Terminology as the Basis for Building Engineering Feature-based Models

186 Rica do Ei o B un Te minologija kaip pas a o pag indas Enginee ing Fea u e-based Models doi.o g/10.35321/ e m27-08 Te minologija - pas a o pag indas Enginee ing Fea u e-based Models RicaRdo Ei o BRun Ka olo III Mad ido uni e si e as Abs akcija Sa eli ų eksploa acijai eikia kombinuo i į ai ių į ankių, ski ų inžine inei eiklai em i i aldy i e d ėlai į. Šią komunikaciją aldo s ebėjimo i kon olės sis ema (MCS), ku i gauna eleme ijos duomenis iš kosmoso lai o i išleidžia nuo olinius įsakymus, kad palydo as išlaiky ų sa o padė į i sk ydžio kelią. Šios sudė ingos sis emos y a suku os kaip a i os pla o mos, ku ias galima išplės i i p i aiky i, kad bū ų galima pa enkin i konk ečios misijos eikala imus i ikslus. Pap as ai galima eig i, kad šios p og aminės į angos p og amos y a ge os kandida ės s uk ū izuo u, planuo u būdu įgy endin i kin amumo mechanizmus i kad jų unkcionalumas y a ge as kandida as analizuo i unkcijoms pag įs o modelia imo me odų aikymo įgy endinamumą. Šiame s aipsnyje apibūdinama e minologijos analizės naudojimas siekian suku i unkcijų modelį, padedančią analizuo i šio ipo p og aminės į angos sis emas. Pag indiniai žodžiai: Techninė e minologija, Į ai iomis sa ybėmis pag įs i modeliai, O lai ių i kosmoso inžine ija, Te minologijos eks akcija ANOTACIJA Palydo ų ope acijoms eikalingi į ai ūs į ankiai, ski i už ik in i sklandų inžine inį da bą i aldy i e d ėlai į. Šį yšį aldo S ebėjimo i kon olės sis ema (SKS), ku i gauna eleme inius duomenis iš e d ėlai io i duoda elekomandas, kad palaiky ų palydo o padė į i sk iejimo ajek o iją. Šios sudė ingos sis emos y a suku os kaip a i os pla o mos, ku ias galima išplės i i p i aiky i pagal konk ečių misijos eikala imus i ikslus. Galime eig i, kad pap as ai šios aikomosios p og amos gali bū i naudojamos no in s uk ū uo ai i planuo ai įdieg i a ian iškumo mechanizmus, o jų unkcionalumas leidžia analizuo i požymių modelia imo me odikų p i aikymo galimybes. Šiame s aipsnyje ap ašomas e minologinės analizės panaudojimas požymių modeliui, palaikančiam eikala imų analizę šio ipo p og aminėms sis emoms, suku i. ESMINIAI ŽODŽIAI: echninė e minologija, požymių modeliai, a iacijos inžine ija, e minų a pažinimas 187Te minologija | 2020 | 27 1. INTROduCTION NASA žodynas apib ėžia palydo us kaip: "lais ai sk aidančią objek ą, ku is sk ieja aplink Žemę, ki ą plane ą a Saulę". Palydo ai y a e d ėlai ių ipas, ku is keliauja egulia ia, aiškiai apib ėž a o bi a aplink ki o dangaus kūno g a i acijos cen ą (Ga ne 1996: 4). Nuo o laiko, kai 1957 m. spalio 4 d. bu o paleis i pi mieji di b iniai palydo ai - "Spu nik-1" i 1958 m. sausio 31 d. - "Explo e -1", bu o paleis a daugybė palydo inių misijų, ski ų ski ingiems ikslams: as onomijos y imams, yšių i na igacijos paslaugų eikimui, Žemės s ebėjimui, ž algybai i mokslinėms misijoms. Sa eli ai y a sudė ingos kosmoso sis emos, suda y os iš an žeminių i kosmoso elemen ų: kosminį lai ą u i aldy i Žemės aldymo elemen as i išlaiky i yšį su juo. Šiandien mokslo pažanga i naudo ojams eikiamos paslaugos p iklauso nuo palydo ų i palydo ų ž aigždynų. Ta p a i inkamų pa yzdžių y a "Hubble" kosminis eleskopas (HST), na igacijos sis emos, okios kaip GPS (globalinė padė ies nus a ymo sis ema), GLONASS i Eu opos "Galileo", UARS (aukš u inės a mos e os y imų palydo as) a ba GOES (geos aciona inis eiklos aplinkos palydo as). Bend as palydo ų, paleis ų nuo 1957 m., pagal JAV SSN2 ka alogą, y a be eik 18200; "uNOOSA" 2017 m. kosmose paleis ų objek ų indeksas p aneša apie 4635 palydo us, šiuo me u sk iejančius aplink plane ą, o p aėjusiais me ais ai bu o 357 palydo ų (8,95%) padidėjimas. Šio s aipsnio ikslas - pa ody i, kad eikia aiky i e minologijos aldymą i eks akciją, kad bū ų galima suku i modelius, pag įs us unkcijomis, siekian o ganizuo i są okas, apibūdinančias palydo inio s ebėjimo i kon olės p og aminės į angos p og amas. Sa eli ai klasi ikuojami pagal paski į i o bi os ipą. Tikslas eiškia paslaugas, ku ias palydo as u i eik i. Kalban apie o bi ą, ski iama žema Žemės o bi a (LEO), idu inė Žemės o bi a (MEO) i geos aciona i o bi a (GEO). Žemu inės o bi os palydo ai, naudojami mokslui i Žemės s ebėjimui, eina elipsinę o bi ą; Kadangi jų ma omumas iš an žeminių s očių y a ibo as, duomenys saugomi lai e i siunčiami į žemę 1 Ž . h ps: www.g c.nasa.go /www.k-12/TRC-0lae s/lae s_s.h ml #sa elli e [įeina 2020-081]. 2 JAV kosmoso s ebėjimo inklas y a a sakingas už di b inių objek ų, sk iejančių aplink Žemę, ap ikimą, sekimą, ka alogiza imą i iden i ika imą. Ka alogą galima as i ad esu: h ps: www.space- ack.o g/#/ss [įei a 2020-08-01]. 3 Jung inių Tau ų Kosminės e d ės eikalų biu as. Ž . h ps://www.pixaly ics.com/sa s-o bi ing-ea h-201 188 Rica do Ei o B un Te minologija kaip pas a o pag indas Enginee ing Fea u e-based Models s o is, kai o lai is ampa ma omas. GEO palydo ai naudojami elekomunikacijoms i me eo ologiniams ikslams; elekomunikacijų palydo ai gauna adijo dažnių (RF) signalus iš Žemės, sus ip ina juos, pakeičia jų dažnį i pe duoda juos a gal į Žemę. Jie sk ieja 36000 km i š ek a o o ( a pačioje plokš umoje) i jų sukimas y a sinch onus su Žemės sukimu, isą laiką likdami i š o pa ies ek a o o aško). Panašiai kaip i palydo ams, giliojo kosmoso mokslinėms misijoms aip pa eikia panašaus s ebėjimo i kon olės, ski os nuo oliniam aldymui i eleme ijos p iėmimui. Sa eli ų misijoms eikia specialių da buo ojų, ku ie ealaus laiko i nuola s ebė ų palydo o būklę i padė į. Misijos aldymas y a užduočių, ku ias po paleidimo ykdo ope acijos inžinie iai naudojan p og aminės į angos p og amas, inkinys i apima duomenų mainus a p žemės i kosmoso segmen ų, ski us s ebė i i kon oliuo i palydo o lai o posis emų būklę. Mokslinėse misijose aip pa bū ina gau i in o maciją iš palydo inio naudingo k o inio i misijos aldymo me u a liekamas eleme ijos, nuo olinio aldymo i sekimo p iėmimas i analizė. Teleme ija y a duomenys, pe duodami iš palydo o į Žemę, in o muojan ys apie palydo o i jo posis emų būklę i sąlygas. Telekomandos y a įsakymai, pe duodami iš deli e i o he end-use s (scien i ic communi y). Typical unc ions ex- žemės į e d ėlai į, kad jis bū ų kon igū uo as i aldomas. (uhlig, Sellmaie i Schmidhube 2015: 232). S ebėjimo i s o ies išlaikymas, aip pa žinomas kaip diapazonas, susideda iš sk ydžio kelio i padė ies s ebėjimo i nus a ymo naudojan adijo adijo dažnių me odus i signalus. P og aminės į angos inžine ijos požiū iu palydo inis aldymas eikalauja ski ingų p og amų i į ankių sk ydžio dinamikai, misijos plana imui, eleme ijai i nuo oliniam aldymui, inklo aldymui i ma š u a imui, aip pa sąsajoms a p jų. Šis sudė ingumas paska ino kosmoso agen ū as pa eik i ski ingus sp endimus. Vienas s a biausių MCS p og aminės į angos kū imo e apų bu o ESA an žeminių sis emų inžine ijos depa amen o sp endimas suku i i licencijuo i Eu opos p amonei p og aminės į angos aikomųjų p og amų inkinį, pla inamą pa adinimu MICONYS® 4 GEO palydo ai y a pla inami ibo oje e d ės zonoje. Ta p au inė elekomunikacijų sąjunga (ITU) ski ia o bi os slo us, kad bū ų iš eng a susidū imų, izikos, susijusios su kosmoso šiukšlėmis, ku i šiandien sulaukia didesnio dėmesio. 189Te minologija | 2020 | 27 (Mission Con ol Sys em) (misijos aldymo sis ema). MICONYS i jo SCOS-2000® komponen as ik iausiai y a ge iausiai žinomi šios ESA poli ikos, ski os p og aminės į angos plė ai i ino acijoms bei echnologijų pe da imui, pa yzdžiai (Kau ele , Jones and Ka l 2001). SCOS-2000 palaiko nuo olinį komandą, eleme ijos p iėmimą, odymą i a chy a imą. SCOS-2000 bu o ESA įgy os pa i ies, gau os ku ian i eksploa uojan anks esnes panašias sis emas: MSSS, SCOS-1 i SCOS-2. Šiandien ESA ku ia naują MCS sis emą, ku ios ikslas - a ei yje pakeis i SCOS-2000. Jos pa adinimas - "Eu opean G ound Sys ems […] Common Co e" (EGS-CC). Panašiai kaip i SCOS, p ojek o ikslas - suku i bend ą in as uk ū ą, ku i palaiky ų kosminės misijos s ebėjimą i aldymą p ieš i po paleidimo e apų, naudojan šiuolaikines echnologijas i į paslaugas o ien uo as a chi ek ū as (Pecchioli e al. 2012). EGS-CC plė a p iklauso ne ik ESA, be i Eu opos nacionalinėms kosminėms agen ū oms (CNES, Jung inės Ka alys ės kosminė agen ū a i DLR) bei p amonės bend o ėms (AIRBUS De ence and Space, Thales Alenia Space i OHB Sys ems). Be ESA p ojek ų y a i ki ų inicia y ų, ski ų suku i bend ą MCS p og aminės į angos sis emą. NASA užbaigė panašius p ojek us, ku ių dauguma bu o suku i įmonėje. "Godda d Space Fligh Cen e sukū ė d i sis emas - ""ITOS"" i ""ASIST"" - misijoms, okioms kaip ""WMAP"" (Wilkinson Mic owa e Aniso opy P obe), "IMAGE" (Image o Magne opause o-Au o a Global Explo a ion), "Ea h Obse ing ST-1" (Ea h Obse ing ST-5), "SdO" (Sola Dynamics Obse a o y) a ba "Luna Reconnaissance O bi e " (LRO) aldy i (P a e al. 2007). " Visais šiais a ejais mes susidu iame su sudė inga sis ema, ku i u i įgy endin i ski ingas unkcijas, ku ios gali bū i ak y uojamos a ba ne, p iklausomai nuo palydo o i misijos sa ybių. Dėl o šios p og aminės į angos in ensy ios sis emos y a ge os kandida ės, ku ias galima ku i naudojan p oduk ų linijas i unkcijų pag indu suku us modelia imo me odus, ku ie emiasi aiškiu i ge ai o ganizuo u są okų o ganiza imu, kad bū ų galima sup as i domeno i sis emos eikalingus pajėgumus. Funkcijų modelia imas y a ienas iš me odų, aikomų p og aminės į angos p oduk ų linijos inžine ijoje, daugka inio naudojimo p og aminės į angos p og amų kū imo disciplinoje, ku i apo populia i de yniasdešim ojo dešim mečio pabaigoje. SPLE ke ina gamin i paka o inai naudojamus komponen us i a e ak us, ku iuos ėliau galima sujung i, kad bū ų galima Rica do Ei o B un Te minologija kaip pas a o pag indas Enginee ing Fea u e-based Models gamin i p oduk us, a i inkančius konk ečio klien o i kon eks o po eikius. SPLE pa i is y a plačiai dokumen uo a p o esinėje i akademinėje li e a ū oje. Capilla (2013) į aukė kele ą a ejų y imų, ku iuose SPLE bu o sėkmingai p i aiky as: "Boeing" ope acinės, misijos k i inės sk ydžio p og amos a ionikai i kokpi o unkcijoms, "Bosch" a iklio aldymo p og aminė į anga benzininėms sis emoms, "Hewle Packa d" spausdin u o p og aminė į anga, "Toshiba" ene gijos gamybos i pe da imo į anga bei "Gene al Mo o s" a iklių aldymo p og aminė į anga. Pagal Apel e al. (2013: 9) p og aminės į angos p oduk ų linijų (SPL) p i alumai apima p og aminės į angos p oduk ų p i aikymą konk ečiams klien ų po eikiams, sumažin as sąnaudas, nes paka o inai naudojamų u o inkinys gali bū i kombinuojamas į ai iais būdais, kad bū ų suku i nauji p oduk ai, ge esnė kokybė i laikas į inką. SPL kū imo me u s a bios są okos y a sa ybės i sa ybėmis pag įs as modelia imas. ISO IEC 2465: 2010 Sis emos i p og aminės į angos inžine ijos žodynas, siūlo bend ą unkcijų apib ėžimą, paim ą iš IEEE S d 829: 2008 IEEE s anda o p og aminės į angos i sis emos bandymų dokumen ai: Pas aba: apima iek unkcinius, iek ne unkcinius a ibu us, okius kaip eikimas i paka o inis naudojimas. Kang i Lee (2013, 28) apib ėžia sa ybes kaip "abs akčias są okas, eiksmingai palaikančias komunikaciją a p į ai ių p oduk ų linijos suin e esuo ųjų šalių, odėl žmonėms y a na ū alu i in ui y iai iš eikš i p oduk ų linijų bend umą i kin amumą pagal sa ybes". P oduk o idėjų i kū imo p ocese unkcijos u i ski ingus ikslus. Jie y a p iemonė, ski a p aneš i apie p oduk o sa ybes i padė i nus a y i eikala imus; jie aip pa y a koncepcijos, ku ios lemia p ojek a imo i įgy endinimo sp endimus. P oduk ų linijos kū imas apima du papildomus gy enimo ciklus: […] domeno inžine ija i •[…] Taikymo inžine ija. IEEE 1517-2010 s anda as apib ėžia domeno inžine iją kaip: "Gy enimo ciklas, ku į suda o p oduk ų linijos bend umą i kin amumą apib ėžiančių i aldančių p ocesų inkinys. domeno inžine ija analizuoja p oduk o linijos domeną i ku ia paka o inai naudojamų a e ak ų inkinį. Šie a e ak ai apima p og aminės į angos eikala imus, p ojek a imo elemen us, bandymų a ejus i 191Te minologija | 2020 | 27 ipo eikala imų inžine ija isai p oduk ų linijai, p ocedu es, use documen a ion, e c. domain analysis can be seen as a įskai an numa omo kin amumo nus a ymą. Pag indinis a e ak as gene uoja p oduk us linijoje. by domain analysis is he ea u e model ha will speci y and desc ibe he Funkcijų modelia imas y a diag amų kū imo me odas, ku is bu o į es as de yniasdešim ajame dešim me yje naudojan FOdA (Fea u e-O ien ed Domain Analysis) me odiką. FOdA su eikė p imi y us, ski us s uk ū iniams san ykiams (kompozicijai, apibend inimui i specializacijai), pasi inkimui, al e na y umui i a pusa io p iklausomybei aizduo i. Vėliau jį pe žiū ėjo ski ingi au o iai (Kang and Lee 2013: 30[…]31). Funkcijų diag amos y a unkcijų modelių izualinis aizdas, ku iame unkcijos y a aizduojamos kaip dėžu ės hie a chiniame medyje. Kiek ienas mazgas u i p idė ą e ike ę su unkcijos pa adinimu. Hie a chinis b uožų išdės ymas suku ia ė ų i aikų san ykius. Jei pasi enkama duk e inė unkcija, aip pa u i bū i pasi enkama i jos ė inė unkcija. diag amos gali a ski i p i alomas i nep i alomas sa ybes i nus a y i galiojančius sa ybių de inius. Konk ečiai kalban , b uožų diag amos gali a s o au i: • Abs akčios sa ybės, ku ios naudojamos o ganizuo i sa ybes medyje, be nė a susijusios su įgy endinimo a e ak ais. Jie aizduojami pilkomis dėžu ėmis. • Konk ečios sa ybės, ku ios a i inka įgy endinimo a e ak us i y a aizduojamos bal omis dėžu ėmis. • […] P i alomos sa ybės, ku ių dėžu ės i šu inėje k aš u inėje dalyje y a užpildy a kulka. • […] Pasi ink os unkcijos, ku ių dėžu ės i šu inėje k aš o dalyje y a nepildy a kulka. • […] Reikia pasi ink i ik ieną iš am ik o ė o aiko b uožų (išski inį OR, XOR a ba ieną iš daugelio). Jis aizduojamas uščiu lanku an pag indinės unkcijos langelio apa inėje ibose. • […] Galimybė pasi ink i daugiau nei ieną konk ečio ė o aiko b uožą (OR a ba kai ku ie iš daugelio). Jis aizduojamas užpildy u lanku an pag indinės unkcijos dėžu ės apa inėje ibose. • unkcijų p iklausomybės, aizduojamos s ėlėmis su eks inėmis ano acijomis. Rica do Ei o B un Te minologija kaip pas a o pag indas Enginee ing Fea u e-based Models Žemiau pa eik oje diag amoje pa ody a ipiška unkcijų diag ama su pi miau ap ašy omis kon encijomis: 1 pa eikslas. Funkcijų diag amų pa yzdys (Šal inis: Ga gan ini 2015) Funkcijų modelis u ė ų apim i papildomą in o maciją p ie diag amos. Apel i ki i (2013: 27) nu odo galimybę p idė i šiuos duomenis: • […] […] Funkcijos i a i inkamų eikala imų ap ašymas. •Susijimas su ki ais b uožais, ypač hie a chija, a ka i suski s ymas į g upes. • Išo inės p iklausomybės, p z., eikalaujami apa a ū os iš ekliai. • […] suin e esuo osios šalys. • Apskaičiuo a a išma uo a unkcijos įgy endinimo kaina. • […] I . . Funkcinių b uožų modelio, ku is aizduo ų palydo inio aldymo p og aminės į angos unkcines sa ybes, kū imas u i p asidė i nuo aiškios są okų, ku ios suda o šią s i į, sup a imo i modelia imo. Šiuo ikslu eikla, susijusi su e minologija i e minog a ija, e minų, są okų i jų san ykių iden i ika imas, su eikia pag indą ikslinio modelio kū imui. 193Te minologija | 2020 | 27 3. Da bo me odika Siūlomas unkcijų modelis bu o užbaig as aikan šiuos žingsnius: • Šioje s i yje paskelb os p o esinės i akademinės li e a ū os nus a ymas i apž alga. Tai apima in o macijos apie app oachą, ku į laikosi a iacijos i kosmoso p ojek ai, ku iuos ado auja okie subjek ai kaip ESA (Eu opos kosmoso agen ū a) a ba NASA (Nacionalinė ae onau ikos i kosmoso adminis acija). […] analizuo os li e a ū os pag indu pa eng as žodynas, aikan e minologijos aldymo me odus, kad bū ų už egis uo a in o macija apie e minus, jų a pusa io yšius, dokumen uose nu ody as apib ėž is i e minų naudojimo kon eks ą. • Funkcijų pag indu suku as modelis, ku is aizduoja unkcijas, ku ias siūlo palydo inės s ebėsenos i aldymo p og aminės į angos p og amos, emdamasis žodynas. Te minų nus a ymui naudojami į es ies duomenys bu o echniniai dokumen ai, apibūdinan ys pasi ink ą p oduk ą: naudojimo ado ėliai, bal osios knygos i mokymo medžiagos. Funkcijų modelis y a hie a chinis unkcijų medis, pažymė as kaip p i alomas a ba nep i alomas, su p iklausomybėmis a p jų. he case o he so wa e applica ion unde analysis, besides he iden i ica- Dėl nep i alomų i p i alomų unkcijų bu o nus a y i papildomi p oduk ų linijos kin amumo eikala imai. Visų pi ma, kai ku ioms analizuojamos p og aminės į angos palaiky oms unkcijoms eikia pe ašy i a ba p i aiky i esamą kodą. Šių kin amumo a ejų nus a ymas bu o a lik as emian ekspe us, ku ie ykdo sa o eiklą ku ian i p i aikan šio ipo p og aminės į angos p og amas. No in su ink i šią in o maciją, bu o su eng os asmeninės in e iu. Pa ink as į ankis, ski as suku i unkcijų modelį i diag amas, y a Fea u eIDE5. Tai a i o kodo į ankis, pag įs as Ja a i Eclipse, ku į sukū ė O o- on-Gue icke-Uni e si ä Magdebu g da buo ojai. Naudojan "Fea u eIDE" galima suku i unkcijų modelį naudojan g a inį edak o ių, pažymė i unkcijas kaip p i alomas, nep i alomas a ba abs ak us i suku i hie a chinį medį. Kai unkcijos modelis y a suku as, gali e suku i ski ingas kon igū acijas: unkcijų pasi inkimas, ku is bus naudojamas ikslinei p og aminei į angai gene uo i. Pasku inis pa ik inimas: 01-03-2018. Rica do Ei o B un Te minologija kaip pas a o pag indas 194 Enginee ing Fea u e-based Models šal inio kodas. Deja, į ankis nesu eikia galimybių aldy i e minus a e minologijos iene us, odėl bū ina naudo i papildomus į ankius. 2 pa eikslas. Fea u eIDE (suku a au o iaus) 4.Rezul a ų p is a ymas i diskusijos Šiame sky iuje apibend inamas ienas unkcijų modelio sky ius, ski as misijos aldymo sis emų (MCS) p og aminės į angos p og aminėms į angoms. Iš dokumen ų iš auk ų są okų analizė lėmė sis emos unkcijų o ganiza imą šiomis s i imis: • Desk op and Session Managemen , ku is su eikia unkcijas p isijung i, p adė i sesiją i paleis i į ai ias p og amas. Vykdydamas daugelio palydo ų aldymą, a o ojas galės pe jung i palydo ų da bo e d es. Teleme ijos g andinė, ku i apima eleme ijos apdo ojimą, signalizacijos a ky oją i eleme ijos ek aną.