Hibridiniai statybos terminijos dūriniai su klasikiniais prepoziciniais sietiniais kamienais

140 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais doi.o g/10.35321/ e m26-07 Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as Ano AcijA Viena yškiausių daba inės s a ybos e minijos endencijų y a a p au inių iš g aikų i lo ynų kalbų kilusių sie inių kamienų, okių kaip ae o-, mak o-, mik o-, nano- i pan., naudojimas naujiems e minams ku i. Tačiau lie u ių e minologijoje nė a ieno požiū io į šių a p au inių elemen ų mo eminį s a- usą. S aipsnyje ap a iama požiū ių į ai o ė, siūloma nag inėjamų a p au inių elemen ų nelaiky i a iksoidais (p e iksoidais i su iksoidais) – šiuo a eju inka- mesnis sie inio kamieno e minas. Remian is iš s a ybos s i ies mokslinės li e a- ū os su ink a medžiaga, s aipsnyje nag inėjama hib idinių s a ybos e minų su klasikiniais sie iniais kamienais aida, į e inamos p iežas ys, u ėjusios didžiau- sią į aką šių dū inių pli imui s a ybos e minijoje, nag inėjami šių hib idinių dū inių da ybos polinkiai. ESMINIAI ŽODŽIAI: dū inys, gimininis e minas, klasikinis sie inis kamienas, ne ik asis dū i- nys, s a yba. AbSTRAcT One o he mos p ominen endencies in he con empo a y e minology o cons uc ion is he usage o in e na ional bound s ems coming om G eek and La in languages, such as ae o-, mak o-, mik o-, nano-, ib o-, e c., o he o - ma ion o neologisms. Howe e , a single app oach owa ds he mo phemic s a- us o hese in e na ional elemen s is lacking in Li huanian e minology. The e o e, he a icle discusses he di e si y o opinions and p oposes o dis- socia e a ixoids (p e ixoids and su ixoids) om bound s ems – in his case a e m o bound s ems is mo e applicable. based on he ma e ial collec ed om scien i ic li e a u e in he ield o cons uc ion, he a icle add esses he de el- opmen o hyb id e ms o cons uc ion wi h classical bound s ems and e alu- a es he easons which had majo in luence on he sp ead o hese compounds in he e minology o cons uc ion. The a icle analyses he endencies o o - 141Te minologija | 2019 | 26 ma ion o hese hyb id compound e ms and discusses he a emp s o o m compound e ms wi h classical bound s ems as p ope compounds. KEYWORDS: compound, gene ic e m, classical bound s em, imp ope compound, cons uc ion. ĮVADINĖS PASTAbOS No s lo ynų kalba i y a p a adusi a p au inės mokslo kalbos pozicijas, jos s a bą mokslui, aip pa i e minologijai, liudija ne ik iš jos i pe ją iš g aikų kalbos a ėję skolin i žodžiai, apę a p au iniais e minais, be i am ik i žodžių elemen ai, ku ių gausu i lie u ių e minijoje. Nema- ža šių a p au inių elemen ų dalis y a sie iniai p epoziciniai kamienai, okie kaip audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideo- i k ., suda an- ys dū inių sandus. Užsienio kalbo y oje dėmesys į šiuos dū inius, ku ie da adinami k azikompozi ais, pusiau dū iniais, samplaikomis i pan., a k eip as jau seniai, ačiau diskusijos dėl okių dū inių i jų sandų ebe- yks a. Disku uojama dėl są okų, esminių požymių, kalbama apie po ei- kį suku i hie a chinę sandų klasi ikaciją, išsiaiškin i seman inius yšius su pi mine mo ema, i i jų egulia umą i p oduk y umą. Šio s aipsnio ikslas – ap a us ne iena eikšmišką kalbininkų požiū į į mo eminį klasikinių (kilusių iš g aikų i lo ynų kalbų) elemen ų s a usą, išnag inė i hib idinius gimininius s a ybos e minus dū inius su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais ( oliau – KPSK) aidos i da ybos as- pek ais. Medžiaga s aipsniui ink a iš 207 šal inių: s a ybos s i ies ado- ėlių, mokomųjų knygų, e minų žodynų, žinynų, dak a o dise acijų, publikacijų, apimančių daugiau kaip 100 me ų laiko a pį (1910–2018 m.). Dėl nemažo šal inių kiekio s aipsnio pabaigoje esančiame šal inių są aše pa eikiami ik ie šal iniai, ku iuose bu o as a gimininių s a ybos e mi- nų dū inių su KPSK. Pa yzdžiui, iš 1918–1940 m. laiko a pio pa eikiami ik du šal iniai, nes ik juose bu o a ojama s aipsniui ak ualių dū inių (48 šal iniai į šal inių są ašą neį aukiami, ačiau juose a o ų gimininių s a ybos e minų dū inių duomenys naudojami hib idinių dū inių su KPSK i dū inių su lais aisiais (sa a ankiškais) kamienais kiekybiniam san ykiui a skleis i). Apie hib idinius gimininius s a ybos e minus dū inius su pos  poziciniais klasikiniais sie iniais kamienais šiame s aipsnyje nekalbama, nes su ink a medžiaga odo, kad s a ybos s ičiai okie dū iniai nė a ak u- alūs ( as as ik ienas oks dū inys – įlinkiog a as MTS 1981: 321). Pag indinis da bo me odas – anali inis ap ašomasis, su juo de inami sin ezės, da ybinės analizės i mo eminės analizės me odai. 142 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais KLASIKINIAI SIETINIAI KAMIENAI KALbOTYROS TEORIJOJE: POŽIŪRIŲ ĮVAIROVĖ Užsienio i lie u ių kalbininkų da buose klasikiniai sie iniai kamienai adinami į ai iais e minais: pusiau a iksai (Keinys 1999: 74; Козулина e al. 2009: 3), sie inės šaknys a adiksoidai (Земская 1973: 51–55; Рыженкова 2002; Копелиович 2003), neoklasikiniai dėmenys (Lasse e 2013; Inčiu- ai ėNo eikienė 2015), neoklasikiniai elemen ai (Ha as ani e al. 2012) i k . bene labiausiai kalbo y os specialis ų da buose įsi i inęs bend as a iksoidų e minas (Шанский 1970; Keinys 1999: 74; Гущина 2003; Козулина e al. 2009; Vounche 2019) i ap a iamieji sie iniai kamienai dažnai p iski iami a iksoidams (p e iksoidams a su iksoidams). Tokia e - minijos į ai o ė ne e ai lemia painia ą: ieni au o iai am ik us e minus a oja sinonimiškai (kaip leksinius duble us), laikydamiesi požiū io, kad jais į a dijamos os pačios są okos, ki i są okas a ski ia, i ie pa ys e - minai, pi mųjų au o ių eks uose bu ę sinonimai, an ųjų au o ių eks- uose į a dija isiškai ki okius dalykus. Die e io Kas o sky’io nuomone, didžiulė p oblema y a a, kad ne Nacionaliniame anglų kalbos žodyne šie elemen ai nė a aiškiai apib ėž i i nė a nus a y ų aiškių k i e ijų, pagal ku iuos ienus elemen us bū ų galima a ski i nuo ki ų (Kas o sky 2009: 1). Vieną išsamesnių y imų, kaip a ski i klasikinius p e iksus, p e iksoidus i sie inius kamienus, adinamuosius adiksoidus1, a liko Galina Ryžen- ko a. Kaip ma y i iš klasikinių elemen ų klasi ikacijos, au o ė a oja adiksoido (lo . adix – šaknis) e miną, įeinan į į mo eminį žodžių ele- men ų s a usą į a dijančių a p au inių e minų mik osis emą. Au o ė pi miausia emiasi leksinės eikšmės k i e ijumi, . y. uo, kiek skolin a mo ema y a išlaikiusi sa o leksinę eikšmę. Mokslininkės nuomone, pa yzdžiui, neo- negalima laiky i nei p e iksoidu, nei adiksoidu (sie iniu kamienu), nes elemen o eikšmė nuosekliai blės a, jis ima a lik i ik da- ybinę, modi ikacinę unkciją, konk e ina leksinę po jo einančios šaknies eikšmę ( . y. a lieka p iešdėlio unkciją). O, pa yzdžiui, hid o-, nė a nei p iešdėlis, nei p e iksoidas – ai adiksoidas (sie inis kamienas), ienas dū inio sandų, u in is aiškią leksinę eikšmę, be o, šis sie inis kamienas gali jung is ne ik su ki omis šaknimis, be i su a iksais (plg.: us. гидри- рование, lie . hid inimas) (Рыженкова 2002). 1 Ve čian pažodžiui, eikė ų a o i sie inės šaknies e miną, ačiau šį e miną, ku is populia us usų kalbo- y oje, k i ika o V. U bu is (ž . U bu is 2009: 144). Sie inės šaknies e minas šiame s aipsnyje nebus a ojamas i siekian iš eng i pe didelės e minų į ai o ės. 143Te minologija | 2019 | 26 Lie u ių kalbo y oje ilgą laiką dū inių su klasikiniais sie iniais kamienais ema bu o laikoma pe i e ine. Klasikiniai sie iniai kamienai pap as ai bū- da o į aukiami į a p au inių žodžių žodynus g e a ki ų a p au inių žodžių, be ilgą laiką nuodugniau nebu o i iami. Teig a, kad jų padė is izoliuo a, pe i e inė. Tačiau pas a uoju me u, padaugėjus i oliau spa čiai daugėjan da inių su klasikiniais sie iniais kamienais, ši ema sulaukia nemažai i lie u ių kalbininkų dėmesio. Į šią emą gilinosi Adelė Valeckienė (1968), Kazimie as Gai enis (2014 [1994], [1998], [1995]), S asys Keinys (2005 [1979]), Vida Rudai ienė (2001), Lina Inčiu ai ėNo eikienė (2015, 2017), Palmi a Zemle ičiū ė (2018), Al ydas Umb asas (2018) i k . Lie u ių kalboje klasikinių sie inių kamienų mo eminis s a usas nė a iena eikšmiškas. Ne i laikan is su a imo, kad šiuos kamienus eikė ų p iski i a iksoidams, iš yškėja d ejopa pozicija: ieni kalbininkai juos nag inėja kaip dū inių sandus, ki i – kaip edinių mo emas: p e iksoidus ap a ia su p iešdėliais, o su iksoidus – su p iesagomis. Pa yzdžiui, A. Um- b asas, y ęs in o ma ikos i kompiu e ijos e minus naujada us, ku ių dalį suda o e minai su KPSK, eigia, kad „[s]eman iškai jie [p e iksoi- dai – au . pas .] a imi sudu inių žodžių dėmenims, o unkciškai – p ieš- dėliams, nes p ie ki ų žodžių dedami sis emiškai i kaip sa a ankiški žodžiai lie u ių kalboje nė a a ojami ( iesa, ka ais pa ašomi anglų kal- bos pa yzdžiu kaip a ski i žodžiai a a ski i b ūkšneliu, be ai laikoma ašybos klaidomis). <…> Panašumas į a iksus ska ina šiuos a p au inius elemen us ap a i ka u su p iešdėliais“ (Umb asas 2018: 136). P. Zemle- ičiū ė analizuojamus da inius nag inėja kaip sudu inius e minus. Te - minologė enkasi a o i ne p e iksoido, o alpesnį a p au inio elemen o e miną: jos eigimu, „[š]is e minas gali apim i i są oką a p au inis p iešdėlis, i a p au inis dėmuo, i a p au inis p e iksoidas i k .“ (Zem- le ičiū ė 2018: 217). L. Inčiu ai ės dise acijoje ap a iamieji klasikiniai elemen ai adinami (neo)klasikinio dėmens i sie inio kamieno e minais i da iniai su šiais kamienais analizuojami kaip dū iniai (Inčiu ai ė 2017). A k eip inas dėmesys, kad e minologai K. Gai enis i S . Keinys Kalbo- y os e minų žodyne p is a ydami a iksoidus (p e iksoidus i su iksoidus) emiasi ik lie u ių kalbos pa yzdžiais (pusbe nis, pusdaly is, pusmaišis, šunkelis, šundak a is; maišigalis, aikigalis) (Gai enis, Keinys 1990: 13, 155), o sa o s aipsniuose okias klasikinių kalbų mo emas, kaip audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideo- i pan., adina a p au iniais dėmenimis (Gai- enis 2014 [1994]: 392; 2014 [1998]: 401; 2014 [1995]: 636), a p au iniais 144 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais e minų elemen ais (Keinys 2005 [1979]: 196)2. Tad kyla klausimas: galbū a p a iksoidų i klasikinių kamienų es i am ik ų ski umų i ne isada klasikinius sie inius kamienus eikė ų p iski i a iksoidams? Lie u ių kalbo y oje a iksoidai, emian is KTŽ, sup an ami kaip dū inių sandai, u in ys apibend in ą eikšmę i dėl o šiek iek panašūs į a iksą (Gai enis, Keinys 1990: 13). Taigi a iksoidų leksinė eikšmė, palygin i su žodžiu, iš ku io jie a si ado, y a išblėsusi, apusi labiau apibend in a, abs- ak esnė. O sie iniai kamienai u i gana aiškią leksinę eikšmę. Ši eikšmė gali bū i ak ualizuojama e mino apib ėž yje, p z., Mik oužpildai y a smul- kūs mine aliniai mil eliai, gaunami iš gam inių mine alinių uolienų i mine- alinių p amonės a liekų S M 2012: 135, ka ais – kon eks e a ba sinoni- miškai a ojamo sudė inio e mino ūšiniu dėmeniu, p z., ib osija bDT 1976: 58 – ib acinė sija bDT 1976: 66. Ki as s a bus ski umas – a iksoidai kalboje gali (a ba da gali) unkcio nuo i i kaip sa a ankiški žodžiai su sa o g ama ine cha ak e is ika. Į ai dėmesį y a a k eipęs Da ius Ja mala ičius, y ęs okiečių kalbos a iksoidus (Ja mala ičius 2014: 31). Apie ai ašė Gee as E e as booijus i Ma hias Hüningas: pa yzdžiui, okiečių kalbos būd a dis ei (lie . lais as), kaip i anglų kalbos ee i olandų kalbos ij, y a sa a ankiškas žodis. Tačiau dū iniuose ai jau y a a iksoidas, u in is bend esnę, labiau a iksinę, eikš- mę: „ne u in is o, kas žymima pag indiniu žodžiu“, p z.: alcohol- ei, suga - ee (booij, Hüning 2014: 78). Šis G. E. booijaus i M. Hüningo pa eikiamų dū inių sando ee a iksoidiškumas pagal eikšmę aki aizdus iš e imo į lie u ių kalbą: bealkoholis, becuk is. Kad žodžiai, iš ku ių ki- lo a iksoidai, kalboje a ojami i kaip sa a ankiški, u in ys konk ečią leksinę eikšmę, ma y i i iš KTŽ pa eikiamų pa yzdžių: šunkelis, maiši- galis, aikigalis i . . O sie iniai kamienai kalboje a ojami ik susijusio pa idalo, jiems ūks a g ama inių požymių. Taigi šiame s aipsnyje iš klasikinių g aikų i lo ynų kalbų kilę a p au iniai elemen ai, okie kaip audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideo- i pan., bus laikomi sie iniais kamienais, o dū iniai su jais – ne ik aisiais dū iniais (apie ne ik uosius dū inius plačiau kalbama šio s aipsnio sky elyje „Gimininių s a ybos e - minų dū inių su klasikiniais sie iniais kamienais da ybos b uožai“). Vadi- nasi, galima bū ų p i a i G. Ryženko os i ki ų panašiai manančių au o ių 2 Tiesa, S . Keinys Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje ap a iamuosius klasikinius elemen us jau laiko a iksoidais (Keinys 1999: 111). 145Te minologija | 2019 | 26 pozicijai dėl okios mo eminį s a usą nu odančių e minų eilu ės: p ieš- dėliai (p e iksai) – p e iksoidai (a iksoidų dalis) – sie iniai kamienai ( a- diksoidai) – lais ieji (sa a ankiški) kamienai. Iš klasikinių g aikų i lo ynų kalbų kilusių p iešdėlių i sie inių kamienų ski umus, emdamasi T ko P ćiću, y a ap a usi L. Inčiu ai ė (ž . Inčiu- ai ė 2017: 43–47). Mokslininkė sa o dise acijoje klasikinius elemen us supe -, an i-, kon (a)-, eks-, me a-, sub-, hipe -, p o-, ul a-, ice-, in e -/ in a-, a achi-, in a-, e o-, pa a-, eks a-, pos -, di-, ans-, bi-, epi- p i- ski ia p iešdėliams, o pseudo-, mik o-, au o-, ele-, ideo-, eu o-, bio-, mak o-, elek o-, hid o-, k azi-, mo o-, ae o-, a ia-, e mo-, mega-, mono-, poli -, ag o-, audio-, echno-, s e eo-, nano-, adio-, ib o-, eko-, p o o-, kibe -, neo-, mul i-, pneumo-, seks-, geo, kosmo-, mezo-, neu o-, amino-, na ko-, ni o-, u bo-, zoo- laiko sie iniais kamienais. Dauguma L. Inčiu ai ės nu- ody ų a p au inių p iešdėlių pa eik i i DLKG, p iešdėlių edinių sky iu- je (DLKG 2005: 150), ačiau šią g upę mokslininkė papildė keliais a p- au iniais p iešdėliais. Vadinamieji klasikiniai sie iniai kamienai DLKG (2005) neap a iami nei p ie p iešdėlių, nei p ie dū inių sandų. Susis eminus į ai ių au o ių išsaky as min is apie klasikinius sie inius kamienus, galima išski i okius šių kamienų požymius: 1. Klasikiniai sie iniai kamienai būdingi daugeliui kalbų. Tai pa i i- na daugelis kalbininkų (Gai enis 2014 [1995]: 636; Клобуков, Гудилова 2001; Земская 2011: 51), o Valen īna Skujiņa kalba apie e minologijos plė ojimą a p au iniu mas u, laipsnišką e mi- nų s uk ū inių modelių de inimą, kiek ai leidžia į ai ios kalbų sis emos (Skujiņa 1999: 3). 2. Klasikiniai sie iniai kamienai labai p oduk y ūs. Dū inių su ais pačiais klasikiniais sie iniais kamienais gausu i į ai ių s ičių lie u- ių e minijoje. 3. Klasikiniams sie iniams kamienams būdinga gana konk e i, leksi- nė, eikšmė; eigiama, kad jie u i labiau šaknies, o ne a ikso u i- nį. E an hia Pe opoulou (2009: 41) a oja seman inio ankio e - miną, mokslininkės nuomone, klasikiniams sie iniams kamienams, palygin i su a iksais, būdingas didesnis seman inis ankis. 4. Pap as ai žodis, iš ku io klasikinis elemen as kilo, būna daugia- eikšmis, o sie inis kamienas pa eldi ne isas jo eikšmes, o ik as, ku ios bū inos a osenai (Kозулина e al. 2009: 5). 146 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais 5. Klasikiniai sie iniai kamienai būna p iklausomieji dū inių sandai (nesuda o sudedamųjų dū inių, o ik apib ėžiamuosius), jie api- b ėžia an ąjį sandą, susiau ina jo eikšmę. 6. Klasikiniai sie iniai kamienai, užiman ys p epozicinę padė į šaknies a ž ilgiu, dažniausiai baigiasi balsiu (Kazio bo u os i k . Ta p au- inių žodžių žodyne (TŽŽ 1936) klasikiniai sie iniai kamienai da pa eikiami i be balsio a su ki okiu balsiu: ae ..., ae o...; hid ..., hid o...; ib i..., ib o...; ib ..., ib o...). Kai ku ie užsienio au o iai mano, kad šis balsis y a jungiamasis. Vasilijus Nemčenko eigia, kad yškiu o maliu požymiu, klasikinius elemen us p ia inančiu p ie šakninių mo emų, eikė ų laiky i jungiamuosius balsius. bū- en pagal šį požymį a iksoidai o maliai a ski iami nuo a iksų, nes jungiamieji balsiai būdingi ik dū iniams a p šaknų a ba kamienų i nepasi aiko a p šaknų i a iksų (Немченко 1994: 65). Toliau s aipsnyje bus nag inėjamas ienos konk ečios – s a ybos – s i- ies hib idinių gimininių e minų dū inių su KPSK posis emis, analizuo- jami šių kalbamųjų dū inių da ybos polinkiai. GIMININIŲ HIbRIDINIŲ STATYbOS TERMINŲ DŪRINIŲ KLASIKINIŲ SIETINIŲ KAMIENŲ POSISTEMIS IR JO RAIDA S a ybos e minijoje y a nemažai hib idinių dū inių su iš g aikų i lo- ynų kalbų kilusiais sie iniais p epoziciniais kamienais. Kaip odo a lik as y imas, gimininių s a ybos e minų KPSK posis emį suda o 20 na ių: ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, o o-, geo-, hid o-, mak o-, mezo-, mik o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-. Šie KPSK y a ie pa ys, kaip i daugelio ki ų mokslo bei echnikos s ičių e minų, – s a ybos e minijos KPSK posis emis ė a bend os lie u ių e minijos kla- sikinių sie inių kamienų sis emos dalis. Dū iniai su ap a iamaisiais kamie- nais y a a ba s a ybos e minijos naujada ai, a ba naujažodžiai, į s a ybos e miniją a ėję iš ki ų s ičių. Ne isais laiko a piais s a ybos e minijoje okių dū inių bu o gausu. Skai an šal inius, as a, kad s a ybos s i ies eks uose gimininiai s a ybos e minai dū iniai su KPSK p adė i a o i pi muoju Lie u os nep iklau- somybės laiko a piu. Tačiau ai bu o ik du gimininiai e minai su au o-: au o-pas ogė MT 1929: 11 ( ašoma su b ūkšneliu) i au o ežimis LPMK 1931: 5, 36, a o i kelių iesybos i il ų s a ybos ado ėliuose. Pažymė- 147Te minologija | 2019 | 26 ina, kad au o uo laiko a piu a o as i kaip sa a ankiškas žodis. Pa yz- džiui, Leono Tuskenio knygoje Lie u os plen ai i mode niškosios kons uk- cijos a dijamos au o ūšys: au obusai, k o ininiai au omobiliai, leng ieji au omobiliai, mo ociklai LPMK 1931: 36. Šiuo laiko a piu išleis ame Tech- niko žodynėlyje (TŽ 1920) i TŽŽ 1936 au o aip pa pa eikiamas kaip sa a ankiškas, au omobilį eiškian is žodis. beje, kaip sa a ankiškas žodis TŽŽ 1936 eikiamas i mik o, ačiau, kad šis skolinys bū ų a ojamas kaip sa a ankiškas žodis a kaip sie inis kamienas s a ybos s i ies moksliniuose eks uose, nebu o pas ebė a. Kelias kalbamiesiems kamienams į lie u ių kalbos e miniją ( aip pa i s a ybos e miniją) ypač plačiai a si ė ė so ie mečiu, usų kalbai apus ne ik s a biausiu skolinių šal iniu, be i sus ip ėjus jos, kaip kalbos a pinin- kės, pozicijoms. S . Keinys a k eipia dėmesį į is o inį ak ą – 1957 m. š ęs- ą Rusijos Spalio e oliucijos ke u iasdešim me į: a p oga o icialiai bu o paskelb as i bandy as į eisin i e inių iš usų kalbos da ymas kaip s a bus lie u ių e minų kū imo būdas (Keinys 2005 [2003]: 239). Iš ik ųjų, kaip ma y i iš oliau pa eikiamų pa yzdžių šal inių, be eik isi dū iniai su iki ol ne a o ais KPSK as i s a ybos s i ies mokslinėje li e a ū oje, išleis oje jau po šio į ykio. Tuome plūs elėjo isas bū ys s a ybos s ičiai naujų sie- inių kamienų: ae o-, azo-, e o-, ib o-, o o-, hid o-, mik o-, ni o-, pneumo-, e mo-, u bo-, ib o-. Su jais bu o pada y a nemažai an žeminės (pas a ų i ki ų s a inių s a ybos, kelių iesybos, il ų s a ybos) i požeminės ( an- den iekio, kanalizacijos, pama ų į engimo) s a ybos gimininių hib idinių e minų, p z.: ae onuo auka ALKS 1972: 39, azodažalai RLKP 1959: 12, e olydinys SMG 1974: 58, ib oužpildas MK 1956: 23, o oapskai a SOV3 1974: 24, hid omazgas RLKP 1959: 68, mak okie umas MMb 1962: 67, mik opu okšlis JTŽ 1982: 15, mik oužpildas MTPM 1976: 141, ni odažai KSŽ 1988: 84, ni oglais as SMG 1974: 306, pneumo elenėlis JDŽ 1981: 140, e moįdėklas RLKP 1959: 37. I oliau s a ybos hib idiniai dū iniai bu o da omi su sie iniu kamienu au o- (au okelias APKS 1964: 3, au o- k au u as RLKP 1959: 11, au o ežimėlis RLKP 1959: 11), ačiau didžiausiu p oduk y umu išsisky ė sie inis kamienas ib o-: su juo so ie mečiu pada- y as didelis pluoš as s a ybos e minų: ib obuožė bDT 1976: 58, ib o- maišy u as SM 1966: 195, ib omalūnas MK 1956: 21, ib oplūkimas SMG 1974: 201, ib op iek o a SMG 1974: 227, ib osie as JDŽ 1981: 59, ib o- sija bDT 1976: 58, ib osiu blys bDT 1976: 27, ib os alas SMG 1974: 227, ib os ypas bDT 1976: 58, ib o elenas SMG 1974: 201, ib o anki- 148 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais nimas SM 1966: 198. Iš 574 gimininių s a ybos e minų dū inių, a o ų so ie mečio s a ybos s i ies mokslinėje li e a ū oje, 61 (10,63 p oc.) y a hib idinis dū inys su KPSK. Didelę į aką a si as i okiems e minams u ėjo d ikalbiai usų–lie u ių kalbų žodynai, ku iuose bu o kopijuo a usų kalbos e minų da yba. Daugumą so ie mečiu pada y ų e minų su KPSK eikė ų laiky i pus e - iniais, p z.: ae onuo auka – аэроснимок RLKP 1959: 19, e olydiniai – ферросплавы TRLT 1949: 117, mo o ežys – мотовоз RLKP 1959: 204, u bog ąž as – турбобур RLKP 1959: 445. Kaip pas ebi Zigmas Zinke- ičius, so ie mečiu „[l]abai padaugėjo sudu inių žodžių, ku ie i gi bu o da omi nusižiū in į usiškus a i ikmenis <…>. Ypač įsigalėjo dū iniai su bend a (общe-, co-), daugia- (много-), sa a-, sa i- (само-), smulkia- (мелко-), isa- (все-). <…> Ne lo yniški (g aikiški) dėmenys pap as ai būda o en, ku juos a oda o usai“ (Zinke ičius 1994: 210–211). Nag inėjamuoju laiko a piu KPSK ne eng a jung i ne ik su ienakamie- niais žodžiais, be i su sa akilmiais bei hib idiniais dū iniais (au obe on- maišė bDT 1976: 23, au ocemen o ežis PSAD 1978: 13, au osa i a is bGD 1978: 25, u boo apū ė RLKP 1959: 445), aip pa su dū iniais, jau u inčiais klasikinį sie inį kamieną (ae o o o aizdas, ae o o onuo auka RLKP 1959: 19, mik o o onuo auka RLKP 1959: 197, au ohid okel u as JDŽ 1981: 127). Taigi so ie mečiu a o a gana g emėzdiškų ikamienių hib idinių dū inių, ku ių s a ybos li e a ū oje, išleis oje 1990–2018 m., nebeliko. A kū us Lie u os nep iklausomybę, s a ybos obulėjimas i plė a imami sie i su Vaka ų pažangiąja pa i imi. In eg uojan is mokslams, ienų s ičių pasiekimai aikomi ki ose s i yse – s a ybos s i is ne išim is, pa yzdžiui, nano i bio echnologijos p adedamos aiky i s a ybinėms medžiagoms obulin i. S a ybos e minijai ampa ak ualios naujos są okos, ne e ai ap- imančios ski ingų mokslo i echnikos šakų dalykus, i jas į a dijan ys e minai. Tad klasikiniai sie iniai kamienai, bend i į ai ių s ičių e mini- jai, i šiuo laiko a piu y a labai ak ualūs. Jiems populia ė i nemažą į aką u i anglų kalba, lyde iaujan i iek kaip kalba šal inis, iek kaip kalba a pininkė. 1990–2018 m. išleis oje s a ybos s i ies mokslinėje li e a ū o- je ėl andame nemažai (76 ski ingus e minus) hib idinių giminių s a- ybos e minų dū inių su KPSK: ae o- (ae onuo auka ST 1992: 17, SKAE 2010: 24, ae osija cPK 1992: 178, ae ouos as RLSTŽ 1992: 292), au o- (au okelias SKPP 2008: 51, au ok au u as SbPK 1995: 83, au o ilkikas ALLA 1993: 349), bio- (biodujos SIS 2011: 11, bioin a pas SSMS 1994: 7, 155Te minologija | 2019 | 26 Aki aizdu, kad KPSK į lie u ių kalbą ieni nea ėjo – ka u bu o pasi- skolin as i da ybos modelis, pagal ku į sie inis kamienas iesiog p i au- kiamas p ie an o iso žodžio, nebandan jo mo onologiškai in eg uo i į lie u ių kalbos sis emą. Te minų su KPSK da ybą pagal užsienio kalbų pa yzdį ypač k i ika o Vy au as P anciškus būda. Ne ik uosius hib idinius s a ybos e minus dū inius, ku ių, kaip minė a, lie u ių e minijoje be saiko p adėjo as is so ie mečiu, kalbininkas siūlė aisy i ne ik odėl, kad jie, au o iaus ma- nymu, nede a p ie lie u ių kalbos da ybos sis emos, be i odėl, kad, laikydamiesi okios da ybos, pasiduodame s e imųjų į akai, „užmi š ame ai, kas pada y a p aei yje, p ieš įsigalin Lie u oje „didžiojo“ S alino i apsk i ai bolše ikmečio kalbos „mokslo“ eo ijos i p ak ikos užmačioms“ (būda 1994: 33). Mokslininkas ne ik uosius dū inius su KPSK siūlė keis- i a ba, jo manymu, aisyklingais dū iniais: benzódažiai (ne benzodažai), mik óplyšis (ne mik oplyšys), mik ókie is (ne mik okie umas), mik ónuo- aukė (ne mik onuo auka), a ba žodžių junginiais: žemės ūkio gamyba (ne ag ogamyba), mo o inis į ankis (ne mo oį ankis), au omobilizmo mėgėjas (ne au omėgėjas) (būda 1994: 33–34). Daba inėje e minologijoje okie V. P. būdos siūly i gimininiai e minai su KPSK nelaikomi no miniais. P iešingai, no miniu laikomas da ybos būdas, kai KPSK p ijungiami p ie lie u iškų žodžių, nekeičian jų g ama- inės cha ak e is ikos. Daug okių e minų eikiama Lie u os Respublikos e minų banke (LRTb), p z.: mik oda inys, mik odauginimas, mik oį e i- nimas, mik op iežas ingumas. Tačiau ne isuose kalbo y os šal iniuose p i- a iama okiems dū iniams. Pa yzdžiui, leidinyje Adminis acinės kalbos ak ualijos (AKA) eigiama, kad mik o iš iso eng ina jung i p ie lie u- iškų žodžių, p z.: mik oįmonė (– labai maža įmonė), o dū inys mik omo- kėjimas, ku io pama inis lie u iškas žodis y a eiksmažodžio abs ak as, laikomas ne aisyklingu: mik omokėjimas (= mažasis mokėjimas) (AKA 2014). be abejo, kodi ikuojan e minus, ku ie pada y i sudu ian KSPK su lie u iškais žodžiais, a siž elgiama į į ai ius e minams keliamus ei- kala imus. Pa yzdžiui, kažin a kodi ikuo as galė ų bū i gana naujas e - minas ekonašumas SIŽ 2004: 822, nes jis isų pi ma y a d ip asmiškas: neaišku, a kalbama apie ekologinį, a apie ekonominį našumą. S . Keinys a k eipia dėmesį, kad da an e minus su KPSK u i bū i paisoma saiko (Keinys 2005 [1967]: 211), o K. Gai enis pab ėžia, kad ne eikalingi nau- jada ai su KPSK, ku ie iš a osenos s umia jau įsigalėjusius i isuo inai papli usius žodžius i žodžių junginius (Gai enis 2014 [1991]: 624). 156 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais IŠVADOS 1. Iš g aikų i lo ynų kalbų kilę klasikiniai p epoziciniai sie iniai kamie- nai, okie kaip audio-, mak o-, mik o-, nano-, pseudo-, ideo- i k ., ak y- iai naudojami naujiems e minams da y i, is da y a kalbininkų disku- sijų objek as. No s kai ku ie kalbininkai juos p iski ia a iksoidams (laiko p e iksoidais), many ina, kad ikslumo dėlei a iksoidų i sie inių kamienų są okas bū ų galima a ski i. Sie iniai kamienai ne a ojami kaip sa a an- kiški žodžiai, jiems ūks a g ama inės cha ak e is ikos, ačiau dauguma jų u i gana konk ečią leksinę eikšmę, o a iksoidai kalboje gali bū i a - ojami kaip sa a ankiški žodžiai, ačiau ų sa a ankiškų žodžių leksinė eikšmė nebesu ampa su a iksoido, ku is y a dū inio sandas, eikšme (ji y a abs ak esnė), a iksoidas a lieka labiau modi ikacinę unkciją. 2. Ve inan hib idinių gimininių s a ybos e minų dū inių klasikinių sie inių kamienų aidą, galima eig i, kad ji ne ik iš eiškia naujausias mokslo pasiekimų i mokslų in eg acijos endencijas, be i a spindi lie- u ių e minijos yšius su ki ų kalbų, su ku iomis kon ak ai nulem i is o- iškai, e minija. Klasikinių sie inių kamienų skolinimasis nebu o izoliuo- as, pa ienis eiškinys – skolinan is šiuos kamienus ka u bu o pe im as i e minų da ybos modelis. 3. S a ybos e minijos klasikinių p epozicinių sie inių kamienų posis e- mis apima 20 ap a iamų kamienų (ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, o o-, geo-, hid o-, mak o-, mezo-, mik o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-), iš ku ių didžiausiu p oduk y umu i ak y- umu pasižymi mik o- i ib o-. Kiekybiniai duomenys odo, kad hib i- diniai gimininiai s a ybos e minai dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais nebeužima izoliuo os, pe i e inės pozicijos s a ybos e minijoje, o y a s a bi jos dalis. 4. Pi mojo Lie u os nep iklausomybės laiko a pio s a ybos s i ies moks- liniuose eks uose ap ik i ik du hib idiniai gimininiai s a ybos e minai dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais i ai suda o 0,78 p oc. isų už iksuo ų o laiko a pio gimininių s a ybos e minų dū inių. So ie mečio šal iniuose as i hib idiniai dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais suda o 10,63 p oc. isų gimininių s a ybos e minų dū- inių, o 1990–2018 m. s a ybos s i ies mokslinėje li e a ū oje as i okie dū iniai jau suda o 12,71 p oc. isų dū inių. Ty imas odo, kad hib idinių dū inių su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais gausėjimas y a ga- na yški XX a. an osios pusės–XXI a. s a ybos e minijos endencija. 157Te minologija | 2019 | 26 5. Da ybos požiū iu dū inius su klasikiniais sie iniais kamienais eikė ų laiky i ne ik aisiais dū iniais, nes jiems ūks a ik iesiems dū iniams bū- dingų požymių. Pi masis dū inio sandas pa em as ne sinch oniškai kal- boje esančiu žodžiu, o ik kamienu, ku is ne u i g ama inės cha ak e is- ikos. Dauguma hib idinių gimininių s a ybos e minų dū inių su klasi- kiniais p epoziciniais sie iniais kamienais pada y i sie inį kamieną jungian su iš isu žodžiu (daik a a džiu), nekeičian šio žodžio galūnės, ki čio ie- os i ki čiuo ės. An asis, lie u iškas, žodis, p ie ku io jungiamas klasi- kinis sie inis kamienas, dažniausiai y a pi mojo a an ojo laipsnio da inys. Ty imas odo, kad bū a bandymų klasikinius sie inius kamienus labiau p i aiky i p ie lie u ių kalbos sis emos, keis i pama inio žodžio – daik a- a džio – galūnę i ki į, aip pa sie inius kamienus jung i su eiksmažo- džiais. Tačiau okia da yba s a ybos e minijoje p oduk y umu nepasižymi. ŠALTINIAI AKA 2014: Adminis acinės kalbos ak ualijos. Suda ė L. Mu inienė, R. Vlada skienė. P ieiga pe in e ne ą: h p://adminis acinekalba.lki.l /index.php?meniu=p adinis. ALLA 1993: Anglų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas. A sak. ed. A. Kudzys, Vilnius: Technika. ALKS 1972: Anglų–lie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis. Suda ė J. S onys, Vilnius: VISI. APKS 1964: Vilčinskas P., b užas A. As al be onis i jo panaudojimas kelių s a yboje, Kaunas: Raidė. bDT 1976: be ona imo da bų echnologija. Pa engė V. Rim ydienė, Vilnius: „O g echs a ybos“ es o spaus u ė. bG 2002: Be onas i gelžbe onis. Kon e encijos p anešimų medžiaga. A sak. ed. G. Sk ipkiūnas, Kaunas: Technologija. bGD 1978: Mažeika V. Be ono i gelžbe onio da bai, Vilnius: Pe galė. cPK 1992: Nakas A., Gajauskas J., P ikšai is M. Ci ilinių pas a ų kons ukcijos. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. cPŽŪ 1969: K asenskis V., Fedo o skis L. Ci iliniai, p amoniniai i žemės ūkio pas a ai. D. 1: Ci iliniai pas a- ai, Vilnius: Min is. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Suda ė V. Amb azas, K. Ga š a, A. Gi denis, E. Jakai ienė, P. Kniūkš a, S. K inickai ė, V. Labu is, A. Laigonai ė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė, K. Ul ydas, V. U bu is, A. Valeckienė, E. Valiuly ė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. GAG 2018: Skuodis Š., Di gėlienė N. G un o, a muo o geo inklais, ke pamojo s ip io y imai. – Geologija. Geog a ija 4(2). GKPE 2007: Ma čiukai is G., Jonai is b., Papinigis V., Vali onis J. Gelžbe oninių kons ukcijų p ojek a imas pagal eu ono mas. Vado ėlis, Vilnius: Technika. GMKP 1969: Rozenbliumas A., Jokūbai is V. Gelžbe oninių i mū inių kons ukcijų pag indai, Vilnius: VISI. JDŽ 1981: Mo čianas F. Jaunojo dažy ojo žinynas. Ve ė M. S aske ičienė, Vilnius: Mokslas. JTŽ 1982: Go iače as V. I. Jaunojo inkuo ojo žinynas. Ve ė A. Zimanienė, Vilnius: Mokslas. KAbK 2012: Kaklauskas G., bačinskas D., G ibniak V. Kompozi ais a muo os be oninės kons ukcijos. Vado ė- lis, Vilnius: Technika. KMMT 2006: Smolskas P. K. Kons ukcinių medžiagų i medžiago y os e minų žodynas, Vilnius: ciklonas. KSŽ 1988: Jacina ičius J., Ma ke ičius V. Kaimo s a ybininko žinynas, Vilnius: Mokslas. KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. LPMK 1931: Tuskenis L. Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos. D. 1, Kaunas: Spindulys. LRTb – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /. MK 1956: Rozenbliumas A. Mū inės kons ukcijos, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. MLA 2011: 14-osios Lie u os jaunųjų mokslininkų kon e encijos „Mokslas – Lie u os a ei is“ 2011 me ų eminės kon e encijos „S a yba“ s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika. 158 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais MMb 1962: Vasauskas S. Mechaniniai medžiagų bandymai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū- os leidykla. MPPb 2018: Ru kauskas A. Mine alinių p iedų po eikis be ono a spa umui ša minei ko ozijai. Dak a o dise a- cija, Vilnius: Technika. MT 1929: G inke ičius S. Mediniai il ai, Kaunas: Spindulys. MTPM 1976: Aleksand o skis A. V. Medžiago y a inkuo ojams ply elių i mozaikos klojėjams. Vado ėlis, Vil- nius: Mokslas. MTS 1981: Ki ilša J., Kamai is Z., S epana ičius A. Mies o anspo o s a iniai. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. PIM 2012: Valiulis A. V. Pažangios inžine inės medžiagos: sa ybės, gamyba i aikymas. Vado ėlis, Vilnius: Technika. PKSŽ 2009: Pas a ų kons uk o iaus i s a ybininko žinynas. Suda ė J. Gajauskas, Kaunas: Naujasis lankas. PSAD 1978: Ki inas V. Pag indinės s a ybos apdailos da bų echnologijos i mechaniza imo obulinimo k yp ys, Vilnius: In o macinių paslaugų i mos spaus u ė. RLKP 1959: Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas. Red. kolegijos pi mininkas A. No odo skis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. RLSTŽ 1992: Ki ilša J., Kudzys A., Rosinas A. Rusų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas, Vilnius: Lie- u os ūkis. RNS 2012: Rąs inio namo s a yba. Žinynas. S aipsnių i nuo aukų au o iai R. bo kūnas, T. V. Čeikauskas, R. Da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G. Unikas, V. Uosai is, Vilnius: bALTO p in . S5 2000: S a yba 6(5). Vy . ed. E. K. Za adskas, Vilnius: Technika. SbPK 1995: Kudzys A., Vai ke ičius V. Su i in ų i besiūlių plienininių kons ukcijų saugos i ilgalaikiškumo į e inimas, Vilnius: Vilniaus echnikos uni e si e as. SGY 2012: P ušinskienė S. Smėlio g un ų ypa umai i jų y imo me odai. Mokomoji knyga, Vilnius: Technika. SIS 2011: bilinskienė R., G audiny ė J. S a inių inžine inės sis emos. D. 3: Dujų iekimas. Mokomoji knyga, Klaipėda: Klaipėdos banga. SIŽ 2004: S a ybos inžinie iaus žinynas. Suda ė J. Gajauskas, Vilnius: Technika. SK 2002: S a ybinės kons ukcijos. Kon e encijos, ski os p o . A. Rozenbliubo 100osioms gimimo me i- nėms paminė i, į ykusios Vilniuje 2002 m. bi želio 5–6 d., p anešimų medžiaga, Vilnius: Technika. SKAE 2010: Ma ina V. 2010. S a ybinių kons ukcijų a spa umas eks emaliems po eikiams: aiškinamasis anglų– lie u ių kalbų e minų žodynas, Vilnius: Technika. SKKS 1998: S a ybinės kons ukcijos: kū imas, p ojek a imas i s ip inimas. Kon e encijos, į ykusios Vilniuje 1998 m. lapk ičio 20 d., p anešimų medžiaga, Vilnius: Technika. SKPP 2008: Pa asonis J. S a inių kons ukcijų p ojek a imo pag indai. Vado ėlis, Vilnius: Technika. SKTR 1990: S a ybinių kons ukcijų y imo ezul a ų įdiegimas, naujos s a ybinės medžiagos i nauji pama ai Lie u oje. Respublikinės mokslinės echninės kon e encijos „S a ybos mokslo laimėjimai i jų ezul a ų įdiegimas į gamybą“, į ykusios 1990 m. sausio 31 d.– asa io 2 d., p anešimų ezės, Vilnius: VISI. SM 1966: Sčesnule ičius S. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMG 1974: G igaliūnas b. S a ybinės medžiagos i gaminiai. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMD 1992: Peliksa M., Rumše ičius A. S a ybinės medžiagos i di biniai, Kaunas: Technologija, 97. SP 2008: Ramuke ičius D. S a ybos pag indai, Kaunas: A di a. SRR 2000: Vencke ičius V., Žilinskas R. S a inių ekons ukcija i emon as. Vado ėlis, Kaunas: Technologija. SSMS 1994: Ma čiukai is G. Sluoksniuo ųjų sienų iš mažagaba ičių di binių skaičia imas, Vilnius: Technika. S M 2012: Žu auskienė R., Naujokai is A. P., Mačiulai is R., Žu auskas R. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis, Vilnius: Technika. STŽ – S a ybos e minų žodynas. Pa engė A. Kudzys, A. Rosenas, b. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas. ŠSDV 2015: Šlai inio s ogo dengimas iene ine i lakš ine danga. Pa engė J. bu okienė, Vilnius: A x Reklama. ŠVOK 2019: Šildymas, ėdinimas, o o kondiciona imas: eo ija i p ak ika. Pa engė J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai. TRLT 1949: No od o skis A. T umpas usiškai–lie u iškas echninis žodynas, Kaunas: Spindulys. TŽ 1920: Techniko žodynėlis. Suda ė A. Macijauskas, Kaunas: Vals ybės spaus u ė. TŽŽ 1936: Ta p au inių žodžių žodynas. Suda ė K. bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ėČepėnienė, Kaunas: Sakalas. VcKUA 2016: bo is R. Vidu inio cemen o kiekio ugniai a spa aus be ono su klinke iniu užpildu s uk ū os i sa ybių y imai. Dak a o dise acija, Vilnius: Technika. VLGN 2013: Kele ičius K. Vib opolio laikomosios galios nus a ymas pagal į engimo me u išma uo us pa ame - us. Dak a o dise acija, Vilnius: Technika. 159Te minologija | 2019 | 26 LITERATŪRA booij G., Hüning M. 2014: A ixoids and cons uc ional idioms. – Ex ending he scope o Cons uc ion G amma , be lin: De G uy e Mou on, 77–106. būda V. P. 1994: Sudu iniai i p iešdėlinės da ybos žodžiai su a p au iniais dėmenimis, Vilnius: Technika. Gai enis K. 2014 [1991]: Technikos e minai su kai ku iais a p au iniais dėmenimis. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 623–624. Gai enis K. 2014 [1994]: Technikos e minijos no minimo mažmožiai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš- ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 390–396. Gai enis K. 2014 [1995]: Te minai su dėmenimis au o- i elek o-. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 636–638. Gai enis K. 2014 [1998]: Fizikos e minijos an onimai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie- u ių kalbos ins i u o leidykla, 401. Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas. Ha as ani R., Daille b., Mo in E. 2012: Neoclassical compound Alignmen s om compa able co po a. – Compu a ional Linguis ics and In elligen Tex P ocessing. 13 h In e na ional con e ence, 72–82. Inčiu ai ė L. 2017: Daba inės lie u ių kalbos a dažodžių su (neo)klasikiniais elemen ais mo eminė sanda a i da yba. Dak a o dise acija, Vilniaus uni e si e as. Inčiu ai ėNo eikienė L. 2015: Lie u ių kalbos dū iniai su neoklasikiniais dėmenimis. – Bal is ica 50(2), 245–259. Ja mala ičius D. 2014: Vokiečių kalbos dū inių da yba XV–XVIII a. ank aš iniuose d ikalbiuose bal ų kalbų žodynuose. Dak a o dise acija, Vilniaus uni e si e as. Kas o sky D. 2008: As onau , as ology, as ophysics: abou combining o ms, classical compounds and a ixoids. – Selec ed P oceedings o he 2008 Symposium on New App oaches in English His o ical Lexis (HEL-LEX 2), 1−13. Kaulakienė A. 2014 [1988]: Te minų da yba pagal analogijos p incipą. – Te minologija. Te minog a ija. Te - minija, Vilnius: Technika, 164–170. Keinys S . 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209−211. Keinys S . 2005 [1979]: Ta p au iniai elemen ai lie u ių e minologijoje. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 193−201. Keinys S . 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Keinys S . 2005 [2003]: Tau inis e minologijos sa i umas. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u o leidykla, 234−242. Lasse e M. 2013: Neoclassical compounds and language egis e s. – Jou nées d’É udes Toulousaines(JéTou), May, 98–107. P ieiga pe in e ne ą: h ps://haluni  lse2.a chi esou e es. /hal00966824/documen . Pe opoulou E. 2009: On he pa allel be ween neoclassical compounds in English and Mode n G eek. – Pa as Wo king Pape s in Linguis cs 1, 40–58. Rudai ienė V. 2001: Žodžiai su p epoziciniais nelie u iškos kilmės dėmenimis. – Li uanis ika 2(46), 94–107. Skujiņa V. 1999: La īņu un g ieķu cilmes ā ddaļu ā dnīca, Rīga: Kamene. Umb asas A. 2018: In o ma ikos i kompiu e ijos e minai naujada ai. – A. Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 94–149. Ul ydas K. 1967: Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos leksikos no malizacijos klausimai. – Lie u ių kalba a ybiniais me ais. S aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as, 36–101. U bu is V. 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Valeckienė A. 1968: Ki ų kalbų kilmės sudu iniai žodžiai. – Kalbos kul ū a 15, 16–25. Vounche b. 2019: The a ixoids in he G eek gay a go Kalia dà. – O bis Lingua um 17(1), 50–58. Zemle ičiū ė P. 2018. Ki ų kalbų po eikis lie u iškai in o ma ikos i kompiu e ijos e minijai. – A. Aukso- iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū- ė. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai. Kolek y inė monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–246. Zinke ičius Z. 1994: Lie u ių kalbos is o ija. Vi. Lie u ių kalba naujaisiais laikais, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. Гущина Л. Н. 2003: К вопросу об аффиксоидах. – Журнал Гродненского государственного медицинского университета 2, 19–24. Доступ через интернет: h ps://cybe leninka. u/a icle/n/k op osuoba iksoidah. 160 Lina Ru kienė Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epoziciniais sie iniais kamienais Даниленко В. П. 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва: Наука. Земская Е. А. 2011: Современный русский язык. Словообразование, Москва: Флинта. Клобуков Е. В., Гудилова С. В. 2014: Языковая специфика непроизводных сложных слов квазикомпо- зитов. – Язык, сознание, коммуникация 20, 12–25. Козулина Н. А., Левашов Е. А., Шагалова Е. Н. 2009: Аффиксоиды русского языка. Опыт словаря- справочника, СанктПетербург: НесторИстория. Копелиович А. Б. 2003: К вопросу о правомерности термина «радиксоид». – Русское слово: синхрониче- ский и диахронический аспекты. Матер. междунар. науч. конференции, посвященной 130летию со дня рождения Д. Н. Ушакова, 127—128. Немченко В. Н. 1994: Современный русский язык. Морфемика и словообразование, Нижний Новгород: НГУ. Новодранова В. Ф. 2008: Именное словообразование в латинском языке и его отражение в терминоло- гии, La e culi ocum La ina um e e mino um. Монография, Москва: Языки славянской культуры. Рыженкова Г. 2002: О морфемном статусе некоторых элементов греческого происхождения. Проза.ру. Доступ через интернет: h ps://p oza. u/2002/10/0510. Шанский Н. М. 1970: Аффиксоиды в словообразовательной системе современного русского литератур- ного языка: Исследования по современному русскому языку, Москва: МГУ. HYbRID COMpOuNDS WITH CLASSICAL pREpOSITI E bOuND STEMS IN THE TERMINOLOGY O CONSTRuCTION Summa y The majo heo e ical p oblem add essed in he a icle is he ambiguous app oach o Li huanian and o eign linguis s o he mo phemic s a us o classical elemen s. Though some linguis s a ibu e hem o a ixoids, o he sake o accu acy, he p es- en a icle p oposes o dis inguish be ween he concep s o a ixoids and bound s ems. bound s ems, as he classical elemen s unde analysis a e called, a e no used as inde- penden wo ds; hey do no ha e g amma ical cha ac e is ics, bu mos o hem ha e a a he speci ic lexical meaning. by con as , a ixoids can be used as independen wo ds in he language, bu he lexical meaning o hose independen wo ds does no ma ch he meaning o he a ixoid comp ising he componen o he compound (i is mo e abs ac ); he a ixoid plays a mo e modi ying unc ion. The subsys em o classical bound s ems in he e minology o cons uc ion is made o 20 membe s: ae o-, au o-, azo-, bio, eco-, e o-, ib o-, o o-, geo-, hid o-, mak o-, mezo-, mik o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-, u bo-, ib o-. The e - minology o he ield in ques ion demons a es he g adual g ow h in hyb id com- pounds wi h classical p eposi i e bound s ems. Du ing he i s pe iod o Li huania’s independence e y ew compounds wi h classical bound s ems we e used in he e - minology o cons uc ion. The oad o classical bound s ems o he e minology o cons uc ion was widely opened du ing he So ie pe iod when Russian did no only become he majo sou ce o loanwo ds bu i s ole as he in e media y language in- c eased. A e Li huania’s independence was es o ed, he imp o emen and de elop- men o cons uc ion we e al eady associa ed wi h he p og essi e expe ience o he Wes . The in eg a ion o sciences akes place; he inno a ions coming om o he sci- en i ic ields a e applied in cons uc ion; hey de e mine he o igin o new classical bound s ems in he e minology o cons uc ion. conce ning he o ma ion o he compounds wi h classical bound s ems in he e - minology o cons uc ion, i should be no ed ha a bound s em is combined wi h a 161Te minologija | 2019 | 26 ull wo d, i.e. a noun, and he g amma ical cha ac e is ics o his wo d a e no changed; he s ess and accen ual pa adigm a e also e ained by he wo d which is combined wi h a classical bound s em. I is also ypical ha he Li huanian base wo d is no a simple wo d bu a o ma ion. Mos o he compounds which can be ound in he So ie e minology o cons uc ion we e o med by combining a bound s em and he o ma ions o he i s and second deg ee; hey a e usually o med wi h su ixes. As ime is passing by, he s uc u e o he Li huanian base wo d is becoming mo e complex. In he pe iod o 1991–2018, he e minology o cons uc ion was domina ed by he compounds wi h he o ma ions o he second deg ee used as he base wo d. The esea ch shows ha a emp s ha e been made o make classical bound s ems mo e adap ed o he sys em o he Li huanian language, o combine bound s ems wi h e bs, as well as o change he ending and s ess o he noun used as he base wo d. Gau a 20191105 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as Saulė ekio al. 11, LT03227 Vilnius E. paš as lina. [email p o ec ed]