Tarptautinių terminų apeliatyvacijos aspektai

127Te minologija | 2017 | 24 Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai JURGITA MIKELIONIENĖ Kauno echnologijos uni e si e as ESMINIAI ŽODŽIAI: eponiminiai e minai, onimų apelia y acija, deonimizuo as e minas, p ie saginė e minų da yba, seman inė e minų analizė Pi maisiais XXI a. dešim mečiais susidomė a a ski ų s ičių (ana omi jos, a chi ek ū os, bo anikos i k .) lie u iškais i a p au iniais epo niminiais są okų pa adinimais, ku ių y imai a spindi į ai ius e mi nų kū imo, e mino i onimo san ykių, aizdingumo e minijoje aspek us. Minė ini Laimu ės Ki kauskienės (2011) a chi ek ū os, meno i s a ybos eponiminių e minų, la ių y ėjų Lindos Pie ės (2007), Lindos Ku miņos (2010) a lik i g e inamieji ik inių i eponiminių lie u ių i la ių kalbų augalų pa adinimų y imai; išleis as žodynėlis T auma ologijos i o opedijos eponimai (Kas adze M., Kas adze D. 2015), publikuo as eponiminių ana o mijos e minų y imas (Li e kienė 2010). Apie eponiminės kilmės izikos e minus sa o monog a ijoje užsimena Angelė Kaulakienė (2009). Tačiau sis emingesnio ž ilgsnio į bend uosius e minų apelia y acijos, . y. ik inio žodžio i imo bend iniu e minu, aspek us, eponiminių e minų s uk ū inius i seman inius ipus is da pasigendama, ypač no in su jais supa žindin i būsimuosius dalykinės kalbos e ėjus, edak o ius i ki as moks linių są okų aikomaisiais i eo iniais aspek ais suin e esuo as ikslines g upes. Šio s aipsnio ikslas i bū ų s uk ū iškai i seman iškai išanalizuo i a p au inius eponiminius e minus, a k eipian dėmesį ne ik į ling is inius, be i į eks aling is inius jų a si adimo aspek us. Eponiminiai e minai – ai iš ik inio žodžio pada y i są okų pa adi nimai, o p ocesas, kai ik inis žodis ampa bend iniu, adinamas apelia y acija1. Tokie ik iniai žodžiai, ku ie ampa e minais, adinami epo 1 Li e a ū oje da a ojami e minai eponimizacija, deonimizacija, ypač kai no ima akcen uo i ak y ų eiksmą. 128 Ju gi a Mikelionienė | Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai nimais. Da ido C ys alo eigimu, ai asmens a dai, apę iš adimo a ie os pa adinimais (2003). Lie u iškajame Kalbo y os e minų žodyne (Gai enis, Keinys 1990: 59) eponimu laikomas ik „asmen a dinės kilmės ie o a dis“, aigi apib ėž is aki aizdžiai pe siau a, nea spindin i ki ų pama inių žodžių i į a dijamų objek ų a subjek ų į ai o ės. Ta p au- inių žodžių žodyne (2013) eponimas (ang. eponym) apib ėžiamas kaip „žodis, su eikian is kam no s sa o a dą“. Valen ina Skujiņa apelia y a cija laiko „ ik inio a do pa e imą bend iniu“ i į a dija kaip ieną iš e minų kū imo šal inių (1993: 264). Tai p iešingas onimizacijai p oce sas. Taigi onomas ikos i e minologijos y imai įgauna bend ų b uožų: onimas, kaip y imo objek as, u in is ling is inių i eks aling is inių (is o inių, geog a inių, biog a inių i k .) elemen ų, i sdamas apelia y u a ba eponiminiu e minu pe duoda sa o y imo me odologiją e mi nų y ėjams, odėl y a analizuojami iek kalbiniai, iek išo iniai, eks a ling is iniai jo aspek ai, kaip ienas nuo ki o sunkiai a ski iami, papil dan ys, p a u inan ys, padedan ys su ok i seman inę mo y aciją i są okos pa adinimo kilmę. Apelia y acija e miniją papildo dažniausiai skolin ais e minais, ji y a ak y us i ak ualus naujų są okų pa adinimų kū imo būdas, pa yzdžiui, 2011 m. pe iodinę elemen ų len elę papildė kope nikis, 2016 m. sausį p aneš a apie ke u ių naujų chemijos elemen ų a adimą, ku iems, a si ž elgian į Ta p au inės eo inės i aikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) ekomendaciją cheminius elemen us adin i mi ologinių igū ų, mine alų, ie o ių, šalių a mokslininkų a dais (Reedijk 2016), 2016 m. bi želį pasiūly i i lapk ičio 28 d. į eisin i nihonio (nihonium, Nh, „Nihon“ y a ienas iš Japonijos pa adinimų japonų kalba, pažodžiui eiškian is „ ekan čios saulės šalis“), mosko io (mosco ium, Mc, pagal Rusijos sos inės Mas k os, ku ioje bu o a lik a nemažai s a bių y imų, pa adinimą), enesino ( ennessine, Ts, JAV Tenesio als ijos ga bei) i oganesono (oganesson, Og, pa adinimas susijęs su Rusijos iziku Ju ijumi Oganesianu už jo no a o išką indėlį į elemen ų y inėjimą) e minai (IUPAC 2016). Te minologijoje e minų kilmės klausimas isada y a ak ualus, odėl s a bu išsiaiškin i, kada i kaip yks a onimų apelia y acija. Kaip eigia p o . Ta jana Kh esko (Хвесько 2008), ai yks a ada, kai onimu pa a dinamo objek o indi idualumas ampa nebeaki aizdus: a) kai ik inio žo džio deno a as ampa pakankamai žinomas isiems am ik os kalbinės 129Te minologija | 2017 | 24 bend uomenės na iams; b) kai a das ne apa inamas ik su am ik u ie nu konk ečiu deno a u (pa yzdžiui, ma a onas – niekas nepamena, kad bu o bėg a nuo Ma a ono kaimo, o daba ai ik ilgiausia bėgimo ung is, spo o e minas). Nu ūkus a labai susilpnėjus loginiams yšiams su ie na są oka, jie užmezgami su ki a. Kad aip a si ik ų, onimas u i gau i papildomos in elek ualios, susijusios su am ik a mokslo a ki a s i imi in o macijos, ku ios pakankamas kiekis i pada o onimą apelia y u. Tuo me u yks a seman inė ans o macija – s a biausias apelia y acijos p o cesas. Pas ebė a, kad šis p ocesas is in ensy ėja anglų kalboje, aip a  spindėdamas paki usį kalbos a o ojų požiū į į ik inius a dus, į jų ne paka ojamumą, sak alumą i pan. Kadangi šiame y ime koncen uoja masi ik į in e nacionalizmus, lie u iškų e minų apelia y acija neanali zuojama, o į a p au inių e minų apelia y aciją daugiau ž elgiama ne kaip į lie u ių kalboje yks an į p ocesą (sup an ama, kad skolinamasi dažniau siai jau deonimizuo us žodžius), be kaip į į ai iapusį ezul a ą, p a u i nusį e miniją gausia medžiaga. Eponiminiai e minai pagal jų apelia y acijos a deonimizacijos laips nį y a ski iami į isiškai a iš dalies deonimizuo us (Skujiņa 1993; Banka a 2011). Kadangi sudė inių e minų, ku ie laikomi dalinės ape lia y acijos pa yzdžiais (Ceza io pjū is, Be ole o d uska), a osenoje y a labai daug, o TŽŽ (2013) okių labai mažai, šiame y ime apsi ibo a ik ienažodžiais, isiškai deonimizuo ais e minais. Iš Ta p au inių žodžių žodyno, no s jis i nė a e minų žodynas, ačiau labai pa ankus eponi minei leksikai i i, iš ink a be eik 900 eponiminių są okų pa adinimų, iš ku ių 45 į a dija į ai ius naminius gy ūnus i paukščius. Tokie eis lių pa adinimai y a dažniausiai oponiminės kilmės (a kliai no olkai [ eislė, iš es a Anglijoje, No olko g a ys ėje], iušiai šampanai [ eislė, iš es a Indijoje, page in a P ancūzijoje, Šampanės (Champagne) p o incijo- je], šunys o eile iai [pagal Vokie ijos mies o Ro eilio (Ro weil) pa a- dinimą], a ys de onai [ eislė, iš es a Anglijoje, De ono g a ys ėje] i k .). Dėl y imo apim ies i laikan is nuomonės, kad eislių pa adinimai už ima a pinę padė į a p a dyno i nomenkla ū os (Klima ičius 2005: 230), okio ipo eponiminės kilmės pa adinimai oliau šiame y ime neanalizuojami. S aipsnio i iamąją im į suda o 816 isiškai deonimi zuo ų – eponiminių e minų, ku ie oliau apž elgiami pagal o mos i eikšmės ypa umus. 130 Ju gi a Mikelionienė | Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai STRUKTŪRINIAI VIENAŽODŽIŲ EPONIMINIŲ TERMINŲ TIPAI 1. Pa ys yškiausi isiškos apelia y acijos pa yzdžiai bū ų ik sug a ma in i i one iškai p ie lie u ių kalbos sis emos p i aiky i e minai – pap as ieji žodžiai – ik iniai daik a a džiai. Ka ais ik e imologiniai, is o iniai y imai padeda nus a y i eponiminių e minų šal inį. Tu in gal oje skolinių (o bū en okie y a dauguma analizuojamų e minų) p i ai kymo p ie lie u ių kalbos ypa ybes, pagal sa o o mą, iksliau baigmenį, isiškai deonimizuo i pap as ieji e minai gali bū i d iejų ipų: 1) kai ik inis žodis (pa yzdžiui, asmens a mies o pa adinimas) ampa bend iniu są okos pa adinimu be jokių yškesnių one inių, da ybi nių a sin aksinių ans o macijų, galima bū ų saky i, kad ai e i nulinės a iksacijos a ejai2, ypač jei onimas baigiasi balsiu -a ( esla [pagal iš adėjo N. Teslos (se b. Tesla) pa a dę] „ a p au inės iene ų sis emos magne inės indukcijos iene as“); siena [pagal Sienos (i . Siena) mies o pa adinimą] „ am ik i udi dažai“; ka iuša3 [pa- gal mažybinę usiško me ginos a do Ka ia o mą]„so ie inis eak y i nių a ile ijos s iedinių s aidymo pabūklas“); 2) nelaikan one inio i mo ologinio p i aikymo sa a ankišku e minų kū imo būdu šiai g upei p iski iami i dažniausiai iš y iškų pa a džių suku i e minai su lie u iškomis galūnėmis -as, -is, -us: nikolis [pagal anglų iziko V. Nikolio (ang. Nicol) pa a dę] „op inis į aisas“; kolo adas [pagal JAV Kolo ado (ang. Colo ado) als ijos, ku pi - miausia papli o, pa adinimą] „lapg aužis abalas“. Tokio ipo e mi nijoje daug ma a imo iene ų (beke elis [pagal p anc. iziko A. Be- ke elio (Becque el) pa a dę] „ a p . iene ų sis emos adioak y iosios medžiagos ak y umo iene as“; celsijus [pagal š edų iziko A. Cel- sijaus (Celsius) pa a dę] „Celsijaus empe a ū os skalės empe a ū os iene as“; machas [pagal aus ų iziko E. Macho (Mach) pa a dę] „nesis eminis g eičio iene as, a . i šga sinių lėk u ų sk idimo g eičiui nusaky i“); cheminių elemen ų ( e mis [pagal i . iziko E. Fe mio (Fe mi) pa a dę]) pa adinimų. Kai kada one inė adap acija būna yškesnė, pa yzdžiui, be klis [iš mies o (ang. Be keley) pa a- dinimo] „ adioak y us di b inis chem. elemen as“, silue as [pagal 2 Čia i ki u u ima gal oje ik pag indinė žodžių o ma, . y. ienaskai os a dininko linksnis. 3 Lie u os Respublikos e minų banke pa eikiamas kaip ik inis daik a a dis, p agma onimas, „Ka iuša“. 131Te minologija | 2017 | 24 XVIII a. P ancūzijos minis o Silhoue e, pa a dę, jo ša žas] „dailės kū inys, ku iame igū os i daik ai aizduojami kaip dėmės yškiais išo iniais kon ū ais“. Mo e iškosios giminės galūnės a p au iniams eponiminės kilmės e minams lie u ių kalboje p idedamos daug e čiau, dažniausiai sug ama inan i (a ) one iškai adap uojan aip pa mo e iškosios giminės pa adinimus, pa yzdžiui, adeskan ė [pa- adino Linėjus sodininkų T adeskan ų ga bei] „daugiame is žolinis au galas T adescan ia“. Tiesa, u in omenyje ai, kad, pa yzdžiui, cheminių elemen ų pa adi nimai lo ynų kalboje u i p iesagą ium i kad ji lieka a a si anda i anglų kalboje, o lie u iškuose a i ikmenyse jos nė a (lo ensis [pagal JAV iziko E. Lo enso (ang. Law ence) pa a dę] „ adioak y us di b inis chem. elemen as“, lo . i ang. Law encium), s a s y ina, a p ie o iginalios pa a dės p idedama galūnė, ne jei ji ski iasi nuo os, ku ią u i sug a ma in as asmen a dis a mi onimas, pa yzdžiui, Lo ensas i lo ensis, Ku čia o as i ku čia o is, Nep ūnas i nep ūnis, Bakchas i bak- chis, y a da ybos a ik kai ybos elemen as. Be ku iuo a eju, lie u ių kalboje jis a lieka g ama inę unkciją, odėl okie eponiminiai e minai p iski iami pap as iesiems, neiš es iniams. Taigi iek i nepa y ę jokios in e encijos, iek sug ama in i i p ie lie u ių kalbos one inės sis emos p i aiky i okio pa idalo e minai laikomi pap as aisiais eponiminiais e  minais, a si adusiais ik iniam žodžiui pe ėjus į e minų klasę be yškesnių s uk ū os pokyčių. Ši as p ocesas ne isada gali bū i aizduojamas ik k yp imi onimas / eponimas → apelia y as / e minas, ka ais kai ku iose kalbose ai būna ina ė seka: apelia y as → onimas / eponimas → apelia y as / e minas: [lo . ic o ia, ang. ic o y, lie . pe galė] → mo e . a das ang. Vic o ia (Vik o ija) → ang. ic o ia ( ik o ija) – bo . „daugiame is andens augalas“. 2. Kaip odo a lik a kiekybinė analizė, eponiminiai e minai lie u ių kalboje dažniau y a da iniai (suda o apie 61 p oc. iso duomenyno), a p jų y auja p iesagų ediniai, o sudu inių a da ki aip pada y ų e minų pasi aiko daug ečiau4. Kai ku ie iš jų lie u ių kalboje y a sunkiai da y biškai skaidomi, da ybinė analizė susipina su e imologine. Apelia y u 4 Tiesa, pasi aiko y imų, ku iuose i ab e ia ū os, ypač dėl jų gausos kompiu e ijoje, p iski iamos eponi miniams e minams (Ka a ae a 2011), be ši o y imo me u jos neanalizuo os, nes TŽŽ nepa eikiamos. 132 Ju gi a Mikelionienė | Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai i ęs onimas ne ik gauna naujų seman inių komponen ų, be ne e ai jis būna i gana yškiai da ybiškai ans o muojamas, aip a si anda eponimi niai e minai da iniai. 2.1. P iesaginė da yba, nepaisan o, kad kaip ki ose kalbose (Ka a ae a, 2011), aip i lie u ių kalboje y a pa s p oduk y iausias eponimi nių e minų kū imo būdas, nepasižymi didele da ybos ipų į ai o e a o iginalumu: są okoms pa adin i naudojama kele as labai dažnų o man ų apsk i ai isuose a p au iniuose žodžiuose (pa yzdžiui, anglų kalboje, Ta janos Ka a ae os (2011) eigimu, ai bū ų -ian, -ism, -is , -ium, -i e), aip pa pasi aiko i e esnių p iesagų edinių. Nus a y os okios pag in dinės eponiminių e minų da ybos ka ego ijos i ipai: • abs ak ai ( eiksmų i ypa ybių pa adinimai). Cheminių i izinių p ocesų, gydymo me odų, mokslo šakų pa adinimai iš es i su p ie sagomis -(i)acija, -izacija, -ija, pa yzdžiui: da son alizacija [pa- gal p anc. gydy ojo D‘A son all pa a dę] „gydymas kin amąja elek os s o e a ba aukš ojo dažnio elek omagne iniu lauku“; pupini- zacija [pagal JAV iziko M. Pupino pa a dę] „el. g andinės induk y umo didinimas, am ik ais a pais nuosekliai į ją įjungian in duk y umo i es“. P iesaga is ika (bizan is ika, li uanis ika) pe eikia ienos a ki os s i ies y imų isumą. Va žybų i šiaip di desnio mas o eiksmams pa adin i a ojama p iesaga iada (spa - akiada). Va dažodinės ypa ybės pa adinimai iš ik inių daik a a  džių dažniausiai da omi su p iesaga izmas. Kaip eigiama i Daba - inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1994: 103), dauguma okių daik a a džių eina iloso inių, eliginių, meninių, mokslinių, poli inių k ypčių, sis emų, isuomeninių bei poli inių san a kų pa adini mais. Ras i e minai pada y i iš an oponimų – dažniausiai žymių i loso ų, eologų, menininkų pa a džių (be gsonizmas [pagal ilo- so o A. Be gsono pa a dę] „gy enimo iloso ijos k yp is, s a biausia pažinimo p iemone laikan i in uiciją“; pe a kizmas „poezijos k yp is, ku i eiškėsi i . poe o F. Pe a kos meilės ly ikos sekimu“) i a dų ( omizmas „Tomo Ak iniečio el. ilos. sis ema i jos pa g indu susi o ma usi ka alikiškosios iloso ijos k yp is“); eonimų a mi onimų (mi aizmas „sink e iška el. sis ema, pag įs a die o Mi os kul u“; p ome ėjizmas „e inis p incipas, eikalaujan is isos žmonijos, socialinės g upės ge o ę laiky i indi ido eiklos ikslu“), ienas ki as i pseudoniminės kilmės ( ockizmas [pagal 133Te minologija | 2017 | 24 B onš eino pseudonimą T ockis] „ideologinė poli inė koncepcija“). Su p iesaga izmas y a kele as e minų, kilusių iš oikonimų, pa yz džiui, mančes e izmas [pagal Didžiosios B i anijos mies o Man- čes e io pa adinimą] „ekon. XIX a. pi mosios pusės anglų poli ikų i ekonomis ų g upės poli inės ekonomikos k yp is“; solecizmas ([lo . soloecismus < g . soloikismos, pagal Solų (g . Soloi) – sen. A ė- nų kolonijos, kalbėjusios neg yna g . kalba, pa adinimą] „sin aksės klaida, dažn. sin aksės ba ba izmas“). Abs akčios eikšmės e minų y a labai daug, jų da ybos pama as gali bū i i an oponiminės, i oponiminės kilmės; • a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai gali bū i ku iami iek iš gy ų bū ybių, iek i negy ų objek ų ik inių a dų. Tai eponiminiai e minai su da iomis p iesagomis i as (spe ili as [pagal F ensio L. Spe io (ang. Spe y), XIX a. Kanados chemiko, pa a dę] „sidab iš kai bal as mine alas, pla inos žalia a“), ija (eše ichija [pagal o- kiečių gydy ojo T. Eše icho (Esche ich) pa a dę] „lazdelinė bak e ija“). Ma ema ikos e minijoje y a e minų su ianas (hesianas [pagal ok. ma ema iko O. Hesės (Hesse) pa a dę] „ma . am ik u būdu su da y a unkcijos k ad a inė o ma“), jakobianas [pagal ok. ma e- ma iko K. G. J. Jakobio (Jacobi) pa a dę] „de e minan as, suda y as iš daugelio kin amųjų unkcijos dalinių iš es inių“, onskianas [pagal lenkų ma ema iko J. V onskio (W oński) pa a dę] „de e minan as, suda y as iš iesinės homogeninės lyg ies sp endinių i jų iš es i nių“ i k .); ligų pa adinimai su p iesaga iozė (bo eliozė [pagal a - adėjo Amėdė Bo elio (Amedee Bo el) pa a dę] „e kių pe nešama li ga“), as as ienas ki as edinys su p iesagomis ika (o ika [iš sen. g aikų mi ologijos pe sonažo O ėjaus a do] „kla išinis muzikos ins umen as, minia iū inis o epijonas, ypač populia us XIX a. pi  mojoje pusėje“), ikas (anak eon ikas „gied os nuo aikos meilės a ba linksmos ne ūpes ingos bui ies mo y ų kū inys, pa ašy as g aikų poe o Anak eon o poezijos s iliumi“), ina (g anadinà [pagal mies ą G anadą] „isp. liaudies šokis; andango a maina“), inas (an- dezinas [pagal Andų (Andes) kalnų pa adinimą] „mine alas plagio klazas“, usė (pijusė [pagal lo . popiežiaus Pijaus (Pius) a dą] „ma ža, ap ali iš ke u ių dalių susiū a, ka alikų aukš ųjų d asininkų ne šiojama kepu ai ė“, idai (aleksand idai „ id. amžių an as iniai pasakojimai, pag įs i Aleksand o Makedoniečio žygių mo y ais“) i 134 Ju gi a Mikelionienė | Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai k . Nemažai a p au inių eologijos, iloso ijos e minų su o man ais i ai, -inai, -is ai, į a dijančių asmenis (joani ai [pa adinimas kilo iš Je uzalės š . Jono (lo . Joannes) ligoninės] „ eliginis pasaulie inis ka alikų o dinas“, be na dinai „cis e sų ienuolių o dino šaka; ~ų įs a us pa engė Be na das Kle ie is (p anc. Be na d de Clai aux)“; ebe is ai [pagal ieno ado ų Ž. Ebe o (p anc. Hébe ) pa a dę] „kai ieji jakobinai, gynę mies o a guomenės in e esus“). Vienaskai a a p asmenų pa adinimų e esnė (sok a ikas „g . iloso o Sok a o pasekėjas“; mahome onas [pagal islamo p adininko i p anašo Mahome o a dą] „islamo ikybos žmogus“). Analizuojan eponiminius e minus pas ebė a i ki iems e minų ipams būdingų de i acinių b uožų, a p jų pasi aiko i iš es inių da inių su d iem p iesagomis, pa yzdžiui, salmonelė [pagal JAV pa ologo D. Salmono pa- a dę] → salmoneliozė „ūminė in ekcinė liga, dažniausiai pažeidžian i sk andį i ža nyną“; kai ku ie eponimai y a apę i gausesnio e minų da ybos lizdo pama u: pagal anglų mokslininko Džono Dal ono pa a dę pa adin as dal onas („nesis eminis masės iene as, a o as b anduolio izikoje“) i da suku i keli ediniai: dal onizmas („įgim as nesugebė jimas ski i kai ku ių spal ų“), dal onikas („se gan is dal onizmu“), dal onidai („pas o ios sudė ies chem. junginiai“). Kalban apie p iesaginę eponiminių e minų da ybą, akcen uo ina i yški analogija, pa yzdžiui, šalia žinomesnių edinių olimpiada, spa - akiada šliejasi ą pačią p iesagą iada i ienodą da ybos eikšmę u in ys, . y. analogiškos da ybos ki ų spo o enginių pa adinimai alpiniada („kalnų spo o enginys, sąsk ydis, ku io daly iai kopia nu ody ais akais į kalnus, engiama nuo 1933 m.“), makabiada („pagal olimpinę p o g amą engiamos „Makkabi“ spo o d augijos pasaulinės žydų žaidynės Tel A i e“), ika iada („pasaulinės a iacijos spo o žaidynės, pi moji su eng a 1991 P ancūzijoje“). Su analogija susijęs yškus kai ku iose s i yse e gulia imas i nusis o ėjusios nominacijos adicijos, pa yzdžiui, mine alams pa adin i dažniausiai a ojama p iesaga i as: p us i as [pagal P ancūzijos chemiko Ž. L. P us o (P ous ) pa a dę], o eni as [pagal P ancūzijos mies o O eno (Au un) pa adinimą], silimani as [pagal JAV mine alogo B. Silime- no (Silliman) pa a dę] i k . Augalų pa adinimai, no s i kilę iš y iškų pa a džių, gauna mo e iškosios giminės o man ą ija (magnolija [pagal p anc. bo aniko P. Manjolio (Magnol) pa a dę], gledičija [pagal ok. bo a- 135Te minologija | 2017 | 24 niko Gledičo (Gledi sch) pa a dę], paulinija [pagal XVII a. danų bo aniko S. Paulio (Paulli) pa a dę], alisne ija [pagal i . gam ininko A. Valisnie io (Vallisnie i) pa a dę] i k .), ečiau ėja, pa yzdžiui, kobėja [pagal isp. bo- aniko B. Kobo (Cobo) pa a dę] „laipiojan is deko a y inis augalas“. Šalia os ne isose s i yse andamų anksčiau paminė ų da ybos ipų pasi aiko i gana speci inių eponiminių e minų su e esnėmis, ka ais ik mo emiškai a diach oniškai įžiū imomis p iesagomis. Dažniausiai ai sla iškos kilmės e minai, pa yzdžiui: ki ilika „ iena iš d iejų (an oji gla golika) sla ų pi mųjų abėcėlių; aip pa adin a sla ų š ie ėjo Ki ilo ga bei“; lia onicha [bal . Leono žmona] „liaudies šokis“; kuja iakas [lenk. Ku- ja ija (Kujawy), is . Lenkijos s i is] „lenkų liaudies šokis“. Ta p analizuojamų pa yzdžių pasi aiko i į ai ios eikšmės hib idų su lie u iškomis p iesagomis: ybė (mahome onybė), ininkai (ga ibal- dininkai „I alijos pasip iešinimo judėjimo p ieš ašizmą daly iai, pasi adinę nacionalinio did y io Dž. Ga ibaldžio (Ga ibaldi) sekėjais“), -ėlė (kana ėlė „zool. kikilių šeimos paukš is giesmininkas, kilęs iš Kana ų salų“) i k . Daugiausia okie e minai – asmenų pa adinimai, pagal p i klausymą kokiai no s o ganizacijai, judėjimui, susi ienijimui, mokyklai a pan. gaunan ys p iesagą iečiai (elžbie iečiai „XVI a. pab.–XVII a. p . (ka alienės Elžbie os I aldymo pasku inio d idešim mečio i ka aliaus Jokūbo I aldymo laiko a pio) anglų d ama u gai, ku ių (ypač V. Šekspy o) kū yba suda o ieną s a biausių enesanso li e a ū os laimėjimų“, mi- le iečiai „pi moji g . ilos. mokykla, gy a usi VI a. p . m. e. Mile o mies e“). Hib idų, iš es ų iš lie u iško asmen a džio kamieno, Ta p au i- nių žodžių žodyne as as ik ienas – domeiki as [pagal geologo I. Do- meikos pa a dę] „bal as, pilkas, apus, e as mine alas, a io a senidas“. 2.2. Lyginan su p iesaginiais i pap as aisiais e minais, ki i ienažodžių eponiminių e minų s uk ū iniai ipai – sudu iniai, su auk iniai, um piniai y a ne okie populia ūs. Sudu iniuose eponiminiuose e minuo se dažniausiai pi masis sandas y a deonimizuo as, an asis – klasikinės kilmės, pa yzdžiui, me as,  onas, galin is ei i i sa a ankišku žodžiu: he cme as, niu onme as, omme as; sakso onas, pa e onas, pa adinan ys p ie aisus i ins umen us. Pasi aiko i okių pa ienių a ejų, kai abu sandai y a kilę iš sa a ankiškų žodžių, be an asis nepasika oja ki uose eponiminiuose dū iniuose, pa yzdžiui, niu onsekundė „im pulso iene as“, po landcemen is [pagal Po lendo (ang. Po land) pusiasalio D. B i anijoje pa adinimą + cemen as] „labiausiai papli usi hid 142 Ju gi a Mikelionienė | Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai chime a „zoo. žu is galin i keis i spal ą“, ma y , dėl sa o neįp as umo aip pa ga usi mi onimo a dą). Te minologijoje dažnai pab ėžiamas są okų pa adinimų iena eikšmiš kumas, nep iklausomybė nuo kon eks o i emocinis neu alumas. Ši ų dalykų ku ian eponiminius e minus aki aizdžiai ne isada y a paisoma, nes i in s ip us y a asociacinis yšys (pa yzdžiui, iki 10 cm užaugan i ki mėlė a odi ė, ku ios kūnas apaugęs ai o ykš ės spal omis iskan čiais še eliais, p imenančiais žals ai auksinį kailiuką, gy enan i įsi aususi į jū os pa i šinį g un ą i sa o g ožiu gy ūnijos pasaulyje p ilygs an i A odi ei Olimpe)5. Pa s eponiminis e minas sa o o mos pap as umu ka ais nep isideda p ie seman inio skaid umo, nes ik galūnė ka ais ski ia iš o pa ies ik i nio žodžio suku us eponiminius e minus, i ada ieno a ki o są okos pa adinimo pasi inkimas nea idesniam a o ojui gali sukel i komunika cinės a mokslinės painia os: plg. a ganis („piniginis iene as“) i a - ganas („pie aka ių ėjas, pučian is Amuda ijos aukš upyje“ i „kilimas, audžiamas Vidu inėje Azijoje“); einš einas („ iz. š iesos ma a imo ie ne as“) i einš einis („ adioak y us di b inis chem. elemen as“). Epo niminių e minų links ama eng i i dėl pasi aikančios homonimijos. Ka  ais homonimiškas onimas y a d iejų homonimiškų e minų (1 bos onas i 2 bos onas) pag indas: Didžiosios B i anijos mies as Bos onas įam žin as eks ilės e minijoje – „g yna ilnis uoželinio pynimo audinys“, o Bos ono, esančio JAV, pa adinimas apo cho eog a ijos e minu, į a di jančiu lė ojo also a mainą. Tiesa, specialiuosiuose ski ingų s ičių e mi nų žodynuose okie a ejai e i, o a p au inių žodžių žodynuose jie pa eikiami a ski uose s aipsniuose, aigi lieka ik eikiamo šal inio a žodžio pasi inkimo p oblema. IŠVADOS 1. Onimas i sdamas į eponiminį e miną p a anda sa o indi idualumą, be įgyja naujų b uožų, o isa kalbos sis ema pasipildo į ai ios s uk ū os a p au iniais žodžiais, naujažodžiais – yškiais isa eisiais e minais; dėl aki aizdžios analoginės da ybos daugėja da inių, u inčių aki aizdų yšį su onimais, be a liekančių pas a iesiems jau nebūdingas unkcijas. 5 Anglų kalboje ši ki mėlė pa adin a See mouse, ai odo, kad e minai nė a aklai skolinami, ne jei jie a p au iniai, o ieškoma yškiausių asociacijų. 143Te minologija | 2017 | 24 2. Eponiminės kilmės e minai gali bū i į ai ios s uk ū os, lie u ių kalboje dažniau nei lo ynų a anglų y a paliekamas pap as asis žodis, ku is sug ama inamas, ačiau ki aip nei anglų, ku i kamienas išlaiko be ku ios o iginalo kalbos lo ynizuo ą ašybą, lie u ių kalboje jis one iškai adap uojamas. 3. Dažniausiai seman inė onimų ans o macija į e minus yks a me onimizuojan . Daugiausia y a an oponiminės kilmės, iš y iškų pa a džių pada y ų e minų. Eponiminių e minų polisemija i homonimija nė a pageidaujamas eiškinys, ačiau iš engiamas dėl e minų a osenos ski  ingose s i yse. 4. Kiek ienas onimas, pa adinan is kuo no s nusipelniusį i plačiai iš ga sėjusį asmenį, a kuo no s s a bios ie os pa adinimas dėl apelia y a cijos gali ap i eponiminiu e minu. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Banka a B. 2011: Eponīmi la iešu alodā: ling is iskais aspek s, Rīga: La ijas uni e si ā e. Bu ko a T. 2010: Peculia i ies o he Appela i a ion o An h oponyms in a Scien i ic S yle. – Ves nik Ya o- sla skogo gocuda s ennogo uni e si e a, 87–91. C ys al D. 2003: The Camb idge Encyclopedia o he English Language, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijos leidybos cen as, 1994. Gai enis K., Keinys S. 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. IUPAC 2016: IUPAC Announces he Names o he Elemen s 113, 115, 117, and 118. IUPAC. P ieiga pe in e ne ą: h ps://iupac.o g/iupacannounces henameso  heelemen s113115117and118/. Ka a ae a T. L. 2011: S uc u al and seman ic ypes o eponyms. – Ope a in onomas ica 14, Odesa: As o p in , 80–89. P ieiga pe in e ne ą: h p://ka penko.in.ua/wpcon en /uploads/2013/02/Ka a ae .pd . Kaulakienė A. 2009: Lie u ių izikos e minijos aida, Vilnius: Technika. Kas adze M., Kas adze D. 2015: T auma ologijos i o opedijos eponimai, Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Keinys S. 2005: Galūninė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kal bos ins i u o leidykla, 77–112. Ki kauskienė L. 2011: Eponiminiai a chi ek ū os, meno i s a ybos e minai lie u ių kalboje. – San alka: i- lologija, edukologija 19(1), Vilnius: VGTU leidykla, 48–58. Klima ičius J. 2005: Ling is inis požiū is į eislių nomenkla ū ą. – Leksikologijos i e minologijos da bai: no - ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Ku miņa L. 2010: Eponiminiai augalų pa adinimai la ių i lie u ių kalbose: da ybos būdai. – Leksikog a ija i leksikologija 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 355–367. Li e kienė N. 2010: Eponyms o Ana omy. – Vā ds un ā pē išanas aspek i 14(1), Liepāja: Liepājas uni e  si ā e, 156–161. Mickienė I., Bačiūnai ėLūžienė L. 2013: Onomas ikos įž algos, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pie é L. 2007: Pe son ā di la iešu un lie u iešu augu nosaukumos. – Vā ds un ā pē išanas aspek i 11, Liepāja: Liepājas uni e si ā e, 45–53. Reedijk J. 2016: How o name new chemical elemen s. IUPAC. P ieiga pe in e ne ą: h ps://iupac.o g/ ecommenda ion/how onamenewchemicalelemen s/. Skujiņa V. 1993 (2002): La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi, Rīga: Zinā ne. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. Хвесько T. 2008: Когнитивное описание формирования топонимов. – Язык и культура, Томский госу дарственный университет, 77–82. P ieiga pe in e ne ą: h p://sun. su. u/mmin o/000349304/03/ image/03077.pd . 144 Ju gi a Mikelionienė | Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai ASPECTS OF APPELLATIVATION OF INTERNATIONAL TERMS Li huanian e minology esea ch in o eponymous e ms o a ious ields (ana omy, a chi ec u e, bo any, e c.) began in he 21s cen u y. Howe e , a mo e sys ema ic iew ha includes he gene al aspec s o he appella i a ion o e ms is s ill eligible, espe cially in o de o in oduce hem o he u u e ansla o s o he subjec language, he edi o s, and o he a ge g oups ha a e in e es ed in he applied and heo e ical as pec s o he scien i ic concep s. Al hough appella i a ion complemen s he e minol ogy mos o en wi h he bo owed e ms, and mos eponymous e ms we e c ea ed back in he nine een h cen u y, i is an ac i e and ele an way o c ea ing new e m names. Fo example, in Janua y 2016 he disco e y o ou new chemical elemen s was announced, which, in line wi h he IUPAC ecommenda ion o gi e chemical ele men s he names o my hological igu es, mine als, loca ions, coun ies o scien is s, in June 2016 we e p oposed o be named as nihon, mosko , enesin and oganeson. The gi en e ms we e legalized on 28 h No embe 2016. An onym loses i s indi iduali y in he p ocess o u ning in o he appella i e e m, bu acqui es new ea u es, and and he new wo ds o a ious s uc u es en e he lan guage sys em. The a icle gi es a b ie o e iew o he 816 eponymic wo ds om a i ous ields c ea ed on he basis o a p ope names selec ed om he Ta p au inių žodžių žodynas (Dic iona y o In e na ional Wo ds) (2013), he s uc u al and seman ic a ie ies o he ully appella i e e ms, by combining linguis ic and ex alinguis ic aspec s ela ed o he encyclopedic and scien i ic knowledge o a ious ields. Acco ding o he ield, all he e ms a e di ided in o 15 g oups ( o example, chemis y, physics, ma hema ics and as onomy, bo any, echnical, clo hing, spo s, cho eog aphy, e c.). The main me hod o appella i a ion is me onymiza ion when he e is a s ong logical connec ion be ween he p ope name o a pe son o an a ea and a pa icula objec o phenome non. The oikonyms ha e become he backg ound o mo e han 60 pe cen o he concep s esea ched, mos o which ha e de eloped due o egocen ic mo i es. No only does he appella i e onym acqui e new seman ic componen s, bu i is o en de i a i ely ans o med: among he deonymized e ms he e a e no only g amma ically adap ed e ms ( e mis, kla kas), bu also he e is an abundance o su ixal de i a i es (hesianas, mahome onybė, usoizmas), compounds and blends (a lan ozau as, o imulsija). Gau a 20170918 Ju gi a Mikelionienė Kauno echnologijos uni e si e as K. Donelaičio g. 73, LT44249 Kaunas E. paš as ju g[email p o ec ed]