Term Formation – Is There a State of the Art?

Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?6 doi.org/10.35321/term27-01 Terminų formavimas Ar yra naujausia technika? JOHAN MYKING University of Bergen Abstrakcija Straipsnyje aptariamos terminų formavimo teorinės problemos, susijusios su tradicija, taip pat su naujausiais terminologijos teorijos pokyčiais. Terminologijos klausimas yra theory has been challenged, discussed and revised during the last three decades. tai, ar terminų formavimo sublaukas patyrė tą patį teorinį iššūkį, kaip ir kitos terminologijos sublaukos, ir ar galima nustatyti aiškią terminų formavimo meno būseną. Aptariami esami terminų formavimo modeliai ir apibūdinamos ir aptariamos kai kurių šiuolaikinių metodų pagrindinės pozicijos, atsižvelgiant į pasekmes, kurias šie metodai gali turėti teoriniam ir praktiniam terminologijos darbui. Straipsnyje teigiama, kad bet koks bandymas sukurti terminų formavimo teoriją turi atsižvelgti tiek į pirminį, tiek į antrinį terminų formavimą. Terminų funkciniai aspektai yra įdomūs praktikams ir todėl susiję su teorija. Straipsnyje sutariama, kad konkrečios terminų formavimo teorijos klausimas galbūt vis dar yra atidarytas, tačiau siūloma, kad būtų galima labiau kukliai priartėti prie […]theoKEYWORDS: terminų formavimas, neologija, terminologijos teorija, kalbos planavimas, terminų motyvacija rising’ term formation in all its aspects should be encouraged. ANOTACIJA Straipsnyje aptariamos teorinės terminų darybos problemos atsižvelgiant į tradiciją ir naujausią terminologijos teorijos raidą. Per paskutiniuosius tris dešimt mečius terminologijos teorija buvo ne kartą ginčijama, aptariama ir peržiūrima. Straipsnyje klausiama, ar terminų darybos sritis tapo tokių pačių teorinių diskusijų objektu, kaip ir kitos terminologijos mokslo sritys, ir ar galima nustatyti aiškią pažangą terminų darybos srityje. Aptariami esami terminų darybos modeliai, išdėstomi ir aptariami pagrindiniai šiuolaikinių teorinių prieigų principai atsižvelgiant į pasekmes, kurias šios prieigos gali turėti teoriniam ir praktiniam terminologiniam darbui. 7Terminologija | 2020 | 27 Straipsnyje teigiama, kad bet koks bandymas sukurti terminų darybos teoriją turi atsižvelgti į pirminę ir antrinę terminų darybą. Praktikus domina funkciniai terminų aspektai, taigi jie yra svarbūs ir teorijai. Straipsnyje pritariama nuomonei, kad galbūt konkrečių terminų darybos teorijos klausimas yra vis dar atviras ir siūloma skatinti kuklesnį požiūrį į terminų darybos teorizavimą visais jos aspektais. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminų daryba, neologija, terminologijos teorija, kalbos planavimas, terminų motyvacija 1. Įžanga Terminologija yra bet kokio kalbos vystymosi pagrindas. Jo teorinio pagrindo klausimas buvo nagrinėjamas kalbų planavimo ir terminologijos srityse. "Termino" sąvoka yra aptariama bet kuriame pagrindiniame terminologijos vadovėlyje ir vadovėlyje. Heribert Picht ir Jennifer Draskau (Picht, Draskau 1985: 35) savo gerai žinomame vadovėlyje atkreipė dėmesį į terminų formavimo klausimą kaip į vieną svarbiausių terminologijos sritis, kurios vis dar reikia studijuoti. Tačiau, matyt, terminų formavimo statusas per pastaruosius dešimtmečius nesukėlė to paties dėmesio teorijos požiūriu orientuotų terminologų, kaip ir koncepcijos teorija ir kitos pagrindinės terminologijos sritys. Kai šiuolaikinė terminologija pradėjo klestėti 1970-aisiais ir 80-aisiais, daugybė mokslinių įkvėpimų, teorijų ir metodologijų buvo įtrauktos į koegzistenciją, kad būtų suformuota nauja multidisciplinarinė mokslinių tyrimų sritis, kurios pagrindinis tikslas buvo sustiprinti specialistų bendravimą per kalbinius barjerus. Nėra abejonių, kad Eugen Wüsterio nustatyti teoriniai principai buvo visuotinai pripažinti kaip pagrindiniai terminologijos principai, apimantys sąvokų teoriją, apibrėžimus ir terminų formavimąsi, tuo pačiu metu aiškiai skiriant terminologiją nuo leksikografijos. Ši daugiadisciplininė sritis dažnai vadinama "bendra terminologijos teorija" arba tiesiog GTT. Žinomame jų straipsnyje iš 1993 m. Christer Laurén ir H. Picht (Laurén, Picht 1993) atkreipė dėmesį į skirtingų "mokyklų" kartu egzistavimą terminologijoje. Svarbiame Kanados (Kvebekas) požiūryje terminologinės neologijos sąvoką įvedė Guy Rondeau ([…]néonymie[…], cf. Rondeau 1984). Ch. atlikta analizė. Laurén ir H. Picht (Laurén, Picht 1993: 527) padarė išvadą, kad nors GTT principai buvo priimti, terminologijoje Kvebeke didesnis dėmesys buvo skiriamas lingvistikai. Johan Myking […] Formation […] Is There a State of the Art?8 Humbley, two main This tendency can be generalised: There have been, according to John approaches to terminology development and studies: On peut diviser les approches théoriques en deux grandes tendances: une première qui place la réflexion terminologique dans l'interdiscliplinarité, et une seconde qui réclame un ancrage exclusif dans la linguistique [Vienas iš teorinių metodų gali būti suskirstytas į du plačius metodus: vieną, kuris terminologinį refleksiją priskiria tarpdisciplinarumui, ir antrą, reikalaujantį išskirtinio tvirtinimo lingvistikos] (Humbley 2018a: 46f.) Strukturalistinė koncepcijų teorija buvo pakeista kognityviniais požiūriais, o Wüsteriano "termino" ir "koncepcijos" demarkacija buvo abejotina. Pagrindinė diskusijų linija buvo terminologijos santykis su lingvistika - ar tai lingvistinė disciplina, ar ne? […] taip pat […]preskriptivizmo[…]: buvo teigiama, kad pagrindinis terminologijos tikslas turėtų būti empirinis, o ne normatyvus, ir kad turėtų būti įveiktas preskripcinis […] šališkumas.[…] Du pagrindiniai aukščiau aprašyti metodai sutinka, kad terminai yra pagrindinis sąvokos reprezentacijos tipas. Sąvokos yra lingvistiniai subjektai, todėl bet koks požiūris į terminų formavimo sritį turi būti susijęs su lingvistiniais aspektais tokiu ar kitu būdu. Todėl terminologija yra lingvistinė, nepriklausomai nuo jos pagrindinio įkvėpimo. Šis faktas dar labiau verčia klausti, ar terminų formavimo sritis patyrė tą patį teorinį iššūkį ir ar po paskutiniųjų dviejų dešimtmečių teorinės diskusijos galima nustatyti aiškią terminų formavimo meno būseną. Tai ir yra šio straipsnio pradžia. 2.Mokslinės patirties būklės problema Šią technikos būsenos problemą neseniai aptarė Johnas Humbley pagrindinėje monografijoje ir trumpesniame straipsnyje (Humbley 2018a, Humbley 2018b). Peržiūrėjęs daugybę tyrimų, taip pat terminų formavimo modelių, jis klausia: […] terminų skaičius kiekvienais metais eksponentiškai didėja, sukuriant praktinę problemą įtraukti šias naujas formas į terminologinius repertuarus, ypač terminų bankus. Problemą taip pat galima išdėstyti teoriniu lygiu: kaip galima paaiškinti visus šiuos naujus terminus? (Humbley 2018b: 437f., pabrėžimas Jm) 9Terminologija | 2020 | 27 Ir jis tęsia: Yra […]...> keletas labai pagrindinių klausimų, susijusių su specializuota neologija […], kurie yra būdingi bet kokiam terminologijos prigimties apmąstymui: ar nauji terminai yra formuojami sąmoningai, ar ne, ar tiksliau, kurios terminų kategorijos yra formuojamos sąmoningai, o kurios - ne; Sąvokų formavimo metodai, kurie gali būti perkeliami iš vienos srities į kitą arba iš vienos kalbos į kitą, sąvokos, kurios yra suformuotos kitaip nei įprastiniai leksikos elementai. T. y. ar reikia specifinės terminų formavimo teorijos su savo konkrečiais kriterijais, o ne tik žodžių formavimo? (Humbley 2018b: 437f., akcentuota Jm) Galbūt tai yra nereikšmingas ir nesutariamas faktas, kad terminų formavimas skiriasi priklausomai nuo domeno, kalbos ir tradicijos ir kad terminai yra sukuriami tiek sąmoningai, tiek spontaniškai. Tikslus modelių ir skirtumų tarp domenų aprašymas turi būti aprašytas ir paaiškintas lingvistiniais, taip pat kontekstualiniais veiksniais. Be to, galėtume paklausti, kiek teoriniai paaiškinimai dėl terminų formavimo klausimo iš tikrųjų yra būtina terminologijos darbo tinkamumo sąlyga. Dauguma išsiaiškintų kalbų gavo išsamius jų morfologijos ir leksikos aprašymus, taip pat daugiau ar mažiau oficialias gaires apie tai, kas gali būti laikoma "geromis" arba "gerai suformuotomis" naujomis žodžiais. Tam tikra pritaikyta praktika visada įmanoma be pernelyg daug teorijų, ir tai yra vienas paaiškinimas, kurį davė J. Humbley (Humbley 2018b: 437) dėl teorinio darbo dėl terminų formavimo trūkumo. Į tai galima atsakyti, kad bet kuriai taikomosios praktikos sričiai reikia principiškos jos principų ir metodų diskusijos, todėl ji turėtų būti teorinės refleksijos objektas. Aukščiau minėti pareiškimai iš J. Humbley mažesnio straipsnio (Humbley 2018b) turi būti užbaigti taip pat nurodant jo pagrindinį terminologinės neologijos tyrimą (Humbley 2018a), kuris suteikia didžiulį empirinį įrodymą iš prancūzų, taip pat kitų kalbų ir vertina įvairių terminologijos teorinių metodų pasiekimus. Šis straipsnis iš esmės sukurtas dėl šio darbo. 3.DeFInInG "TeRm FORMATION" "Termino formavimo" sąvoka nusipelno kai kurių komentarų, nes ji turi šiek tiek skirtingas reikšmes: […] TF1: Terminų formavimas gali būti apibrėžiamas kaip naujų LSP leksemų (o tiksliau: pavadinimų) kūrimo procesas leksologiniais mechanizmais. Akivaizdu, kad pirmiau aprašyti […]lingvistiniai[…] metodai yra Johan Myking […] Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?1 0 nisms; šis apibrėžimas atitinka "neologijos" sąvoką, kaip ji paprastai suprantama; […] TF2: Terminų formavimas taip pat gali būti suprantamas kaip terminologijos pogrupi, susijusi su kūrybiniu aspektu (terminų formavimas griežta prasme) ir normatyviais ir funkciniais aspektais, kurie užtikrina specializuoto bendravimo efektyvumą (žr. Laurén, myking, Picht 1998: 212). glaudžiai susiję su TF1, o TF2 akivaizdžiai reikalauja multidisciplinarinio požiūrio. Leisdami du skirtingus apibrėžimus, didiname sunkumus rasti nuoseklų analizės kriterijų. Terminų formavimo sąvoka TF2 prasme nebėra identiška "neologijos" sąvokai, o TF1 yra galimybė išsamiai ir prasmingai diskutuoti apie terminų formavimą visapusiškai, įskaitant apibūdinamuosius ir normativinius cisely a definition of neology in the sense of lexical growth within special domains. The advantage of dealing with two definitions lies, however, in aspektus, pirminį ir antrinį terminų formavimą, sąmoningą terminų kūrimą ir t. t. 4.Terminologijos ir leksikografijos terminų esmė Viena ypatinga problema, kurią sukelia pirmiau pateiktas TF1 apibrėžimas, yra binarinio požiūrio į lingvistinį ženklą statusas, kurį randame Ferdinand de Saussure'o raštuose, taip pat Wüsterian požiūryje. "Termino" sąvoka yra šiek tiek skirtingai nagrinėjama leksikografijos leksikologijoje ir Wüsteriano požiūriu į terminologiją: leksikografijoje išraiškos ir turinio sąveika laikoma savavališka, tačiau solidari, o leksikografija, todėl, nagrinėja leksemas. Apskritai kalbant, leksikografija yra semasiologinė, o terminologija - onomasiologinė. Leksikografijos tikslas yra kalbos aprašymas, todėl bet kokia analizė prasideda nuo išraiškos lygio, "žodžių", kaip jie pasirodo kalbama ar rašoma kalba. Terminologija, kita vertus, yra susijusi su santykiais tarp trijų pagrindinių elementų - objekto, sąvokos ir reprezentacijos, kaip išreiškiama ISO 704: Šis tarptautinis standartas […] apibūdina objektų, sąvokų ir jų terminologinių vaizdų ryšius. (ISO 704 2002: vi emph. Jm) 1Terminologija | 2020 | 27 Objektai skirstomi į klases, atitinkančias žinių vienetus, vadinamus sąvokomis, kurioms priskiriami lingvistiniai vaizdai. Saussure'o lingvistinio ženklo savavališkumo požiūris yra vienas kito įbrėžimas, pvz., : typical Wüsterian approach more radical than in lexicography, because terms and concepts are assumed to have some sort of existence indepen- "Die Wiener Schule tritt für eine klare Trennung zwischen begriff und benennung ein" (Vienos mokykla išsiaiškina sąvokos ir pavadinimo atskyrimą); sie spricht vom nungen”. [The vienna school advocates a clear division between concept and Reich der begriffe und dem Reich der benenterm; Jame kalbama apie "koncepcijų sferą" ir "terminų sferą". (Laurén, Picht 1993: 530). Ši pozicija buvo daug diskutuojama terminologijos sluoksniuose; ji nėra be niuansų ir buvo griežtai paneigta naujausiuose kognitivistiniuose ir sociolingvistiniuose požiūriuose (žr. 6 skyrių toliau). Šios diskusijos tikslais TF1 apibrėžimas buvo pakankamai "leksikografinis", kad apimtų leksikografiją, taip pat skirtingus terminologijos metodus. "Termino" elementas gali būti vertinamas kaip paprasta etiketė dujiniame ženkle arba kaip leksema, perkelta iš bendros kalbos, kad tarnautų kaip mokslinės sąvokos pavadinimas. Abiejuose atvejais sąvokų reprezentacijos yra lingvistiniai elementai, kuriuos sudaro mechanizmų repertuaras, nesvarbu, ar rezultatas yra leksemos, ar tik lingvistiniai ženklai. Be provided by the natural language. Hence: We speak of term formation to, terminologijoje terminai (pavadinimai) laikomi žodiniais mokslinių sąvokų vaizdais, skirtingai nuo kitų tipų pavadinimų, tokių kaip tinkami pavadinimai ar simboliai; Terminų formavimas gali būti padalintas į dvi dalis, atsižvelgiant į leksikinių šaknų skaičių: Terminas yra pavadinimas, sudarytas iš vieno ar kelių žodžių, atstovaujančių bendrą sąvoką specialioje kalboje konkrečioje dalyko srityje. Paprastas terminas turi tik vieną šaknį, o terminas, kuriame yra dvi ar daugiau šaknų, vadinamas sudėtingu terminu (ISO 704 2002: 34) Kompleksumo sąvoka taip pat sukuria keletą problemų: • Vienkartinės metaforos: ar jos tikrai "paprastos"? Santykis tarp tiesioginės ir perkeltos prasmės gali būti analizuojamas kaip tam tikra sudėtingumas; • Kompleksiniai terminai, ypač junginiai ir frazės: ar tokie skirtumai yra savavališki ar priklausomi nuo tipologijos, kur mes traukiame žodžių ir frazeologijos ribą? Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?1 2 Tokios problemos turi būti sprendžiamos ne tik korpusų terminologijoje, bet ir kaip dalis nuoseklios terminų formavimo teorijos. Dėl savo lingvistinio pobūdžio terminai, be terminologijos, taip pat atkreipia dėmesį į leksikografiją, leksikologiją ir žodžių formavimo teoriją. Terminologijoje, taip pat leksikografijoje, sakoma, kad nagrinėjami subjektai priklauso specialiam dalyko laukui (domenei), ir abi disciplinos domisi procedūromis, kuriomis formuojami vienetų reprezentacijos. Nepriklausomai nuo pagrindinio požiūrio, terminų tyrimas yra terminologijos ir leksikologijos bendras interesų sritis. Apibendrinant šią diskusiją, galima pažymėti, kad korpusinėje terminologijoje terminų ir žodžių santykis jau seniai laikomas gradiento klausimu, išreikštu tokiomis kategorijomis kaip "terminas" arba "terminas", tačiau mes turime čia palikti šią diskusiją. 5.Terminio formavimo metodai Pagrindinėse Europos kalbose yra nemažai išsamių darbų apie terminų formavimą. E. Wüster'ui jo pagrindiniuose darbuose (Wüster 1966, 1985) buvo svarbu apibūdinti terminų formavimo inventorių ir principus. Drozd & Seibicke (1973) aprašė terminų formavimo principus, daugiausia dėmesio skiriant vokiečių kalbai. Jų darbas apėmė tiek teorinius, tiek normativinius aspektus, taip pat pabrėždamas teorinius aspektus. Anglų kalbos formavimo terminas buvo aprašytas Sager & al. (1980) ir vėliau Sager (1990). Pirmasis terminologinės neologijos teorinis modelis buvo pristatytas G. Rondeau (Rondeau 1984) ir vėliau Rostislav Kocourek suteikė didelį indėlį į prancūzų specialiosios kalbos aprašymą (Kocourek 1991). Kalbant apie teorinius pagrindus, Drozd & Seibicke, taip pat R. Kocourek dirbo Prahos strukturalistinio požiūrio viduje, nagrinėjant pagrindines teorines temas, tokias kaip motyvacija. Sagerio darbuose yra pragmatinis įkvėpimas ir taip pat svarbių teorinių dikotomijų, tokių kaip pirminis ir antrinis terminų formavimas, įvedimas. Naujausias iš išsamių darbų apie terminų formavimą yra. Humbley darbas apie prancūzų terminologinę neologiją (Humbley 2018a). Šis darbas yra įspūdingas dėl savo analitinio rezultatų apžvalgos, taip pat teorinių diskusijų terminologijoje per pastaruosius dešimtmečius. Atsižvelgiant į naujas terminologijos sritis ir išvadas, atnaujintas terminų formavimo darbas, jis buvo išėjimo taškas daugeliui tolesnių diskusijų. from Non-European languages this book must be considered the most Remiantis minėtais darbais, per plačią LSP sritį, kaip ji gali būti apibūdinama iki tūkstantmečio pradžios, buvo pasiūlyta keletas terminų formavimo modelių ir modelių tipų, pagrįstų įvairiomis lingvistikos tradicijomis. Apskritai galima apibūdinti šią terminų formavimo modelių tipologiją: a) neologijos modeliai: pirminis ir antrinis terminų formavimas (Rondeau 1984, Sager 1990); b) inkrementiniai modeliai: terminai yra sudaryti (strukturiniu) leksikiniu formavimu, taikomu specialiems tikslams (klasikiniai darbai, tokie kaip Drozd & Seibicke 1973, Sager 1990, Kocourek 1991; Kageura 2002, cf. Humbley 2018a, Humbley 2018b); c) integraciniai modeliai, pagrįsti motyvacija (Kocourek 1991; inkrementinis + pasiskolinimas + semantinis + ne-motivacija); d) Funkcionalistiniai (diskursų pagrindu) modeliai: terminai diskursuose yra sudaryti pagal gramatinę metaforą (Halliday's systemic functional linguistics, cf. Humbley 2018a, Humbley 2018b); e) kognityviniai modeliai, t. y. metafora: terminų formavimas yra ne tik pavadinimas, bet ir supratimo aktas (Temmerman 2000). Pagal du pagrindinius terminologijos metodus grupės a[…]c yra gerai žinomos tarpdisciplininėje metodikoje (GTT, Wüster), o d ir e yra aiškiai susijusios su šiuolaikinėmis lingvistinėmis teorijomis […] sisteminė funkcinė arba Halliday tradicija tik neseniai buvo įvestas į terminologiją cituojami J. Humbley darbai (Humbley 2018a, Humbley 2018b). K. Kageura (Kageura 2002) sujungimas su "klasikiniais" darbais reikalauja plačios "inkrementinių" kategorijos koncepcijos, kaip bus paaiškinta toliau. Penkios kategorijos atspindi plačias tendencijas, nors ribos ne visada yra aiškios. G. Rondeau įkvėpimas įtraukti skolinimą ir semantinį perdavimą, atrodo, buvo visuotinai priimtas, nors dažniausiai išreiškiamas J. C. Sager dichotomija (anglų kalba) "pirminės" ir "antrinės" terminų formavimo. Pastarasis įvyksta, kai tam tikros sąvokos terminas pakeičiamas peržiūrėjimu toje pačioje kalboje arba perkėlimu į kitą kalbą, o pirminis terminų formavimas vyksta, kai tam tikra sąvoka yra pavadinta pirmą kartą (iš pradžių Sager 1990; nurodoma Humbley, pvz. 2018 a: 91f., Humbley 2018b: 442f.). Inkrementiniai aspektai yra integruoti į bet kokią terminų formavimo analizę, net ir į semantines procedūras ir perkėlimą pasiskolinant. Analizuojant Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika? 1 4 Terminų morfo-semantinė struktūra yra būtina norint ištirti tam tikros kalbos terminų formavimo potencialą. Tokiu būdu aprašymas padeda atsakyti į klausimą, "kaip" veikia terminų formavimas, nors reikia daugiau atsakyti į apleistą klausimą, "kodėl tam tikros formos yra pasirinktos, o ne kitos". Į klausimą "kaip" atsakoma, bet ne į klausimą "kodėl" Humbley 2018b: 442). Tačiau papildomos savybės ne visada yra pagrindinė tam tikro termino esmė. Kad būtų galima atsakyti į klausimą, "kodėl" buvo taikoma tam tikra procedūra, naudinga apsvarstyti įvairias terminui pagrindines motyvacijas: kuri motyvacija yra pirma, kuri yra pavaldus ir t. t. Metafora, taip pat pasiskolintas terminas gali turėti morfologinę struktūrą, nors ši struktūra gali būti ne svarbiausias termino bruožas. Tokios įžvalgos yra klasikinės terminų formavimo studijų (Drozd & Seibicke, Kocourek) neatskiriama dalis, tačiau jas reikia turėti omenyje ne tik antrinės terminų formavimo normatyvinėje veikloje, bet ir dirbant su naujais metodais. Kaip jau buvo teigiama, atrodo, kad pirminės ir antrinės terminų formavimo skirtumas tapo visuotinai pripažįstamas kaip atitinkamas naujų terminų apskaitos modelis (žr. taip pat ISO 704 2002: […]neoterms[…]) aukščiausiame apibendrinimo lygyje, tačiau nėra sutarimo terminologijoje, kas turėtų būti pabrėžta kaip pagrindas statybos teorijai […] pirminės ar antrinės terminų formavimo arba abiejų. Prioritetą iš dalies lemia paties tyrėjo teorinė pozicija. Be to, svarbus klausimas, kiek ir kokiu požiūriu pirminės ir antrinės sąvokos skirtumas priklauso nuo apibūdinamosios ir preskripcinės sąvokos dichotomijos ir su ja sutampa. Tai, kad antrinių terminų formavimas vyksta standartizavimo komitetuose (viduje ar tarp kalbų) ir terminologinio kalbos planavimo veikloje, yra nereikšmingas faktas, todėl daroma išvada, kad antrinių terminų formavimas dideliu mastu yra sąmoningas ir sąmoningas ir susijęs su preskripcine veikla. Sąmoningo termino sukūrimo klausimas pagrindinio termino formavimo srityje yra šiek tiek sudėtingesnis ir nebus išsamiai aptariamas (žr. Humbley 2018 m. - 96a. diskusijai). Kalbų planavimo, standartizacijos ir terminologijos (daugiausia, bet ne tik, antrinės) srityje yra daug preskriptyvių ir gana dažnai prieštaringų sąmoningo terminų kūrimo principų. Išsamių šių rinkinių diskusijų čia reikia palikti. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti kuriant terminus, iš tikrųjų gali būti sutrumpinti iki trijų: šio tyrimo tikslas - pateikti atsakymą į 1Terminologija | 2020 | 27 kaip konceptualios turinio perdavimo priemonė manipuliuojant išraiškos elementais. Šie du matmenys nėra nesuderinami (žr. Laurén, myking, Picht, Sigurður 2008: 186f.). pabrėžiant motyvaciją, yra didelis tęstinumas su ankstesniais darbais, pvz., R. Kocourek motyvacijų tipologija, aukščiau. In short: It does not seem productive to exclude questions of prescription and standardisation from the theoretical study of term formation if klausimą "kodėl" (Humbley 2018b, aukščiau). Terminų formos nesirenka savęs, o terminų pasirinkimas daugiausia susijęs su vartotojais (terminų kūrėjais ir gavėjais), veikiančiais preskriptyviuose nustatymuose. Tas pats pasakytina apie motyvaciją, kuri yra ne tik terminas […] vidinė (žymis […] vidinė) savybė: motyvacijos formos taip pat turi būti vertinamos atsižvelgiant į vartotojus ir poreikius. Aukščiau aptariami teoriniai klausimai sukėlė tam tikrą susidomėjimą po 2000 m., be kita ko, 2001 m. IITF kolokviume "Terminologija kryžkelėje" (TSR 2002) ir knygoje, kurią parašė Ch. Laurén, H. Picht, Johan myking ir Jónsson (Laurén, myking, Picht, Jónsson 2008), pristatydami "be fiksuotų sienų" metodą. Dvi iš pastarosios publikacijos tezių yra tokios (Laurén, myking, Picht, Jónsson 2008: 45ff., 68ff.): - Nėra fiksuotų sienų tarp specializuotos komunikacijos ir kitų komunikacijos formų. - Todėl nėra jokių fiksuotų ribų tarp terminų ir žodynų bei frazeologijos apskritai. Be to, tvirtinant, kad kalbos valdymas yra teisėta veikla: - Tiek kalbos naudojimas, tiek kalbos sistema yra valdomos (op. cit., 140 ff.). Prie šių tezių galime pridėti ketvirtą: - Nėra fiksuotų ribų tarp apibūdinamųjų ir preskripcinių to paties principo pasekmių. Preskripcinės priemonės tam tikru mastu atspindi empirinius faktus, o priešingai. Motivacijos principas yra vienas įspūdingas pavyzdys: naudojamas kaip pagrindinis terminų formavimo principas, žr. R. Kocourek 1991 (aukščiau), jis skirtas kaip apibūdinamasis ir paaiškinamasis principas. Tačiau jis neapima Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?2 2 motivavimo principas […] skaidrumo […] prasme, vokiečių kalba: […]Durchsichtigkeit[…]. Turbūt teisinga, kad morfosemantiška motyvacija yra dažniausias ir svarbiausias skaidrumo formavimo būdas.Vienas įspūdingas šio "atspindėjimo" pavyzdys yra ent terms, but terms motivated otherwise also deserve to be assigned importance within terminology, cf. the example quark, above. "analoginis principas" antrinio termino formavime, kaip jį suformulavo K. Valeontis ir E. Mantzari: Pagal analoginę taisyklę, "formuojant terminą tikslinėje kalboje, pavadintojo pirmasis pasirinkimas turėtų būti taikyti terminų order to name a new concept that has been primarily named in the source formavimo mechanizmą, panašų į terminų formavimo mechanizmą, naudojamą šaltinio kalbos terminui". (valeontis, mantzari 2006) Įdomu tai, kad ISO 704 taip pat nurodo […]counter[…]analogy[…] principą: nors skolinimasis iš kitų kalbų yra pripažinta terminų formavimo forma, gimtoji kalba turėtų būti teikiama pirmenybė prieš tiesiogines paskolas. (ISO 704 2002: 41) Prieštaringi preskripciniai tikslai nėra naujiena kalbų vadyboje. Tačiau svarbiau yra tai, kad analogiškojo principo aprašomasis atitikmuo yra spontaniškas paskolų vertimų ar kitų tipų analoginiu būdu motyvuotų terminų formavimas. kognityviniais mechanizmais, taip pat tais atvejais, kai nėra nei The formation, dominance or failure of terms can probably to a large metaforos, nei sudėtingo termino. Tokių mechanizmų apskaita tikrai yra teisėta terminų formavimo užduotis pagal TF2 terminų formavimo koncepciją. Vienas ypatingas antrinio termino formavimo atvejis gali iliustruoti šį dalyką. Yra daug vadovėlių ir anekdotinių įrodymų, kad antrinių terminų formavimas tokiose kalbose kaip vokiečių, skandinavų ar islandų kalba lemia morfologiškai skaidrus ir, kaip toks, "normalizuotus" ir neanaloginius tikslinius terminus. Norvegijos naftos terminologijos atveju tokie principai buvo išsiaiškinti. Didžioji dalis diskusijų apie kalbos kokybę ir "gerą" terminų formavimą buvo sutelkta aplink keletą žodžių dvigubų ir trejėlių (Andersen, myking 2018: 542): kelly drivrør drive + pipe kelly rathole drivrørshylse drive + pipe + case rottehull mousehole rørkoplingshylse pipe + coupling + case musehull 2Terminologija | 2020 | 27 Dešinėje stulpelyje parodyta minimali norvegų adaptacija formaliai ar semantiškai (sujungtos motyvacijos), t. y. tarpkalbinės motyvacijos subtipai, o viduryje stulpelyje yra "oficialių" terminų, t. y. terminų, kurie atitinka kokybės kriterijus, pagrįstus morfologiniu skaidrumu junginių pavidalu. Tolesnius įrodymus galima rasti ir kitose kalbose, pavyzdžiui, islandų kalboje "biograf" […]cinema[…]: biograf kvikmyndahús ([…]fast + picture + house[…]) bíó Remiantis šiais pavyzdžiais, galima suformuluoti šiuos galimus antrinio termino formavimo rezultatus, kurie taip pat tam tikru mastu buvo patvirtinti analizuojant didesnius korpusus (žr. myking 2008: 13 ff.): […] normalizacija: terminai prisitaiko prie dažnų ir neapžymėtų bendrosios tikslinės kalbos modelių; […] De[…]metaforizacija (normalizacijos pasekmė): bent jau anglų kalba kaip šaltinio kalba ir pagrindinio termino formavimo kalba, o ne tam tikra sintetinė tikslinė kalba ir antrinio termino formavimo kalba. Tada tikslinės sąvokos suskirstomos į dvi grupes, kurių bruožai yra šie: 1 klasteris: metaforinis, analoginis, apibūdinamasis (kelly, musehull, rottehull; bíó) 2 klasteris: morfologinis, vietinis, preskripcinis (drivrør, -shylse, rørkoplingshylse; kvikmyndahús) Jei tikslinė terminologija iš tikrųjų pasižymi didesniu morfologinės motyvacijos laipsniu, po kurio seka pernelyg ilgas - populiari, tačiau dar ne visiškai patvirtinta hipotezė - tai gali būti paaiškinta kognityviniais nesubalansais dėl asimetrinės komunikacijos situacijos. Tada mes galėtume nustatyti Simetrinis bendravimas (siuntėjas […] gavėjas) > analogijos principas > trumpos […] neaiškios sąvokos Asimetrinis bendravimas (siuntėjas […] gavėjas) > vietinis principas > ilgai veikiantys/permatomi terminai Tokiu būdu mes galime paaiškinti terminų funkcines savybes pragmatiniais veiksniais. Tokia įžvalga buvo pateikta Valter Tauli (Tauli, 1968) darbe. Tarp v. Tauli principų ypač svarbūs yra šie du: E2 Išraiška turi būti kuo trumpesnė; E3 The more frequent the expression the shorter it must be. Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?2 4 Tai yra tas pats supratimas, kuris buvo išreikštas 1935 m. Zipfo dėsniu ir šiandien yra gerai integruotas į pragmatinę teoriją (Grice's […]cooperatyvinis principas[…] (Grice 1991) ir į naudojimą pagrįstą lingvistiką (žr. Tomasello 2003, tolesnis išsiaiškinimas, myking 2008: 248). Nors v. Tauli teorinis požiūris į kalbos planavimą netrukus buvo užmirštas, jis perteikia įžvalgas, kurias palaiko šiuolaikinės teorijos, kurių negalima apleisti. Nors kalbos valdymo rezultatas niekada negali būti garantuotas, kalbos valdymas vis dar yra teisėta veikla (Laurén, myking, Picht, Jónsson 2008: 139 ff., 197). Taikant "pilną sritį" (žr. Kageura 2002), galime tikėtis parodyti antrinių terminų formavimo modelius, paaiškintus pragmatika, t. y. naudotojų grupės (grupės) prielaidomis ar pagrindinėmis žiniomis. Tačiau reikia pasakyti, kad K. Kageura kritika anekdotiniams vadovėlių pavyzdžiams, kai ji taikoma "visiškai naftos terminologijos sritiai", atrodo pagrįsta. Aukščiau aprašytos tendencijos buvo tam tikru mastu patvirtintos (žr. myking 2008), nors reikia atlikti daugiau tyrimų. Žinoma, visi šie principai, įskaitant ISO 704, gali būti atmesti kaip grynas sveikas protas arba lingvistinio purizmo iš naujo aiškinimai. Būdama lingvistikos pagrindu pagrįsta disciplina, terminologija taip pat turi susidoroti su "liaudies lingvistikos" elementais, galbūt ypač (įmoningai) antrinio termino formavimu, susijusiu su "geromis" ir "blogomis" terminų savybėmis. Tokios tariamos terminų savybės dažnai paaiškinamos grynai idiosinkratiniais požiūriais. Nepaisant to, nors jie neturėtų būti interpretuojami kaip išsamus sąrašas, pirmiau pateikti teorijos elementai atspindi terminologinio augimo įžvalgas; Todėl jie yra teorija apie terminų formavimą, kuri yra susijusi su standartizacijos ir kalbos planavimo priemonėmis, tačiau nėra identiška. Tokie elementai nusipelno vietos moksliniame diskurse apie terminų formavimą būtent todėl, kad jie yra svarbūs tiek teoretikams, tiek praktikams. 8.Terminologija: "lingvistika" ar "aktyvizmas"? Teorizuojant terminologiją, svarbu atsižvelgti į jos daugialypį pobūdį. Viena teorijos, hipotezės ar mokslinių tyrimų klausimo rūšis nebūtinai prieštarauja kitoms rūšims. Pagal "be fiksuotų ribų" požiūrį terminologija turi būti laikoma lingvistika, al- 2Terminologija | 2020 | 27 nors "liberalioje" prasme terminologija yra mokslinė veikla, susijusi su kalba (Laurén, myking, Picht 1998: 353). Jei J. Humbley (Humbley 2018b: 437) yra teisus tvirtindamas, kad terminų formavimas buvo atmestas kaip teorinių diskusijų klausimas dėl praktinės taikymo vertės trūkumo, tada kyla klausimas, kaip jį (atkurtinai) įtraukti į terminologijos teorinį vystymąsi. Pirminis ir antrinis terminų formavimas peržengia skirtumą tarp spontaniško ir sąmoningo terminų formavimo. Nors kai kurie nauji metodai tvirtina, kad pirminis terminų formavimas turėtų būti teikiamas pirmenybė ir tiriamas apibūdinamuoju lingvistiniu pagrindu, šiame straipsnyje išreiškiama pozicija vis dar yra ta, kad "sąmoningas" antrinis terminų formavimas yra neatskiriama bet kokio terminologinio vystymosi dalis tam tikroje visuomenėje ir todėl negali būti pašalintas iš terminų formavimo teorijos, nepaisant sunkumų kurti nuoseklią teoriją. 7 skyriuje aprašytos teorijos kūrimas ir hipotezų formavimas yra tiesiogiai susiję su terminologijos praktiku, nes, be kita ko, tokia veikla leidžia įvertinti jo praktinius rezultatus ir gali užkirsti kelią klaidingoms išvadoms apie individualius trūkumus. Galima vėl prisiminti V. Tauli, kurio principai yra naudingas ir teorijoje pagrįstas kalbos planavimo atskaitos sistema, nors jie neleidžia griežtų prognozių. Tai reiškia, kad terminologijos srityje reikia įtraukti ir preskripcinius, ir deskripcinius metodus. Teorinis terminų formavimo diskursas turės atitikti daugybę išankstinių sąlygų: […] Pripažinti, kad teorijos terminų formavimas turi apimti tiek pirminį, tiek antrinį terminų formavimą, kaip jau buvo nurodyta; nė vienas iš jų nėra mažiau svarbus; […] sugebėti atsižvelgti į tarpkalbinius modelius, skirtumus ir panašumus; […] atsižvelgti į variacijos ir diakronijos problemas; […] Pripažinti, kad kognityvinės analizės (pvz., metaforinių modelių analizė, žr. Temmerman 2000) yra įmanomos ir taip pat taikomos antriniam terminų formavimui, ir atvirkščiai, kad […] terminų dinamika, pagrįsta morfologiniu sudėtingumu, pasirodė įmanoma antriniam terminų formavimui (žr. Kageura 2002), tačiau ji taip pat gali būti išplėsta į pirminį; Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?2 6 […] Pripažinti, kad nėra fiksuotų sienų tarp kognityvinių ir pragmatinių terminų formavimo modelių paaiškinimų ir, taigi, kad pragmatika yra svarbi terminologijos teorijai; […] Ir todėl pripažinti, kad nėra fiksuotų sienų tarp teorijos terminų kaip tokių ir teorijos terminų tam tikros rūšies normatyvioje aplinkoje. Atsakydamas į J. Humbley klausimą, cituotą šio straipsnio įžangoje, "Ar reikalinga specifinė terminų formavimo teorija su savo ypatingais kriterijais, o ne tik žodžių formavimo teorija?" yra keletas teigiamų atsakymų. Atsakydamas į TF1, terminų formavimo teorija turės atsižvelgti į junginius. for theoretical questions that are not always accounted for within theories of “word formation” in a strict sense, such as e.g. phrasal terms in contrast Be to, tai yra apibrėžimo ir apibrėžimo klausimas, ar paskolos ir metaforos turi būti įtrauktos, ar ne. Visi šie reiškiniai yra lengvai paaiškinami lingvistine teorija, todėl šiuo požiūriu klausimas yra nereikšmingas. Jei "žodžių formavimas" apibrėžiamas kaip "pavardžių formavimas", visi tokie reiškiniai tampa svarbūs, kaip rodo terminologijos perėjimas nuo "žodžių" į "pavardes". Terminų formavimas negali būti apribotas papildomomis ir diskursinėmis procedūromis. Iš T2 perspektyvos atsakymas taip pat yra teigiamas, nors nėra aišku, ar rezultatas bus nuosekli teorija. Šiame straipsnyje buvo teigiama, kad terminų funkcinių savybių klausimas yra ne trivialus ir svarbus, ypač antrinio termino formavimo sistemoje, kuri savo ruožtu yra visų rūšių normatyvios terminologijos veiklos pagrindas. 9. Konklusijos Šio straipsnio pavadinimas yra dviem įkvėpimais: ilgalaikis susidomėjimas terminų formavimo problemomis kalbų planavimo ir terminologijos teorijos kontekste ir specifinis įnašas iš naujausių J. Humbley darbų (Humbley 2018a, Humbley 2018b) skaitymo, kaip nurodyta pirmiau 1 skirsnio įžangoje. Pagrindiniai argumentai buvo pagrįsti tvirtais įsitikinimais: 1) dauguma terminologų, turinčių lingvistinį išsilavinimą, vertina teorines pastangas ir pageidauja turėti tvirtą teorinį pagrindą. 7Terminologija | 2020 | 27 jų veikimas, kaip įmanoma. Praktinio darbo vertinimas pagal modelius, hipotezes ar teorijas apie tai, kaip daiktai atsiranda, yra naudingas ir būtinas. 2) no terminology activity can avoid the emphasis on secondary term formation, at least not outside of the English-speaking communities. Būtent tai ir yra dabartinio darbo būtinybė. Todėl teorijos apie antrinio termino formavimą turi būti laikomos teisėta užduotimi lygiomis sąlygomis su pirminiais. term formation. 3) Apskritai reikėtų nepamiršti, kad tam tikra bendra atskaitos sistema iš tikrųjų yra terminologinės "diskursų bendruomenės" konsolidavimo per kalbines, kultūrines, organizacines ir mokslines sienas sąlyga. Jei terminologija kaip disciplina yra tarptautinė, būtina turėti bendrą diskursą, kad būtų užtikrinta jos suderinamumas. Vietoj to, kad būtų traukiama skiriamoji linija tarp taikomosios ir mokslinės terminologijos, turėtų būti iškeltas klausimas, kaip sukurti teoriją, kuri galėtų būti naudinga taikymui, taip pat suteikti naujas įžvalgas mokslui. Tokie integracijos bandymai iš tikrųjų dešimtmečius buvo terminologijos bruožas ir taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kaip term formation. 6 skyriuje buvo teigiama, kad nauji terminologijos metodai yra "tyrimo programos", veikiančios visus terminologijos aspektus, taip pat ir terminų formavimo aspektus. Atrodo, kad galima daryti išvadą, kad ši diskusija yra labai mažai aktuali ir nesukelia didelio susidomėjimo. Pats debatas nepaliko jokių gilių pėdsakų, tačiau atrodo, kad terminologija persikėlė į kažkokią Kuhnio "normalią mokslą", kaip išreiškė neseniai paskelbtas leidinys: Tuo tarpu Wüsterio tradicija buvo griežtai onomasiologinė, alternatyvus požiūris buvo semasiologinis ir todėl labiau panašus į tradicinę leksikografiją šiuo atžvilgiu. Kaip matyti iš daugelio LSP procedūrų po tūkstantmečio perėjimo, semasiologinė terminologija vis labiau remiasi elektroniniais korpusais, naudojant statistiką ir žymenų dažnį. (Simonas, Andersenas, Šubertas 2019: 10) Jei tiesa, kad ši įprasta padėtis apima empirinius ir korpusinius tyrimus bei didesnį semasiologinį akcentu, ji taip pat Johan Myking | Terminų formavimas […] Ar yra naujausia technika?2 8 atrodo teisinga daryti išvadą, kad 6 skyriuje aptariamų alternatyvių metodų atsiradimas turėjo būti viena iš šių pokyčių varomųjų jėgų. Ateities tyrimuose yra galimybė, kad šis "keitimas" gali būti vertinamas kaip terminologijos taikymo srities išplėtimas, o ne vieno požiūrio pakeitimas kitu. Korporų naudojimas nepadaro (preskripcinės) terminologijos kūrimo nereikalingo, bet paprasčiausiai siūlo terminologijos įrankių rinkinio išplėtimą. Terminologija, atliekama kaip empiriniai lingvistiniai tyrimai, padeda didinti terminologijos sąmoningumą ir nepadaro onomasiologinių priemonių nereikalingų. Dar per anksti įvertinti, ar terminologija persikėlė į bendrai egzistuojančių metodų ir metodų būseną, o ne į vieną dominuojančią paradigmą. Kur tai palieka terminų formavimo klausimą […] ar yra technikos padėtis, ar ne? J. Humbley atsakymas į savo klausimą, kaip cituojama 1 skyriuje, yra toks: "Tikslinės teorijos, skirtos terminų formavimui, o ne žodžių formavimui, klausimas lieka atidarytas" (Humbley 2018b: 448). Vietoj to, kad pasiūlytų tariamai naują terminų formavimo metodą, J. Humbley pats padarė didelį indėlį, įvertindamas visas esamas metodologijas ir modelius, pagrįstus empiriniais prancūzų terminologinės neologijos tyrimais, todėl vienu požiūriu J. Humbley du darbai 2018 a ir b iš tikrųjų sudaro dabartinę technikos būseną. Jo sprendimas, kad klausimas vis dar yra atidarytas, tampa dar akivaizdesnis, jei "termino formavimas" suprantamas kaip TF2 sublaukas ir neapsiriboja neologija TF1 prasme. Šis straipsnis nepasiūlė išspręsti šios problemos, o išvados gali atrodyti nepatenkinamos. Ši tema yra pernelyg plati, kad būtų aptariama viename straipsnyje. Vis dėlto reikia tvirtinti, kad teorijos plėtra padeda skatinti bendrą diskurso bendruomenę, kad teorija yra naudinga praktikams ir, todėl, kad bet koks atsakymas turi atsižvelgti į tai, kad terminologija susideda iš dviejų pagrindinių aspektų: ji yra mokslinių tyrimų sritis, tačiau ji niekada neištrūksta praktikos funkcijos. Įnašai iš skirtingų požiūrių ir metodų yra naudingas mišinys; Nė viena teorija nesuteikia visų atsakymų; ne visi metodai yra nesuderinami. Galbūt kukli "teorijos kūrimo" ambicija, o ne "teorijos kūrimo" ambicija galėtų suteikti prasmingą bendrą pagrindą visiems, kurie domisi term formation. 2Terminologija | 2020 | 27 REFERENCES Andersen Øivin, myking Johan 2018: Terminology work for specific problem areas and issues: the case of oil terminology, In Humbley John et al., 535–547. Cabré maria Teresa 2003: Theories of terminology: Their description, prescription and explanation. – Terminology 9:2, Amsterdam: benjamins, 163–199. Drozd L[ubomir], Seibicke W[ilfried] 1973: Deutsche Fachund Wissenschaftssprache, Wiesbaden: brandstetter. Gaudin François 1993: Pour une socioterminologie. Des problèmes sémantiques aux pratiques institutionelles, Rouen: université de Rouen. Grice H[enry] P[aul] 1991 [= 1974]: Logic and Conversation. – Pragmatics. A Reader, ed. S. davis, Oxford university Press, 305–315. Humbley John 2018a: La néologie terminologique, Limoges: LambertLucas. Humbley John 2018b: Term formation and neology, In Humbley John et al., 437–452. Humbley John, Gerhard budin, Laurén Christer 2018: Languages for Special Purposes. An International Handbook, berlin, boston: de Gruyter mouton. ISO 704 2002: Principles and methods of terminology, 3rd edition, Switzerland: ISO. Kageura Kyo 2002: The Dynamics of Terminology. A descriptive theory of term formation and terminological growth, Amsterdam, Philadelphia: benjamins. Kocourek Rostislav 1991: La langue française de la science et de la technique, 2. éd., Wiesbaden: brandstetter. Kristiansen marita, Gjesdal Anje müller 2018: Lexical Dynamism and Language Planning. The Case of the Climate Change Subject Field in Norwegian. – TOTh 2017 – Terminology & Ontology: Theories and applications, Éditions de l’université Savoie mont blanc, 235–246. Laurén Christer, Picht Heribert 1993: vergleich der terminologischen Schulen. – Laurén Christer, Picht Heribert (Hg). Ausgewählte Texte zur Terminologie, Wien: Termnet, 493–539. Laurén Christer, myking Johan, Picht Heribert 1998: Terminologie unter der Lupe, Wien: Termnet. Laurén Christer, myking Johan, Picht Heribert with Sigurður Jónsson 2008: Insikter om insikt. Nordiska teser om terminologi och fackkommunikation, Insights about insight. Nordic Theses about Terminology and Special Communication, Oslo: novus. myking Johan 2008: motivasjon som termdanningsprinsipp. ein teoretisk diskusjon basert på norsk oljeterminologi. – Motivation as a principle of term-formation. A theoretical discussion based on Norwegian oil terminology: ph.d. diss., vaasa: university of vaasa. (= Acta Wasaensia 191). myking Johan 2009: yet another taxonomy of motivations. – Terminology Science and Research. Journal of the IITF 20, 39–53. Available at: http://www.iitf.fi/cms/component/remository/?Itemid=108. Accessed July 2017, inaccessible June 2019. Cf. Andersen & myking 2018: 547. Picht Heribert, Draskau Jennifer 1985: Terminology. An introduction, Guildford: university of Surrey. Rondeau Guy 1984: Introduction à la terminologie, Quebec. Sager Juan C., Dungworth David, mcDonald Peter F. 1980: English Special Languages: Principles and Practice in Science and Technology, Amsterdam, Philadelphia: benjamins. Sager Juan C. 1990: A Practical Course in Terminology Processing, Amsterdam, Philadelphia: benjamins. Simonnæs Ingrid, Andersen Øivin, Schubert Klaus (eds.) 2019: New Challenges for Research on Language for Special Purposes. Selected proceedings from the 21st LSP-Conference, 28–30 June, bergen, norway, berlin: Frank & Timme. (= FFF series 154). Tauli valter 1968: Introduction to a theory of language planning, uppsala: Almquist & Wicksells. Temmerman Ruth 2000: Towards New Ways of Terminology Description. The sociocognitive approach, Amsterdam: benjamins. Tomasello michael 2003: Constructing a Language. A Usage-Based Theory of Language Acquistion, Cambridge, mass: Harvard university Press. TSR 2002: Terminology Science and Research. Journal of the IITF 12:1–2, Wien: Termnet. valeontis Kostas, mantzari elena 2006: The linguistic dimension of terminology: principles and methods of term formation: 1st Athens International Conference on Translation and Interpretation Translation: between Art and Social Science, 13–14 October 2006. Available at: http://www.eleto.gr/download/booksAnd Articles/HAuConference2006valeontismantzarien.pdf [accessed 20190729]. Wüster eugen 1966: Internationale Sprachnormung in der Technik, besonders in der Elektrotechnik. Zweite ergänzte Auflage, bonn: bouvier u. Co. verlag. Wüster eugen 1985: Einführung in die Allgemeine Terminologielehre und Terminologische Lexikographie 2, Copenhagen: Copenhagen School of economics. Johan Myking | Term Formation – Is There a State of the Art?3 0 TERMINų DARYBA: AR šIOjE SRITYjE jAU PASIEKTA PAŽANGA? Santrauka Straipsnyje klausiama, ar per pastaruosius metus terminų darybos srityje įvyko tokie patys teoriniai pokyčiai, kaip ir kitose terminologijos mokslo srityse, ir ar galima nustatyti aiškią pažangą terminų daryboje. Straipsnio išeities taškas yra du svarbūs klausimai, kuriuos uždavė John Humbley (Humbley 2018a, b): „Problemą galima iškelti ir teoriniame lygmenyje: kaip būtų galima paaiškinti visus šiuos naujus terminus?“. Jis toliau klausia: „Ar reikia konkrečios terminų darybos teorijos su konkrečiais kriterijais ar užtektų ir vienos, kuri būtų tiesiog žodžių darybos teorija?“ Straipsnyje apibrėžiamos dvi „terminų darybos“ koncepcijos: pirma, naujų pava dinimų (angl. designations) kūrimo procesas naudojant leksikologinius mechanizmus (TF1); antra, terminologijos mokslo sritis, dėmesį kreipianti į kūrybinį aspektą ir į norminius ir funkcinius terminų aspektus (TF2). Aptariami esami terminų darybos modeliai (TF1), ypatingą dėmesį kreipiant į R. Kocourek’o (1991) motyvacinę tipologiją ir skirtingas motyvacijos sąvokos implikacijas. Apibrėžiamos ir aptariamos kai kurios pastarojo meto teorinės prieigos, susijusios su terminų daryba. K. Kageura (2002) ir R. Temmerman (2000) nusipelno ypatingo dėmesio ir yra laikomi svarbiomis „tyrimo programomis“, pabrėžiančiomis pirminės terminų darybos tyrimų svarbą ir pasisakančiomis už terminologiją kaip deskriptyvinę, empirinę ir lingvistinę discipliną. Straipsnyje paneigiamas šiuose darbuose išreikštas požiūris, kad preskriptyvinių aspektų teoriniuose svarstymuose apie terminologiją neturėtų likti. Požiūris „Jokių griežtų ribų“ (Laurén et al. 2008) pabrėžia, kad tarp terminų ir bendrinių žodžių nėra jokių aiškių ribų, taigi nėra ir griežtų ribų tarp deskriptyvinių ir preskriptyvinių teorinių principų aspektų. Antrinės terminų darybos tyrimas kaip svarbi terminologijos dalis turi būti tęsiamas. Funkciniai terminų aspektai (TF2) yra įdomūs praktikams ir todėl yra svarbūs teorijai. Gauta 2020 […] 06 […] 25 Johan myking university of Bergen Bergeno universitetas, pašto dėžutė 7805, 5020 Bergenas, Norvegija [email protected]