Lietuvių ir latvių terminologija: istoriniai ryšiai ir gretinamieji tyrimai

169Te minologija | 2022 | 29 doi.o g/10.35321/ e m29-09 Lie u ių i la ių e minologija: is o iniai yšiai i g e inamieji y imai1 REGINA KVAŠYTĖ Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija, La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-7247-7022 ĮVADAS XX a. an ojo dešim mečio pabaigoje i ečiojo dešim mečio p adžioje – La ijoje 1919 m., o Lie u oje 1921 m. – įs eig os Te minologijos komisi- jos p adėjo a ky i sa o šalių e miniją bei plė o i lie u ių i la ių e mi- nologijos eo iją. P ipažįs ama, kad šioje eikloje iek lie u ių, iek la ių e minologams galėjo p a e s i kaimyninės šalies pa i is i an osios bal ų kalbos duomenys. Ty imo ikslas – ap a i is o ijos ak us, liudijančius apie Lie u os i La ijos e minologų bend ys ės siekį, bei lie u ių i la ių e minologijos g e inamuosius y imus. Tikslui pasiek i iškel i užda iniai: 1) iš yškin i e minologijos is o ijoje a sispindėjusį lie u ių i la ių e - minologų no ą naudo is ieniems ki ų pa i imi; 2) susis emin i duomenis apie daba inius g e inamuosius lie u ių i la ių e minologijos y imus; 3) išsiaiškin i ki as Lie u os i La ijos e minologų a pusa io bend a i- mo o mas. Taiky i ap ašomasis i e e uojamasis me odai, naudo i y imo šal iniai – Lie u os i La ijos mokslo i mokslo populia inamieji leidiniai, aip pa pe iodika. 1. LIETUVIŲ IR LATVIŲ TERMINOLOGIJOS ISTORIJOS BENDRYBĖS Lie u os i La ijos is o inę aidą lėmė ski ingi eiksniai, ačiau bū a lai- ko a pių, kai jose yko panašūs p ocesai. Tai pasaky ina i apie e mino- logiją, ku i „spa čiai ėmė plė o is an oje XIX a. pusėje ka u su au os i 1 S aipsnis pa eng as pagal Vals ybinės y imų p og amos Le onika la iskas un ei opeiskas sabied ības a īs ībai 2-ojo e apo p ojek ą Mūsdienu la iešu alodas lie ojums un a īs ība (N . VPP-LETONIKA-2022/1-0001). Regina K ašy ė170 Lie u ių i la ių e minologija: is o iniai yšiai i g e inamieji y imai bend inės kalbos kū imusi, kai auš ininkai i a pininkai ienoje šalyje, jaunala iai – ki oje i ki i š iesuoliai, skelbdami s aipsnius pe iodikoje i ašydami a e sdami mokslinio u inio knygas, supažindino isuomenę su mokslo pasiekimais, ėmė leis i mokomąsias knygas“ (Labanauskienė 2008: 39). Jau anuo me u bū a lie u ių i la ių kalbų yšius ap ašančių da bų. Išski inis bu o Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos aidmuo, nes „ ank aš i- niuose J. A. Pab ėžos žodynuose „Waa daa ayslyynee Augimiu“ (1834 m.) i „Taislós augimiu“ (1843 m.) y a la iškų augalų a dų – ai lie u ių i la- ių ank aš inės e minog a ijos yšių p adžia“ (Labanauskienė 2008: 39) (plačiau apie la ių augalų a dus kalbamajame žodyne ž .: Labanauskienė 2004, 2006). La ių kalbos žodynui plės i lie u ių kalbos iš ekliais naudo- josi publicis as, kalbininkas i pedagogas A is K on aldas (A is K on alds), poe as, publicis as i kalbininkas Ju is Alunanas (Ju is Alunāns). „An o- je XIX a. pusėje e minologijos o ma imąsi i kalbų pažinimą p a ęsia ank aš iniai e čiamieji žodynai: la ių isuomenės eikėjo, kalbininko, li e a o A. Dy ikio (A. Dī iķis) „Lie u ių–la ių kalbų žodynas“ (1872 m., neišlikęs), su juo a imai bend a usio lie u ių e nog a o, kunigo, kalbi- ninko A. Juškos „La ių–lie u ių–lenkų kalbų žodynas“ (apie 1875 m.), kalbininko, kunigo M. Miežinio „Lie u iszkai–la iszkai–lenkiszkai– u- siszkas žodynas“ (1894 m.)“ (Labanauskienė 2008: 42–43) (apie Mykolo Miežinio žodyną plačiau ž . Labanauskienė 2014; apie isus is žodynus ž . Zemza e 1961). Tai dalis įdi bio, ku iuo mokslinės e minologijos y imo bei a kybos ikslais galėjo em is La ijoje i Lie u oje XX a. įku os Te minologijos komisijos2. La ijos pa yzdys apo paska a įs eig i panašią komisiją Lie u oje (pla- čiau apie pi mųjų TK eiklą ž .: Aukso iū ė 2011, 2021; K ašy ė 2021a, 2021b; K ašī e 2020b). P ie o s a iai p isidėjo Jonas Jablonskis, Š ie i- mo minis e ijos mėnesiniame žu nale Š ie imo Da bas 1920 m. g uodžio mėnesį, da p ieš įku ian TK, p is a ydamas la ių pe iodinio leidinio Izglī ības Minis ijas Mēneš aks s (IMM; Š ie imo minis e ijos mėn aš is)3 naujausią nume į, ašęs: „P ie Š ie . Min-jos en [La ijoje – au . pas .] esama Te minologijos komisijos, ku i nus a o e minus į ai iems moks- lo galams; os komisijos y a keli sky iai (gam os, p ekybos, iloso ijos, 2 Toliau su umpin ai a i inkamai LT TK i LV TK a ba TK. 3 La ijos š ie imo minis e ijos mėn aš is bu o leidžiamas 1920–1939 m. 171Te minologija | 2022 | 29 ju isp udencijos i . .). Žmonės, ku iems ie isuomenės dalykai ūpi, spiečiasi p ie Š ie . Min-jos – di ba i į ai iuose jos e minų sky iuose <...>“ (Jablonskis 1933a: 225)4. Toliau J. Jablonskis išsamiai aiškina, kokiu ikslu i kas komisiją subū ė, kaip ji di ba, kaip i ku aps a s y us e mi- nus iešina: „Laik aš yje, jo sąsiu iniuose, su ašomi am ik i e minai u- siškai, okiškai i la iškai“ (Jablonskis 1933a: 225). No s išski iamas lai- k aščiu pa adin as kalbamasis mėn aš is, ku skelbiami e minų p ojek ai, eikia pasaky i, kad ai bu o da oma da i o icialiame dien aš yje Valdības Vēs nesis (Vy iausybės žinios)5. J. Jablonskis a k eipia dėmesį i į ai, kaip įsi ikinama komisijos p iim ų e minų inkamumu: „Komisija, skelbdama e minų p ojek ą, k eipiasi š ie imo laik aščiu [IMM – au . pas .] į nusi- manančius apie ą dalyką žmones, p ašo juos, jei nesu inka su ienu ki u komisijos e minu, duo i jai, ieno ki o komisijos e mino ie oje, sa us e minus, labiau inkančius „ e minų są ašams“, ski iamiems isuome- nės eikalui. Ga usi ligi am ik o laiko (komisija pažymi ą laiką o gano s aipsnyje) iš šalies pas ebėjimų, komisija ėl sp endžia abejojamų e mi- nų dalyką i galu inai skelbia juos isuomenės eikalui“ (Jablonskis 1933a: 225). J. Jablonskis agina ažiuo i susipažin i su komisijos eikla, kad pa- i is bū ų pe im a Lie u oje: „La ių pa yzdžiu i mes galime naudo is. Kai kam eikė ų, gali bū , i į La ius nu ažiuo i – pasižin i ie oje su šiuo jų Š ie . Min-jos da bu“ (Jablonskis 1933a: 225–226). S aipsnis išspaus- din as žu nale da p ieš įs eigian TK. Pab ėžiama okios eiklos s a ba i p asmė (ypač akcen uojamas š ie imas): „Ku aip da oma jaunojoje als- ybėje, negali bū i os e minų „ne a kos“, su ku ia enka susidu i daba į ai iems mūsų ado ėlių ašy ojams“ (Jablonskis 1933a: 225). Dėmesio e as aip pa ak as, ėliau kiek modi ikuo ai p i aiky as TK da be, – siū- lymas bei po eikis naudo is la ių da bo ezul a ais: „N. B. Mūsų leidimų Komisijoje a Min-jos sandėlyje eikė ų laiky i i po kelis egzemplio ius isų ų leidinių, ku ie la ių išleis i mokyklai...“ (Jablonskis 1933a: 226). Vėliau, 1921 m. asa io 27 d., isuomenės i poli ikos dien aš yje Lie- u a (N . 46) J. Jablonskis p imena, kad min is apie TK suda ymą iešai iškel a 1920 m.: „Lie u os“ Kalėdų nume yje6 bu o išspausdin as ši o u- 4 Visos ci a os pa eikiamos au en iškai, ašyba ne aisy a, ik a sisaky a į ai ių echninių yškinimų, e inimų i pan. 5 La ijos Respublikos minis ų kabine o o icialus dien aš is bu o leidžiamas 1919–1940 m. 6 Ž . Lie u a 282(564), 1920-12-24, 6 (Jablonskis 1933c). Regina K ašy ė172 Lie u ių i la ių e minologija: is o iniai yšiai i g e inamieji y imai inio jau ienas s aipsnis. Daba , po d iejų mėnesių, ėl enka kalbė i uo pačiu eikalu: nieko ligi šiol nepada y a...“ (Jablonskis 1933b: 226). Pa- b ėžiama, kad „p ieš Kalėdas bu o jau šis as da oma: p ie Š ie . Min-jos da ėsi e minų komisija, ku i, kaip uoka bu o laukiama, ims pagaliau ik ai ūpin is mūsų e minologijos dalyku. Tos įs aigos, a os mokslo i da bo šakos, ku ioms ūpi sa ų e minų dalykas, bu o p ašomos da y i sa o a pe, kaip bu o ašoma i „Lie u oje“, a ski as komisijas e minams <...>“ (Jablonskis 1933b: 227). Toliau s aipsnyje ęsiama la ių pa i ies sklaida: „Š ie imo Minis e i- ja, pa esdama ši ą e minų dalyką am ik ai sa o komisijai i su agindama į ą da bą ki as da bo žmonių komisijas, eina a ei ų La ių š ie . min-jos akais: en p ie š ie . Minis e ijos di ba, kiek ma y i iš la ių laik aščių i gi dė i iš jų aš ų žmonių, i di ba, pasakysim, sėkmingai i labai plačiai „ e minologijos komisija“. Su a pag indine e minų komisija susižino en į ai ios ki os als ybės apa a o e minų komisijos... Tų komisijų da bas skelbiamas en kas mėnuo a be eik kas mėnuo i Š ie . Min-jos o gane [IMM – au . pas .], apie jį p anešama į ai ioms als ybės da bo šakoms i pag indiniame als ybės laik aš yje7. Te minų mišinio en, odosi, nė a: ų komisijų e minai, nus a y i su Š ie . Min-jos komisija, en y a p i alomi isoms als ybės apa a o šakoms, e minų da bu en suin e esuo a moky- inė isuomenė i mokykla, i as da bas duoda en, kaip ma y i, isai ge ų aisių...“ (Jablonskis 1933b: 227–228). LT TK eikloje nuo pa p adžių bū a su la ių e minologų da bu bei e minijos a kyba susijusių pas ebėjimų, ku ie iksuo i posėdžių p o o- koluose (TKP)8. Pa yzdžiui, p aėjus be eik d ejiems TK eiklos me ams, 1923 m. sausio 4 d. posėdžio p o okole N . 51 a si anda į ašas, kaip e - minai u i bū i skelbiami i kaip pa eng i s a s y i pa eikiamų e minų są ašus: „Nu a a skelb i i oliau dedan pi ma lie u iškus e minus i aiškinan juos s e imomis kalbomis, i ku nesuda o sunkumų, ai ben keliomis. Laik aščiuose paskelb i, kad asmenis, ku ie pa iekia Komisijos da bui e minus, ku ik gali, g e a lie u iškųjų e minų, padė ų e minus ben keliomis s e imomis kalbomis.“ Kalbamajame p o okole į ašy as i pageida imas „da bo eikalams įsigy i la iška [pa yškin a mano – au . pas .] i ki omis kalbomis išleis ųjų e minų žodynų“ (TKP 1923). 7 Anksčiau minė as dien aš is Valdības Vēs nesis. 8 Pi mosios LT TK p o okolai (TKP N . 1–80) saugomi Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen e. 173Te minologija | 2022 | 29 Galima da y i p ielaidą, kad lie u ių e minologus galėjo domin i LV TK da bo ezul a as – 1922 m. išleis as žodynas Zinā niskās e minoloģi- jas ā dnīca (Mokslinės e minijos žodynas). Tai eikšmingas eikalas, pasi odęs jau po o, kai Komisija La ijoje bu o nu aukusi eiklą (dėl lėšų s ygiaus 1921 m. ugsėjį). Į žodyną sudė a 20 s ičių ( u inyje į a - dy a 19 – neį auk a e e ina ija) e minai, suski s y i eminiais (ka ais jung iniais) ski ingos apim ies sky iais: kalbo y a, iloso ija, eisė, liau- dies ūkis i inansai, muzika, apyba, skulp ū a i s a yba, gam os mokslai, miškininkys ė, chemija i chemijos echnologija, ma ema ika, geome ija i piešimas, izika, mechanika i medžiagų a spa umas, mašinų i me alo apdi bimas, elek a i elek o echnika, ka yba, jū ei ys ė, knygų p amo- nė, e e ina ija. Iš iso žodyne esama 8 398 an aš iniai e minai (Bal iņš 2013: 426). Tačiau da iki ol La ijoje išleis i specializuo i sa os kalbos i a p au inių žodžių inkiniai, pa yzdžiui: jū ei ys ės (1902, 1908), ka y- bos (1914), s a ybos (1922) e minų žodynai (LILVV 1995). Apibend in ai galima saky i, kad pi mųjų TK įkū imas bei jų aid- muo kiek ienoje iš šalių e in inas panašiai. Ci uojan daba inį La i- jos mokslų akademijos Te minologijos komisijos pi mininką Ma į Bal inį (Mā is Bal iņš), aip bu o pe ei a nuo indi idualios (a liekamos ieno as- mens), p i ačios (ne u in am ik o įpa eigojimo i pa eigų) i spon a- niškos (pagal konk e aus specialis o sup a imą i iesioginius po eikius) e minokū os p ie kolek y inės (daugelio am ik os s i ies žino ų), pla- ningos (s engian is ap ėp i s i ies e minų isumą, o ne ku ian izoliuo us e minus a ski oms publikacijoms) i ins i ucionalizuo os ( u in aiškiai apib ėž ą įpa eigojimą eik i ado aujan am ik ai ins i ucijai) eiklos (Bal iņš 2013: 426) (apie LT TK indėlį į lie u ių e minologijos aidą pla- čiau ž .: Aukso iū ė 2011, 2021). TK gy a imas nebu o ilgas nei La ijoje (iki 1921 m.), nei Lie u oje (iki 1926 m.), ačiau aki aizdu, kad lie u iams i la iams i oliau ūpėjo e minologijos eo ija bei e minijos a kyba (plačiau ž .: G abis 2006; Keinys 2012; Skujiņa 2002 i k .). Jeigu XX a. Lie u oje į La iją bu o žiū ima kaip į sek iną e minijos a kymo pa yzdį, ai La ijoje pasigi sda o minčių, kad la ių i lie u- ių e minologai pe mažai bend ada biauja. Pa yzdžiui, Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns), ak y iai daly a ęs la ių e minų a kyboje, no s nepa- engęs bū en e minologijai ski ų publikacijų (Skujiņa 1972; ž . aip pa Labanauskienė 2012), 1942-ųjų m. s aipsnelyje žu nale La ju Mēneš aks s Regina K ašy ė174 Lie u ių i la ių e minologija: is o iniai yšiai i g e inamieji y imai (La ių mėn aš is)9 pa eiškė, kad enka apgailes au i, jog ku ian mokslinę e miniją lie u iai i la iai a pusa yje nebend a o i nede ino eiklos, – ai bū ų bu usi galimybė suku i daug abiem au oms bend ų e minų (Endzelīns 1942: 547). Ta pusa io yšius lie u iai i la iai, aip pa es ai palaikė išei ijoje. Jų eikla p isidėjo i p ie e minijos puoselėjimo – Vokie ijoje, ku Hambu ge i jo p iemies yje Pinebe ge nuo 1946 iki 1949 m. eikė Pabal ijo uni e - si e as (la iškai Bal ijas uni e si ā e), bu o išleis as ekonomikos žodynas ( iksliau bū ų jį adin i žodynėliu) Dic iona y o Meye ’s Elemen s o Mode n Economics (EME 1946). Į kalbamąjį 20 puslapių o ap in u a spausdin ą leidinį sudė i i e minai, i ekonomikos s i yje a ojami ki ų kalbos da- lių žodžiai ( eiksmažodžiai, būd a džiai) anglų, okiečių, es ų, lie u ių i la ių kalbomis. La ių išei ijos leidinyje, mėn aš yje Ceļa Zīmes (Kelio ženklai)10, s aipsnį „Valodu u ināšana Bal ijā“ (Kalbų sua inimas Pa- bal ijyje) paskelbusi kalbininkė Vel a Rūkė ( ėliau Rūkė-D a inia) (Vel- a Rūķe-D a iņa) akcen a o, kad ku ian pa adinimus naujoms są okoms eikš i eikė ų a siž elg i į giminingosios kalbos pa i į i ink is a ba ku i panašius e minus, nes žodynas kaip ik y a as kalbos lygmuo, ku į len- g iausia ikslingai pa eik i. Naujažodžius, mode nių są okų pa adinimus leng a ku i e minologijos komisijose, be o, nebū ina su ienodin i seno- sios nomenkla ū os, ku i jau e ai a ojama (Rūķe 1951: 280). Beje, šiais klausimais mėn aš yje Izglī ības Minis ijas Mēneš aks s jau anksčiau, p ieš be eik 20 me ų, bu o pasisakęs P anas Ska džius11, ku is aip pa ienu iš lie u ių i la ių kalbinio sua ėjimo eiksnių į a dija bend ų e minų u ėjimą (Ska džus 1934: 356). Tenka p ipažin i, kad lie u ių i la ių e minologų a pusa io yšių aida da nė a inkamai iš i a. Tiek y imo ikslas, iek s aipsnio apim is neleidžia išsamiau gilin is į is o iją, is dėl o ne i kelios s aipsnyje ap a - os įž algos su eikia pag indo many i, kad i lie u iai, i la iai eigiamai e ino po eikį em is an ąja bal ų kalba. 9 Li e a ū os i meno žu nalas bu o leidžiamas 1942–1944 m. 10 Mėn aš is bu o leidžiamas užsienyje nuo 1948 iki 1987 m.: iki 1952 m. Š edijoje, ėliau – Didžiojoje B i anijoje. 11 S aipsnio au o ius pa adin as a du F ancis, no s lie u ių a dą P anas eikė ų pe eik i la iškai (la in i) P ans. 175Te minologija | 2022 | 29 2. GRETINAMIEJI LIETUVIŲ IR LATVIŲ TERMINIJOS TYRIMAI Teigiamas požiū is į bal ų kalbų a pusa io yšius gy uoja i daba – Lie- u oje i La ijoje a lik a (paskelb a) į ai ių g e inamųjų lie u ių i la ių e minologijos y imų, ku iuos bū ų galima laiky i g e inamosios e mi- nologijos užuomazga. Dalis iek lie u ių, iek la ių kalbomis Lie u oje i La ijoje paskelb ų publikacijų12 ski os bend iesiems e minologijos klau- simams i e minog a ijai, ki a dalis – konk ečių s ičių e minijai. Iš bend ųjų y imų minė ini is o ijos apž algoje jau ci uo as Sol i- os Labanauskienės (2008) s aipsnis apie e minologijos o ma imosi pa aleles Lie u oje i La ijoje XIX a., aip pa s aipsniai apie šaknies e min- sis emą lie u ių i la ių kalbose, paskelb i Lie u oje (K ašy ė 2013) i La ijoje (K ašī e 2016), i s aipsniai apie pi mąsias LV TK i LT TK (K ašy ė 2021a, 2021b; K ašī e 2020a). Te minog a ijai ski ame s aipsnyje apž elgiami Lie u oje i La ijoje po nep iklausomybės a kū- imo 1990 m. išleis i e minų žodynai (K ašī e 2004b). Dėmesio sulaukė be eik uo pačiu me u pasi odę lie u ių i la ių ling odidak ikos e minų žodynai – y imo au o ės Ana Vulanė (Anna Vulāne) i Regina K ašy ė (Regīna K ašī e) ap a ia žodynų engimo p incipus, sanda ą, e minų im is bei jų a anką, aip pa e minų sis emų panašumus i ski umus (Vulāne, K ašī e 2018). Inga Znuo inia (Inga Zno iņa) nag inėja eks ynų ling is i- kos e minų, į a dijančių užsienio kalbos besimokančiųjų eks yną (la ių a i ikmuo alodas apgu ēju ko puss), į ai o ę i ieško g e inamiesiems y i- mams inkamiausio e mino (Zno iņa 2014). Kalban apie e minog a iją no ė ųsi a k eip i dėmesį, kad esama a e- jų, kai į daba inius daugiakalbius e minų žodynus į aukiami lie u ių i la ių e minai, pa yzdžiui, Rygoje išleis as e čiamasis lizdiniu p incipu suda y as e minų žodynas K ie u-la iešu-lie u iešu jū niecības13 ju idisko e minu ā dnīca, lie u iškai au o iaus pa adin as Rusų–la ių–lie u ių kal- bų jū inės eiklos eisės e minų žodynu (Be gholcs 2004). Da La ijoje y a išėję au o ių kolek y ų pa eng i ekonomikos e minų e čiamasis žody- nas, ku a p sep ynių kalbų y a i lie u ių kalba (ETV 1992), i , ikė i- na, La ijos žemės ūkio uni e si e o (bibliog a ijoje leidėjas nenu ody as, 12 Sis eminan medžiagą ink i duomenys i apie kon e encijų p anešimus bei paskelb as jų ezes, is dėl o y imo ap aše emiamasi s aipsniais, nes į a dy i isus p anešimus i / a jų ezes užim ų pe daug ie os, be o, ne e ai s aipsniai engiami p anešimų pag indu. 13 Pažodžiui jū ei ys ė. Regina K ašy ė176 Lie u ių i la ių e minologija: is o iniai yšiai i g e inamieji y imai ačiau okia p ielaida kyla dėl o, kad išleis as Jelga oje) leidinys – gy u- lininkys ės echnologijos žodynas Lopkopības ehnoloģijas e minu ā dnīca: ācu-angļu-lie u iešu-la iešu (LTTV 2001)14. Lie u oje y a pasi odęs leidi- nys, į ku į į auk i abiejų bal ų kalbų e minai – Aplinkos minis e ijos iš- leis as Aplinkos apsaugos žodynas EnDIC 2004 (apie lie u ių i la ių augalų pa adinimus kalbamajame žodyne ž .: Labanauskienė 2009, 2010). Šiaulių uni e si e o išleis oje žodyno o ma pa eng oje me odinėje p iemonėje, ski oje s udijuojan iems e minologiją, pa eik i an aš inių e minų a i ik- menys la ių kalba (K ašy ė 2005b). Iš konk ečių mokslo s ičių g e inamuoju aspek u lig šiol daug dėmesio y a sulaukę lie u ių i la ių kalbo y os e minai. S aipsniai, ski i iek bend esnio pobūdžio kalbo y os e minų g e inimui, iek ienos iš kalbo- y os a šakų – dialek ologijos – e minams, paskelb i Lie u oje (Балоде 1985; K ašy ė 2005a), o La ijoje paskelb uose s aip sniuose išsamiai ap- a i g ama ikos e minai, ski i kalbos dalims i sang ąžiniams eiksma- žodžiams pa adin i (K ašī e 2019, 2020a). Vis dėl o daugiausia nag inė i s ilis ikos e minai. Dalis kalbamųjų y imų pasi odė 2006 m. išleis ame s aipsnių inkinyje Lie u ių i la ių g e inamosios s ilis ikos klausimai, ku is sujungė lie u ių i la ių mokslininkus g e inamosios abiejų bal ų kalbų s ilis ikos y imams (K ašy ė 2004a, 2006; K ašy ė, Župe ka 2006), aip pa La ijoje publikuo uose leidiniuose (K ašī e 2004a, 2007, 2013). S ilis- ikai ( ienam iš unkcinių s ilių – dalykiniam) p iski inas iš anglų kalbos pasiskolin ų ekonomikoje a ojamų e minų g e inimas, no s kalbamasis galė ų bū i ak uojamas i kaip ekonomikos s i ies anglybių y imas (K a- šy ė 2004b). Tiek lie u ių e minologai S asys Keinys i S. Labanauskienė, iek la - ių e minologė Linda Pie ė (Linda Pie e, daba – Ku minia) g e inamuoju aspek u nag inėjo į ai iuose šal iniuose ski ingais laiko a piais iksuo us bo anikos e minus, daugiausia augalų pa adinimus (Labanauskiene 2006; Labanauskienė 2004, 2009, 2010, 2014; Keinis, Labanauskiene 2004; Pie- e 2007; Ku miņa 2010). Domėjimosi da iena ak ualia daba inės e - minologijos s i imi ezul a as – monog a ijoje Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai paskelb as sky ius, ski as lie u ių i la ių kompiu e ijos e minų analizei (au o ė S. Labanauskienė) (Aukso iū ė i k . 2018: 352–407). 14 Duomenys apie žodynus iš y imo Vā dnīcu izs āde La ijā (1991–2010) (Šmi e 2012). 177Te minologija | 2022 | 29 Daba iniai g e inamieji lie u ių i la ių e minologijos y imai apima i bend uosius mokslo klausimus bei e minog a iją, i konk ečių s ičių a pos ičių – bo anikos (augalų pa adinimų), ekonomikos, in o macinių echnologijų – e miniją. Ypa ingo susidomėjimo y a sulaukusi kalbo y a (dialek ologija, g ama ika, s ilis ika), aip pa ling odidak ika i eks yno ling is ika. Lie u oje i La ijoje esama aip pa e minų žodynų, ku iuose iksuo i abiejų kalbų e minai. 3. LIETUVIŲ IR LATVIŲ TERMINOLOGŲ RYŠIAI No ė ųsi išski i da kelis iesiogiai su lie u ių i la ių e minijos g e- inimu nesusijusius, ačiau e minologų yšius a spindinčius da bus, jau apusius naujausios is o ijos dalimi. Visų jų ikslas – supažindin i su an o- sios bal ų au os e minologų pasiekimais i e minologijos ak ualijomis. Lig šiol jie yškesni Lie u oje, pa yzdžiui, paskelb os la ių e minologų leidinių ecenzijos: Valen inos Skujinios (Valen īna Skujiņa) monog a ijos La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi (La ių e minologijos a kymo p incipai) (Keinys 2005)15, 2007 m. išleis o žodyno Valodniecības pama - e minu skaid ojošā ā dnīca (Kalbo y os pag indinių e minų aiškinama- sis žodynas) ecenzijos (K ašy ė 2008, 2009), aip pa la ių e minologų eik los apž alga i La ijoje 1990–2000 m. išleis ų e minų žodynų biblio- g a ijos (K ašy ė 1996, 2001). Žu nale Gim oji kalba išspausdin as pokalbis su uome iniu LV TK pi mininku Ju iu Baldunčiku (Ju is Baldunčiks) apie abiem kalboms būdingą po eikį u ė i da nią e miniją (K ašy ė, U nėžiū- ė 2015). Te minologų yšius a spindi i kai ku ios e minologų leidiniuose paskelb os asmeninio pobūdžio žinios – s eikinimas V. Skujiniai jubilie- jaus p oga (Labanauskienė 2007) i jai ski as In memo iam (Keinys 2015). Lie u oje spausdinami la ių e minologų s aipsniai, leidžian ys su- sipažin i su la ių e minologijos bei e minijos a kybos ak ualijomis i uo, kaip y inėjama i a koma į ai ių s ičių e minija. Pag indinis am ski as leidinys y a Te minologija (p adė as leis i kaip Te minologijos agos 1994 m.). Kalbamojo žu nalo edak o ių kolegijos na ė 1998–2012 m. bu o V. Skujinia (1937–2015), o 2013–2021 m. – J. Baldunčikas (1950– 2022). La ija okio mokslinio e minologijos leidinio ne u i, odėl lie u ių 15 Recenzuo as pi masis monog a ijos leidimas, išleis as 1993 m. (an asis leidimas 2002 m.). Recenzija išspausdin a 1994 m. žu nale Te minologijos agos (pe spausdin a ink inėje 2005 m.).