Vienažodė astrologijos terminija kilmės požiūriu

128 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu doi.o g/10.35321/ e m27-06 Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ANOTACIJA Šis s aipsnis y a pi mas ž ilgsnis į ne i ą s i į – as ologijos e miniją. Pasi- ž algy i po ją mėginama pasi inkus ienažodžių e minų g upę. Nag inėjama šios e minų g upės sudė is kilmės požiū iu. Iš yškėja skolin inio e minijos sluoksnio pe s a a, ačiau, ki aip nei daugelyje šiandien anglų kalbos s ip iai eikiamų e minijos a ojimo s ičių, ne i okioje anglų kalbos po eikiui a i- oje e pėje kaip in e ne o kalba (analizė a liekama in e ne e skelbiamų as olo- gijos s e ainių pag indu) nedaug e andama e minų, ku ie ody ų skolinimosi a iesioginio e mino pe ėmimo iš anglų kalbos požymių. As ologija, no s i nep ipažįs ama kaip mokslas, iškyla kaip sa a ankišką e miniją u in i e minų a ojimo s i is. ESMINIAI ŽODŽIAI: as ologijos e minas, e mino kilmė, skolinys, lie u iškos kilmės e minas, ienažodis e minas, sudė inis e minas ABSTRACT The p esen a icle akes a look a he un esea ched ield o he e ms o as- ology. I a emp s o look a ound in his ield wi h he ocus on he g oup o one-wo d e ms. The aim o he a icle is o de e mine he composi ion o his g oup o e ms om he pe spec i e o o igin. The s udy e eals ha he laye o bo owed e ms akes he lead, hough, in con as o many o he ields, which a e oday s ongly a ec ed by he English language, he e a e ew e ms showing he signs o bo owing o di ec adop ion o he e m om he Eng- lish language e en in such a medium open o he in luence o he English lan- guage as he language o he In e ne ( he analysis is based on he websi es o as ology accessible online). As ology s ands ou as he ield o he use o e ms ha ing i s own independen se o e ms, hough i is no ecognised as a science. KEYWORDS: e m o as ology, o igin o e m, loanwo d, e m o Li huanian o igin, one- wo d e m, composi e e m 129Te minologija | 2020 | 27 ĮVADAS No s e mino as ologija sanda a juo į a dijamą objek ą leis ų p iski i p ie mokslų1, iš ik ųjų šio objek o san ykis su mokslu nė a oks aiškus kaip, pa yzdžiui, geologijos, sociologijos, psichologijos a ki ų analogiškos sanda os e minais į a dijamų objek ų. Tai odo ien jau mėginimai api- b ėž i a paaiškin i są oką. An ai ienuose as ologijos s i ies leidiniuose a in e ne o s e ainėse as ologija p ipažįs ama kaip mokslas, ka u numa- an i jos kaip sis emos samp a ą: „Jei as ologiją su oksime ne ien kaip mokslą apie dangaus kūnų judėjimą i jų eikšmę žmogaus gy enime, o kiek plačiau, ai pama ysime, jog šios sis emos elemen ai y a daug senes- ni i papli ę isame pasaulyje, nes jie emiasi žmonijos pa i imi“ (Bogun 1999: 12). Ki uose leidiniuose a s e ainėse ji laikoma mokslu: „As olo- gija (nuo as o… i g . logos mokymas) – mokslas apie Visa os kūnų (pla- ne os, ž aigždės) į aką Žemės gy enimui“ (Kaškelis 2020). Pasi aiko i okių apib ėžčių, ku iomis as ologija e inama kaip mokslas i menas: „As ologija y a mokslas i menas nus a y i dangaus kūnų padė į i apsi- sukimo ciklus“ (Ka iliū ė-Jonynienė 1994: 5). Tačiau apib ėž imis, eikia- momis as onomijos e minų žodynuose a enciklopedinio pobūdžio lei- diniuose, pa yzdžiui, Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje ( oliau – VLEe), as ologijos kaip mokslo s a usas paneigiamas – ji e inama kaip „klai- dingos“ (Juška 1984) a „pseudomokslinės“ (S aižys 2002) „ eo ijos, ei- giančios, kad Saulės, Mėnulio i plane ų išsidės ymas Zodiako ž aigždynų juos oje u i į akos žmonių, au ų, als ybių likimui i gam os eiškiniams“ a ik kaip a ei ies spėliojimai – „p anaša imai, g indžiami eiginiais apie Saulės, Mėnulio i plane ų išsidės ymo zodiako ž aigždynuose (ho oskopas) į aką žmogui (žmonių g upėms, au oms, als ybėms) i jo gy enimo į ykiams“ VLEe. Samp a a siau inama i da labiau – as ologija p ilygi- nama p ie a ams: „As ologija ne u i mokslinio pag indo i gali bū i e - inama kaip populia us žaidimas a p ie a ai“ VLEe. San ykio a p mokslo i as ologijos kon lik iškumas ypač a sispindi in- e ne inės žiniasklaidos eks uose. An ai iename naujienų po ale kalbi- namas Teo inės izikos i as onomijos ins i u o obse a o ijos y iausiasis specialis as eigia, kad „as ologijos aisyklės i ho oskopų aiškinimas ne- 1 Ta p au inių žodžių žodynuose dėmuo -logija aiškinamas kaip sudu inių žodžių an asis dėmuo, odan is sąsają su mokslu (p z.: TŽŽ 1985; TŽŽ 2013). Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje e minas as ologija kildinamas iš as o- i logos (mokslas) VLEe. 130 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu u i jokio mokslinio pag indo“ (Ma cinke ičius 2004), o inkla aš yje kal- binama as ologė i ina: „As ologija be galo ikslus, ma ema iškas, logiš- kas mokslas. Lie u oje i kai ku iose pos so ie inėse šalyse gy uoja mi as, jog as ologija ai – ie a lais oms in e p e acijoms. Nieko panašaus – ai g iež a i labai iksli sis ema, ku i ne u i nieko bend o nei su bu ais, nei su spėlionėmis, ji emiasi as onominiais-ma ema iniais apskaičia imais“ (No ickienė 2020). Iš as ologijos s i ies eks ų aiškė ų i pag indinė okio san ykio kon - lik iškumo p iežas is – ai as onominiai a adimai, kei ę geocen inę pa- saulio samp a ą i olinę as onomiją nuo ūks an me es adicijas u inčios as ologijos (Bogun 1999: 19–21)2, da usios p adžią as onomijos moks- lui3. Vis dėl o ie eks ai a skleidžia i ki ą galimą p iežas į: kad as olo- gijos samp a a aip susiau ėjo, galėjo nemažai p isidė i pačių as ologų, ne ienodai sup an ančių as ologo p o esiją a pašaukimą, eikla: „Ve ė- si amžiai, kei ėsi als ybių s uk ū os, žmonių su okimas, o ma osi nau- ji mokymai, eligijos i d asinės k yp ys. As ologija p adėjo aiky is p ie naujų besi o muojančių sis emų i po upu į ba s y i sa o u ė o d asin- gumo pe lus, da ėsi p agma iškesnė, iesmukiškesnė. De indamasi p ie p imi y ios sąmonės žmonių g upių, ji is labiau p as ėjo. Ją sup as ino „as ologai“, ku ių seno ėje žynys nė pe slenks į nebū ų įleidęs (ką jau kalbė i apie okio žmogaus mokymą). Jie sup imi y ino kadaise bu usį š en ąjį mokslą ( aip as ologiją adino žymus jogas Š i Juk eš a as Gi i) i p i aukė nepelny ą pačiai as ologijai k i iką, kad as ologija i bū i- mas – o pa ies medžio aisiai“ (www.an opo eoso ineas ologija.l ). Iš An opo eoso inės as ologijos asociacijos s e ainėje skelbiamų įs a ų yškė ų siekis as ologijai mokslo s a usą g ąžin i – kaip pag indinė šios asociacijos unkcija o muluojama „ eabili uo i as ologiją, ku i bu o suniekin a, išk eip a i pa e s a a o ojų a nai e i pajuokos objek u. Sa o eikla p isidė i p ie as ologijos, kaip im o sak alaus mokslo i ga bingos p o esijos, ge o a do g ąžinimo <...>“ (www.an opo eo so- ine as olo gija.l ). 2 VLEe ašoma, kad „as onomijos, kaip mokslo apie ž aigždes, i as ologijos, kaip bū imo iš ž aigždžių“ ski umas yškėjo jau pi maisiais amžiais po K . Pačios as ologijos a si adimo p adžia pap as ai minima ik apy ikslė i ne isiškai ienoda. VLEe eigiama, kad as ologija a si ado Mesopo amijoje galbū 3 ūks an me yje p ieš K . 3 Kad as onomijos iš akos sie inos su as ologija, nu odoma i as onomijos e minų žodynuose, p z., „As ologija seno ėje padėjo as is as onomijai“ (S aižys 2002). 131Te minologija | 2020 | 27 Vis dėl o ben jau kol kas Lie u os uni e si e uose as ologija nedės oma, aigi nė ado ėlių aukš osioms mokykloms a juolab mokslo da bų – pag in- dinių e minų a ojimo i e minijos plė o ės šal inių ne engiama4. Be į ai ių as ologijos ku sų i semina ų o ganizuojama (www.as odai a.com; www.dha ma.l ; www.u anija.l ; www. idineas ologija.l ; www.zacch.l ), ei- kia as ologijos mokyklos (www.as ologijosmokykla.l ) i , kaip nu odoma ienoje in e ne o s e ainėje, da šiais me ais du is u i a e i As opsicho- logijos ins i u as (www.u anija.l ). In e ne e esama isiems p ieinamų as o- logijos s e ainių, o jose ne ik skelbiama eks ų į ai iomis as ologijos e- momis, be i siau iau a plačiau aiškinamos są okos, o muluojamos api- b ėž ys, ne pa eikiama e minų žodynėlių. Taigi, san ykio a p mokslo i as ologijos į emp umas nė a kliū is panag inė i šios s i ies e miniją. Ben jau daba inė as ologijos e minija, jei au o ė ko no s nep ažiū ė- jo, iš is nė a nag inė a, aigi ją bū ų galima nag inė i į ai iausiais e mi- nologiniais aspek ais – kilmės, sanda os, sinonimijos, daugia eikšmiškumo, sin aksinės sudė ies. P adedama nuo e minų analizės pagal kilmę, am kol kas pasi enkan ik ienažodžių e minų g upę. Taigi, šio y imo ikslas – išnag inė i ienažodžių as ologijos e minų g upę kilmės požiū iu. Analizė pagal kilmę, kaip odo i dauguma e minologijos da bų, e - minijos ske spjū į gali pa eik i ne ienodo de alumo, žiū in koks da be keliamas pag indinis ikslas. Vienuose da buose, aikan e minologijoje įsigalėjusį e minų ski s ymą į nelie u iškos kilmės e minus, lie u iškos kilmės e minus i hib idus, a skleidžiamas skolin inio i lie u iškos kilmės e minijos sluoksnių san ykis (p z.: Kazlauskai ė 2000; Zemle ičiū ė 2004; Rimku ė 2007; Šilob i ai ė 2008; Šilob i ai ė 2011), o ki uose da buose, nelie u iškos kilmės e minus nag inėjan smulkiau, a skleidžiamas da i skolin inio e minijos sluoksnio ske spjū is (p z.: D o inas 2005; Kaula- kienė 2007; Ka ely ė 2009; Zemle ičiū ė 2009; Zemle ičiū ė 2010; Zem- le ičiū ė 2011; Zemle ičiū ė 2018a; Zemle ičiū ė 2018b; Rimku ė 2012; Mi ke ičienė 2014). Tiesa, smulkesnio nag inėjimo modelis gali bū i ne- ienodas: ienuose da buose nelie u iškos kilmės e minai suski s omi į a p au inius e minus, s e imybes i ik uosius skolinius (p z.: Rimku ė 2012), be dažnai, okio ski s ymo ne aikan , siekiama nus a y i nelie u- 4 Kai šis s aipsnis jau bu o pa eng as, išėjo Lo e os S onku ės As ologijos ado ėlis (Kaunas, Mijalba, 2020, 420 p.). Beje, jis p is a omas kaip „pi masis išsamus i p o esionaliai pa eng as as ologijos ado- ėlis lie u ių kalba“ (h ps://www.pa ogupi k i.l /knyga/as ologijos- ado elis.h ml). 132 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu iškos kilmės e minų (skolinių) kilmės kalbą (p z.: Ka ely ė 2009; Zem- le ičiū ė 2009; Zemle ičiū ė 2010; Zemle ičiū ė 2011; Zemle ičiū ė 2018a; Zemle ičiū ė 2018b). Skolin inio e minijos sluoksnio smulkesnis skaidymas šio s aipsnio au o ės laikomas s a biu eiksniu, leidžiančiu a skleis i iek skolinimosi k yp į, iek s i ies e minijos speci iką, odėl šiame da be jis bus aikomas, . y. nelie u iškos kilmės e minai jame bus e inami pagal kilmės kalbą. Vadinasi, siekian jau į a dy o ikslo – išna- g inė i ienažodžių as ologijos e minų g upę kilmės požiū iu – da be keliami du užda iniai: nus a y i skolin ų i lie u iškos kilmės e minų san ykį; nus a y i skolin ų e minų kilmės kalbą. San ykio p ocen inė iš- aiška nebus pa eikiama, i iš da bo u ė ų paaiškė i, kodėl. Te minologijos da buose nelie u iškos kilmės e minai į a dijami ne- ienodai, dažnai – ne engian sinonimų, p z.: nelie u iškos kilmės e minai (Šilob i ai ė 2011), skoliniai (Zemle ičiū ė 2011), nelie u iški e minai i nelie u iškos kilmės e minai (Rimku ė 2005), nelie u iškos kilmės e minai i skolin i e minai (Rimku ė 2007), s e imos kilmės e minai, skolin i e - minai i skoliniai (Vlada skienė 2017), skoliniai i skolin iniai e minai (Zem- le ičiū ė 2009), s e imakilmiai e minai, s e imos kilmės e minai, skolin iniai e minai i skoliniai (Zemle ičiū ė 2018b). Jų nebus engiama nė šiame da be, aigi nelie u iškos kilmės e minas bus pa adinamas i skolin u e minu, i da umpiau – skoliniu. Te minų skolin as e minas, skolinys a ojimą kiek keblų da y ų hib idinių e minų g upė, nes, kaip ma y i i iš jau nu ody ų e minologijos da bų, hib idinius e minus links ama ski - i nuo skolinių, kaip, beje, i nuo lie u iškos kilmės žodžių, aip jų s a u- są e minijos skolinimo požiū iu paliekan gana neaiškų. Tačiau eikia iš anks o pasaky i, kad analizei pasi ink uose šal iniuose hib idų as i os keli, o ai nekelia po eikio nei juos išsamiau ap a i (juolab am ski i a ski ą da bo sky ių), nei eng i e mino skolinys. Keli i iamuose šal i- niuose pasi aikę hib idai bus paminė i ap a ian nelie u iškos a lie u iškos kilmės e minus, u imą hib ido s a usą į a dijan 5. Apsi ibo i ik ienažodžių e minų g upe ska ina analizei pasi ink os s i ies ypa ybės. As ologija kaip e minų a ojimo s i is nė a nag inė a, odėl ki ų e minijos s ičių y ėjams a e minologija besidomin iems skai- y ojams jos e minija eikiausiai maža ežinoma. Apsi ibojimas ik iena 5 Nesiiman plačiau nag inė i hib ido samp a os is dėl o manoma, kad, kaip i Rasuolės Vlada skienės (2017) s aipsnyje, min į apie hib idų di e encija imo galimybę galima kel i. Tame s aipsnyje s e imos kilmės šaknį u in ys hib idai sąlygiškai p iski i p ie skolin ų e minų. 133Te minologija | 2020 | 27 e minų g upe suda o galimybę e minus plačiau ap a i i aip p is a y i skai y ojams. Vis dėl o ap a i e minus išsamiau ska ina i ki a nag inė- jamos s i ies ypa ybė: lie u iškų as ologijos žodynų ne engiama, į a p- au inių žodžių žodynus as ologijos e minai į aukiami os keli, odėl, p iski ian ieną a ki ą e miną as ologijos e minijai, okį sp endimą enka pag įs i. Būdas ai pada y i – a skleis i e mino eikšmę, am pasi- elkian apib ėž is i aiškinimus, pa eikiamus e minų a ojimo šal iniuo- se, i (a ba) pa ody i e mino a ojimo kon eks ą. Taigi, i dėl šios p ie- žas ies kilmės požiū iu nag inėjami e minai bus ap a iami kiek išsamiau, nei ai įp as a e minų kilmės y imams. Kadangi as ologijos e minija ašy iniu pa idalu plė ojama ne mokslo eikaluose a ado ėliuose, o bene labiausiai – in e ne o s e ainėse, dė- mesys su elkiamas į šį šal inį. In e ne o s e ainių a si ink a d ylika. Vie- nose jų apimama ik as ologija (as odai a.com; as ologe.weebly.com; as ologijosmokykla.l ; idineas ologija.l ; zodiakas.com), ki ose – i kai ku ios ki os s i ys, pap as ai apibūdinamos kaip d asinio obulėjimo a sa ęs pažinimo s i ys (anan a.l ; an opo eoso ineas ologija.l ; dha ma.l ; sadhanacen as.l ; u anija.l ; wolme .l ; zachh.l ). Iš pas a ųjų s e ainių a si enkami ik as ologijos s i ies eks ai. In e ne o s e ainės umpumo sume imais eks e bus adinamos s e ainėmis i žymimos Te minologijos leidiniui būdingais umpiniais. T umpinių paaiškinimą galima as i šal i- nių są aše. A si enkan s e aines, o ien uo asi į as, ku iose plė ojama Vaka ų as ologijos e minija i ne ik siūlomos paslaugos a skelbiami ho oskopai, be i pa eikiama eks ų į ai iomis as ologijos emomis, aiš- kinamos są okos, a ojami e minai. D iejose iš a si ink ų s e ainių da i pa eikiami e minų žodynėliai: As ologijos są okos (zodiakas.com) ( o- liau – AS) i As ologijos e minų žodynėlis (anan a.l ) ( oliau – ATŽ)6. Analizei imama medžiaga, s e ainėse paskelb a iki 2020 m. spalio 20 d. Teks ų kalba ne edaguojama, epa aisomos aki aizdžios ko ek ū os klaidos. Analizė p adedama nuo nelie u iškos kilmės ienažodžių e minų, a ba skolinių, nag inėjimo. Juos pagal kilmės kalbą išnag inėjus pi mame sky- iuje, an ajame nag inėjami lie u iškos kilmės e minai, o ada da omos iš ados apie lie u iškos i nelie u iškos kilmės e minų san ykį, skolin inio e minijos sluoksnio sudė į i , kiek leidžia ienažodžių e minų analizė, – apie as ologijos e miniją. 6 Te minų žodynams keliamų eikala imų, kaip aiškės i iš ci uojamų apib ėžčių, šie žodynėliai nea i inka, ačiau s aipsnyje ūpi ne e minų žodynų a žodynėlių suda ymo p incipai, o e minija. 134 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu 1. NELIETUVIŠKOS KILMĖS TERMINAI 1.1. G aikiškos i lo yniškos kilmės skoliniai Te minas as ologija, kaip aiškinama jo kilmė naujausiame, anks esnių žodynų pag indu pa eng ame Ta p au inių žodžių žodyne ( oliau – TŽŽ)7, y a iš d iejų dalių suda y as g aikiškos kilmės žodis: pi moji sudu inio žodžio dalis as o- odo eikšmės sąsają su kosminiais kūnais a ba kosmine e d e, ž aigždėmis, ž aigždišku pa idalu (g . as on – ž aigždė), o -logija – su mokslu (g . logos – są oka, mokslas). Be abejo, šis e minas a ojamas isose analizei pasi ink ose s e ainėse, kaip i e minas as ologas. Plačiajai isuomenei u bū ne mažiau žinomas ki as šios s i ies e mi- nas – ho oskopas. Jis i gi a ojamas isuose analizei pasi ink uose šal i- niuose i aip pa y a skolinys iš g aikų kalbos: g . hō oskopos – s ebin is laiką. Vis dėl o e mino eikšmė, ku ią jis gali įgy i dėl laik aščiuose i naujienų po aluose spausdinamų me ų, mėnesio, sa ai ės a dienos ho- oskopų i ku i, beje, iškeliama Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ7i), i a eikšmė, ku ią odo s e ainėse eikiamos apib ėž ys, nesu am- pa. An ai DŽ7i žodis paaiškinamas kaip „dangaus kūnų padė is žmogaus gimimo me u, pagal ku ią as ologai p anašauja, koks bus jo gy enimas“, o o muluojan apib ėž is s e ainėse p anaša imo aspek as neminimas. Viename iš d iejų jau minė ų žodynėlių – AS – e mino ho oskopas eikš- mė nusakoma aip: „Dangaus žemėlapis, as ologinis žemėlapis, schema- iškas dangaus kūnų išsidės ymo pa aizda imas am ik am laikui i ie ai.“ Ki oje s e ainėje aiškinama panašiai: „Ho oskopas – schema inis dangaus s e os a aizdas am ik u laiko momen u i am ik oje ie oje, suda y as pagal specialias aisykles“ Aw. Da ienoje s e ainėje są okai paaiškin i pasi elkiamas e minas eklip ika: „Ho oskopas y a eklip ikos b ėžinys iš am ik os ie os am ik u laiku“ As . Tačiau e minas eklip ika s e ainėse a ojamas i plačiau – jis pa a - o as 9 iš 12 s e ainių: Am, An , As , Dh, U , Vi, W, Za, Zo. Tai i gi g ai- kiškos kilmės e minas: g . ekleip ikē – už emimas. Tiesa, į s e ainėse pa eik- us du e minų žodynėlius jis neį auk as, ačiau pačiose s e ainėse aiškina- mas, p z., „Ma omas Saulės kelias dangaus s e a pe me us adinamas eklip- ika“ Zo. Vis dėl o ien paaiškinimais šiuo a eju neišeina em is, nes jie 7 Nus a an skolin o e mino kilmės kalbą i oliau bus emiamasi šiuo 2013 m. išleis u TŽŽ, aigi jis kaip kilmės kalbos nus a ymo šal inis kiek ienu a eju nebus minimas. A ski ai bus nu odomi ik ie a ejai, kai žodžių kilmei nus a y i naudojami ki i šal iniai. 135Te minologija | 2020 | 27 ody ų, kad e mino eikšmė su ampa su as onomijos žodynuose eikiamo as onomijos e mino eklip ika eikšme – „didysis dangaus s e os apsk i imas, ku į pe me us nub ėžia Saulės disko cen as“ (S aižys 2002), i as ologijos eks uose papli usio e mino neleis ų laiky i as ologijos e minu. Tik ajam e mino s a usui išsiaiškin i bus eikalingas pla esnis kon eks as. G aikiškos kilmės žodis y a i e minas Zodiakas: g . zōdiakos < zōon – gy ūnas. Jis i gi a ojamas isose s e ainėse, ik į ai uoja ašyba: iena- me eks e ašoma didžiąja, ki ame – mažąja aide, dažnai i ame pačiame eks e aikomi abu ašymo būdai8. Tačiau s e ainės a skleidžia didelį as- ologijoje i as onomijoje a ojamo e mino Zodiakas eikšmės ski umą. As onomijos e minų žodynuose Zodiakas apib ėžiamas kaip dangaus s e os juos a, suda y a iš ylikos Zodiako ž aigždynų, pe ku iuos eina Mėnulio, plane ų, daugumos as e oidų judėjimo me iniai aškai (S aižys 2002), ki aip a ian , Zodiaku laikomas ealių dangaus kūnų judėjimo akas. As ologijoje Zodiako dalių ski iama ne ylika, o d ylika, i jos, ki aip nei ik ieji Zodiako ž aigždynai, y a lygios – gaunamos eklip iką aizduojan į apsk i imą padalijan į ienodas dalis, kiek iena po 30 laips- nių. Šis ski umas pab ėžiamas ne ienoje s e ainėje, p z., „As onominiai ž aigždynai ne u i g iež ai užb ėž os ibos i y a plačiai išsidės ę danguje, ieni užimdami daugiau dangaus s e os, ki i mažiau. As ologinis zodia- kas – ai eklip ikos (me inio egimojo Saulės kelio), apimančio 360 laips- nių, sudalijimas į 12 dalių po isdešim laipsnių“ Vi. Taigi, as ologinis Zodiakas y a ne ik asis dangaus kūnų judėjimo akas, o, kaip iesiogiai į a dijama ienoje iš s e ainių, „simbolinė, išgal o a s uk ū a“ Zo, no s kai ku ie e mino a ojimo pa yzdžiai o ski umo i nea skleidžia (p z.: „Apsisukimo pe Zodiaką ciklas 84 m.“ Zo; „Me ku ijus apsk ieja pe isą Zodiaką maždaug pe 88 dienas“ Aw). Vienoje s e ainėje oks Zodia- ko sudalijimas aiškinamas seno iniu dangaus eiškinių s ebėjimu: „P ie- šingai nei daugelis linkę many i, šį sudalijimą apsp endžia ne iek ž aigž- dynų pozicijos danguje, kiek pa i Saulė, ku i ski ingu me ų laiku ski - ingu kampu apš iečia Žemę. A siž elgdami į ai, seno ės as ologai su- ski s ė Saulės kelią danguje į 12 dalių, ku ių a skai os aškais apo 4 ke - iniai me ų į ykiai, susiję su š iesos i amsos san ykio pasikei imu – žie- mos i asa os saulėg įža bei udens i pa asa io lygiadieniu“ Vi. 8 Apsk i ai s e ainėse a ojamai e minijai būdingas didelis ašybos į ai a imas, ačiau a ian iškumas – a ski a ema, jis šiame s aipsnyje nenag inėjamas. Taigi, i ap a ian e minus isų ašybos a ian ų ne- bus siekiama minė i. 136 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu D ylika simbolinės s uk ū os dalių pa adinamos A inu, Me gele, Šauliu i ki ais žinomais pa adinimais (išsamiau jie bus ap a iami nag inėjan lie u iškos kilmės e minus), be jau iš e mino Zodiakas ap a imo aiškė- ja, kad as ologijoje aip į a dijami ne ik ieji ž aigždynai, o as onominių ž aigždynų a i ikmenys – simbolinės s uk ū os dalys. Pilnieji ž aigždynų pa adinimai (A ino ž aigždynas, Me gelės ž aigždynas, Šaulio ž aigždynas i k .) as ologijoje nė ne a ojami – as ologiniai jų a i ikmenys y a A i- no ženklas, Me gelės ženklas, Šaulio ženklas i k . Nesu ampan as ologi- nei i as onominei Zodiako samp a ai, nesu ampa nė šiose d iejose s i- yse a ojamo g aikiškos kilmės e mino Zodiakas eikšmės. Pa eikian ho oskopą, ie d ylika ženklų Zodiake sužymimi am ik ais simboliais, ačiau Zodiakas, suski s y as į d ylika lygių dalių i sužymė as a i inkamais simboliais, da nė a ho oskopas. Jis y a ik iena ho oskopo sudedamoji dalis (ž . 1 pa .), s e ainėse ka ais pa adinama Zodiako a u As . Ki as bū inasis elemen as, minimas aip pa isose s e ainėse, į a - dijamas e minu plane os, o jis i gi y a g aikiškos kilmės žodis: g . (as ē ) planē ēs – klaidžiojan i ž aigždė. Plane os ho oskope aip pa žymimos a i inkamais simboliais, pa yzdžiui, Jupi e is – 2 / . Te minu plane os, ku is lie u ių kalbos a a p au inių žodžių žodynuose aiškinamas ik kaip as - onomijos e minas (p z., „dangaus kūnas, sk iejan is aplink Saulę a ki ą ž aigždę“ DŽ7i), as ologijoje i as onomijoje i gi žymimos ski ingos są okos. Kaip odo i as onomijos e minų žodynuose eikiamos api- b ėž ys, as onomijoje plane os y a ealūs dangaus kūnai – „didelės masės i didelių ma menų šal i kosm. kūnai, sk iejan ys aplink ž aigždę (Saulės sis emoje – aplink Saulę)“ (S aižys 2002). An ai Jupi e is aiškinamas kaip „didžiausia Saulės sis emos plane a, penk a pagal nuo olį nuo Saulės“ (S aižys 2002). As ologijoje, kaip ody ų konk ečių plane ų apibūdinimai bei aiškinimai, plane os y a eikiau simbolinių eikšmių sankaupos. Pa- yzdžiui, Jupi e is siejamas su a p au iniais san ykiais, kelionėmis, š ie- imu, eise, įs a ymų leidyba, sėkme, op imizmu, eisingumu, Sa u nas – su disciplina, s a egija, pa eigingumu, i umu, Me ku ijus nusakomas kaip plane a, a sakinga už in elek ą, mąs ymą, kalbą, komunikabilumą, jud u- mą, dokumen us, anspo ą, mokslus, mainus, p ekybą i pan. Be o, as onominę i as ologinę plane os samp a ą ski ia da ienas ski umas: ne i nus ačius, kad Žemė sukasi aplink Saulę, as ologijoje i oliau ai- koma geocen inė isa os samp a a, . y. Saulė laikoma besisukančia aplink 143Te minologija | 2020 | 27 dybė, puikybė. Egzal acija laikoma iena iš s ip iųjų plane os padėčių: plane os i Zodiako ženklo p asmė su ampa, plane a gali ge iausiai a - skleis i sa o sa ybes. Visose s e ainėse a ojamas e minas ascenden as, ku iuo žymimas ypač s a bus ho oskopo aškas, aip pa y a lo yniškos kilmės. S e ainėse ascenden as pap as ai apibūdinamas kaip y inis ho oskopo aškas, nuo ku io p asideda ho oskopas (ž . 1 pa .). Kiek ečiau minimas p iešais as- cenden ą esan is aka inis ho oskopo aškas – descenden as Am, An, As , Aw, Za, Zo. Kai ku iose s e ainėse šie e minai ašomi didžiąja aide, ačiau sinonimų be eik ne a ojama. Žodžių junginiai kylan is (zodiako) ženklas a besileidžian is (zodiako) ženklas dažniausiai pa a ojami ik e - minus aiškinan , p z., „Tai kylan is zodiako ženklas i š ho izon- o gimimo momen u“ An, o ai ody ų, kad ši e minų po a y a gana nusis o ėjusi i kad ji nusis o ėjusi kaip skolin i e minai, no s jie į a p- au inių žodžių žodynus i neį aukiami. TŽŽ e mino ascenden as iš iso nė a, o descenden as į auk as d iem eikšmėmis – kaip „palikuonis“ i kaip „p ekė, ku ią s umia iš inkos naujesnės, madingesnės p ekės“. Tiesa, ap a ian ho oskopo są oką ascenden as paminimas VLEe: „Vienas s a - biausių ho oskopo aškų – ascenden as (eklip ikos i ho izon o linijos san- ki os aškas y uose uo momen u, ku iam suda omas ho oskopas).“ S e- ainės pa i in ų, kad ascenden as as ologijoje iš ies y a ienas s a biau- sių aškų – jis į a dijamas kaip ečias pagal s a bumą (po Saulės i Mė- nulio) ho oskopo aškas, pa odan is, kokį pi mąjį įspūdį žmogus sukelia, kaip bend auja su išo iniu pasauliu, ne gi kokias spal as mėgs a As . An ai asmuo, ku io ascenden as y a A ine, nusakomas kaip iesmuka, alinga asmenybė, bend aujan i iesiai, a i ai (gali bū i įžūlus), nesislaps- an i už ki ų nuga os As . Kiek mažiau dėmesio ski iama descenden ui, ačiau šį ho oskopo ašką į a dijan is e minas i gi a ojamas, aip pa į aukiamas į abu s e ainėse eikiamus e minų žodynėlius. Descenden as s e ainėse siejamas su pa ne io ipu – jis nusakomas kaip ho oskopo aš- kas, odan is, kokius pa ne ius žmogus linkęs p i auk i, kokių pa ne ių jam eikia kaip asmenybės papildymo As . S e ainių eks uose ap a iami ne ik s a būs ho oskopo aškai, be i ienu a ki u pag indu ski iamos jo dalys. Š ai šešiose s e ainėse minimas Zodiako ski s ymas ke i čiais, apimančiais po is Zodiako ženklus (jis siejamas su as onominiais me ų laikais), be aip ski s an a ojamas ne lie u iškos, o lo yniškos kilmės žodis – k ad an ai (lo . quad ans – ke - 144 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu i is) Am, An, As , U , Za, Zo. Šis e minas i gi į aukiamas į abu s e ainėse eikiamus e minų žodynėlius. Visose s e ainėse a ojamas su ho oskopo ski s ymu ki u pag indu su- sijęs e minas s ichijos – g aikiškos kilmės žodis: g . s oicheion – elemen- as, p adas. Pagal s ichijas y a ski s omas Zodiakas, A iną, Liū ą i Šaulį siejan su ugnies s ichija, Jau į, Me gelę i Ožia agį – su žemės s ichija, Vėžį, Sko pioną i Žu is – su andens s ichija, D ynius, S a s ykles i Vandenį – su o o s ichija. Apie s ichijos y a imą gimimo ho oskope sp endžiama pagal ai, ku ios s ichijos ženkluose y a susi elkę daugiausia plane ų. Toks ski s ymas suponuoja ne ik skolinio s ichija, be i su juo suda y ų ūšinių e minų a ojimą: o o s ichija, o o s ichijos ženklas i k . Jie a ojami isose s e ainėse, i šiems e minams aip pa būdingas di- delis a ian iškumas, . y. pa ašoma i O o s ichija Vi, Za, Zo, o okiame kon eks e didžiąja aide pa ašomas i ienažodis e minas S ichija Za. Tie- sa, ijose s e ainėse, ku iose minimas ski s ymas pagal s ichijas, a oja- mi i su lo yniškos kilmės žodžiu – elemen as – suda y i ūšiniai e minai, p z.: „Jei no ime aiškaus mąs ymo, ge os o ien acijos, nuo okumo, įž al- gos, leng o bend a imo, eikė ų s ip in i i ha monizuo i o o elemen- ą“; „Neha moningas o o elemen as – ai chaosas, pa i šu iniškumas, negebėjimas susikaup i, aiškiai mąs y i, pad ikos min ys“ As . Taigi, mi- nin lo yniškos kilmės as ologijos e minus, enka minė i i e miną ele- men as, ačiau ben jau nag inėjama medžiaga leis ų da y i p ielaidą, kad jis e esnis a ba besi aukian is į pasy iąją a oseną. Be šios s e ainės, e minas elemen as Dh, W a ojamas da d iejose s e ainėse. Toks ski s- ymas numa o i penk ąjį elemen ą – e e į, ačiau g aikiškos kilmės sko- linys e e is As , Dh, W (g . ai hē – dangus, o as) pa a ojamas ik šiose ijose s e ainėse. Te minas ho oskopo ski s ymui į y inę bei aka inę i į i šu inę bei apa inę dalis ( aip ski s an žiū ima, ku ioje dalyje y a daugiau plane ų) į a dy i nė a dažnas. Jis – g aikiškos kilmės žodis s e a: g . sphai a – u- ulys. Tačiau šis e minas į aukiamas į s e ainėje pa eik ą ATŽ. Be o, oks ski s ymas minimas d iejose s e ainėse, aigi i jose a ojamas e - minas s e a As , Zo. Pagal s e as ski s omo ho oskopo dalys jose pa adi- namos puss e ėmis As , pusiaus e omis Zo, aigi skolinio pag indu suda- oma ki ų e minų. Tiesa, šie hib i dai epa a o i ik ose d iejose s e ai- nėse i ai ienin eliai nag inėjamoje medžiagoje as i žodžių sudū imo būdu suda y i hib idai. 145Te minologija | 2020 | 27 Iki šiol nag inė a e minija y a susijusi su am ik ų s aciona ių objek- ų – ho oskopo dalių, aškų, kampų – į a dijimu, be ien okio seman- inio lauko e minais s e ainėse neapsi ibojama. Plane os i ki i dangaus kūnai aip pa i as ologijoje y a judan ys objek ai, aigi a ojama i g upelė su jų judėjimu susijusių e minų. P ie jų galima p iski i e miną ciklas: g . kyklos – a as, apsisukimas. No s į s e ainėse pa eik us e minų žodynėlius šis g aikiškos kilmės skolinys neį auk as, jis a ojamas isose s e ainėse. Aiškinimai odo, kad aip į a dijamas plane os apsisukimas, p z., „Kiek iena plane a u i sa o ciklą. Plane ų ciklų ukmė ski inga. Mėnulis apeina Žemę pe 28 (29) pa as, pe iek pa laiko jis apsuka i isą Zodiako a ą. Taigi, kalendo iniuose me uose y a apie 12 Mėnulio ciklų“ An . Tačiau e mino ciklas a ojimas a skleidžia, kad aip s e ai- nėse į a dijami i am ik i žmogaus gy enimo e apai, p z., „Vienas iš s a biausių ciklų yks a p ieš 30-me į ( ai y a 29,5 me ų)“ Dh. Išei ų, kad ienas e minas a ojamas d iem eikšmėmis. Tiesa, ap a ian ciklus ienoje s e ainėje a skleidžiamos i abiejų eikšmių sąsajos: „Mūsų bū is Žemėje y a ap ibo a laiko, ku is apib ėžiamas ciklais… me ų, mėnesio, sa ai ės, dienos i . . Ciklinis judėjimas isada pa em as am ik o dangaus kūno judėjimu a u apie kažkokį didesnį objek ą, pasižyminčiu s ip esne g a i acija už ą, ku is apie jį juda. Kiek ienas žmogus su pi mu įk ėpimu p adeda sa o indi idualų gy enimo ciklą am ik ame iksuo ame e d ės aške, ku is ampa a skai os ašku isiems danguje esan iems objek ams i į ku į kiek ienas jų pe iodiškai sug įž a. P z., Mėnulis g įž a kas mėnesį, Saulė kas me ai, Jupi e is kas 12 me ų i . .“ Vi. Plane os kelia imas Zodiako ženklu pa adinamas anzi u Am, An, An , As , Aw, Dh, U , Vi, W, Za, Zo. Tai lo yniškos kilmės žodis: an- si us – pe ėjimas. No s TŽŽ šis e minas siejamas ik su p ekių gabenimu („p ekių i kelei ių gabenimas be pe k o imo, pe sodinimo pe a pinius punk us, ypač esančius ki . als ybėse“), pa eik ieji pa yzdžiai odo, kad jis a ojamas i as ologijoje. Be o, šioje s i yje a ojamo e mino eikš- mė nea i inka eikšmės, ku i nu odoma as onomijos e minų žodynuose: „Vidinės plane os (Vene os a ba Me ku ijaus) p aėjimas pe Saulės diską“ (S aižys 2002). Da ienu lo yniškos kilmės žodžiu – ing esija (lo . in- g essio – įžengimas, įėjimas) keliais a ejais pa adinamas plane os įžengi- mas į Zodiako ženklą, p z.: „Plu ono ing esija į Me gelę“ As ; „Tie, ku ie laukia sa o gy enime naujų pokyčių san ykiuose, p o esijoje, sa i- ealizacijoje, ši U ano ing esija į Jau į bus a si naujas k ėpa imas, nauji ėjai, naujas gimimas i šį laiko a pį su iks su džiaugsmu“ Am. 146 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu Tačiau e minu anzi ai, kaip odo jo a ojimas, į a dijamas i p ogno- za imo me odas, p z.: „Naudojan anzi us galima numa y i kasdienius umpalaikius bei ilgalaikius į ykius žmogaus gy enime“ An; „T anzi- ai – ienin elis ealus p ognoza imo me odas“ Zo. Ki i p ognoza imo me odai į a dijami aip pa lo yniškos kilmės žodžiais: p og esijos (lo . p o- g essio – augimas, pažanga), di ekcijos (lo . di ec io – k yp is). Abu šie e minai į auk i į s e ainėse eikiamus e minų žodynėlius, o juose pa- eik as aiškinimas a skleidžia, kad ai i in sudė ingos p ocedū os. Pa yz- džiui, žodynėlyje AS e minas p og esija (čia pa a o a ienaskai a) paaiš- kinamas aip: „Simbolinis p ognoza imo būdas, kai su apa inami ski ingo laiko in e alai (dažniausiai iena diena = iene iems gy enimo me ams, be gali bū i imami i ki i in e alai, p z., mėnesis = me ams). P iešingai nei di ekcijose, čia isos plane os pajuda pe me us ski ingu g eičiu.“ Kad okie e minai ski i specialesnei audi o ijai, ody ų ai, jog e minai p og esijos Am, As , Dh, U , Za i di ekcijos Am, As , Dh, U daugiau- sia a ojami skelbian as ologijos ku sų p og amas. TŽŽ ing esija, p o- g esija i di ekcija į auk a, ačiau pi masis e minas paaiškin as kaip „lė as i ilgas jū os plė imasis į sausumą, apiman is ik žemiausius sausumos plo us“, an asis – kaip ma ema ikos e minas („dėsningai kin ančių skai- čių seka“), o ečiasis – ik kaip bend osios eikšmės žodis, eiškian is įmonės, įs aigos a o ganizacijos ado aujan į o ganą, ku io ado as y a di ek o ius, i okio o gano bu einę. Kaip p ognoza imo me odas s e ainėse minimas i solia as Am, An, An , As , Dh, U , Vi, W, Za, Zo, ienoje s e ainėje pa a ojama o ma Sola as Sa. Šis e minas į TŽŽ neį auk as, be pa eikiama ki ų os pačios šaknies e minų (solia iumas, solia izacija, solia ime as), ku ių kilmės aiš- kinimas a skleidžia i šio e mino kilmės kalbą: lo ynų sol – saulė, sola is – saulė as. Tačiau šiam e minui ypač būdingas daugia eikšmiškumas. Taip pa adinamas ne ik p ognoza imo me odas, be i dangaus eiškinys – Saulės sug įžimas, p z., „Solia as – Saulės ikslus g įžimas į ie ą, ku bu o gimimo me u“ As . Solia u aip pa adinama i ho oskopo a p ognozės ūšis, p z.: „Siekian iksliai numa y i, kada į yks Saulės g įži- mo momen as, y a suda omas ho oskopas, ku is y a adinamas Sola u“ Sa; „Jeigu no i e užsaky i indi idualią p ognozę me ams – Solia ą, ai ge iausia pada y i likus ne mažiau kaip mėnesiui iki gim adienio“ An. Tiesa, ienoje s e ainėje paminimas i Luna as Zo, ačiau šis e minas neaiškinamas i ne šioje s e ainėje daugiau ne a ojamas. 147Te minologija | 2020 | 27 Vienas as ologijoje aikomas me odas adinamas sinas ija An, Am, As , Dh, Sa, W, Za, Zo. Tai g aikiškos kilmės žodis: g . syn- + as e – ž aigždė. Tačiau i šiam e minui būdingas daugia eikšmiškumas: aip adinamas ne ik me odas, be i ho oskopo ūšis, p z.: „Nag inėjan , a kime, y o i mo e s san ykių po encialą, d iejų žmonių asmeniniai gimimo ho oskopai y a sudedami ka u, i aip gaunamas bend as po- os sude inamumo ho oskopas, a ba sinas ija“ Za; „A in- kami žmonės bū i ka u, nusako Sinas ija – sude inamumo ho- oskopas“ An. Iš kai ku ių o muluočių ma y i, kad aip pa adinamas da i sude inamumas, p z., „Sąmoningas as ologas pi miau išnag inėja abiejų pa ne ių ho oskopus a ski ai, o ik po o p adeda žiū ė i jų sinas - iją“ Za. Tu bū dėl okio daugia eikšmiškumo ho oskopo ūšiai į a dy- i s e ainėse ne e ai aikoma i ki okių e minų: sinas inis ho oskopas Vi, sude inamumo ho oskopas An, po os sude inamumo ho oskopas, po os pa - ne ys ės sude inamumo ho oskopas Am. No s p og esijos, di ekcijos, solia as i sinas ija minimi kaip p ognoza- imo me odai, ačiau ben jau sinas ija į a dijama i kaip as ologijos k yp is, p z., „As ologijoje žmonių a pusa io san ykius, sude inamumą nag inėja as ologijos k yp is, ku i adinama sinas ija“ Sa. S e- ainėse minima i ki okių as ologijos k ypčių a ūšių, be jų pa adinimai pap as ai y a sudė iniai e minai. Tačiau as ologijos jung į su ki ais moks- lais odančios s i ys į a dijamos ienažodžiais e minais, o jie, kaip ma y- i i iš s e ainėse pa a ojamų e minų, y a g aikų kalboje suda y i žodžiai: as opsichologija, as o izika, as ochemija An , U , Vi; as ogeog a ija Am, An. Vienas e minas – as omine alogija U , W – y a žodis, suda y- as g aikų i lo ynų kalbų pag indu. Tiesa, su dėmeniu as o- suda oma i hib idų, pa yzdžiui, ienos s e ainės skil is, ku ioje ap a iamos pag indinės as ologijos są okos, pa adinama As o pag indai As , pa i s e ainė – As- odai a As , ačiau okie pa adinimai nė a as ologijos e minai. Visose s e ainėse a ojamas e minas p ognozė aip pa y a g aikiškos kilmės žodis: g . p ognōsis – numa ymas. Be jau iš ho oskopo sudedamą- sias dalis į a dijančių e minų ap a imo aiškėjo, kad ho oskopas nė a ski - as ik p ognozuo i: jis leidžia į ykius paaiškin i, nus a y i cha ak e io ypa- umus, po os sude inamumą i . . Taigi u bū odėl, kaip jau a k eip as dėmesys šio sky iaus p adžioje, aiškinan ho oskopo są oką ien p ogno- za imo aspek as i neiškeliamas i , be e mino p ognozė, a ojama da i analizė (g . analysis – skaidymas), konsul acija (lo . consul a io – pasi a- 148 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu imas). O ienoje iš s e ainių pa eikiamu konsul acijos apibūdinimu a - skleidžiama i ho oskopo ( iesa, ik ienos ho oskopų ūšies – gimimo ho oskopo) eikiamų galimybių į ai o ė: ho oskopu g indžiama konsul a- cija gali „a e i s ip iąsias sa ybes, gabumus, galimybes, aip pa i silp- nybes, pa ojus, izikas, sėkmingas s i is, ku ias palanku plė o i, pa ojingas, izikingas s i is, ku ių ge iau eng i a ba ku ias eikė ų ha monizuo i, e oliucinio obulėjimo k yp į, misiją, pašaukimą ( aip, ai y a į ašy a ho- oskope!), palankius bei nepalankius laiko a pius. Taip pa a as i p iemo- nes, padedančias ha monizuo i sudė ingas, skausmingas gy enimo s i is, ak y uo i, sus ip in i pe spek y ias, sėkmingas“ As . Tiesa, iek iš šios, iek iš ki ų s e ainių galima sp ęs i, kad e minai analizė i konsul acija pap as ai ė a ik umpesni sudė inių e minų (as ologinė konsul acija, as opsichologinė analizė As , as ologinė analizė An , sa ęs pažinimo kon- sul acija, as omine aloginė konsul acija Vi) a ian ai. Kai ku ie lo yniškos a g aikiškos kilmės skoliniai s e ainėse a ojami ečiau. Tik ijose s e ainėse a ojamas e minas o bisas An, Za, Zo ( ienoje pasi aiko o bas Am), suda y as lo yniško žodžio o bis16 šaknies pag indu, d iejose – kuspidas (lo . cuspis, cuspidis – smaigalys, i šūnė17) An, Zo. S e ainėje eikiamame ATŽ e minas o bisas apib ėžiamas kaip „leidžiama paklaida iki ikslaus aspek o – kampo a p plane ų – susida y- mo“, o kuspidas siejamas su lie u iškos kilmės e minu būs as (jis da bus ap a iamas) – paaiškinamas kaip ho oskopo būs o p adžios linija. Vienoje s e ainėje linijos, dalijančios būs us, pa adinamos būs ų i šūnėmis Aw. Tik d iejose s e ainėse minimas da ieną ho oskopo ski s ymo pag in- dą į a dijan is e minas zonos (g . zōnē – juos a) U , Zo, ačiau ienoje iš jų oks ski s ymas a ski ai ap a iamas. D iejose s e ainėse minimas sep ene as (plg. lo . sep ēnā ius18) Am, As – nuo seno žinoma plane ų sep yniukė, aiky a Babilono as ologijoje, kol da nebu o a as os ki os plane os. D iejose s e ainėse, be lie u iškos kilmės e mino saulėg įža, a ojamas i skolinys sols icija An , As , ku is y a lo yniškos kilmės žodis (lo . sols i ium). Vienoje s e ainėje minima plane a pe eg inas Zo (lo . pe eg inus) – šis e minas pa a ojamas penk ajai pagal s ip umą plane ų padėčiai į a dy i. Tiesa, paminėjus ją nu odoma, kad apsk i ai 16 Ž . h p://www. hesau us. l . u.l . 17 Ž . h p://www. hesau us. l . u.l . 18 Ž . h p://www. hesau us. l . u.l . 149Te minologija | 2020 | 27 okiam ski s ymui daugiau dėmesio bu o ski iama adicinėje as ologijo- je, o šiuolaikinėje as ologijoje jam eikiama mažiau eikšmės. Tik šioje s e ainėje ap a iamas e minas signi ika o ius (lo . signi ica io < signum – ženklas). Remian is šiam y imui pasi ink a im imi, okius e minus bū ų galima e in i kaip mažiau papli usius, ačiau ma y i, kad mažesnio jų papli imo p iežas is nė a sinonimų a ojimas. Tik ie oj kuspido ienoje s e ainėje a ojamas sudė inis e minas būs o i šūnė, skolinys sols icija a ojamas ka u su lie u iškos kilmės e minu saulėg įža. Galimą e esnio a ojimo p iežas į gali ody i paaiškinimas, pa eik as pa a ojus e miną pe eg inas: ne isi klasi ikacijos a ho oskopo aspek ai gali bū i ienodai s a būs šiuolaikinei as ologijai. Ki a e us, e minai o bisas, kuspidas, zonos, pe eg inas, signi ika o ius a ojami s e ainėje, ku i iš esmės o ien- uo a į as ologijos są okų aiškinimą i ku ioje pa eikiamas e minų žody- nėlis AS, o ai leis ų kel i p ielaidą, kad šiais e minais žymimos są okos specialesnės, odėl e minai s e ainių eks uose, o ien uo uose į pla esnę audi o iją, i nė a papli ę. Vis dėl o dauguma ap a ų e minų a ojami ne ik žodynėliuose a aiš- kinan są okas. Visose 12 s e ainių a ojami e minai as ologija, as ologas, ho oskopas, Zodiakas, plane os, aspek ai, opozicija, k ad a as a ba k ad a- ū a, ascenden as, s ichijos, ciklai, p ognozė, be eik isose a daugiau nei pusėje – konjunkcija, anzi as (11 s e ainių), solia as (10), eklip ika, seks i- lis, ek i ikacija (9), kon igū acija, egzal acija, sinas ija, igonas a inas (8), kosmog ama, p og esijos (7), descenden as, k ad an ai, di ekcijos (6). Te mi- nas s eliumas pa a o as 5 s e ainėse, ačiau, kaip jau a k eip as dėmesys, jį kai ku iose s e ainėse keičia sankaupa, elkinys. Lie u iškų a i ikmenų ne- u i e minai kome os, as e oidai, ačiau išsamus kome ų i as e oidų ap a- imas as ologiniu požiū iu a skleidžia, kad iek kome os, iek as e oidai, kaip i plane os, y a as ologijos e minai. Lo yniškos i g aikiškos kilmės e minų inkinį da papildy ų isose s e ainėse a ojami plane ų pa adi- nimai Ma sas, Vene a, Jupi e is, Sa u nas, Me ku ijus, U anas, Nep ūnas, Plu onas, as e oidų pa adinimai Chi onas (9 s e ainės), P oze pina (8), ma- ema iškai apskaičiuojamo ho oskopo aško pa adinimas Selena (9). Visi šie e minai s e ainėse a ojami kaip ienažodžiai, junginių suda- o ik kon igū acijos, aspek ai i plane os: aspek ų kon igū acijos, aspek ai a p plane ų. Tačiau šie junginiai pa eikiami ik e minų žodynėliuose, o iš eks ų ma y i, kad a ojami e minai kon igū acijos, aspek ai i plane os. Tik žodynėlyje AS pa a o as i e minas ho oskopo ek i ikacija. S e ai- 150 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu nėse a ojama ik ek i ikacija, o i į šį žodynėlį a ski ai į aukiamas e - minas ek i ikacija. Tačiau e minai konsul acija i analizė, aip pa pa a - ojami kaip ienažodžiai (p z.: „Išsamesnę in o maciją apie konsul aci- jų sąlygas, pobūdį, ukmę, įkainius i k . galima sužino i susisiekus su pasi ink u as ologu indi idualiai“ An ; „In e ne u i ele onu konsul- acijų ne eikiu“ Vi), dažnai pa a ojami i su p iklausomaisiais dėmeni- mis (p z.: „Kaip yks a as ologinė konsul acija?“ As ; „As o- loginės, as omine aloginės konsul acijos isada a liekamos žodžiu, bend aujan iesiogiai“ An ). Ben jau pasi ink a im is laiky i juos ienažodžiais e minais pag indo ne eik ų. Lo yniškos i g aikiškos kilmės skolinius e minologijos da buose įp as- a adin i a p au iniais e minais (ž . Zemle ičiū ė 2018a: 153–154), aigi aip bū ų galima į a dy i i čia išnag inė us e minus. Tiesa, a p- au inio e mino i a p au inio žodžio samp a a kin a. Kaip a k eip as dėmesys ap a ian in o ma ikos bei kompiu e ijos e minus, 2007 m. VLKK p iim ame p ojek e a p au iniais žodžiais numa y a laiky i i ke- liose didžiosiose kalbose (anglų, okiečių, p ancūzų, usų) a ojamus žodžius (Zemle ičiū ė 2018a: 154). Tokia a p au inio žodžio samp a a dės oma i Lie u ių kalbos enciklopedijoje (LKE 2008)19, o p ak iškai ji y a ealizuo a naujausiame TŽŽ, ku iuo šiame da be emiamasi nus a an e mino kilmės kalbą. Vis dėl o jau iš a liekamos analizės aiškėjo, kad daug as ologijos e minų, ne i suda y ų g aikų a lo ynų kalbos pag in- du, aigi a p au inio e mino samp a ą a i inkan ys e minai, į TŽŽ nė a pa ekę. Tiksliau, daug okių žodžių į TŽŽ y a į auk i (aspek as, kon igū- acija, konjunkcija, k ad an as, k ad a as, k inkunsas, opozicija, ing esija, seks ilis, anzi as, di ekcija, egzal acija, p og esija, descenden as, s e a, ciklas, zona), be jie į auk i ik kaip ki ų s ičių e minai, bend osios a osenos žodžiai i (a ba) as onomijos e minai (kaip pas a ieji – eklip ika, Zodiakas, plane a, as e oidas, kome a, sols icija, kon igū acija, konjunkcija, opozicija). Juolab ik kaip as onomijos e minai okie e minai aiškinami as onomi- jos e minų žodynuose. Tiesa, kai ku ie as ologijos e minai a sispindi VLEe: ap a ian ho oskopo są oką, čia minimas ascenden as, aspek as, plane os, konjunkcija, k ad a ū a, opozicija, sinas ija. 19 Tai „bend inei kalbai p iim ini (nelaikomi ba ba izmais) skoliniai, ku ių s e imą kilmę aiškiai pa i ina ben dalis s a biausiųjų a p au inių bend a imo (a ba i klasikinių) kalbų i ku ie ne u i neabejo inų skolinimo iš ku ios no s g e imos kalbos pėdsakų“ (LKE 2008). 151Te minologija | 2020 | 27 1.2. Ki i skoliniai Ki okių skolinių analizuojamoje medžiagoje as a nedaug. Tiesa, VLEe kaip skolinys iš i alų kalbos e inamas e minas k ad a ū a (i . quad a u- a < quad a o – k ad a as), čia aiškinamas kaip as onomijos e minas („d iejų dangaus š iesulių (dažniausiai ienas jų – Saulė) kon igū acija, kai jų eklip inės ilgumos ski iasi 90°“). TŽŽ minima ik žodžio k ad a as lo yniška kilmė (quad a us – ke u kampis), o skolinio k ad a ū a, ku is i gi aiškinamas kaip as onomijos e minas, kilmė a ski ai nenu odoma. No s a si enkan s e aines e minų analizei, kaip minė a į ade, o ien uo- asi į as, ku iose aiškinami i a ojami Vaka ų as ologijos e minai, iso- se a si ink ose s e ainėse a ojami i keli su hinduizmu sie ini e minai. Tai ody ų, kad jie laikomi in eg alia Vaka ų as ologijos e minijos dalimi. Vienose s e ainėse ečiau, ki ose – gana dažnai a ojamas sansk i o kilmės e minas ka ma (sk . ká ma – eiksmas, poelgis). Kaip ody ų VLEe eikia- mi apibūdinimai, ai iena pag indinių Ry ų iloso inių i eliginių mokyklų dok inų: hinduizme – „daba inio i p aėjusių gy enimų izinių, psichinių (men alinių) eiksmų isuma, nulemian i žmogaus a imiausią a gimimą i gy enimo aplinkybes“, budizme – „uni e salus p iežas ies–pasekmės dės- nis“. Mėginimai paaiškin i są oką s e ainėse okius VLEe iškel us eikšmės aspek us a i inka: „As ologija, kaip ikėjimas, u i sa o pasaulėžiū ą į gi- mimo i mi ies paslap is, į isa os kosmogoninę sis emą. Ši pasaulėžiū a emiasi einka nacijos idėja i eigia, kad mes gy ename daugybę gy enimų, kiek iename jų susik audami sa o nuodėmių i ge ų da bų bagažą, da ki aip adinamą ka mą. Ši ka ma ka ais gali bū i okia sunki, kad os gi- musi siela a sineša daugybę ligų i nelaimių, ku ios ap alo sielą“ U ; „P ie- žasčių i pasekmių, a ba ka mos, dėsnis – ienas iš kosminių dėsnių i sa- k alinė aisyklė, ku i nesikeičia, nes a bu, ką apie ai manipulia o iai žmo- nių sąmone kalbė ų“ An . Aiškinan są oką, kaip ma y i, pa a ojamas i žodis einka nacija, ačiau šis e minas pasi elkiamas ik są okai paaiškin i, ben jau šio y imo im is jo neleis ų laiky i as ologijos e minu. 10 s e ainių a ojami du a dai: Rachu (Rahu) i Ke u Am, An , As , Aw, Dh, Sa, U , Vi, W, Za. Taip adinami du s a būs ho oskopo aškai, ku ie, kaip ašoma, odo žmogaus šiame gy enime u imas ykdy- i ka mines užduo is, e ek y iausią ys ymosi k yp į. Tiesa, eks uose jie a ojami ik kaip ki ų e minų po ų sinonimai, p z.: „Rahu, a ba Ky- lan is ka minis Mėnulio mazgas, pap as ai šnekan , nu odo ka - mines šio įsikūnijimo pamokas, ai, ką u ime išmok i, ką u ime siek i 152 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu ealizuo i, jame slypi ai, ką psichologai i iloso ai adina misija, gy eni- mo p asme“ As ; „Besileidžiančio Ka minio Mėnulio mazgo (a ba Ke u) a sineš os p og amos ne e ė ų ak uo i lyg pag indinės, no s dažnai žmogus bū en aip i no i elg is“ Sa; „Taškas, kai Mėnulis pe eina iš pie inės dangaus skliau o pusės į šiau inę, adinamas kylančiu Mėnulio mazgu (a ba Šiau iniu, a ba D akono gal a), o a i kščiai – iš šiau inės į pie inę – Besileidžian is (a ba Pie inis, a ba D akono uodega)“ Za. Rahu i Ke u, kaip išsamiai ap ašoma Čikagos aide spausdin ų s aipsnių as ologijos ema se ijos s aipsniuose (Če emisinas 2015a, b), y a Vedų as ologijos plane os i jų pa adinimai sie ini su Vedomis, aigi anks y uoju sansk i o pe iodu. Viename iš šių s aipsnių, beje, nu odoma, kad Ke u, iš e us iš sansk i o, eiškia ėlia a (Če emisinas 2015a)20. Lo yniškos a g aikiškos kilmės skoliniams nebūdingą o mą u i i da ienas daugumoje s e ainių (11 iš 12) a ojamas a das – Lili . Tiesa, ienoje iš jų a ojama o ma Lili h Za. Vienoje iš s e ainių nu odoma, kad Lili i jos an ipodas Selena žinomos daugiausia A es os (pe sų) as- ologijoje As . Šio ma ema iškai apskaičiuojamo ho oskopo aško a do simbolikos aiškinimas (Lili s e ainėse siejama su didžiausiomis pagundo- mis, su s i imis, ku p aei ame gy enime bu o paslys a, sukaup a bloga ka ma) ody ų a i ik į su biblinio pe sonažo Lili os, minimos iek kaip žydų adicijos demonas, iek kaip pi map adė žmonijos mo ina, simbo- lika, o pas a ojo pe sonažo pa adinimas siejamas su šume ais (Lili a 2020; Lili h 2020)21. Teigiama, kad a das kilo iš šume ų žodžio lili h, ku is eiškė ėjo d asią a mo e išką demoną (Lili h 2020). Tiek Lili , iek Se- lena aip pa u i sinonimų po ą, ku ią suda o pa adinimai, suda y i iš lie u iškos kilmės žodžių: Juodasis Mėnulis i Bal asis Mėnulis. Neadap uo as ienoje s e ainėje a ojamas kome os pa adinimas Neo- wise, p z., „Neowise labiausiai susijusi su D ynių, Vėžio i Liū o ženk- 20 S aipsnyje ašoma, kad Vedų mi ologijoje Rahu i Ke u y a d i o pa ies kadaise i in galingo demono dalys. Šis demonas apgaulės būdu ga ęs nemi ingumo eliksy ą i , apsime ęs pusdie iu, užėmęs ie ą a p pusdie ių Saulės i Mėnulio. Vis dėl o bu ęs laiku a pažin as kaip p iešas i apie ai p aneš a aukš- čiausiajam die ui. Šis s iedęs diską i aip a plėšęs Rahu gal ą, odėl Rahu kūnas amžiams likęs pe ski - as į d i dalis: gal a i oliau bu o adinama Rahu, o kūną p adė a adin i Ke u. Vedų mi ologijoje Rahu i Ke u ko a su Saule i Mėnuliu bu o aiškinami už emimai. 21 In e ne e skelbiamame as ologijos e minų žodynėlyje, ku iame aiškinama daug Ry ų as ologijos e minų, pa eikiamas oks paaiškinimas: „Lili – 1. Klasikinėje as ologijoje dylančio Mėnulio sinonimas; 2. Šiuolai- kinėje as ologijoje (ypač adinamojoje A es os adicijoje) hipo e inė plane a, susijusi su blogio p adu“ (Kaškelis 2020). 159Te minologija | 2020 | 27 pa adinimai, ku ių šios im ies pag indu nus a y a 11: Ma sas, Vene a, Me ku ijus, Sa u nas, Jupi e is, Nep ūnas, Plu onas, U anas, Selena, Chi- onas, P oze pina. Da eikė ų p idė i g aikiškos kilmės Zodiako ženklo pa adinimą Sko pionas. Lie u iškos kilmės e minų inkinys, ne su egis a us isus šal iniuose pasi aikiusius ienažodės a osenos a ejus, susida y ų mažesnis: už emi- mai, jauna is, pilna is, saulėg įža, lygiadienis, būs ai, namai, aldo as, san- kaupa, elkinys, jung is, sąjunga, susijungimas, ke i adalis, ikampis, še- šiakampis, sandė iai, Saulė, Mėnulis, Žemė, aigi 20 e minų i , jei iena- žodžiais e minais bū ų laikomi Zodiako ženklų pa adinimai, da 11: A i- nas, Jau is, D yniai, Vėžys, Liū as, Me gelė, S a s yklės, Šaulys, Ožia agis, Vandenis, Žu ys. Vis dėl o jau iš a liekamos analizės aiškėjo, kad sp ęs i apie lie u iškos kilmės i an ikinių kalbų pag indu besi adusių e minų san ykį, iesiogiai lyginan šiuos du inkinius, bū ų nepag įs a. Pi ma, kai ku ie paminė i lie u iškos kilmės e minai y a sinonimai: būs ai i namai, sankaupa i elkinys, jung is, susijungimas, sąjunga. An a, e minai san- kaupa, elkinys, ke i adalis, ikampis, šešiakampis, sandė iai a ojami a ba iename ki ame eks e, a ba pa ienėse s e ainėse. T ečia, e minai būs ai (namai) i aldo ai, no s i a ojami kaip ienažodžiai, is dėl o eikiau y a sudė inių e minų ienažodžiai a i ikmenys. Taigi, kaip dažniau a ojamus lie u iškos kilmės ienažodžius e minus galima minė i ik už emimus, jauna į, pilna į, jung į (susijungimą), kiek ečiau pasi aiko sau- lėg įža i lygiadienis. S e ainėse dažnai a ojamų lo yniškos i g aikiškos šaknies skolinių inkinys ku kas didesnis – ben jau 26 e minai: as olo- gija, as ologas, ho oskopas, kosmog ama, eklip ika, Zodiakas, plane os, as- pek ai, igonas ( inas), opozicija, k ad a as (k ad a ū a), k ad an ai, seks- ilis, s ichijos, ciklai, ascenden as, descenden as, egzal acija, p og nozė, sinas - ija, ek i ikacija, konjunkcija, kon igū acija, sinas ija, solia as, anzi as. Taigi, i į e inus e minų papli imo eiksnį aiškėja, kad ienažodžių e - minų g upėje nus e ia ne lie u iškos kilmės e minai, o adinamieji a p- au iniai e minai. Toks ezul a as, beje, a i ik ų kai ku ių ki ų e minijos y imų ezul a us: iš y us ki as e minų a ojimo s i is, i gi kons a uo as ben jau kelių s ičių polinkis į a p au inius žodžius (Zemle ičiū ė 2018a), a p au inių e minų y a imas ienažodžių e minų g upėje (Kazlauskai- ė 2000; Zemle ičiū ė 2002). Skolin ų e minų inkinį papildžius skoliniais iš ki ų kalbų, skolin inio e minijos sluoksnio pe s a a, palygin i su lie u iškos kilmės e minų 160 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu sluoksniu, kiek padidė ų, be san ykis iš esmės nesikeis ų, nes skolinių iš ki ų kalbų ienažodžių e minų g upėje nė a daug: Rachu, Ke u, Lili (Li- li h), ka ma i keli pa ieniai neadap uo ų e minų pa a ojimo a ejai. Tai- gi, daba inei as ologijos e minijai (o in e ne o s e ainės a spindi bū en daba inę as ologijos e miniją) nebūdingas i skolinimasis a iesioginis e minų pe ėmimas iš anglų kalbos, ku is kons a uojamas ne ienoje da- ba inės e minijos a ojimo s i yje (p z.: K ašy ė 2004; S unžinas 2006; S unžinas 2007; Vaičiakauskienė 2016). Tiesa, kai ku ie lo yniškos a g ai- kiškos šaknies skoliniai gali bū i pa ekę i pe anglų kalbą, ačiau užda inys nus a y i, pe ku ią kalbą y a pa ekęs a p au inis žodis, e minologijos da - buose pap as ai nekeliamas, ai ben jau u ė ų bū i a ski o y imo ikslas. No s kaip pag indinis as ologijos e minijos sluoksnis iškyla a p au i- niai e minai, ačiau a p au inių žodžių žodynuose jis nea sispindi. I į naujausią TŽŽ į auk i os keli as ologijos e minai: ho oskopas, Zodiakas, kosmog ama. Tiesa, į aukiami i ki i čia ap a i e minai, aip pa i inan daugumos jų u imą a p au inio žodžio a a p au inio e mino s a usą, ačiau jie į aukiami ik kaip ki ų s ičių, as onomijos e minai a bend o- sios a osenos žodžiai. As onomijos e minų žodynuose, žinoma, eikia- mi ik as onomijos e minai. Tačiau iš a lik os analizės aiškėja, kad i as ologija u i sa ą, sa a ankišką i e minijos dėsniams paklūs ančią e - minų sis emą, ku i galė ų a sispindė i žodynuose. Kiek galima sp ęs i iš ienažodžių e minų analizės, e minija pakanka- mai nusis o ėjusi. Konku uojančių e minų už iksuo a nedaug. Vis dėl o e minų konku enciją a sinonimiją eikė ų nag inė i a ski ai. Lieka i daug ki ų nag inė inų aspek ų, pa yzdžiui, e minų a ian iškumo, dau- gia eikšmiškumo, sanda os, sin aksinės sudė ies aspek ai. Šis s aipsnis ė a pi mas bandymas pasiž algy i po ne i ą s i į, be jis odo, kad e - minologiniais aspek ais as ologijos e miniją e a y inė i, ne jei as o- logija i nep ipažįs ama kaip mokslas. ŠALTINIAI INTERNETO SVETAINĖS Am – www.as ologijosmokykla.l An – www.anan a.l An – www.an opo eoso ineas ologija.l As – www.as odai a.l Aw – h ps://as ologe.weebly.com Dh – www.dha ma.l Sa – www.sadhanacen as.l U – www.u anija.l Vi – www. idineas ologija.l W – www.wolme .l Za – www.zachh.l Zo – www.zodiakas.com 161Te minologija | 2020 | 27 INTERNETO SVETAINĖSE TEIKIAMI ŽODyNĖLIAI AS – As ologijos są okos: www.zodiakas.com A T Ž – As ologijos e minų žodynėlis: www.anan a.l LITERATŪRA Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Rahu. – Čikagos aidas. P ieiga in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us. Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Ke u. – Čikagos aidas. P ieiga in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us. D o inas Vincen as 2005: Iš ka ybos e minų is o ijos. – Te minologija 12, 27–41. DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S. Keinys. 7-as pa ais. i papild. leid., Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l . Juška An anas 1984: As onomijos enciklopedinis žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. Kaškelis Vy au as 2020: As ologija sielai. P ieiga in e ne e: h ps://www. y au us.com/l /zodynas [žiū ė a 2020-10-20]. Ka ely ė Ri a 2009: Mečislo o Reinio lais ai e s o Psichologijos ado ėlio psichologijos e minų eikšmė i kilmė. – Te minologija 16, 198–216. Ka iliū ė-Jonynienė Saulė 1994: As ologija, Vilnius: Vals ybinis leidybos cen as. Kaulakienė Angelė 2007: P o eso iaus Po ilo B azdžiūno Bend osios izikos ado ėlio (1960–1965) e mini- ja. – Te minologija 14, 92–109. Kazlauskai ė Gi a 2000: Lie u ių onologijos e minų sanda a i kilmė. – Te minologija 6, 51– 62. K ašy ė Regina 2004: Lie u ių i la ių kalbų ekonomikos e minijos anglybės. – Te minologija 11, 31–51. Lili a: bjau umų mo ina 2020. P ieiga in e ne e: www.spauda.l /mi ai/mish.lili h.h m [žiū ė a 2020-10-20]. Lili h: seno ės demonas, amsi die ybė a jausmingumo dei ė? 2020. P ieiga in e ne e: h ps://suenee.cz [žiū ė- a 2020-10-20]. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Ma cinke ičius A ūnas 2004: Kodėl as ologijos neiš iko alchemijos likimas. – Del i.l . P ieiga in e ne e: h ps://www.del i.l /gy enimas/anapus- ik o es/kodel-as ologijos-neis iko-alchemijos-likimas.d?id=4784869. Mi ke ičienė As a 2014: Figū ų i opų pa adinimai 1918–1940 m. li e a ū os mokslo da buose. – Te mino- logija 21, 176–191. No ickienė Dominika 2020: As ologija – būdas pažin i sa e. – mo e sg ozis.l . P ieiga in e ne e: h p://www. mo e sg ozis.l /index.php/ obulejimas/sielai/as ologija-ho oskopai/452-as ologija-budas-pazin i-sa e. Rimku ė Auš a 2005: Nelie u iški XIX a. galo–XX a. p adžios ka alikų ka ekizmų e minai. – Te minologija 12, 42–66. Rimku ė Auš a 2007: Kai ku ie sinoniminių eligijos e minų a osenos a ejai ka ekizmuose (XVI a. i XIX a. galas–XX a. p adžia). – Te minologija 14, 135–145. Rimku ė Auš a 2012: 1883–1916 me ų ka ekizmų eliginių ie ų pa adinimai. – Te minologija 19, 125–142. Sabaliauskas Algi das 1994: Iš ku jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S aižys Vy au as 2002: As onomijos enciklopedinis žodynas, Vilnius: Teo inės izikos i as onomijos ins i u as. S unžinas Robe as 2017: Eu opos Sąjungos kibe ne inio saugumo e minai su dėmeniu kibe ne inis (-ė): eikšmės, kilmė, sinonimija i a ian ai. – Te minologija 24, 125–163. S unžinas Robe as 2018: K ip og a inių aliu ų s i ies e minai: eikšmės, aiška i a ian ai. – Te minolo- gija 25, 128–142. Vaičiakauskienė Sona a 2016: Kompiu e ijos s i ies naujieji skoliniai. – Žmogus i žodis 18(1), 80–95. Šilob i ai ė Diana 2008: Pi mųjų ma ema ikos žodynėlių e minija. – Te minolgija 15, 180–196. Šilob i ai ė Diana 2011: Pe o Vileišio a i me ikos ado ėlio Ke u i s a biausiejie eikalai a i mē ikos e mi- nai. – Te minologija 18, 154–164. TŽŽ 1985: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, edak o ių a yba: A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Ku kulis, V. Račiū- nai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma li e a, 2013. Vlada skienė Rasuolė 2017: Skolin ų i lie u iškų ekonomikos e minų konku encija. – Te minologija 22, 98–109. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P iei- ga in e ne e: h p://www. le.l . 162 Ramunė Vaskelai ė | Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu Zemle ičiū ė Palmi a 2002: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ e minai. – Te minologija 8, 34–49. Zemle ičiū ė Palmi a 2004: Ligų pa adinimai Lie u os ūkininko p iede S eika a. – Te minologija 11, 70–99. Zemle ičiū ė Palmi a 2009: Va po medicinos s aipsnių e minai. – Te minologija 16, 154–185. Zemle ičiū ė Palmi a 2010: Lau yno I inskio kalendo ių ienažodžių ligų pa adinimų kilmė i da yba. – Te minologija 17, 101–110. Zemle ičiū ė Palmi a 2011: Kelei io s aipsnių apie s eika ą e minai. – Te minologija 18, 98–108. Zemle ičiū ė Palmi a 2018a: Ki ų kalbų po eikis lie u iškai in o ma ikos i kompiu e ijos e minijai. – Albi- na Aukso iū ė, Jolan a Gai eny ė-Bu le , Sol i a Labanauskienė, As a Mi ke ičienė, Robe as S unžinas, Al ydas Umb asas, Palmi a Zemle ičiū ė. Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai: monog a ija, 150–307. Zemle ičiū ė Palmi a 2018b: Medicinos e minija p ieš šim ą me ų. – Te minologija 25, 147–200. ONE-WORD TERMS O ASTROLOgY ROM THE PERSPEcTI E O ORIgIN Summa y The a icle add esses he ield o he e ms o as ology, which has no been p e i- ously esea ched in Li huania. As ology is no augh in na ional uni e si ies, so he e a e no ex books o highe educa ion ins i u ions o esea ch s udies, which a e gen- e ally conside ed he majo sou ces o he unc ioning and de elopmen o e ms. Ne e heless, e ms a e used, and one o he p incipal sou ces o hei use is as ology websi es. The e a e such websi es which ocus on popula as ology, i.e. mon hly, weekly o daily ho oscopes a e published. Howe e , o he s use a b oade e ms, dis- cuss concep s, e en p o ide glossa ies o e ms. A e selec ing wel e sou ces o he la e ype, he a icle in es iga es he one- wo d e ms used in hem. I ocuses on he aspec o he o igin o he e m, i.e. i seeks o ind ou which language o o igin akes he lead. La in and G eek s and ou as he majo languages in he g oup o one-wo d e ms: 22 one-wo d G eek and 30 La in e ms we e ound; hese e ms based on ancien languages cons i u e he unda- men al laye o he one-wo d e ms used on he websi es. The e ms speci y he con- s i uen s o he ho oscope (ascenden as, descenden as, plane os, as e oidai, aspek ai, opozicija, seks ilis), he mo emen o plane s (ciklai, anzi as, ing esija), he echniques o di ec ions applied in as ology (p og esijos, di ekcijos, sinas ija). Mos o hem a e used in all he sou ces selec ed o he analysis; he concep s ha hey e e o a e ho oughly explained. The a ibu ion o Li huanian e ms o he g oup o one-wo d e ms c ea es a ce ain di icul y, as he e m, which ends o unc ion as a one-wo d e m in he ex s, is some imes also used as he head elemen o a composi e e m; he e o e, he a ibu- ion o ce ain e ms o he g oup o one-wo d e ms is condi ional only. Howe e , e en wi h his condi ionali y in mind, ba ely se e al one-wo d e ms o Li huanian o i- gin, which a e mo e widesp ead, can be singled ou : už emimai, jauna is, pilna is, Saulė, Mėnulis, būs ai (namai). The wo ds o Li huanian o igin also include 11 ou o 12 names o he zodiac signs (A inas, Jau is, D yniai, e c.), bu he usage o hei wo- wo d o e en h ee-wo d equi alen s is also common (A ino ženklas, Jaučio ženklas, D ynių ženklas, e c.). Ce ain a emp s can be ound o use Li huanian equi alen s o ce ain e ms wi h a La in o G eek oo , bu hey only appea in indi idual ex s o 163Te minologija | 2020 | 27 websi es, and he usage o some o hem may be de e mined by he ex ype. A mo e p ominen compe i i e ela ionship be ween an ancien language oo and a Li huanian e m is obse ed in se e al cases only (e.g., konjunkcija and jung is, susijungimas). The loanwo ds om o he languages a e sca ce. These a e mainly p ope names (Lili , Rachu (Rahu), Ke u). Gene ally, he e a e ew p ope names among he e ms unde analysis, bu he majo i y o hem ep esen he names o he ep esen a i es om he La in and G eek my hological wo ld: Vene a, Ma sas, Me ku ijus, Jupi e is, Plu onas and o he names o plane s, Chi onas, P oze pina, Selena, e c. Though his s udy was limi ed o one-wo d e ms, hei analysis alone allows us o iew as ology as he ield wi h i s own peculia e ms, e en hough i is no ecog- nised as a science. Whe eas his a icle is a wo k o he ield o linguis ics, he ela- ionship be ween as ology and science is no analysed in g ea e de ail; howe e , he e ms o as ology o he de ini ions p o ided in he dic iona ies o in e na ional wo ds alone ejec i as a science. I is pe haps o his eason ha mos as ological e ms, which appea in dic iona ies, a e e lec ed as me ely he e ms o as onomy o o he scien i ic ields. Ne e heless, he analysis o one-wo d e ms alone highligh s a signi ican di e ence in meaning compa ed o he e ms o as onomy and e eals hese e ms as cons i u ing a a he consis en sys em, which is su icien g ounds o e lec hem as he e ms o as ology in dic iona ies. Gau a 2020-10-22 Ramunė Vaskelai ė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as amune. [email p o ec ed]