Simono Daukanto ir Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynų lietuviškos terminologinės medicinos leksikos vedyba

170 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkischenlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba Simono Daukanto und Lauryno ivinskio lenkischenlietuviescher Sprachen Wortynen litauischer terminologischer medizinischer Leksikos wedyba PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ litauischen Sprachinstitut ESMINIAI WORDŽI: Wortyns, Leksika, medicina, vedinys ĮVADiNėS PASTABOS Simonas Daukantas (17931864) und Laurynas ivinskis (18101881) bedeutūs XiX a. ersten Haltes litauischer Wissens, Kultur und Bildung Akteuren. Beider Aktivitäten bar war sehr schakot. Be Literatur, tautosakos und anderer Wissensbereichen handskriftigen und druckdigten Werken, šiedu die großen zemaičiai beitrugen zu litauischen als gemeinsamer aller Nationens Sprachen Gebivungs, Vermögnungs und Überlebens, hinterliken eine gilų pündsaką litauischen Leksikographies und Terminographies historijoje. Sie rinko und kaupė litauischer Sprache leksiką (liaudies dainas, erzak, smulkiąją tautosaką) und selbst kūrė neuenus Worteüs, rašė žodynus1. Letztere ihre Arbeiten eröffnen weiten Untersuchungs horizonten. Einige welche Wörter schon untersuchenti (S. Daukanto großiger lenkischenlietuvies sprachs wortyns2, L. ivinskio dvikalbiai und keturkalbis wörternai3), andere noch warten auf einzvalgaus forscherens blick. 1 S. Daukantas ist geschriebenęs wenigstens vier Wörterynen, deren nur einer, selbst kleinster (latynųlietuvių kalbų), wurde ausgedruckt. Größter von ihnen ist polkischenlietuvies Sprachen Wörteryn, Handraštis, der hat über 56 taus. lenkiško registro Wörzer. Schončiausiai er geschrieben wurde um 18501856 m. leider, dieses Wörterbuch war nicht vollendet, und nur über 35 taus. lenkiischer Vokabulen hat litauisches Übereinsmenis. Er hat keine Titraštes, Namens, Titraštiniohepe, tad bedingungsweise genannt wird großendem S. Daukanto lenkųlietuvių kalbų žodyn. Manuskriptis gespeichert Lituäischen literatur und nautosakos instituts biblitekoe (FSD 1/12) (Subačius 1993: 135; brečiau siehe Subačius 1990: 2032). sind ausgebließe L. ivinskio geschriebenen zweibikalbių und eines teturkalbios Wodyno handrachten: Lenkischlietuviescher Sprachenwörterl (Słownik polskolitewski), Rusischlietuviescher Sprachenwörterl (Slowarъ Росiйско-Литовскi съlotynskъ Sprachenwörterl (Словаръ Росiйско-Литовскiй Латинским-Польским) (pla. sie Kruopas; Auksoriūtė 1999, 1960; Kažuskaitė 2010). Der größte von ihm zusammengestellte Lenkischlietuvies Sprachenwörterbuch, der AR raides umfasst und mit 2060 Seiten hat, wird aufbewahrt der Polnischen Wissenschaften Akademie bib liotekoje Krokuwej. Rusųlietuvių kalbų žodžio (1193 p.) und Rusųlietuviųlatynųlenkų kalbų žodžio (96 p.) Fragmente finden Geografų draugijos archive Sankt Peterburge (žr. Auksoriūtė 1998: 38). 2 Žr. Subačius 1993. 3 Žr. Kruopas 1960; Vitkauskas 1996, 1997; Auksoriūtė 1998, 1999, 2000, 2003; Kažukauskaitė 2010. 171Terminologija | 2015 | 22 Dideli jų nuopelnai lietuvių terminologijos (gamtos mokslų, ypač botanikos, und historien) historie. S. Daukantas schrieb die erste litauische Sprache Lietuvos istoriją ir kitų istorinių knygų (nors die Terminija istorijos šių darbų išsamiai dar netyrinėta), bereitete mokyklai lietuviškus vadovėlius, übersetzte in litauische Sprache grožinės literatūros kūrinijus, sowie ūkinių patarimų knygeles über pievininkystę, gärnikystę, bitkininkystę, miškinystę, tabako, apynių auginimą und priešrinęgais apsaugą (žr. Zinkevičius 1990: 149151; VLe iV 529530; pl. siehe Merkys 1991). L. ivinskis leido lietuviškus kalender, übersetzte in litauischen sprache grožinske literaturwerke, schriebet beratungen buchelien dorovės, etiketo, tieruli pflos und pflege sowie anderen fragen, einer erster kūrė botanikos terminus4 (žr. Zinkevičius 1990: 162163; VLe Viii 421422; breiter siehe Petkevičiūtė 1988; PMKŠ 2012). aus ihnen augen wurde nicht ausleista und medizin sritis. Obwohl sie neparašė speziier dieser Arte Arbeiten5, jedoch mit medizin related Leksiken kann man sulasioiten in anderen ihren Arbeiten. Daher kann man sagen, dass sie beigetragen und zu litauischen medizin Terminijos Schaffung. Dieses Artikels Untersuchungsobjekt wählen S. Daukanto6 (S. Dauk) und L. ivinskio7 (i) dvikalbiai lenkųlietuvių kalbų žodynai. Jün medizin Leksika war noch nicht erforscht, taege soll diese spragä füllen. aus diesen Wörterbüchern wurde ein verschiedener medizinische Begriff eingebernijender litaviška leksika (vienažodžiai išvestiniai pavadinimai)8 ausgewählt. entnommen ganzer Wörterbuchartikel, 4 L. ivinskios terminologischer Vermächtnis überblicktes Albinos Auksoriūtės daktaro dissertationen Lauryno Ivinskios Terminologijos darbai (20001). 5 außer L. ivinskį, dessen größussten gedruckdinte Arbeit Metskaitlių ūkio Teil selbst gehaltente zyrelį über Menschen krankheiten und ihre Behandlung kann als eigenes medizinischen Bereichs Arbeit betrachten. Außerdem, erwähėtiner Manuskript Būdas Behandlung von Krankheiten Menschen und Tiere, in dem angegeben, welche Krankheiten und wie zu behandeln verschiedenen Pflanzen oder Materialien. In diesem Manuskript L. ivinskis pawartojo über 400 Terminen. Medizinuniversität Kaunas gehaltenes sprachamaser Manuskript ist verloren (žr. Auksoriūtė 20002: 4, 6). 6 Viertens, selbst größtem S. Daukanto Wördyno (DLL) lenkiško registro Quelle ist Stanisławo Ropelewskio polkischenfracūzischen Sprachen Wörterwörter (1847). DLL ist wohl mehr orientiert an übersilavierten oder ausgelaufenen Lesertous litauischen. Er wahrscheinlich wurde geschrieben nicht nur als lehramasis polkischer Sprache Wörterbuch, aber und als norminamasis litauischer Sprache Wörterbuch (žr. Subačius 1990: 2728). 7 In litauischen sprachotyros Arbeiten wird L. ivinskios Wörterbuch verschiedenermaßen genannt, beispielsweise Jonas Kruopas nannte ihn in seinem Artikel Lietuviškai lenkiškuynu (Kruopas 1960: 192), Zigmas Zinkevičius, Jonas Palionis Lenkisch Wörterbuch des Sprachen (žr. Zinkevičius 1990: 163; Palionis 1995: 194), A. Auksoriūtė in seinen Artikeln (1998, 1999, 2003, 2007) als Lenkischzemische Wörter polynas (Skaitnik mudzki), Onoskauskait KaPolnische Polnische Wörterworten (Słownik litewski). Straipsnyje sprachamasis L. ivinskios Werk wird genannt Lenkųlietuvių kalbų žodynu, t. i. so, wie er genannt wird O. Kažukauskaitės parengtte und ausleiste Buch in, in der verkündetame verbliebene handschriftliche Wodyno-Teil (AR raidės), zu ihm beigestellt digitale Plokštelė mit handraščio faksimile. 8 Abiejuose žodynuose rasti 362 terminologinės medicinos leksikos vienetai (įskaitant variantus), iš jų 323 lietuviški, 26 skoliniai ir 13 hibridų bei mišrios kilmės žodžių junginių. Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkųlietuvių t. y.        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba antraštinis lenkiškas Wort und lietuviški seine Übereinsmenungen mit allen grammatikalischen Hinweisen. 172 Leksische Einetai im Artikel nichtbenannten medizinischen Terminen wegen des Grundes, dass untersuchende leksikografinie Quellen sind allgemeie verčiamieji XiX a. ersten Halbes Wördernai, daher gewählt zu verwenden semantiisch talpescher terminologischer medizinischen Leksikos Termin. Kalbamischen Wortynen terminologische medizin leksika im Wesentlichen umgedeckt wird einem grundlegenden raiškos hinsichtlich, jedoch pasitelkiert und semantischer Aspekgis arrangemiete subjekine anatomies (kūno teilen, organen namensinungen) und klinikas (ligų, Nagrinėjami tik lietuviškos kilmės leksiniai vienetai. Straipsnio tikslas – nustatyti vedinių darybos būdus ir jų santykį, darybos liguisten būsenų pavadinimų) begriffen klassifikation. kategorien, bespreti letartiger Darbietstypen, herauszuškinti, welche medizinischen Begriffsgruppen eingefardija vediniai, festzustellen vedinių Beziehung mit lebąja und raštų Sprache, möglichen Wortynų autorių naujadarus, zu bewerten vedinius der Überlebnis gegenwärtige gemeinsrinėje litauenschen Kalboje und medizin terminijoje hinsichtlich. VeNiDi DARyBA Der Großteil S. Daukanto und L. ivinskios Wörterbüchern findet der medizinischen Begriffe einwerijantiger Wörter und Wortzusammlungen sind ihrer Ursprungs, t. i. reinnai litawiški, die bilden 89 % aller beider Wörteryns terminologischen medizinischen Leksikos (übrig Varienzen). Verständlich, denn beide Leksikografen waren große Hommösischer Sprache Liebte und Puoselėtoye. aus ihnen Wörtern ausgeselekte vediniai (sie bilden etwa 46 % terminologischer medizinischer Leksikos) nach machungsweise unterteilen sich in preesagų, priešdėlių und galūnių vedinius9. Kalbamųjų Gruppen innen werden Wörter gruppiert entsprechend an ihrer Semantik. auf diese Weise entsteht gewisser Microsistemen, zum Beispiel, Körperteilennamenime, Organenennamenime, Krankheiten, liguistischen Zustenen, Personen und andere Benennungen. 1.VeDiNiAi10. 1.1. Priesagų vediniai Gausia vedinių būrį bildet mit Zufällen auszuführen medizinischer Begriffs Namen (123 leksiniai einetai) (žr. 1 tablelę). Sie unterteilen sich 9 Dėl didelės tiriamosios medžiagos apimties šiame straipsnyje aptariami tik vediniai, nenagrinėjami dūrybos būdu sudaryti lietuviškos terminologinės medicinos leksikos vienetai. 10 Aprašant žodynų vedinius remtasi diachroninės ir sinchroninės žodžių darybos darbais (Ambrazas 1993, feiner 2000; DLKG 2006; LKG 1965; Skardžius 1996; Urbutis 2009). 173Terminologie | 2015 | 22 nach Darbietkategorien in deminutivus (mažybinius daiktavardžius), Handlungsnamen, oder veiksmažodžių abstraktus, Eigenschaftennamen, oder vardažodžių abstraktus, Schauspielern und veiksmažodinės Eigenschaften Halteilger Namen, vardažodinės Eigenschaften Halteilger Namen, Wirkumsergatas Namen, Ortsnamen und Namen Personen nach Beruf. Diese Kategorien in ihrer Reihe bilden Darbiettypen (breiter 10). siehe Ambrazas 1993: Vediniai werden angegeben nach ihrer Häufigkeit. 1.1.1. DeMiNUTyVAi (MAŽyBiNiAi DAiKTAVARDŽiAi) Jais heißen preesagų vediniai, gemacht aus daiktavardzungen und markierende dasselbe Thema wie und Grundinis Wort, aber kleinesnį (DLKG 2006: 87), anders gesagt, deminutyvais gehalten werden geringumą markierende Wörter. -elis, -elė. S. Daukanto und L. ivinskio Wörterbüchern zu finden drei mit dariausia litauensischer Sprache deminutyvü preesaga -elis, -elė auszuführen vediniai11, die haben reyną kleinums Bedeutung. Šių vedinių pamatiniai daiktavardžiai zeichnet organą (pilvas), indą (taurė) und sužalotą odos oder gleivinės Stelle (žaizda): Brzuszek, -ka. m. Pilwēlis12 ~ pilvelis i 2413, plg. LLKŽLal 11: lenk. brzuszec, liet. pilvelis; Bank, Banka, <...>14, taurele, banki stawic, taureliemis krauj lejsti ~ taurelė, taurelėmis kraujį lassen S. Dauk i 75, aber plg. LLKŽLal 5: lenk. bank, liet. bank, obwohl lenk. bańka, liet. bonka, plėčka; taurė; Ranka, żajz de le, <...> ~ žaizdelė S. Dauk iii 29, plg. LLKLŽal 203: lenk. ranka, liet. žaizdelė. Diese deminutyvai sind Lebosiosprache-Wörter15. LKŽe Wortes pilvelis 11 S. Daukantas und L. ivinskis ihren Wörynamen nahm Worte (vedinius) aus lebosios Sprache, t. i. sie terminologizavo, und bragte als lenkų Sprache Übereinsmenis. In diesem Artikel in solche Wörter betrachtet wird als in vedinius Darivs Bezug. 12 Leksiniai Einetze schreiben halbschaudlichen Buchstaben dieses Artikels autores. 13 Wortyns Beispiele werden angegeben originalalo Schriftung, nach tildės gezeichnet gegenwärtigen Schriftsenimis übergeschrieben Name. 14 Laužtinigen skliaustis markiert verloren litauisches lenkiško titraštinisches Wortes entsprechung, der (dažniausiai) nicht abgeleitetines Wort ist (das entweder einfaches Wort, oder dūrinys, oder skolinys, oder hibridas, oder Wortgewinninys), taigi in diesem Artikel nichtnglinėjamas. Im Folgewahrenden vorgelegten Wortyns Artikeln Beispielen verbristieji leksiniai Einetai sind pabraukti, beispielsweise. : Apetyt -u, m. Àlkis, wàlgima nòras. Niema apetytu. Wàlimas nējam i 45, Aptekarstwo -a, n. Wajstʼińīsté -es, m. Aptiekorīsté i 5, Doktor, Arztjas. daktaras S. Dauk i 145, Cirulik, ka. m. Kràulejdʼ īs, -dzia. w. Skutièjas, -a. w. i 36, Ciało, -a. n. Kùnas, -na. martwe; kùnas, nuòmirūlis, -lia. w. lé, -les. m. Lawōnas, -na. w i 32. Aber es kommen Fälle vor, dass verbridžiarybos Methodeni, mas žodis taip pat yra vedinys, tik priklauso kitai darybos kategorijai, kitam darybos tipui arba kitam dabeispielsweise. : Boleść, -ści. f. Skāusmas, sòpŭlis, skaudièjimas, îła, -łos, gièlimas i 20, taigi diskutiert in entsprechendem Artikelteil. 15 Nustatant žodžių liaudiškumą, remiamasi akademinio lietuvių kalbos žodyno (toliau – LKŽe) duomenimis. Žodis laikomas liaudiniu, jei žodyne jis ar jo reikšmė yra paliudyta iš gyvosios kalbos (tai rodo tarmiü Orten abkürzungen). Palmira Zemlevičiūtė 174 Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba lenkischenlietuvių fixiert vartosenes Sentys aus Pušaloto (Pasvalio r.). Taurelė medizinine Bedeutung tam wahrer glicklicher indelis, dedams susirgusiam auf körperblujui in paßchscher Sutukti gegebenet aus Pilypo Ruigio litauischenvokiech und vokiech litauischen Sprachen Wodyno (1747), Kristijono Gotlybo Milkaus litauischenvokiech und vokiechlietuinski Sprachen Wodyno (1800) und Lody iv. von Schriften, und die Wortverbindung kraujaleid von Konstantin Sirvydo. Žaizdelės vartosenos sakinių gegeben wurde aus Jurbarko, Rozalimo (Pakruojo r.), Valkininkų (Varėnos r.). -isėl. Pora deminutyvų išvesta mit Befassung -ėlis. Das pamatischen daiktavardžių, markerinčių personenis (kūdikis, kind), vediniai: Dzieciątko, -teczko, -a. n. <...>, kudikēlis, -lia. w. ~ kūdikelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dzieciątko, liet. Kind, kūdikis; Dzieciuch, -a. -iuk. m. <...>, wajkŭtēlis, -ia. w. ~ vaikutelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dzieciuch, reg. Kind. Neigt sagen, dass grundleginis vedinis vaikutėlis daiktavardis vaikutis auch noch ist vedinys preesagas -utis deminutyvas. LKŽe gegebenet vartosenes Sakinių su deminutyvu kūdikėlis aus Jakūbo Brodovskios Wörderbo Lexicon GermanicoLithvanicvm et LithvanicoGermanicvm, Antano Juškos Lietuviškų dainų (Kazanė, 18801882) und Mikalojaus Daukšos Postilės (1599). Das Wort vaikutėlis neaptiktet, jedoch neubejotina, dass dieses Wort ist aus lebosios Sprache. 1.1.2. VeiKSM PAVADiNiMAi, ARBA VeiKSMAŽODŽi ABSTRAKTAi Paliginti mit anderen daryboskategorien vednissen, dieser vedinių sind hauptsächlich. Sie werden von vorgdėlinių oder nepriešdėlinių veiksmažodžių gemacht und bedeutet mit medizin verbundene Maßnahmen, vyksmus, Prozuse oder Zustandas. -imas. Tiriamu-Wörterbüchern herrscht mit Präsesaga -imas auszuführen vediniai. Žiūrint semantisch, sie gehören mit medizin verbundenen Handlungen, vyksmų, Prozessų und Zustesenų Namenungengruppe. Meist mit dieser Beesaga ausgeesta vedischen aus nepriešdėlinių pirminių oder ausvestinių (priesaginių) veiksmažodžių. Menėtini L. ivinskio Wodyne gydymo, gijimo Bedeutmungen angegebenen Nameninigi: Gojenie. Gìdimas, gijìmas ~ behandymas, gijimas i 82, plg. LLKŽLal 40: lenk. gojenie, liet. behandymas; gijimas. S. Daukantas gydymo Bedeutung noch wartojo Wort Leczenie, wajstiejimas ~ vaistėjimas S. Dauk i 331, plg. LLKŽLal 74: lenk. leczenie, liet. behandlung, der, LKŽe Angaben, haltenytinas seine naujadaru: vaistėjimas S. Dauk → 1 vaistėti sr. vaistyti gydyti. LKŽe vedinys heilung gesetzt als lebisches sprach Wort iliustracinis Satzys aus Sintautų (Šakių r.). Währendhalb gehimas fixiert Frydricho Kur- 175Terminologie | 2015 | 22 šaičio lietuvių–vokiečių kalbų žodyne (1883) ir Jurgio Šlapelio lietuvių ir rusų kalbų žodyne (Vilnius, 1921). Gausu mit verschiedener Arten Schmermo didelio, nesmarkaus, aber austiso, aštraus und kt. jautimu related namensinigung: Bol, <...> skaudiemas16, swembimas ~ skauderung, svembimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. ból, mas, liet. skaudėjimas,skausmas; Bołaczka, skaudieimas, gielimas ~ skaudėjigėlimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. bolączka, liet. skaudulys, opa; Bolenie, gielimas, skaudieims ~ gėlimas, skaudėjimas S. Dauk i 94, plg. SJP 1 187(35): bolenie, ia, n. nenutrūkstamas, tolydinis schuderung, Schmermas; Boleść, -ści. f. <...>, skaudièjimas, <...>, gièlimas ~ skauderung, gėlimas i 20, plg. LLKŽLal 10: lenk. boleść, liet. sopulys; Doleganie, swębimas, skaudieims ~ svembimas, skaudėjimas S. Dauk i 145, plg. SJP 1 476(72): doleganie nepaketchiemer Schmerz; Guzowatość, skaudulawimas, <...> ~ skauduliaerung S. Dauk i 228, aber plg. LLKŽLal 44: lenk. guzowatość, liet. gumbuotumas. LKŽe Daten, skaudigung wird verwendet im ganzen Land, svembim fixiert Kvėdarnoje (Šilalės r.), Salantuos (Kretingos r.), gėlims ėriškiuose (Panevėžio r.), Papilėje (Akmenės r.), Kuktiškėse (Utenos r.), Pociūnėliuose (Radviliškio r.). Skauduliaerung ist Antano Lalio litauischer und engliischer Sprachen Wodyno (1915) vedinys, aber skauduliert aptekti skauduliais ist aus lebosios Sprache. Keli sąmonės verekimo, leipimo Bedeutung turintys Nameninimi: Mdlenie, alpimas ~ alpimas S. Dauk i 361, plg. LLKŽLal 84: lenk. mdlenie, reg. alpimas; Omdlewawanie, <...>, alpulawimas ~ alpuliaerung S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, vok. ohnmächtig werden, in Ohnmacht fallen, rus. обмереть. LKŽe alpimas eingefügt als Fr. Kuršaičius litauischervokieischer Sprachen Wodyno (1883), J. Šlapelio litauischer und rusischer Sprachen Wodyno (1921) und L. ivinskio raštų Wodis, alpuliaerung nefiksuot, aber veiksmajodis alpuliovati ist lebosios Sprache Wodis. Atskirą grupelę bildet vediniai, einnamijantys verschiedene mit Gehkinim verbundene ungalavimus: Blucie, wiemimas ~ vėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. blucie, vok. das Erbrechen, das Brechen, rus. blлеванie; Blwanie, wiemimas ~ vėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. bl, vokwanie. das Erbrechen, das Brechen, rus. blлеванie; Dyarija, -rij. f. Widŭriāwimas, <...> ~ viduriaerung i 59; Laksowanie, trijdimas ~ triedimas S. Dauk i 326, plg. SJP 2 586(73): laksowanie vidurių paleidimas, 16 Wort taisytas. Turbūt gewählt zu schreiben skaudieims S. Dauk i 95. 176 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio polkųlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba viduriaerung, tryda; Rzyganie, raugiejimas ~ raugėjimas S. Dauk iii 82, plg. SJP 5 201(26): lenk. rzygać ob. rzygnąć raugulys, erscheūgimas, rus. ryg nuť, ryгать, рветь, рвать, вырвать, but plg. LLKLŽal 219: lenk. rzyganie, liet. vėmimas; Rzygnienie, ziauciojimas, wiemimas ~ žiaukčiojimas, vėmimas S. Dauk iii 83; Womitowanie, wiemimas ~ vėmimas S. Dauk iii 258, plg. LLKŽLal 282: lenk. womitować, liet. vemti, LLKŽVaitk 878, 905: lenk. womitować psn. wymiotować, liet. vemti. LKWe vėmimo vartosenes saknissen gegebenta aus Grūžių (Pasvalio r.), Girdiškės (Šilalės r.), Varnių (Telšių r.), Raudėnų (Šiaulių r.), Varėnos, Smilgių (Panevėžio r.), Kupreliškio (Biržų r.), Salamiesčio (Kupiškio r.), Pakvimo aus Kražių (Kelmės r.), Rozalimo (Pasruojo r.), Armoniškių (Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija), Mažeikių r.), Pivaši (Alytau r.), Sedėnos, Druskin. Das Wort triedimas gegebener iliustracinis Satz aus Vytauto Vitkausko Nord rytų dūnininkų šnektų wodyno (Vilnius, 1976), und raugėjimas eingeschrieben aus Kuršėnų (Šiaulių r.) und Vabalninko (Biržų r.). Vedinischer žiaukčiojimas vartosenes sakinių nepateikta, jedoch veiksmažodis žiaukčioti pykinant mit garsu thatsytis verwendet wird überall krachte. Nemažai Atätigungsorganen-Störungen einvardijančių vedinių: Dyszenie, -nia. n. Dùsāwimas, dusièjimas, <...> ~ dūsavimas, dūsėjimas i 61, plg. SJP 1 587(85): lenk. dyszeć, vok. athmen, Athmen hohlen, rus. дишать, LLKŽLal 28: lenk. dyszeć, liet. kvėpuoti, alsuoti, LLKŽVaitk 108: lenk. dyszeć, liet. 1) schėpuot, alsuoti; Kaszlanie, kosiejimas ~ kosėjimas S. Dauk i 272 Kaszlanie /. Kòsiejimas ~ kosėjimas i 106, plg. SJP 2 331(42): lenk. kaszlanie, ia, n., vok. das Husten; Kichanie, cziaudieimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKŽLal 57: lenk. kichanie, liet. hierudigung; Kichnienie, cziaudiejimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKVaŽitk 184: lenk. kichnięcie, reg. nusičiauderung. LKZe Daten zeigen, dass gesprochene vediniai sind aus leblicher Sprache: Düsauens sunkaus Atempaßens iliustracinių vartosenes Saknungen nicht angeführt, doch Geschmažodis dūsauti kvėpuoti (ppr. Debe schwerlich) solcher Saknungen eingeschrieben ist aus Alovės (Alytaus r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Azierkų (Gardino r. und sritis, Baltarusija), Dämpfung sunkus kvpa Šatėse (Sku), Kos kraščiuose (Anygi r.), Debeilamp (Pudane r.), Kos ėkšiuose (Marijolės r.). und noch ein paar pawienien der zu Maßnahmen, vyksmä, processen und būsenen semantische Gruppe zugetragenen Begriffsnamen: Babienie -a. n. <...>, im dini mas -a, w. ~ gimdinimas i 8, plg. SJP 1 39(15): lenk. babić, rus. Babni chać; Sztuka babienia, vok. die Hebammenkunst, rus. повивальное искус- 177Terminologie | 2015 | 22 stvo, poвой; Nauka babienia; Choroba, -y. f. <...>. sirgìmas, -a. w. ~ sir gimas się i 29, plg. LLKŽLal 14: lenk. choroba, liet. liga; Poceniesię,prakajtawimas~ prakaitavimas S. Dauk ii 255, plg. SJP 4 193(25): poceniesię ob.17 pocić prakaituoti, LLKŽVaitk 447: lenk. pocenie się, liet. prakaitauens; Poiii 39, plg. ziewanie,żiowawimas~žiovavimas S. Dauk ii 343, plg. LLKŽVaitk 524: lenk. poziewanie, liet. žiovavimas; Ropienie,pulojimas~pūliojimas S. Dauk LLKLŽal 207: lenk. ropienie, liet. pūliaerung. LKŽe Wortes Syrgim vartosenes Sakinien gegebenet aus Veiviržėnų (Klaipėdos r.), Laukžemio (Kretingos r.), Kaltanėnų (Švenčionių r.), Žarėnų (Telšių r.), Vainuto (Šilutės r.), Ramygalos (Panežio r.), prakaitavimo aus Pociškiūnėlių (Radvilio r.), žiovov aus Kuršėnų (Šiaulių r.), Daukavimo (Marijampolės r.). Obwohl pūliojim unfiksiert ist, jedoch lebhojoje Sprache bekanntes Geschmawodis pūlioti pūliuoti (Kvėdarna, Raudėnai). Gimdinimas Wodyne nerfunden, taigi könnten sein L. ivinskio neueradaras. vor ausdėlinių ursprünglichen oder ausvestinių (priesaginių) veiksmažodžių ausii 219, plg. SJP 3 635636(8081): ozdrowieć sustiprėti po vestų priesagos -imas vedinių žymiai mažiau. Minėtini S. Daukanto žodyne su gijimu susiję pavadinimai: Ozdrowienie,pagijimas~pagijimas S. Dauk Krankheit, LLKŽVaitk 402: lenk. ozdrowienie, liet. ausheilung, geselligung; Wyzdrawienie, iszgijimas ~ ausgijimas S. Dauk iii 302, plg. SJP 5 655(81): wyzdrowieć visiškai pasveikti, LLKŽVaitk 922: lenk. wyzdrowienie, liet. bescheiden, begijimas, die bekannt sind aus lebosios Sprache des Wortes pagijimas iliustracinis vartosenes satys eingeschrieben in Naujamiestyje (Panevėžio r.), o ausgijimo du vartosenes sakiniai fiksuoti aus Šačių (Skuodo r.), Skirsnemunės (Jurbarko r.). L. ivinskis stellte skausmo neuftimo Konzept das reiškierende Wort Bezbolność, -ci. f. <...>. neskaudiejimas, -ma. w. ~ neskauderung i 12, plg. SJP 1 75(21): bezboligkeit, ści, . neschadigung. Skaudigung breiti lebooje Sprache bekanntes Wort (LKŽe). Nemaža sąmonės netekimo, leipimo bedeutung führenden Namen: Omdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk ii 192, plg. LLKŽLal 128: lenk. omdlenie, liet. apalpimas; Omdlewawanie, nualpimas, <...> ~ nualpimas S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, rus. обмереть, vok. ohnmächtig werden, in Ohnmacht fallen; Pomdlenie, nualpimas ~ nualpimas S. Dauk ii 298, plg. LLKVaŽitk 483: lenk. pomdleć, liet. 1) nualpti; nusilpti; Zamdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk iii 328, plg. SJP 6(ii) 17 Obacz, sieh. 178 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkųlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba 816(102): zamdlić „alpti“; Zemdlenie,nualpimas~nualpimas S. Dauk iii 356, plg. SJP 6(ii) 816(102): zemdlenie bejėgiškumas, silpnybė, mangalia; silpnumas, LLKVaŽitk 973: lenk. zemdlenie, liet. apalpimas. LKŽe apalpimas erzählt aus Juozo Tumo-Vaižganto Schriften, und nualpimas aus Kupiškio. Noch eine vedinių grupelė mit rega und ihren disturimais verbundene benennungen: Oslepienie, apjakimas, apjakinimas ~ apjakimas, apjakinimas S. Dauk ii 207, plg. LLKŽLal 152: lenk. oślepienie, liet. apakimas, aklybė; Oslepnienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk ii 207; Zaslepienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk iii 341, plg. LLKŽLal 313: lenk. zaślepienie, liet. apakimas, aklumas. LKŽe apjakimo aklumo vartosenen Satz erzählt aus Pilviškių (Vilkaviškio r.). Derweil vedinys apjakinimas apakinimas angegeben als K. Sirvydos Wodyno und P. Ruigio litauischenvokiechischen und vokiechischenlietuvian Sprachen Wodyno (1747) Wort, doch Wirkmajor apjakti apakti ist lebisches Sprachenwort LKŽe vartosenen Sakinių eingeschrieben aus Liškiavas (Varnosė r.), Krosnos (Lazdijų r.), Kuktiškių (Utenos r.), Skirsnemunės (Jurbarko r.), Salantų (Kretingas r.). Feuerzufälligkeit; ėmimo karščiuoti Konzept zu S. Daukantas nannte zwei Worten: Zapalanie, zapalenie, uzkurimas, użdegimas ~ zakūrimas, entzündimas S. Dauk iii 332, plg. LLKLŽal 309: lenk. zapalenie, liet. entzündung. LKŽe Wort zaskūrimas medizinine Bedeutung unfiksiert: zaskūrimas → 1 zürt 1. anzünden, einzünden feuern, aber 1 zu zünden 5. umfasst Krankheiten, Fieber; fürgatti: und den Kopf zakūrė (karštis apėmė) Lp. | refl. : Kad schikkūrė Auge, dass ėmė skaudėti P.Aviž(Prnv). Traškanas gleivinges, fürsikürsten Fällen gausias P.Aviž. Antrische iritai zassikuria aus anderen augies Krankheiten P.Aviž. Užsikūrus Kopf heißčiu, sogar dega Ds. 1 Zündung 2. → zünden 6. Auszusetzen Fießį; karščiu imtioti: Sąnarien entzündung DŽ. Ans starb Lungenentzündung Vvr. Akių gleivnisentzündung häufna kaime liga rš. Bejosentzündung nicht neina Vlkv. Daher enthalten iliustraciniai vartosenos sakiniai bezeugt, dass beide Wörter sind aus lebosios Sprache. Mietas mit infekcinischen (1), chirurgischen (2), nervü (3) und Kehkles (4) Krankheiten verbundenen Erkrankungen Namen von: (1) Influencija. Pipùlimas nuog kō ~ pripŕuolimas i 99, plg. LLKŽLal 48: lenk. influenca, liet. (med.) irmėdė; Oszalenie, pasiutimas ~ pasiutimas S. Dauk ii 213, plg. SJP 3 617(78): lenk. oszaleć, vok. närrisch werden, verrücht werden, rasen, rus. одурть, ряхнуться, LLKŽLal 134: lenk. oszaleć, liet. patrakti, pasiusti, LLKŽVaitk 398: lenk. oszaleć, liet. pamišti, aussikraustyti aus proto; pasiusti; Wsciekłość, pasiutimas ~ pasiutimas S. Dauk iii 185Terminologija | 2015 | 22 -yba. Ein Beesagas -yb Eigenschaftenname, dessen Grundwort ein einfacher qualitativer Eigennamed lebend ist, entdeckt S. Daukanto Wörterbuch: Ƶycie,gywyba,<...>~gyvyba S. Dauk iii 380, plg. LLKŽLal 330: lenk. życie, liet.gyvata,gyvastis, LLKŽVaitk 1008: lenk. życie, liet. 1) gyvybė. Tai žodis, bekannt aus lebosios Sprache hauptsächlich vartosenes Sakinių angegte aus Zemaičių (Salantai (Kretingos r.), Mosėdis (Skuodo r.), Šatės (Skuodo r.)). -ysta. S. Daukanto žodyne fiksuotas priesagos -ysta vedinys Felczerstwo, kraulejdysta~krauleidysta S. Dauk i 188. Jis, kaip ir aptartasis krauleidystė, wahrscheinlich S. Daukanto geschaffen. Der Unterschied ist, dass dieser Beansagas vedinys hat eine andere felčerio amato Bedeutung. Wie schreib G. Subačius in seinem Studio, neaišku, wie S. Daukantas trennung Preysagas -ysta und -ystė (plg. krauleidysta und krauleidystė); vielleicht er soviel und fühlte weniger produktivvios -ysta einzigartiginum (Subačius 1993: 178179). 1.1.4. VeiKėJ iR VeiKSMAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi Es sind solche aus Geschmaezodzungen zu daiktavorzii, die markieren Handlungskraftäją oder Zustandos eryrėją (normalerweise lebü beingität, meistens persönheit), aber können markiert und ohnewie eine Wesenheit, daiktä oder andere Sache (zr. DLKG 2006: 104; Ambrazas 1993: 112). Das ist eine von seltsamsten altesten Darbietungskategorien (žr. Ambrazas, im selben). -ėjas, -ėja. Trys mit Preesage -ėjas, -ėja machen veiksmažodinės Eigenschaften Halters Namen finden S. Daukanto und L. ivinskio Wörterbüchern; nur bemerkenswert, dass L. ivinskis, gegensatzlich als S. Daukantas, greta mänriškosios giminės vedinio präsentierte und moteriškosios giminės galūnę: Cirulik, ka. m. <...>. Sku tièjas, -a. w. ~ skutėjas, skutėja i 36, plg. LLKLŽal 17: lenk. cyrulnik, liet. barzdaskutys, SJP 1 342(57): lenk. cyrulik, a, m. išorinių ligų, žaizdų ir kt. gydytojas, vok. der Wundart, der Chirurgus, Chirurg, rus. cyryulnikъ, chirurggъ, lkarъ, rudometъ. Lebvojoje Kalboje cyrulik golibroda barzdaskutys, vok. der Barbier, zr. LKŽe: skutėjas, -a barzdaskutys; Lekarz, wajstiejas. <...> ~ vaistτής S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. lekarz, a, m., kuris gydo, vok. der Art, rus. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. lekarz, liet. Arzt, LLKŽVaitk 231: lenk. lekarz, liet. Arzt. LKŽe Wort skutėjas barzdaskutys gesagt aus Fr. Kuršaičio lietuviųvokiečių kalbų žodyno (1883), M. Niedermanno, A. Senno, F. Brenderio und A. Salio lietuvių rašomosios kalbos žodyno (19321968), o du vartosenos 186 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkųlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba sakiniai aus L. ivinskio raštų und Patarlių i priežodžių (Vilnius, 1958). Vaistėjas gydytojas in LKŽe eingeschlossen aus S. Daukanto Schriften und Zeitraščio Tėvynės sargas (Tilžė, 1901). Vedinį skutėjas reikėtų plačiau paaiškinti. Tiek leksine, tiek darybine reikšme dieses Wort hat nichts mit medizin zu tun. Damit zu motivieren seine Zuschaufung zu medizin Leksikos, braucht man sich auszustellen litauischen medizin historischen Fakten. Die ersten dauerhaft lebenden Lituanien diplomiotierten Ärzte medizin daktarai erschienen nur XV a. Ende. Außerdem, sie waren nur interne Krankheiten ärzte, denn jener Zeiten in Universitäten chirurgien nemoketen, sie sie nicht kannten und nepraktikaven. auf diese Weise für diplomierten medizin daktarų Aktivitäten Grenzen blieb alle äußeren Krankheiten. Letztlich aus undiplomierten Arztjaujantenigen waren prasimušę barzdaskučiai20, die langsam ihrem Specialiby passierko chirurgie. historischen Quellen werden sie erwähnt seit XVi a. anfang. Lituanien wirkete barzdaskučių cechai (Vilniuje, Kaune und Klaipėdoje). Barzdaskučių medicininä Aktivitäten war sehr breit. Sie statė taures, Klismas, berešė bonias, masžuodava ligonius, nuleisdavo bluwe, kirpo und skuto Menschen, tvarstė und behandė jähdar, opas, opferdavo pūlinius, behandydava ausnirimus, kaulų lūžius, auch ampuodava galūnes, behanddavo dantis, traukė venerines ligas, teiludavan in gerichtern als medizinische Experten. Didesnę Arbeitteil sie arbeiteten in ihren Arbeitstuvungen, so genanntensiemi oficinos, jedoch nevengten Arbeit und gatvėse, aikštėse, turgavietėse. Barzdaskučių namus merkklino barzdaskučių cecho emblema varinė lėkštė, kabinama auf ilgo strypo über haus durų. Barzdaskučių cecho Aktivitäten XViXVIII a. im Leben der Stadt war sehr wichtig. Sie waren die Einzigen, galėję helfen istikus traumai oder susirgus (žr. Lelis 1960: 118124; Jasaitis 1974: 6471; Bagdonavičius 1988: 33-37; Sasnauskas 2000: 39). -tojas, -toja. Mit dieser Zusage auszuführen vediniai begleitet Personen. Das sind nur rieji Charakterennamenime. Wodynen sind fast alle sprachamosios Preesagas vediniai sind Behandlung specialististo (lot. medicus) Namenin: Doktór, -a. m. Gʼìditojas, -ja. w. <...> ~ Arztjes, Arztja i 48; Doktor, Arztjas. <...> ~ Arztjes S. Dauk i 145, plg. LLKŽLal 22: lenk. doctor, liet. daktaras; Arzt, LLKŽVaitk 91: lenk. doktor, liet. 2) schnek. daktaras, Arzt. Doktorka, Arztja ~ Arztja S. Dauk i 145; Lekarka, wajstytoja ~ vaistytoja S. Dauk i 332, plg. LLKŽLal 75: lenk. lekarka, liet. Arztja, LLKŽVaitk 231: lenk. 20 Lietuvos medicinos istorijos tyrinėtojų artikeliuose, be barzdaskučių termin, dar vartoti terminai cirulnikai,cirulnykai,bolberiai,barberiai,chirurgai-cir(i)ulnykai,pirtininkai-cir(i)ulnykai,barzdaskučiaichirurgai, kraujalaidžiai. 187Terminology | 2015 | 22 lekarka, liet. 1) Arztin; Lekarz, <...>, Arzt ~ Arzt S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. lekarz, a, m., kuris gydo, vok. der Art, rus. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. lekarz, liet. Arzt, LLKŽVaitk 231: lenk. lekarz, liet. Arztjes; Ozdrowiciel, Arzt ~ Arzt S. Dauk ii 219, plg. SJP 3 635(80): lenk. ozdrowiciel, a, m. kuris ausgildo, wiederina gesundheit, vok. Gesund dermacher, LLKŽVaitk 402: lenk. ozdrowić, liet. aushältigen. LKŽe angegebener einer Wortes Arztjes vartosenes Sentynys aus ėriškių (Panevėžio r.), und vaistytojo vartosenes Sakinien aus lebosios Sprache nepateikta, nur aus senųjų und spälesnių Schriftnissen Quellen. -klė. Dieser Anhang DLKG ist eingetragen als nichtarioji Anhang der sprachamosios vedinių Gruppe (DLKG 2006: 111). Wodynen gefundener einer mit Preesaga -klė von erstigem veiksmažodžio trunten ausgeleitetes veiksmažodinės besonderheiten hartiges Namens: Czeluść, -ści. f. Gèrkliē, iēs. m. ~ gerklė i 38, plg. LLKŽLal 18: lenk. czeluść, liet. žandikaulis; nasrai, LLKŽVaitk 73: lenk. czeluść, liet. 2) prk. nasrai, žiotys; Gardło. Gérkliē ~ gerklė i 76, plg. LLKŽLal 37: lenk. gardło, liet. gerklė, LLKŽVaitk 132: lenk. gardło, liet. 1) gerklė, ryklė; gerklos; Krtań, gérkle ~ gerklė S. Dauk i 311, plg. LLKŽLal 68: lenk. krtań, liet. stemplė, gerklė, LLKŽVaitk 216: lenk. krtań, liet. anat. gerklos, zr. LKŽe: Gerklė 1. priekinė Nackenteil (pharynx, larynx, trachea) (aukštaičių und zemaičių verwendetes Wort). -ulys -ulis, -ulė. Diese Preßagas tätigmažodinės Eigenschaften Hälters Namen benennen häufiger Bevius, Pflanzen oder einfach Sachenus, und Personenis bezeintys vediniai sind etwas selteneren (DLKG 2006: 108). recheramu in Wörterbüchern gefunden nach einem Personennamen mit beiem Preissagen, nur L. ivinskio noch angegeben und moteriškosios giminės galūnė: Osesek, osysek, żindulys. (wajkas) ~ žindulys S. Dauk ii 205, plg. LLKLŽal 132: lenk. osesek, liet. žindomas kūdikis, LLKŽVaitk 393: lenk. osesek, liet. 1) žinduklis; Ciało, -a. n. <...>, nuòmirūlis, -lia. w. lé, -les. <...> ~ nuomirūlis, nuomirūlė I 32 numirėlis, -ė, plg. SJP 1 288(47): lenk. ciąło ciąło bez duszy, martwe, umarłe trup, vok. der Leib, der Leichnam, die Leiche, rus. νεκвецъ. S. Daukanto Wodyno vedinis grundleginis Wort ist nepriešdėlinis negalininkinis veiksmažodis žįsti, und L. ivinskio Wodyno vedinis priešdėlinis negalininkinis veiksmažodis umirti. LKŽe žindulio žindomo vaiko vartosenas Sentyns verschrieben Ratnyčioje (Varėnos r.), und nuomirulio numirėlio vartosenas Sakinien gegebenet aus L. ivinskio schriften und A. Juškos wodyno. Semantisch betrachtet gehören vediniai mit medizin verbundenen Personennamen Gruppe. 188 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio polkųlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba -ėlis, -ėlė. Taiti selbst ryškioji veiksmažodinės Eigenschaften harėtojų nimų priesaga, savo darumu žymiai pralenkianti visas kitas šios rūšies vedinių priesagas.“ Šios priesagos pavadinimai paprastai žymi asmenis ir pavadituri menkinamąją významnost (DLKŽ 2006: 105). Tiriamu-Wörterynen zwei mit sprachamamja Preisaga auszuführen vediniai haben minėtosios Bedeutungen. S. Daukanto wörterine angegebene vedinys zeichnet Person einen, sergenden katalepsie: Kataleptyk, apmirielis ~ apmirėlis S. Dauk i 272. Er gemachtet aus Vordällig erstiginem negalininkinischem Geschmazwords apmirti. Bekannter aus lebosios Sprache, jedoch gesprochenja Bedeutung LKŽe dieses Wort nefiksuot. Ausscheidig abtartinas L. ivinskio wodyne gegebener vedinys mit Befassung -ėlė: Chyragra, -gry. f. <...>. Gìŕźieliē, -es. m. <...> ~ grižėlė i 31 (MedŽ lot. chiragra, liet. chirarga, plaštakų podagra), plg. SJP 1 282(46), 240(41): ragra ob. chiragra, y, ., „rankų laužymas“. Vediniai su šia priesaga sudaro lyg ir atskirą darybos tipą. Jie turi vien moteriškosios giminės formas. chyDarybo gegenüber vom Beifall -ėlis vedinių beifagos - vedėlėiniai unterscheidet sich dadurch, dass es auf nepriešdėliniais veiksmažodžiais beruht (DLKG 2006: 105 106). Vedinys ist ligü semantische Gruppe Naming, ihm eingefährtet handü sausgėla. LKŽe Wort grižėlė erzählt als rašytinių šaltinių (Dionizo Poškos raštų, autoriaus, lebusio 18211880 m., handraščio) Wort. -tinė. Priesagos -tinė vedinys giltinė, verwendet in vielen XViXVii a. Raštų (žr. Ambrazas 1993: 128), rastas und S. Daukanto Wodyne: Smierc, giltine, <...> ~ giltinė S. Dauk iii 123, plg. LLKLŽal 230: lenk. Tod, liet. Mortis, LLKŽVaitk 779: lenk. death, liet. mirtis. LKŽe giltinnen mirties vartosenos sakinių., gegebenet aus Merkinės (Varėnos r.), Baisogalos (Radviliškio r.), Keturvalakių (Vilkaviškio r.) Kvėdarnos (Šilalės r.), Sasnavos (Marijampolės r.), Šimonių (Kupiškio r.). Menėtinas einer von abgeleitetem galininklichen veiksmažodžio behandeln mit Preesaga -tinė zusammengesetzter veiksmažodinės eigenschaften harėtojos benennung, signierend Behandlungs wissenschaft: 2 Doktorstwo, -an. Gʼīdʼitíné, -nes. m. <...> ~ gydytinė i 48, plg. LLKŽLal 22: lenk. doktorstwo, liet. daktarybė, LLKŽVaitk 91: lenk. doktorstwo, liet. 2) sen. Arztes Pflichten. Dieser vedinys LKŽe unfiksuot, taigi könnten sein L. ivinskio neueradaras. -uvis. Diachronische Wörter der Darstellung hinsichtlich Präseagas -uvis vediniu kann angesehen werden liežuvį (lat. lingua), zusammengesetzt aus einfachem veiksmažodžio liežti: Język.Lieżŭwis~liežuvis i 97, plg. LLKŽLal 53: lenk. język, liet. liežuvis, LLKŽVaitk 170: lenk. język, liet. 1) liežuvis. Šis žodis vartojamas visoje Lietuvoje. 189Terminologie | 2015 | 22 1.1.5. NARDAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi Das sind solche aus Eigennamen oder Daiktavordzen mit verschiedenen Zufällen zusammengestellte Daiktavordze, die markieren Personį, Leben, Wesenheit oder Daiktäu nach irgendeiner eigentlichen Besonderheit (DLKG 2006: 113, breitere Amb. žrrazas 2000: 113). Sauliaus Ambrazo bemerkėjimu, es ist die am häufigsten litauensischen Sprache vardažodinių daiktavardžių darybos Kategorie (Ambrazas 2000: 113). -inis, -inė. litauenschen gespräche daiktavardėdami eigennamen mit dieser beansaga oft bekommt eigenschaften halnehenders bedeutungen. Dieses Werkes Types vedinių befestigt schon XViXVii a. schrift. in (Ambrazas 2000: 145). Minėtinas sudaiktavardėjęs hyriškosios giminės priesagas -inis vedinys S. Daukanto wortene: Lasota, kruminis ~ krūminis S. Dauk i 329 (?) krūminis dantis (MedŽ lot. molaris, liet. krūminis (dantis)). Auch in diesem Wörterbuch angegeben und moteriškosios giminės preesagas -inė vedinys Piers, <...>, krutine ~ krūtinė S. Dauk ii 240 (žr. Skardžius 1996: 264), der verbreitetęs von schštijs anhalts (Ambrazas 2000: 145), plg. SJP 4 105(14): a) latiori sensu pierś, piersi kūno Teil zwischen Hals, Schonų und Bauwo, LLKŽLal 143: lenk. pierś, liet. krūtinė, LLKŽVaitk 429: lenk. pierś, liet. 1) krūtinė. Semantiniu hinsichtlich gehören beide Wörter organen (virškinimo und atėpavimo) namensnimų Gruppe. O Wort krūtinė (lot. pectus) ist noch und Körperteilen semantische Gruppe Liemuo pogrupio Krūtinė Benennung. Wie und schon menėti Anatomiebegriffs benennungen gerklė, ližuvis, lettereji du vediniai sind auch auch lebosios Sprache Wörter. LKŽe angegeben ein Wortes krūminis vartosenes Sentys aus Sudeikiä (Utenos r.), a krūtinės anatomine Bedeutung von vartosenes Saknissen nefiksuota (meistens aus grožinės litauensischer Literatur), jedoch Abkürzungen unteraičių šnektų: Salantai (Kretingos r.), Mosėdis (Skuodo r.), Alsėdžiai (Pėslung r.), Upyna (Šilalės r.). -läs. S. Daukanto Wörterine gefundenes einer Preesagens -lės vedinys sehr gefährlicher ūminės infektionierer Krankheiten (lat. variola Me ii 213), welcher charakteristisch Fießiaufnahme, Organismus vergiftijmung und ausbėrimas, benennung: Ospa, rauples ~ rauplės S. Dauk ii 209 raupai, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, liet. rauplės, LLKŽVaitk 395: lenk. ospa, liet. 1) Raupai, rauplės; 1 Pierzchnice, rauples ~ rauplės S. Dauk ii 241, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, liet. rauplės. Pranas Skardžius ist markiert, dass mit dem Befangenheit -lė hauptsächlich sind gebildet Vermögmines Daiktavardžiai, ein anderes dieser Befangenheit daiktavardis yra konkrečios reikšmės – reiškia įvykio ar veiksmo rezultatą, įrankį ir kt. zeichnet lebend Wesenheiten, aber hauptsächlich Befangenheit -lė vediniai (Skardžius 1996: 169). Kalbamosios anesagas vedinių būry in seiner angegeten 190 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkųlietuvių ir        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba vedinys rauplės. Diese Liga wird so genannt im lebendigen Sprach […] LKŽe hauptsächlich vartosenen Beispielen aus Žemaitija: Užvenčio (Kelmės r.), (Šilutės r.), Papilės (Akmenės r.), Nemakščių (Raseinių r.), Upynos (Šilalės r.), Gegrėnų (Plungės r.), eržvilko (Jurbarko r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Vainuto einer aus Aukštaitijas Šunskų (Marijampolės r.). -lis. Dwejopai könnte man behandeln sein lebosios Sprache Wort Finger auf rojo geschnario obenutlichen Teil Benennung krumplis (MedŽ lot. condylus, let. krumplys (kaulinis Auskißim Knoulo gale)), der gefunden wird S. Daukanto Wodyne: Kolano, krumplis. <...> ~ krumplis S. Dauk i 288, aber plg. LLKŽLal 61: lenk. kolano, liet. kelys, LLKŽVaitk 192: lenk. kolano, liet. 1) einige. Synchroniisch betrachtet, es wäre ein einfacher Wort, jedoch Pr. Skardžius darin ausschließt Präsesagą -lis. Dann was doch der Grundwort dieses vedinis? Könnte sein und daiktavardis krumpis dantelis, auskarpa (tollem Fall gehört dieses vedinys gehörytų vardažodliche Eigenschaften behältern Kategorie), und veiksmažodis krumpėti iškarpyti auskarpas, dantelis (dann gehört dieses vedinys der Wirkungsergebata Kategorie) (žr. Skeliusardžius 1996: 168). Straipsnyje er gilt von daiktavardjies ausgestu vediniu. LKŽe Wortes krumplys piršto zweiters Geschnarios Oberutliche Teil vartosens Sakinių hauptsächlich eingeschrieben aus Aukštaitijos: Daukšių (Marijampolės r.), Užpalių (Utenos r.), Pociūnėlių (Radviliškio r.), Kaniavos (Varėnos r.), Liškiavos (Varėnos r.), Smilgių (Panevėžio r.), Pušaloto (Pasvalio r.), Molėtų und einer aus Žemaitijos Barstyčių (Skuodo r.). -onis. Ein Besonderheitenhaltiges Namen (sergantis Person, lot. patiens) gemachtet mit dieser Beesage aus daiktavardžio liga: Pacyent, ligonis ~ ligonis S. Dauk ii 221, plg. LLKŽLal 136: lenk. Patienten, liet. ligonis. Das Wort weit verbreitetes schon XVi a. (Ambrazas 2000: 164), bekannt aus lebosios Sprache vartosenos sakiniai aus Aukštaitijos: ėriškių (Panevė ržio.), Taujėnų (Ukmergės r.), Rokiškio, Vištyčio (Vilkaviškio r.). -ūnė. Hier erwähėtin allgemeinis Eigenschaftturnehmern Benennung Handes Kaulų sąnara per Handes mitturį (lot. cubitus): Łokietek, ałkune. <...>. Łokietki, łokcie, ałkunes ~ alkūnė, alkūnės S. Dauk i 341 (žr. Ambrazas 2000: 159), plg. LLKŽLal 78: lenk. łokieć, liet. alkūnė, LLKŽVaitk 246: lenk. łokieć, liet. 1) alkūnė. Dieser vedinys ist diachronische Wörter darybos Objekt, denn sehint synchroniisch er pasidaręs darybiisch neskaidomas (Urbutis 2009: 42). Sprachliches Körperteilnamens rankos Kaulų sąnaros per handes mitturį Bedeutung in vartosenes sakinių eingeschrieben aus Panevėžio, Grūžių (Pasvalio r.), Skaudvilės (Tauragės r.), Pušaloto (Pasvalio r.). 191Terminologie | 2015 | 22 -ungis. istorinės žodžių darybos tyrinėtojas S. Ambrazas kalbamajai darybos kategorijai priskyrė ypatybės turėtojo pavadinimą Kaduk.Mieszłùn gis. <...> ~ mėšlungis i 101 (MedŽ lot. spasmus, liet. spazmas, mėšlungis), plg. SJP 2 287(40): lenk. kaduk, a, m. 2) metamoji liga, vok. die schwere Krankheit, die fallende Sucht, morbus caducus, LLKŽLal 53: lenk. epilepsie, nuomaris, obwohl, kaduk, liet. (med.) nuomaras, LLKŽVaitk 172: lenk. kaduk, liet. 3) sen. andererseits, ihn beschrieben hat als neublaškias darybos vedinį (Ambrazas 2000: 149). LKŽe gegebenet iliustracinių vartosenos sakinių mit dem Wort mėšlungis aus Luokės (Telšių r.), Švėkšnos (Šilutės r.). Dieses Wort konvulsionen, spazmo, traukulio bedeutend bekannt ist Skirsnemunėje (Jurbarko r.), Vilkaviškyje, endriejave (Klaipėdos r.). 1.1.6. VeiKSMO ReZULTATO PAVADiNiMAi Dieser Darbietkategorien gehören veiksmažodiniai preesagų darybos daiktavardžiai, die markieren Wirkungsergebnis und Objekte (žr. DLKG 2006: 125; Ambrazas 1993: 86). -alas. S. Ambrazo mein'm, diese būdvardική preisaga ist eine von wichtigsten Maßnahmen der Tat von Aktionsresulten. Nemažai dieses Typs vedinių sind schon XViXVii a. Schriftten, besonders K. Sirvydo und Lexicon Lithuanicum Wörterbüchern (Ambrazas 1993: 99). Daher hier erwähėtiner S. Daukanto Wodyne angegebten Präsesagas -alas vedinys lichtlich gelsvo, manchmal orangžinio, amoniak kvapo schysčio, den ausschließt inkstai (lat. urina Me ii 330), benennung: Mocz, myźałaj ~ myžalai S. Dauk i 375, plg. LLKŽLal 89: lenk. mocz, liet. schlapumas, myžalai, LLKŽVaitk 276: lenk. mocz, liet. Schlapimas. LKŽe greta sein pažyma vulg. Subykiniu Bezug gehört er Organen und Flüssigkeiten Namens semantischen Gruppe und Urinimo Organen und Flüssigkeiten semantischem Subgruppu Nieren ausschiebam aus Organismo flistius, Urines Naming. LKŽe gegeben wird nur ein illustracinischer Satz mit diesem Wort mit aus Pociūnėlių (Radviliškio r.). -slas. Suvardine Eigensage gemachtes Handlungs Ergebnisses Naming rastas L. ivinskio Wodyne. Das ist leštinender ausscheidem tiesißer Darminhalt (lot. faeces Me i 366) Benennung: Chyl, chil. u. m. Mièszłas, -la. w. Atłajkaj widuriunse nuog wālgiŭ ~ mėšlas. Atlaikai mitturiichen nuog valgių i 31 (žr. Ambrazas 1993: 98), aber plg. SJP 1 281(47): lenk. 1 chyl, chil, u, m., Medic. chylus, skrandyje suvirškinto Nahrungs sultys, vok. der Milchsaft von den verbauten Speisen, zr. MedŽ lot. chylus, liet. chilas, pienischen sultys (žarnų limfa während Nahrungs rezorbcijos). Er bedeutet ischmatas und gehört 192 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkųlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba virškinimo organų ir išskyrų semantiniam pogrupiui. Wie gesehen aus dem gegebenen Beispiel, dieses Wort L. ivinskis noch breitere erklärte. LKŽe mėšlo išmatų vartosenos sakinių aufgeschrieben aus Linkuvas (Pakruojo r.), Liškiavos (Varėnos r.), eržvilko (Jurbarko r.), Rimšės (ignalinos r.), Gudžiūnai (Kėdainių r.), Šilalės, Salako (Zarasų r.), Sedos (Mažeikių r.), Gudelių (Marijampolės r.). 1.1.7. VieT PAVADiNiMAi Das sind Daiktavordzungen, die machen aus Daiktavordzungen, veiksmažodžių oder būdwardžių und markiert Platz nach ihr befindlichen Dingen, ihr in Durchführung eine Wirkung oder welche ihr eigenige Besonderheit. Berühmji Stelle kann sein und offene, und geschlossene. Spbamliche Bezeichnungen bilden eine Mittelgroßarbeitskategorie (DLKG 2006: 133). aus veiksmažodžių gemachtytus veiksmažodinius daiktavardžius S. Ambrazas nannte veiksmo Ortsnamen (Ambrazas 1993: 208). Ein solcher Name findetas L. ivinskio wodyne. -tuvė. Diese preesagas vedinys markiert Einrichtung, speziell vorgeseheną grundischem preesaginiu veiksmažodžiu sarginti prižiūrėti sergantį, slaugyti pasakytam veiksmui durchzuführen: Infirmacija. Sàrintŭwé. <...> ~ sargintuvė i 99, plg. SJP 2 206(29): lenk. infirmarya ob. chorownia sergančiųjų kambarys vienuolyne, vok. das Krankenimmer in den Klöstern, rus. Krankenница, врачебница, LLKŽVaitk 158: lenk. infirmeria, liet. psn. isoliatorius, medizinpunkte (kalėjime, vienuolyne, pensione, etc.). S. Ambrazas stellte, dass hauptsächlich Wirkungs Ortsnamen mit Befangenheit -tuvė ist K. Sirvydo Wodyne (Ambrazas 1993: 208). LKŽe Daten, dieses Wort könnte sein L. ivinskio neueradaras: sargintuvė žr. sargintinė gydykla: Jetzt ist kareivių sargintuvė (špitolė) iM1861,36. 1.1.8. ASMeN PAVADiNiMAi PAGAL PROFeSiJą Dieser Kategorie der Werbung zählen solche Diktaturwörter zu, mit denen sich eine Person nach ihrer Profession nennt (DLKG 2006: 137). Rasti zweier Voresagungen vediniai, padaryti aus grundlegenden daiktavardzungen, bezeinenden oder selbst Person verslą und arbeit, oder, häufiger, that Geschäfts und arbeit Objekt, Produkt, Uramü, Ort oder welches anderes für dem Geschäft und arbeit eigentliche Gegenstand (DLKG 2006: 137). S. Ambrazo Meinung nach, historisch gesehen Personen nach Beruf die Namen und vardazodliche Eigenschaften Halterern Namen zweckmäßig zu halten einer, t. i. vardazodliche Eigenschaften Halterer Kategorie vediniais und zu besprechen zusammen. Allerdings unterscheiden sich in synchronischen Wortmacherarbeiten Besonderheiten- 193Terminologija | 2015 | 22 bės Inhaltersnamen sehr natigen semantischen vedlichen Gruppen, eine von ihnen Personennamen nach Beruf (Ambrazas 2000: 113). Diesame straipsnyje remiamasi sinchroniniuose darbuose pateiktu kalbamųjų vedinių skirstymu. -inykas -inier. Das sind zwei desselben Zufalls Varianten. Sie selber darstellt sia ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga. Su ja tiek dabartinėje, tiek ir senojoje lietuvių kalboje dažniausiai daromi vediniai, žymintys profesiją. Daugiaudieses Typs vedinių befestigtet K. Sirvydo wörder (Ambrazas 2000: 118). Zwei mit Zufall -inykas aus daiktavardžių dantis und, höchstens, vaistis vaistas bilden vardažodinės besonderheiten harteiliger Nachnamen finden S. Daukanto Wörterbe: Dentysta, dąntinykas, <...> ~ dantinykas S. Dauk i 136 was heilt zähne, plg. LLKŽLal 20: lenk. dentista, liet. dantininkas, dantist, dantų gydytojas, LLKŽVaitk 82: lenk. dentista, liet. dantų gydytojas, zr. LKŽe: Zahnärzt 2. dantischer Arzt; Lekorob, wajstinykas ~ vaistinykas S. Dauk i 333, plg. SJP 2 617(78): lenk. lekorób, a, m. vaistininkas, vok. der Apotheker, siehe LKŽe: Apotheker 1. faistliche Arbeitnehmer, (Panevėžio r.) und Degučių (Zarasų r.). turintis farmacijos išsilavinimą, provizorius“, 2. „kas gydo žolėmis, žolininkas“. Žodis vaistinykas užrašytas iš Subačiaus (Kupiškio r.), Karsakiškio Obwohl die Variante dantinykas LKŽe nepateiktas (dantininkas aus lebosios Sprache), er, wie und vaistinykas, ist lebosios Sprache Wort (zr. Ambrazas 2000: 124125). L. ivinskio wordyne zu aptarter preesagas -inykas vedinių seinem darybine bedeutme schliejasi ein preesagas -ininkas vedinys Aptekarz -za, m. Wajstińīnkas a, <...> ~ vaistininkas i 5, plg. LLKŽLal 3: lenk. aptekarz, liet. vaistininkas, aptiekininkas, LLKŽVaitk 19: lenk. aptekarz, liet. vaistnehmer. LKŽe Daten, das Wort bekannt ist Jurbarke, Stakiuose (Jurbarko r.), Kartenoje (Kretingos r.), Vegeriuchen (Akmenės r.). S. Ambrazo teigim, Preesaga -ininkas wird jetzt nur verwendet unteraičių tarmėje und in einigen gretimos, hauptsächlich südlichen, vakarų aukštaičių šnektos. Visur anderur stattin ihr verwendetes Präsesaga -inykas. Allerdings früher preesagas -inykas areal war noch breiter sie hatte und südlicher zemaičiai. Priesaga -ininkas ziemlich spät paplito und nördlichen zemaičių patarmėje oder wenigstens ihrem Teil. Maneme, dass wegen alųjų Raštų Einfluss S. Daukanto in Schriftten auch preisaga -inykas herrscht. Allerdings kalbinink immer noch hält der Meinung, dass diese ansesaga zu diesem Zeitpunkt noch konnte sein verblieben und S. Daukanto gimtojoje nördlichen zemaičių patarmėje. S. Ambrazas behauptet, dass Priesaga -ininkas ist Priesagas -inykas Variante, erschienenes wahrscheinlich kuršių Sprachen oder einem anderen westlichen baltischen Arealo Dialekt (Ambrazas 2000: 124125). 194 Palmira Zemlevičiūtė SimonoDaukantoirLaurynoIvinskiolenkų–lietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba G. Subačiaus Studiums Angaben nach, in der gesamten unteraičių tarmėje bekanntam nur Variant -ininkas, -ė, jedoch S. Daukantas fast visur in seinen Schriftungen, taigi und größjame polkischenlietuvių sprach Wodyne, rašo -inykas, -ė. Tyr hatte meinem, S. Daukantą konnten beeinflussen anderer tarmių Fakten, jedoch dennoch größeren Einfluss ihm musste haben alte Schriftte K. Sirvydo und M. Daukšos veikala, denen auch auch gebrachte diese Beesaga. Matyt, S. Daukantas, verwendend seine Tarme nicht beingingą -inykas, -ė, sie wahrnahm nicht als anderer Tarmės preesagą, und als kuriaman gemeinsrines rašomosios litauensischer Sprache faktą (normą!). G. Subačiaus teigim, -inykas, -ė ist produktivste größte in polkischenlietuvieschen Sprachenwörterin (so wie und überall litauenschen Kalboje) Personenennamnungen nach Beruf zuesaga. Kurdandams dieser Anhängers vedinius, S. Daukantas hielte sich liaudiškos darybos Systeme (Subačius 1993: 165–166). Tabelle 1. Priesagų vediniai S. Daukanto und L. Ivinskio Wörterbüchern Darybos kategorie Darybos tipas S. Daukanto Wodyno vediniai (vnt.) vediniai (vnt.) L. ivinskio Wörterno Deminut- (ma i) yvai -elis, ljybiniai -elė 2 1 daik--ėlis 2 tawardžiaVeiksmų oder -ulis -ymas 5 pava--im- -ulys 11 8 abstrak- - ystė1 -smas 1 as 32 12 veiksmattai -inys Eigenschdinimai, žodžių 2 / aften pava--um3 abstrakas 8 vardažottai - 1 yba - 1 ysta dinimai, džių -ata -ystė 1 1 oder -ybė 2 Tächers und Wirk--ers besondern, -ėja 1 2 kleinodinės ypaty--tojas, -toja 3 2 bės -inykas -ininkas, -ysta, - -ungis, -ness, -kl, -ystė, -lis, -lės, -onis, -slas, -smas, -tinė, sicherschiedenen Eigenschaftenbenennungen, oder vardažodžių abstraktte, Personennamen nach Beruf. Dris Darybostypen (-ėlis, -ėlė, -ystė und -ulis, -ulė halteiligers pava--klė 1 1 dinimai -ulys -ulis, -ė 1 2 besonderheiten halteiligers -tojas, -tojas, -tuvė, -ulis, -ulys, -umas, -vis, -ūn, -u. Absoliuti meisten preesagų und Charakteren und veiksmažodinės Eigenschaften Halteiliger benennungen. -ulys) charakterisieren unterschiedlichen Daryboskategorien. Suesaga -ėlis, -ėlė -ėlis,-ėlė -tinė 1 1 -uvis 1 benamnime, vardažodines besonderheiten turėtojer benamnime, vedinių sind Handlungsbenennungen, oder veiksmažodžių abstraktta. Markiert weniger vardazodische Eigenschaften der Halter der Namen, sudaryta deminutivů (mažybinių daiktavardžių) und Akteuren und 1 wirkungsresultatas benamnimime, benamnimime und personenbenamninimas Preisujender Darybos-Typ Priesaga -imas. Weiterhin nach Häufigkeit umylyglich deminutyws (mažybinių daiktavardžių), Aktionsresultats und Ortsnamen sowie veiksmažodinės eigenschaften Halteilgerennnamen, mit Preesaga -ystė 1 201Terminologija | 2015 | 22 tybių pavadinimai, arba vardažodžių abstraktai, veikėjų ir veiksmažodinės Wirkungsnamen, oder veiksmažodžių abstraktů, und Eigenschaften Namen, oder vardažodžių abstraktů, und suesaga -ulis, -ulė -ulys Wirkungsnamen, oder pagal profesiją) priesagų vedinių. Jie sudaryti net su 28 priesagomis ar jų variantais (-alas, -ata, -ėjas,-ėja, -ėlis,-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė, veiksmažodních abstraktů, und Eigenschaften Akteuren und veiksmažodinės eigenschaften Halteilgerennnamen. S. Daukanto großen polkischenlietuviescher Sprachenwörter des Preesagens vednisse gerokai lenkt L. ivinskio lenkischenlietuviescher Sprachenwörter vednisse wegen begreifamas Gründen letzteres zugänglich nur überlebender handschriftlicher Wörterwörter Buchstazien AR. Vordėlių vedinių beides Wörterynen vergleichend selten. Vyrauja vordėlio pavediniai Ortsnamenime. Pauseniai vordėlių zair nevediniai. Galūnių vedinių būrys ist auch nicht gausus, obwohl vedinių zahlenmi nach vordėlių vedinius lenkt. Man kann sagen, dass in beidem Wörterbüchern galūnių vediniai pasiskirsteten apylygiai (vedinių Zahl 9 und 7). Kalbamische vediniai gehören vierem Darbietkategorien es sind Handlungsbenamungen, oder veiksmažodžių abstraktte, Akteuren und veiksmažodinės Eigenschaften Halterers Namen, vardažodinės Eigenschaften Halterers Namen und Handlungsresultats Namen. Semantisch gesehen Wortyner vediniai gehören zu achtten semantischen Gruppen. Vyrauja ligen und liguisten būsenen Nameninige. Nemažos mit 202 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio lenkųlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba medicina susijusių veiksmų, vyksmų, procesų ir būsenų, Körperteilen und organų, Eigenschaften und Namen von Personen semantischen Gruppen. Einzelne medizin und mit ihr verbundener Wissensbereichen und Berufen, Behandlungsmittel ir gydymo įstaigų pavadinimai. Die Mehrheit S. Daukanto und L. ivinskio lenkischerlietuviescher Sprachen Wortyn der vedischen verbliebet in der heutigen Gemeinsrinesse litauischer Sprachen (51 % aller vedischen), Teil davon ist tapę medizinischen Terminis (alkūnė, alpimas, čiaudulys, džiova, gerklė, behandimas, gydytojas, kosulys, krūtinė, ližuvis, mėšlungis, pakaušis, žinarys, vėmimas, viduria, ktovulys und.). Wie zeigt LKŽe Daten, größtenteil abtarter vedinių sind lebisches Sprachen Wörter. Manche bekannt sind im ganzen land (čiaudulys, skaudėjimas, tryda viduriavimas, žiovulys und kt.), andere eng raus verwendet (antkrytis illgasbefall, zasikrėtimas, epidemie, apjakimas aklumas, dūsėjimas sunkus atäpafung, žindulys žindomas und kt.) treti, je nach der Gesamtheit der Wortvorlesungen für die Vortheite der Zunge, krumplystai (krumplys, gesnarrys und kk.) oder groß (gyla ėgplys, schmerz, raupai, ėgalys, ktys, sukulys, und svaig). und solchen vedischen sind, die fixiert nur schriftlichen Quellen., (gimdystė akušerija, skauduliaerung, vaistymas gydymas, žiogulys und kt jedoch nerzai ihre Grundwortin (veiksmažodžiai oder būdvardžiai) bekanntomi lebojoje sprache. individuelle Leksikographen-Newadarai (gydytinė gydymo mokslas i, krauleidysta felčerio amatas S. Dauk, krauleidystė gaimo chirurgo profesija S. Dauk, sargintuvė gydykla i, vaistėjimas gydymas S. Dauk, vaistinystė vaist medical verslas i, nepreglibybė trumparininko S. Dauk) žigijo das ist die historische terminische litauische Leksika. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI i Lauryno Ivinskio polkischenlietuvies Sprachen Wörteryn. Parengė O. Kažukauskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. S. Dauk iiii Simono Daukanto schrieb. Großes polkischenlietuvies Sprachenwörterchild 1, am. Parengė [ir įv. str., p. 854, parašė] G. Subačius, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų herauskla, 1993; Großes lenkischenlietuvių sprach Wörteryns 2, np. Parengė G. Subačius, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Verlag, 1995; Großes lenkischenlietuvių sprachs Wörteryn 3, rž. Parengė G. Subačius, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Verlag, 1996. PAGALBINIAI ŠALTINIAI LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (iXX, 19412002), elektronischer Variante, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. www.lkz.lt. LLKŽLal – Lenkųirlietuviųkalbosžodynas. Surengė Antanas Lalis, Vilnius: Juozapo Zavadskio spaustuvė, 1912. 203Terminologie | 2015 | 22 LLKVaŽitk Vaitkevičiūtė V. Lenkųlietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979. Me i, ii Medicinos enzyklopädie 12, Vilnius: Valstybinė encyclopedijų leidykla, 1991, 1993. Med Astrauskas V., BiziŽulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. Medinos terminų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980. SJP 16 Słownik języka polskiego durch M. Samuela Bogumiła Linde, Lwów: w drukarni zakładu Ossolińskich, 1855. = M. Samuel Bogumił Linde. Słownik języka polskiego 16, Warszawa: GutenbergPrint, LITERATŪRA 1994–1995. Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida [1]. litauischen Sprachen veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų herauskla. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2. Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos institut. Auksoriūtė A. 1998: Terminologischer Lauryno ivinskio Vermächtnis. Lietuvos kalbotyros Fragen 40, 3240. Auksoriūtė A. 1999: Lauryno ivinskio wortyner Terminija. Lituanistica 2(38), 2233. Auksoriūtė A. 20001: Lauryno Ivinskios Terminologijos Arbeiten [rankraštis]. Daktaro dissertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 143 p. Auksoriūtė A. 20002: Lauryno Ivinskios Terminologiets Arbeiten. Daktaro dissertacijos santrauka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Auksoriūtė A. 2003: individualieji L. ivinskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno und Prigimtūmenės Pflanzennamen. Terminologie 10, 135142. Auksoriūtė A. 2007: Lauryno ivinskio keturkalbio Wodyno terminai. Terminologie 14, 7291. Bagdonavičius A. 1988: Kauno barzdaskučiai XViXVIII a. Sveikatos Schutzuga 9, 33-37. Budrys M. 1989: Medicinos Raida Lituanien XVXX Hundermechies. Medicina 1[73], 814. DLKG 2006: Dabartischen litauischen Sprachen gramatika, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos institut. Jasaitis D. 1974: Medicinos historijos Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje fragmenta. Medicina 2(47), Kažukauskaitė O. 2010: Lauryno ivinskio lenkischenlietuvių sprachens Wörteryn. Lauryno Ivinskio 64–71. lenkischenlietuviescher Sprachenwörteryn, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, iXXXV. Kruopas J. 1960: L. ivinskio leksikografinie arbei. Lietuvos TSR MA darbai, A-Serie, 1(8), 191198. Lelis J. 1960: Medicinas Hilfe Lituanien bis XiX a. begžios. Aus wissenschaftlicher Geschichte in Lituanien 1, Vilnius: Staatybliche politische und wissenschaftliche Literaturveröffentlichung, 118124. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis. Merkys V. 1991: Simonas Daukantas, Vilnius: Vyturys. Palionis J. 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Petkevičiūtė D. 1988: Laurynas Ivinskis, Vilnius: Mokslas. PMKŠ 2012: Voraušrio wissenschaft, kultur und erziehung. Lauryno Ivinskios 200-ösem Geburtsjubiläums. Straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Sasnauskas V. 2000: Miduramžių medicina und Kauno barzdaskučiai. Heiliger Mensch, rugsėjis, 39. Skardžius Pr. 1996: Rinktiniairaštai 1. Lietuviųkalbosžodžiųdaryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Subačius G. 1990: Simono Daukanto worodynai. Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 1. Tautinės savimonės dintojai:nuoasmensikipartijos, Vilnius: Sietynas, 20–32. Subačius G. 1993: Simono Daukanto didžiojo lenkų–lietuvių kalbų žodyno naujadarai: individuali žodžių žadaryba. Lietuvos Atgibimo istorijos studijos 4. Liaudis virsta nauta, Vilnius: Baltoji varnelė, 135216. Urbutis V. 2009: Woodžių darybos teorie, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos institut. Vitkauskas V. 1996: Lauryno ivinskio Raštų Sprachs Eigenschaften. Lituanistica 3(27), 1726. Vitkauskas V. 1997: Lauryno ivinskio leksikografinie Prinzipien. Lauryno Ivinskios Kalenderes 150-Mecher. Artikel und Dokumentei, Vilnius: Lietuvių literatūros ir nautosakos institutas, 2932. VLe iV, Viii Visuotinė lietuvių enciklopedija 4, 8, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Zinkevičius Z. 1990: Lietuvių kalbos istorija 4. Lietuvių kalba XVIIIXIX a., Vilnius: Mokslas. 2003, 2005. 204 Palmira Zemlevičiūtė Simono Daukanto und Lauryno Ivinskio polkischenlietuvių        kalbųžodynųlietuviškosterminologinėsmedicinos        leksikosvedyba THE DERIVATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGICAL LEXIS OF MEDICINE FROM SIMONAS DAUKANTAS AND LAURYNAS IVINSKIS POLISHLITHUANIAN DICTIONARIES The paper deals with bilingual PolishLithuanian dictionaries compiled by the famous figures of Lithuanian science, culture and education from the first half of 19th century S. Daukantas (17931864) and Lantas ivinskis (179101881). it focuses on terminological lexis of Lithuanian origin (derivatives) naming various concepts of medicine. Versuche werden gemacht zu identifizieren ways of word-formation of derivatives and derivational categories, um zu diskutieren derivational types of the latter, um zu etablieren was groups of medical concepts are named using derivatives, um zu identifizieren ihre relation with the living language and the language used in writings, um zu identifizieren mögliche neologismen der autoren von wörterbüchern und um zu evaluieren the survival of derivatives in modern standard Lithuanian medicine and in the terminology of. Both lexicographers are viewed as men of merit in Lithuanian medical terminology. Ihr input ist wichtig nicht nur wegen der medical lexis (the majority of which is of Lithuanian origin) included in their dictionaries, aber auch wegen ihrer Versuche to find Lithuanian equivalents of Polish words in the living language and to create words for naming medical concepts. 46% of Lithuanian terminological lexis of medicine presented in both dictionaries is derived words - suffix, prefix and ending derivatives. The largest group of derivatives is names of medical concepts created using suffixes found. They are made using 28 suffixes or their variants -alas, -ata, -ėjas, -ėja, -ėlis, -ėlė, -elis, -elė, (123 lexical units). 8 word-formation categories (deminutiva, nomina actionis, nomina qualitatis, nomina agentis, nomina attributiva, nomina acti, or nomina resultativa, nomina loci, nomina professionalia, or nomina auctoris) of suffix derivatives were -imas, -inis, -inė, -inykasininkas - -, -inys, -yba, -ybė, -ymas, -ysta, -ystė, -klė, -lės, -lis, -onis, -slas, -smas, -tinė, -tojas, -toj, -toj, -tuvė, -ulis, -ulė, -ulys, -umas, -ūnė, -ungis, -uvis / The absolute majority of suffix derivatives are action names. The prevailing formation type is the suffix -imas. Prefix derivatives in both dictionaries are rather rare (9 lexical units). The most common in this group are derivatives with the prefix pawhich name places. The group of ending derivatives is also small (16 lexical units). Derivatives made with the endings -as and -is prevail. They are usually nomina actionis, nomina agentis, nomina attributiva, nomina acti. in respect of meaning, derivatives can be put into 8 semantic groups. Names of diseases and conditions prevail. Semantic groups of the names of actions, processes and states related to medicine, body parts and organs, characteristics and names of persons are also rather large. Very few cases of words naming fields and professions of medicine or related fields, means of treatment and treatment institutions were found. The majority of derivatives are still used in modern standard Lithuanian (51% of all derivatives), some of them are used as terms of medicine (alkūnė (elbow), gerklė (throat), gydymas (treatment), gydytojas (doctor), kosulys (cough), sąnarys (joint), etc.). As can be seen from electronic Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe) the majority of derivatives are words of the living language. Some of them are known in 205Terminologija | 2015 | 22 the whole country (schuderung (pain), tryda ‘viduriaσμός (diarrhoea), žiovulys (yawn), etc.), others have only narrow usage (apjakimas ‘sackumas (blindness), sė ji mas ‘sunkus kvėpavimas (obstructed breathing), etc.), or are used in the Highland (krumplys ‚pirnis‘ androjo sąnario górutinė dalis (knuckle), etc.) or in the Lowland (sukkel des Kopfes, dūigulys (dizziness), etc.). There are derivatives which can be found only in writings (gimdystė ‘akušerija (obstetrics), vaistymas ‘gydymas (treatment), etc.), but their underlying words (verbs or adjectives) are known in the living language. Personal neologisms of both lexicographers (vaistėjimas ‘gydymas (treatment) S. Dauk, žlibybė ‘trumparegystė (myopia) S. Dauk, krauleidystė ‘kaimo chirurgo profesija (bloodletting) S. Dauk, krauleid ‘ystafelčerio amatas (medical auxiliary) S. Dauk, ‘ gydytinė ‘gydymo mokslas (science of treatment) i, sargintuvė ‘gydyd (place of healing) i, vaistinystvaistnieka verslasė (pharmacy) i) did not become established they are viewed as historical lexis of Lithuanian terminological lexis of medicine. Empfang 2015-06-10 Palmira Zemlevičiūtė litauischen Sprachinstitut P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paštas [email protected]