Lauryno Ivinskio augalų ir grybų genčių vardai Povilo Matulionio „Žolyne“: Lauryno Roko Ivinskio 210-osioms gimimo metinėms

202 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms doi.o g/10.35321/ e m27-09 Lau yno I inskio noms des plan es e champignons génciaux Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio pou le 210ème anni e sai e de naissance ALBINA AUCSORIŪT Ins i u des langues Li uanies ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a iclenyje examinés 142 L. I inskio des plan es e des champignons genčių noms, donnés dans le p emie Li uanie épuisdin dans bo anikos e minų žodyne Po ilo Ma ulionio p eng ame plan es des a dyne Žolynas. Dalys II. Dic ionnai e des plan es li huaniens e plan es de aislas (1906), dé e minen L. I inskio les modes de c éa ion des noms de gences de plan es e de champignons, nou eaux ins umen s de da ybos e mo i a ion, examinés les noms compa és a ec L. I inskio main dans P igim ūmenė u ilisés pa les mêmes gences de noms e Li u iškame bo anikos o donyne donnés pa L. I inskio, dé e minen quels noms de gences de plan es e de g imes on é é acquis dans a oseno. ESMINIAI VOODŽIAI: Lau ynas I inskis, Po ilo Ma ulionio Žolynas, noms de gences de plan es, noms de gences de champignons, mo i a ion, naujada ai, dū inie, galūnių ediniai, p iesagų ediniai, p iešdėlių ediniai ABSTRACT Il es à no e que The a icle analyses 142 plan and mush oom gene a names by Lau ynas I inskis, which a e p esen ed in he i s glossa y o bo anical e ms published in Li huania he collec ion o plan names Žolynas Dalys II. Li uanien plan es de dic ion e plan es de aislas (1906) compiled by Po ilas Ma ulionis. Il iden i ie he me hods o c ea ion o plan and mush oom gene a names applied by I inskis, he means and mo i a ion o he o ma ion o neologisms; he names analysed in he s udy a e compa ed wi h he names o he same gene a used in I inskis manusc ip P igim ūmenė (Na u e) and I inskis names p o ided in Lie u iškas bo anikos žodynas (Li huanian Dic iona y o Bo any); i is de e mined which names o he gene a o plan s and mush ooms es ablished hemsel es in gene al usage. KEYWORDS: Lau ynas I inskis, Po ilas Ma ulionis Žolynas, plan gene a names, mush oom gene a names, mo i a ion, neologisms, compounds, in lec ional de i a i es, su ixal de i a i es, p e ixal de i a i es 203Te minologie | 2020 | 27 Main enan comp endsk żmogau! I neużmi szk ce, jog e medej e źołes wisokejs apsi ejśzkimajs pamoko awį. Tik aj mokikes e a mink b ąngin é liu i żoliun! To ejkałauna iszmin is i małoné, kajp dwé pagi inas sese es, d auge giwenąn es i negalęn es pa siski é.“ (L. I inskis, Pasauga) pajau imus giwoĮVADAS 2020 m. aoû 15 d. à a e s Žolina commémo âmes 210-ąses anni e sai es de naissance Lau yno I inskio (18101881) . Comme éc i s L. I inskio de la ie e œu es in es iga ice Danu ė Pe ke ičiū ė, [D]idelius a aux sau a aincu seulemen aiškias pe sonnali és. Tel ses a aux de an nous se dis ingue hono able zemai is Lau ynas Rokas I inskis (Pe ke ičiū ė 2012: 11). En e e , des a aux on nuqué beaucoup: il es p incipalemen men ionné comme p emie des calend ie s li uaniques p épa a eu e édi eu , émis au cou s de 20 calend ie s, dans lesquels annonçai de l'époque des éc i ains li uaniens, des a icles de popula isa ion de la science, ses c éés didac iques apposi ions e 137 lignes, en langue li uanienne a adui quelques œu es de li é a u e g ožnice (D. Mil on, E. Junga poèmes ex ai , K. Šmidz apysaką Geno ai ė, D. De oe apys Robas) (c . Pe . L. I inskis a p épa é e dic ionne s: polkųlie u ių kalbų žodyną (2060 psl.), usųlie u ių kalbų žodyną (1193 psl.) e usųlie u ių la ynųlenkų kalbų žodyną (96 psl.) (plačiau: K uopas 1960: 191198; Vi kauskas 1997: 2932). Su isées seulemen men ionnées dic ionnes manusc i s, cependan la plus g ande de son lexiquog a inie a ail polkųlie u ių kalbų žodyną 2010 m. publi o kalbininkė Ona Kažukauskai ė, qui souligné que L. I inskis <...> ou e ie éc i a dic ionnus. Jais, comme e au es de ses Li u iškais éc i s émoignè en , ce que, appa emmen , déjà long emps é ai appuisius: puoselė i mammąją kalbą, eig i ją esan didžiąja nau os e ybe (Kažukauskai ė 2010: IX). Une au e sé ie, pa laquelle s'in é essai L. I inskis e laissa a aux, es les sciences na u elles. Le plus g and su i an a ail des sciences na u elles es son manusc i P igim ù mēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun e giwunun a ec pa odime anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). C'es un scien i ique deux pa ies eilleux, éc i su 1870 m. e conse é à la biblio hèque de l'Académie polonaise des sciences K oku oje. Dans la p emiè e pa ie Zemėmina L. I inskis ou ni une desc ip ion des suje s de miné alogie, e dans la deuxième pa ie 204 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms Žolėmina sys éma ique nom de champignons e de plan es, dans lequel son donnés 218 amilles e plus de 2520 gences de noms li uaniques e leu s co espondmen de langues la ines, polkų e okiečių (plus oi Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė 1998: 102110; Aukso iū ė 2004: 127149). L. ik ienas egzemplio ius, nes ca o cenzū a neleido i ažuo i, pi mą ka ą iškėlė gam os apsaugos klausimą (plačiau ž . Tyla 1995: 395–400). Leidi- I inskis dans Pasauga, don 1876 m. a é é imp ime nio au débu il éc i : PASAUGA. Kiek wieno giwo su wie imo, u en czio p igim ą jau umą, aj i a: pamokimaj, kajp ejke pasigajlie inaj apsi-ej é a ec aśzwinejs e ki ajs giwolejs, idan anus pagi inu wa buduo é (I inskis 1995: įklija). Kalbininkom in é essés non seulemen L. I inskio lexikog a iques a aux ou au es manusc i s, auxquels il es possible ou e a ec langue liés des choses, mais e ses di e s di e s a aux de sciences na u elles, ca ils y gausu L. I inskio suku ų lie u iškų e minų. Le e minologue Jonas Klima ičius su L. I inski's nou eada us éc i ai : <...> plus la gemen amilia isé a ec I inski's nou eada os desseins e ésul a s (no ès gausies complè emen indi iduales e di icilemen pe çues ou ou à ai non pe çues mo i a ions), ces nou eada os à un ce ain sėkme, aussi bien aux e o s de ses mains pou ixe les nou eada us, sus ims ai: el cou ageux, el a ail, el i , el ais, du emps de la langue li uanienne <...> (Klima ičius 2010: 144). L'objec i de ce e é ude su la base mé hodes desc ip i e g e inamuel analyse 142 L. I inskio noms de plan es e de champignons génciaux, p ésen us dans le p emie Li uanie édi é dic ionnai e de bo anikos e minų Po ilo Ma ulionio p eng ame noms de plan es Žolynas. Dalys II. Dic ionnya des plan es e plan es des aislas (1906) ( oliau Žolynas). Dans le bu de ce objec i son posés des âches: dé e mine L. I inskios noms de gences de plan es e de champignons moyens de c éa ion, moyens de a ib e e mo i a ion, compa e les noms examinés a ec P igim ūmenėje u ilisés a ec ces mêmes noms de gences e Li u iškame bo anikos o donyne donnés L. I inskios noms, dé e mine , lesquels noms de gences de plan es e de champignons on acquis e son main enan u ilisés. P. Ma ulionis à Žolyną inclusai 716 plan es e champignons genčių e en i on 2000 espèces noms de (plačiau oi Aukso iū ė 2019: 19). Dans ce dic ionnai e, il es possible de ou e 142 noms de plan es e de champignons génciaux, p isus de L. I inskio des éc i s. P. Ma ulionis a indiqué que l'une de ses noms sou ces é ai L. I inskio bo aniški glissemen s e dumblių dessšiniai, lui ou ni Mečislo o Da ainia Sil es a ičiaus (Ž 3), cependan des noms de champignons a ec L. I inskio é é ence es seulemen 17, donc ils son discu és dans l'a icle a ec les noms de plan es. 205Te minologie | 2020 | 27 Nomenkla u inie bo aniques nommés, comme e au es e mes, peu ê e mo i a i e nonmo i a i, ad b iè emen abo de a mo i a ion concep oka. Dans les langues Li uanies géné alemen dis ingués ois espèces de mo i a ion: da ybos (mo ologinė), one inė (ga sinė, imi uojamoji) e (ga sinė) a ba imi uojamoji mo y acija emiasi uo, kad žodžio one inė pusė be a piškai ep odukuoja nekalbinius (gam os, gy ių a nea ikuliuo- seman inė. Fone inė us žmonių) des sons, liés à l'obje signi ian (U bu is 2009: 72). Minimu cas la signi ica ion du mo é èle la phoné ique. Seman inė mo y acija es alo s, quand le mo es u ilisé au sens pe kel ine, appa aî nou elle (me a o inė ou me oniminė) signi ica ion (U bu is 2009: 73; LKE 2008 Da ybos mo y acija apib ėžiama kaip „žodžio yšys su ki ais žodžiais (i žodžio dalimis), paaiškinančiais žodžio o maliosios sanda os pa inkimą i 123124). lemiančiais son signi ica ion (Jakai ienė 2010: 238), elle su ien à cause du nommemen du suje selon lequel que soi signe. Te minologijoje dans e mes de mo i a ion e son impo ance es ega dée ne ienodai. Se giusz G ine -G iniewiczius souligne que la mo i a ion aide plus acilemen à comp end e e app end e la concep co espondan e. Des ois p incipaux ypes de mo i a ion, en c éan de nou eaux e mes, les plus la gemen son u ilisées s uc u ali é e séman ique mo i a ions. S uk ū inée mo i a ion se oi dans les mo s, cons i ués de déjà connus des pa ies signi icmines, leu s uc u e indique leu signi ica ion. Seman inė mo y acija appa aî dans les mo s, con enan une signi ica ion secondai e, qui peu ê e p é ue su la base de la signi ica ion p imai e (G ine -G iniewicz 2011: 34). D'au es e minologues mo i y acija es comp ise comme o me mo i y acija e séman ique e onc ion mo i y acija (Комарова 2009: 175). Comme le ema que le e minologue Vladimi as Leičikas, la comp éhension de mo i a ion en e minologie di è e quelque peu de sa comp éhension en langue e mino kalbiniu subs a u – kalbos leksiniu iene u. Kalbamoji mo y a- cija y a an inė siejan su leksinio iene o mo y acija, nes nemo y uo as communeo y e. Le e me o me mo i a ion en endue comme ce e o me explica ion du choix une uni é lexicale peu ê e mo i uo u e me. Du poin de ue de la o me, un e me peu ê e mo i é, pa iellemen mo i é, aussemen mo i é e non mo i é. Le e me séman ique e onc ion de mo i a ion es dé e miné di ec emen en liaison a ec l'obje ma quan im e e me place dans le sys ème des e mes (Лейчик 2006: 39). Jū a ė Lubienė, examinan des noms de champignons u ilisables a mėse, éc i su les ypes de nomina ion non-mo i ouo osios (pi minės) e mo i ouo osios (an inės). Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons 206 Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms au p emie ype elle a ibue synch oniquemen ince ains, é anouies mo i ua ions indigeniuosius mo s e emp un s (Lubienė 2015: 26), e comme mo i uo ąją nominację sup an a okį nominacijos p ocesą, kai es c éé une ce aine ealiją, plus p écisémen sa concep ă, ep ésen an une nomina ion uni é, qui se base à au e ou au es leksiniais uni és de ce e langue ou a onoma opėjinę la s uc u e o melle (Lubienė 2015: 50). Au elija G i ėnienė exho ai la mo i a ion des noms de plan es du no d pane ėžiškių pa a mėje. selon elle, ap a ian liaudies bo anikos e miniją nécessai e pa le de aibes e séman ique mo i a ion, elle considè e ous les nommes p édicaginiumemen cons i uy us, cons i uu inus e composi i s, ainsi que les noms de plan es c éés pa moyen de ans e séman ique mo i ués, si leu ondemen de aibes es clai (G i nienė 2006: 28). A. G i ėnienė accen uée, que la mo i a ion du nomina ion sou en l'dé e mines lui-même in ou nijamasis chose, soulè e, que augales a pa iculiè emen beaucoup dis inc i s ai s, ad e leu s dénomina ions mo i a ion es ès di e se. Cependan e même dans ce cas, où la ca égo ie elle même cons i ue des p émisses de mo i a ion di e si é, sou en il es ainsi que le choix du nom es dé e miné non seulemen l'essen iel ca ac é is ique dis inc i de la plan e, mais aussi des associa ions acciden elles, laki la an aisie e c éa i i é des consomma eu s (G i ėnienė 2006: 27). Ces de niè es A. G i ėnienės minčiai eçois app ou e , ca en examinan L. I inskio c éés noms des plan es dans de nomb eux cas a si leidjie son an aisie e kū ybingume. A isnyje analysan des plan es e des champignons noms génciaux pa le se de da ybos e séman ique mo i a ion. AUGAL IR GRYB GENČI NAMDAI P iesagų ediniai La g ande pa ie Žolyne duodan s L. I inskio Li u iques plan es e champignons genciaux noms son de son p op e cons i ue nomdas, naujada ai cons i ue en i on 60 pou cen . de ous le mo éne men ionnées L. I inskio noms, e en i on 73 pou cen . d'eux son p iesagų ediniai. P oduc i iause a achage, a ec laquelle p incipalemen cons i uée des plan es e des champignons genciaux noms, es -enis, -enė. Sui l'annexe -enis suda y a 16 edinių, la plupa d'en e eux da yba e mo i y acija aiški. A. G i ėnienė, examinan la mo i a ion des noms de plan es a achagines, dis ingue un g oupe de noms, qui cons i uen selon la simili ude de la plan e isies, euilles ou žiedes à quelque chose quelconque en éali é se ou an chose (G i ėnienė 2006: 58). Tokie noms conside ini ans é el iniais 207Te minologija | 2020 | 27 lo . Ce in he snapenis (: snapas + -enis), plg. skòne is P 233; ce in ė BVŽ 791; edinio a dais, ku iems būdinga seman inė mo y acija. Minė ai g upei galima ski i šiuos edinius, p z.: mo i y acija indique que quelquequ'une pa ie de la plan e es similai e à snapą, ce ai es le plus p obablemen choisi en aison de la o me pumpu o; lo . Co onilla aženis (: ažas + -enis), plg. sù kłājnis P 209; lo . Co onilla á ia d iscol is aženis (I ) LBŽ 104; aženis daugiame ė, ečiau iename ė žolė, pa ois. poglusiu s iebu. Lapai nepo iniai plunksniški. Des leu s susi elkę en a ancas ines skė iškos kekės ou gal u ės pue dalo žiedynus VLEe; lo . Helian hemum saulenis (: saulė + -enis), plg. szwì ūnis P 181; lo . Helián hemum Chamaecis us simpleasis saulenis (I , Mln) (g . helios soleil e an hemon gėlė; s ambūs gel oni žiedai sh iečia, comme saulė LBŽ 164; saule nis BVŽ 149; lo . Libano is ska enis (: ska a + -enis); lo . Libanó is mon ána z . Séseli Li banó is LBŽ 197, kalninis ska enis [I , Mln] LBŽ 321; ska enis BVŽ 177; lo . Libano is mon ana mon agneis ska enis lapai hailuo i, pailgai kiaušiniško kon ū o, un ou deux ois plunksniški; les lapele s de p emiè e angée assez la ges, dan és ou plunksniquemen disskaldés, pleiš iškais onda ions; en dessous é an co és; les euilles supé ieu es plus minces, moins endées LF V 68. Deux champybai nomme pa aisiakūnių e ko o simili ude dans la éali é des choses: lo . Cla a ia shukenis (: shukos + -enis), plg. winēnis P 63, lo . Cla a ia c is a a szukēnis szakò āsis F1-661; žaga ūnas (P) (lo . cla a buožė; co ps aisinés de champignon son buožiškų s iebelių pa idalo) LBŽ 94; lo . Geoglossum gal enis (: gal a + -enis), plg. kùl uwēnis P 63; gal enis VLEe; Geoglossum sphagnophilum kimininė kelmenė aisiakūniai de aille moyenne, de 56 cm de hau eu , buožės, kuokos ou langueuil de o me LGA 513. Da deux champignons genčių noms indiquen ko o e kepu ėlės de aizdą, ces champigns nommés selon ex e nes pa icula i és: lo . Cop inus gau enis (: gau ai paukai + -enis), plg. juòdmina P 68; mėš lag ybis (Mln, M ), sin. gau enis (I ) auga mėšlynuose LBŽ 102; lo . Cop i nus lagopus ilgako is mėšlag ybis co as <...> blancemen illno é, poiluo é, plušuo é, ieux lygus LGA 222; lo . Hel ella gniauž enis (: gniauž as + -enis), plg. gniauž ēnis P 65, lo . Hella ēl Monachēlla gniauž enis dēng āsis F1-661; bobausis (M ), sin. gniauž enis 1 Pa yzdžiai son ou nis dans l'o d e sui an : la in e lie u iškas nom de plan e ou champibo genesis de P. Ma ulionio Žolyno, de an lie u iško nom des skliaxes es indiqué le mo de base e le ou il de ab ica ion ou le sandai de ab ica ion; le nom de L. I inskio P igim ūmenės ou du a las des champignons manusc i F1-661, si els se ou en ; LBŽ indiqué nom; main enan u ilisé le nom du BVŽ, LF, LGA ou VLEe. 208 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio augalų i g ybų genčių a dai Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms (I ) LBŽ 166; lo . Hel ella c ispa ga bano oji al y ė kepu ėlė 23 (4) cm de diamè e, o me de balno, des pieds nonisyklingai susilanksčiusių skiaučių, bals a, gels a LGA 497. T is noms de gences de plan es cons i ue en onc ion de la o me de plan e (skleis enis) e la o me des euilles (laiškenis, siau enis): lo . He nia ia skleis enis (: skleis as + -enis), plg. lièkąnd is P 184; lo . He niá ia gláb a skleis enis blikis [I , Mln] (la . he nia kila; anciennemen ce e he be a é é u ilisée pou des emèdes con e le kilos) LBŽ 167; skleis enis iename ée ou mul ianame ée he be a ec gulsée ou pagulčiais, ès gausiai chako ais s iebais. Lapai p ažanginiai ou p o i iniai, kiaušiniški, lance iški ou ši diški VLEe; lo . Me cu ialis laiškenis (: laiškas 2. longs é oi s ja o ou he olės lapas LKŽe + -enis), plg. łajśzkē is P 150; laiškenis (I ) LBŽ 220; laiškenis lapai géné alemen susi elkę i šu inėje s ieboški, ko čiu, kiaušiniuo i a plačiai lance i, dan y u a ba ino u pak aščiu VLEe; lo . Spa ganium siau enis (: siau as + -enis), plg. siau ōnis P 120; šiu pis (Mln), sin. sau enis (I ) (g . spa ganon caspinas, bande; euilles de plan es sous o me de caspines) LBŽ 327; šiu pis BVŽ 281. Deux plan es de noms génciaux le mo ondamen al choisi selon di é en s signes de plan es, e du oisième mo i a ion neaiški: lo . Ho onia g io enis (: g io ys + -enis), plg. g òwienis P 219; Ho ónia palús is plunksnalapė g io enė (I ) LBŽ 171; g io enė ak ažolinių amille de plan es qui pousse pelkėse, g io iách LKŽe; g io enė BVŽ 157; le nom indique le lieu de c oissance de la plan e; lo . My ica aškenis (: aškas + -enis), plg. waszkuoné P 145; pajū inis so a as (PR), sin, aškenis (I ) kilęs du g . my on balzamas, ca ce e plan e a des huiles k epian es. Lenk. Woskownica eu opejska LBŽ 228229; so a as à pa i d'un ai so a o es ob enue la ci e pou les pa ums de bougies VLEe; le nom du gen e de la plan e es mo i a ion liée à son u ilisa ion; lo . ga ždenis (: ga ždas ž y as LKŽe + -enis), plg. dòbie is P 207; ga ždenis (I ) panašus į dobilą LBŽ Lo us 203; ga ždenis pa as asis ga ždenis (Lo us co nicula us) ne eiklus des he bes sèches e gany enes VLEe; ce gen ies nom de mo i a ion di icile à a sec. lo . Co ydalus u enis (: ū a + -enis); ū enis (I ) (g . ko ydalis kuoduo asis ie e sys, ko ys šalmas; žiedo pen inas panašus į kuodą a ba šalmą) LBŽ D iejų genčių a dai y a hib idai, jų pama iniais žodžiais paim i skolin- i augalų a dai: 105; ū enis BVŽ 97; 209Te minologie | 2020 | 27 ė, sin. pepelenis (I , S ) (la . ligula langueu ėlis; k aš iniai lo . Ligula ia – papalenis (: papalis, ž . la. papele „ opolis“ LKŽe + -enis, lo . Populus, pēplé, pāpelis P 146), lenk. popelnik; plg. jūmas P 255; sibi inė liežu žiedyno, gal u ės, žiedai liežu iniai) LBŽ 198; ligulia ija BVŽ 177. P iesagos -enė edinių donnée seulemen sep y, ces genčių a dų clai us e ondamen inis mo , e mo y acija. Qua ies de ce e edines g oupes de plan es composen des noms génciaux en onc ion des plan es ex e nes ca ac é is iques: lo . Malaxis laibene (: laibas + -enė), plg. sìlpnis P 139; laks a (PR), sin. lai benė (I ) LBŽ 211; gedu is BVŽ 188; lo . Malaxis monophyllos unalapis ge du is liedynas 830 cm de long, laibas, bousialiedis LRK 575, plan e de la amille o chidėjinių ainsi nommée pou la o me du žiedyne; lo . Meessia še ene (: še ys + -enė), plg. akiè wēnis P 109; dan junga (P), sin. še enė (I , Mln) LBŽ 215; mesija BVŽ 192; lo . Meessia uliginosa pelkinė me zija ak oka pinė le samana e . S iebas s a us, 14 cm de hau eu , simple ou puokš ė ai shako as. Les euilles ésidés ées 8 angées, s iebo sommūnès e s peužu didėjan ys, de lance iško pag indo pamažu susiau ėję, buka i šūne LRK 349; le mo de base choisi pou l'appa ence de la plan e s a aus šako o s iebo; lo . Ophioglossum a pene (: a pa + -enė), plg. lieżuwēné P 116; lo . Ophio glóssum ulgá um unealapée d iejlielė (P) (g . ophis žal ys i glossa ližu is; ce papa čio aisinis lapas panašus į žalčio liežu į) LBŽ 239; d iežlielė BVŽ 210; d iežlielė spo iojan i частка a pos pa idalo LF I; lo 20. Pulsa illa lenk ene (: lenk as + -enė); lo . Pulsa illa ž . Anemone LBŽ 287, plukė LBŽ 22; šilagėlė BVŽ 246; šilagėlė žiedai pa ieniai dideli VLEe; lo . Pulsa illa p a ensis pie inée shilagėlė žiedkočiai sulenk i, aisies au momen p ib endimo s a ūs, pailgėję. Les leu s d'abo d nulinkée, puis s a ūs LF III 398, 400. Deux noms de gences de plan es indiquen le lieu de c oissance de la plan e: lo . Lee sia a ene (: a as g io ys + -enė), plg. awēnis P 122; a enė (I ) [auga] dans des end oi s humides, cô es LBŽ 242; a enė BVŽ 174; lo . Leo ia kelmene (: kelmas + -enė), plg. gêlmina P 65; lo . Leo ia lub ica d ebulinė gels uolė auga pa ieniui, g upelėmis, moėgnues, zolė ues o ê s, p é è e ąžuolo, sk oblo, eglės bend iją LGA 514; un edinys cons i ué en nomijan une in é ieu e pa icula i é du plan e: lo . Vale ianella sul ene (: sul ys + -enė), plg. kłàjnis P 252; sul enė (I , Mln) LBŽ 365; sul enė BVŽ 307; ce e plan e s o i e sul ingi euilles. App enan en e ue Žolyne donnés L. I inskio a ec p éposaga -enis, -enė cons i uy us genčių a dus, on peu ema que qu'ils di è en des P igim ūmenėje L. I inskio ou nis noms, le même nom de gen es dans les deux sou ces es seulemen gniauž enis, la giminé d'un nom de gen es di è e a enė Žagos e a enis P , e enco e ois noms ondamen aux les mêmes mo s, di è en seulemen p ies: laiškenis e laiške is P , siau enis e siau onis P , aškenis e Žakuon P . Be eik pusė ap a ų plan es e champignons genčių a dų (11 a dų) de Žolyno es en é dans champybis, lo . Hel ella al y ė, lo . 210 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms My ica so a as, lo . Spa ganium šiu pis, lo . Ligula ia ligulia ija, lo . Leo ia gels uolė, lo . Malaxis gedu is, lo . Meessia messija, lo . Ophioglossum d iežlielė, lo . Pulsa illa šilagėlė). L. I inskis a ec p ésage enis, -enė p incipalemen edinių suda ė i P igim ūmenėje (plačiau oi Aukso iū ė 2000: 82). Žolyne a ec L. I inskio LBŽ, įsigalėjo a osenoje, o 12 genčių a dų daba a ojami ki okie (lo . Ce in he – ce in ė, lo . Cla a ia – žaga ūnas, lo . Cop inus – mėšla é é ence donne neu p eesages -ena ediniai, la plupa d'en e eux pama iniai mo s e mo y acija aiškūs: lo . Ce a ia ke pena (: ke pė + -ena); plg. sklejdmēnis P 76; ke pena (I , Mln) (lo . ce a pe i s odinis skyds; ce ains espèces supplanš iné le co ps essemble à skydą) LBŽ 81; ke pena Pa meliaceae amille ke pių gen is VLEe; ce nom mo i acija ien à une appa enance axonomine; lo . Hieo ochloa žal ena (: žal as + -ena), plg. żalwēnis P 123; zub ažolė (G ), sin. žal enė (I ) (g . ie os sain as, chlóe želmuo, žolė) 169 LBŽ; s umb a zolė BVŽ 155; le nom indique la couleu de la plan e; lo . Myosu us s ugena (: s ugus s iukas + -ena), plg. s ūgu as P 161; y as selon l'ex é ieu de la plan e signe la o me des aisies a pos; lo . Polygonum ie ena (: ie ė medžio su ie ėjimas, gumbas LKŽe + -ena), plg. ùg is P 157; ūg is, sin. ie ena (I ) (g . polys beaucoup e gony a icna ys, bamblys; igebes de la plan e b iskemen bambliuo ) LBŽ 270; ūg is BVŽ 237, edinio mo i y acija liée a ec un ai ex é ieu de la plan e appa ence du igebo de la plan e; lo . Radiola g io ena (: g io a + -ena); plg. p òlinis P 167; lo . Radiola linoi des lininė ža o ūnė (P) (lo . adiola mažybinė o me du mo adius spindulys; plan e lo . Myosú us minimus – mažoji s ugena (I ) „(g . mys – pelė i u a – uodega; aisių a pa panaši į pelės uodegą)“ LBŽ 228; s ugena BVŽ 201; a das suda- spinduliquemen chakojasi) LBŽ 291; ža o ūnė BVŽ 249; nom composi é lo . Scilla g e ena (: g e a eilė, bū ys+ -ena), plg. skièło is P 132; scylė (P), sin. g e enė (du g . schizein sépa e , ca les mœusingi euilles de l'oignonêle acilemen l'un de l'au e a kyla) LBŽ 315; scylė BVŽ; scylė jiedai susi elkę žiedyns iebio i šūnėje į 270 kekes, ečiau pa ieniai VLEe; le nom, appa emmen , indique žiedų e le p op e égé al ca ac è e de c oissance, ca géné alemen non seulemen žiedai susi elkę en kekes, mais e bou elies, e non pa un ce égé al g andi ; a siž elgian į augalo augimo ie ą, nes jis auga d ėgnose (laikinai užliejamose) nedidelėse andens elkinių pak ančių, laukų, ganyklų, keliukų lomose; 217Te minologija | 2020 | 27 lo . Cy isus palepš is (: pa- + lėpš i, lėpš a iž i, gleb i), plg. pāgausis P 206; palėpš is (I , Mln) LBŽ 114; aips as BVŽ 106; aips as gausiai chako as a bus. Jaunes b anakos b iauno es, pa ois spa nuo es e lies. Lapai ilapiai. Les leu s pa une ou pa quelques susi elkę euilles pažas yse. Vainikėlis b iskemen jaune, pa ois ougeau ou o ange, plus a emen plusieu s couleu s VLEe; lo . Hypochae is on iis (: pa- + siena), plg. kòliē is P 260; džiugūnė (PR), sin. on iis (I , Mln), posainis (I , S ) (g . hypo po, pa ce e choi os pa šas; ces plan es pa šai bien ėda) LBŽ 176; džiugūnė BVŽ 160; lo . Psallio a paplempis (pa- + plempė lo . Collybia plempė (R, Ml, N, I , K) LBŽ 99)), championas, plg. nuome ìnis P 68; Psallió a campés is al gomasis pie ag ybis, sin. paplempis (I ), šampinjonas (I ) LBŽ 283; ce e genis de champignons ainsi in i ulée ma y en aison de simili ude en au e champybą. Po un as a a an dėlių p oi be edinių: lo . Genis a p oži nis (: p o- + ži nis), plg. āips as P 206; p oži nis (I ) LBŽ 152; p oži nis pupinių (Fabaceae) amille des plan es gen is <...>. Vaisius linijiška, čiau p esque apsk i a ankš is VLEe; la ace es ainsi nommée en aison de la simili ude des ui s à un au e des ui s de la même amille; lo . Lase pi ium begalis (be- + galas), plg. begālis, begalinis P 194; begalis (I , Mln), sin. begalinis (Alk, I , S ) LBŽ 190; begalis BVŽ 172; begalis lapai duka plunksniški. Žiedynai a ec sk ais ées. Des leu s blan i, ečiau aus i ou gels i, d ilyčiai. Faisius gels ai ouge. Žydi juille ugpjü ius mois. Pousse dans des o ê s, a bus es VLEe; edinio mo i y acija neaiški. A an dėlių edinių n'es pas gausu e P igim ūmenėje, où da iausias a an délis es égalemen pa- (ž . Aukso iū ė 2000: 98102). Palyginus discu aux a an dėlių edinius a ec P igim ūmenėje ou nis noms oi , que seulemen un nom su ampa begalis. Main enan ami seulemen deux genčių nomdas u ilisés begalis e p oži nis. Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Galūnių ediniai Au an même, comme e a an dėlių edinių, Žolyne es e L. I inskio suda y ų galūnių edinių. els peu en ê e considé és seulemen ois -is galūnės edinius e pa un -as e -a galūnių edinį: lo . Co ina ius nuosėdis (: nusėdo + -is), plg. wilk ùmina P 68; nuosėdis (I , Mln) šių champignons aisinée gal u ée ilgesnį emps es ne wo klišku dangalu a ec ko u join e LBŽ 105; lo . Co ina ius p aes ans commomasis nuosėdis LGA 357; champibo nom du gen e mo i a ion ne achi; lo . Lysimachia šilingis (: šilingas + -is), plg. ògaunis P 219; šilingė (I ) LBŽ 208; šilingė; po ais ė BVŽ 186; šilingė VLEe; edinien cons i ué selon la simili ude de o me des ui s à mone à; Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons génciaux 218 Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms lo . S a io es aga is (: aga as lo . T ápa ná ans aga as (I , B) LBŽ 350 + -is), plg. asz ej, àga āj P 120; lo . S a ió es aloides alijošinis aš ys (I ), sin. aga is LBŽ 335336; aš ys BVŽ 288; le nom indique la simili ude à une au e plan e, ca les deux plan es poussen à l'eau; lo . Nymphea gludas (: glūdus nuošalus + -as), plg. lièpis P 176; eau lelija, sin. glūdas (I , S ) LBŽ 236, lilija d'eau BVŽ 207; le nom du génie mo i a ion es di icile à ace ; lo . Cicu a nuokana (: nukano i nu ue + -a), plg. siù minīs P 191, lo . Cicú a i ósa poisingoji nuokana (I ) ès poisonneuse plan e LBŽ 89; nuo kana VLEe; edinien ondinis mo indique la p incipale ca ac é is ique in e ne de la plan e e son e e à l'homme. À p opos L. I inskio naujada ą nuokana déjà éc i e e ce nom de plan e dans ai iai é alué. Be ndas Gliwa ce nom le in e p è e comme p éposages nuoi šak nies -kan- kamuo i, a gin i, naikin i edinį, a mo i a ion esan i kuo, ce qui kankina (plačiau ž . Gliwa 2002: 35). Šį B. Gliwos spėjimą pou le manque d'analyse mo phologique c i ique Rolandas K egždys, il om kaną considè e p édélio ediniu (plčiau ž . K egždys 2011: 141142). Te minologue J. Klima ičiaus pense, nuokana žemaičio I inskio ai a y a is nukano i nuudžy i (kano i naikin i; kanuo i, plg. da nukanė i nusibaig i) (Klima ičius 2010: 149). J. Klima ičiaus p ésen é l'explica ion con ainc. Dū inie Žolyne p ésen ée 13 L. I inskio cons i ue aien dū inių. Comme l'obse e A. G i ėnienė, en pa an les plan es jus emen sou en e es é oqué pas un, mais au moins deux desquels qu'impo an s ai s, don il es impossible d'exp ime un seul mo ondamen al, donc dū inie es ès p a ique ou il de açons de mo s (G i ėnienė 2006: 123). De ynių L. I inskio Žolyne p ésen ées dū inių e sandai, e mo i a i a aiški: lo . Cimi uga blakežude (: blakė + judy i), plg. błākżudé P 162; lo . Cimi úga oe ida blakėžudė smi duolė (I ) (lo . cimex blakė, uga bėgimas; la plan e a biau ų pa um e es u ilisée pou blakėms naikin i) LBŽ 89; blakėžudė BV Ž 86; dū inys indique la plan e pou une u ilisa ion il es u ilisé pou blakėms naikin i; lo . Cynosu us kie a a pe (: kie as + a pa), plg. lièpo is P 125; lo . Cynosú us c is á us p p a ique kie a a pée [I , Mln] LBŽ 113; kie a a pée iename ée ou mul iame ée he olée 580 cm de hau a ec ès dense unehaale a pa VLEe; le égé es nommé selon la ca ac é is ique du a pe; 219Te minologie | 2020 | 27 daugiame ée chaolée, éwaginan šakniagumbį e longs lo . Fica ia – š i iešis (: š i ė i, š i a + iešis „ iešu as“ LKŽe?), lo . Ficá ia a nunculoides ž . Ranúnculus Ficá ia – ėd ynas š i iešis (I ) „(lo . icus – yga; augalo šakniagumbiai panašūs į ygas)“ LBŽ 292; š i iešis BVŽ 131; š i iešis laibas ajou ées des chaknis. Lapai sul ingi, sod iai e s. Pa ois des euilles pažas yse o me des gumbèles, auxquels sh i iešis se mul iplie de maniè e ége a i inie. S iebas gulsčias ou pagulès. Vainiklapies sod iai jaune VLEe; lo . Fica ia e na p ima e ainis š i iešis Lapų lakš ai sul ingi, s o oki, i emen e , blizgan ys, a si iebalais é ep i. […]> Vainiklapiai-nek a inės […] gel oni, blizgan ys LF III 408; l'appa ence des euilles e leedes de la plan e se e lè e en mo i a ion du don; lo . Li hospe mum kie ag udis ( (: du e as + g ūdas), plg. g ājwas P 232; kie a g ūdis (I ) (g . li hos oola, caû e spe ma sėkla; a du e as, comme pie e, g aines) LBŽ 200; kie ag ūdis BV Ž 180; dū inys indique la pa icula i é des g aines leu du e é; lo . Lycogala pien audis (: leenas + audas), plg. audmēné P 59; lo . Lycóga la epidénd um audenė (I , S ), sin. pien audis (I , Mln) (g . lykos locus e gala laines <...>). An pū ančių mežių, s uob ių, kelmų sou en encon é glei iag ybis LBŽ 206; lo . Lycogala epidend um u ulinė audenė e aliai <...> jauni o anžiškai ožiniai, sub endę gels ai udi, gels ai pilki, apaugę aus ai b ownomi ka pu ėmis, idinė masė skys a, minkš a, ožinės spal os LGA 526; le champignon es in odui selon la couleu glei ūno; lo . Luna ia pla aukšle (: pla us + aukšlys), plg. pła nkśz is P 176; blizgė (P), sin. pla aukšlė (I ) LBŽ 204; blizgė (lo . luna moisulis; aisiai apsk i i e blizga comme moisulis) BVŽ 183; blizgė aisius g ande pailga ou p esque apsk i a ankš a ėlė. Ses jo a es suby ėjus es e blishan i pa a a VLEe; le génis de la plan e es nommé indiquan la ca ac é is ique du ui e son simili ude à aukšlį; lo . Onopo don pik adagis (: pik as + dagys), plg. pìk dājgis P 254; lo . Ono pó don Acán hium ka dažolė (DS), sin. pik adagis g . akan hia dyglys, dygliuo as plan e LBŽ 239; lo . Onopó dum ka dažolė BVŽ 209; la plan e es nommée selon son p incipal signe dyglius; lo . O ni hogalum paukš piene ( (: paukš is + laines), plg. gēl as P 132; O ni hógalum umbellá um skė inė paukš pienė (I ) (g . o nis, o ni hos paukš is e gala lai ; euilles de plan e blanches comme le lai ) LBŽ 241; paukš pienė BVŽ 211; dū inys composé sui an le nom la in de la plan e e sa mo i a ion […] la couleu des žiedes à la essemblance de la couleu du lai ; BVŽ 294; linlapis lo . Thesium – lino ie is (: linas + ie a), plg. linòwie is P 153; Thésium eb ac eá um – plikažiedis linlapis (PR, F), sin. lino ie is (I , Mln) LBŽ 345; linlapis p esque ous linlapis son demi pa asi es, de au es plan es acines siu bia andenį e miné aux ma iè es VLEe; dū inien le p emie sandas mon e simili ude à liną, cependan du second sando mo i uésy signeis neaiškus. 220 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms T ijų dū inių non seulemen neaiški da ybos mo y acija, mais e ne ou à ai clai s dū inių sandai: lo . C a aegus sabinkaulis (: subinė? + kaulas), plg. kaulēnis P 202; gudobelė (P), sin. kaulinis (I , G ), sabinkaulis (Mln is I ), subinkaulis (I ) LBŽ 107; gu dobelė BVŽ 99; lo . Meli is medumele (: medus + mėlė mėlyna kolo a ou mėlės dažinė mėlžolė LKŽe), plg. mèdūnis P 231; Meli is Melissophýllum melisalapė me dumėlė (I ) LBŽ 218; medumėlė (g . meli a ou melissa bi ė) BVŽ 193; lo . Lis e a d iguone (: d i + guonia gal a? ), plg. b āśzis P 141, d iguonė (I ) LBŽ 200; d iguonė BVŽ 180; lo . Lis e a co da a ši dinė d iguonė lapai 2 p esque con e les, bekočiai, ši diškai kiaušiniški ou ši diškai kiaušiniški ikampiški, buki ou apybukiai, ès umpu smaigaliu besiaigiančiomis i šėmis LF II 581582; d'un second sandoj ne mo y acija neai, ca ce e espèce de plan e ši dinė d iguonė a deux la ges euilles. Minė ine e un hyb ide, don le p emie sandad es pas emp un é: lo . Taxus ysmedis (: ysas ( us. тисс) + bois)), plg. cìcas, cico mēdis P 144; lo . Táxus baccá a kukmedis (Mln), sin. ysmedis (I ) LBŽ 342; kukme dis kukmedinių (Taxaceae) amille spygliuočių isžalių eu es ou a bus es gen is. 8 espèces. Répandu dans le No d demi u ulie. Sou in jusqu'à 32 m de hau eu VLEe. Apibend inan ap a us L. I inskio cons i uy us dū inius on peu ema que , que p esque ous dū inių secondas sanda es daik a a dinis, seulemen po un dū inį ou é a ec an oju eiksmažodiniu (blakėžudė) e būd a diniu (pien audis) sandais. La plupa des dū inių a ec secondieu daik a a diniu sandu es e P igim ūmenėje (84%)., ai i le même polinkis isible e en examinan Žolyne p ésen us noms de plan es e de champignons genčių. Dū inių a ec le deuxième daik a a dinium sandu p emie sandal es égalemen le plus sou en daik a a dis, seulemen qua e de p emie sandad es būd a dis (kie ag ūdis, kie a a pė, pik adagis e pla aukšlė) e ou é pa un dū inį a ec le p emie ac ionmažodinium e a dinium sandais (š i iešis e d iguonė). 13 Des 13 L. I inskio dū yba maniè e cons i ués des noms de plan es e de champignons de Zolyna en au es sou ces e minog aphiques es en é e a osenoje acquisal a sep noms: blakėžudė, d iguonė, kie ag ūdis, kie a a pė, medumėlė, paukš pienė, š i iešis. Ap a us Žolyne donnésus L. I inskio naujada us oi , que p incipalemen as a p iesagų edinių (62) e dū inių (13). Pou cen age une exp ession nou eada es selon o man us de da ybos peu ê e u 2 imagele. 221Te minologija | 2020 | 27 2 pa . L. I inskio naujada ai pagal da ybos o ma us (p oc.) Neubskies daiba plan es e champignons genciaux noms Žolyne son des noms de plan es e champignons genciaux, don daiba e mo i a ion neubski, de els noms son 27. Tou d'abo d men ionnen 11 genčių a dų, us ojamų dans la ac uelle bo anikos nomenkla ū a, la plupa de leu s p ésagas o - maliai galima išski i, ačiau pama iniai žodžiai neaiškūs: lo . Cephalan he a – ga benis, plg. gałwòmīn is P 141; ga benis (I , Mln) LBŽ 79; ga benis BVŽ 76; lo . Clinopodium dašis; lo . Clinopódium ulgá e oi Sa u éja ulgá is LBŽ 96, lo . Sa u éja dašis (I ) LBŽ 312; dašis BVŽ 276; lo . Gymnadenia plau e is, plg. plîn is P 140; plau e is (I , Mln), sin. pluo e is LBŽ 161; plau e is BVŽ 147; lo . Lejeunia plojene, plg. wieno aźis P 100; įgaub alapė plojenė (I ) LBŽ 193; plojenė BVŽ 174; lo . Mon ia menu a, plg. szal ēné P 184; menu a (I , Mln), sin. menu as (I , S ) LBŽ 225; menu a BVŽ 198; lo . Neslia p ožikle, plg. g udēné P 176; Néslea paniculá a p ožiklė LBŽ; p ožiklė BVŽ 205; lo . Onosma liesmuo, plg. lièsmuō P 233; liesmuo LTB; lo . Polypodium še e, plg. kojùminis P 114; še ė (I ) LBŽ 272; še ė lo . Sc ophula ia be idis, plg. opējnis P 222; be idis (I ) LBŽ 317; be idis BVŽ 238; 222 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms BVŽ 271; lo . Sesle ia mieli as, plg. mièli is P 126; lo . Seslé ia cae úlea mėli as (I , Mln) LBŽ 321; mėli as BVŽ 275; lo . S e ia pa enis, plg. gajūs as P 236; lo . Sweé ia pe énnis plu iame is pa enis [I ] LBŽ 337; pa enis BVŽ 289. Aux main enan usés de ce g oupe genčių noms peu ê e a ibué enco e un nom, don seulemen changée giminė: lo . Melica – s iepsnis, plg. s ièp is P 125; lo . Mélica nú ans – s iepsnė (I ) LBŽ 217; s iepsnė VLEe. Ki i neaiškias da ybos noms de plan es e de champignons dans l'ac uelle a oseną non incluuk i: lo . Co emium kaine, plg. gàlwie is P 51; lo . G a iola gauk as, plg. jāuk as P 222; lo . G a iola o icinális ais inė ai iny ė (P), sin. gauk as (I ) LBŽ 160; ai iny ė VLEe; lo . Lepidium ložukas, plg. żażùkas, skāminas P 177; pipi nė (P), sin. lažukas (I , S ), ložukas (I , Mln) LBŽ 195; pipi nė BVŽ 175; lo . Majan hemum miejugas, plg. pādziaugsmis P 131; lo . Maján hemum bi ó lium medu ė, sin. miejūgas (I ) LBŽ 210; lo . Maián hemum medu ė BVŽ 188; lo . Ma chan ia apižele, plg. ìwai is P 99; lo . Ma chan ia polymó pha pa p as oji ma šancija LBŽ 213; ma san ija BVŽ 190; lo . Mo chella gma e, plg. b ìdiēlus P 65; b iedžiukas, sin. gma ė (I ) LBŽ 225; lo . Mo chella esculen a consommomasis b iedžiukas LGA 490; lo . Osmunda klas o as, plg. oglēnis P 115; lo . Osmúnda egális ka ališka sis kles ė as (I ), sin. klas o as (Mln) LBŽ 242; osmunda BVŽ 214; lo . Peucedanum g inu as, plg. ka ējnis P 194; salia as (P) LBŽ2; 25 salia as BVŽ 222; lo . Sagi a ia ily e, lo . Sagi á ia sagi i ólia papliauška, sin. ily ė (I ) LBŽ 306; lo . Sagi a ia papliauška BVŽ 262; lo . Splachnum p as us, plg. pumpù iēźis P 105; lo . Spláchnum ampulláceum mėšlius papu žandis LBŽ 332; mėšlius BVŽ 285; lo . S u hiop e ys spa menas, plg. ugniè is, ugnies papa is P 115; lo . S u hióp e is ge mánica ž . Onocléa S u hióp e is LBŽ 336; jonpapa is, sin. spa menas papa uolis (I , Mln) LBŽ 238; lo . Tage es k onis, plg. maśziēs as P 257; se en is LBŽ 340; se en is BVŽ 291; 223Te minologie | 2020 | 27 lo . Teesdalia – in us, plg. sī ps as P 178; lo . Teesdália nudicáulis – smil yni nė pašuolė (P), sin. jodalis (I , S ), in us (I , Mln) LBŽ 342–343; pašuolė BVŽ 292; lo . T apa aga as, plg. àga as P 199; lo . T ápa ná ans aga as (I , B), sin. aga ūnas (I , S ) LBŽ 350; aga as BVŽ 299. P ie neaiškių genčių a dų menė inas enco e un nom de gen ies, ca ne pu dé e mine , quel plan e ou champignon nommé ce nom: lo . Machaloca pus liemuone. Palyginan Žolyno noms a ec des mêmes noms de plan es, donnés P igim ūmenėje, on peu ema que que seulemen deux noms coïnciden aga as e liesmuo. Te minologise des plan es e des champignons noms génciaux L'un des L. I inskio des sciences na u elles nomenkla ū inių nommemen s de c éa ion moyens é ai šnekamosios langues mo s de e minologiza imas (plačiau oi Aukso iū ė 2000: 7568). Pa mi les e minologisés plan es e champignons noms p incipalemen men ionė ini dū inia. 11 sudu ines plan es e champignons noms de L. I inskis a p is du schnekamosios langue: lo . Dac ylis šunažole, plg. piewēnis P 125; šunažolė (I , Mln), sin. pamienis (I , S ) LBŽ 115; šunažolė VLEe; šunžolė s . (1) DŽ, OGLII26, NdŽ, KŽ, LTEXI14, šùnažolė (1) BŽ136, M , R , EncVI281, LBŽ bo . a pinių šeimos žolė, inkan i au ou age (Dac ylis): Pap as oji šunažolė (D. glome a a) LFII233. Ši ą žolę šùnažole appelle Kp LKŽe; šunažolė BVŽ 107; lo . Filipendula ingio ykš e; ingio ykš ė LBŽ 143; ingió ykš ė s . (1) DŽ1, D skŽ, ingio ýkš ė (1) DŽ, NdŽ; EncVIII190 1. D skŽ bo . e škė inių amille pâ ų plan e (Filipendula): Vinkšnalapė ingio ykš ė (F. ulma ia) M . Pelkinė ingio ykš ė (F. ulma ia) LBŽ. Pie inė ingio ykš ė (F. hexope ala) LBŽ. Plikalapė ingio ykš ė (F. denuda a) š. Vingio ýkš ės k epia, pleine pakalnė S n. Li uanie c oî pie inė ingio ykš ė e pelkinė ingio ykš ė LTEXII282 LKŽe; ingio ykš ė BVŽ 132; lo . F aga ia žiemuoge, plg. żēmuogé P 203; žemuogė LBŽ 145; žmuogė s . (1) KBII98, K, Jn, K. Būg(K ), Š, NdŽ, KŽ, žémuogė (1) Š, DŽ, NdŽ, T , E ž, Dkš, Smln, Aln, žemuog (3b) B s, Vkš 1. SD1138, SD287, R, R123, MŽ, MŽ161, Su , Kos137, P, F, N, M, Mi II138, L, LL176, ŠT54 bo . e škė inių šeimos sau age e cul u el he bie , edogas audan is sul onas u (F aga ia) LKŽe; žemuogė; b aškė BVŽ 133; le p emie sande dū inien éc i bibole ie es p obablemen une e eu de ko ek ū os, ca de elles o mes du nom de ce e plan e ne ou e pas; lo . Fuma ia ž i ble u e, plg. źwi błā u é P 175; ž i blia ū ė (I , Mln, Rk) LBŽ 147; ž blia ū ė s . (1) DŽ, NdŽ, ž i bli ū ė (1) NdŽ, KŽ, S ; M , ou ougeonais žiedais (Fuma ia): Vais inė ž i blia ū ė (F. o icinalis) LFIII476 224 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms LBŽ, EncVIII703, LEV427, B s bo . da žų pik žolė pilkai žaliais lapais, aus ais LKŽe; ž i blia ū ė BVŽ 135; lo . Gnaphalium ka pede, plg. kā piedé P 255; ka pėdė (I ) LBŽ 158; k pėdė s . (1) bo . 1. N, K, P, M , DŽ, EncIX198, Yl, Skd g aižažiedžių gen ies auga las (Gnaphalium): K pėdės gel onai žydi, depuis gel os gydo J. K pėdės ganyklo[je] kuone su chaque kups o plan e Žgč. Ka pėdė ik oji (G. dioecum) F. Gels oji ka pėdė (G. lu eo-album) LKŽe; pūkelis BVŽ145; lo . Me ulius lapelaižis, plg. gajdkojis, łapièlājźis P 66; obag ybis, sin. lapė laižis (I ) LBŽ 220; laplaižis sm. (1) bo . 1. Kos86, J, Š s, V , T el g y bas, gaidukas, udukė, o e ai ė (Can ha ellus ciba ius): Še quel laplaižis, comme lepšis Lk . Laplaižiai g andi a busoms K . Vienens laplaižių p isi inkęs, aucun un ba a yko Tl. 2. NdŽ, LBŽ obag ybis (Me ulius): Lapėlaižis aša očius (M. lac ymans) M LKŽe; lo . Na dus b iedgau e, plg. b ìdgāu is P 127; lo . Ná dus s ic a b iedgau ė (I ) LBŽ 231; b iedgau ė BVŽ 202; b edgau ė s . (1), b iedgaũ ė (2) z . b iedgau is: b edgau ę pjau i eik, kai asa Šll. B iedgaũ ė elle he be neukiusi, menkai èdama, g andi sèchesis kęsais Š LKŽe; b iedgau ė BVŽ 203; lo . Phalus kiaulg ybis, plg. kaułāg ibis P 62; lo . Phállus impúdicus oi I hý phallus impúdicus LBŽ 254, poniabudė (S), sin. kiaulg ybis (I , Mln) LBŽ 181; lo . Phallus impudicus pap as oji poniabudė LGA 470; kiaũlg ybis sm. (1) NdŽ bo . 1. LBŽ, M poniabudė (I hyphallus impudicus) LKŽe; d pou le jeune champignon de la lumiè e des couleu s pou aien ainsi ê e mo i és e paniabudės (Phallus impudicus) les noms kiaulbudė <...>, kiaulg ybis (Lubienė 2015: 141); lo . Sedum d ugežole, plg. d ūžmas P 187; šilokas (Pe , d ), sin. d ugenis (I ), d ugiažolė (I ), iebunis (I ) LBŽ 318; d ùgiažolė s . (1), deuxièmežolė (1) bo . 1. M , Ak, I šilokas (Sedum): D ùgiažolės mažukės, gel onos, aug an di onų Al . Shieme pakupy peu é ai secondžolių Kp LKŽe; BVŽ šilokas 272; lo . Suillus šilba a ykis; lo . Suillus cas áneus oi Bolé us cas anéus LBŽ 337, smil yninis ba a ykas, sin. šilba a ykis (Mln) LBŽ 51; šlba a ykis sm. (1) J, DŽ, B s, Yl, Rdn, K š, S l, Šll, S d, G nk, K s, Sk b, Ppl, B ž, šilba a ykis (1) Lk , Bsg, šilba a ỹkis (2) KŽ; Kos152, L bo . 4. LBŽ, NdŽ, KŽ sabil yninis ba a yk (Gy opo us cas aneus) LKŽe; lo . Gy opo us cas aneus smil yninis šašė kiaulpienė [Mln], sin. kiaulpienė (I , R, S, V) LBŽ 342; kiaulpienė BVŽ 292; kiaũlpienė s . (1) NdŽ, K , Lkž, Pn, G g, Lk , Š s, kiaulpinė (2) BŽ314; M bo . g aižažiedžių amille plan e (Ta axacum): Pik šašė kiaulpienė (T. o icinale) LBŽ. Majoji kiaulpienė (T. le iga um) P. Sna LKŽe; kiaulpienė BVŽ 292. šilba a ykis LGA 47; lo . Ta axacum – kiaulpiene, plg. jòs uwis P 257; lo . Ta áxacum o icinále – pik  LKŽe duomenimis, p ie L. I inskio e minologizuo ų genčių a dų gal- bū galima p iski i i šiuos a dus: 225Te minologie | 2020 | 27 lo . Aga icus plempė, plg. plàuskis P 67; plepė s . (2) K, plémpė (1) BŽ104 1. R, K, LBŽ bo . el lakš abudžių amille champybas (Collybia): Plepių, udmėsių, s o kočių bei ba a ykų ses lui si beaucoup p isi o ė K.Donel. Tokių dailių pa sinešiau plepių K č LKŽe; lo . Aga icus a ensis di inis pie ag ybis LGA 212; lo . Ca lina sausažiedis, plg. sàusūnis P 254; sausažiedis (I , Mln) LBŽ 73; sausažiedis 1. sausas žiedas: Kas ki a ikiai, ži nikai, į ai iažiedžiai ijoklių a peliai e ūks ančiai ki okių žiedų i sausažiedžių Vaižg. 2. DŽ bo . g aižažie plan e de la amille džių, don žiedo sk ais ė is sausų lapelių (Ca lina): Pa as asis sausažiedis (C. ulga is) LBŽ LKŽe; ka lina BVŽ 71; lo . Myoso is miegažole, plg. miniè inis P 232; nemi šėlė (I ), sin. miegažolė (P, I , Pn), minė enė (I ) LBŽ 227; miegažolė 1. LBŽ noodoji d ignė (Hyoscyamus nige ). 2. M , LBŽ, NdŽ nemi šėlė, neužmi š uolė (Myoso is) LKŽe; než mi š uolė BVŽ 200; lo . Cal ha pu ena, plg. pu ēné P 161; lo . Cál ha palús is pu iena lukš a [Mln], sin. pu ena (Bz, Mln), pu enė (Alk, S ), LBŽ 63; pu ena s . (BzF160, M , LBŽ) LKŽe; pu iena BVŽ 62; lo . Ulmus guoba, plg. wìnkszna P 147; gúoba s . (1) B , Dkš, Pj , Plk, Vl, J b, Gl, Ūd, Vs, Ds, guobà (2) J, J. Jabl, (4) DŽ, S 1. bo . inkšna, ski ps as (Ulmus): Gúoba pa ėsį ai Dkš. Gúobos žie ė duonai kep i J. Depuis gúobos ka nas plėšia J. Gúoba neauga dans didį medį Klp. Gúobos ka nos nes ip ios B ž. Guobos bois ès di žingas Rg . Qui y es debou de an gúoba? J b. Pa si ežiau deux gúobas du bois Žsl. Tou e pakèle gúobom assainie Vl. Pilnos pak iū ės guob p iaugę S LKŽe. Ce ains noms de plan es des gences L. I inskis pou ai p end e non seulemen de ce momen šnekamosios langue pou ai les ou e dans des ieux dic ionnai es. Quels dic ionnai es L. I inskis u ilisai , possible de décou i de son 1868 m. usų kalba éc i le e à Vasilij Kulin. Laiške L. I inskis éc i su les Li uiniens žemaičių dic ionnai e compila ion: <...> je ai déjà long emps dé e miné à accompli ce milžinišká a ail, mais il lui au enco e complé e nonza emps, il au choisi des mo s pa mi déjà imp udin s e p ésen s dans des manusc i s des dic ionnai es, su eux je iens de ece oi des connaissances: 1. Milkaus, 2. Neselmano, 3. Haako, 4. Si ydo, 5. Le mo es manusc i à Rygo, 6. Le même Kazanėje, 7. kun. Juškos, 8. kun. Miežinio. Du p emie jo je ai déjà so i les mo s. A end un nécessai e a ail de au es, auksčiau menė ųis d'éc i e moi inconnus mo sz e de se me e en con ac a ec leu s au eu s2 (I inskis 1995: 483). 4. K. Si ydo polkųlo ynųlie u ių langues du dic ionnai e. 5-ième numé o aisemblablemen ma qué M. 2 L. I inskio laiške minimi šie žodynai: 1. Ch. G. Milkaus lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių kalbų žo- dynas, 2. G. H. F. Nesselmano lie u ių kalbos žodynas, 3. T. V. Haacko lie u ių– okiečių kalbų žodynas, Miežinio du dic ionnai e des langues Li uiniensla ianslenkų uses, 6-ième A. Ugianskio du dic ionnai e des langues Li uiniens, e 7-ième A. Juškos du dic ionnai e Słownik polskoli ewski (18531854) (I inskis 1995: 568). 226 Albina Aukso iū ė Lau yno I inskio noms de plan es e de champignons Po ilo Ma ulionio Žolyne: Lau yno Roko I inskio 210-osioms gimimo me inėms L. I inskio e minologiséi is des plan es e des champignons genciaux nomdais laiki ini e ces, enco e de indoeu opéen ou bal es p okalbių a ėję nomdas: lo . Dygi a ia so a; só a s . (1) K, K. Būg, R , DŽ, NdŽ, P L, so à (3) K. Būg (K ), (4) NdŽ, so os pl. SD73,290, R, MŽ, D. Pošk, Kos53 bo . 2. pi š uo ė (Digi a ia): Laukinė só a (So os laukinės P) (D. sanguinalis) BŽ492; M . So a pi š uo ė (D. ischaemum) LBŽ. Raudonoji so a (D. sanguinalis) LBŽ LKŽe; so a EŽDB; lo . Linum linas, plg. lìnas P 167; lnas sm. pp . pl. (4) SD131, K bo . ib eux e oléiginis plan e (Linum): Linai cul i és en Li uanie depuis les ieux emps sp. Ilgūnėliai linai e s iukūnėliai G ž. Miško bū ė[je] linų nesėk T š. Linai comme ū a c alia o š. Kap gi ia linai (dideli, g ažūs) Z . Nos linai de pe i s son é adés, mais didžių nepa ijo ( idu iniški) MŽ. Es -ce que je n'ai di a ie, me gelée: neik pa linų laukelį JD179 <...> LKŽe; linas, linai Sabaliauskas 1990: 41; lo . Pinus pušis, plg. pùśzis, kwājé P 143; pušs s . (4) 1. KlG62, SD346, MŽ120, B, P, Su , N, K, Sln , Šln, Jnš bo . oujou s e niuojan a b e a ec ilgais Kalninė pušis (P. mon ana) P.Sna . Pap a oji pušis (P. sil es is) P.Sna . P askaldyk de ų de pušis JI315 <...> LKŽe; pušis Sabaliauskas 1990: 4243; spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus); o medžio kamienas: Ked inė pušis (P. cemb a) M . Miškinė pušis (P. sil es is) M . Juodoji pušis (P. nig a) LBŽ. lo . Rubus a ie e, plg. awiè é P 203; a i ė s . a ie (3b) Dsn, Nj k ū minis plan e a ec des douces aises (Rubus (2), son uoga: A i ės pousse gi ies e des sodues ou da žues Dkš. A ie lė zaliam sode žydėjo (d.) Ds. K ūmas a iečių SD141. Ge uoginė a ie ė (R. occiden alis) š. K ūminė a ie ė (R. uc icosus) LBŽ <...> LKŽe; a ie ė Sabaliauskas 1990: 154. Palyginus e minologizuo us noms a ec P igim ūmenėje p ésen s de ceux panu odien a ec L. I inskio é é ence. La plus g ande pa ie des skolinių L. I inskis pou ai p end e de ce momen -là šnekamosios langue ou ou e dans les ieux éc i s. Ras i čių genčių a dais ma y i, kad šiek iek daugiau nei pusė jų su ampa. Šiame posky yje eikė ų ap a i i skolin us genčių a dus, ku ie Žolyne 9 els noms: lo . Allium blodus as, plg. błodūs as, bładūs as, czesnākas P 132; česnakas (P), sin. blodus as (I ) LBŽ 15; blodus as (l. plodzis ) sm. Mi I223 česnakas: P odėdamas anas (ki mėles) éduque , boink ožkos pieną a ec blodus ais (česnakais) IM1851,45 LKŽe; česnakas VLEe; lo . Cen au ea osilka, plg. g asēné P 254; bajo ė (P, K ), sin. šim e ūnis (I , S ) LBŽ 77; × osilkà (b us. acilok, l. wosiłka) s . (2) NdŽ, F nW, (4) K, KI705, R , F nW, NdŽ, KŽ, oslka (1) LzŽ, G až, õsilka (1) JT24, osylkà (2) Plšk; Lex55, SD183, SD154, Q305, R229, BS154, MŽ, MŽ306, P, N, M,