scieee Open visual document viewer

Pirmajai lietuvių terminologijos disertacijai – 60

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

Full text

263Te minologija | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-13 P ime aiai e minologías de los li uanos dise acijai – 60 AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333 An es de 60 años 1961 m. diciemb e 14 d. VVU Is o ijos- ilologijos akul e o a yboje LTSR MA Lie u os kalbos i li e a ū os ins i u o Žodynų sek o iaus jaunesnysis mokslinis bend ada bis (K onika: 1963 346) An anas Balašai is de ynė sėkmingai pi mąją lie u ių e minologijos dise aciją Lie u ių kalbo y os e minų is o ija. Je e de abajo doc. ilol. m. kand. Jonas K uopas, los o iciales oponen es p o . Bo isas La inas, p o . Juozas Balčikonis, ilol. m. kand. Vincas U bu is. Dise ación s o a más de 340 mašin aščio páginas de y aún 80 páginas de cons i uye dos odykles: his o ická lie u ių kalbo y os e minų y abėcėlinė de odos el abajo analizė ų e minų. Al desc ibi la dise ación apa ición, se en a iza que se a a p ime o g an, nue o, o iginalus y u iningas abajo de Li uanian lingu is inių e minų is o ija (K onika 1963: 346). Pa a los e minólogos es pa icula men e signi ica i o, po que dise ación de alladamen e se e isa la his o ia de los é minos de una á ea, pa odoma su aida, se discu en y a ę e minos modo de c eación. Maja eso, aliosa y es es o, que, ap a dando aislados lingüo y os shakų acen ologías, dialec ologías, leksicologías (y sus pošakio leksicog a ías), g amá icas (mo ologías, palab as da ybos, sin aksés) y k . e minus, au o desc é y aquellos shakų apa ición. No s o icialusis oponen e p o . d . B. La inas señala que al a en abajo es ilis ica de e minos s depa amen o, que, sin duda, se ía impo an e y necesa io (K onika 1963: 346), pe o hay que no ol idš i y lo que al p incipio s ylis ika de los li uanos e a simplemen e p ác ico del lenguaje no mino y a eglo pa e, y como sepa ada ama de habo y os susi o mó sólo XX a. 7-ajas décadas, ad, ma y , nesi yžo au o de es os e minos dis ingui . Dise ación Li u ias lingüo y os e minos his o ia po p ime a ez se analizan en de alle más de cua o de cen en echos 15471961 m. lingüo y os e mininas, ecopila de Li u ias lengua g ama ikas, p incipales Li u ias lenguas Auš a Rimku ė-Ganusauskienė 264 La p ime a de las e minologías li uanas, los dise acijai – 60 más impo an es de los dicciona ios, los a ículos de los kalbininkų y k . uen es. Ją cons i uye cincoos pa es, conclusadas y p iedai. La p ime a pa e de la g amá ica es á dedicada a é minos. Aquí se esumen b e emen e las g amá icas de lenguas li uanas comenzando desde Danieliaus Kleino la p ime a g amá ica de lenguas li uanas G amma ica Li anica (1653). Como sos iene abajo au o ius, has a XIX a. p . g amá icas de la lengua Li u ias ue on pe mi idas la yniškai o okiškai, jose según medie žių Vaka ų Eu opos adiciją ue consumidos la yniški e mininai. Simono Daukan o p epa ado oje la ynų kalbos g ama ikoje (1837) colocados más impo an es asun os de la mo ología de las lenguas li uanas, u ilizados lie u iški e mininai. En An ojoje XIX a. mi ad, como pacho A. Balašai is, li uáneos g ama icos e miniją kū ė Jonas Juška, An anas Ba anauskas, Kazimie as Jaunius y k . inales XIX a. ya usa los p incipales one ikos, las pa es de la lengua y las pa es de la palab a nomb inías, ej.: balsės, d ibalsės, apellis (Kaliks as Kasakauskis); umposios balses, daik a a dis, būd a dis, iempo, g ado, ac o (S. Daukan as); skiemuo, šaknis, galūnė, į a dis, skai a dis (J. Juška); le a, esc i u a (A. Ba anauskas); pe sona, aleg nis, kamienas, p iešdėlis, p eesaga, compues os palab as, eiksmažodis, p ie eiksmis (K. Jaunius) y k . Especialmen e signi ica i as Jono Jablonskio g ama icas (1901, 1919, 1922), u ėjusios didelę in luencia la bend inės lie u ių kalbos aidai. Se puede menciona que en ellos uni e so amen e adquiló S. Daukan o los nomb es de las pa es del lenguaje daik a a dis, būd a dis y k ., así como K. Jauniaus p opues o el nomb e de la pa e del lenguaje p ie eiksmis o p opio J. Jablonskio suge i ales é minos como p ielinksnis, polinksnis. In oduc o io y es es o que J. Jablonskis Li u ias lengua sin aksėje (1911) se escogió consumi J. Juškos naujada ą į a dis y así lo ijó en kalbo y os e minijoje. Y de ales ejemplos dise ación no uno! Dise ación au o iaus eigim, casi odos los mode nos sin aksés y sky ybos e mininos ambién im i consumi po J. Jablonskio Li u ias lengua sin aksés apa ición. Has a aho a a inami del lingüis a suge i e mininis u ilizados, k eipinys, suplemen inys, pažyminys, daug aškis, kablelis, kablia aškis, sky yba, šauk uks, klaus ukas, kabu ės, sinasmenis aseys, an ininkės sen inio pa ys y k . A. Balašai is esc ibe, que en gene al Li u iška g ama ikos e minija XIX a. o m osi en condiciones di íciles. Lie u iškų g ama ikų au o ia s ichiškai, nebend ada biaudami ieni con o os, kū ė sus nomb inimos, gana a menudo incluso desilaikydami Li u ias palab as de da ybos p incipios. Como jus amen e po eso esos mismos asun os enían no po uno į a dijimą (Балашаитис 1961: 6), ej., hoy u ilizado J. Juškos p opues o é mino galūnė llamado palab as pabaiga, galas, baigimas (S. Daukan as), palab asgalis (J. Jablonskis) y k . G ama ikos au o es en ez de é mino jun ukas us ojo sujung- 265 Te minología | 2021 | 28 ojis (Kaliks as Kasakauskis), sujungis (Juozas Čiulda, K is upas Daukša), jungė, junginė, ke gė (S. Daukan as), sujung u as, palab asjungis (J. Juška), sanjungė y ke gė (Mykolas Miežinis), J. Jablonskis 1901 m. g ama ikoje y 1911 m. sin aksėje aún usaba e má sąjunga, y desde 1919 m. g ama a ikos sklandžios da ybos e inį jung ukas (Balašai is 2010: 5). An ojoje dise ación en pa e b e emen e se e isa la his o ia de las lésicog a ías li uanas y lésicog a ías e minija. Dado que los p ime os Li u iški imp usdi i y hand aš iniai ocodynai e an llamados la yniškos o g eikiškos o igen a dais dic iona ium (lo . dic io pasakymas), ocabula ium (lo . ocabulum žodis), lexicon (g . lexis žodis) o cla is (lo . ak as), p i eikė y é mino pačiam dicynui nomb ini. El au o ija en dise ación ales nue asóodžius: ocodininkas, o su ink žodis (Kaje onas Nezabi auskis), ocodininkas (Poška, An anas Juška), palab asinykas (Lindė, Su ke ičius), palab as odis (S. Daukan as), palab asinas (Mo iejus Valančius, Mikalojus Akelai is), palab asinas (Sil es as Valiūnas, Lau ynas I inskis), palab asynas (Pab ė). Mucho én asis se da a los abajos de Kazimie o Būga y a los en ellos u ilizados ennominijos lingüo y os (skoliniai, s e imybės, nomb es pe sonales, opo a džiai y e c.). Ano o iaus, leksicologías y leksicog a ías e mininai plačiau im i consumi sólo sob e XX a. midu į. Jües no ue on an o como g ama icas. Además, sin lie u ichos, abusiai consumidos y in e nacionales é minos, ej., ales como sinónimas, an onimai, eu emizmai, a chaizmai, ac i aji, pasi ioji leksika, idiomos y k . En la e ce a pa e se examina la aida e minía de dialec ología y e mininai de dialec ología. Mucho a ención se p es a a los abajos de a mių de K. Jauniaus apa ecidos a inales del XIX a., en los que se u ilizan ales é minos de dialec ología como šnek a, pa a mė, p iegaidė. Ap a iamas y uno esminių e minos a mė, a o A. Ba anausko. En la cua a pa e, basado en F yd icho Ku šaičio, K. Jauniaus y K. Būgo, se desc ibe e minija de acen ología, ej., ales é minos como i ap adė, i agalė p iegaidė (A. Ba anauskas), kylančioji, k in ančioji, lauž inė, p ieški inė, poki inė p iegaidė; šakninis, galūninis, a kel inis, kilnojamasis ki is (K. Būga) y k . Pone én asis que ales é minos como izquie inis ki is, de eininis ki is, ies inis ki is ija i i en ya mencionados J. Jablonskio g amá icos (1919, 1922). En la quin a pa e p incipalmen e se cen a la a ención a los e minos comunesos lingüo y os, más p ecisamen e a los e minos in e nacionales u ilizados en lingüo y o, que son comunes a muchos idiomas, ambién ambién y bal os. Al inal de la dise ación se p esen an conclusiones de alladas, en las cuales di ec i amen e, basado en los au o es aislados e minos lingüo y os de apa ición y usoesén 266 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė P ime ajai pe íodos de la e minología dise acijai – 60 li uanas, se e isa la his o ia de e minos lingüo y os, se abo dan uen es, en los cuales ellos se u ilizan. A. Balašaičio dise ación sin in signi ica i a po a ios apsec as. P ime a, en ella de alladamen e desc ibe la Li u iška kalbo y os e minijos his o ia. Ap oxima accesible la conclusión, que ella consecuen emen e empezada a c ea y de ela en la XIX a. p ime a pa e. Aunque en p immuosias uen es exis en es los e minos lingüo y os no se pueden alo a basado con empo áneas e minos de c eación p incipios, sin emba go ellos ayudan a e ela hablada e minía, mues an los más impo an es modos de c eación de e minos del pe íodo de discusión ( e inių gausa, naujada ų da yba, in e u inas palab as y k .) y, sin abejo, a osenos polinkius, en algunos casos incluso cie os p incipios de no mmin. Segundo, dise ación au o había neleng ą a eaí en ende y bas an e ampličiai explica di e sos concep os lingüo y os eiškiančius palab as, . y. e minus. Aunque las uen es y sus au o es disc epan, sin emba go con es a a ea se en en ó excelen emen e. Te cia, en un luga ocosas con egis a a ii ujan es indi iduales de lenguao y os shakų e mininos, p esen adas de alladas odykles. Así, a e idamen e puede a i ma se que A. Balašai is uno de los p ime os e minologos Li uanos, dado o igen a los es udios de his o ia e minológica Li u iška. No en ano el o binis a Jonas Klima ičius esc ibo: Pab ėž inai hay que nega ig i es e eo ipą Balašai is palab asynininkas (no él a uno pa ešus peinamas). No ! P ima iamen e Balašai is e minólogo, p ime a e minologías dise ación au o . Y si hubie a podido en es e camino segui , el ciencia de e minología li uanas se ía espan es y más exi oso kilęs i b endęs (Klima ičius 2021: 11). Li e a u a Balašai is An anas 2010: Desde lie u iškos kalbo y os e minų is o ijos. Na i e lengua 5, 312. Acceso a In e ne : h p: h ps:li uanis usambu is.l /wp-con en /uploads-2016/06/A.Bala%C5%A1ai is-GK-2010-05.pd [ is o 2021-08-20]. Jonas Klima ičius 2021: Desde co azón y desde pe ies. An anas Balašai is: bibliog a ías odyklė, segunda edición e isada y complemen ada, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 918. Acceso en in e ne : h plki.l /wpcon en /uploads/2021/04/Balasaicio_bibliog a ija_2021_make as.pd [ isualizado 2021-08-25]. 1963: K onika: K onika. K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: K onika: Kalbo y a 6, 341351. Doi: 10.15388/Knygo y a.1963.18978. El Consejo de Segu idad de las Naciones Unidas ha adop ado una esolución en la que pide a los Es ados miemb os que adop en medidas pa a e i a la con aminación de las aguas sub e áneas del A lán ico Su . P iega en in e ne : h pswww.zu nalai. u.l /kalbo y a://a icle/18 iew978 [ iew] 2021-08-25 . Балашаитис Антанас 1961: История литовской лингвистической терминологии: автореф. дис. канд. филол. наук / Вильнюсский гос. ун-т им. В. Капсукаса, Вильнюс. Recibió 2021-08-27 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail aus a.gan[email p o ec ed]