Lietuvių terminologija atkurtosios nepriklausomybės pradžioje

258 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje doi.o g/10.35321/ e m27-11 Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje ALVYDAS UMBRASAS Lie u ių kalbos ins i u as ANOTACIJA Lie u os nep iklausomybės a kū imo 30-osioms me inėms ski ame s aipsnyje e minologiniu aspek u nag inėjama po so ie mečio p asidėjusio eikšmingo Lie u os is o ijos a psnio – nep iklausomybės – p adžia, o me o p oblemos. Daugiausia dėmesio ski iama Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos sky iaus eiklai. Nep iklausomybės p adžioje jame di b i s a biausi e minologijos mokslo i p ak ikos da bai – p adė as leis i e minologijai ski as mokslo žu na- las, e minologiškai e in i e minų žodynai i s anda ai, plė o a e minų duo- menų bazės idėja. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minologija, e minologijos da bas, Te minologijos sky ius, e minolo- gijos is o ija, Lie u a, nep iklausomybės a kū imas ABSTRACT The a icle dedica ed o he 30 h anni e sa y o he es o a ion o he indepen- den s a e o Li huania add esses he beginning o he signi ican pe iod in he his o y o Li huania, i.e., he pe iod o independence, which s a ed a e he So- ie e a, and he p oblems o ha ime om he pe spec i e o e minology. Mos a en ion is paid o he ac i i ies o he Te minology Depa men a he In- s i u e o he Li huanian Language. I is whe e he majo scien i ic and p ac ical e minology wo k was accomplished a e he independen s a e o Li huania was es o ed: he publishing o he jou nal dedica ed o e minology began; dic ion- a ies o e ms and e minology s anda ds we e e alua ed om he pe spec i e o e minology; he idea o he e m da abase was concei ed and de eloped. KEYWORDS: e minology, e minology wo k, Te minology Depa men , his o y o e minol- ogy, Li huania, es o a ion o independence Kalba y a als ybės apa ybės dalis, o e minija – kalbos, ka u i als ybės, išsi ys ymo odiklis. Tik mažuma pasaulio kalbų u i iš- plė o ą e miniją. Te minijos plė os ga an as – kalbos a ojimas als ybės i mokslo eikmėms. Vals ybės aida glaudžiai siejasi su e mi- 259Te minologija | 2020 | 27 nijos aida, am ik i als ybės aidos e apai ne e ai ka u būna i e mi- nijos aidos e apai. Žinoma, ski ingai nei als ybė, ku i susiklosčius am ik oms aplinkybėms žemėlapiuose a si as i a iš jų išnyk i gali gana g ei- ai, kalba y a ine iškas i lė ai kin an is dalykas, jos pokyčiai ne yks a s aiga, ačiau als ybės pokyčiai ilgainiui ją pa eikia. Tie pokyčiai pap as- ai ge iausiai pasima o iš laiko pe spek y os. Šie me ai – 30-osios Lie u os nep iklausomybės a kū imo me inės – kaip ik y a p oga ž ilg elė i šiek iek į p aei į. 30 me ų jau nemažai – žmogus pe iek sub ęs a, als ybė galbū aip pa . Nugy enus am ik ą e apą smalsu p isimin i iš akas. 1990–2020 me ų a psnis y a labai eikšmingas Lie u os als ybei i lie u ių kalbai, o ypač įdomi o a psnio p adžia, lėmusi olesnius p ocesus. Sukak ies p oga nusp ęs a e minologiniu as- pek u panag inė i nep iklausomybės p adžią, pi muosius kele ą me ų a - kū us nep iklausomybę (daugiausia o ien uojamasi į pi mąjį nep iklauso- mybės penkme į, be g iež ų ibų neb ėžiama). S aipsnyje aikan ap a- šomąjį me odą pa eikiama o me o e minologinės eiklos analizė. Siekia- ma pa ody i a ku osios nep iklausomybės p adžios e minologijos ūpes- čius i ku us a ei ies planus, pasiž algy i po o me o e minologijos da bus, p isiliečian p ie jų aidos aspek ų, i a skleis i o me o si uaciją. Te minologijos da bas i mokslas Lie u oje glaudžiai siejasi su Lie u ių kalbos ins i u u. Nuo pa šio ins i u o įkū imo 1941 m. jame bu o nag i- nėjami e minologijos klausimai. Lie u ių kalbos ins i u o įkū imo me ais jame įs eig as P ak inės kalbos i e minologijos posky is, sujung ame Lie- u ių kalbos i li e a ū os ins i u e 1971 m. Žodynų sek o iuje įs eig a Te minologijos g upė ( ado a o Kazimie as Gai enis), da p ieš ai 1951– 1971 m. čia e minų s a s ymo eikalams eikė Te minologijos komisija (plačiau ž . Aukso iū ė 2005; Aukso iū ė 2014). Nep iklausomybės iš a- ka ėse (1989 m.) p adeda eik i Kalbos kul ū os i e minologijos sky ius. Tuo me u kalbininkai i li e a ai da bu o iename ins i u e, ačiau nep i- klausomybės a kū imo me ai ka u žymi i a ski o Lie u ių kalbos ins i u- o a kū imo me us. Čia 1991 m. andasi a ski as Te minologijos sky ius – pi mą ka ą e minologijos mokslo eikalams suku iamas sa a ankiškas padalinys. S aipsnyje kaip ik i koncen uojamasi į Te minologijos sky- iaus, išaugusio iš Te minologijos g upės, eiklą, nes nep iklausomybės p adžioje ai bu o pag indinė e minų y imo i a kybos ie a. Šiek iek paliečiama i šio sky iaus p iešis o ė, jo adimosi aspek ai. Rengian s aips- nį daugiausia em asi nepublikuo ais a chy iniais duomenimis – kaip šal- 260 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje iniai naudo i Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos g upės, Kalbos kul- ū os i e minologijos sky iaus, Te minologijos sky iaus, aip pa šio ins- i u o mokslo a ybos1 p o okolai2 i jų p iedai (a askai os i k .). VIRSMO METO DARBAI Nep iklausomybės p adžia, iena e us, bu o sunkus laiko a pis, nes daug dalykų als ybėje eikėjo suku i a a ku i, be ka u ai bu o i oman inis, ikėjimo ge a a ei imi laiko a pis. Sąjūdžio p adė i als ybės i smo da bai a sispindėjo i e minologijos, aip pa apsk i ai kalbos a - kybos da buose. Tuome inio Kalbos kul ū os i e minologijos sky iaus eikla su uo bu o glaudžiai susijusi. Po ilgai ukusio d ikalbys ės laiko- a pio lie u ių kalba apo ienin ele – als ybine – kalba i kalbos a ky- bos ba uose ai kėlė nemažai iššūkių, nes lie u ių kalba so ie mečiu iš kai ku ių s ičių, pa yzdžiui, anspo o, p amonės, aš edybos, ypač ka iuo- menės, bu o isiškai a kai ku be eik išs um a. 1990 m. ko o 11 d. Lie u os Respublikos Aukščiausioji Ta yba sug ąžino Lie u ai als ybin- gumą i Lie u os Respublikos Laikinuoju Pag indiniu Įs a ymu a ė ė lie u ių kalbai du is į į ai ias als ybės eiklos s i is3. Visai ne ukus, gegužės 29–30 d., Lie u ių kalbos ins i u e o ganizuo as 7-asis Pabal ijo e minologijos i kalbos kul ū os eo inis me odinis semina as „Vals ybi- nė kalba i kalbos no malizacija“, ku iame nag inė i lie u ių kalbos ei- 1 Lie u ių kalbos ins i u o mokslo a ybos pa adinimas laikui bėgan kei ėsi. Kaip ma y i iš šal inių, iš p a- džių ji bu o Lie u ių kalbos ins i u o Mokslinė a yba, ėliau gana ilgą laiką adin a iesiog Lie u ių kal- bos ins i u o a yba. S aipsnyje ski umo neda oma, isais a ejais adinama Mokslo a yba. 2 S aipsnio eks e skliaus uose nu odoma, kokiu p o okolu emiamasi. T umpinama: KKTS – Kalbos kul- ū os i e minologijos sky ius, TS – Te minologijos sky ius, MT – Mokslo a yba; g e a nu odoma p o- okoluo o posėdžio da a. Dėkoju Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ei d . Albinai Aukso iū ei už su eik ą galimybę pasinaudo i šio ins i u o a chy iniais duomenimis, aip pa ins i u o a chy a ei Ri ai Maldonie- nei, maloniai pa ūpinusiai iš a chy o eikiamus p o okolus. 3 To įs a ymo 7 s aipsnis eigė: „Vals ybinė Lie u os Respublikos kalba y a lie u ių kalba. Lie u os Respu- blika už ik ina lie u ių kalbos a ojimą Vals ybės i isuomenės o ganų eikloje, š ie imo, kul ū os, mokslo, gamybos i ki ose įs aigose, įmonėse bei o ganizacijose, Vals ybės ūpinimąsi isapusišku lie u ių kalbos ugdymu i mokymu. Suda omos sąlygos a o i i ugdy i au inių bend ijų kalbas.“ Lie u os TSR Aukščiausioji Ta yba jau 1988 m. lapk ičio 18 d. bu o p iėmusi o me o kons i ucijos pa aisą (771 s aips- nis), skelbiančią: „Vals ybinė Lie u os TSR kalba y a lie u ių kalba. Lie u os TSR už ik ina lie u ių kal- bos a ojimą als ybės i isuomenės o ganų eikloje, š ie imo, kul ū os, mokslo, gamybos i ki ose įs ai- gose, įmonėse bei o ganizacijose, als ybės ūpinimąsi isapusišku lie u ių kalbos ugdymu i mokymu. Suda omos sąlygos ugdy i i ki as Lie u os TSR a ojamas kalbas, moky is i a o i usų kalbą kaip TSRS au ų a pusa io bend a imo p iemonę“ (S . Keinys y a a k eipęs dėmesį į šios o muluo ės pe dė ą komp omisiškumą, g indžiamą p imyg inai dieg os au inių mažumų i usų d ikalbys ės pama u (Keinys 2012 [1994]: 21–22)). De aliau als ybinės kalbos a ojimas bu o nus a y as Seimo 1995 m. sausio 31 d. p iim ame Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme. 261Te minologija | 2020 | 27 kalai pasikei us jos s a usui, semina o p anešimų pag indu skelb os publi- kacijos4, pa yzdžiui, S asys Keinys nag inėjo au os, kalbos i als ybės yšius, ap ėpdamas is o inius aspek us, usinimo poli iką, als ybinės kal- bos samp a ą i susijusius au inių mažumų kalbų eikalus (Keinys 2012 [1994]). A ku oje als ybėje eko sp ęs i į ai ius su kalba susijusius klau- simus – 1990 m. ugsėjo 13 d. Kalbos kul ū os i e minologijos sky iaus posėdyje ap a as Lie u os Respublikos piliečio paso p ojek as, ku į į e - in i kalbos a ž ilgiu a siun ė Aukščiausiosios Ta ybos Ju idinis sky ius. Iš p o okolo ma y i, kad a k eip as dėmesys į d ikalbys ę – anksčiau pasas bu o lie u ių i usų kalbomis, o daba siūloma lie u ių i anglų, be nuo šio klausimo a si ibo a, nes ne u ė a ki ų šalių pasų pa yzdžių. Daugiausia diskusijų sukėlė pa a dės, a do i ė o a do ašymo klausimai (asmen- a džių ašymo dokumen uose klausimai i po 30 me ų ebekelia ais - as...) – ieni (P anas Kniūkš a, K. Gai enis) siūlė pi miau ašy i pa a dę, nes o icialiai ji s a besnė, ki i (S . Keinys) pab ėžė, kad okia a ka y a usiška, o lie u ių kalboje įp as a pi miau ašy i a dą ( aip i su a a siū- ly i). Ap a a, kad usų kalboje a das i ė a a dis nea ski iami, o mūsų dokumen uose ė o a do galima isai nenu ody i. Su a a, kad pase ie- oj šeimyninė padė is eikė ų ašy i šeiminė padė is a ba da ge iau san uo- kos į ašai. Disku uo a dėl paso p ojek o e mino iden i ikacijos nume is, su a a siūly i apa ybės nume is (čia, ma y , ai, kas 1991 m. g uodžio 1 d. įsigaliojusiame s anda e Lie u os RST 1185-91 Asmens kodas. Sudė is i s uk ū a bu o pa adin a asmens kodu). Jau nep iklausomybės paskelbimo mėnesio gale (KKTS 1990 03 27) s a s- y as klausimas, p o okole pa adin as „Uni e si e o s anda izacijos sky iaus pa eng as ISO a p au inio s anda o lie u iškasis a ian as“ (čia u imas omenyje ėliau ais me ais paskelb as s anda as Lie u os RST 1115-90 Te minologijos p incipai i me odai), aigi ženg i s a būs žingsniai lie u iškų e minų s anda iza imo link. Lie u oje s anda ai (ne e minų) p adė i eng i i leis i 1975 m. (Maslauskienė 2004: 257), iki nep iklausomybės paskelbimo Lie u oje galiojo so ie iniai s anda ai (GOST), a p jų bu o i e minų s anda ų, be juose nebu o lie u iškų e minų (Maslauskienė 2004: 260). Minė ame posėdyje pa eik a į ai ių pas abų dėl s anda o loginių i ling is inių dalykų, pa yzdžiui, kalbė a apie sinonimų eikalingumą, są o- kų san ykius, Jonas Klima ičius siūlė, kad g e a e mino e minų da yba 4 Ta p au inio semina o p anešimams bu o ski as Lie u ių kalbo y os klausimų 31 omas, ku is pasi odė ik 1994 m., no s leidinys spaudai i in as da 1991 m. (MT 1991 12 13), ačiau Mokslo a ybos p ieš a- au a s aipsnių skelbimui es ų kalba, ėliau leis a jų ne e s i (MT 1992 02 04). 262 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje eikė ų i pla esnio e mino e minų (su)da ymas a e minų kū imas. No s p o okole engėjai neminimi, aki aizdu, kad p ie s anda o engimo5 p i- sidėjo i K. Gai enis, nes posėdyje bu o nu a a „s anda ą kalbiniu požiū- iu pa i in i, o K. Gai eniui a siž elg i į pas abas i siūlymus“. Iš Te mi- nologijos g upės p o okolų ma y i, kad da 1989 m. ko o 10 d. posėdyje, ku iame, be e minologų S . Keinio, K. Gai enio i uome inio Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o di ek o iaus pa aduo ojo Aleksand o Vanago, daly a o Zigmas Zinke ičius (Kalbos d augijos a s o as), A. Rėza (Plano komi e o a s o as), S. Daugėla, A. Januškis, A. Palšai is, N. Dudlauskienė, A. Juod i šis, B. Palaima6 (Kauno poli echnikos ins i u as) (ž . 1 pa .), ap- a i e minologijos da bo o ganiza imo eikalai i nu a a eng i kai ku iuos e minų s anda us, kalbinę ekspe izę pa es i Te minologijos g upei (nu- ody a, kad ją eikia išplės i), o dalykinę ekspe izę a lik i Mokslų akade- mijos ins i u uose i aukš osiose mokyklose, aigi e minologijos p incipams i me odams ski as s anda as bu o šių da bų dalis. Ap a damas sky iaus pi mojo pusmečio da bus (KKTS 1990 06 15) P. Kniūkš a kalbėjo apie engiamus Kancelia inės kalbos pa a imus7 i ky- lančias engimo p oblemas, nes keičiasi dokumen ai, įs aigų pa adinimai, sakė, kad padėjo A chy ų aldybai pa eng i aš edybos ins ukciją. Sky iui s a s an pi mųjų nep iklausomybės me ų eiklą (KKTS 1990 12 12) K. Gai enis kalbėjo, kad e minologų da bai bu o daugiau susiję su p ak- ika. Jis agino sky iaus da buo ojus nenuk yp i į ap a na imo s e ą, o ūpin is moksliniais da bais, jų p es ižu, sakė, kad Lie u ių kalbo y os klau- simų s aipsnių e ė abejo ina, skai y ojas sudominamas s aipsnio pa a- dinimu, o ne u iniu, apgailes a o, kad mažai skelbiama p ak inio pobūdžio s aipsnelių. Dėl gausėjančių p ak inių da bų S . Keinys siūlė konsul acijas 5 Pačiame s anda e Lie u os RST 1115-90 nu ody a, kad jį pa engė K. Gai enis ( emos ado as), N. Dudlauskienė, L. Laužikas, E. Paukš ienė, J. S o pi š ienė ( a dai nepa eik i). Su Mokslų akademijos Te minologijos a yba jį sude ino Vilniaus uni e si e as, o pa i ino S anda izacijos i kokybės depa - amen as p ie Lie u os Respublikos Vy iausybės 1990 09 28 nu a imu N . 3. S anda as bu o eng as pagal a i inkamą a p au inį s anda ą ISO 704-87 Te minology wo k – P inciples and me hods. Lie u iš- kasis nep iklausomybės p adžios s anda as galiojo ilgai, ku į laiką ebegaliojo ne i Ta p au inei s an- da izacijos o ganizacijai (ISO) 2000 m. a naujinus s anda ą (ISO 704:2000) (Maslauskienė 2004: 261), o naujesnė lie u iškoji e sija pasi odė ik po keliolikos me ų – LST ISO 704:2005/P:2006 Te minologi- jos da bas. P incipai i me odai ( apa us ISO 704:2000). Kiek ėliau o iginalus s anda as bu o a naujin- as (ISO 704:2009), 2010 m. bu usi lie u iškoji e sija panaikin a i ie oj jos kaip Lie u os s anda as p iim a angliškoji e sija LST ISO 704:2010. Ne imą kelia ai, kad pe 10 me ų iki daba lie u iško e imo, deja, aip i nea si ado. 6 P o okole nu odomos ik asmenų pi mosios a do aidės, aip pa eikiama i s aipsnyje. 7 Pa adinimas da y as pagal Kalbos p ak ikos pa a imų analogiją, leidinys sumany as da so ie mečiu, bu o baig as eng i 1992 m., išleis as 1993 m., g ei ai išpi k as, ėliau ne ka ą pe leis as (Kniūkš a 2018: 27–28). 263Te minologija | 2020 | 27 1 pa . Te minologijos g upės 1989 m. ko o 10 d. posėdžio p o okolas 264 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje i edaga imus da y i mokamus, ne s a s ė, kad gal e ė ų s eig i kokį kalbos p ak ikos koope a y ą ( ai bu o koope a y ų s eigimosi me as...), o mokslo įs aiga ne u i ap i, pasako jo, „kalbos nemokančių a nai e“ (po me ų i J. Klima ičius s a s ė, kad eikė ų s eig i „kalbos paslaugų i mą“, ku i e s ų e minus i padė ų di b i p ak inį da bą (TS 1992 12 21)). Vienas iš eikšmingesnių e minologų da bų, di b ų pačioje nep iklau- somybės p adžioje jung iniame sky iuje, – kolek y iai eng a e minolo- gijos aisymų knyga. Ją engė K. Gai enis, Angelė Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, medžiagą ink i padėjo Auksė Mon ilienė. Taisymai kaup- i iš sa o da bo p ak ikos, ink i iš Kalbos kul ū os, Mūsų kalbos, Gim osios kalbos i ki ų leidinių. Da bas bu o baig as 1991 m. i balandžio 29 d. galu inis (an asis) a ian as, pa adin as Te minologijos pa a imai, pa eik as s a s y i Kalbos kul ū os i e minologijos sky iaus posėdyje (KKTS 1991 04 29). Kaip ma y i iš p o okolo, medžiagą daugiausia inko A. Kaulakie- nė i K. Gai enis, isas engimas už uko 3 me us, bū a daug e minolo- gų posėdžių. Pasak K. Gai enio, pi mojo pa eng o a ian o (jį e mino- logai s a s ė a ski ai nuo iso sky iaus) aisymai bu o lais esni, o an a- jame a ian e jie daugiau sug iež in i, e minologizuo i, s eng asi pa eik- i kuo mažiau sinonimų. K. Gai enis siūlė da bą išleis i, o po ejų me ų pa eng i d igubai didesnį an ąjį leidimą, ku į „galė ume į es i į skaičia- imo mašiną“. T i inan šį leidinį spaudai ins i u o Mokslo a yboje aip pa kalbė a, kad jį papildžius „galima bū ų o ganizuo i ne aisyklingų e - minų banką šalia aisyklingų e minų banko“ (MT 1991 05 08). S a s an leidinį iek sky iuje, iek Mokslo a yboje disku uo a dėl pa adinimo Te - minologijos pa a imai (ma y , de in a p ie Kalbos p ak ikos pa a imų), siū- ly a jį keis i. Bū a siūlymų pa adin i Te minologijos žodynėlis (Kazys Ul- ydas), Te minai – blogi i ge i (Vy au as Amb azas). Galiausiai pasi ink as ge iau esmę a i inkan is pa adinimas Te minologijos aisymai, o leidinys bu o išspausdin as jau 1992 m. (TT). P a a mės duomenimis, į inkinį sudė a apie 3,5 ūks . „ e minologų kompe encijai labiau p iklausančių aisymų“. Mokslo a ybos ekomenduo a, kad leidinį ap obuo ų p ie Moks- lo akademijos eikian i Te minologijos a yba, be o nebu o da y a ( uo me u jau bū a diskusijų dėl šios a ybos8 egzis a imo i eikalingumo (TS 8 P o okoluose kai ku ašoma Te minologijos a y b a, kai ku – Te minologijos k o m i s i j a, no s, egis, u imas omenyje as pa dalykas. Te minologijos a yba p ie Mokslų akademijos P ezidiumo bu o įs eig a da 1971 m. ie oj Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u e eikusios Te minologijos komisijos (ins i u e ais pačiais me ais bu o įs eig a Te minologijos g upė). Į šios a ybos sudė į įėjo 23 žymūs į ai ių mokslo i echnikos s ičių specialis ai, pi mininka o jai akademikas Vy au as Mažiulis, pi mininko pa aduo ojas bu o Jonas K uopas (po jo mi ies – S . Keinys), o sek e o ius K. Gai enis (Aukso iū ė 2005: 12). 265Te minologija | 2020 | 27 1991 12 23; MT 1991 06 25; MT 1991 09 27)). Apsk i ai leidinys su ai- dino s a bų aidmenį kalbos p ak ikos da be, bu o naudingas edak o iams i ki iems e minų a ky ojams. Naujesnių papildy ų jo leidimų aip i nepasi odė (nea mes ina, kad p ie o galėjo p isidė i sunkokas engėjų pozicijų aisymų klausimais de inimas a pusa yje). TERMINOLOGIJOS SKYRIAUS STEIGIMAS 1989 m. įs eig as Kalbos kul ū os i e minologijos sky ius9 gy a o ne- ilgai. G eičiausiai ai nulėmė poli inės aplinkybės. A kū us nep iklauso- mybę sma kiai išaugo lie u ių kalbos aidmuo i po eikis i i, no min i į ai ius kalbos klausimus. 1991 m. gegužės 8 d. Lie u ių kalbos ins i u o Mokslo a yba p i a ė Kalbos kul ū os i e minologijos sky iaus eo ga- niza imui i nu a ė ie oj jo įs eig i du sky ius – Kalbos kul ū os i Te - minologijos. Ta p mo y ų, pasaky ų ins i u o di ek o iaus A. Vanago, bu o ai, kad eikia s ip in i kalbos kul ū os i e minų kū imo da bą, nes lie u ių kalba daba y a als ybinė (MT 1991 05 08). Reikia pasaky i, kad Kalbos kul ū os i e minologijos sky ius nebu o ienaly is, jame da bai bu o di bami g upėmis. Kaip minė a, Te minologijos g upė ins i u o Žo- dynų sek o iuje eikė jau nuo 1971 m., iš p o okolų ma y i, kad Te mi- nologijos g upė eikė aip pa i Kalbos kul ū os i e minologijos sky- iuje, nu odoma, kad jai ado a o10 K. Gai enis (ki oms sky iaus g upėms ado a o P. Kniūkš a i Simas Ka aliūnas). Kadangi sky iuje eikla yko g upėmis, jį eo ganizuojan da buo ojų „dalybos“ ne u ėjo bū i sunkios. P aėjus kelioms dienoms po Mokslo a ybos sp endimo Lie u os aide (1991 05 14) p anešama apie konku są į naujų sky ių – Kalbos kul ū os i Te minologijos – ado ų pa eigas. Konku se daly auja po ieną kandi- da ą – a i inkamai P. Kniūkš a i S . Keinys (pas a asis nuo 1987 m. a- do a o Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos sky iui, o nuo 1989 m. – Kalbos kul ū os i e minologijos sky iui). Bi želio 25 d. konku se Moks- lo a yba slap u balsa imu pa i ina P. Kniūkš ą Kalbos kul ū os sky iaus ado u, o S . Keinio Te minologijos sky iaus ado u neiš enka. Skelbia- 9 Beje, dalies p o okolų an aš ėse (1990 03 27; 1990 09 13; 1990 11 15) nu odoma, kad ai Te minologijos i kalbos kul ū os sky ius (s i ys sukeis os ie omis). Į šį ne ienodumą galima žiū ė i kaip į idinės kon- ku encijos ženklą. 10 Sky iuje a es uojan K. Gai enį (KKTS 1991 03 13) pasaky a, kad jis ado auja Te minologijos g upei, siūly a di ekcijai jį pe a es uo i y esniuoju moksliniu bend ada biu, o, esan galimybėms, pa eigos galė ų bū i paaukš in os iki ado aujančiojo mokslinio bend ada bio (pagal s a usą jos bu o a p y esniojo i y iausiojo mokslinio bend ada bio; daba okių pa eigų nė a, o mokslinis bend ada bis daba adinamas mokslo da buo oju). 266 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje mi paka o iniai Te minologijos sky iaus ado o inkimai (Lie u os aidas 1991 08 16). Daba į šias pa eigas kandida uoja K. Gai enis i ugsėjo 27 d. iš enkamas ado u. Padalijus Kalbos kul ū os i e minologijos sky ių į du sky ius Te mi- nologijos sky iui eko 11 da buo ojų (iš 21), aspi an ė, aip pa iš ka o bu o p iim os da d i da buo ojos, aigi sky ių suda ė: d .11 K. Gai enis ( ado as), ado aujan ysis mokslinis bend ada bis habil. d . S. Ka aliūnas, y esnieji moksliniai bend ada biai d . A. Kaulakienė i d . S . Keinys, mokslinis bend ada bis J. Klima ičius, jaunesniosios mokslinės bend a- da bės A. Aukso iū ė, Nijolė Bane ičienė, Gina Ka aliūnai ė, Adelė No- eikai ė, Rosi a Medišauskienė i Aud onė Šalkauskai ė, y esniosios la- bo an ės Jolan a Gai eny ė, Gied ė Šilinskai ė i aspi an ė Vilija D ėgū- nienė. Dalijan sky ius bu o p i a a S. Ka aliūno p ašymui ski i jį į Te minologijos sky ių, no s kalbė a, kad pagal y imų s i į galė ų ei i į Kalbos is o ijos sky ių (MT 1991 09 27) (ka u panaikin a jo ado au a Socioling is ikos g upė, ku i bu o įs eig a „dėl konjunk ū inių aplinkybių“, i jis ik ienas oje g upėje ebu o likęs). Kaip ma y i, sky ius bu o ga- na didelis, u ėjo nemažai i jau pa y usių, i jaunų specialis ų12. ATEITIES PLANAI Iš pi mųjų Te minologijos sky iaus gy a imo me ų a askai os (TS 1991 12 23; posėdžio, ku iame s a s y a a askai a, pi mą puslapį ž . 2 pa .) ma y i, kad sky ius iš anks esnio sky iaus pe ėmė emą „Lie u ių e mi- nologijos ling is inis y inėjimas i mokslo bei gamybos e minų a ky- ba i s anda izacija“ ( ik S. Ka aliūnas di bo sa a ankiškai, jo mokslo da bai p ie šios emos nep iklausė). Pasaky a, kad yšiai su Ry ų mokslo įs aigomis be eik nu ūko, o su Vaka ų – da neužmegz i. Nu odoma, kad p ak inis e minų a kybos i no minimo da bas bu o in ensy esnis nei e minologijos p oblemų nag inėjimas. Di b a p ie engiamų žodynų (p z.: geologijos, geodezijos, izikos, chemijos), ka u apgailes au a, kad p as a e minų žodynų leidybos padė is, nes y a pa eng a daugiau kaip 10 dide- lių e minų žodynų (p z.: ma ema ikos, p ekybos, psichologijos, s a ybos, zoologijos), ku ių niekas neno i leis i. Te minų s anda izacijos da bas ais me ais apibūdin as kaip „ a gingas“: „Kokybės i s anda izacijos depa - 11 Mokslo laipsniai čia pa eikiami aip, kaip jie bu o ak uojami po nos i ikacijos 1993 m. 12 Daba iniame Te minologijos cen e, ku is 2003 m. bu o įs eig as ie oj Te minologijos sky iaus, iš ų pi mųjų sky iaus specialis ų di ba ik d . A. Aukso iū ė. Ji daba y a cen o y iausioji mokslo da buo o- ja i Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė. 273Te minologija | 2020 | 27 gijos komi e ų, ku ie u ė ų pa eng i s anda ų daugiau, nei e minologai spės ap obuo i. Vis dėl o K. Gai enio many a, kad e minų s anda ų e - inimo da bo a sisaky i ne ikslinga, nes jis jau bu o p adė as, bu o naudin- gas ne ik ki ų s ičių specialis ams, be i jauniesiems e minologams (TS 1994 12 22). Apsk i ai kel as mokslininkų ugdymo užda inys, nes uo me- u niekas iš e minologų nesimokė dok o an ū oje18. 1993 m. Te minolo- gijos sky iaus a askai oje planuo a, kad 1) a ei yje isas p ak inis e mino- logijos da bas u ė ų daugiausia em is e minologinių ekspe izių a likimu, ai u ė ų apim i ne ik e minų s anda us, be i žodynus; 2) padidėjus p ak inio da bo apimčiai pi menybę eikė ų eik i als ybinių įs aigų i įmonių da bams (nes inansa imas gaunamas iš als ybės); 3) p ak inis da bas bus sklandus ik ada, kai bus di bamas maždaug pusę mokslininko da bo laiko, jis ne u i užgož i mokslinio da bo. No s di b a daug, a k eip as dėmesys, kad išeina e minologų nežiū ė ų žodynų. Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ius A. Vanagas uome kalbėjo, kad e minologijos da bas da osi s ichiškas, nekon oliuojamas, odėl e - minologijos sky ius u ė ų im is koo dina imo (TS 1994 12 22). Dėl pa- didėjusios p ak inio da bo apim ies 1994 m. p adė a kalbė i, kad e minų žodynus ap obuo i galė ų ne ik Te minologijos sky ius, be i Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, be ka u baimin asi, kad ada s a s ymų gali da labiau padaugė i (TS 1995 12 19). 1996 m. Te minologijos sky ius da e ino e minų žodynus i s anda us, be jau bu o aišku, kad šią unkci- ją pe ima Vals ybinė lie u ių kalbos komisija (TS 1996 12 13) – kaip ik ais me ais p adėjo eik i Vals ybinės kalbos a ojimo i ugdymo 1996– 2005 me ų p og ama, pe inansa imą paska inusi e minų žodynų engimą i leidybą. Bū inybė leidžiamus e minų žodynus, aip pa i e minų s an- da us de in i su Vals ybine lie u ių kalbos komisija bu o eisiškai nus a- y a šios ins i ucijos nu a imais (1997 m. sausio 30 d. p iim as nu a imas N . 59 Dėl e minų žodynų ap oba imo, o 1998 m. sausio 29 d. nu a imas N . 69 Dėl Te minų s anda ų ap oba imo aisyklių). Te minologijos sky iaus e minologai, žinoma, i oliau di bo p ie e minų žodynų i s anda ų, be ai da ė jau Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos užsakymu (ka u di bda- mi pas a osios ins i ucijos Te minologijos pakomisėje). 18 J. Klima ičius dise aciją apgynė 1993 m., o iš jaunųjų sky iaus da buo ojų 1995 m. pi mosios į dok o- an ū ą įs ojo A. Aukso iū ė ( ado aujama S . Keinio dise aciją apgynė 2000 m.) i G. Ka aliūnai ė ( iesa, pas a oji dise aciją ašė ne iš e minologijos s i ies i ne ukus iš Te minologijos sky iaus išėjo). 274 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje TERMINŲ DUOMENŲ BAZĖ Nuo e minų žodynų engimo i skelbimo šiais laikais nea siejamos in- o macinės echnologijos. Filologiniai y imai kompiu e izuo i ( uo me u ai adin a mokslinių y imų au oma iza imu) p adė i da p aėjusio amžiaus de in ajame dešim me yje uome iniame Ma ema ikos i kibe ne ikos ins- i u e (a kū us nep iklausomybę pe adin as Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u u19). Apie e minologinių duomenų kompiu e iza imą i e minų banko po eikį 1988 m. p adėjo kalbė i anuome inio Lie u ių kalbos i li- e a ū os ins i u o di ek o iaus pa aduo ojas A. Vanagas (jis ne ukus apo a ku o Lie u ių kalbos ins i u o di ek o iumi), ku is apsk i ai u ėjo min- čių dėl plačios e minologijos p og amos (U nėžiū ė 2002: 20–21). Ma y- i, kad e minologų g e ose nep iklausomybės p adžioje abejonių dėl e - minologinių duomenų banko nebu o, ai palaikė Kalbos kul ū os i e - minologijos sky iui ado a ęs S . Keinys (MT 1991 06 25), ne jau anuo- me eigė, kad „seniai apie jį šnekama, be nieko neda oma“ (TS 1991 12 23). K yp ingos diskusijos p adė os įs eig ame Te minologijos sky iuje – jau 1992 m. pa asa į su eng as šio sky iaus posėdis ien ik e minų banko kū imo eikalų klausimu, ku iame ka u daly a o Ma ema ikos i in o ma- ikos ins i u o Mokslinių y imų au oma iza imo labo a o ijos da buo ojai Valen inas Če niauskas (labo a o ijos ado as) i Vida Žilinskienė (TS 1992 05 11). Posėdyje kalbė a apie ne ik specialis ams, be isai isuomenei eikalingą e minų banką, ap a a galimų šal inių a anka, bū inumas juos kompiu e izuo i pagal ieną s uk ū ą i nu a a „ku i uni e salią e mino- logijos duomenų bazę (banką), ski ą plačiajam a o ojui“ (TS 1992 05 11). Su a a duomenų bazę ku i e minų žodynų pama u (p adė i nuo echnikos i izikos e minų), ėliau pildy i e minais iš enciklopedijų, Da- ba inės lie u ių kalbos žodyno ( uo me u jis jau bu o baigiamas kompiu e- izuo i), Te minologijos aisymų i k . 1993 m. ie pa ys disku uo ojai (da p isijungė Gediminas Daugėla iš Mokslo i echnikos edakcijos) ėl susi in- ko ap a i e minų banko kū imo da bų i kilusių p oblemų (TS 1993 06 24). Kalbė a apie „ e mino ko elės s uk ū ą“, . y. e mino s aipsnio san- da ą, su a a e minus ki čiuo i, nu ody i, a e minas no minis, pa eik i am ik us jo g ama inius pa ame us, klasi ika imo požymius (gimininis, ūšinis, po ūšinis) i k . Nu a a e mino s aipsnio s uk ū ą ku i pagal s anda ą Lie u os RST 1115-90 Te minologijos p incipai i me odai. 19 Daba ai Vilniaus uni e si e o Duomenų mokslo i skai meninių echnologijų ins i u as. 275Te minologija | 2020 | 27 Ma y i, kad K. Gai enis uo me u domėjosi20, kaip panašūs da bai di - bami užsienyje, kas pada y a ki ose įs aigose Lie u oje i koks e minų bankas mums bū ų inkamiausias. Sa o apž algą i idėjas jis pa eikė s aips- nyje (Gai enis 1993: 8–11), ku iame pažangiai s a s ė, kad e minų ban- ko unkcijos u ė ų apim i lie u iškos e minijos in en o izaciją, in o ma- cijos mainus su ki ais e minų bankais i k . Realus pos ūmis į yko, kai isų diskusijų i minė o s aipsnio pag indu Te minologijos sky iuje bu o suda y a Te minų banko engimo p og ama (ž . 3 pa .), ku ią 1995 m. pa i ino Lie u ių kalbos ins i u o Mokslo a yba (MT 1995 03 15). P og amoje bu o numa y i da bo ikslai, bazės šal iniai (gal o a ne ik apie e minog a ijos, be i apie e minologinės bibliog a ijos duomenų kaupimą), e minų paieškos požymiai. Finansa imo klausimai išsisp endė, kai Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u e a liekamą da bą 1996 m. p adė- jo em i Vals ybinė lie u ių kalbos komisija pagal Vals ybinės kalbos a - ojimo i ugdymo 1996–2005 me ų p og amą. Te minologai p isidėjo kaip u inio a ankos i sanda os, e minų paieškos sis emos konsul an ai21. Tiesa, dėl echnologinių kliūčių (p og aminė e pė iš p adžių nebu o palanki lie u ių kalbai, ūko š i ų i pan.) i sudė ingos, iš dalies į moks- lines eikmes o ien uo os bazės s uk ū os da bai bu o baig i ik 200322 m. Į Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o lie u ių kalbos e minų bazę, ki- aip adinamą Lie u ių kalbos e minynu23, iš iso bu o į auk i a ink ų ge iausių 27 e minų žodynų, išleis ų 1965–2003 me ais i apimančių į ai ias s i is, duomenys. Ku ian šią bazę bu o padė i e minologinių duomenų skai meninimo Lie u oje pag indai. Bazės galimybės iš esmės 20 A k eip inas dėmesys, kad e minologai ilgą laiką kompiu e ių ne u ėjo. Kaip ik e minų duomenų ba- zės, posėdyje daly a usio V. Amb azo žodžiais, e minų „kompiu e inio ondo“ kū imo kon eks e 1994 m. p adė a kalbė i apie kompiu e io eikalingumą Te minologijos sky iuje (klausimą iškėlė G. Ka- aliūnai ė) (TS 1994 12 12), ačiau, kaip ma y i iš 1997 m. Te minologijos sky iaus a askai os, pi mąjį kompiu e į sky ius ga o ik 1997 m., jo p og amas padėjo su a ky i ne ik ins i u o idaus da buo ojai, be i Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u e di bę e minų duomenų bazės kū ėjai. 21 Y a bu ę pas a s ymų, kad Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o Mokslinių y imų au oma iza imo la- bo a o iją, skai meninusią e minų žodynus i kū usią e minų banką, eikė ų pe kel i į Lie u ių kalbos ins i u ą (MT 2000 05 23). 22 Iš p adžių (da s a s an e minų banko kū imo p og amą) gal o a, kad pe 3 me us e minų bazę galima pada y i p ieinamą isuomenei su ben 10 e minų žodynų duomenimis, o ėliau duomenis palaipsniui pildy i (MT 1995 03 15). 23 No s šiandien bazė echnologiškai pasenusi, įsidiegus eikiamą p og aminę į angą ja naudo is galima i daba . Plačiau ž . Meškauskienė 2005, aip pa www. e minynas.l (šiuo ad esu galima as i nuo odas į p og amas i bazės e minog a inių šal inių są ašą). Dalis šios bazės duomenų ėliau bu o pe kel a į ki as bazes, pa yzdžiui, Lie u os Respublikos e minų banką, In eg uo ų lie u ių kalbos i aš ijos iš eklių sis- emą Raš ija.l . 276 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje 3 pa . Te minų banko engimo p og amos (1995 m.) pi mas puslapis 277Te minologija | 2020 | 27 liko neišnaudo os, jos ak ualumas sumenko, kai 2003 m. gale p iim o Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymo pag indu bu o p adė as ku i Lie u os Respublikos e minų bankas24 (pildomas nuo 2005 m.). Šis Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inicia y a įs eig as bankas pi miausia y a ski as adminis acinėms eikmėms – ai als ybės in o macinė sis ema eisės ak ų e minams a ky i, be ji ka u apima i mokslo e miniją, joje gausiai skelbiami e minų žodynų duomenys (plačiau ž . Umb asas 2013, aip pa h p:// e minai. lkk.l ). IŠVADOS Lie u os nep iklausomybės a kū imas 1990 m. eikšmingai pa eikė į ai- ias als ybės eiklos s i is. Vals ybine apusi lie u ių kalba palaipsniui ėmė skleis is isame als ybės iešajame gy enime, įskai an as s i is, iš ku ių so ie mečiu ji bu o be eik išs um a. Nemažai iššūkių u ė a e mi- nologijos s i yje, nes pasikei us als ybės san a kai i a si ė us sienoms eko į a dy i iki ol neak ualias są okas. Didėjan lie u ių kalbos galioms didėjo i e minų a kybos po eikis. Lie u ių kalbos ins i u e nuo pa jo įkū imo 1941 m. bu o ski iamas dėmesys e minų y imui i a kybai, o a kū us nep iklausomybę susiklos ė palankios sąlygos čia da labiau koncen uo i e minologų pajėgas – 1991 m. įs eigiamas sa a ankiškas Te minologijos sky ius, ku iam ado au i ima K. Gai enis. Anksčiau e - minologai da ba osi ki ų sky ių sudė yje suda ydami Te minologijos g u- pę (nuo 1971 m.), o 1989–1991 m. a g upė bu o Kalbos kul ū os i e minologijos sky iaus, ado aujamo S . Keinio, dalis. T iūsas e minų žodynų engimo da bo g upėse e minologams jau se- niai bu o įp as as, o nep iklausomybės p adžioje gausėjan e minog a ijai šiai eiklai eko ski i da daugiau dėmesio, juoba kad p ie Mokslų aka- demijos nuo 1971 m. eikusios Te minologijos a ybos eikla yliai išblė- so i Te minologijos sky ius apo pag indiniu e minų žodynų ap obuo- oju. P isidėjo i e minų s anda izacijos eikalai – da Sąjūdžio laikais nu a a eng i lie u iškus e minų s anda us, pi maisiais nep iklausomy- bės me ais uome inio S anda izacijos i kokybės depa amen o bu o p iim as s anda as Lie u os RST 1115-90 Te minologijos p incipai i me- odai (de in as su a i inkamu a p au iniu s anda u ISO 704-87), p ie ku io engimo p isidėjo Te minologijos sky ius. Nuo 1992 m. sky iuje 24 Kad nesipainio ų d i duomenų bazės, anksčiau pap as ai e minų banku adin ai Ma ema ikos i in o ma- ikos ins i u o duomenų bazei bu o sugal o as sėkmingas a das Te minynas. 278 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje p adė os da y i e minų s anda ų kalbinės ekspe izės, į šią eiklą įsi au- kė be eik isi sky iaus da buo ojai. P ak inio da bo u ė a iek daug, kad ne im a ne imau i, jog jis ima s elb i mokslinį da bą, o pas a asis moks- lo ins i ucijai u ė ų bū i s a besnis. Ka u su Te minologijos sky iaus s eigimu andasi idėja p adė i leis i ik e minologijai ski ą sa a ankišką žu nalą Te minologija (anksčiau šiai s ičiai bu o ski iami pa ieniai Kalbos kul ū os i Lie u ių kalbo y os klausimų nu- me iai). Jo edak o ių kolegija pa i in a pačioje 1993 m. p adžioje, ačiau leidinio izija da s y a o, pi masis a sakomasis edak o ius S . Keinys pa- laikė pusiau mokslinio, pusiau mokslo populia inamojo leidinio koncepci- ją (g eičiausiai odėl pi masis žu nalo nume is bu o pa adin as Te minolo- gijos agos), ačiau ėliau edaguojan K. Gai eniui ei a labiau mokslo k yp- imi i ilgainiui šis žu nalas apo pag indine e minologų ibūna. Nuo pa nep iklausomybės p adžios gal o a apie kompiu e inių echno- logijų eikalingumą e minologijos da be – 1992 m. Te minologijos sky- iuje ka u su uome inio Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o da buo- ojais p adė a s a s y i e minų duomenų bazės idėja i su a a bend omis jėgomis ku i isuomenei ski ą e minų banką. Jau 1993 m. bu o apsi- sp ęs a dėl į ai ių e mino s aipsnio sanda os dalykų, o da daugiau duo- menų bazės sanda os i apim ies aspek ų numa y a 1995 m. Te minolo- gijos sky iuje pa eng oje Te minų banko engimo p og amoje. Te mino- logų konsul uojama, Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojama, Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u e engiama e minų duomenų bazė, ėliau pa adin a Lie u ių kalbos e minynu, isuomenei p ieinama apo jau ik XXI amžiuje, o jos duomenys i kū ėjų įdi bis p a e ė ku ian ėles- nes e minų duomenų bazes, įskai an daba inį Lie u os Respublikos e minų banką. Pe pi muosius kele ą me ų po nep iklausomybės a kū imo e minolo- gijos s i yje pada y a nemažai iek e minų a kybos, iek e minų y imo aspek ais (kaip mokslo i p ak ikos de inį galima minė i jau pačioje a ku - os als ybės gy a imo p adžioje e minologų pa eng ą Te minologijos ai- symų (1992) knygelę). Iš esmės uo me u Te minologijos sky iuje bu o duo as pos ūmis e minų žodynų i s anda ų e inimo eiklai, ėliau pe im ai Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, padė i koncepciniai kom- piu e inių e minų duomenų bazių Lie u oje pama ai i suku a e pė lie u ių e minologijos mokslui. 279Te minologija | 2020 | 27 LITERATŪRA Aukso iū ė Albina 2005: Te minologijos da bas Lie u ių kalbos ins i u e. – Pabal ijo au ų e minologijos p o- blemos i Eu opos Sąjunga: s aipsnių inkinys, a sak. ed., sud. A. Aukso iū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 11–20. Aukso iū ė Albina 2014: Te minologijos komisijos (1945–1971) eiklos apž alga. – Te minologija 21, 192–208. Gai enis Kazimie as 1993: Kele as pas abų dėl e minijos ugdymo. – Kalbos kul ū a 65, 4–11. Keinys S asys 2012 [1994]: Lie u os als ybė, au a i kalba. – Keinys S . Lie u ių e minologijos aida, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 19–28. Klima ičius Jonas 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te mi- nologija 10, 9–32. Kniūkš a P anas 2018: Iš adminis acinės kalbos da bų pa i ies. – Gim oji kalba 10, 27–29. Lie u os RST 1115-90 Te minologijos p incipai i me odai. Maslauskienė Rena a 2004: Te minų s anda iza imas. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: s aips- nių inkinys: Kazimie ui Gai eniui a min i, sud. A. Aukso iū ė, a sak. ed. S . Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 256–270. Meškauskienė Snieguolė 2005: Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u o lie u ių kalbos e minų bazė (Lie u ių kalbos e minynas). – Pabal ijo au ų e minologijos p oblemos i Eu opos Sąjunga: s aipsnių inkinys, a - sak. ed., sud. A. Aukso iū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 89–96. TT – Te minologijos aisymai, pa . K. Gai enis, A. Kaulakienė, S . Keinys, J. Klima ičius, Vilnius: Mokslas, 1992. Umb asas Al ydas 2013: Lie u os Respublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo. – Te minolo- gija 20, 96–122. U nėžiū ė Ri a 2002: Rengiamas kompiu e inis e minų bankas [pokalbis su d . V. Če niausku]. – Gim oji kalba 7–8, 20–24. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P iei- ga in e ne e: h ps://www. le.l [žiū ė a 2020-09-07]. LITHUANIAN TERMINOLOGY AFTER THE RESTORATION OF THE INDEPENDENT STATE OF LITHUANIA Summa y The a icle is dedica ed o he 30 h anni e sa y o he es o a ion o he indepen- den s a e o Li huania. I add esses he e minology wo k accomplished in Li huania a e he es o a ion o independen Li huania (wi h he ocus on he i s i e yea s). A e he independen s a e o Li huania was e-es ablished on 11 Ma ch 1990, a numbe o e minological p oblems came o he o e, as he Li huanian language was nea ly pushed away om ce ain domains du ing he So ie pe iod; e minology was no de eloped in ce ain o he ields; dic iona ies o e ms we e lacking. The s a us o Li huanian as he o icial language inc eased he need o he managemen and e- sea ch o e ms. Poli ical ci cums ances de e mined ha a sepa a e Te minology De- pa men led by Kazimie as Gai enis was ounded a he Ins i u e o he Li huanian Language in 1991 (be o e his da e e minologis s wo ked as pa o he Te minology G oup wi hin o he depa men s). The a icle ocuses on he ac i i ies o his depa - men . I sheds ligh on he ci cums ances o i s es ablishmen , majo wo k, he p ob- lems o ha ime and he plans c ea ed o he u u e. I was common p ac ice o e minologis s o wo k wi hin he wo king g oups com- piling he dic iona ies o e ms du ing he So ie e a as well; howe e , as e minog a- phy was g owing a e he es o a ion o independence, e en mo e a en ion had o be paid o his ac i i y, because he Te minology Depa men became he main body o 280 Al ydas Umb asas Lie u ių e minologija a ku osios nep iklausomybės p adžioje app o al o he dic iona ies o e ms. Wha is mo e, he issues o s anda diza ion o e ms had o be sol ed – i was decided o p epa e Li huanian e minology s anda ds; in 1990, he s anda diza ion au ho i y o ha ime adop ed Li huanian S anda d RST 1115-90 Te minologijos p incipai i me odai (i was ha monised wi h he espec i e in- e na ional s anda d ISO 704-87 Te minology wo k – P inciples and me hods); he Te - minology Depa men also con ibu ed o i s de elopmen . S a ing om 1992, he linguis ic expe ise o e minology s anda ds was o ganised a he depa men . The e was so much p ac ical wo k o do ha i was al eady wo ied ha i would soon o e - shadow scien i ic wo k. The es ablishmen o he Te minology Depa men ga e ise o he idea o publish Te minologija, an independen esea ch jou nal dedica ed o e minology exclusi ely. I s i s edi o ial boa d was app o ed a he s a o 1993, bu he ision o he publi- ca ion was no ye comple ely clea ; he i s edi o -in-chie , S asys Keinys, a ou ed he concep o he jou nal which would be w i en in hal -scien i ic and hal -popula - science s yle; howe e , la e , wi h Kazimie as Gai enis as he edi o -in-chie , he jou - nal ook he di ec ion o science. Righ om he s a o independence, he inclusion o compu e echnologies in e minology wo k was on he agenda; i was in 1992 when he idea o he e m da a- base was i s concei ed a he Te minology Depa men in collabo a ion wi h he wo ke s o he Ins i u e o Ma hema ics and In o ma ics o ha ime, and i was ag eed o join ly c ea e he e m bank in ended o public use. A decision on a ious e m-en y composi ion ela ed issues was made as soon as 1993; e en mo e aspec s pe aining o he composi ion and scope o he da abase we e p o ided o in he P o- g am on he De elopmen o he Te m Bank de eloped a he Te minology Depa - men in 1995. Ad ised by e minologis s and inanced by he S a e Commission o he Li huanian Language, he i s la ge-scope da abase o Li huanian e ms was c e- a ed a he Ins i u e o Ma hema ics and In o ma ics (i was made public in he 21s cen u y). The expe ience gained in he p ocess aided he au ho s in c ea ing o he e m da abases, including he con empo a y Te m Bank o he Republic o Li huania. Gau a 2020-09-07 Al ydas Umb asas Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]