje Lie u os Kunigaikš ys ėje agmen ai. Medicina 2(47), Kažukauskai ė O. 2010: Lau yno i inskio polkųlie u ių kalbų žodynas. Lau yno I inskio lenkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Lie u ių 64–71. kalbos ins i u as, iXXXV. K uopas J. 1960: L. i inskio leksikog a iniai abalhos. TSR da Li uânia MA abalhos, A sé ie, 1(8), 191198. Lelis J. 1960: Medicinas ajuda na Li uânia a é XiX a. início. Da his ó ia das ciências na Li uânia 1, Vilnius: Es adoybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 118124. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Me kys V. 1991: Simonas Daukan as, Vilnius: Vy u ys. Palionis J. 1995: His ó ia da Li uânia ašomosios linguagem, Vilnius: Mokslo e enciklopedijų leidykla. Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius: Mokslas. PMKŠ 2012: An esauš io ciência, cul u a e escul u a. Lau yno I inskio 200osi ani e sá ios de nascimen o. S aipsnių inkinys, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as. Sasnauskas V. 2000: Medu amžių medicina e Kauno ba zdaskučiai. Saúde homem, ugsėjis, 39. Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1. Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Subačius G. 1990: Simono Daukan o o dodynai. Li u ians A gimimo his o iões s udios 1. Tau inės sa imonės din ojai:nuoasmensikipa ijos, Vilnius: Sie ynas, 20–32. Subačius G. 1993: Simono Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno naujada ai: indi iduali žodžių žada yba. Li uães Es údios de His ó ia do Renascimen o 4. Liaudis i s a nau a, Vilnius: Bal oji a nelė, 135216. U bu is V. 2009: Pala as da ybos eo ia, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. Vi kauskas V. 1996: Lau yno i inskio aços do idioma peculia idades. Li uanis ica 3(27), 1726. Vi kauskas V. 1997: Lau yno i inskio Lexikog a iniai p incípios. Lau yno I inskio calendá io do 150-meio. A igos e documen ai, Vilnius: Li u ians li e a u as e nau osaco ins i u o, 2932. VLe iV, Viii Visuo inė lie u ių enciklopedija 4, 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, Zinke ičius Z. 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4. Li u ias ala XVIIIXIX a., Vilnius: 2003, 2005. Mokslas. 204 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių        kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos        leksikos edyba THE DERIVATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGICAL LEXIS OF MEDICINE FROM SIMONAS DAUKANTAS AND LAURYNAS IVINSKIS POLISHLITHUANIAN DICTIONARIES The pape deals wi h bilingual PolishLi huanian dic iona ies compiled by he amous igu es o Li huanian science, cul u e and educa ion om he i s hal o 19 h cen u y S. Daukan as (17931864) and Lan as i inskis (179101881). i ocuses on e minological lexis o Li huanian o igin (de i a i es) naming a ious concep s o medicine. Ten a i as são ei as pa a iden i ica manei as de pala a- o mação de de i a i os and de i a ional ca ego ies, pa a discu i de i a ional ypes o he la e , pa a es abelece wha g oups o medical concep s a e named using de i a i es, pa a iden i ica sua elação wi h he li ing language and he language used in w i ings, pa a iden i ica possí eis neologisms o he au ho s o dic iona ies and o e alua e he su i al o de i a i es in mode n s anda d Li huanian medicine and in he e minology o . Bo h lexicog aphe s a e iewed as men o me i in Li huanian medical e minology. Thei inpu is impo an no only because o he medical lexis ( he majo i y o which is o Li huanian o igin) included in hei dic iona ies, bu also because o hei a emp s o ind Li huanian equi alen s o Polish wo ds in he li ing language and o c ea e wo ds o naming medical concep s. 46% o Li huanian e minological lexis o medicine p esen ed in bo h dic iona ies is de i ed wo ds - su ix, p e ix and ending de i a i es. The la ges g oup o de i a i es is names o medical concep s c ea ed using su ixes ound. They a e made using 28 su ixes o hei a ian s -alas, -a a, -ėjas, -ėja, -ėlis, -ėlė, (123 lexical uni s). 8 wo d- o ma ion ca ego ies (deminu i a, nomina ac ionis, nomina quali a is, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i, o nomina esul a i a, nomina loci, nomina p o essionalia, o nomina auc o is) o su ix de i a i es we e -elis, -elė, -imas, -inis, -inė, -inykasininkas - -, -inys, -yba, -ybė, -ymas, -ys a, -ys ė, -klė, -lės, -lis, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - oj, - oj, - u ė, -ulis, -ulė, -ulys, -umas, -ungisė, -ūnė, -u is. The absolu e majo i y o su ix de i a i es a e ac ion names. The p e ailing o ma ion ype is he su ix -imas. P e ix de i a i es in bo h dic iona ies a e a he a e (9 lexical uni s). The mos common in his g oup a e de i a i es wi h he p e ix pawhich name places. The g oup o ending de i a i es is also small (16 lexical uni s). De i a i es made wi h he endings -as and -is p e ail. They a e usually nomina ac ionis, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i. in espec o meaning, de i a i es can be pu in o 8 seman ic g oups. Names o diseases and condi ions p e ail. Seman ic g oups o he names o ac ions, p ocesses and s a es ela ed o medicine, body pa s and o gans, cha ac e is ics and names o pe sons a e also a he la ge. Ve y ew cases o wo ds naming ields and p o essions o medicine o ela ed ields, means o ea men and ea men ins i u ions we e ound. The majo i y o de i a i es a e s ill used in mode n s anda d Li huanian (51% o all de i a i es), some o hem a e used as e ms o medicine (alkūnė (elbow), ge klė ( h oa ), gydymas ( ea men ), gydy ojas (doc o ), kosulys (cough), sąna ys (join ), e c.). As can be seen om elec onic Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe) he majo i y o de i a i es a e wo ds o he li ing language. Some o hem a e known in 205Te minologia | 2015 | 22 he whole coun y (daudamen o (pain), yda ‘ idu iação (dia hoea), žio ulys (yawn), e c.), o he s ha e only na ow usage (apjakimas ‘saklumas (blindness), sė ji mas ‘sunkus k ėpa imas (obs uc ed b ea hing), e c.), o a e used in he Highland (k umplys pi nis do segundo su na io supe io (knuckle), e c.) o in he Lowland (suklakis, s aigulys (dizziness), e c.). The e a e de i a i es which can be ound only in w i ings (gimdys ė ‘akuše ija (obs e ics), ais ymas ‘gydymas ( ea men ), e c.), bu hei unde lying wo ds ( e bs o adjec i es) a e known in he li ing language. Pe sonal neologisms o bo h lexicog aphe s ( ais ėjimas ‘gydymas ( ea men ) S. Dauk, žlibybė ‘ umpa egys ė (myopia) S. Dauk, k auleidys ė ‘kaimo chi u go p o esija (bloodle ing) S. Dauk, k auleid ‘ys a elče io ama as (medical auxilia y) S. Dauk, gydy inė ‘gydymo mokslas (science o ea men ) i, sa gin u ė ‘gydyd (place o healing) i, ais inys ais ininko e slasė (pha macy) i) did no become es ablished hey a e iewed as his o ical lexis o Li huanian e minological lexis o medicine. Recebido 2015-06-10 Palmi a Zemle ičiū ė Ins i u o das línguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paš as [email p o ec ed]