„Jūra“ biologijos nomenklatūroje

7 8 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje Jū abiologijos nomenkla ū oje ALVYDAS UMBRASAS Lie u iųkalbosins i u as ESMINIAI ŽODŽIAI: biologijos nomenkla ū a, aksonų pa adinimai, žu ų pa adinimai, me a- o a, sis emiškumas, klaida S aipsnyje nag inėjami lie u iški biologijos nomenkla ū iniai pa a- dinimai, siejami su žodžiu jū a. Daugiausia dėmesio ski iama žu ų1 a dams (nes i iamu aspek u jų daugiausia), be kalbama i apie žinduolių, paukščių, ki ų gy ūnų i augalų a dus. Medžiaga ink a iš Lie u os Respublikos e minų banke (LRTB) skelbiamo Juozo Vi bicko suda y o Žu ųpa adinimųžodyno (ŽPŽ 2005) i ki ų gy ūnų, aip pa augalų pa adinimų žodynų2. Siekiama pa ody i pa adinimų į ai o ę i jų suda ymo modelius, a k eip i dėmesį į nesis emiškumo i ki us ūkumus. im is s aipsnio paska ino su kolegomis kilusi diskusija dėl žodžių jū ų i jū inis a ojimo nomenkla ū iniuose pa adinimuose. P adėjus uo domė- is paaiškėjo, kad žodynuose esama gausios i įdomios medžiagos. Ski ingai nei lie u iška bo anikos nomenkla ū a, ku i u i gana senas a kymo adicijas i s uk ū iškai gana ge ai a i inka mokslinius (lo y- niškus a dažniausiai sulo ynin us) pa adinimus, suda omus pagal Ta p- au iniodumblių,g ybųi augalųnomenkla ū oskodekso3 (iCN) eikala imus, lie u iška zoologijos nomenkla ū a bu o a koma ki aip i s uk ū iškai Ta p au iniozoologijosnomenkla ū oskodekso (iCZN) eikala imų dažnai nea i inka. Sup an ama, ie eikala imai galioja ik moksliniams lo yniš- 1 Už pa a imus kai ku ių žu ų a dų klausimais dėkoju Gam os y imų cen o mokslininkui d . Gin au ui Vai oniui. 2 Ž . li e a ū os i šal inių są ašą. Pa eikian pa yzdžius sakiniuose šal inis ka ais nu odomas p ieš pa yzdžių g upę a ba dažniausiai po jos. Jei ku kalban apie žu is šal inis nenu odomas (kad ne eikė ų dažnai ka o- i), u ima omenyje ŽPŽ 2005. Kai ku ie s aipsnyje g e a lie u iškų pa adinimų nu odomi iš šal inių pa- im i lo yniški pa adinimai gali bū i pasenę, jau pakeis i, be lie u iškų a dų y imo kon eks e ai nes a bu. 3 Anksčiau bu o adinamas Ta p au iniubo anikosnomenkla ū oskodeksu, be 2011 m. Melbu ne ykusia- me bo anikų kong ese pa adinimas bu o pakeis as. 7 9Te minologija | 2015 | 22 kiems pa adinimams, be ka u y a i s a bus o ien y as no minan lie u- išką nomenkla ū ą. išsky us negausias adicijų nulem as išim is, lie u- iška bo anikos nomenkla ū a bu o i ebė a a koma laikan is p incipo, kad kiek iena gen is u ė ų sa i ą ienana į pa adinimą, o ūšių ski ybės pa odomos p idedan ieną pažymimąjį žodį, . y. suda omi d ina iai a - dai (Gudžinskas, Rašoma ičius 2004: 3, 4). Tiek lo yniški, iek lie u iški aukš esnių už gen į bo anikos aksonų pa adinimai aip pa y a ienana iai, suda omi pasi elkian su a ines p iesagas, sandus (Ku o ga 1997: 23–25, 55, da ž . Gai enis 1973: 23). Panašiais p incipais g indžiama i lo yniš- ka zoologijos nomenkla ū a, ačiau suda an jos lie u iškus a i ikmenis g iež os sis emos nesilaikoma – ne ik ūšys, be i gen ys a aukš esni aksonai gana dažnai į a dijami du a ne daugiau dėmenų u inčiais a - dais, ūšių pa adinimus suda ančių dėmenų skaičius aip pa į ai uoja, be o, as pa s gen ies a das su ski ingais dėmenimis a ojamas ski ingoms gen ims į a dy i. Tokia nesis emiška sis ema bo anikų akimis a odo ne- pažangi (Gudžinskas, Rašoma ičius 2004: 4), ačiau zoologijoje ji jau įga- usi adiciją i y a sunkiai pakeičiama4. NOMeNKLATŪRiNiAi PAVADiNiMAi SU DėMeNiU JŪRINIS Jau nusis o ėjęs polinkis iek augalų, iek gy ūnų papli imo ie as no- menkla ū oje pa ody i dėmenimis su p iesaga -inis, da an edinius iš į ai- ių ie as, geog a inius objek us eiškiančių bend inių i ik inių žodžių (p z.: andinis, a lan inis, aukš ikalninis, azijinis, boli inis, džiunglinis, egip- inis, japoninis, pelkinis, pie inis, san ominis, u inis). Pagal šį modelį, pa- yzdžiui, anksčiau a o i pa adinimai kalnųkielė, kalnųpušis pakeis i į kalninėkielė (lo . Mo acillacine ea), kalninėpušis (lo . Pinusmon ana). Ka- zimie as Gai enis anksčiau y a ašęs, kad oks kei imas dažnai nė a eika- lingas (Gai enis 1973: 24), ačiau šis į a dijimo p incipas nomenkla ū oje įsigalėjo, no s pasida omi ediniai bend inei kalbai ka ais būna nebūdingi. Žinoma, nomenkla ū oje pasi aiko pa adinimų, ku iuose ie a pa odoma 4 Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomisėje pe pas a uosius kele ą me ų s a s an zoologijos a dyną nemažai disku uo a dėl sis emiškesnio zoologijos nomenkla ū os a kymo, ypač į a - dijan anksčiau lie u iškai neį a dy as gen is i ūšis, ačiau esminių pokyčių nė a – adicijas keis i sun- ku, be o, sis emiškumo siekimui labai ukdo lo yniškos nomenkla ū os kai aliojimas, nulem as dažno ūšių kilnojimo iš ienų genčių į ki as, odėl u ė i s abilų ienana į gen ies į a dijimą da osi sudė inga, zoologų links ama ben kai ku ių genčių lie u iškai apsk i ai neį a dy i. Tiesa, y a neįp as ų nuomonių, kad moksliniai aksonų pa adinimai y a ne lo yniški, o a p au iniai, bend i isoms kalboms, odėl juos eikė ų p ilygin i lie u ių kalboje unkcionuojan iems a p au iniams žodžiams i lie u iškų a i ikmenų apsk i ai neku i (Gliwa 2011: 119), be ai pe dėm ka dinalu. 8 0 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje ki aip (p z.: Balchašop iekalniųūsuo ė (lo . Schizo ho axa gen a us), kalnų upokšniųnėgė (lo . Ich hyomyzong eeleyi), ka š ųjų e smiųlėlžu ė (lo . Cyp i- nodonmacula ius), p iek ančiųpelona (lo . Pellonaha owe i), yžiųlaukų ungu ys (lo . Flu aalba) (ŽPŽ 2005)), be jie palygin i e i i daba jau laiky ini ne ipiniais. Remian is y aujančiu modeliu sąsaja su jū a nomen- kla ū iniuose pa adinimuose iš eiškiama dėmeniu jū inis. Kaip ma y i iš ŽPŽ 2005, žu ų nomenkla ū os sis emoje šis žodis pasi elkiamas į a dijan ski ingų angų aksonus: šeimas (a), gen is (b), ūšis (c), p z.: a) a og ąžinėsjū inėslydekos(lo . S eindachne iidae), jū iniaika osai (lo . Spa idae), jū iniaika šiai(lo . B amidae), jū iniaišamai(lo . A iidae), jū iniaišapalai(lo . Kyphosidae), jū iniaiungu iai(lo . Cong idae); b) ame ikiniaijū iniai ijūnai(lo . Phy ich hys), bal iejijū iniaišamai (lo . Sciadeich hys), bu iniaijū iniaipūgžliai(lo . Taeniano us), gaidiniai jū iniaieše iai(lo . Neosebas es), ilgapelekėsjū inėssko penos(lo . Liosco pius), jū inėsdyglės(lo . Spinachia), jū inėska žu ės(lo . Ana- do as), jū inėsk apės(lo . Ye u ius), jū inėslydekos(lo . Me luccius), jū inėsnėgės(lo . Pe omyzon), jū inėsplekšnės(lo . Pleu onec es), jū iniaieše ėliai(lo . Sebas iscus), jū iniaieše iukai(lo . Psammope - ca), jū iniaika šiai(lo . B ama), jū iniaiungu iai(lo . Cong ina), p a isiejijū iniais e kai(lo . La eolab ax), y inėsjū inėss in elės(lo . Allosme us), us adančiaijū iniaika osai(lo . C enidens); c) a ikinėjū inėlydeka(lo . Me lucciuscapensis), aus alinėjū inė s in enė(lo . Aplochi onma inus), bal ad yžisjū iniseše ėlis(lo . Se- bas iscusalbo ascia us), bu inisjū inispūgžlys(lo . Taeniano us iacan - hus), gy a inisjū inisg undalas(lo . Gobiuscobi is), jū inėplekšnė (lo . Pleu onec espla essa), jū iniss e kas(lo . S izos edionma inum), jū inisšamasdyglys(lo . Bag ema inus), kaspinuo inisjū inisungu ys (lo . Gna hophishabena us), ma mu inisjū iniska pis(lo . Dac ylosa gus a c idens), mažojijū inėsmėlžu ė(lo . Callionymus issoi), mels asis jū iniska osas(lo . Pachyme oponaeneum), audonasisdygusisjū inis ka šis(lo . Ta ac es ubescens), y inėjū inės in elė(lo . Allosme us elonga us), š iesiojijū inėk apė(lo . Ye u iusap icus), ungu inėjū inė5 5 Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomisė 2013 m. ka u su zoologais šį pa adinimą pakei ė į ungu inėgy a edė ėgėlė (paskelb a Kome ciniųžu ų ūšiųpa adinimųsą aše (KŽPRS)). Beje, Visuo inėjelie u iųenciklopedijoje (VLe iX 2006) lo . Zoa ces i ipa us pa adin a jū ine ėgėle, no s ŽPŽ 2005 – pap as ojigy a edė ėgėlė, ki uose šal inuose, be sinonimo jū inė ėgėlė, da adin a iesiog gy a- ede ėgėle a ba gy agimde ėgėle (Repečka, Bukelskis, Kesminas 1998: 74; Vi bickas 2000: 99). 8 1Te minologija | 2015 | 22 ėgėlė(lo . Zoa cesanguilla is), iole inisjū inis ijūnas(lo . Cebedich- hys iolaceus), žals ad yžisjū iniseše ys(lo . Sebas eselonga us). Su dėmeniu jū inis ŽPŽ 2005 iš iso į a dy i 144 aksonai. Ma y i, kad pa adinimai dažnai suda omi iš bend inėje kalboje žinomų ienažodžių žu ų pa adinimų. No s lie u iški šeimos i gen ies pa adinimai ka ais su ampa, pa yzdžiui, jū iniaika šiai(lo . B amidae i B ama), jū iniai ungu iai(lo . Cong idae i Cong ina) (lo yniškoje nomenkla ū oje ai neįmanoma, iš esmės nė a pa ogu i lie u iškoje nomenkla ū oje, be ka - ais galbū p i ūks a aiškos p iemonių), o pa ies ango aksonų pa adi- nimai su ap i niekaip negali, odėl pap as ųjųjū iniųeše ių (lo . Sebas es) i didžiųjųjū iniųeše ių (lo . S e eolepis) gen yse a sidū ęs didysisjū inis eše ys(lo . Sebas esma inusi S e eolepisgigas) y a ŽPŽ 2005 nomenkla- ū os suda ymo klaida. Analogiška klaida y a i japoninisjū inisungu ys (lo . Conge japonicusi Japonoconge si icolus), ku į galima as i pap as- ųjųjū iniųungu ių (lo . Conge ) i japoniniųjū iniųungu ių (lo . Japono- conge ) gen yse. Dideliame duomenų masy e okių klaidų pap as ai a si- anda pe neapsižiū ėjimą, o iena iš a si adimo p iežasčių – ų pačių pag indinių dėmenų a ojimas ski ingoms gen ims į a dy i. Tokių su a- pimo klaidų ŽPŽ 2005 y a i daugiau (ž . oliau s aipsnyje). Su jū a siejamos ne ik žu ys. Pi miausia galima bū ų minė i paukščius. PPŽ 2009 ski iamos jū iniųe elių (lo . Haliaee us) i jū iniųk egždžių (lo . F ege a) gen ys, y a keliolika su dėmeniu jū inis suda y ų ūšių pa adinimų, p z.: a ikinisjū inise elis (lo . Cuncuma oci e ), bal apil- ėjū inėk egždė(lo . F ege ag alla ia), jū inisbėgikas (lo . A qua- ellama i ima), jū iniski likas (lo . Cha ad iushia icula), jū inissė- jikas (lo . Plu ialissqua a ola). Su šiuo dėmeniu aip pa y a suda y as žinduolio pa adinimas – jū inėsūd os(lo . Enhyd a) (gen yje ik jū i- nėūd a(lo . Enhyd alu is)) (ŽinPŽ 2002), aip pa y a i ki ų gy ū- nų pa adinimų, p z.: na iuo akojų (lo . A h opoda) ipo bes ubu ių gy ūnų bū ys jū iniai o ai(lo . Pan opoda), ėžlių pobū is jū iniai ėžliai(lo . Chelonioidea), gy ačių (lo . Ophidia) pobū io oplių šeima jū inėsgy a ės(lo . Hyd ophiidae), iguaninių (lo . Iguanidae) šeimos d iežas jū inėiguana(lo . Ambly hynchusc is a us) (VLe iX 2006). Vie- nas ki as pa adinimas y a i bo anikos nomenkla ū oje – p ie jū ų (man- g o ėse) augan is medis jū inėa icenija(lo . A icenniama ina), žoliniai augalai jū inė upija(lo . Ruppiama i ima), jū inisand as(lo . Zos e- ama ina) (BVŽ 1998). 8 2 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje NOMeNKLATŪRiNiAi PAVADiNiMAi SU DėMeNiU JŪRŲ No s galima bu o ikė is, kad pa adinan žu is yšys su jū a dažniausiai pa odomas dėmeniu jū inis, ŽPŽ 2005 pa adinimų su žodžiu jū ų y a os ne is ka us daugiau – ne 409 aksonų pa adinimai. Pa adinimų daug6, ačiau jų pag indiniais dėmenimis einančių žodžių į ai o ė nė a labai didelė. Aiškiausiai seman iškai išsiski ia g upė pa adinimų, suda y ų pa- si elkian ne žu ų, o ki ų gy ūnų pa adinimus. Tai me a o iniai pa adi- nimai, į ku iuos įeina žinduolių (a), paukščių (b), a liagy ių (c), abzdžių (d) a dai, p z. (gen ys): a) jū ųbui olai(lo . Tau ulus), jū ųpely ės(lo . Neosynchi opus), jū ųšunlapės(lo . Pe cis), kas u agal iaijū ų7šikšnospa niai (lo . Halieu ich hys), mu eniniaijū ųšuneliai(lo . Halimu aenoides), no eginėsjū ųlapu ės(lo . Lep agonus), pi š uo iejijū ųa kliukai (lo . Duncke ocampus), ykliaijū ųlapės(lo . Alopias), sąžalyniniaijū ų šunyčiai(lo . C is iceps); b) jū ųčiu liai(lo . Hi undich hys), jū ųgaideliai(lo . Alec ias), jū ųž i bliai(lo . P ognich hys), s o alūpėsjū ųk egždės(lo . Chei- lop ion), umpapelekėsjū ųan elės(lo . Diplecogas e ); c) jū ų upūžės(lo . Cyclop e us); d) jū ųd ugeliai(lo . Chae odon), jū ų aps os(lo . Ocosia). Analogiškai į a dijamos i ūšys, jų a dai nuo genčių a dų ka ais ski iasi ik skaičiumi (zoologijoje įp as a, kad gen ys į a dijamos daugi- skai a, ūšys – ienaskai a), dažniausiai p idedama daugiau dėmenų, p z.: a) a lan inisjū ųkiškis(lo . Eumic o emusspinosus), Da inojū ų šikšnospa nis(lo . Ogcocephalusda wini), gels asisjū ųa kliukas (lo . Hippocampuskuda), ilgauodegėjū ųpely ė(lo . Spinicapi ich hys d aconis), japoninėjū ųšunlapė(lo . Pe cisjaponicus), jū ųbui olas (lo . Tau ulusbubalis), jū ųšikšnospa nė(lo . Pla axpinna us), ko a- linisjū ų iušis(lo . Siganusco allinus), pelaginėjū ųlapė8 (lo . Alopias 6 Visame s aipsnyje s engiamasi kuo mažesniu pa yzdžių skaičiumi pa ody i kuo didesnę į ai o ę. Pap as- ai pa eikiamas ik ienas su ku iuo no s dėmeniu suda y as am ik o modelio pa yzdys, no s nomen- kla ū oje dažniausiai būna nuo kelių iki keliolikos a ne keliasdešim ies analogiškų pa yzdžių ( ie pa ys dėmenys pasika oja suda an iek ūšių, iek genčių a aukš esnių aksonų pa adinimus). 7 Rūšiniame pa adinime pakeis a žodžių a ka, ma y , y a apsi ikimas – Pue oRikojū ųkas u agal is šikšnospa nis(lo . Halieu ich hyssmi hii). Beje, ie o a dis ki uose šal iniuose keičiamas būd a džiu, plg. paukščių a dus pue o ikinėamazonė, pue o ikinisapuokėlis (PPŽ 2009). 8 Ši ūšis y a gen yje, pa adin oje ykliaijū ųlapės (lo . Alopias). Pas a asis pa adinimas išsiski ia uo, kad me a o a y a p iedėlio pozicijoje. Gali bū i i p iešingas a ejis, kai p iedėlis dedamas p ie me a o- inio pa adinimo – jū ųa kliukaiska maliai(lo . Phyllop e yx). 8 3Te minologija | 2015 | 22 pelagicus), sidab inisž ynuo asisjū ųšuny is(lo . Blennioclinuss ella), šiau inėdu klasnukėjū ųlapu ė(lo . Aganopsis ulsa); b) g akščiojijū ųan elė(lo . Gas ocya husg acilis), jū ųpo as(lo . Symphodus inca), jū ųž i blis(lo . P ognich hysb e ipinnis), pap as o- jijū ųblezdinga(lo . Hi undich hysa inis), skalia inėjū ųk egždė (lo . Shue eascala ipinnis), eid odinisjū ųčiu lys(lo . Hi undich hys speculige ), žaliapil isjū ųgaidelis(lo . Alec iasbenjamini); c) jū ų upūžė9 (lo . Cyclop e uslumpus); d) jū ų aps a(lo . Ocosia espa), ke u akisjū ųd ugelis(lo . Chae- odoncapis a us). Me a o inė eikšmė lėmė, kad šiuo a eju pasi ink as dėmuo jū ų10, o ne jū inis, nes su nomenkla ū oje sis emišku pas a uoju dėmeniu eikšmė bū- ų iesioginė (kalbė ume apie žinduolius, paukščius i pan.). Kaip ma y i, dalis žu ims pa adin i pasi elk ų gy ūnų a dų y a su deminu y inėmis p iesagomis, ka ais ne su ski ingomis (lapė, lapu ė; šuneliai, šunyčiai). Vadinasi, laikoma, kad okia p iesaga me a o inio yšio su gy ūnu nenu- olina, nepaslepia (p iešingu a eju įp as ai bū ų pasi elkiamas dėmuo jū inis). Tiesa, iš anksčiau žinomas i daba ebe a ojamas su opliais11 sie inas žu ies pa adinimas jū ųd akonas (lo . T achinusd aco) (LTe V 1979; VLe iX 2006) ŽPŽ 2005 bu o pakeis as į didžiojijū inėd a- koniukė(lo . T achinusd aco) (gen is – iesiog d akoniukės (lo . T achi- nus)). Šiuo a eju, ikė ina, many a, kad p iesagos p idėjimas i giminės pakei imas pa adinimą keičia iš esmės, odėl nebė a po eikio ašy i jū ų. Tai logiška. Vis dėl o su ūšies pa adinimu jū ųšikšnospa nė(lo . Pla axpinna us) pasielg a ki aip – kas u žu inių (lo . Ephippididae) šeimos gen is pa adin a iesiog šikšnospa nės (lo . Pla ax) (plg. ūšis mels oji šikšnospa nė (lo . Pla axo bicula is)). Da a k eip inas dėmesys, kad ki- oje šeimoje, pa adin oje šikšnospa ninės (lo . Ogcocephalidae), y a kele- as genčių, ku ių pa adinime y a junginys jū ųšikšnospa niai, pa yzdžiui, 9 Šios žu ies pa adinimas siejamas ne ik su a liagy iu, be i su paukščiu, ji da adinama jū ųgeguže (VLe iX 2006). Senesniuose šal iniuose pi menybė eikiama pa adinimui ciego ius, be nu odomi i me- a o iniai sinonimai, a p jų da y a i jū ųkiškis (Vi bickas 2000: 116). 10 Gy ūno me a o a g indžiamų žu ų pa adinimų y a i su ki okiu kilmininku, p z.: dumbliųpelės (lo . Fucomimus), andensožkos (lo . Pelecus), aš uo ieji andensožiai (lo . Pachychilon) (ŽPŽ 2005). O š ai su dėmeniu andeninis a ojami iesioginės eikšmės pa adinimai, p z.: pap as asis andeninis s azdas (lo . Cincluscinclus) (PPŽ 2009), andeninės i na (lo . Hyd opo esine mis), andeninis iušis (lo . Syl ilagusaqua icus) (ŽinPŽ 2002). 11 Plg. d akonai (lo . D aco), agaminių (lo . Agamidae) šeimos d iežų gen is (VLe V 2004). 8 4 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje pap as iejijū ųšikšnospa niai (lo . Ogcocephalus). Jei many a, kad giminės ski umas šikšnospa nis – šikšnospa nė žu ų nomenkla ū oje y a pakankamas (apsk i ai okių mažai besiski iančių pa adinimų ge iau eng- i, ypač ienoje sis emoje12), ada pagal sis emą galima bu o ink is pa a- dinimą jū inėšikšnospa nė. Rūšių pa adinimai dažniausiai siejami su genčių pa adinimais, be y a i ski ybių, pa yzdžiui, pap as ojijū ųblezdinga(lo . Hi undich hys a inis) y a jū ųčiu lių (lo . Hi undich hys) gen yje (ki os ūšys joje y a su žodžiu čiu lys), jū ųpo as(lo . Symphodus inca) y a žaliažu ių (lo . Symphodus) gen yje (daugiau aksonų su žodžiu po as neį a dy a). Jei paisysime pa adinimų suda ymo logikos, kiek keis okai a odo, kai aš- kuo ojijū ųlapė(lo . Lo ulpinus) a sidu ia aškuo ųjų iušiažu ių (lo . Lo) gen yje. Ku ian pa adinimus okio loginio me a o ų nede ėjimo, ypač jei jis nė a nulem as adicijos, ge iau bū ų eng i. Beje, žodis iu- šiažu ės bū ų ikęs aukš esniam už gen į angui į a dy i, o ie oj pap as- osios iušiažu ės (lo . Siganus) galėjo bū i jū ų iušiai(šio junginio daba nė a nė iename gen ies pa adinime), nes gen yje y a auksad yžis jū ų iušis (lo . Siganus i ula us) i pan. Da įdomu ai, kad dygiųjų ap aliapelekių (lo . Eumic o emus) gen yje y a ūšys ap alusisjū ųkiškis (lo . Eumic o emuso bis), a lan inisjū ųkiškis(lo . Eumic o emusspi- nosus), no s žu ų gen ies jū ųkiškiai nė a. To p iežas is aiški – pa adi- nimas jau užim as, jū ųkiškis (lo . E igna husba ba us) y a uonis, ie- nin elis jū ųkiškių (lo . E igna hus) gen yje (ŽinPŽ 2002). Tu in ai omenyje, apsk i ai abejo ina, kam eikėjo junginį jū ųkiškis dė i į žu ų nomenkla ū ą (išei is galėjo bū i deminu y as jū ųkiškelis a pan.). Jei žiū ė ume į ą pa į pag indinį žodį u inčių žu ų aksonų pa adinimų sis emą, galima pama y i nesis emiškumo ap aiškų. Daugiašakėje sis emo- je o iš eng i sunku, be , ku įmanoma, de mės siek i eikė ų. Gen is, ku ioje y a ūšis Hek o ojū ųan elė (lo . Gas oscyphushec o is), pa- adin a B igso andenųan elės (lo . Gas oscyphus). Dėmuo andenų 12 Nelabai pa ogu, kai ik gimine besiski ia i ski ingų klasių gy ūnai, pa yzdžiui, pasišiaušėlės (lo . Pa a- chae odon) y a žu ys (ŽPŽ 2005), o pasišiaušėliai (lo . T icholes es) – paukščiai (PPŽ 2009). Da an p ie- dėlinius žu ų pa adinimus sis emos susiplaka, plg. eše iaipasišiaušėliai (lo . Ec eposebas es), be pasišiau- šėliaig enadie iai (lo . T achonu us) (ŽPŽ 2005). Pas a ojo žu ies pa adinimo pag indinis dėmuo jau y a pasišiaušėlis, čia u ėjo bū i g enadie iaipasišiaušėliai. Da galima paminė i, kad, pa yzdžiui, a lan inėdi- džiojiplėšikė (lo . Magnisudisa lan ica) y a žu is (ŽPŽ 2005), o didysisplėšikas (lo . Ca ha ac a skua) – paukš is (PPŽ 2009). P iedėlinių žu ų pa adinimų giminė, žinoma, de inama – kie ūsisdyglys plėšikas (lo . Os eogeniosusmili a is). 8 5Te minologija | 2015 | 22 g e a jū ų įmanomas (ypač jei žu ys gy ena ne ik jū ose; iesa, a ose- noje įp asčiau andens, plg. andensožkos (lo . Pelecus), andenski eliai (lo . Ca negiella)), no s čia ski umas lyg nė a pag įs as. Ki a oje pačioje p iesiu binių (lo . Gobiesocidae) šeimoje esan i gen is pa adin a d yžosios B igsoan elės (lo . Gas ocymba). Čia jau nė a nei jū ų, nei andenų, no s gen yje y a ūšis ke u d yžėjū ųan elė (lo . Gas ocymbaquad i- adia a). Toje pačioje šeimoje y a i gen ys pelkinėsan elės (lo . A abes), andenyninėsan elės (lo . Diploc epis). A siž elgian į g e imus pa adinimus galima siūly i pelkiųan elės (jei jos iš iesų gy ena pelkėse), andenynų an elės13. O š ai aguo inių (lo . Balis idae) šeimos gen ies pa adinimą an- denynų aguo ės (lo . Can hide mis) pagal sis emą kaip ik ik ų keis i į andenyninės aguo ės ( ada a i inkamai de in ina i andenynų aš uo oji aguo ė (lo . Neluse aay audi)). Ada žu inių (lo . Syngna hidae) šeimoje g e a dygiųjųjū ųa kliukų (lo . Solegna hus) nelabai pag įs ai a odo ada žu iniaia kliukai (lo . Syngna hoides) – čia ik ų ada žu iniaijū ų a kliukai. Jū ųlapučių (lo . Agonidae) šeimoje nede a čilinėslapu ės (lo . Aganopsis), u ė ų bū i čilinėsjū ųlapu ės. No s y a jū ųd ugeliai (lo . Chae odon), logiška i seman iškai pag įs a eik i gėla andeniai d ugeliai (lo . Pan odon), ačiau ilgasnapiųjū ųd ugelių (lo . Fo - cipige ) gen yje nede a pap as asisilgažio isd ugelis (lo . Fo cipige lon- gi os is), galė ų bū i, pa yzdžiui, ilgažio isjū ųd ugelis. Da an žu ų pa adinimus iš ki ų gy ūnų a dų ŽPŽ 2005 neiš eng a su apimų – d i gen ys pa adin os jū ųk egždės (lo . Ch omis i Mono- dac ylus). Pi moji y a ienuolžu inių (lo . Pomacen idae) šeimoje, an oji – k egždžiažu inių (lo . Monodac ylidae) šeimoje. Nomenkla ū os kū ėjai aip pa nea k eipė dėmesio, kad ilgažiomenisjū ųa kliukas(lo . Acen o- nu ag acillissimusi Hippocampus amulosus) į auk as į d i gen is, p i- ski as a i inkamai i p ie ilgažiomeniųjū ųa kliukų(lo . Acen onu a), i p ie pap as ųjųjū ųa kliukų (lo . Hippocampus). Žu ų į a dijimas pagal ki us gy ūnus y a aizdingos nomenkla ū os da y- mo pa yzdys. Pasak K. Gai enio, e minologijoje aizdingumo dažniausiai ne engiama en, ku ski iamoji (dis ink y inė) e minų unkcija y a s a bes- nė už pa adinamąją (nomina y inę) unkciją. eksp esy ūs e minai dažnai ku iami sis ema ikos e minijoje, nes čia, no in a ski i ieną augalų a 13 Būd a džiai labiau o ien uoja į paukščius, plg. pelkinės iš elės (lo . Gallinula), andeniniais azdai (lo . Cinclus) (PPŽ 2009). 8 6 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje gy ūnų ūšį nuo ki os, dažnai g iebiamasi aizdingo lyginimo (Gai enis 1991: 29). Įdomumo dėlei da galima paminė i, kad kai ku ių žu ų a dai siejami iš ka o su d iem gy ūnais, panašumo požymiai odomi da i ša- lu iniu dėmeniu, p z.: aliga o inėsjū ųlapu ės (lo . Anoplagonus), ežinėjū ųan elė(lo . Diademich hyslinea us), ki mėlinisjū ų iušis (lo . Siganus e micula us), ykliagal ėjū ųan elė(lo . Eckloniaich hys scyllio hinoceps), zeb inisjū ųd ugelis(lo . Discochae odonoc o asci- a us). Tokių a dų aizdingumas, iš aiškingumas ypač yškus. A ski ą g upę suda o me a o iniai žu ų pa adinimai su dėmeniu jū ų, ku ių pag indiniu dėmeniu eina į ai ius daik us eiškian ys žodžiai. Gen- čių (a) i ūšių (b) pa adinimų pa yzdžiai: a) jū ųada os(lo . Syngna hus), jū ųdildės(lo . Thamnaconus), jū ųdygliai(lo . Hemia us), jū ųgaląs u ai(lo . Pe ago ), jū ųylos (lo . Ne ophis), jū ųkas u ėliai(lo . Halieu opsis), jū ųliežu ėliai (lo . Dicologlossa), jū ų u ulėliai(lo . Sphoe oides), jū ųskiau e ės (lo . C enicichla), kai iaakiaijū ųliežu iai(lo . Symphu us), ikup iai jū ųki ukai(lo . A gy opelecus); b) ba zdo asisjū ųliežu is(lo . Monochi ushispidus), dėmė asisjū ų u ulėlis(lo . Sphoe oidesmacula us), indinisjū ųkas u ėlis(lo . Halieu opsismic ops), juodgal isjū ųgaląs u as(lo . Pe ago melano- cephalus), pap as asisjū ųliežu ėlis(lo . Dicologlossacunea a), pap as- ojijū ųyla(lo . Ne ophisophidion), Pa aibojū ųskiau e ė(lo . C e- nicichlado socella a), plonažiomenėjū ųada a(lo . Syngna hus enui os- is), skaid usisjū ųki ukas(lo . S e nop yxdiaphana), smėlinėjū ų dildė(lo . Thamnaconusa enaceus). Me a o iškumas šiuo a eju aip pa lėmė, kad pa adinimai suda y i ne su dėmeniu jū inis14. Tiesa, su apimų i čia neiš eng a – dešiniaakiųjū ų liežu ių (lo . Scoleidae) šeimoje d i gen ys pa adin os umpapelekiaijū ų liežu iai(lo . B achi usi Mic ochi us), o ūšis senegalinisjū ųliežu- is(lo . Cynoglossussenegalensisi Soleasenegalensis) pa eko į d i gen- is – k ei ažiočiųjū ųliežu ių (lo . Cynoglossus) i pap as ųjųjū ųliežu ių (lo . Solea), ku ios y a a i inkamai kai iaakiųjū ųliežu ių(lo . Cynoglos- sidae) i jau minė oje dešiniaakiųjū ųliežu ių šeimose. Beje, ŽPŽ 2005 y a i mo e iškosios giminės pa adinimas liežu ės (lo . Pa exglossum), 14 Jei, pa yzdžiui, g e a jū ųada os da pasida omas pa adinimas ada žu ė, jau nė a eikalo ašy i jū ų, ie- oj kibiauodegėsjū ųada žu ės(lo . Amphelik u us) sis emiškai isiškai inka kibiauodegės jū inės ada žu ėsi a i inkamai ūšies pa adinime (plg. mažojijū inėsmėlžu ė (lo . Callionymus issoi)). 9 3Te minologija | 2015 | 22 pelekiaijū gaidžiai(lo . P e ygo igla), jū gaidžiaisa y ai(lo . Sa- y ich hys). Įdomumo dėlei galima paminė i i po ą žu ų pa adinimų, į ku iuos į auk i ski ingų gy ūnų a dai: d ugelinisjū gaidis(lo . Pa a igla papilio),k okodilinisjū gaidis(lo . Ga ga iscusp ionocephalus). Tiesa, pa- adinimu mels apelekisjū gaidisŽPŽ 2005 į a dijamos ski ingų genčių ūšys – lo . Cu upiscis oluce i Chelidonich hyskumu. Sp endžian iš kai ku ių šal inių (Jennings 1998), lo yniški a dai y a sinonimai, odėl žo- dyne apsk i ai ne eikėjo šio aksono eik i du ka us. iš su sandu jū - pada y o dū inio nomenkla ū os sis emoje gali bū i pa- sida omas i šalu inis dėmuo, p z., jū gaidinėsple nės(lo . E eunias). Čia paminė inas i žu ų gen ies pa adinimas jū žoliųd ugeliai(lo . He- mi au ich hys). Jau anksčiau ap a a, kad sis emoje y a jū ųd ugeliai, be , kadangi šiuo a eju jū a nu odoma ki u sandu, jū ų p aleidžiama, no s os gen ies ūšis – dumblinisjū ųd ugelis (lo . Hemi au ich hyszos e ). Raiška išsiski ia gen ies pa adinimas ledjū iopolakai (lo . Pollachius). Čia jū a y a an asis dū inio sandas. Daugiau okių dū inių ŽPŽ 2005 nė a. Anksčiau eik as pa adinimas ledjū iomenkė (lo . Pollachius i ens) (Repečka, Bukelskis, Kesminas 1998: 56; Vi bickas 2000: 89), be ŽPŽ 2005 jis bu o pakeis as į ame ikinispolakas, no s p ekybos eikmėms e- be a ojamas sinonimas ledjū iomenkė (ž . KŽPRS). Ap a iamo modelio dū iniai įeina ne ik į žu ų, be i į ki ų gy ūnų pa adinimus. PPŽ 2009 y a gen ies a das jū ša kės(lo . Haema opus), a p ūšių – eu azinėjū ša kė(lo . Haema opusos alegus), da adina- ma iesiog jū ša ke. Ji adin a i jū ineša ka ( a das minimas DLKŽ7 2012 ša kos s aipsnyje). Tai kaip ik į odo dū inio i junginio aiškos sinoni- miškumą, ypač ne specialiojoje a osenoje. DLKŽ7 2012 y a i dū inys jū k anklis (lo . Phalac oco axca bo), be daba ai ik sinonimas, nomen- kla ū oje eikiama didysisko mo anas (PPŽ 2009). iš DLKŽ7 2012 galima paminė i augalo pa adinimą jū asmil ė (lo . Honkenya22). Augalų nomen- kla ū oje da y a ienas ki as a das, odan is yšį su jū a (nes pap as ai auga p ie jū ų a pan.), p z.: jū a ižė(lo . Uniola) (LRTB), jū s ogūnis23 (lo . D imia, U ginea) (DAV 2007). 22 Tu ė ų bū i Honckenya (ž . iTiS). 23 Ne nomenkla ū oje gali bū i i jū oss ogūnai „U gineama i ima s ogūnėlių sul ingi lapai“ (MTŽ 1980), kaip jau minė i jū oskopūs ai. 9 4 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje iŠVADOS 1. Biologijos aksonų pa adinimuose įp as a gy ūnų i augalų papli imo ie as pa ody i būd a džiais su p iesaga -inis, da an edinius iš į ai ių ie as, geog a inius objek us eiškiančių bend inių i ik inių žodžių. Gy- ūno a augalo yšys su jū a (gy ena jū oje, auga g e a jū os a pan.) pagal y aujančius biologijos nomenkla ū os kū imo polinkius pa adini- muose dažnai pa odomas žodžiu jū inis (p z.: jū inėsplekšnės(lo . Pleu- onec es), jū iniaie eliai(lo . Haliaee us), jū inėsgy a ės(lo . Hyd ophiidae), jū inisand as(lo . Zos e ama ina)). 2. y a nemažai jū ose gy enančių žu ų, žinduolių, bes ubu ių gy ūnų pa adinimų, pada y ų pasi elkian sausumos gy ūnų a dus. Kad okie me a o iniai pa adinimai ski ųsi nuo me a o os pag indą suda ančių gy- ūnų pa adinimų, a ojamas dėmuo jū ų – aigi jū ųk egždės (lo . Ch o- mis i Monodac ylus) y a žu ys, o jū inėsk egždės (lo . F ege a) – paukš- čiai, jū ųkiškis (lo . E igna husba ba us) y a uonis, o andeninis iušis (lo . Syl ilagusaqua icus) – iesiog p ie andens gy enan is iušis. Van- denyje plaukiojan ys jū ųbui olai (lo . Tau ulus) i jū ųd ugeliai (lo . Chae odon) biologiškai ne u i nieko bend o su pie ose besiganančiais bui- olais i sk aidančiais d ugeliais. Jū ų gy ūnų pa adinimuose jū ų ašoma i ada, kai me a o os pag indą suda o daik ų a ki ų objek ų (p z.: jū ų galąs u ai(lo . Pe ago ), jū ųskiau e ės(lo . C enicichla), jū ųž aigždės (lo . As e oidea)), asmenų a bū ybių (p z.: jū ųangelai(lo .Pomacan hi- dae), jū ųpiemenėliai(lo . Nomeus),jū ų ai eliai(lo . Ophiosciodon)), au- galų a jų dalių (p z.: jū ųlelijos(lo . C inoidea), jū ųpumpu ai(lo . Blas- oidea)) pa adinimai. Ne i su deminu y ais me a o iškumas yškus, odėl ašoma jū ųpely ės(lo . Neosynchi opus), jū ųgaideliai(lo . Alec ias), ačiau jū ų ašy i nelinks ama, jeigu pakeičiama giminė, p z.: didžiojijū- inėd akoniukė(lo . T achinusd aco) (anksčiau adin a jū ųd akonas), pusžio ėka ei ė (lo . Coelo hynchuscoelo hynchus) (plg.ilgažiomenisjū ų ka ei is (lo . Os ich hysa chiepiscopus)). Me a o iniai andens gy ūnų pa adinimai gali bū i i ki okios aiškos, p z.: jū žoliųd ugeliai(lo . He- mi au ich hys), andensožkos (lo . Pelecus). 3. Kai biologijos nomenkla ū iniame pa adinime p i eikia nu ody i kon- k ečią jū ą, da omas junginys su žodžiu jū os. Dažniausiai aip į a dija- mos žu ys, p z.: Bal ijosjū osplekšnė(lo . Pleu onec espla essabal ica), Juodosiosjū osšlakis(lo . Salmo u alab ax). Ki ų gy ūnų a dų as a 9 5Te minologija | 2015 | 22 ik po a: Raudonosiosjū oskli inėk egždė (lo . Pe ochelidonpe di a), Vi- du žemiojū os uonis ienuolis(lo . Monachusmonachus). 4. Dėmens jū inis a jū ų pasi inkimo iš engiama da an pa adinimus su dū iniais (sandas jū -). Pap as ai da omi žu ų aksonų pa adinimai, p z.: iški p apelekiaijū ka šiai (lo . Odon oglyphis), japoniniaijū eše iai (lo . Odon an hias), s ambiaž yniaijū gaidžiai (lo . Lepido igla). y a i paukščių gen is jū ša kės(lo . Haema opus). A i inkamais junginiais (plg. jū inis ka šis i jū ka šis) nomenkla ū oje p i eikus į a dijami ski ingi aksonai, ačiau pla esnėje a osenoje ai nė a pa ogu. Bo anikoje no in yšį su jū a pa ody i gen ies pa adinime ik dū inys eįmanomas, nes d ižodžių pa adinimų engiama, eikiama, p z.: jū a ižė(lo . Uniola), jū s ogūnis (lo . D imia). 5. Žu ųpa adinimųžodyne (ŽPŽ 2005) kai ku ių panašių aksonų pa- adinimuose dėmenys jū inis, jū ų, jū os nepag įs ai a ijuoja a ba ka ais ne ašomas nė ienas iš šių dėmenų, no s pagal g e imų pa adinimų sis- emą oks dėmuo a odo eikalingas. esama i ki okios nesis emiškos aiš- kos. Pasi aiko ienodai pa adin ų ski ingų aksonų (genčių, ūšių). Viena iš su apčių p iežasčių – ų pačių pag indinių žodžių a ojimas ski ingoms gen ims i ūšims į a dy i. Kadangi ilgą laiką eng o žodyno apim is di- delė, o sanda a sis eminė, suda y ojui i ecenzen ams bu o neleng a sužiū ė i ski ingose ie ose esančius pa adinimus. Dalis ne ienodumų galėjo a si as i aisan žodyną pagal e minologų pas abas – ienu pa ai- sy a, ki u nepa aisy a a ba pa aisy a aip, kaip žodyne jau bu o pa a o a. A ei yje a kan žu ų pa adinimus ūkumus eikia pašalin i. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI BVŽ 1998: Bo anikos a dųžodynas. Suda ė R. Janke ičienė, Vilnius: Bo anikos ins i u as. DAV 2007: Kisielienė D., G igienė i., G igas A. Deko a y iniųaugalų a dynas:lie u ių,lo ynų,anglų, okiečių,lenkųi  usųkalbomis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKŽ7 2012: Daba inėslie u iųkalbosžodynas. 7-asis pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. eTAŽ 2008: Ekologijos e minųaiškinamasisžodynas:lie u ių-anglų- okiečių- usųkalbomis. Pa engė A. Paulauskas, K. Janke ičius, R. Liužinas, V. Raškauskas, P. Zajančkauskas, Vilnius: G un o alymo echnologijos. Gai enis K. 1973: Te minijos ugdymo ingiai. – Kalboskul ū a 25, 19–27. Gai enis K. 1991: Lie u iškų e minų aizdingumo klausimu. – Lie u iųkalbo y osklausimai 29. Lie u ių leksikosi  e minologijosp oblemos, 26–31. Gai enis K. 1997: J. elisono zoologijos sis ema ikos e minija. – Ju gisElisonas.1889–1946. S aipsnių inkinys. Suda ė A. Jakima ičius, Vilnius: Bal ic eCO, 75–79. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijosi  izinėsgeog a ijos e minųžodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. 9 6 Al ydas Umb asas | Jū abiologijosnomenkla ū oje Gliwa B. 2011: Dėl laumži gių pa adinimų. – Naujosi  e osLie u os abzdžių ūšys 23, 115–119. Gudžinskas Z., Rašoma ičius V. 2004: Kelis lie u iškus pa adinimus u inčių augalų genčių nomenkla ū a i jos no minimo p incipai. – Bo anicaLi huanica 6, 3–18. iCN – In e na ionalCodeo Nomencla u e o algae, ungi,andplan s(Melbou neCode)adop edby he Eigh een hIn e na ionalBo anicalCong essMelbou ne,Aus alia,July2011. – h p://www.iap - axon.o g/ nomen/main.php. iCZN – In e na ionalCodeo ZoologicalNomencla u e. Fou h edi ion adop ed by he in e na ional Union o Biological Sciences, London: in e na ional T us o Zoological Nomencla u e, 1999. – h p://iczn.o g/iczn/index.jsp. iTiS – In eg a edTaxonomicIn o ma ionSys em. – h p://www.i is.go . Jennings G. 1998: TheSeaandF eshwa e Fisheso Aus alia&NewGuinea 2. No h-Eas ,No h,No h-Wes  Aus aliaandNewGuinea, London: Calypso Publica ions. Kabailienė M., Radze ičius S. 2011: Paleon ologija. Mokymo p iemonė, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Ku o ga e. 1997: Bo anikosi mikologijosnomenkla ū a, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. KŽPRS – Lie u os Respublikos žemės ūkio minis o 2013 m. g uodžio 10 d. įsakymas N . 3D-826 „Dėl žemės ūkio minis o 2008 m. sausio 15 d. įsakymo N . 3D-22 „Dėl Kome cinių žu ų ūšių pa adinimų są ašo pa i inimo“ pakei imo“ (Žin., 2013, N . 128-6541). LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. – h p:// e minai. lkk.l . LTe V 1979: Lie u iškoji a ybinėenciklopedija 5. Vy . ed. J. Zinkus, Vilnius: Mokslas. MTŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius S., Vileišis A. Medicinos e minųžody- nas, Vilnius: Mokslas. PPŽ 2009: Paukščiųpa adinimųžodynas:lo ynų,lie u ių,anglų, okiečių,p ancūzųi  usųkalbomis. Suda ė M. Žalake ičius, i. Žalake ičienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o ekologijos ins i u as. Repečka R., Bukelskis e., Kesminas V. 1998: Lie u osžu ys 2. Bal ijosjū osžu ys, Vilnius: Dexma. Vi bickas J. 2000: Lie u osžu ys, Vilnius: T ys ž aigždu ės. VLe V 2004: Visuo inėlie u iųenciklopedija 5. Vy . ed. A. Račis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. VLe iX 2006: Visuo inėlie u iųenciklopedija 9. Vy . ed. A. Račis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ŽinPŽ 2002: Žinduoliųpa adinimųžodynas:lo ynų,lie u ių,anglų,p ancūzų, usų, okiečiųkalbomis. Rengė P. Bluzma (a s. ed.), R. Mažeiky ė, e. Micke ičius, J. P ūsai ė, K. Ba anauskas, R. Baleišis, Vilnius: ekologijos ins i u o leidykla. ŽPŽ 2005: Žu ųpa adinimųžodynas. Suda ė J. Vi bickas, Vilnius: Vilniaus uni e si e o ekologijos ins i u o leidykla. Михайлов В. А. 2000: Морскаясвинка:животныевнашемдоме, Москва: ЮНВЕС. JŪRA IN BIOLOGICAL NOMENCLATURE The pape deals wi h Li huanian names in biological nomencla u e ela ed wi h he wo d jū a (sea). i pays mos a en ion o names o ish (due o he la ge numbe o such names con aining his wo d), bu also he names o mammals, bi ds, o he animals and plan s a e esea ched. An a emp is made o show he a ie y o names and pa e ns o hei c ea ion and o d aw a en ion o he lack o sys ema ici y and o he aul s. The e is a se led end in Li huanian nomencla u e o indica e he habi a s o bo h animals and plan s using componen s wi h he su ix -inisde i ed om a ious wo ds meaning places and geog aphical ea u es. On he basis o his model he connec ion o an animal o a plan wi h he sea (li es in he sea o g ows nea he sea) is, acco d- ing o he p e ailing ends o he c ea ion o biological nomencla u e, mos equen - ly indica ed by he wo d jū inis. Qui e a ew names o ishes, mammals o in e e- b a es which li e in he sea ha e been c ea ed using names o animals li ing on he 9 7Te minologija | 2015 | 22 land. in o de o sepa a e such me apho ical names o axa om he names o he ani- mals which a e aken as he basis o he me apho , he componen jū ų is used. Thus jū ųk egždės a e ishes and jū inėsk egždėsa e bi ds. When a speci ic sea needs o be indica ed in he biological nomencla u e, a wo d combina ion wi h he componen jū osis c ea ed. in some names he componen s jū inis o jū ųa e eplaced by com- pounds wi h he componen jū -. The esea ch shows ha he componen s jū inis, jū ų and jū os in he names o some simila axa p esen ed in Žu ųpa adinimųžodynas(Dic iona y o he names o ish) (Vilnius, 2005) by J. Vi bickas a y unnecessa ily. Some imes none o hese compo- nen s is p esen ed e en i i seems necessa y when compa ed wi h he sys em o con- iguous names. O he cases o lack o sys ema ici y ha e also been no iced. The e a e some di e en axa (species, gene a) named he same. The dic iona y is la ge, i is a - anged sys ema ically and i s p epa a ion ook a long ime he e o e i s compile s and e iewe s had di icul ies in o de ing names p esen ed in di e en places. Fu u e o de - ing o he names o ish should include some co ec ions. Gau a 2015-08-31 Al ydas Umb asas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius e. paš as [email p o ec ed]