Vieno langelio sistema – Europos Sąjungos teisės aktų projektų lietuvių kalba terminų derinimo su Lietuvos Respublikos institucijomis priemonė

127Te minologija | 2015 | 22 Vieno langelio sis ema – eu opos Sąjungos eisės ak ų p ojek ų lie u ių kalba e minų de inimo su Lie u os Respublikos ins i ucijomis p iemonė EGIDIJUS ZAIKAUSKAS Eu oposKomisija ESMINIAI ŽODŽIAI: ieno langelio sis ema, e minų a kyba, e minų de inimas, eisės ak ai, eu opos Sąjungos ins i ucijos, Lie u os Respublikos als ybės įs aigos ĮVADiNėS PASTABOS Vienas s a biausių eisės ak o kokybės k i e ijų – ge i i inkamai a - ojami e minai. Šiuo sa o išku c edo sa o kasdieniame da be ado auja- si keli šim ai eu opos Sąjungos e ėjų, e čiančių eS eisės ak ų pasiū- lymus i ki us eS dokumen us į lie u ių kalbą. Dėl eS eks ų speci ikos – eisinės i poli inės dokumen ų s a bos, daugybės ap ėpiamų poli ikos, ūkio, socialinio gy enimo i echnikos s ičių, dažnai į edamų naujų są- okų i k . – eS ins i ucijų e ėjams nuola os enka sp ęs i į ai ias e - minologines p oblemas: ku i a pa ink i naujas są okas žyminčius e - minus, į e in i e minų a ian us bei sinonimus i pa ink i inkamiausius, de in i ski ingų sis emų e miniją i pan. Pagalbos dažnai k eipiamasi į Lie u os ekspe us, kad šie išaiškin ų sudė ingą są oką a ba padė ų pa- ink i inkamiausią są okos žymiklį – e miną. Te minologinės p oblemos būna ne ienodo sunkumo, aip pa ne ienoda ski ingų są okų i jas žyminčių e minų s a ba eisės ak uose bei isoje eisės sis emoje. Kai ku ie p obleminiai e minai ūpi daugybei subjek ų: ne ik eisės ak ą pa engusiai eS ins i ucijai i ki oms eS eisėkū os p ocese daly aujančioms eS ins i ucijoms, be i os s i ies Lie u os Respublikos als ybės įs aigoms, nes kai ku ie eS p iim i eisės ak ai iesiogiai aikomi als ybėse na ėse, aigi i Lie u oje, o ki ų nuos a as Lie u os als ybės įs aigoms enka į i in i eisės ak ais. Todėl labai s a bu, kad eS i Lie u os eisės ak ų e minija de ė ų kiek įmanoma labiau. Daugumą eS eisės ak ų p ojek ų lie u ių kalba ekspe ai pa ik ina pe Lie u os na ys ės eS in o macinę 128 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė sis emą (LiNeSiS)1. Tačiau dažnai dėl labai umpų e minų ai būna ik pa i šu iniška pa ik a i pa eikiama ik ieno ekspe o (asmeninė) nuomo- nė2. Sudė ingesnėms eS eisės ak ų e minijos p oblemoms sp ęs i eikia labiau speci ikuo o mechanizmo, ku is apim ų daugumą eS eisėkū os p ocese daly aujančių subjek ų – iek eS, iek LR ins i ucijų – i leis ų p iim i kuo labiau sude in us sp endimus. Toks eS eisės ak ų p ojek ų e minų de inimo mechanizmas y a ieno langelio sis ema (VLS)3. Toliau s aipsnyje pa eikiama ieno langelio sis emos analizė, sis emos kū imo ak ai, nag inėjamas jos eikimas, analizuojamos VLS užklausos, lyginamos e minokū os endencijos eS ins i ucijų lie u ių kalbos pada- liniuose i LR als ybės įs aigose. VLS KŪRiMAS 2009 m. eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos depa amen e bu o iškel a idėja suku i mechanizmą, ku is padė ų de in i e minus iek eS ins i ucijų mas u, iek su LR ins i ucijomis i ku į naudodami eS ins i ucijų lie u ių kalbos e imo padaliniai galė ų leng iau gau i au o i e ingą i sude in ą Lie u os ekspe ų nuomonę dėl sudė ingiau- sių eS eisės ak ų p ojek ų są okų. Tuo me u eS eisės ak ų p ojek ų e mi- nijos de inimo su nacionalinėmis ins i ucijomis sis emos eikė eu opos Komisijos š edų i suomių kalbų e imo aš u padaliniuose4. eS i LR ins i ucijoms su a us i sude inus pag indinius p incipus, 2010 m. bu o įdieg a ieno langelio sis ema – „eu opos Sąjungos ins i- 1 Plačiau apie LiNeSiS ž . Lie u os Respublikos Seimo s e ainėje h p://www.l s.l /in l/p esidency. show? heme=201&lang=1&doc=630 (žiū ė a 2015-07-20). 2 Apie LiNeSiS pas abas eS eisės ak ų p ojek ams lie u ių kalba ž . Lukoše ičiū ė 2012. 3 S aipsnyje aip pa emiamasi au o iaus i Aud os i anauskienės (Vals ybinė lie u ių kalbos komisija) bend o p anešimo „Vieno langelio sis ema – sudė ingiausių eu opos Sąjungos dokumen ų lie u ių kalba e minologinių p oblemų sp endimo p iemonė“, 2015 m. bi želio 4 d. skai y o Ta p au inės jung inės Lie u ių e minologijos o umo (LTF) i Lie u ių kalbos ins i u o kon e encijos „Moksliniai, adminis a- ciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“, min imis. P anešimo skaid ės paskelb os LTF s e ainėje h p://ec.eu opa.eu/ ansla ion/li huanian/l /index_l .h m (žiū ė a 2015-07-20). 4 eS ins i ucijų suomių kalbos e minų de inimo sis ema (eSKO) eikimas: eS ins i ucijų e ėjai el. paš u siunčia užklausas Suomijos Vy iausybės Te minologijos a nybai. Ši sp endžia, kokiai minis e ijai pe siųs- i užklausas. Kiek ienoje minis e ijoje y a paski i du sis emos koo dina o iai, jie sp endžia, kokiems mi- nis e ijos ekspe ams pe siųs i e ėjų užklausas, i iš ekspe ų gau us a sakymus išsiunčia Te minologijos a nybai, ku i juos pe siunčia eS ins i ucijų e ėjams. Numa y a galimybė dėl kalbinių klausimų užklau- sos me u konsul uo is su Suomijos kalbų ins i u u. Be o, ga ę a sakymą, e ėjai gali iesiogiai a is su jį pa eikusiais ekspe ais. Daugiau apie eSKO ž . Kuhmonen 2011. 129Te minologija | 2015 | 22 ucijų lie u ių kalbos e imo padalinių e čiamų eisės ak ų p ojek ų e minų de inimo su Lie u os Respublikos ins i ucijomis pe ieną a sa- kingą ins i uciją sis ema“ (VLS ap ašas 2015, 1 punk as). eS ins i ucijose VLS eikimas g indžiamas lie u ių kalbos e imo pa- dalinių susi a imu. Sis emoje daly auja aš uonios eS ins i ucijos: eu opos Komisija, eu opos Pa lamen as, eu opos Sąjungos Ta yba, eu opos Są- jungos Teisingumo Teismas, eu opos Cen inis Bankas, eu opos ekono- mikos i socialinių eikalų komi e as i Regionų komi e as, eu opos Au- di o Rūmai i eu opos Sąjungos įs aigų e imo cen as. Teisinis šios sis emos eikimo Lie u oje pag indas – Lie u os Respu- blikos Vy iausybės 2010 m. liepos 7 d. nu a imas N . 998 „Dėl eu opos Sąjungos eisės ak ų p ojek ų e minų lie u ių kalba de inimo“, ku iuo nus a y a „iš eu opos Sąjungos ins i ucijų gaunamų eisės ak ų p ojek ų lie u ių kalba e minų de inimo su minis e ijomis, Vy iausybės įs aigo- mis i įs aigomis p ie minis e ijų, als ybės mokslinių y imų įs aigomis, ku ios daly auja eS eisės ak ų p iėmimo i įgy endinimo p ocese <...> a ka“ (Nu a imas N . 998, 1 punk as). Šiuo nu a imu koo dinuojan- čiąja Lie u os ins i ucija paski a Vals ybinė lie u ių kalbos komisija (VLKK), am ji naudojasi Lie u os Respublikos e minų banko o gani- zacine sis ema, o „ e minų de inimą als ybės ins i ucijose i įs aigose o ganizuoja jose eikiančios e minijos komisijos“ (Nu a imas N . 998, 2 punk as). VLS VEIKIMO T VARKA VLS užklausos engiamos dėl p obleminių e minų eS eisės ak o p o- jek ų e imuose į lie u ių kalbą. Kai e minologinės p oblemos nepa- yks a išsp ęs i sa o jėgomis, emian is e čiamu dokumen u engiama VLS užklausa. Į p oblemos s a s ymą į aukiamos ne ik isų aš uonių sis emoje daly aujančių eS ins i ucijų lie u ių kalbos e imo padalinių e ėjai i e minologai ( oliau – eS ins i ucijų e ėjai), be i VLKK bei užklausos są okos s i ies LR als ybės i mokslo įs aigos ( oliau – LR ekspe ai). VLKK y a as „ ienas langelis“ Lie u oje, ku is gauna VLS užklausas iš eS e ėjų, pe siunčia jas eikiamoms LR įs aigoms, su enka jų pasiūlymus, ka u su jų a s o ais uos pasiūlymus s a s o i eS e ėjams pa eikia galu inį pasiūlymą dėl p obleminės są okos. Visa komunikacija yks a el. paš u. 130 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė Jei LR ekspe ų pasiūly am e minui p i a ia isos eS ins i ucijos5, jis į ašomas į e čiamą dokumen ą, o išsamūs e minologiniai duomenys pa eikiami eS ins i ucijų e minų bazėje iATe. Pe VLS sude in iems e minams iATe su eikiamas aukščiausias – ke i as – pa ikimumo laips- nis. Jei sude in as e minas y a iš eisės ak o, ku į p iiman daly auja ne iena eS ins i ucija6, in o macija apie jį aip pa į ašoma elek oninės in o macinės e čiamo eisės ak o byloje eS ins i ucijų kalbinės in o - macijos saugojimo i mainų sis emoje (eLiSe). Šią in o maciją iesiogiai gauna su uo dokumen u di ban ys ski ingų eS ins i ucijų e ėjai i Ta ybos bei eu opos Pa lamen o eisininkai ling is ai. Visi užklausos duomenys: eS ins i ucijoms s a s y i pa eik a užklausa, VLKK išsiųs a užklausa, VLKK a sakymas i galu inis eS ins i ucijų sp endimas, skel- biami i a chy uojami eS ins i ucijų e minologijos in e ne o s e ainė- je „eu Te m“7. Deja, pe ieno langelio sis emą eS i LR ins i ucijų sude in i e minai nepakliū a į Lie u os Respublikos e minų banką. Tuo u ė ų pasi ūpin i LR als ybės įs aigų e minijos komisijos – jos u ė ų pa eik i a i inkamą siūlymą VLKK. PeR VLS SPReNDŽiAMOS TeRMiNOLOGiNėS PROBLeMOS P iežas ys, dėl ku ių eS e ėjams p i eikia VLS užklausų, į a dijamos i aide san umpa SKP – s oka, klaida, pe eklius. iš esmės šios p iežas- ys y a be kokio no minamojo e minologinio da bo pag indas: 1) e minų s oka – nė a o icialaus lie u iško e mino, eikia į a dy i naują są oką; 2) e minų klaidos – esamas lie u iškas e minas (a keli e minai) y a klaidingas (-i); 3) e minų pe eklius – keliuose o icialiuose šal iniuose a pa i są oka į a dijama ski ingais e minais. 5 Ku ian VLS sis emą nebu o numa y a, ką da y i, jei pasiūlymas eS ins i ucijų e ėjams nep iim inas. Tik 2015 m. eS ins i ucijų e ėjai su a ė, kad jei ku i no s eS ins i ucija a gumen uo ai nesu inka su LR ekspe ų siūlymu, ji engia paka o inę užklausą i p ocedū a ka ojama iš naujo. 6 Dažniausiai ai eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen ai i di ek y os, ku ių pasiūlymus ne e ai e čia eu opos Komisijos e ėjai. 7 VLS užklausų są ašas su pag indiniais duomenimis pa eikiamas LTF s e ainėje h p://ec.eu opa.eu/ ansla ion/li huanian/l /documen s/l _oss_s a is ics_l .pd (žiū ė a 2015-07-20). 131Te minologija | 2015 | 22 1. Te minų s oka Užklausos dėl naujų są okų eikiamos bene dažniausiai. Daugelyje eS eks ų y a są okų, ku ios lig ol nebu o į a dy os lie u iškais e minais, o kai ku iuose eks uose okių naujų są okų būna i ne iena dešim is. VLS užklausos eikiamos ik uo a eju, jei są oka y a labai s a bi a ba kebli, pa yzdžiui, labai siau os s i ies, i eikia ypa ingų ekspe inių žinių jai paaiškin i bei į a dy i, p z.: genominė eislinė e ė (angl. genomicb eed- ing alue), a imojip iegloba (angl. p oximi yhos ing), k yžminisma žos panaudojimas (angl. c oss-ma gining), nepadeng asskolin ų e ybiniųpo- pie iųpa da imosando is (angl. nakedsho selling) i k . Tiesa, nauja są oka ne isada eiškia, kad iki užklausos pa eikimo są okai pa adin i isiškai nebu o lie u iško a i ikmens. Pa yzdžiui, enkan duomenis už- klausai anglų kalbos e mino i al ideolie u iškų a i ikmenų in e ne e as as ne ienas: i alklipas, i usinis ideo, i usinis aizdoklipas.Tačiau lig ol są oka nebu o pakliu usi nė į ieną eisės ak ą, žodyną a kokį ki ą pa ikimą, o icialų šal inį, o in e ne o eks uose są okai į a dy i bu o a ojami skoliniai a ba pažodiniai e iniai. Užklausos ikslas – pa ink i a suku i šią palygin i naują są oką iksliai pe eikian į aisyklingą lie u- išką e miną. Šiuo a eju LR ekspe ai p i a ė eS e ėjų pasiūly am e minui pli usis aizdoį ašas (užklausa COM-2011-08). Gana dažnai naujos są okos į a dijamos iesiog kopijuojan , padėmeniui e čian ki os kalbos, pap as ai anglų, e minus a ne juos skolinan is. i ienu, i ki u a eju abiem kalbomis į a dijami apa ūs są okos požymiai i aip palygin i pap as ai už ik inama, kad eS eisės ak ų e sijų anglų i lie u ių kalbomis u inys bū ų apa us. Tokių, iš pažiū os ki ai kalbai i- siškai lygia e čių, e minų pe VLS į i in a ne ienas, p z.: aplinkosau- ginisdempingas (angl. en i onmen aldemping), pelno epa ija imas(angl. epa ia iono p o i ), modi ikuo agy o i uso akcina (angl. modi iedli e- i us accine) i k . Žinoma, ai ne eiškia, kad ą pačią są oką pa adinan ys ski ingų kalbų e minai negali bū i lygia e čiai, jei į a dija ski ingus požymius, nes e mino i są okos san ykis iš esmės y a su a inis. Ka ais e minui su- sie i su są oka nepakanka ien idinės e mino mo y acijos, eikalingas i ins i ucinis į eisinimas, pa yzdžiui, VLS susi a imas i (a ba) VLKK ap oba imas. VLKK žodis y a lemiamas i ada, kai pe VLS užklausas siūloma iš- plės i žodžių eikšmes, pa yzdžiui, pagal analogiją su ki omis s i imis 132 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė į eisin i naują a p au inio žodžio eikšmę. No s okios užklausos nė a dažnos, ma y i, kad eS e ėjai su eik i naują eikšmę lie u ių kalboje jau a ojamiems žodžiams linkę labiau nei VLKK e minologai. Pa yzdžiui, siūly a išplės i žodžio genocidas eikšmę i į eisin i e minus ly iesgenoci- das (angl. gende cide), mo e ų genocidas (angl. eminicide), me gaičiųgeno- cidas (angl. emailin an icide). VLKK pasiūlymui nep i a ė i pasiūlė a - o i e minus a i inkamai žudymasdėlly ies,mo e ųžudymasdėlly iesi me gaičiųžudymasdėlly ies(užklausos eP-2013-01–03). LR ekspe ų p i a imo nesulaukė i eS e ėjų pageida imas išplės i žo- džio anglis eikšmę e mine mažaanglėekonomika(angl. low-ca bonecon- omy). LR ekspe ai pasiūlė e miną mažosangliesdioksidoemisijosekono- mika, ku is iš esmės eiškė g įžimą į 2007 m., kai de inan su LR ekspe - ais eS dokumen uose e minas (dujų)emisijaim as keis i e minu (dujų) išme imas, ku is ilgainiui i įsigalėjo eS eisės ak uose. Todėl eS ins i u- cijose bu o nusp ęs a nep iim i LR ekspe ų siūlymo, be , a siž elgian į a gumen us p ieš žodžio anglis eikšmės plė imą, a sisaky a i sa o siūlo- mo e mino mažaanglėekonomika.Teisės ak o eks e palik as lig ol jau a o as kiek g iozdiškas i kiek ne ikslus e minas mažoangliesdioksido kiekio echnologijųekonomika. Lais esnio pobūdžio eks uose e ėjams siūloma a o i kiek umpesnį i sklandesnį a ian ą mažosangliesdiok- sido a šosekonomika,ku is, ikimasi, ilgainiui įsigalės i eisės kalboje (užklausa COM-2014-08). LR ekspe ai aip pa a me ė eS e ėjų siūlymą išplės i žodžio u inys eikšmę: nepa i ino e mino kū ybinis u inys(angl. c ea i econ en ), eiškiančio kū inių (dažniausiai meno), suku ų naudojan mul imedijas, kompiu e ius a ba yšių echnologijas, isumą a ba okiuose kū iniuose esančią in o maciją ka u su pa eikimo o ma. Kadangi LR ekspe ai ne- pa eikė konk e aus pasiūlymo dėl šios są okos, į eS eisės ak o p ojek ą bu o į ašy as eS e ėjų siūlomas e minas. Jis ilgainiui įsigalėjo i ie- šuosiuose eks uose (užklausa COM-2013-06). Keliais a ejais pe VLS siūly am eikšmės išplė imui VLKK e minolo- gai i LR ekspe ai is dėl o p i a ė. Pa yzdžiui, pa i in a nauja lig ol ik inansų i ilologijos s i yse a o o e mino kolokacija(angl. co-loca ion) eikšmė „įmonės se e io saugojimo i p iežiū os duomenų cen e, ku ia- me y a i ki ų įmonių, isų pi ma bi žos, se e iai, paslauga, ku ia už ik- inamas ypač didelės spa os yšys su bi ža“ (užklausa eP-2014-04). 133Te minologija | 2015 | 22 2. Te minų klaidos iki s ojimo į eu opos Sąjungą 2004 m. Lie u a u ėjo pe im i pag in- dinius eS eisės ak us. Tam jie u ėjo bū i iš e s i į lie u ių kalbą. Ve s- inų eS eisės ak ų bu o labai daug i e čian ne isada bu o pa ink i pa ys inkamiausi e minai. Ne inkamų e minų, pa yzdžiui, klaidingai žyminčių są okos požymius a nenu odančių s a bių požymių a ba ne- de ančių p ie os s i ies e minų sis emos pasi aiko i po įs ojimo į eS e s uose eisės ak uose. P iiman naują eisės ak o edakciją ne inkamus e minus ka ais galima pa aisy i, pakeis i ge ais, be eikia, kad apie okius keičiamus e minus sužino ų isos suin e esuo osios šalys, aip pa i LR ins i ucijos. Da ge iau, jei nauji e minai p iimami isų šalių su- a imu. Todėl dėl s a bių keičiamų eS eisės ak uose a ojamų e minų engiamos VLS užklausos. Pačia pi ma VLS užklausa (COM-2011-01) nesis emišką e miną paša- ųope a o ius(angl. eedbusinessope a o )bu o su a a pakeis i inkames- niu e minu paša ųūkiosubjek as.Ka u bu o su a a i dėl a imą są o- ką į a dijančio e mino mais o a kymosubjek as(angl. oodbusiness ope a o ) kei imo e minu mais oūkiosubjek as.2013 m. VLKK p anešė, kad ekspe ai pa eikala o g ąžin i senąjį e miną mais o a kymosubjek as. Pag indinė p iežas is – e minas bu o a ojamas mais o a kymo subjek- ų pa i inimo pažymėjimuose, ku ių o ma bu o pa i in a minis e ijos, i bu o išspausdin a ūks ančiai pažymėjimų blankų. Dėl pakeis o o icialaus (no s i neidealaus) e mino bū ų eikėję blankus pe spausdin i, dėl o minis e ija bū ų pa y usi nemenką inansinį nuos olį. Ki as ne inkamo e mino pa yzdys – u uliniųguolių eak o ius (angl. pebble-bed eac o ). iš pažiū os šis pažodžiui iš e s as lie u iškas e minas a i inka anglišką e miną, y a seman iškai skaid us i sis emiškas, ačiau dėl pi minės junginio u ulinis guolis eikšmės – „ elenų a besisukančių ašių a ama, suda y a iš d iejų žiedų i a p jų esančių u uliukų“ (AGTTŽ 2006) klaidina: ai y a dujomis ėsinamas b anduolinis eak o ius, ku io u ulių o mos šilumos elemen ai laikomi an am ik o pag indo (guolio, lo os!). Pe VLS bu o su a a a o i e miną u uliniųšiluminiųelemen ų eak o ius (užklausa COM-2011-05). Pažodinis e imas – iena dažnesnių e minų seman inių klaidų p ie- žasčių. eS dokumen uose bu o a ojamas pažodžiui iš angliško e mino u banminingišsi e s as e minas mies ųkasyba,no s su kasyba są oka 134 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė mažai susijusi: „an inių žalia ų išga imas iš są a ynų, aip pa i specia- lizuo ųjų, p z., s a ybinių medžiagų, g iaunamų pas a ų, bui inės echni- kos, a liekų.“ Pe VLS su a as galu inis e minas ga ybaišu banis inių a liekų(užklausa eP-2012-03). Ka ais e minas ampa ne inkamas pasikei us pačiai są okai. iki 2011 m. pagal eS eisės ak us bu o skaičiuojamas i bend as suž ejo ų žu ų kiekis, i ž ejybos laimikis, ku į ž ejybos lai ai pa sigabenda o į k an ą. Suž e- jo as ne inkamas – pe mažas a ne e ingų ūšių – a ba sužeis as žu is ž ejai čia pa išmesda o a gal į jū ą. Taip gam ai bu o da oma didelė žala. Siekian ausesnės ž ejybos bu o p iim as eglamen as, pagal ku į isas sugau ų žu ų kiekis u i bū i p ilyginamas laimikiui. Todėl pe VLS e minas didžiausias aususleidžiamassuž ejo ikiekis (angl. maximum sus ainableyield) bu o pakeis as e minu didžiausiasgalimas ausiosž e- jyboslaimikis (užklausa COM-2011-11). Keis i e miną gali p i eik i i pasikei us a p au inei nomenkla ū ai. 2012 m. gegužės 30 d. iUPAC sp endimu cheminio elemen o N . 114 pa adinimas ununquadium bu o pakeis as pa adinimu le o ium usų i- ziko Geo gijaus Flio o o ga bei, o cheminio elemen o N . 116 pa adini- mas ununhexium – pa adinimu li e mo ium Li e mo o nacionalinės labo- a o ijos (JAV) ga bei. Todėl pe VLS Kalbos komisijos bu o pap ašy a į eisin i lie u iškus šių elemen ų pa adinimus le o is i li e mo is.LR ekspe ai i VLKK naujiems e minams besąlygiškai p i a ė (užklausos COM-2012-10 i COM-2012-11). 3. Te minų pe eklius Pe 11 Lie u os na ys ės eS me ų i da iki ol į lie u ių kalbą bu o iš e s a ūks ančiai eS dokumen ų. Dėl da bo skubos anaip ol ne isų jų e minai bu o nuosekliai ik inami e minologų i de inami su ki omis eS bei LR ins i ucijomis. Todėl pasi aiko, kad a pa i są oka ski ingų ins i ucijų a ne os pačios ins i ucijos dokumen uose į a dijama ski in- gais e minais. Kai okia są oka pakliū a į naujo eisės ak o p ojek ą, e ėjui sunku nusp ęs i, ku į e miną pasi ink i. Ka ais pasi inkimą lemia o malūs eisiniai k i e ijai: • p i alu paisy i eisinio nuoseklumo – įgy endinimo eisės ak e u i bū i a ojami ie pa ys e minai kaip i pama iniame, • pi menybė eikiama eS su a ims i ą s i į eglamen uojan iems eg- lamen ams, sp endimams bei di ek y oms, 135Te minologija | 2015 | 22 • eS eisės ak ų e minai u i pi menybę p ieš nacionalinių eisės ak ų e minus, • pi miausia a siž elgiama į ekspe o, daly a usio s a s an ą eisės ak o p ojek ą eS Ta yboje, nuomonę. Taip pa žiū ima, a gal kiek ne obulas, be aisyklingas e minas nė a įsigalėjęs iešojoje a osenoje, a nė a a ojamas nomenkla ū oje, a nė a susijęs su p ekės ženklais i pan. Vis dėl o, kai p ieš ai išdės y i k i e ijai ne a žo, iš kelių a iso pluoš- o sinonimų a ink i ge iausią e miną nė a pap as a. ypa ingais a ejais k eipiamasi į LR ekspe us. Užklausoje eP-2014-07 ekspe ų bu o klausiama, ku iuo iš gausybės sinonimų ge iausia į a dy i anglų kalbos e minu keype o manceindica- o žymimą są oką. Rengdami užklausą eS e ėjai a ado pe dešim sinonimų i a ian ų: pag indiniai eiklos ezul a ų odikliai,pag indiniai eiklos ezul a ų e inimo odikliai,pag indiniai eiksmingumo odikliai, pag indiniai eiksmingumo ezul a ų odikliai,pag indiniai ezul a ų odikliai, pag indiniai ezul a y umo odikliai,pag indiniaie ek y umo odikliai,s a - biausieji eiklos odikliai,esminiai eiklos odikliai,įmonės eiklos e inimo odikliai,pag indinis eiklos odiklis (eS e ėjų siūlymas) i k . Teisiniai k i e ijai i a osenos endencijos neleido eik i pi menybės ku iam no s ienam, odėl iek eS e ėjai, iek LR ekspe ai pi miausia žiū ėjo, kad e minas kuo iksliau į a dy ų są oką. Tiesa, didžioji dalis a as ų sinoni- mų žymėjo kuopinę są oką, o eisės ak e eikėjo odikliokaip apskai os iene o. Su LR ekspe ais bu o su a a a o i e miną pag indinis eiklos ezul a ų odiklis. Ne ieną sinonimą gali u ė i ne , a ody ų, gana konk ečią są oką pa- adinan ys echnikos e minai, pa yzdžiui, angl. loop low ski inguose šal iniuose bu o as i 9 lie u iški a i ikmenys: g e u iniss au as,s o ės iekimasaplinkinėmislinijomis,nekoo dinuojamasene gijosžiediniss au as, g e u inėmiselek oslinijomis ekan iselek oss au as,nekoo dinuojamas s au as,ene gijospe da imasaplinkinėmislinijomis,s o ės ekėjimasaplinki- nėmislinijomis,kon ū os o ė,aplinkiniss au as (eS e ėjų siūlymas).LR ekspe ai pasiūlė a o i e miną žiediniss au as.Čia pa eikiami LR ekspe - ų a gumen ai: „Su a a eik i e miną žiediniss au as, nes jis labiau a i in- ka izikinius p ocesus elek os ene ge ikos sis emoje. Pasak ene ge ikos 142 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė de ybinė aldysena), ho izon alusis aldymas (a ba ho izon alioji aldysena), nehie a chinis aldymas (a ba nehie a chinė aldysena), a pu alda, ačiau eS eks uose nė ienas iš jų ne ado ie os, i eS e ėjai dažniausiai en- kasi seman iškai ne okį ikslų, be pap as esnį e miną aldymas(užklau- sa Ta yba-2011-01). Panašių p oblemų sukėlė i mak oekonomikos są okos, anglų kalba į a - dy os me a o iniais e minais c adle- o-ga e,ga e- o-g a e,c adle- o-g a e, li ecycle. LR ekspe ai į p ašymą nus a y i o icialius e minus i paaiškin- i, a keli e minai nežymi ienos są okos, a sakė: „Lie u os Respublikos eisės ak uose eikiamas e minas (lie u iškas angl. c adle- o-g a e a i i- kmuo) nė a a ojamas, aigi neak ualus, be o, neaiški i pa i są oka.“ (A sakymas į užklausą COM-2013-09.) Vis dėl o ekspe ai i okiais neaiškiais a ejais bando padė i e ėjams. Kadangi lie u ių adminis acinėje i mokslo kalboje engiama e s inių me a o ų, šiuo a eju bu o pasiūly a po kelis a ian us, iesiogiai į a di- jančius kai ku iuos s a bius są okų požymius: c adle- o-g a e– isasciklas,ciklasnuo(žalia ų)ga ybosiki(p oduk o) gy a imopabaigos,(žalia ų)ga yba–(p oduk o)ciklopabaiga; c adle- o-ga e–ikigamybinise apas,e apasnuo(žalia ų)ga ybosiki(p o- duk o)gamybos,(žalia ų)ga ybos–(p oduk o)gamybosp adžiose apas; ga e- o-g a e–pogamybinise apas,e apasnuo(p oduk o)gamybosiki (gy a imo)ciklopabaigos,(p oduk o)gamybos–(gy a imo)ciklopabaigos e apas(užklausos COM-2013-09–12). TeRMiNŲ TVARKyBOS eS iR LR iNSTiTUCiJOSe SKiRTUMAi De alesnė baig ų VLS užklausų analizė a skleidžia am ik ų e minų a kybos eS i LR ins i ucijose ski umų. Vienas iš į akis k in ančių ski umų – LR ekspe ų pasiūly i e minai ne e ai u i daugiau dėmenų nei ą pačią są oką į a dijan ys eS e ėjų pasiūly i e minai. Vidu inis eS e ėjų siūly ų e minų ilgumas9 y a 2,77 dėmens, o LR ekspe ų – 3,28 dėmens (3 pa .). Taigi LR ekspe ų siūlo- mi e minai y a idu iniškai 16 p oc. ilgesni už eS e ėjų eikiamus as pačias są okas žyminčius e minus10. 9 Skaičiuojami ų užklausų e minai, ku ių nesu apo eS e ėjų i LR ekspe ų siūlymai. Ta nybiniai žo- džiai nei lie u ių, nei anglų kalbos e minuose neskaičiuojami. 10 Skaičiai nė a absoliučiai ikslūs, nes kai ku ių są okų iek eS e ėjai, iek LR ekspe ai siūlė po kelis si- nonimus. 143Te minologija | 2015 | 22 3 pa . Vidu inis ES e minologų i LR ekspe ų pasiūly ų nesu apusių e minų i jų anglų kalbos a i ikmenų ilgumas Tiek LR ekspe ų, iek eS e ėjų siūlomi e minai ge okai ilgesni nei anglų kalbos a i ikmenys (ž . 3 pa .). Šis ski umas gana dėsningas, jį eikiausiai lemia iek ski inga kalbų s uk ū a, iek e minologijos adi- cijos, pa yzdžiui, e minologinių me a o ų engimas lie u ių kalboje. No s ak ų nė a iek daug, kad galima bū ų da y i apibend inimus, žiū in ne ik dėmenų skaičiaus, be i į jų seman iką galima ma y i, kad eS e ėjai labiau a siž elgia į o iginalo kalbos e minus, linkę labiau kopijuo i jų s uk ū ą i lie u iškais e minais žymė i uos pačius są okos požymius kaip i o iginalo kalbos, daugiausia anglų, e mino11. Ši ai ga- lima paaiškin i iek o maliomis, iek subjek y iomis p iežas imis. Viena e us, siekiama, kad eS eisės ak ų e sijose isomis kalbomis są- okos bū ų į a dijamos lygia e iškai, nes manoma, kad ge iausias e minijos a kybos globalioje kalbų e d ėje p incipas – a p au inė są oka i au inė aiška: ski ingų kalbų e minuose į a dijami ie pa ys są okos požymiai. An a e us, p isi išimą p ie anglų kalbos e minų ka ais lemia nege- bėjimas a siplėš i nuo o iginalo i ibo as są okos išmanymas: ned įs ama lie u ių kalbos žodžiais į a dy i ki us są okos požymius nei žyminčiais o iginalo kalboje. Są okas ge iau išmanan iems LR ekspe ams anglų kal- bos e minai ečiau ampa kliu iniais, labiau k eipiamas dėmesys į e mi- no ikslumą, odėl kaip seman inis e mino pag indas lais iau pasi enka- mi ki i są okos požymiai. 11 Daugiau apie eS e ėjų ku iamų e minų san ykį su o iginalo kalbos e minais ž . Zaikauskas 2014. 144 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė 2 len elėje pa eikiamas pluoš as pa yzdžių, ilius uojančių eS e ėjų i LR ekspe ų e minų kū imo endencijas. 2 len elė. Tą pačią są oką į a dijančių ES e ėjų i LR ekspe ų pasiūly ų e minų palyginimas, LR ekspe ų pasiūly i e minai ilgesni Anglų kalbos e minas eS e ėjų siūlymas LR ekspe ų siūlymas eminicide mo e ųgenocidas mo e ųžudymasdėlly ies pe manen ma e ial ilgalaikėmedžiaga daugka inionaudojimo medžiaga communica ionchain komunikacijosg andinė in o macijospe da imo g andinė eme gingeconomies kylančiosekonomikosšalys besi o muojančios inkos ekonomikosšalys non- e u n a e nepasika ojamumolygis ka iųbandosap aisinimo odiklis powe - o-gas elek oskon e sijaįdujas elek osene gijos panaudojimasdujomsgamin i lowca boneconomy mažaanglėekonomika mažosangliesdioksido emisijosekonomika no eissuance acili y ekseliųišleidimop iemonė umpalaikiųi  idu inės ukmėsskolos e ybinių popie iųpasi ašymop iemonė clinical ial klinikinis y imas in e encinisklinikinis ais iniop epa a o y imas A ejų, kai LR ekspe ai siūlė umpesnius e minus, mažiau. Be eik isi jie – ne są okos susiau inimo, o kalbos ekonomijos pa yzdžiai (3 len elė). 3 len elė. Tą pačią są oką į a dijančių ES e ėjų i LR ekspe ų pasiūly ų e minų palyginimas, LR ekspe ų pasiūly i e minai umpesni Anglų kalbos e minas eS e ėjų siūlymas LR ekspe ų siūlymas os e dam su oga inėžindančiojipa elė pakai inėžindenė exo bi an ju isdic ion nepag įs aipla iju isdikcija pe i šinėju isdikcija li ecycle hinking gy a imociklupag įs as požiū is gy a imociklop incipas Apsk i ai ekspe ai nep iėmė daugiau nei pusės eS e ėjų siūlymų i siūlė ki us e minus. Didžioji dalis LR ekspe ų pasiūly ų e minų (72 iš 86) bu o p iim a i į ašy a į eS dokumen ų p ojek us (4 pa .). 145Te minologija | 2015 | 22 4 pa . ES e ėjų i LR ekspe ų siūlymų a i ik is (p oc.) Kas nu inka, kai eS e ėjų i LR ekspe ų siūlymai nesu ampa? Pa- p as ai eS ins i ucijų e ėjai p iima LR ekspe ų pasiūlymus i e minus, jei da ne ėlu, į ašo į e čiamus eisės ak ų p ojek us. Vis dėl o ka ais LR ekspe ų siūlymai nep iimami dėl eS eisėkū os p ocese pasikei usių aplinkybių, a kan dokumen ą pakeis os są okos, gau os papildomos in o macijos apie są oką i k . Tokių a ejų ka u su a ejais, kai ekspe - ai nepa eikė pasiūlymo, iš iso bu o 11 (7,9 p oc.). Pa yzdžiui, 2012 m. pe VLS bu o de inama eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen o (eS) N . 536/2014 dėl žmonėms ski ų ais ų klinikinių y imų ke u ių są o- kų mik osis ema: angl. clinical ial,clinicals udy,clinicalin es iga ion i clinical esea ch (užklausa COM-2012-24). LR ekspe ų pasiūly iems e - minams a i inkamai in e encinisklinikinis ais iniop epa a o y imas,kli- nikinis ais iniop epa a o y imas,klinikinismedicinosp ie aiso y imas i biomedicininis y imas eS e ėjai p i a ė. Tačiau pe olesnius eisės ak o p ojek o s a s ymus eS Ta yboje i eu opos Pa lamen e du iš su a ų e minų bu o pakeis i, į galu inį eglamen o eks ą lie u ių kalba Ta ybos posėdžiuose daly a usių LR ekspe ų eikala imu ie oje e minų in e - encinisklinikinis ais iniop epa a o y imasi klinikinis ais iniop epa a o y imas bu o į ašy i e minai klinikinis y imas i klinikinės udija, o e - minas klinikinismedicinosp ie aiso y imas (angl. clinicalin es iga ion) iš eks o iš iso išnyko. iki 2015 m. balandžio nebu o nus a y a a ka, kaip eS ins i ucijoms elg is, jei LR ekspe ų pasiūly as e minas dėl ienų a ki ų p iežasčių 51,4 % 7,9 % 2,1 % 38,6 % 146 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė negali bū i į ašy as į eisės ak o p ojek ą. Daba su a a, kad okiu a eju bus engiama paka o inė užklausa, ku ioje bus paaiškin os pasikei usios aplinkybės, i bus p ašoma są oką nag inė i da ka ą. Nuo 2015 m. ba- landžio mėn. iki bi želio mėn. bu o gau i ys LR pasiūlymai, dėl ku ių nusp ęs a eik i paka o ines užklausas. iŠVADOS eS eisės ak ų p ojek ų lie u ių kalba e minų de inimo su LR als ybės i mokslo įs aigų ekspe ais sis emos (VLS) eikimas pag įs as e minolo- ginės in o macijos siun imu ienu kanalu i pakopiniu nuomonių de inimu. No s aip suku iama sudė ingesnė e minologinio de inimo s uk ū a i p ocesas unka ilgiau, sude in ų e minų pa ikimumas y a didesnis. Po eikį de in i e minus pe VLS lemia ys pag indinės p iežas ys: e - minų s oka, e minų klaidos i e minų pe eklius. Šie ys eiksniai y a būdingi be kokiai no minamajai e minologijai. Ki a e us, ieno lan- gelio sis emoje yškūs i eks inės e minologijos b uožai, nes iek pagal o malias nuos a as, iek dėl p ak inių eikmių VLS užklausų są okos pa- p as ai siejamos su konk ečiais eS eisės ak ų p ojek ais. Są okos siejimas su konk ečiu eks u padeda leng iau nus a y i jos s i į i ją apib ėž i, ačiau ka ais iboja galimybę sude in ą e miną a o i ki uose eks uose. Te minų de inimo su LR ekspe ais naudą odo ai, kad daugiau nei pusė isų sude in ų e minų – LR ekspe ų pasiūlymai. Nepaisan kai ku ių ap ibojimų, lemiančių palygin i nedidelį de inamų e minų skaičių, suku oji e minų de inimo pe VLS y a ge as pa yzdys i pa ikimas pag indas ki oms panašioms e minų a kybos sis emoms ku i. Pe puspenk ų me ų sis emos eikimo pa eik ų užklausų analizė a sklei- džia am ik as e minijos a kybos eS ins i ucijų lie u ių kalbos e imo aš u padaliniuose i LR als ybės i mokslo įs aigose endencijas. Pa yz- džiui, pa inkdami lie u išką e miną eS e ėjai labiau paiso o iginalo kalbos e mino s uk ū os i lie u išku e minu į a dija uos pačius požy- mius kaip i anglų kalba. Taip siekiama ne ik kalbos ekonomijos, be i kuo didesnės ski ingų kalbų e minų de mės. LR ekspe ai mažiau p i- si išę p ie ki ų kalbų a i ikmenų i daugiau ūpinasi iksliau pe eik i są- oką, e minu nu ody i s a biausius požymius, nebū inai a i inkančius nu ody uosius ki ų kalbų a i ikmenimis. Todėl LR ekspe ų siūlomi e - minai y a idu iniškai 16 p oc. ilgesni nei eS e ėjų siūlomieji. 147Te minologija | 2015 | 22 ŠALTINIAI AGTTŽ – Juškai ė N., Keinys S ., Sakalauskas K. Aiškinamasisgeležinkelių anspo o e minųžodynas: e mi- nailie u ių,anglų, okiečiųi  usųkalbomis, Vilnius: „Lie u os geležinkeliai“, 2006. Reglamen as N . 536/2014 – eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen as (eS) N . 536/2014 dėl žmonėms ski ų ais ų klinikinių y imų, ku iuo panaikinama Di ek y a 2001/20/eB. – h p://eu -lex.eu opa.eu/ legal-con en /LT/TXT/?qid=1434728567404&u i=CeLeX:32014R0536 (žiū ė a 2015-07-20). VLS užklausų są ašas – Lie u ių e minologijos o umo in e ne o s e ainė, Vieno langelio sis ema, VLS už- klausų są ašas. – h p://ec.eu opa.eu/ ansla ion/li huanian/l /ones opshop_l .h m (žiū ė a 2015-07-20). LITERATŪRA Kuhmonen K. 2011: eSKOs a apua eU-säädöksiin. – Te min o 3, 2011. in o macija pa eikiama pagal s aips- nio san auką anglų kalba. – h p:/www. sk. i/ sk/ i/ e min o_32011-615.h ml (žiū ė a 2015-07-20). Lukoše ičiū ė i. 2012: P anešimo „Lie u os ekspe ų pas abos eu opos Komisijos e ėjo akimis“ semina e „Ve imas bei e minologija eS ins i ucijose i bend ada bia imas su LR ekspe ais“ (Vilnius, 2012 m. lapk ičio 13 d.) skaid ės. – h p://ec.eu opa.eu/ ansla ion/li huanian/l /documen s/ e m_lukose iciu e_ linesis_l .pd (žiū ė a 2015-07-20). Nu a imas N . 998 – Lie u os Respublikos Vy iausybės 2010 m. liepos 7 d. nu a imas N . 998 „Dėl eu- opos Sąjungos eisės ak ų p ojek ų e minų lie u ių kalba de inimo“. – Vals ybėsžinios, 2010-07-15, N . 84-4417. VLS ap ašas 2015: VLS ap ašas_2015-04-22.pd . – „eu Te m“ ikis: eS ins i ucijų e minologijos in e ne o po alas, Lie u ių kalbos s e ainė, Vieno langelio sis ema. – h ps://webga e.ec.eu opa.eu/ p is/wikis/ display/LTTeRM/VLS (s e ainė p ieinama ik eS ins i ucijų da buo ojams). Zaikauskas e. 2014: Te minų e imo būdai eu opos Sąjungos eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą. – Te minologija 21, 71–89. THE “ONESTOPSHOP” SYSTEM AS THE TOOL FOR THE HARMONIZATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGY OF DRAFT EU LEGAL ACTS WITH LITHUANIAN NATIONAL BODIES The “one-s op-shop” sys em (VLS) was c ea ed mo e han 4 yea s ago and was de- signed o he ha monisa ion o e minology ac oss he ansla ion uni s o he Li hua- nian language o he eu opean Union ins i u ions and wi h esponsible na ional bod- ies o he Republic o Li huania. in he eU ins i u ions he sys em unc ions unde he in e nal in e -ins i u ional ag eemen and in Li huania i s unc ioning is egula ed by Resolu ion o he Li huanian Go e nmen No. 198. A e minology p oblem aised by a language uni o an eU ins i u ion is discussed a he in e -ins i u ional le el and hen he que y is sen o he S a e Commission o he Li huanian Language (VLKK), which se es as a “one-s op-shop”. VLKK o wa ds he que y o he minis ies con- ce ned, hen collec s hei answe s, discusses he issue a he mee ing o he Te minol- ogy Sub-Commission and inally sends he e m ag eed a he na ional le el o he eU ins i u ions. i he ins i u ions accep he p oposal, he ag eed e m is used in he Li huanian e sion o he d a eU legal ac and en e ed in he iATe and eLiSe sys- ems. All documen a ion ela ed o VLS que ies is a chi ed on he eU in ane po al “eu Te m”. Such p ocedu es o he ha moniza ion o e minology ia VLS equi e conside able e o s and esou ces bu he e ms ha monised in his way a e o he highes eliabili y and cons i u e he e minology o op quali y. The demand o he ha moniza ion o e ms ia he “one-s op-shop” sys em is de- e mined by h ee main ac o s: 1) lack o e minology o new concep s, 2) e oneous 148 egidijus Zaikauskas Vienolangeliosis ema–Eu oposSąjungos eisės      ak ųp ojek ųlie u iųkalba e minųde inimo  suLie u osRespublikosins i ucijomisp iemonė e ms, and 3) excess o e ms naming he same concep (synonymy). All o he h ee a e on a la ge scale ypical o any no ma i e e minology p ocess. The s ong e- qui emen o base que ies on pa icula documen s, namely on d a eU legal ac s unde ansla ion, links he VLS sys em o ex -based e minology. The backg ound o a pa icula documen gi es some ad an ages: in mos cases a domain is ixed and he a ibu es o he concep a e easie o de ine. On he o he hand, because o he peculia i ies o he eU legisla ion d a ing p ocedu es such ex -based e minology is less du able and mo e es ic ed in use. Close analysis o e minology p oblems sol ed ia he VLS sys em gi es some clues as o he di e ences o a i udes owa d e minology s anda disa ion in he eU ins i u ions s. Li huanian na ional bodies. i is ob ious ha eU ansla o s ely mo e on he e m equi alen s in o he languages, ying o ollow hei s uc u e, mos ly ha o english e ms, and e en ansla ing composi e english e ms wo d by wo d. in con as , Li huanian expe s and e minologis s o he S a e Commission o he Li huanian Language concen a e mo e on concep s and y o design e ms by nam- ing concep s in a mo e p ecise way. The e o e, e ms p oposed by expe s a e o en longe han hose p oposed by eU ansla o s, hough bo h a e much longe han english equi alen s. Despi e some di e en app oaches o e minology s anda disa ion and some chal- lenges and es ic ions o i s unc ioning, he VLS sys em cons i u es a good example o success ul coope a ion be ween nume ous ins i u ions a bo h eu opean and na- ional le els. i s model and expe ience can be used as a pa e n o he c ea ion and elabo a ion o o he e minology managemen sys ems. Gau a 2015-07-03 egidijus Zaikauskas eu opos Komisija Bâ imen Jean Monne C3/115, ue Alcide de Gaspe i, L-2920 Luxembou g, Luxembou g e. paš as [email protected] opa.eu S aipsnyje pa eikiama asmeninė au o iaus nuomonė. Ji niekaip negali bū i apa inama su eu opos Komisijos a be kokio jos padalinio o icialia nuomone.