Mokslinis seminaras „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“

282 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as „Te minologija: mokslo i p ak ikos klausimai“ doi.o g/10.35321/ e m27-12 Mokslinis semina as „Te minologija: mokslo i p ak ikos klausimai“ Ramunė Vaskelai ė Lie u ių kalbos ins i u as Rudeninis Lie u ių kalbos ins i u e ( oliau – Ins i u as) o ganizuoja- mas mokslinis semina as, k iečian is Lie u os e minologus ( iek mokslininkus, iek e minų a kybos a s o us), o i e minų kū ėjus bei a o ojus apž elg i e minologijai s a bius į ykius i da bus, nag inė- i ak ualias e minologijos p oblemas, jau y a apęs adicija, aigi jis su- eng as i šį spalį (spalio 16 d.), ik ne adiciniu šiam enginiui būdu – pasi elkus nuo olinio semina ų i kon e encijų o ganiza imo p iemonę Google Mee . Ji pasi odė besan i iš ies pa ogi – semina e be jokių ukdžių daly a o, p anešėjų klausė i disku a o daugiau nei šešiasdešim e mino- logijos mokslu, aida i e minų a kyba bei kū imu besidominčių daly ių. S a biausias e minologijai šių me ų į ykis, be abejo, y a als ybės ne- p iklausomybės a kū imo isdešim me is. Ž elgdamas į jį e minologo ž ilgsniu, p anešime „Te minologija p ieš 30 me ų i daba “ Ins i u o y- esnysis mokslo da buo ojas Al ydas Umb asas pi miausia a k eipė dėmesį į ai, kad Lie u os als ybės a kū imo me ai – ai i sa a ankiško Ins i u o a gimimo me ai (iki 1990 m. jis eikė kaip bend a su Lie u ių li e a ū os ins i u u mokslo įs aiga). Ins i u e plė ojamai e minologijai als- ybės a kū imas – ai i a ski o, ien į e minologiją o ien uo o padalinio adimasis (1991 m. įs eigiamas Te minologijos sky ius), i isai naujo lei- dinio – iki šiol gy uojančios Te minologijos gimimas. O e minologams laiko a pio p adžia – p ak inio pobūdžio da bų g iū is, užg iu usi lie u ių kalbai po ilgoko d ikalbys ės laiko a pio apus als ybinei i labai išsiplė us jos a ojimo s i ims. Taigi, kaip aiškėjo iš p anešimo, susikū us a ski am padaliniui i a si adus žu nalui, susida ė daugiau galimybių plė o i e mi- nologiją kaip mokslą, ačiau iš p adžių bene daugiau pajėgų eikala o e - minologija kaip e minų a kyba: eko eng i e minų s anda us, a lik i ekspe izes, di b i p ie engiamų e minų žodynų, ka u apgailes aujan , 283Te minologija | 2020 | 27 kad jų leidimo padė is p as a, . y. pa eng ų žodynų niekas neno i leis i, kad išeina i e minologų nesužiū ė ų žodynų. Da planuo a ku i bene isas e minijos a ojimo s i is apimančią e minų duomenų bazę (banką) i 2003 m. baig as ku i Lie u ių kalbos e minynas. Apibend indamas ien laiko a pio p adžios da bus, p anešėjas eigė, kad pe pi muosius kele ą me ų po nep iklausomybės a kū imo bu o suku a e pė lie u ių e mino- logijos mokslui, duo as pos ūmis e minų žodynų i s anda ų e minolo- ginio e inimo eiklai, padė i kompiu e inių e minų duomenų bazių kū imo Lie u oje pama ai. Ilgainiui p ak inio pobūdžio da bais pa yko pasidaly i su ki omis ins i- ucijomis (Lie u os s anda izacijos depa amen u, Vals ybine lie u ių kal- bos komisija, Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u u) i , kaip a k eip as dėmesys A. Umb aso p anešime, be eik įgy endin as įsis eigusiame Te - minologijos sky iuje da 1991 m. kel as siūlymas e minologijos da bą pasiski s y i ke u ioms als ybės įs aigoms. Tačiau šiame p anešime bu o siekiama apž elg i als ybės a kū imo eikšmę ik Ins i u e plė ojamai e minologijai, daugiausia o ien uojan is į a kū imo p adžią. Pe isdešim a ku osios als ybės me ų e minologiją plė ojančių įs aigų adosi daugiau, kad i kai ku ios aukš osios mokyklos, o i plė ojimo o mos ge okai iš- siplė ė. Š ai iš ki ų d iejų Ins i u o a s o ių pa eik ų s endinių p anešimų bu o ma y i, kad nea siejama šiandieninio e minologijos da bo dalimi, ne bū inybe y a apęs daly a imas a p au iniuose p ojek uose, ku ie leidžia lie u ių e minijos iš eklius į auk i į pla esnį – eu opinį – kon- eks ą, o ka u gau i p ieigą p ie ki ų šalių e minijos iš eklių. Ins i u o di ek o ė Albina Aukso iū ė p is a ė Eu opos kalbų inklo plė ojimo p ojek ą, ku į ykdydamas Ins i u as, kaip nacionalinis kompe encijos cen- as, ka u su ki u 31 nacionaliniu kompe encijos cen u padeda ku i debesijos pla o mą, su eiksiančią p ieigą p ie kome cinių i nekome cinių kalbų echnologijų paslaugų bei duomenų inkinių isomis Eu opos kal- bomis. Ins i u o Te minologijos cen o ado ė As a Mi ke ičienė supažindino su Fede acinio eT ansla ion Te mBank inklo plė ojimo p o- jek u, ku iuo ka u su ki omis 9 ins i ucijomis siekiama išplė o i cen inį au oma inio e imo (eT ansla ion) inklą suku ian jo ie inius mazgus, ski us e minijai a ky i i keis is jos iš ekliais. Tačiau ypač e minologinio da bo o mų kai ą, palygin i su pi maisiais a ku os als ybės me ais, iš yškino Mykolo Rome io uni e si e o p o e- so ės Sigi os Racke ičienės skai omas p anešimas „D ikalbis au o- 284 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as „Te minologija: mokslo i p ak ikos klausimai“ ma inis e minų a pažinimas (DVITAS): koncepcija i pi mieji da bai“. Jame p is a y as d iejų aukš ųjų mokyklų – Mykolo Rome io uni e si e- o i Vy au o Didžiojo uni e si e o – a s o ų g upės (Sigi a Racke ičienė, Liudmila Mockienė, And ius U ka, Ai a as Rokas, Ma ius Lau inai is i Agnė Bielinskienė) ykdomas p ojek as, ku io galu inis ezul a as i gi u ė ų bū i e minų bazė, ik jau suku a pasi elkus mode niausias ech- nologijas – e minus bazei iš lygiag ečiojo i palyginamojo eks ynų u- ė ų ink i specialiai apmoky i neu oniniai inklai. Šiai e minų bazei ku - i pasi ink a kibe ne inio saugumo s i is (pasak p anešėjos, dėl jos ak ua- lumo, šios s i ies e minų nenusis o ėjimo i jų bazės eikalingumo e - ėjams, kibe ne inio saugumo specialis ams), ačiau bazė, suda y a bū en šios s i ies e minų pag indu, galė ų ap i modeliu i ki ų s ičių e minų bazėms ku i. Taigi, p ojek u ke inama pa eik i am ik ą mode niosiomis echnologijomis g indžiamą me odiką e minų bazėms ku i. Kaip daba - inį p ojek o e apą p anešėja minėjo lygiag ečiojo i palyginamojo eks- ynų suda ymą i ano a imą, o olesni užda iniai – neu oninių inklų kū imas i apmokymas. Semina as suda ė galimybes echnologinį e minologinio da bo šuolį ma uo i i iman da ilgesnę laiko a ka pą – a skai os ašku laikan 1906 me us, kai bu o išleis as pi masis bo anikos e minų žodynas. Tačiau Te - minologijos cen o y iausioji mokslo da buo oja, Ins i u o di ek o ė Al- bina Aukso iū ė nag inėjo ne šio žodyno, . y. Po ilo Ma ulionio Žolynas. Dalys II. Lie u os augalų žodynas i augalų aislas, engimo p o- cesą a me odiką, o jame Lau ynui I inskiui p iski us e minus – augalų i g ybų genčių a dus. Juk šieme minimas ne ik als ybės a kū imo šim me is, be i L. I inskio, ieno pi mųjų gam os mokslų e minų kū- ėjų, 210-osios gimimo me inės. P anešime „Lau yno I inskio augalų genčių a dai Po ilo Ma ulionio Žolyne iš isų šiame žodyne L. I inskiui p iski ų e minų išsky usi p iesagų edinius, p anešėja k eipė dėmesį į jų da ybos i mo y acijos aiškumą i , siekdama įsi ikin i ik ąja šių e mi- nų au o ys e, e minus lygino su L. I inskio pa eng ame moksliniame eikale P igim ūmenė (išlikęs ank aš is) pa eik ais e minais, aip ka u a skleisdama i senųjų e minų šal inių nus a ymo sunkumus. Kai ku ių iš L. I inskiui p iski ų e minų P igim ūmenėje nė a, aigi da y a iš ada, kad g eičiausiai P. Ma ulionis, p iski damas e minus L. I inskiui, u ėjo kokį no s ki ą, šiandien jau sunykusį, L. I inskio ank aš į. 285Te minologija | 2020 | 27 Šal inių nus a ymo sunkumų neminėjo XIX i XX amžių sandū os e minus y imo šal iniu pasi inkusi Palmi a Zemle ičiū ė, y imus a liekan i aip pa Ins i u o Te minologijos cen e. Tačiau, emdamasi šiuo is o iniu laiko a piu knygelėse bei s aipsniuose medicinos i s eika os klausimais a o ais medicinos e minais, p anešime „Apie ne iena eikš- mius XIX a. pab.–XX a. p . medicinos e minus“ ji kėlė ki ą p oblemą, ak ualią aip pa i daba iniu me u, . y. e minų daugia eikšmiškumo klausimą. Tam ik a e minologijos aksioma y a laikomas eiginys, kad ienas e minas u įs u ė i ieną eikšmę, ačiau ne iename empi inio pobūdžio y ime a skleidžiama, kad nemaža dalis e minų eikšmių u i ne ieną, o d i is a ne daugiau. Tai ska ina nuodugniau nag inė i iek a p aksiomos i y imų susida ančio p ieš a a imo, iek i e minų dau- gia eikšmiškumo p iežas is. Išnag inė i jas iename semina o p anešime, žinoma, nė a jokių galimybių, ačiau šiuo p anešimu pa ody a, kad ben jau a p senųjų medicinos e minų ne iena eikšmių esama mažai, no s pe ž elg os 98 o laiko a pio mokslo populia inamosios publikacijos. Kaip ne iena eikšmiai p anešėjos daugiausia minė i u in ys d i eikšmes e - minai, be i jų minė a nedaug ( eidas, pil as, pil elis, nosis, d ugys, a- balėlis i k .), o iš ke u eikšmių e minų p anešėjos iš i oje p adinį me- dicinos e minijos o ma imosi e apą žyminčioje e minijoje e as as ik e minas gydykla, aigi i iamojo laiko a pio i i iamosios s i ies e mini- ja aksiomą a si pa i in ų – einan nuo gy osios kalbos žodžių p ie e - minų daugia eikšmiškumo mažėja. Da ieną e minologijos mokslo i p ak ikos požiū iu i in ak ualią p ob- lemą p anešime „Te minų sinonimija i e minų a kyba“ nag inėjo Te - minologijos cen o mokslo da buo oja i ado ė As a Mi ke ičienė. Kaip žinoma, sinonimijos engimas i gi y a ienas iš aksioma links amų laiky i e minų a kybos p incipų – iena są oka u in i bū i į a dijama ienu e minu, . y. e minas ne u įs u ė i sinonimų. Ki a e us, maža ė a empi inio pobūdžio da bų, ku iuose nebū ų minima ienoje a ki oje s i yje a ojamų sinonimiškų e minų. I no s e minų sinonimiją įp as a laiky i ik p adinio e minijos aidos e apo požymiu, sinonimiškų e minų galima as i i ose s i yse, ku ių e minija laikoma aidos požiū iu pažen- gusia. Apž elgusi no minamąjį požiū į į sinonimus, jų engimo p iežas is i e minų no minimo p incipus, p anešėja, e minų sinonimiją jau nag i- nėjusi ne iename s aipsnyje, šį ka ą k eipė dėmesį į ski ingos mo y a- cijos sinonimus i a skleidė, kad jie y a unkciškai ikslingi, odėl g iež ai 286 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as „Te minologija: mokslo i p ak ikos klausimai“ eig i, jog a o inas ik ienas iš ų sinonimų, negalima. Taigi, sinonimi- jos klausimu semina e kel a iš ies naujų minčių, ben jau siūly a ž elg i į sinonimiją kaip į ku kas sudė ingesnį, nei įp as a many i, eiškinį. Be sinonimijos i daugia eikšmiškumo, da e minologijos mokslo i ypač p ak ikos požiū iu nuola ak ualus e minų skolinimosi klausimas. Semina e užkliudy as i jis – da ienos Ins i u o Te minologijos cen o a s o ės. Šio cen o y esnioji mokslo da buo oja Auš a Rimku ė, pas a uoju me u i ian i ap angos i a alynės e minus (s aipsnį Naujieji a alynės pa adinimai galima as i p aei ame Te minologijos nume yje), p a- nešime „Kelios min ys apie ap angos e minus“ ap a ė kelis ap angos i apa o e minus, pe imamus iš anglų kalbos (džegingsai, egingsai, meging- sai, k oksai, kon e siukai), aip pa i e minus, ku iamus sa os kalbos p iemonėmis ( impės, amp ės, ap em ukai, ap emp ukės, ampdžinsiai, imp- džinsiai), jų pa yzdžiais pa i indama lie u ių kalbos u imas galias i esu sus e minams ku i. Pa yzdžius y ėja ėmė iš Ins i u e suda omo Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno, į ku į pa enka nuo XX a. pabaigos lie u ių kalboje a si adę skoliniai, naujada ai, žodžių junginiai, naujos eikšmės žodžiai, san umpos (h p://naujazodziai.lki.l ). Paklaus a, ku ie iš naujųjų e minų – skolin iniai a lie u iški – labiau linkę įsigalė i, p a- nešimo au o ė eigė specialių y imų nea likusi (i iš ies okie y imai bū ų labiau bend inės kalbos a ojimo i no mų y ėjų da bo objek as), ačiau k eipė ž ilgsnį į a ojimo s i į: jaunimo a ojamoje kalboje daž- nesni nelie u iški pa adinimai... Į konk ečius e minus – in elek o su ikimas, p o inis a silikimas, p o o negalia, silpnap o ys ė – bu o su elk as i Lie u os eisės ins i u e di ban- čios mokslininkės Dalios Gedze ičienės p anešimas „In elek o su- ikimus į a dijan i e minija i jos į aka socialinėms nuos a oms“. Jame išsamiai a skleis os iek šių e minų adimosi aplinkybės, iek jų eikšmės bei eikšmių san ykiai, iek i a osenoje dėl šių e minų a ojimo susi- da an ys keblumai. Tačiau labiausiai p anešimu no ė a a k eip i dėmesį į e minus kaip socialinių nuos a ų eiksnį. Pasak p anešėjos, dėl ne ieną dešim me į ukusios asmenų su p o o negalia socialinės a ski ies okių asmenų izoliacija isuomenės sąmonėje įsi i ino kaip įp as as elgsenos su neįgaliu žmogumi būdas, o ai y a bene pag indinė p iežas is, kodėl susidu iama su sunkumais, siekian mažin i p o o negalią u inčių asmenų a ski į daba iniu me u (ypač – siekian į bend ojo la inimo mokyklas in eg uo i aikus su negalia a g ąžin i į bend uomenes neįgalius žmones, 287Te minologija | 2020 | 27 pa yzdžiui, mies ų a mies elių cen uose jiems s eigian nedidelius g u- pinio gy enimo namus). Kaip aiškėjo, didžiausia in eg acijos p oblema – ne lėšų ūkumas, o neigiamos, ne gi p iešiškos isuomenės nuos a os neįgalaus žmogaus a ž ilgiu, s e eo ipinis įsi ikinimas, kad neįgalus žmo- gus y a „pa ojingas“ i u i gy en i a ski ai nuo bend uomenės. Minėda- ma e minus kaip ieną iš socialinę nuos a ą am ik o subjek o a ž ilgiu o muojančių eiksnių i emdamasi e minų galia žymė i naują są oką, ki okį u inį, p anešėja kėlė p ielaidą, kad lem i a paspa in i socialinių nuos a ų, isuomenės pozicijos i ne elgsenos modelio pa adinamojo asmens a ž ilgiu poky į gali aip pa i e mino kai a. P anešime, be o, k eip as dėmesys į e minų me a o iškumo aspek ą i eig a, kad no s me a o os laikomos ienu iš e minų da ybos būdų, oks būdas ne isoms s i ims ienodai p iim inas. Mokslinį semina ą apibend inan , aiškėja, kad i šieme iniame semina- e suspė a ap ėp i iek e minologijai eikšmingiausius į ykius, iek ak ua- liausias emas, aip pa ski ingas s i is bei jų e minus. Pla us i nag inė- a e minija ap ėp o laiko spek as: nuo is o inės, L. I inskio a XIX i XX amžių sandū oje Lie u os gydy ojų ku os e minijos, iki naujausių, jau daba inių kū ėjų ku iamų impių, amp ių, ap em ukų, ampdžinsių, impdžinsių i a ei yje išmaniosiomis echnologijomis is labiau ku simų e minų bazių, sankaupų, debesijų. Taip da ka ą pa i in a, kad e mi- nų kū imas – nepe ūks amas p ocesas, o kad jis bū ų sėkmingas i k yp- ingas, eikalinga nepe ūks ama e minijos a kyba, išsamūs e minijos y imai, naujų me odų paieškos. Gau a 2020-10-22 Ramunė Vaskelai ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as amune. [email p o ec ed]