Term Formation – Is There a State of the Art?

Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?6 doi.o g/10.35321/ e m27-01 Te minų o ma imas A y a naujausia echnika? JOHAN MYKING Uni e si y o Be gen Abs akcija S aipsnyje ap a iamos e minų o ma imo eo inės p oblemos, susijusios su adicija, aip pa su naujausiais e minologijos eo ijos pokyčiais. Te minologijos klausimas y a heo y has been challenged, discussed and e ised du ing he las h ee decades. ai, a e minų o ma imo sublaukas pa y ė ą pa į eo inį iššūkį, kaip i ki os e minologijos sublaukos, i a galima nus a y i aiškią e minų o ma imo meno būseną. Ap a iami esami e minų o ma imo modeliai i apibūdinamos i ap a iamos kai ku ių šiuolaikinių me odų pag indinės pozicijos, a siž elgian į pasekmes, ku ias šie me odai gali u ė i eo iniam i p ak iniam e minologijos da bui. S aipsnyje eigiama, kad be koks bandymas suku i e minų o ma imo eo iją u i a siž elg i iek į pi minį, iek į an inį e minų o ma imą. Te minų unkciniai aspek ai y a įdomūs p ak ikams i odėl susiję su eo ija. S aipsnyje su a iama, kad konk ečios e minų o ma imo eo ijos klausimas galbū is da y a a ida y as, ačiau siūloma, kad bū ų galima labiau kukliai p ia ė i p ie […] heoKEYWORDS: e minų o ma imas, neologija, e minologijos eo ija, kalbos plana imas, e minų mo y acija ising’ e m o ma ion in all i s aspec s should be encou aged. ANOTACIJA S aipsnyje ap a iamos eo inės e minų da ybos p oblemos a siž elgian į adiciją i naujausią e minologijos eo ijos aidą. Pe pasku iniuosius is dešim mečius e minologijos eo ija bu o ne ka ą ginčijama, ap a iama i pe žiū ima. S aipsnyje klausiama, a e minų da ybos s i is apo okių pačių eo inių diskusijų objek u, kaip i ki os e minologijos mokslo s i ys, i a galima nus a y i aiškią pažangą e minų da ybos s i yje. Ap a iami esami e minų da ybos modeliai, išdės omi i ap a iami pag indiniai šiuolaikinių eo inių p ieigų p incipai a siž elgian į pasekmes, ku ias šios p ieigos gali u ė i eo iniam i p ak iniam e minologiniam da bui. 7Te minologija | 2020 | 27 S aipsnyje eigiama, kad be koks bandymas suku i e minų da ybos eo iją u i a siž elg i į pi minę i an inę e minų da ybą. P ak ikus domina unkciniai e minų aspek ai, aigi jie y a s a būs i eo ijai. S aipsnyje p i a iama nuomonei, kad galbū konk ečių e minų da ybos eo ijos klausimas y a is da a i as i siūloma ska in i kuklesnį požiū į į e minų da ybos eo iza imą isais jos aspek ais. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minų da yba, neologija, e minologijos eo ija, kalbos plana imas, e minų mo y acija 1. Įžanga Te minologija y a be kokio kalbos ys ymosi pag indas. Jo eo inio pag indo klausimas bu o nag inėjamas kalbų plana imo i e minologijos s i yse. "Te mino" są oka y a ap a iama be ku iame pag indiniame e minologijos ado ėlyje i ado ėlyje. He ibe Pich i Jenni e D askau (Pich , D askau 1985: 35) sa o ge ai žinomame ado ėlyje a k eipė dėmesį į e minų o ma imo klausimą kaip į ieną s a biausių e minologijos s i is, ku ios is da eikia s udijuo i. Tačiau, ma y , e minų o ma imo s a usas pe pas a uosius dešim mečius nesukėlė o pa ies dėmesio eo ijos požiū iu o ien uo ų e minologų, kaip i koncepcijos eo ija i ki os pag indinės e minologijos s i ys. Kai šiuolaikinė e minologija p adėjo kles ė i 1970-aisiais i 80-aisiais, daugybė mokslinių įk ėpimų, eo ijų i me odologijų bu o į auk os į koegzis enciją, kad bū ų su o muo a nauja mul idisciplina inė mokslinių y imų s i is, ku ios pag indinis ikslas bu o sus ip in i specialis ų bend a imą pe kalbinius ba je us. Nė a abejonių, kad Eugen Wüs e io nus a y i eo iniai p incipai bu o isuo inai p ipažin i kaip pag indiniai e minologijos p incipai, apiman ys są okų eo iją, apib ėžimus i e minų o ma imąsi, uo pačiu me u aiškiai ski ian e minologiją nuo leksikog a ijos. Ši daugiadisciplininė s i is dažnai adinama "bend a e minologijos eo ija" a ba iesiog GTT. Žinomame jų s aipsnyje iš 1993 m. Ch is e Lau én i H. Pich (Lau én, Pich 1993) a k eipė dėmesį į ski ingų "mokyklų" ka u egzis a imą e minologijoje. S a biame Kanados (K ebekas) požiū yje e minologinės neologijos są oką į edė Guy Rondeau ([…]néonymie[…], c . Rondeau 1984). Ch. a lik a analizė. Lau én i H. Pich (Lau én, Pich 1993: 527) pada ė iš adą, kad no s GTT p incipai bu o p iim i, e minologijoje K ebeke didesnis dėmesys bu o ski iamas ling is ikai. Johan Myking […] Fo ma ion […] Is The e a S a e o he A ?8 Humbley, wo main This endency can be gene alised: The e ha e been, acco ding o John app oaches o e minology de elopmen and s udies: On peu di ise les app oches héo iques en deux g andes endances: une p emiè e qui place la é lexion e minologique dans l'in e discliplina i é, e une seconde qui éclame un anc age exclusi dans la linguis ique [Vienas iš eo inių me odų gali bū i suski s y as į du plačius me odus: ieną, ku is e minologinį e leksiją p iski ia a pdisciplina umui, i an ą, eikalaujan į išski inio i inimo ling is ikos] (Humbley 2018a: 46 .) S uk u alis inė koncepcijų eo ija bu o pakeis a kogni y iniais požiū iais, o Wüs e iano " e mino" i "koncepcijos" dema kacija bu o abejo ina. Pag indinė diskusijų linija bu o e minologijos san ykis su ling is ika - a ai ling is inė disciplina, a ne? […] aip pa […]p esk ip i izmo[…]: bu o eigiama, kad pag indinis e minologijos ikslas u ė ų bū i empi inis, o ne no ma y us, i kad u ė ų bū i į eik as p esk ipcinis […] šališkumas.[…] Du pag indiniai aukščiau ap ašy i me odai su inka, kad e minai y a pag indinis są okos ep ezen acijos ipas. Są okos y a ling is iniai subjek ai, odėl be koks požiū is į e minų o ma imo s i į u i bū i susijęs su ling is iniais aspek ais okiu a ki u būdu. Todėl e minologija y a ling is inė, nep iklausomai nuo jos pag indinio įk ėpimo. Šis ak as da labiau e čia klaus i, a e minų o ma imo s i is pa y ė ą pa į eo inį iššūkį i a po pasku iniųjų d iejų dešim mečių eo inės diskusijos galima nus a y i aiškią e minų o ma imo meno būseną. Tai i y a šio s aipsnio p adžia. 2.Mokslinės pa i ies būklės p oblema Šią echnikos būsenos p oblemą neseniai ap a ė Johnas Humbley pag indinėje monog a ijoje i umpesniame s aipsnyje (Humbley 2018a, Humbley 2018b). Pe žiū ėjęs daugybę y imų, aip pa e minų o ma imo modelių, jis klausia: […] e minų skaičius kiek ienais me ais eksponen iškai didėja, suku ian p ak inę p oblemą į auk i šias naujas o mas į e minologinius epe ua us, ypač e minų bankus. P oblemą aip pa galima išdės y i eo iniu lygiu: kaip galima paaiškin i isus šiuos naujus e minus? (Humbley 2018b: 437 ., pab ėžimas Jm) 9Te minologija | 2020 | 27 I jis ęsia: Y a […]...> kele as labai pag indinių klausimų, susijusių su specializuo a neologija […], ku ie y a būdingi be kokiam e minologijos p igim ies apmąs ymui: a nauji e minai y a o muojami sąmoningai, a ne, a iksliau, ku ios e minų ka ego ijos y a o muojamos sąmoningai, o ku ios - ne; Są okų o ma imo me odai, ku ie gali bū i pe keliami iš ienos s i ies į ki ą a ba iš ienos kalbos į ki ą, są okos, ku ios y a su o muo os ki aip nei įp as iniai leksikos elemen ai. T. y. a eikia speci inės e minų o ma imo eo ijos su sa o konk ečiais k i e ijais, o ne ik žodžių o ma imo? (Humbley 2018b: 437 ., akcen uo a Jm) Galbū ai y a ne eikšmingas i nesu a iamas ak as, kad e minų o ma imas ski iasi p iklausomai nuo domeno, kalbos i adicijos i kad e minai y a suku iami iek sąmoningai, iek spon aniškai. Tikslus modelių i ski umų a p domenų ap ašymas u i bū i ap ašy as i paaiškin as ling is iniais, aip pa kon eks ualiniais eiksniais. Be o, galė ume paklaus i, kiek eo iniai paaiškinimai dėl e minų o ma imo klausimo iš ik ųjų y a bū ina e minologijos da bo inkamumo sąlyga. Dauguma išsiaiškin ų kalbų ga o išsamius jų mo ologijos i leksikos ap ašymus, aip pa daugiau a mažiau o icialias gai es apie ai, kas gali bū i laikoma "ge omis" a ba "ge ai su o muo omis" naujomis žodžiais. Tam ik a p i aiky a p ak ika isada įmanoma be pe nelyg daug eo ijų, i ai y a ienas paaiškinimas, ku į da ė J. Humbley (Humbley 2018b: 437) dėl eo inio da bo dėl e minų o ma imo ūkumo. Į ai galima a saky i, kad be ku iai aikomosios p ak ikos s ičiai eikia p incipiškos jos p incipų i me odų diskusijos, odėl ji u ė ų bū i eo inės e leksijos objek as. Aukščiau minė i pa eiškimai iš J. Humbley mažesnio s aipsnio (Humbley 2018b) u i bū i užbaig i aip pa nu odan jo pag indinį e minologinės neologijos y imą (Humbley 2018a), ku is su eikia didžiulį empi inį į odymą iš p ancūzų, aip pa ki ų kalbų i e ina į ai ių e minologijos eo inių me odų pasiekimus. Šis s aipsnis iš esmės suku as dėl šio da bo. 3.DeFInInG "TeRm FORMATION" "Te mino o ma imo" są oka nusipelno kai ku ių komen a ų, nes ji u i šiek iek ski ingas eikšmes: […] TF1: Te minų o ma imas gali bū i apib ėžiamas kaip naujų LSP leksemų (o iksliau: pa adinimų) kū imo p ocesas leksologiniais mechanizmais. Aki aizdu, kad pi miau ap ašy i […]ling is iniai[…] me odai y a Johan Myking […] Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?1 0 nisms; šis apib ėžimas a i inka "neologijos" są oką, kaip ji pap as ai sup an ama; […] TF2: Te minų o ma imas aip pa gali bū i sup an amas kaip e minologijos pog upi, susijusi su kū ybiniu aspek u ( e minų o ma imas g iež a p asme) i no ma y iais i unkciniais aspek ais, ku ie už ik ina specializuo o bend a imo e ek y umą (ž . Lau én, myking, Pich 1998: 212). glaudžiai susiję su TF1, o TF2 aki aizdžiai eikalauja mul idisciplina inio požiū io. Leisdami du ski ingus apib ėžimus, didiname sunkumus as i nuoseklų analizės k i e ijų. Te minų o ma imo są oka TF2 p asme nebė a iden iška "neologijos" są okai, o TF1 y a galimybė išsamiai i p asmingai disku uo i apie e minų o ma imą isapusiškai, įskai an apibūdinamuosius i no ma i inius cisely a de ini ion o neology in he sense o lexical g ow h wi hin special domains. The ad an age o dealing wi h wo de ini ions lies, howe e , in aspek us, pi minį i an inį e minų o ma imą, sąmoningą e minų kū imą i . . 4.Te minologijos i leksikog a ijos e minų esmė Viena ypa inga p oblema, ku ią sukelia pi miau pa eik as TF1 apib ėžimas, y a bina inio požiū io į ling is inį ženklą s a usas, ku į andame Fe dinand de Saussu e'o aš uose, aip pa Wüs e ian požiū yje. "Te mino" są oka y a šiek iek ski ingai nag inėjama leksikog a ijos leksikologijoje i Wüs e iano požiū iu į e minologiją: leksikog a ijoje iš aiškos i u inio są eika laikoma sa a ališka, ačiau solida i, o leksikog a ija, odėl, nag inėja leksemas. Apsk i ai kalban , leksikog a ija y a semasiologinė, o e minologija - onomasiologinė. Leksikog a ijos ikslas y a kalbos ap ašymas, odėl be kokia analizė p asideda nuo iš aiškos lygio, "žodžių", kaip jie pasi odo kalbama a ašoma kalba. Te minologija, ki a e us, y a susijusi su san ykiais a p ijų pag indinių elemen ų - objek o, są okos i ep ezen acijos, kaip iš eiškiama ISO 704: Šis a p au inis s anda as […] apibūdina objek ų, są okų i jų e minologinių aizdų yšius. (ISO 704 2002: i emph. Jm) 1Te minologija | 2020 | 27 Objek ai ski s omi į klases, a i inkančias žinių iene us, adinamus są okomis, ku ioms p iski iami ling is iniai aizdai. Saussu e'o ling is inio ženklo sa a ališkumo požiū is y a ienas ki o įb ėžimas, p z., : ypical Wüs e ian app oach mo e adical han in lexicog aphy, because e ms and concep s a e assumed o ha e some so o exis ence indepen- "Die Wiene Schule i ü eine kla e T ennung zwischen beg i und benennung ein" (Vienos mokykla išsiaiškina są okos i pa adinimo a sky imą); sie sp ich om nungen”. [The ienna school ad oca es a clea di ision be ween concep and Reich de beg i e und dem Reich de benen e m; Jame kalbama apie "koncepcijų s e ą" i " e minų s e ą". (Lau én, Pich 1993: 530). Ši pozicija bu o daug disku uojama e minologijos sluoksniuose; ji nė a be niuansų i bu o g iež ai paneig a naujausiuose kogni i is iniuose i socioling is iniuose požiū iuose (ž . 6 sky ių oliau). Šios diskusijos ikslais TF1 apib ėžimas bu o pakankamai "leksikog a inis", kad apim ų leksikog a iją, aip pa ski ingus e minologijos me odus. "Te mino" elemen as gali bū i e inamas kaip pap as a e ike ė dujiniame ženkle a ba kaip leksema, pe kel a iš bend os kalbos, kad a nau ų kaip mokslinės są okos pa adinimas. Abiejuose a ejais są okų ep ezen acijos y a ling is iniai elemen ai, ku iuos suda o mechanizmų epe ua as, nes a bu, a ezul a as y a leksemos, a ik ling is iniai ženklai. Be p o ided by he na u al language. Hence: We speak o e m o ma ion o, e minologijoje e minai (pa adinimai) laikomi žodiniais mokslinių są okų aizdais, ski ingai nuo ki ų ipų pa adinimų, okių kaip inkami pa adinimai a simboliai; Te minų o ma imas gali bū i padalin as į d i dalis, a siž elgian į leksikinių šaknų skaičių: Te minas y a pa adinimas, suda y as iš ieno a kelių žodžių, a s o aujančių bend ą są oką specialioje kalboje konk ečioje dalyko s i yje. Pap as as e minas u i ik ieną šaknį, o e minas, ku iame y a d i a daugiau šaknų, adinamas sudė ingu e minu (ISO 704 2002: 34) Kompleksumo są oka aip pa suku ia kele ą p oblemų: • Vienka inės me a o os: a jos ik ai "pap as os"? San ykis a p iesioginės i pe kel os p asmės gali bū i analizuojamas kaip am ik a sudė ingumas; • Kompleksiniai e minai, ypač junginiai i azės: a okie ski umai y a sa a ališki a p iklausomi nuo ipologijos, ku mes aukiame žodžių i azeologijos ibą? Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?1 2 Tokios p oblemos u i bū i sp endžiamos ne ik ko pusų e minologijoje, be i kaip dalis nuoseklios e minų o ma imo eo ijos. Dėl sa o ling is inio pobūdžio e minai, be e minologijos, aip pa a k eipia dėmesį į leksikog a iją, leksikologiją i žodžių o ma imo eo iją. Te minologijoje, aip pa leksikog a ijoje, sakoma, kad nag inėjami subjek ai p iklauso specialiam dalyko laukui (domenei), i abi disciplinos domisi p ocedū omis, ku iomis o muojami iene ų ep ezen acijos. Nep iklausomai nuo pag indinio požiū io, e minų y imas y a e minologijos i leksikologijos bend as in e esų s i is. Apibend inan šią diskusiją, galima pažymė i, kad ko pusinėje e minologijoje e minų i žodžių san ykis jau seniai laikomas g adien o klausimu, iš eikš u okiomis ka ego ijomis kaip " e minas" a ba " e minas", ačiau mes u ime čia palik i šią diskusiją. 5.Te minio o ma imo me odai Pag indinėse Eu opos kalbose y a nemažai išsamių da bų apie e minų o ma imą. E. Wüs e 'ui jo pag indiniuose da buose (Wüs e 1966, 1985) bu o s a bu apibūdin i e minų o ma imo in en o ių i p incipus. D ozd & Seibicke (1973) ap ašė e minų o ma imo p incipus, daugiausia dėmesio ski ian okiečių kalbai. Jų da bas apėmė iek eo inius, iek no ma i inius aspek us, aip pa pab ėždamas eo inius aspek us. Anglų kalbos o ma imo e minas bu o ap ašy as Sage & al. (1980) i ėliau Sage (1990). Pi masis e minologinės neologijos eo inis modelis bu o p is a y as G. Rondeau (Rondeau 1984) i ėliau Ros isla Kocou ek su eikė didelį indėlį į p ancūzų specialiosios kalbos ap ašymą (Kocou ek 1991). Kalban apie eo inius pag indus, D ozd & Seibicke, aip pa R. Kocou ek di bo P ahos s uk u alis inio požiū io iduje, nag inėjan pag indines eo ines emas, okias kaip mo y acija. Sage io da buose y a p agma inis įk ėpimas i aip pa s a bių eo inių diko omijų, okių kaip pi minis i an inis e minų o ma imas, į edimas. Naujausias iš išsamių da bų apie e minų o ma imą y a. Humbley da bas apie p ancūzų e minologinę neologiją (Humbley 2018a). Šis da bas y a įspūdingas dėl sa o anali inio ezul a ų apž algos, aip pa eo inių diskusijų e minologijoje pe pas a uosius dešim mečius. A siž elgian į naujas e minologijos s i is i iš adas, a naujin as e minų o ma imo da bas, jis bu o išėjimo aškas daugeliui olesnių diskusijų. om Non-Eu opean languages his book mus be conside ed he mos Remian is minė ais da bais, pe plačią LSP s i į, kaip ji gali bū i apibūdinama iki ūks an mečio p adžios, bu o pasiūly a kele as e minų o ma imo modelių i modelių ipų, pag įs ų į ai iomis ling is ikos adicijomis. Apsk i ai galima apibūdin i šią e minų o ma imo modelių ipologiją: a) neologijos modeliai: pi minis i an inis e minų o ma imas (Rondeau 1984, Sage 1990); b) ink emen iniai modeliai: e minai y a suda y i (s uk u iniu) leksikiniu o ma imu, aikomu specialiems ikslams (klasikiniai da bai, okie kaip D ozd & Seibicke 1973, Sage 1990, Kocou ek 1991; Kageu a 2002, c . Humbley 2018a, Humbley 2018b); c) in eg aciniai modeliai, pag įs i mo y acija (Kocou ek 1991; ink emen inis + pasiskolinimas + seman inis + ne-mo i acija); d) Funkcionalis iniai (disku sų pag indu) modeliai: e minai disku suose y a suda y i pagal g ama inę me a o ą (Halliday's sys emic unc ional linguis ics, c . Humbley 2018a, Humbley 2018b); e) kogni y iniai modeliai, . y. me a o a: e minų o ma imas y a ne ik pa adinimas, be i sup a imo ak as (Temme man 2000). Pagal du pag indinius e minologijos me odus g upės a[…]c y a ge ai žinomos a pdisciplininėje me odikoje (GTT, Wüs e ), o d i e y a aiškiai susijusios su šiuolaikinėmis ling is inėmis eo ijomis […] sis eminė unkcinė a ba Halliday adicija ik neseniai bu o į es as į e minologiją ci uojami J. Humbley da bai (Humbley 2018a, Humbley 2018b). K. Kageu a (Kageu a 2002) sujungimas su "klasikiniais" da bais eikalauja plačios "ink emen inių" ka ego ijos koncepcijos, kaip bus paaiškin a oliau. Penkios ka ego ijos a spindi plačias endencijas, no s ibos ne isada y a aiškios. G. Rondeau įk ėpimas į auk i skolinimą i seman inį pe da imą, a odo, bu o isuo inai p iim as, no s dažniausiai iš eiškiamas J. C. Sage dicho omija (anglų kalba) "pi minės" i "an inės" e minų o ma imo. Pas a asis į yks a, kai am ik os są okos e minas pakeičiamas pe žiū ėjimu oje pačioje kalboje a ba pe kėlimu į ki ą kalbą, o pi minis e minų o ma imas yks a, kai am ik a są oka y a pa adin a pi mą ka ą (iš p adžių Sage 1990; nu odoma Humbley, p z. 2018 a: 91 ., Humbley 2018b: 442 .). Ink emen iniai aspek ai y a in eg uo i į be kokią e minų o ma imo analizę, ne i į seman ines p ocedū as i pe kėlimą pasiskolinan . Analizuojan Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika? 1 4 Te minų mo o-seman inė s uk ū a y a bū ina no in iš i i am ik os kalbos e minų o ma imo po encialą. Tokiu būdu ap ašymas padeda a saky i į klausimą, "kaip" eikia e minų o ma imas, no s eikia daugiau a saky i į apleis ą klausimą, "kodėl am ik os o mos y a pasi ink os, o ne ki os". Į klausimą "kaip" a sakoma, be ne į klausimą "kodėl" Humbley 2018b: 442). Tačiau papildomos sa ybės ne isada y a pag indinė am ik o e mino esmė. Kad bū ų galima a saky i į klausimą, "kodėl" bu o aikoma am ik a p ocedū a, naudinga aps a s y i į ai ias e minui pag indines mo y acijas: ku i mo y acija y a pi ma, ku i y a pa aldus i . . Me a o a, aip pa pasiskolin as e minas gali u ė i mo ologinę s uk ū ą, no s ši s uk ū a gali bū i ne s a biausias e mino b uožas. Tokios įž algos y a klasikinės e minų o ma imo s udijų (D ozd & Seibicke, Kocou ek) nea ski iama dalis, ačiau jas eikia u ė i omenyje ne ik an inės e minų o ma imo no ma y inėje eikloje, be i di ban su naujais me odais. Kaip jau bu o eigiama, a odo, kad pi minės i an inės e minų o ma imo ski umas apo isuo inai p ipažįs amas kaip a i inkamas naujų e minų apskai os modelis (ž . aip pa ISO 704 2002: […]neo e ms[…]) aukščiausiame apibend inimo lygyje, ačiau nė a su a imo e minologijoje, kas u ė ų bū i pab ėž a kaip pag indas s a ybos eo ijai […] pi minės a an inės e minų o ma imo a ba abiejų. P io i e ą iš dalies lemia pa ies y ėjo eo inė pozicija. Be o, s a bus klausimas, kiek i kokiu požiū iu pi minės i an inės są okos ski umas p iklauso nuo apibūdinamosios i p esk ipcinės są okos dicho omijos i su ja su ampa. Tai, kad an inių e minų o ma imas yks a s anda iza imo komi e uose ( iduje a a p kalbų) i e minologinio kalbos plana imo eikloje, y a ne eikšmingas ak as, odėl da oma iš ada, kad an inių e minų o ma imas dideliu mas u y a sąmoningas i sąmoningas i susijęs su p esk ipcine eikla. Sąmoningo e mino sukū imo klausimas pag indinio e mino o ma imo s i yje y a šiek iek sudė ingesnis i nebus išsamiai ap a iamas (ž . Humbley 2018 m. - 96a. diskusijai). Kalbų plana imo, s anda izacijos i e minologijos (daugiausia, be ne ik, an inės) s i yje y a daug p esk ip y ių i gana dažnai p ieš a ingų sąmoningo e minų kū imo p incipų. Išsamių šių inkinių diskusijų čia eikia palik i. Pag indiniai klausimai, į ku iuos eikia a saky i ku ian e minus, iš ik ųjų gali bū i su umpin i iki ijų: šio y imo ikslas - pa eik i a sakymą į 1Te minologija | 2020 | 27 kaip koncep ualios u inio pe da imo p iemonė manipuliuojan iš aiškos elemen ais. Šie du ma menys nė a nesude inami (ž . Lau én, myking, Pich , Sigu ðu 2008: 186 .). pab ėžian mo y aciją, y a didelis ęs inumas su anks esniais da bais, p z., R. Kocou ek mo y acijų ipologija, aukščiau. In sho : I does no seem p oduc i e o exclude ques ions o p esc ip- ion and s anda disa ion om he heo e ical s udy o e m o ma ion i klausimą "kodėl" (Humbley 2018b, aukščiau). Te minų o mos nesi enka sa ęs, o e minų pasi inkimas daugiausia susijęs su a o ojais ( e minų kū ėjais i ga ėjais), eikiančiais p esk ip y iuose nus a ymuose. Tas pa s pasaky ina apie mo y aciją, ku i y a ne ik e minas […] idinė (žymis […] idinė) sa ybė: mo y acijos o mos aip pa u i bū i e inamos a siž elgian į a o ojus i po eikius. Aukščiau ap a iami eo iniai klausimai sukėlė am ik ą susidomėjimą po 2000 m., be ki a ko, 2001 m. IITF kolok iume "Te minologija k yžkelėje" (TSR 2002) i knygoje, ku ią pa ašė Ch. Lau én, H. Pich , Johan myking i Jónsson (Lau én, myking, Pich , Jónsson 2008), p is a ydami "be iksuo ų sienų" me odą. D i iš pas a osios publikacijos ezių y a okios (Lau én, myking, Pich , Jónsson 2008: 45 ., 68 .): - Nė a iksuo ų sienų a p specializuo os komunikacijos i ki ų komunikacijos o mų. - Todėl nė a jokių iksuo ų ibų a p e minų i žodynų bei azeologijos apsk i ai. Be o, i inan , kad kalbos aldymas y a eisė a eikla: - Tiek kalbos naudojimas, iek kalbos sis ema y a aldomos (op. ci ., 140 .). P ie šių ezių galime p idė i ke i ą: - Nė a iksuo ų ibų a p apibūdinamųjų i p esk ipcinių o pa ies p incipo pasekmių. P esk ipcinės p iemonės am ik u mas u a spindi empi inius ak us, o p iešingai. Mo i acijos p incipas y a ienas įspūdingas pa yzdys: naudojamas kaip pag indinis e minų o ma imo p incipas, ž . R. Kocou ek 1991 (aukščiau), jis ski as kaip apibūdinamasis i paaiškinamasis p incipas. Tačiau jis neapima Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?2 2 mo i a imo p incipas […] skaid umo […] p asme, okiečių kalba: […]Du chsich igkei […]. Tu bū eisinga, kad mo oseman iška mo y acija y a dažniausias i s a biausias skaid umo o ma imo būdas.Vienas įspūdingas šio "a spindėjimo" pa yzdys y a en e ms, bu e ms mo i a ed o he wise also dese e o be assigned impo ance wi hin e minology, c . he example qua k, abo e. "analoginis p incipas" an inio e mino o ma ime, kaip jį su o mula o K. Valeon is i E. Man za i: Pagal analoginę aisyklę, " o muojan e miną ikslinėje kalboje, pa adin ojo pi masis pasi inkimas u ė ų bū i aiky i e minų o de o name a new concep ha has been p ima ily named in he sou ce o ma imo mechanizmą, panašų į e minų o ma imo mechanizmą, naudojamą šal inio kalbos e minui". ( aleon is, man za i 2006) Įdomu ai, kad ISO 704 aip pa nu odo […]coun e […]analogy[…] p incipą: no s skolinimasis iš ki ų kalbų y a p ipažin a e minų o ma imo o ma, gim oji kalba u ė ų bū i eikiama pi menybė p ieš iesiogines paskolas. (ISO 704 2002: 41) P ieš a ingi p esk ipciniai ikslai nė a naujiena kalbų adyboje. Tačiau s a biau y a ai, kad analogiškojo p incipo ap ašomasis a i ikmuo y a spon aniškas paskolų e imų a ki ų ipų analoginiu būdu mo y uo ų e minų o ma imas. kogni y iniais mechanizmais, aip pa ais a ejais, kai nė a nei The o ma ion, dominance o ailu e o e ms can p obably o a la ge me a o os, nei sudė ingo e mino. Tokių mechanizmų apskai a ik ai y a eisė a e minų o ma imo užduo is pagal TF2 e minų o ma imo koncepciją. Vienas ypa ingas an inio e mino o ma imo a ejis gali ilius uo i šį dalyką. Y a daug ado ėlių i anekdo inių į odymų, kad an inių e minų o ma imas okiose kalbose kaip okiečių, skandina ų a islandų kalba lemia mo ologiškai skaid us i , kaip oks, "no malizuo us" i neanaloginius ikslinius e minus. No egijos na os e minologijos a eju okie p incipai bu o išsiaiškin i. Didžioji dalis diskusijų apie kalbos kokybę i "ge ą" e minų o ma imą bu o su elk a aplink kele ą žodžių d igubų i ejėlių (Ande sen, myking 2018: 542): kelly d i ø d i e + pipe kelly a hole d i ø shylse d i e + pipe + case o ehull mousehole ø koplingshylse pipe + coupling + case musehull 2Te minologija | 2020 | 27 Dešinėje s ulpelyje pa ody a minimali no egų adap acija o maliai a seman iškai (sujung os mo y acijos), . y. a pkalbinės mo y acijos sub ipai, o idu yje s ulpelyje y a "o icialių" e minų, . y. e minų, ku ie a i inka kokybės k i e ijus, pag įs us mo ologiniu skaid umu junginių pa idalu. Tolesnius į odymus galima as i i ki ose kalbose, pa yzdžiui, islandų kalboje "biog a " […]cinema[…]: biog a k ikmyndahús ([…] as + pic u e + house[…]) bíó Remian is šiais pa yzdžiais, galima su o muluo i šiuos galimus an inio e mino o ma imo ezul a us, ku ie aip pa am ik u mas u bu o pa i in i analizuojan didesnius ko pusus (ž . myking 2008: 13 .): […] no malizacija: e minai p isi aiko p ie dažnų i neapžymė ų bend osios ikslinės kalbos modelių; […] De[…]me a o izacija (no malizacijos pasekmė): ben jau anglų kalba kaip šal inio kalba i pag indinio e mino o ma imo kalba, o ne am ik a sin e inė ikslinė kalba i an inio e mino o ma imo kalba. Tada ikslinės są okos suski s omos į d i g upes, ku ių b uožai y a šie: 1 klas e is: me a o inis, analoginis, apibūdinamasis (kelly, musehull, o ehull; bíó) 2 klas e is: mo ologinis, ie inis, p esk ipcinis (d i ø , -shylse, ø koplingshylse; k ikmyndahús) Jei ikslinė e minologija iš ik ųjų pasižymi didesniu mo ologinės mo y acijos laipsniu, po ku io seka pe nelyg ilgas - populia i, ačiau da ne isiškai pa i in a hipo ezė - ai gali bū i paaiškin a kogni y iniais nesubalansais dėl asime inės komunikacijos si uacijos. Tada mes galė ume nus a y i Sime inis bend a imas (siun ėjas […] ga ėjas) > analogijos p incipas > umpos […] neaiškios są okos Asime inis bend a imas (siun ėjas […] ga ėjas) > ie inis p incipas > ilgai eikian ys/pe ma omi e minai Tokiu būdu mes galime paaiškin i e minų unkcines sa ybes p agma iniais eiksniais. Tokia įž alga bu o pa eik a Val e Tauli (Tauli, 1968) da be. Ta p . Tauli p incipų ypač s a būs y a šie du: E2 Iš aiška u i bū i kuo umpesnė; E3 The mo e equen he exp ession he sho e i mus be. Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?2 4 Tai y a as pa s sup a imas, ku is bu o iš eikš as 1935 m. Zip o dėsniu i šiandien y a ge ai in eg uo as į p agma inę eo iją (G ice's […]coope a y inis p incipas[…] (G ice 1991) i į naudojimą pag įs ą ling is iką (ž . Tomasello 2003, olesnis išsiaiškinimas, myking 2008: 248). No s . Tauli eo inis požiū is į kalbos plana imą ne ukus bu o užmi š as, jis pe eikia įž algas, ku ias palaiko šiuolaikinės eo ijos, ku ių negalima apleis i. No s kalbos aldymo ezul a as niekada negali bū i ga an uo as, kalbos aldymas is da y a eisė a eikla (Lau én, myking, Pich , Jónsson 2008: 139 ., 197). Taikan "pilną s i į" (ž . Kageu a 2002), galime ikė is pa ody i an inių e minų o ma imo modelius, paaiškin us p agma ika, . y. naudo ojų g upės (g upės) p ielaidomis a pag indinėmis žiniomis. Tačiau eikia pasaky i, kad K. Kageu a k i ika anekdo iniams ado ėlių pa yzdžiams, kai ji aikoma " isiškai na os e minologijos s i iai", a odo pag įs a. Aukščiau ap ašy os endencijos bu o am ik u mas u pa i in os (ž . myking 2008), no s eikia a lik i daugiau y imų. Žinoma, isi šie p incipai, įskai an ISO 704, gali bū i a mes i kaip g ynas s eikas p o as a ba ling is inio pu izmo iš naujo aiškinimai. Būdama ling is ikos pag indu pag įs a disciplina, e minologija aip pa u i susido o i su "liaudies ling is ikos" elemen ais, galbū ypač (įmoningai) an inio e mino o ma imu, susijusiu su "ge omis" i "blogomis" e minų sa ybėmis. Tokios a iamos e minų sa ybės dažnai paaiškinamos g ynai idiosink a iniais požiū iais. Nepaisan o, no s jie ne u ė ų bū i in e p e uojami kaip išsamus są ašas, pi miau pa eik i eo ijos elemen ai a spindi e minologinio augimo įž algas; Todėl jie y a eo ija apie e minų o ma imą, ku i y a susijusi su s anda izacijos i kalbos plana imo p iemonėmis, ačiau nė a iden iška. Tokie elemen ai nusipelno ie os moksliniame disku se apie e minų o ma imą bū en odėl, kad jie y a s a būs iek eo e ikams, iek p ak ikams. 8.Te minologija: "ling is ika" a "ak y izmas"? Teo izuojan e minologiją, s a bu a siž elg i į jos daugialypį pobūdį. Viena eo ijos, hipo ezės a mokslinių y imų klausimo ūšis nebū inai p ieš a auja ki oms ūšims. Pagal "be iksuo ų ibų" požiū į e minologija u i bū i laikoma ling is ika, al- 2Te minologija | 2020 | 27 no s "libe alioje" p asme e minologija y a mokslinė eikla, susijusi su kalba (Lau én, myking, Pich 1998: 353). Jei J. Humbley (Humbley 2018b: 437) y a eisus i indamas, kad e minų o ma imas bu o a mes as kaip eo inių diskusijų klausimas dėl p ak inės aikymo e ės ūkumo, ada kyla klausimas, kaip jį (a ku inai) į auk i į e minologijos eo inį ys ymąsi. Pi minis i an inis e minų o ma imas pe žengia ski umą a p spon aniško i sąmoningo e minų o ma imo. No s kai ku ie nauji me odai i ina, kad pi minis e minų o ma imas u ė ų bū i eikiamas pi menybė i i iamas apibūdinamuoju ling is iniu pag indu, šiame s aipsnyje iš eiškiama pozicija is da y a a, kad "sąmoningas" an inis e minų o ma imas y a nea ski iama be kokio e minologinio ys ymosi dalis am ik oje isuomenėje i odėl negali bū i pašalin as iš e minų o ma imo eo ijos, nepaisan sunkumų ku i nuoseklią eo iją. 7 sky iuje ap ašy os eo ijos kū imas i hipo ezų o ma imas y a iesiogiai susiję su e minologijos p ak iku, nes, be ki a ko, okia eikla leidžia į e in i jo p ak inius ezul a us i gali užki s i kelią klaidingoms iš adoms apie indi idualius ūkumus. Galima ėl p isimin i V. Tauli, ku io p incipai y a naudingas i eo ijoje pag įs as kalbos plana imo a skai os sis ema, no s jie neleidžia g iež ų p ognozių. Tai eiškia, kad e minologijos s i yje eikia į auk i i p esk ipcinius, i desk ipcinius me odus. Teo inis e minų o ma imo disku sas u ės a i ik i daugybę išanks inių sąlygų: […] P ipažin i, kad eo ijos e minų o ma imas u i apim i iek pi minį, iek an inį e minų o ma imą, kaip jau bu o nu ody a; nė ienas iš jų nė a mažiau s a bus; […] sugebė i a siž elg i į a pkalbinius modelius, ski umus i panašumus; […] a siž elg i į a iacijos i diak onijos p oblemas; […] P ipažin i, kad kogni y inės analizės (p z., me a o inių modelių analizė, ž . Temme man 2000) y a įmanomos i aip pa aikomos an iniam e minų o ma imui, i a i kščiai, kad […] e minų dinamika, pag įs a mo ologiniu sudė ingumu, pasi odė įmanoma an iniam e minų o ma imui (ž . Kageu a 2002), ačiau ji aip pa gali bū i išplės a į pi minį; Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?2 6 […] P ipažin i, kad nė a iksuo ų sienų a p kogni y inių i p agma inių e minų o ma imo modelių paaiškinimų i , aigi, kad p agma ika y a s a bi e minologijos eo ijai; […] I odėl p ipažin i, kad nė a iksuo ų sienų a p eo ijos e minų kaip okių i eo ijos e minų am ik os ūšies no ma y ioje aplinkoje. A sakydamas į J. Humbley klausimą, ci uo ą šio s aipsnio įžangoje, "A eikalinga speci inė e minų o ma imo eo ija su sa o ypa ingais k i e ijais, o ne ik žodžių o ma imo eo ija?" y a kele as eigiamų a sakymų. A sakydamas į TF1, e minų o ma imo eo ija u ės a siž elg i į junginius. o heo e ical ques ions ha a e no always accoun ed o wi hin heo ies o “wo d o ma ion” in a s ic sense, such as e.g. ph asal e ms in con as Be o, ai y a apib ėžimo i apib ėžimo klausimas, a paskolos i me a o os u i bū i į auk os, a ne. Visi šie eiškiniai y a leng ai paaiškinami ling is ine eo ija, odėl šiuo požiū iu klausimas y a ne eikšmingas. Jei "žodžių o ma imas" apib ėžiamas kaip "pa a džių o ma imas", isi okie eiškiniai ampa s a būs, kaip odo e minologijos pe ėjimas nuo "žodžių" į "pa a des". Te minų o ma imas negali bū i ap ibo as papildomomis i disku sinėmis p ocedū omis. Iš T2 pe spek y os a sakymas aip pa y a eigiamas, no s nė a aišku, a ezul a as bus nuosekli eo ija. Šiame s aipsnyje bu o eigiama, kad e minų unkcinių sa ybių klausimas y a ne i ialus i s a bus, ypač an inio e mino o ma imo sis emoje, ku i sa o uož u y a isų ūšių no ma y ios e minologijos eiklos pag indas. 9. Konklusijos Šio s aipsnio pa adinimas y a d iem įk ėpimais: ilgalaikis susidomėjimas e minų o ma imo p oblemomis kalbų plana imo i e minologijos eo ijos kon eks e i speci inis įnašas iš naujausių J. Humbley da bų (Humbley 2018a, Humbley 2018b) skai ymo, kaip nu ody a pi miau 1 ski snio įžangoje. Pag indiniai a gumen ai bu o pag įs i i ais įsi ikinimais: 1) dauguma e minologų, u inčių ling is inį išsila inimą, e ina eo ines pas angas i pageidauja u ė i i ą eo inį pag indą. 7Te minologija | 2020 | 27 jų eikimas, kaip įmanoma. P ak inio da bo e inimas pagal modelius, hipo ezes a eo ijas apie ai, kaip daik ai a si anda, y a naudingas i bū inas. 2) no e minology ac i i y can a oid he emphasis on seconda y e m o ma ion, a leas no ou side o he English-speaking communi ies. Bū en ai i y a daba inio da bo bū inybė. Todėl eo ijos apie an inio e mino o ma imą u i bū i laikomos eisė a užduo imi lygiomis sąlygomis su pi miniais. e m o ma ion. 3) Apsk i ai eikė ų nepami š i, kad am ik a bend a a skai os sis ema iš ik ųjų y a e minologinės "disku sų bend uomenės" konsolida imo pe kalbines, kul ū ines, o ganizacines i mokslines sienas sąlyga. Jei e minologija kaip disciplina y a a p au inė, bū ina u ė i bend ą disku są, kad bū ų už ik in a jos sude inamumas. Vie oj o, kad bū ų aukiama ski iamoji linija a p aikomosios i mokslinės e minologijos, u ė ų bū i iškel as klausimas, kaip suku i eo iją, ku i galė ų bū i naudinga aikymui, aip pa su eik i naujas įž algas mokslui. Tokie in eg acijos bandymai iš ik ųjų dešim mečius bu o e minologijos b uožas i aip pa u ė ų bū i a siž elgiama į ai, kaip e m o ma ion. 6 sky iuje bu o eigiama, kad nauji e minologijos me odai y a " y imo p og amos", eikiančios isus e minologijos aspek us, aip pa i e minų o ma imo aspek us. A odo, kad galima da y i iš adą, kad ši diskusija y a labai mažai ak uali i nesukelia didelio susidomėjimo. Pa s deba as nepaliko jokių gilių pėdsakų, ačiau a odo, kad e minologija pe sikėlė į kažkokią Kuhnio "no malią mokslą", kaip iš eiškė neseniai paskelb as leidinys: Tuo a pu Wüs e io adicija bu o g iež ai onomasiologinė, al e na y us požiū is bu o semasiologinis i odėl labiau panašus į adicinę leksikog a iją šiuo a ž ilgiu. Kaip ma y i iš daugelio LSP p ocedū ų po ūks an mečio pe ėjimo, semasiologinė e minologija is labiau emiasi elek oniniais ko pusais, naudojan s a is iką i žymenų dažnį. (Simonas, Ande senas, Šube as 2019: 10) Jei iesa, kad ši įp as a padė is apima empi inius i ko pusinius y imus bei didesnį semasiologinį akcen u, ji aip pa Johan Myking | Te minų o ma imas […] A y a naujausia echnika?2 8 a odo eisinga da y i iš adą, kad 6 sky iuje ap a iamų al e na y ių me odų a si adimas u ėjo bū i iena iš šių pokyčių a omųjų jėgų. A ei ies y imuose y a galimybė, kad šis "kei imas" gali bū i e inamas kaip e minologijos aikymo s i ies išplė imas, o ne ieno požiū io pakei imas ki u. Ko po ų naudojimas nepada o (p esk ipcinės) e minologijos kū imo ne eikalingo, be pap asčiausiai siūlo e minologijos į ankių inkinio išplė imą. Te minologija, a liekama kaip empi iniai ling is iniai y imai, padeda didin i e minologijos sąmoningumą i nepada o onomasiologinių p iemonių ne eikalingų. Da pe anks i į e in i, a e minologija pe sikėlė į bend ai egzis uojančių me odų i me odų būseną, o ne į ieną dominuojančią pa adigmą. Ku ai palieka e minų o ma imo klausimą […] a y a echnikos padė is, a ne? J. Humbley a sakymas į sa o klausimą, kaip ci uojama 1 sky iuje, y a oks: "Tikslinės eo ijos, ski os e minų o ma imui, o ne žodžių o ma imui, klausimas lieka a ida y as" (Humbley 2018b: 448). Vie oj o, kad pasiūly ų a iamai naują e minų o ma imo me odą, J. Humbley pa s pada ė didelį indėlį, į e indamas isas esamas me odologijas i modelius, pag įs us empi iniais p ancūzų e minologinės neologijos y imais, odėl ienu požiū iu J. Humbley du da bai 2018 a i b iš ik ųjų suda o daba inę echnikos būseną. Jo sp endimas, kad klausimas is da y a a ida y as, ampa da aki aizdesnis, jei " e mino o ma imas" sup an amas kaip TF2 sublaukas i neapsi iboja neologija TF1 p asme. Šis s aipsnis nepasiūlė išsp ęs i šios p oblemos, o iš ados gali a ody i nepa enkinamos. Ši ema y a pe nelyg pla i, kad bū ų ap a iama iename s aipsnyje. Vis dėl o eikia i in i, kad eo ijos plė a padeda ska in i bend ą disku so bend uomenę, kad eo ija y a naudinga p ak ikams i , odėl, kad be koks a sakymas u i a siž elg i į ai, kad e minologija susideda iš d iejų pag indinių aspek ų: ji y a mokslinių y imų s i is, ačiau ji niekada neiš ūks a p ak ikos unkcijos. Įnašai iš ski ingų požiū ių i me odų y a naudingas mišinys; Nė iena eo ija nesu eikia isų a sakymų; ne isi me odai y a nesude inami. Galbū kukli " eo ijos kū imo" ambicija, o ne " eo ijos kū imo" ambicija galė ų su eik i p asmingą bend ą pag indą isiems, ku ie domisi e m o ma ion. 2Te minologija | 2020 | 27 REFERENCES Ande sen Øi in, myking Johan 2018: Te minology wo k o speci ic p oblem a eas and issues: he case o oil e minology, In Humbley John e al., 535–547. Cab é ma ia Te esa 2003: Theo ies o e minology: Thei desc ip ion, p esc ip ion and explana ion. – Te - minology 9:2, Ams e dam: benjamins, 163–199. D ozd L[ubomi ], Seibicke W[il ied] 1973: Deu sche Fach- und Wissenscha ssp ache, Wiesbaden: b ands e e . Gaudin F ançois 1993: Pou une socio e minologie. Des p oblèmes séman iques aux p a iques ins i u ionelles, Rouen: uni e si é de Rouen. G ice H[en y] P[aul] 1991 [= 1974]: Logic and Con e sa ion. – P agma ics. A Reade , ed. S. da is, Ox o d uni e si y P ess, 305–315. Humbley John 2018a: La néologie e minologique, Limoges: Lambe Lucas. Humbley John 2018b: Te m o ma ion and neology, In Humbley John e al., 437–452. Humbley John, Ge ha d budin, Lau én Ch is e 2018: Languages o Special Pu poses. An In e na ional Handbook, be lin, bos on: de G uy e mou on. ISO 704 2002: P inciples and me hods o e minology, 3 d edi ion, Swi ze land: ISO. Kageu a Kyo 2002: The Dynamics o Te minology. A desc ip i e heo y o e m o ma ion and e minological g ow h, Ams e dam, Philadelphia: benjamins. Kocou ek Ros isla 1991: La langue ançaise de la science e de la echnique, 2. éd., Wiesbaden: b ands e e . K is iansen ma i a, Gjesdal Anje mülle 2018: Lexical Dynamism and Language Planning. The Case o he Clima e Change Subjec Field in No wegian. – TOTh 2017 – Te minology & On ology: Theo ies and ap- plica ions, Édi ions de l’uni e si é Sa oie mon blanc, 235–246. Lau én Ch is e , Pich He ibe 1993: e gleich de e minologischen Schulen. – Lau én Ch is e , Pich He ibe (Hg). Ausgewähl e Tex e zu Te minologie, Wien: Te mne , 493–539. Lau én Ch is e , myking Johan, Pich He ibe 1998: Te minologie un e de Lupe, Wien: Te mne . Lau én Ch is e , myking Johan, Pich He ibe wi h Sigu ðu Jónsson 2008: Insik e om insik . No diska es- e om e minologi och ackkommunika ion, Insigh s abou insigh . No dic Theses abou Te minology and Special Communica ion, Oslo: no us. myking Johan 2008: mo i asjon som e mdanningsp insipp. ein eo e isk diskusjon base på no sk olje e - minologi. – Mo i a ion as a p inciple o e m- o ma ion. A heo e ical discussion based on No wegian oil e - minology: ph.d. diss., aasa: uni e si y o aasa. (= Ac a Wasaensia 191). myking Johan 2009: ye ano he axonomy o mo i a ions. – Te minology Science and Resea ch. Jou nal o he IITF 20, 39–53. A ailable a : h p://www.ii . i/cms/componen / emosi o y/?I emid=108. Accessed July 2017, inaccessible June 2019. C . Ande sen & myking 2018: 547. Pich He ibe , D askau Jenni e 1985: Te minology. An in oduc ion, Guild o d: uni e si y o Su ey. Rondeau Guy 1984: In oduc ion à la e minologie, Quebec. Sage Juan C., Dungwo h Da id, mcDonald Pe e F. 1980: English Special Languages: P inciples and P ac- ice in Science and Technology, Ams e dam, Philadelphia: benjamins. Sage Juan C. 1990: A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam, Philadelphia: benjamins. Simonnæs Ing id, Ande sen Øi in, Schube Klaus (eds.) 2019: New Challenges o Resea ch on Language o Special Pu poses. Selec ed p oceedings om he 21s LSP-Con e ence, 28–30 June, be gen, no way, be lin: F ank & Timme. (= FFF se ies 154). Tauli al e 1968: In oduc ion o a heo y o language planning, uppsala: Almquis & Wicksells. Temme man Ru h 2000: Towa ds New Ways o Te minology Desc ip ion. The sociocogni i e app oach, Ams e - dam: benjamins. Tomasello michael 2003: Cons uc ing a Language. A Usage-Based Theo y o Language Acquis ion, Cam- b idge, mass: Ha a d uni e si y P ess. TSR 2002: Te minology Science and Resea ch. Jou nal o he IITF 12:1–2, Wien: Te mne . aleon is Kos as, man za i elena 2006: The linguis ic dimension o e minology: p inciples and me hods o e m o ma ion: 1s A hens In e na ional Con e ence on T ansla ion and In e p e a ion T ansla ion: be ween A and Social Science, 13–14 Oc obe 2006. A ailable a : h p://www.ele o.g /download/booksAnd A icles/HAuCon e ence2006 aleon isman za ien.pd [accessed 20190729]. Wüs e eugen 1966: In e na ionale Sp achno mung in de Technik, besonde s in de Elek o echnik. Zwei e e gänz e Au lage, bonn: bou ie u. Co. e lag. Wüs e eugen 1985: Ein üh ung in die Allgemeine Te minologieleh e und Te minologische Lexikog aphie 2, Co- penhagen: Copenhagen School o economics. Johan Myking | Te m Fo ma ion – Is The e a S a e o he A ?3 0 TERMINų DARYBA: AR šIOjE SRITYjE jAU PASIEKTA PAŽANGA? San auka S aipsnyje klausiama, a pe pas a uosius me us e minų da ybos s i yje į yko okie pa ys eo iniai pokyčiai, kaip i ki ose e minologijos mokslo s i yse, i a galima nu- s a y i aiškią pažangą e minų da yboje. S aipsnio išei ies aškas y a du s a būs klausi- mai, ku iuos užda ė John Humbley (Humbley 2018a, b): „P oblemą galima iškel i i eo iniame lygmenyje: kaip bū ų galima paaiškin i isus šiuos naujus e minus?“. Jis oliau klausia: „A eikia konk ečios e minų da ybos eo ijos su konk ečiais k i e ijais a už ek ų i ienos, ku i bū ų iesiog žodžių da ybos eo ija?“ S aipsnyje apib ėžiamos d i „ e minų da ybos“ koncepcijos: pi ma, naujų pa a dinimų (angl. designa ions) kū imo p ocesas naudojan leksikologinius mechanizmus (TF1); an a, e minologijos mokslo s i is, dėmesį k eipian i į kū ybinį aspek ą i į no minius i unkcinius e minų aspek us (TF2). Ap a iami esami e minų da ybos modeliai (TF1), ypa ingą dėmesį k eipian į R. Kocou ek’o (1991) mo y acinę ipolo- giją i ski ingas mo y acijos są okos implikacijas. Apib ėžiamos i ap a iamos kai ku ios pas a ojo me o eo inės p ieigos, susijusios su e minų da yba. K. Kageu a (2002) i R. Temme man (2000) nusipelno ypa ingo dėmesio i y a laikomi s a biomis „ y imo p og amomis“, pab ėžiančiomis pi minės e minų da ybos y imų s a bą i pasisakančiomis už e minologiją kaip desk ip y inę, empi inę i ling is inę discipliną. S aipsnyje paneigiamas šiuose da buose iš eikš as požiū is, kad p esk ip y inių aspek ų eo iniuose s a s ymuose apie e minologiją ne- u ė ų lik i. Požiū is „Jokių g iež ų ibų“ (Lau én e al. 2008) pab ėžia, kad a p e minų i bend inių žodžių nė a jokių aiškių ibų, aigi nė a i g iež ų ibų a p desk ip y inių i p esk ip y inių eo inių p incipų aspek ų. An inės e minų da ybos y imas kaip s a bi e minologijos dalis u i bū i ęsiamas. Funkciniai e minų aspek ai (TF2) y a įdomūs p ak ikams i odėl y a s a būs eo ijai. Gau a 2020 […] 06 […] 25 Johan myking uni e si y o Be gen Be geno uni e si e as, paš o dėžu ė 7805, 5020 Be genas, No egija [email protected]