Corpus-Driven Analysis of Multi-Word Terms Including the Word ‘Risk’ in English, French and Lithuanian

Oksana Smi no a - Ko pusinė daugiakalbinių e minų analizė, įskai an Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian daugiakalbinių e minų ko pusinę analizę Są okos, ku iose y a žodis "Risk" anglų, p ancūzų i lie u ių kalbomis OKSANA SMIRNOVA Mykolas Rome is uni e si e as, Lie u a SIGITA RACKEVIČIENĖ Mykolas Rome is uni e si e as, Lie u a KEYWORDS: apibūdinamoji e minologija, ko pusų analizė, inansiniai e minai, e minų eks akcija, e minų o ma imo modeliai 1. Įžanga Kompiu e inės echnologijos a ė ė naujas galimybes ling is iniams y imams: skai meniniai ko pusai i ko pusų analizės p og aminė į anga paleng ino p ieigą p ie giliausių kalbos s uk ū ų i san ykių a p ski ingų kalbos iene ų bei a skleidė jų naudojimo ypa umus ski ingose s i yse ski ingais laiko laiko a piais. Todėl na ū alios kalbos analizė, pag įs a ko pusu, šiandien aikoma į ai iose ling is inėse s i yse: leksikog a ijoje, kalbos mokyme, mašininio e imo kū ime, ling is inių duomenų bazių suda yme i . . Te minologijos y imai aip pa iš esmės apo ko puso pag indu. Skai meniniai ko pusai leidžia e minologams di b i su dideliu dokumen ų kiekiu, s ebė i am ik ų specializuo os kalbos b uožų, ink i in o maciją apie ik ąjį e minų naudojimą i jų e oliuciją, už iksuo i naujus e minus, ku ių negalima in ui y iai pajus i a p ognozuo i, aip pa a lik i kon as išką kelių kalbų duomenų analizę. Ko pusų analizės p og aminė į anga, au oma inės i pusiau au oma inės e minų eks akcijos p iemonės aip pa p isideda p ie e minologijos s anda izacijos, pa yzdžiui, sinonimų dažnio skaičia imas gali su eik i naudingų paski s ymo į odymų, odančių s a is iškai pageidaujamus e minus (Khu shid, Roge s 1992: 36). Taigi skai meniniai ko po ai leidžia naudo i nologis s o e ise e minog aphical in o ma ion abou e ms in exis ing e minų duomenų bazes i nuola jas a naujina. 8Te minologija | 2018 | 25 Acco ding o M. Te esa Cab é, M. Amo Mon ané and Rogelio Naza , Šiuolaikinės e minologijos ikslas y a pa eik i o malius, seman inius i unkcinius leksikinių iene ų, u inčių e minologinę e ę, ap ašymus, aip o explain hei ela ion wi h he es o he uni s o he linguis ic sys em. pa e minologijos y imų objek as y a "gy a e minologija" ( e minologija, ku i na ū aliai pasi aiko specializuo uose eks uose) i e minų naudojimo komunikacinis aspek as, ku is ge iausiai pa i inamas ko puse (Cab é, Mon ané, Naza 2012). Ty imo ikslas, objek as i ikslai. Ty imo ikslas - aiky i ko pusinės ling is ikos me odiką inansinių daugiakalbių e minų, įskai an žodį " izikas" kaip pag indinį a dinį, eks akcijai i o malinės s uk ū os analizei anglų, p ancūzų i lie u ių kalbose. No in pasiek i šį ikslą, bu o nus a y i šie ikslai: 1) išanalizuo i ap ašomosios ko pusinės e minologijos p incipus, įskai an kolokacijos-koligacijos analizės me odus; 2) su ink i ES eisės ak ų inansų s i yje ko pusus imis kalbomis (anglų, p ancūzų i lie u ių kalbomis) i pasi ink i inkamą p og aminę į angą, ski ą y imams, pag įs iems ko pusu; 3) iš i i dažniausius žodžius iš iš i ų kalbų ko puso i pasi ink i dažniausią ak inį žodį ( a dinį a dą) olesnei analizei; 4) a lik i pasi ink o ak inio žodžio kolokacinę analizę anglų kalbos ko pusas i iš auk i daugiažodžius e minus, įskai an pasi ink ą ak inį žodį kaip seman inę i sin ak inę e minų i šūnę iš anglų kalbos ko puso medžiaga; 5) nus a y i pasi ink ų anglų e minų p ancūzų i lie u ių ek i alen us lygiag ečiame anglų, p ancūzų i lie u ių ko pusas; 6) a lik i iš ink ų daugiakalbių e minų o malios s uk ū os kiekybinę analizę i nus a y i, ku ie e minų modi ikacijos modeliai i sin ak inės s uk ū os y a y aujan ys i iamose kalbose. Ty imo duomenys i apim is. Ty imo ikslais - ys ienkalbiai ko pusai ou co po a o he EU documen s o inancial domain we e compiled: (anglų, p ancūzų i lie u ių kalbos) i ienas lygiag ečias ko pusas (EN-FR-LT). Ko pusų dydžiai y a okie: EN 802 933 žodžiai, FR 940 655 žodžiai, LT 639 279 žodžiai. Iš iso bu o su eik a 210 inansinių lėšų. 8 Oksana Smi no a Daugiažodžių e minų ko pusinė analizė Įskai an e minus, Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian įskai an žodį " izikas" kaip pag indinį a dinį, iš auk us iš ko pusų: 70 anglų e minų i jų ek i alen ų p ancūzų i lie u ių kalbomis. Žodžio " izikas" pasi inkimas bu o nus a y as pagal duomenų inkinį, iš ku io paaiškėjo, kad šis žodis bu o dažniausias a ink uose ES dokumen uose. 2. Mokslinių y imų eo iniai p incipai 2.1 P esk ipcinės i ap ašomosios e minologijos aldymas Na u alinių kalbų y imų skaičia imo echnologijų e oliucija aiškiai a sky ė adicinę e minologiją nuo šiuolaikinės. Te minologų požiū is į e minų koncepciją, e minų šal inius, e minų s anda izaciją i ki us e minologijos klausimus pasikei ė, nes bu o a ski a: p esk ipcinė e minologija i side ably. Two di ec ions o e minology esea ch and managemen ha e ap ašomoji e minologija (Zelle 2005; Bielinskienė e al. 2015). P esk ipcinės e minologijos gynėjai su elkia dėmesį į e minologijos s anda izaciją, pag įs ą e minologijos žodynų, duomenų bazių, pa i in os e minologijos są ašų i s anda dizacijos p incipų dokumen ų pag indu. P esk ipcinėje e minologijoje e mino koncepcija g indžiama joje ap ašy os są okos ie a domeno są okinėje hie a chinėje sis emoje i jos san ykiais su ki omis są okomis (Pea son 1998: 10; Ma cinke ičienė 2000: 6). Pagal p esk ipcinės e minologijos p incipus ieną e miną eikė ų naudo i apibūdin i ienai są okai, nes oks abipusiškumas sumažina d ip asmybės ikimybę, paleng ina bend a imą i uo pačiu me u ska ina domeno są okinės hie a chijos sis emos plė ą. Ap ašomieji e minologai a siski ia nuo g iež o požiū io į e minų koncepciją, e minų iena eikšmiškumą, hie a chinės koncepcinės sis emos plė ą i s anda izaciją. Ap ašomojoje e minologijoje, p iešingai nei p esk ipcinėje, kon eks as a lieka gy ybiškai s a bų aidmenį analizuojan e miną, o e minas laikomas leksikiniu iene u, p iklausomu nuo jo kon eks o. Jų ikslas nė a su o muo i e miną pagal am ik us p incipus, be už ašy i jo naudojimą, jo o mų į ai o ę ski inguose eks uose i apibūdin i jo ypa umus, aip suda an jo s anda izacijos pag indą (Bielinskienė e al. 2015: 10[…]11). Technologijų ys ymasis sukėlė milžinišką in o macijos s au ą, pa eik ą į ai ių ipų eks uose, i uo pačiu me u nuola didėjan į juose naudojamų e minų skaičių. Šioje nuola besikeičiančioje ealybėje e minas 9Te minologija | 2018 | 25 Nologai nebegali kon oliuo i g ei o e minologijos ys ymosi, nes e minai keičiasi g eičiau nei jie y a apdo ojami. Todėl e minologijos aldymui eikalingas lanks esnis požiū is, pag įs as ap ašymu, o ne ecep o me odika. Pag indinis dėmesys bu o su elk as nuo e minologijos s anda iza imo į e minologijos analizę ko pusuose (Bielinskienė e al. 2015: 11). Komunikacinė e minologijos eo ija (angl. Communica i e Theo y o Te minology) - e minologijos, ku i su elkia dėmesį į gy ą e minologiją, ku i naudojama specializuo uose disku suose, i akcen uoja e minų naudojimo komunikacinį aspek ą (Cab é, Mon ané, Naza , 2012). Pagal šią eo iją, pag indinis e minų aidmuo y a pe duo i ekspe ines žinias; Taigi jie y a su okiami kaip " ijų polied as, u in is kogni y inį komponen ą (koncep ą), ling is inį komponen ą ( e miną) i komunikacinį komponen ą (si uaciją) " (Cab é, Mon ané, Naza 2012: 1). Te minologiniai y imai, pag įs i komunikacinės eo ijos, domisi ne ik e minologija, nus a y a s anda ais a ba andama o icialiose duomenų bazėse, be i (ypač) ais e minais, ku ie iš ik ųjų naudojami kalbos eks uose am ik iems ikslams. Taigi, komunikacinė eo ija […] ne ik p iima in i o me odą, be aip pa domisi in i o sąlygomis[…] (Cab é, Mon ané, Naza 2012: 1[…]2). Gy ojo e minologijos y imai a skleidžia, kad adicinė e minų iena eikšmybės ( ienos są okos i am ik ų e minų a i ikimas ski ingose kalbose) są oka ealioje kalboje nė a ge ai pag įs a. Va ijacija (sinonimija, d ip asmiškumas, pe i azės, edundancija) būdinga ne ik bend iems kalbos iene ams, be i e minologijai; Taigi są okos i e minai u i bū i i iami "jų dinamiškoje są eikoje" (Cab é, Mon ané, Naza 2012: 2 […] 3). Dėmesys e minų naudojimui pada ė ko pusus pag indine šiuolaikinės e minologijos analizės da bo e d e. Skai meninės ko puso i ko puso analizės p og aminė į anga sus ip ino e minologiją u ingais iš ekliais i į ankiais, ku ie leidžia e minologams iš auk i e minus iš didelio dokumen ų kiekio, už iksuo i naujausius konk ečios s i ies e minologijos pokyčius, analizuo i jos e oliuciją, aip pa nus a y i są okos a pusa io yšį a p os pačios s i ies e minų. Ko po a leidžia gau i pa ikimą, s a is iniu pag indu pag įs ą, anksčiau isiškai nepasiekiamą in o maciją apie e minų naudojimą na ū alioje kalboje. Todėl ko pusų pag įs a me odika apo y aujančia me odika, ku i su eikia bū iną e minologijos y imų i aldymo į ankių inkinį (Zelle 2005; Cab é, Mon ané, Naza 2012; Bielinskienė e al. 2015). 9 0 Oksana Smi no a Co pus-D i en Analysis o Mul i-Wo d Te ms Including (Co pus-D i en Analysis o Mul i-Wo d Te ms Including) Oksana Smi no a Co pus-D i en Analysis o Mul i-Wo d Te ms (Oksana Smi no a Co pus-D i en Analysis o Mul i-Wo d Te ms Including) Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian 2.2 Ko pusų analizės p incipai: kolokacijos i koligacijos me odai Ko pusų e minologijos eks akcija i analizė a liekama naudojan s a is inius i ling is inius me odus. Duodamuose y imuose naudojami kolokaciniai i koligaciniai me odai. Colloca ions e e o syn agma ic a ac ion be ween lexical uni s. Ac- Pasak Tomas Lehecka (2015), "kolokacijos są oka g indžiama idėja, kad kiek ienas kalbos žodis pi menybę eikia am ik iems leksikiniams kon eks ams, . y. kad be ku is žodis linkęs dažniau pasi aiky i ka u su am ik ais žodžiais nei su ki ais" (Lehecka 2015: 2). Ko pusų duomenų s a is inė analizė naudojama žodžių pa auklumo laipsniui išma uo i, jos ezul a ai leidžia nus a y i, ku ie žodžių de iniai pasi odo ka u žymiai dažniau, nei bū ų ikimasi a si ik inai, a siž elgian į žodžių bend ą dažnį ko pusuose (Lehecka 2015: 2). Tokiu būdu nus a omos s a biausios pasi ink ų žodžių kolokacijos analizuojamame ko pusas. Šis me odas dažniausiai naudojamas leksikinių iene ų kon eks ualinės seman inės analizės ikslais, nes jis leidžia s ebė i isą iš i ų žodžių žodžių į ai o ę, nus a y i y aujančius žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių žodžių. Kolokacinė analizė apo nepakeičiama leksikog a ų p iemonė, ji aip pa plačiai aikoma kompiu e inėje ling is ikos s i yje mašininio e imo, na ū alios kalbos apdo ojimo i ki ų s ičių ikslais (Lehecka 2015). Kolokacinis me odas dažnai naudojamas ka u su koligaciniu me odu. Koligacijos są oka eiškia leksikinio iene o i g ama inio modelio p i aukimą i y a pag įs a idėja, kad žodžiai labiau mėgs a bū i naudojami am ik uose g ama iniuose modeliuose i engia ki ų g ama inių modelių (Sinclai 1998; Lehecka 2015). Koligacinė analizė gali bū i pozicija azėje, ex ended and encompass he ela ionship be ween he lexical uni and klausime, sakinyje, eks e a disku se, ku gali bū i naudojamas leksikinis iene as (Hoey 2005: 49 […] 52). Koligacinė analizė bu o plačiai naudojama ka u su ling is iniais y imais, ku ie colloca ional analysis o s udy he meanings o nea -synonyms as co pus a skleidė, kad jie dažnai naudojami ski inguose leksikiniuose i g ama iniuose kon eks uose (Lehecka 2015). Ko pusų ling is ikos y imai 1Te minologija | 2018 | 25 e en iniai kolokaciniai i koligaciniai modeliai (As on, ha e shown ha e en di e en senses o polysemous wo ds may ha e di - Bu na d 1998). Taigi kolokacinės i koligacinės analizės į odė, kad seman ika i g ama ikos ne u ė ų bū i laikomos nep iklausomomis, o analizėse u ė ų bū i a siž elgiama aip pa glaudžiai, kaip kolokacinės i koligacinės i ski ingų ipų in e connec ed sys ems (Lehecka 2015). p agma ic aspec should also be eks ai (Bu le 2004: 157; Newman, Rice 2006). 2.3 Kolokacijos-koligacijos me odo p e e ences o a lexical uni a y signi ican ly be ween di e en domains aikymas e minologijos iš aukimui i analizei Kolokacijos-koligacijos me odą aip pa galima naudo i daugiakalbių e minų iš aukimui; ai ypač inkama e minologijos išgaunimui, įskai an iš anks o pasi ink us ak inius žodžius […] žodžius, ku ie gali bū i e minologiniu požiū iu s a būs, būdingi domenei, ku iai p iklauso ko pusas. Ši me odika g indžiama p ielaida, kad sudė ingi e minai y a suda y i iš esamų pap as ų e minų (Nakagawa 2001). Ko pusų analizės į ankiai iš aukia iš anks o pasi ink ų ak inių žodžių ka u pasi aikančius žodžius i leidžia nus a y i dominuojančias kolokacijas. Šių kolokacijų dalis y a a dinių azių, ku ios u i bū i pa ink os iš kolokacijų są ašų naudojan ling is inius me odus. Pasi ink os a dinės azės naudojamos olesnei ko pusinių duomenų analizei i daugiakalbinių e minų, suda y ų iš pasi ink ų a dinių azių i galbū papildomų kolokacijų, išga imui. A i inkame y ime išgau i e minai oliau analizuojami naudojan koligacinės analizės p incipus, siekian a skleis i o malios e minologijos s uk ū os modelius i iamosiose kalbose i p isidė i p ie kon as iškų e minų o ma imo modelių daugiakalbių y imų (ž . Janule ičienė, Racke ičienė 2014; Mockienė 2016). 3. Ko po a y umo i a ankos plė a Speci inės s i ies dokumen ų ko puso suda ymo ikslas y a is ka us Acco ding o M. Te esa Cab é, M. Amo Mon ané and Rogelio Naza , didesnis. Pi ma, e minologai u i susipažin i su ipo minologijos eks akcija i a lik i e minų s a is inę analizę; i o language o he domain; secondly, a co pus is needed o pe o m e - 2 Oksana Smi no a Daugiažodžių e minų ko pusinė analizė Galiausiai, Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian eks ai naudojami siekian gau i papildomos in o macijos apie e minus, okias kaip seman inės, sin ak inės a kolokacinės užuominos (Cab é, Mon ané, Naza 2012: 3[…]4). Su ink as ko pusas u ė ų bū i pakankamai didelis i kokybiškas, kad bū ų laikomas a s o aujančiu pasi ink ą s i į. Nė a ikslių ko puso dydžio eikala imų; Tačiau jame u ė ų bū i kuo daugiau dokumen ų, nes kuo didesnis jis, uo pa ikimesnės iš ados gali bū i da omos apie e minologijos naudojimą domene (Cab é, Mon ané, Naza 2012: 4). A siž elgian į isus šiuos aspek us, bu o suda y os ES eisės ak ų kopijos anglų, p ancūzų i lie u ių kalbomis. Teisiniai ak ai bu o a sisiųs i iš Eu opos Sąjungos o icialiojo leidinio, ku is y a lais ai p ieinamas in e ne inis šal inis. Bu o su ink a 101 eisės ak as, susijęs su ES inansiniais klausimais i p iim as 2014-2017 m. laiko a piu. Dokumen ai bu o ans o muo i į pap as ą eks ą i sude in i, kad bū ų galima iš auk i e minus i juos analizuo i. Kompiluo i, sude in i eks us i iš jų iš auk i eikalingus duomenis bu o naudojamos ys p og amos: An Conc (2014), An PConc (2017), suku os i se i ikuo os Lau ence An hony i NOVA Tex Aligne (2014). An Conc y a nemokama daugialypės pla o mos į ankių inkinys, ski as ko pusų ling is iniams y imams i duomenų pag įs am mokymuisi, o An PConc ski as lygiag ečiam kelių kalbų ko pusui suku i. Abi p og amos leidžia y ėjui di b i su dideliu duomenų kiekiu i a lik i išsamią daugiakalbią ling is inę analizę. Į ankiai, ku iuos "An Conc" p og ama eikia a o ojams, y a šie: žodžių są ašas, kolokacijos, klas e iai, ak iniai žodžiai, konko dansas, konko danso plo as, ailų pe žiū os į ankis. A i inkame y ime bu o panaudo os ke u ios "An Conc" p iemonės: • Žodžių są ašas, leidžian is nus a y i dažniausius žodžius ko pusuose; • Colloca es enabled o de e mine he dominan colloca es o he žodį " izikas" i išma uo i jų sin agma inio pa auklumo žodžiui " izikas" laipsnį; • G upėms leis a a skleis i dominuojančius daugiakalbius e minus, įskai an žodį " izikas" kaip pag indinį a dinį a dą; • Conco dances ga e a wide a ie y o samples illus a ing he usage eks ų e minų. An Conc p og amos momen inis aizdas pa eikiamas 1 pa eiksle. 3 Te minologija | 2018 | 25 P ieš suda an lygiag ečią ko pusą, a sisiųs i eks ai imis kalbomis bu o ankiniu būdu sude in i naudojan p og amą "NOVA Tex Aligne ". Po eks ų sude inimo bu o suku as lygiag ečias ko pusas naudojan An pConc p og amą (ž . 2 pa eikslą). 2 pa eikslas. An PConc p og ama 1 pa eikslas. "An Conc" p og ama 4 Oksana Smi no a Daugiažodžių e minų ko pusinė analizė, įskai an Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian An pConc p og amą, leido uo pačiu me u a skleis i pa yzdžius iš ijų kalbų: galima paspaus i an pasi ink o sakinio, kad pama y umė e ek i alen us ki omis kalbomis. P og ama aip pa leido a ski i ak inius žodžius i jų kai ę a dešinę išdės ymą naudojan ski ingas spal as. Tačiau nebu o galima pama y i dokumen o, iš ku io bu o paim as pa yzdys. Naudojan lygiag ečią ko pusą, bu o iš auk i 70 anglų e minų p ancūzų i lie u ių ek i alen ai. 4.CORPUS ANALYSIS AND TERM EXTRACTION USINg An Conc i An pConc p og amų į ankiai 4.1 Dažniausių žodžių nus a ymas ko pusuose No in nus a y i dažniausius žodžius inansinių dokumen ų ko puse, bu o naudojamas p og amos An Conc į ankis "Wo d lis ". Jis pa eikė žodžių dažnio ezul a us anglų, p ancūzų i lie u ių ko pusuose, ku ie leido palygin i žodžių dažnį i iamose kalbose i suku i ijų kalbų TOP 10 dažniausių žodžių są ašą (ž . 1 len elę). Žodžių są ašas aip pa su eikė in o maciją apie ai, kiek žodžių ženklų i žodžių ipų bu o ko pusuose, i su eikė p ieigą p ie kon eks o, ku iame bu o naudojami e minai (ž . 1 len elę). 1 len elė. TOP 10 dažniausių žodžių ko pusuose EN (ko pusas) LT (ko pusas 933 24727 žodžių "F.R. (co pus 940 655 wo d okens, 12365 wo d ypes) " 639 279, že onai, ipai) 1. izika (3252), izika izika (592) izika (2855), izika izika (997) (536), (2549), izika (1063), izikai (355), izikas (4) 2. k edi as (3183), k edi as (3307), k edi ą (28), k edi as (8), k edi ai k edi o (3103), k edi ų (52), k edi o (6), k edi ais (4), k edi us (3), k edi ai (18) k edi ai (222) (29), k edi ams (2) Rinkos (1641), inkos (1355), inkose (76), inkose (75), inkai inkų (310), inkų (424), žygių (51), inkoms (182), inkas (7), (484) (229), inkoje (226), inkomis (2) 101Te minologija | 2018 | 25 6 len elė. Te minų pos nominalinių modi ikacijų modelių sin ak inės s uk ū os Sin a inės s uk ū os EN FR LT […] izika + p. 13 e minai, įs aigos izika, k edi o koncen acijos izika, izika p z.: 22 e minai, p z.: izika, […] inansų nuos olių izika, modelio sis emos izika, […] izika + […] isk A 20 e minų, p z. : in ajou nalie , isque spéci ique […] isk in e ne, […] izika + A + […]speci inė pp 4 e minai, p z. : ko eliacijos izika, ko eliacijos izika, bend a ko eliacijos izika eikšminga […] isk […] + pp + A […]15 e minų, p z.: isque de de c édi quo idien, isque su ma iè e p emiè e c édi spéci ique […] isque […] izika + pp isque de c édi + pp + A + […]9 e minai, p z., : in ajou nalie à 24h, isque de liquidi é in ajou nalie à 24h Diag ama 1. Są okų pakei imo modeliai Oksana Smi no a Daugiažodžių e minų, įskai an žodžius, ko pusinė analizė Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian Rezul a ai odo, kad p enominalinė modi ikacija dominuoja anglų i lie u ių kalbose, o pos nominalinė modi ikacija būdinga p ancūzų kalbai. Lie u ių kalboje nenus a y a p enominalinės modi ikacijos modelio e minų. Tik anglų kalbos ound in F ench, and no e ms o pos nominal modi ica ion pa e ns we e e minai bu o abiejų ipų, no s isi iš i os e minai apima ieną a kelis numbe o e ms wi h pos nominal modi ie s is a he low. modi ika o ius, ku ie y a a diniai, būd a džiai a p epozicinės azės, užimančios ski ingas pozicijas e minologiniuose iene uose. Analizės ezul a ai odo, kad anglų i lie u ių kalbų modi ikuo ojai y a a diniai i būd a džiai, o p ancūzų kalbų žodis " isk" daugiausia modi ikuojamas p epozicinėmis azėmis. Te minai, ku ių sudė yje y a 3 i daugiau žodžių, gali bū i oliau klasi ikuojami pagal jų modi ika imo lygius ( e minai, įskai an modi ika o ius, modi ikuojančius pag indinį a dinį a dą, i e minai, įskai an modi ika o ius, modi ikuojančius ki us modi ika o ius), ačiau dėl ibo os ie os ši analizė šiame s aipsnyje nepa eik a. Tabelėse apibend in i ezul a ai aip pa odo, kad e minai ski iasi sa o sudedamųjų dalių skaičiumi. Bu o a lik a e mino ilgio kiekybinė analizė, kad bū ų nus a y as dominuojan is e minų sudedamųjų dalių skaičius i iamose kalbose; Jos ezul a ai pa eikiami 2 diag amoje. Diag ama a skleidžia d i pag indines endencijas. Pi ma, ES e minų kū ėjai laikosi pag indinio kalbos ekonomikos eikala imo ( e minų umpumas): d iejų žodžių e minai y a papli ę isose ijose kalbose. An a, ik keli anglų i p ancūzų e minai u i daugiau nei 2-3 žodžius, o 2 diag amoje. Te minų sudedamųjų dalių skaičius, ku į nus a ė ki i e minologijos y ėjai. Mokymosi i mokslo e minologijos domeno au oma inio 103Te minologija | 2018 | 25 S a bi pasi ink ų duomenų dalis (17 iš 70) suda o lie u ių kalbos e minai, ku ių y a 4 a daugiau žodžių. The endency o p e alence o wo-wo d e ms coincides wi h he en- iš aukimo i apib ėžimo y ime y a d iejų žodžių e minai: jie suda ė daugiau nei du ečdalius iš e minų, a ink ų iš kandida o e mino, au oma iškai iš auk o iš by Agnė Bielinskienė e al. e ealed ha mos Li huanian e ms o his kons i ucinės eisės e minologijos Liudmila Mockienė a skleidė ą pačią endenciją ijose ski ingose kalbose. Iš i ose anglų, usų i lie u ių specialised co pus (Bielinskienė e al. 2015: 62). The con as i e esea ch kons i ucinio pobūdžio eisės ak uose daugumą iš auk ų daugiakalbinių e minų suda ė du komponen ai: jie suda ė 78,5% anglų daugiakalbinių e minų, 62% usų daugiakalbinių e minų i 74,5% lie u ių daugiakalbinių e minų (Mockienė 2016: 43-45). Taigi ski ingų s ičių i ski ingų kalbų e minų kū ėjai linkę laiky is o pa ies kalbos ekonomijos i naudo ojui palankumo p incipo. 6. Iš ados P og aminė į anga "An Con ", naudojama ienkalbinei ko puso analizei, i "An pConc", naudojama lygiag ečiai ko puso analizei, leido iš i i anglų, p ancūzų i lie u ių kalbų e minus, įskai an žodį " izikas" kaip pag indinį a dinį a dą, iš specializuo ų ES inansinių dokumen ų ko puso, suda y ų mokslinių y imų ikslais. Eks akcija bu o a lik a šiais e apais: • iš auk i anglų, p ancūzų i lie u ių kalbų žodžius (žodžius, u inčius galimą e minologinį eikšmę, būdingą domenei, ku ią a s o auja žodžiai) i pasi ink i dažniausią ak inį žodį (žodį " izikas") olesnei analizei; • iš aukian žodžio " isk" i a dinių azių, įskai an žodį " isk", kaip pag indinį a dinį žodį su kai ės i (a ba) dešinės kolokacijomis iš anglų ko puso; • pasi ink i leksikinius iene us, ku ie u i e minologinę e ę iš iš auk ų a dinių azių są ašo; • pasi ink ų anglų e minų p ancūzų i lie u ių ek i alen ų nus a ymas lygiag ečiame anglų, p ancūzų i lie u ių ko pusas. Oksana Smi no a "Co pus-D i en Analysis o Mul i-Wo d Te ms Including" Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian aikoma me odika pasi odė inkama e ek y iam e minologijos išgaunimui daugiakalbiškai, ku is gali bū i naudojamas e minų bazės kū imui a a naujinimui a ba e minų mokslinei analizei. Iš auk ų e minų o malios s uk ū os analizė a skleidė kai ku iuos pag indinius e m o ma ion endencies in he in es iga ed languages: • p enominalinė modi ikacija dominuoja anglų i lie u ių kalbose, o pos nominalinė modi ikacija būdinga p ancūzų kalba; • dominuojan ys anglų i lie u ių e minų modi ika o iai y a a diniai i būd a džiai, o p ancūzų e minų žodis " isk" dažniausiai modi ikuojamas p epozicinėmis azėmis; • labiausiai papli ęs e minų ipas pagal inkėjų skaičių y a d iejų žodžių e minai […] jie suda o didžiausią e minų skaičių TOP 70 są ašuose anglų, p ancūzų i lie u ių kalbomis; Tai odo, kad ES e minų kū ėjai laikosi pag indinio kalbos eikala imų. guage economy (b e i y o e ms); • ik keli anglų i p ancūzų e minai u i daugiau nei 2-3 žodžių, o Lie u os TOP 70 są aše e minai, ku ių y a 4 i daugiau žodžių, suda o didelę pasi ink ų duomenų dalį (17 iš 70). Fo malios s uk ū os analizės ezul a ai a skleidžia e minų o ma imo endencijas i iamose kalbose i su eikia e minologinę in o maciją, ku i gali bū i naudinga e minų kū ėjams i e ėjams. Ty ime nus a y i sin ak iniai modeliai gali bū i naudojami au oma inių ling is inių e minų eks akcijos me odų kū imui be iš anks o pasi ink ų ak inių žodžių. REFERENCES As on g., Bu na d L. 1998: The BNC Handbook. Explo ing he B i ish Na ional Co pus wi h SARA, Edin- bu gh: Edinbu gh Uni e si y p ess. A kins S., Rundell M., Sa o H. 2003: The con ibu ion o F ameNe o p ac ical lexicog aphy. – In e na ion al Jou nal o Lexicog aphy 16(3), 333–357. Bielinskienė A., Boizou L, G igony ė G., Ko ale skai ė J., Rimku ė E., U ka A. 2015: Lie u ių kalbos e mi- nų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas. Monog a ija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Bu le C. S. 2004: Co pus s udies and unc ional linguis ic heo ies. – Func ions o Language 11(2), 147–186. Cab é M. T., Mon ané M. A., Naza R. 2012: Co pus-based Te minology P ocessing. TKE 2012 Tu o ial. A ailable a h p:// e minus.iula.up .edu/ ke2012/. hoey M. 2005: Lexical P iming: A New Theo y o Wo ds and Language, London: Rou ledge. Janule ičienė V., Racke ičienė S. 2014: Fo ma ion o c iminal law e ms in English, Li huanian and No we- gian. – LSP jou nal – Language o special pu poses, p o essional communica ion, knowledge managemen and cogni ion 15(1), 4–20. 105Te minologija | 2018 | 25 Lehecka T. 2015: Colloca ion and colliga ion. – Handbook o P agma ics Online. J.-O. Ös man, & J. Ve schu- e en (Eds.), Ams e dam: John Benjamins Publishing Company, 1–23. Khu shid A., Roge s M. 1992: Te minology managemen : a co pus-based app oach. – T ansla ing and he Compu e 14, 33–44. Ma cinke ičienė R. 2000: Te minog a ija i eks ynas. – Te minologija 6, 5–23. Mockienė L. 2016: Fo ma ion o e minology o cons i u ional law in English, Li huanian and Russian. Doc o al Thesis, Vilnius: Mykolas Rome is Uni e si y. Nakagawa H. 2001: Expe imen al e alua ion o anking and selec ion me hods in e m ex ac ion. – Recen Ad ances in Compu a ional Te minology. D. Bou igaul , Ch. Jacquenim and M.-C. L’homme (Eds.), Ams- e dam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 303–325. Newman J., Rice S. 2006: T ansi i i y schemas o English EAT and DRINK in he BNC. – Co po a in Cog- ni i e Linguis ics: Co pus-Based App oaches o Syn ax and Lexis. S.T. g ies and A. S e anowi sch (Eds.), Be lin/New Yo k: Mou on de G uy e , 225–260. pea son J. 1998: Te ms in Con ex , Ams e dam/philadelphia: John Benjamins publishing Company. Sinclai J. 1998: The lexical i em. – Con as i e Lexical Seman ics. E. Weigand (Ed.), Ams e dam: John Benjamins Publishing Company, 1–24. Zelle I. 2005: Au oma inis e minų a pažinimas i apdo ojimas. Dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Šal iniai Eu opos Sąjungos o icialusis leidinys: h ps: eu -lex.eu opa.eu/oj/di ec -access.h ml COMPUTER SOTFWARE uSED FOR THE ANALYSiS An hony L. 2014: An Conc (Ve sija 3.4.4w) [Kompiu e inė p og aminė į anga]. Tokijas, Japonija: Waseda uni e si e as. Galima as i ad esu h p: www.an lab.sci.waseda.ac.jp An hony L. An pConc (Ve sija 1.2.0) [Compu e So wa e 2017:]. Tokijas, Japonija: Waseda uni e si e as. Galima as i ad esu h p: www.an lab.sci.waseda.ac.jp Supe no a-so . "NOVA" eks ų sude inimo į aisas. Galima as i in e ne o s e ainėje www.no a- ex -aligne .so 112.com. ANgLų, PRANCūzų iR LiETu ių KALbų DAugiAžODžių TERMINų Su žODžiu izika ANALizė TEKSTYNų LiNg iSTiKOS METODAiS p is a yje S aips empi omi desk ip y ios e minologijos p incipai bei daugiažodžių e minų su žodžiu y imas, y imo ikslas aikan eks ynų ling is ikos me odus, su ink i e minus iš inansų s i ies dokumen ų eks ynų i jų o malios analizės. Ty imo ikslams bu o sukaup i ke u i eks ynai: inansų s i ies dokumen ų anglų kalba (802 933 žodžiai), p ancūzų kalba (940 655 žodžiai) i lie u ių kalba (639 279 žodžiai) bei lygiag e usis anglųp ancūzųlie u ių kalbų eks ynas. Iš eks ynų su ink a 210 e minų, ku iuose žodis izika eina pag indiniu dėmeniu: 70 angliškų e minų i po iek pa jų a i ikmenų p ancūzų i lie u ių kalbomis. Žodžio izika pasi inkimą lėmė ai, kad šis žodis bu o dažniausias isų ijų kalbų eks ynuose. mos An Conc i An PConc. Di b a okiais Te minų a pažinimui i su inkimui bu o naudojamos d i kompiu e inės p og a- e apais: • dažniausių žodžių, galinčių bū i e minų b anduoliu, angliškame, p ancūziškame i lie u iškame eks ynuose nus a ymas i ieno iš jų (žodžio izika) a inkimas olesnei analizei; 106 Oksana Smi no a Co pus-D i en Analysis o Mul i-Wo d Te ms Including • žodžio Sigi a Racke ičienė he Wo d ‘Risk’ in English, F ench and Li huanian izika kolokacijų i daik a a dinių junginių su pag indiniu dėmeniu izika i jo kai iaisiais bei dešiniaisiais koloka ais nus a ymas angliškame eks yne; • daik a a dinių junginių, laiky inų daugiažodžių e minais, a inkimas; • a ink ų angliškų e minų p ancūziškų i lie u iškų a i ikmenų nus a ymas. P i aiky a me odologija leido ezul a y iai su ink i daugiažodžius e minus iš daugiakalbių eks ynų. Tai duoda pag indą eig i, kad ji gali bū i aikoma e minų kaupimui bei y imams. Su ink ų e minų o maliosios sanda os analizė a skleidė kele ą s a bių e minų da ybos endencijų i iamose kalbose: • y aujan is e minų ipas pagal dėmenų skaičių isose ijose i iamose kalbose y a d ižodžiai e minai; ai odo, kad ES e minų kū ėjai laikosi kalbos ekonomijos p incipo i s engiasi ku i kuo umpesnius daugiažodžius e minus; • ik kele as angliškų i p ancūziškų e minų u i daugiau kaip 23 dėmenis; uo a pu lie u iški e minai, susidedan ys iš 4 i daugiau dėmenų, suda o be eik ke i adalį su ink ų e minų; • anglų i lie u ių kalbų e minų da ybos modeliuose y auja p epozicinė i pos pozicinė modi ikacija, o p ancūzų kalbos pos pozicinė modi ikacija; • anglų i lie u ių kalbų e minų p iklausomieji dėmenys y a daik a a džiai i būd a džiai, o p ancūzų kalboje p ielinksninės kons ukcijos. Fo maliosios sanda os analizės ezul a ai su eikia in o macijos, ku i gali bū i naudinga e minų kū ėjams i e ėjams. Ty imo me u nus a y i sin aksinių s uk ū ų modeliai gali bū i aikomi, ku ian kompiu e inius ling is inius me odus au oma iniam e minų a pažinimui be iš anks o pasi ink ų ak inių žodžių. Gau a 2018-05-21 Oksana Smi no a Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius E. paš as osmi no a@m uni.eu Sigi a Racke ičienė Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius E. paš as sigi a. acke iciene@m uni.eu