XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu „liga“ ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis

Palmira Zemlevičiūtė140 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis doi.org/10.35321/term29-08 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-8679-3253 ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose medicinos ir sveikatos tekstuose (knygose, knygelėse, laikraščių ir kalendorių straipsniuose) vartoti dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Aiškinamasi, pagal sąsają su kokiu dalyku priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai, išskiriami tų pavadinimų struktūriniai modeliai ir jų raiškos tipai, nustatomi pavadinimų su skirtingomis pagrindinio dėmens liga raiškos formomis reikšminiai skirtumai, keliamas pagrindinio dėmens liga (ne)būtinumo klausimas. Priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai dažniausiai pagal sąsają su organu, liga ir ligos požymiu. Vyraujantis pavadinimų struktūrinis modelis – NGen ← N, jo raiškos tipai – DKilm ← DLiga, DKilm ← DLigos. Pavadinimais su vienaskaitos formos dėmeniu liga įvardijamos vieninės klinikinės sąvokos, taip pat tie pavadinimai vartojami, kai: neturima omenyje konkreti liga, siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, norima išvengti to paties pavadinimo kartojimo, kontekstas vientisinį pavadinimą leidžia pakeisti sudėtiniu ar kt. Pavadinimais su daugiskaitos formos dėmeniu ligos įvardijamos kuopinės sąvokos (paprastai įvardijamos ligų grupės). Daugelis žmonių ligų anuomet neturėjo tikslių pavadinimų, todėl tekstų autoriai neretai versdavosi sudėtiniais tikslinamojo pobūdžio pavadinimais su dėmeniu liga. Tokiems pavadinimams paplisti įtakos galėjo turėti gyvoji kalba. Neretai pavadinimų su vienaskaitos kilmininku reiškiamu pagrindiniu dėmeniu liga prasminis krūvis tenka priklausomajam dėmeniui, kuris vienas pats tiksliai įvardija klinikinę sąvoką ir vartojamas tekstuose kaip vientisinis terminas, o pagrindinis dėmuo liga yra perteklinis. Tokias tą pačią sąvoką įvardijančias sudėtinio ir vientisinio pavadinimų poras galima traktuoti kaip mišriuosius, bendrašaknius, kontekstinius sinonimus ar trumpuosius ir ilguosius pavadinimų variantus. 141Terminologija | 2022 | 29 ESMINIAI ŽODŽIAI: medicina, dvižodis sudėtinis pavadinimas, terminas, pagrindinis dėmuo, priklausomasis dėmuo, daiktavardžio kilmininkas, sinonimas. ABSTRACT The article deals with two-word compound names consisting of liga (‘disease, illness, malady’) as the main component and subordinate components expressed by nouns in the genitive from texts on promoting medicine and health (books, booklets, newspaper and calendar articles) of the late nineteenth and the early twentieth century. Efforts are made to determine the underlying subject with which subordinate components naming the qualities of clinical concepts are associated, identify the structural models and types of expression of those names, determine the semantic differences of names containing the different forms of expression of names with liga as the main component, and raise the issue of the (ir)relevance of liga as the main component. The subordinate components, which designate the attributes of clinical concepts, are usually based on an association with an organ, a disease, and an attribute of a disease. The most common structural model of names is NGen ← N, and the most prevalent types of its expression are DKilm ← DLiga, DKilm ← DLigos. The names that have the word liga in its singular form as a component also designate individual clinical concepts; besides, the names are used in reference to non-specific diseases, in a bid to draw the reader’s attention, to avoid repetitions of one and the same name where the context allows using simple and compound names interchangeably, and so on. The names that contain the word liga in its plural form designate collective concepts (as a rule, groups of diseases). Many human diseases did not have specific names at the time, and that is why the authors of the texts often made do with compound descriptive names containing the component liga. The spread of such names could have been facilitated by the living language. Quite often, the semantic charge of the names containing liga in its singular genitive form as the main component is borne by the subordinate component, which quite accurately describes the clinical concept in its own right and is used in texts as a simple term, making the main component liga superfluous. Such pairs of a compounds and simple names designating the same concept can be construed as mixed, same-root, contextual synonyms, or as short and long versions of the same name. KEYWORDS: medicine, two-word composite name, term, head element, dependent element, a noun in the genitive case, synonym. ĮVADINĖS PASTABOS Straipsnyje nagrinėjami dvižodžiai1 sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais 1 Dar vadinti dvikomponenčiais (Gaivenis 2014 [1975]: 65; Прохорова 1996: 58), dvinariais (Drukteinis 2011: 239). Palmira Zemlevičiūtė142 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis dėmenimis2. Pavadinimai surinkti iš XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamųjų stambesnės (knygų, knygelių) ir smulkesnės (laikraščių ir kalendorių straipsnių) apimties spaudinių, kuriuose rašyta įvairiais medicinos ir sveikatos klausimais. Bene pagrindinė tų publikacijų tema buvo žmonių ligos, jų požymiai ir gydymas, todėl suprantama, kad jose gausu įvairių ligų pavadinimų. Tačiau anuomet nemažai ligų dar neturėjo tikslių pavadinimų, tad kalbamųjų spaudinių autoriai (dauguma gydytojai, nors minėtais klausimais rašė ir kitų profesijų atstovai) gausiai vartojo žodžių junginių, kurių pagrindinis dėmuo buvo vientisinis terminas liga, taip lyg ir suteikdami tokiems pavadinimams terminų statusą. Vis dėlto pastebėta, kad neretai tokiais atvejais visas pagrindinis prasminis krūvis tenka ne pagrindiniam, o būtent priklausomajam dėmeniui, kuris ir žymi sąvoką, pvz.: isterijos liga, raupų liga, skarlatinos liga, plg. dabartinius terminus isterija (lot. hysteria ME I 366), raupai (lot. variola vera ME II 213), skarlatina (lot. scarlatina ME II 271), taigi, kaip matysime tolesniame skyrelyje, ir pats vienas jis gali eiti terminu – ligos pavadinimu. Tyrimo medžiagą sudaro 206 pavadinimai, išskyrus variantus3, pvz.: smagenų liga /4 smegenų liga, krutinės ligos / Krutines Ligos / krutinies ligos / Krutinês Ligas, choleros liga / koleros liga, motės liga / motēs liga, odos liga / uodos liga, sausgilos liga / sausgėlos liga, skarlatinos liga / škarlatinos liga, širdies liga / liga širdies, nervų ligos / ligos nervų. Straipsnyje siekiama semantiškai ir struktūriškai aprašyti dvižodžius sudėtinius pavadinimus su pagrindiniu dėmeniu einančiu terminu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: 1) išsiaiškinti, pagal sąsają su kokiu dalyku priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai, 2) išskirti tų pavadinimų struktūrinius modelius ir jų raiškos tipus, 3) nustatyti pavadinimų su skirtingomis pagrindinio dėmens liga raiškos formomis reikšminius skirtumus, 4) pasiaiškinti pagrindinio dėmens liga (ne)būtinumą. Daugiausia taikomas analitinis aprašomasis, taip pat semantinės, struktūrinės analizės, interpretavimo ir skaičiavimo metodai. 2 Apie XIX a. pab. –XX a. pr. dvižodžius sudėtinius pavadinimus su pagrindiniu dėmeniu liga ir būdvardžiu bei dalyviu reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis žr.: Zemlevičiūtė 2020: 233–257; 2021: 239–255. 3 Jais laikomos to paties pavadinimo rašybos skirtybės, taip pat inversiniai pavadinimai, t. y. pavadinimai su atvirkštine dėmenų tvarka. 4 Pasviruoju brūkšniu straipsnyje skiriami variantai. 143Terminologija | 2022 | 29 DVIŽODŽIŲ SUDĖTINIŲ PAVADINIMŲ SU PAGRINDINIU DĖMENIU LIGA, KURIŲ PRIKLAUSOMIEJI DĖMENYS REIŠKIAMI DAIKTAVARDŽIO KILMININKU, SEMANTINĖS GRUPĖS Sintaksinės semantikos atžvilgiu į dvižodį sudėtinį pavadinimą žvelgiama kaip į atributinį junginį. Kai tokio junginio „priklausomasis dėmuo yra daiktavardis, atsiradęs tarp junginio dėmenų semantinis santykis pakeičia daiktavardžio (priklausomojo dėmens) prigimtį. Tokiu atveju tikrąją daik- to reikšmę nuslopina atributinė reikšmė.“ Tokių junginių pagrindinis dėmuo apibūdinamas, pasitelkiant pašalinį daiktą, jo savybes, kitaip tariant, daiktas apibūdinamas netiesiogiai (Bunevičiūtė 1998: 33). Tiriamuosius pavadinimus galima priskirti vienam iš atributinių junginių5 potipių – nusakomiesiems (apibūdinamiesiems) junginiams. Tų pavadinimų pagrindiniu dėmeniu nusakytas dalykas apibūdinamas priklausomuoju dėmeniu (juo ypač dažnai eina daiktavardžių kilmininkas) netiesiogiai pagal įvairius santykius (žr.: Bunevičiūtė 1998: 34; Labutis 2002: 90–91). Kalbamųjų pavadinimų pagrindiniu dėmeniu eina abstraktusis daiktavardis liga, o priklausomieji dėmenys reiškiami daiktavardžių vienaskaitos arba daugiskaitos kilmininku. Šis pagrindinį dėmenį apibūdina įvairiais atžvilgiais6. Atsižvelgiant į tai, pagal sąsają su kokiu dalyku priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai, skiriamos tokios pavadinimų semantinės grupės7: • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su organu8: virškinimo organų sistemos: burnos ligos DMKNY, NG, Šlt, U / burnôs ligos LKT / ligos burnôs K, dantų ligos LK, NG, Šlt, VŽ, gomurio liga Svk / gomurio ligos Svk, ŽL, jaknų liga VL / jaknų ligos NG, U / ligos jaknų V, kepenų liga Svk, ŽL / kepenun liga IM / kepenû Liga NotGyd / kepenû ligos K, LKT / kepenų ligos KU, SK, Svk, TS, V, Vlt, VŽ / Kepenû ligos LKAT / ligos kepenų SK, ZGL, liežuvio liga MTV / lieuvio ligos V, liga vėderėlio9 SK, 5 Dalija Tekorienė tokių žodžių junginių pagrindinį dėmenį vadina terminu argumentas, o priklausomąjį – predikatas (Tekorienė 1982: 137–138). 6 Pasak Kazimiero Gaivenio, net ir tą patį pagrindinį dėmenį turintys sudėtiniai terminai gali sudaryti kelias temines grupes (Gaivenis 2014 [1975]: 70). 7 Jos pateikiamos pagal gausumą. 8 Daiktavardžio kilmininku nurodoma, koks organas yra pažeistas ligos (žr. Gaivenis 2014 [1964]: 26). 9 Vėderėlis „skrandis“. Palmira Zemlevičiūtė144 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis ligôs stemplês LKAT, łupu ligos KUkKW / lupų ligos TSp, pilvelio10 ligos UK, pilvo liga SK, Svk / pilvo ligos A, NG, U / pilvo ligas A, DMKNY, SK, Svk, TS, Vad / ligos piłwa ZGL / pilvos ligos Vad, pilvuko ligos GRM, ryklės ligos Svk / ligos ryklės LytL, LL, VŽ, skilvio liga Gdt, NK, SK, Svk / Skilwjo Liga NotGyd / skilvio ligos NK, Svk, SŽK, U, UKT, VŽ / ligos skilvio U, skrandžio ligos NG, Šlt, Tuliês Liga NotGyd / tulžies ligos Vlt, vidurių liga Ch, U, ŪKT, VŽ / vidurių ligos MG, RP, Svk, SŽK, Šlt, U, V, Vad, Vlt, VŽ, žarnų liga NG / liga žarnų Gdt, LytL, NG / žarnų ligos NG, NK, RP, Svk, U, VŽ, lytinių organų sistemos: gimdos liga V / gimdos ligos PM, V / ligos gimdos V, gimtinės11 ligos Svk, gumbo liga Svk / gumbo12 ligos Svk, ŽL / ligos gumbo VL, ligos kapšiuko13 SK, ligos ovariumo VL, motės14 ligos SŽL / motēs ligos SŽL, jutimų organų sistemos: akių liga Art, Gdt, NG, LytL, LKV, MTV, NG, NK, Ps, Svk, SŽK, Šlt, U, UA, VŽ, Ž / akių ligos Art, ATL, Dž, Gdt, KukKW, LytL, LKV, LT, NG, NK, Svk, Šlt, TS, U, UA, VL, VŽ, ŽL, lėlikės15 ligos ATL, LT, ausų liga Svk / ausų ligos Dž, KUkKW, LytL, LKV, NG, Svk, SŽK, VŽ / ausių ligos TS, VŽ, nosies liga Svk / nosies ligos Gdt, KUkKW, LKV, NG, SK, Svk, Šlt, TS, UA, VŽ, ŽL / ligos nosies KUkKW, LytL, LL, VŽ, bendrosios dangos: kailio16 liga SK, nagų ligos Svk, SŽK, U, odos liga DžA, SK, Svk, ŽL / liga odos SK / odos ligos Hyg, LKV, NG, Ps, SK, Svk, ŠLL, Šlt, UkKV, Vlt, VŽ, Ž / ligos odos SK / uodos liga SŽK / Ůdôs Liga NotGyd / uodos ligos SŽK, VL / Ůdos Ligos NotGyd / ligos uodos LB, Plaukû Liga NotGyd / Liga plaukų SK / plaukų ligos Svk, VŽ, Ž, nervų sistemos: dirksnių17 liga Art, SK / ligos dirksnių A, nervų liga DMKNY, NG, Svk, SŽK, Vlt / nervų ligos Gdt, LytL, NG, Svk, SŽK, TS, VL, Vlt, VŽ, ŽL / ligos nervų VL, smagenų liga Svk, ŽL / smegenų liga 10 Pilvelis „skrandis“. 11 Gimtinė „gimda“. 12 Gumbas „gimda“. 13 Vyro lytinis organas (lot. scrotum). 14 Motė 6. anat. „gimda“ LKŽe. 15 Lėlikė 2. anat. „akies vyzdys (pupilla)“ LKŽe. 16 Kailis „oda“, žr.: „[Plikumas] gali buti iš gimimo, bet tada esti tiktai iš dallies, arba teipgi kįla nuo kokios kailio ligos“ SK 1905 42. 17 Dirksnis „nervas“. 145Terminologija | 2022 | 29 Svk / smagenų ligos Art, ATL, Gdt, LytL, LT, Svk, TSp, VŽ, ŽL / ligos smagenų TS / smegenų ligos SŽK, kvėpavimo organų sistemos: gerklės liga Svk / gerklės ligos Dž, LKV, NG, SŽK, Šlt, Vad, VŽ / gierkles ligas ZGL / ligos gerklês K / ligos gerklės LytL, LL, VŽ, plaučių liga Art, DMKNY, Dž, JMŠKNY, Svk, SŽK, Šlt, U, VŽ / liga plaučių DMKNY, KUkKW / plaučių ligos Art, DMKNY, Dž, DžPK, Gdt, KU, NG, SK, Svk, SŽK, Šlt, VŽ, ŽL / ligôs plauciû LKAT / ligos płaucziu ZGL / ligos plaučių U, V, šalinių18 ligos Svk, širdies ir kraujagyslių sistemos: arterijų ligos TS, kraujagyslių ligos Svk, ŽL, Pryßirdiês Ligos Brangw, širdies liga AVKV, SK, Svk, Šlt, ŽL / liga širdies SK / širdies ligos Art, DMKNY, Gdt, MG, NG, SK, Svk, SŽK, Šlt, UKT, Vlt, VŽ, ŽL / ligos szirdies ZGL, griaučių sistemos: kaulų ligos Dž, SŽK, VŽ, kryžiaus ligos NG, nugarkaulio ligos LKAT, rietgalio liga VL, šlapimo organų sistemos: ingstų liga PNA / Ingſtû Liga NotGyd / inkstų ligos RP, inkſtû liga TKK / inkstų liga Hyg, SK, Svk / liga inkstų SK / inkstu ligos DMKNY, SK, TS, Vlt, VŽ / ligos inkstų SK / ingſtû ligos K, LKAT, pūslės ligos G / puslės ligos DMKNY, G / ligos puslės SK, jungčių: narių ligos SŽK, U / sąnarių ligos Dž / sųnarių liga Svk, kraujotakos ir imuninės sistemos: Blunês Ligà LPr / bluznies ligos KU / blužnies ligos VŽ / Bluʒnes Ligos LPr, kraujo ligos SK, SŽK, limfoidinės sistemos: pažandžių19 liga ŽD; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su liga: difterito liga KLL, U, džiovos liga DžLA, LUK, Svk, ŠLL, U, Vlt, ŽD, ekzemos liga Svk, girtklystės liga ŽLA, influencos liga TS, ipokondrijos liga Svk, isterijos liga Svk, jadros liga SŽL, kałtuna liga ZGL / liga kałtuna ZGL, kaltuna ligas ZGL / ligos kałtunu ZGL, karbunkulo liga ŠLL, Kolerôs Liga KK, krupio liga ŪKNY, ligos raupu ZGL, ligos szkrofułu ZGL, maro liga Svk, ŠLL, neurastenijos liga Svk, neurastenijos ligos Svk, niežų liga Svk, nuomaro liga G, nuomariaus liga Svk, nuomirulio liga Svk, ramatos ligos VŽ, raupų liga KLL, NG, Tsp, rauplių liga Svk, Ž / Raupliû Liga KK, rožės liga Art, BK, Kropjû20 Liga KK, Svk, sausgilos21 ligos Šlt, sausligos ligos VŽ, sifilio liga Art, Svk, skarla- 18 1 šalinis 2. „gomurio migdolas“ LKŽe. 19 Pažandė 4. anat. „po apatiniu žandikauliu esanti liauka (glandula submaxilaris)“ LKŽe. 20 Kropės „rauplės“. 21 Sausgila „kaulų, sąnarių gėlimas, reumatas“. Palmira Zemlevičiūtė146 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis tinos liga Svk, skrupulų liga ŽD, škarlatinos liga TS, skorbuto liga Šlt, šiltinės liga AVKV, trachomos liga Svk, vėžio liga PM, Svk, Vlt, ŽL; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su ligos požymiu: akmens liga TS / liga akmens IM, akmens ligos TKK, apsigėrymo liga TSp, Balējimo Liga LPr, blykšmės liga22 LPr, cukraus liga Svk, drapanų23 ligos24 ŽmK, gromuliavimo ligos Vlt, išbėrimo ligos NG, Ißblyßkimo Liga LKAT, karsćzia liga IM, karščių ligos Svk, kosulio liga SK, ligos błuda25 ZGL, ligos karščiavimo NK, ligos kosulu ZGL, ligos putmenu26 ZGL, ligos skaudulu ZGL, ligos szaszu ZGL, ligos użdegima ZGL, ligos iwatawimu27 ZGL, miego liga Svk, nesztumo ligos U, nutukimo liga Svk, pasiutimo liga LytL, Svk, Šlt, U, pastyrimo liga Svk, pleiskanų liga Svk, pučkų liga DMKNY, purpuros liga28 Svk, puvimo ligos Ps, skurdos29 liga MTV, tampymo liga Svk, wandens liga K, LKT / Wandens Liga Brangw; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su gyva (-omis) būtybe (-ėmis): Band=Kirmino Liga LPr, drugio liga Svk, drugio ligos SK, jaunųjų liga Svk, kirmėlių liga U / kirmelių liga MTV, Kirmēliû ligos LKAT, kūdikių liga Art, kūdikių ligas TS / Kudikiû Ligos LPr / kudikių ligos RAK, liaudies liga30 DžPK, ligos prabočių31 V, lisnikų liga U, mokinių ligos Svk, moterų liga LKV, MG, PM, Svk, ŽLL, moterų ligos V / moteriû ligos LKAT / moterių ligos PM, SK / ligos moterų V / ligos moteru ZGL, neszcziujų ligas U, pavaikio ligos32 VŽ, tėvų ligos Svk, Trikynû Liga LPr, vaikų liga SK, Svk, U, VŽ / liga 22 Kitaip dar vadinta balt(a)lige (lot. chlorosis). 23 „Su moteryste labai arti rišasi mėnesinės drapanos (menstruacija)“ ŽmK 1918 45. 24 „Drapanų ligos dažniausia atsiranda per pilvo suvaržymus; gorsetus, ir per permaža judėjimą gryname ore“ ŽmK 1918 45. 25 ×blūdas (brus. блyд) 2. „kliedėjimas, klajojimas“ LKŽe. 26 Putmenys „pabrinkimas poodiniuose audiniuose sergant širdies, inkstų ir kitomis ligomis; šiaip koks sutinimas, suputimas“ LKŽe. 27 Živatavimas „viduriavimas“. 28 „Ėsnų uždegimų dar esti ir prie kitų ligų, kaip štai: <...>, prie purpuros ligos (Purpura haemorrhagica), <...>“ Svk 1921 3 1; dabartinis lotyniško termino purpura haemorrhagica atitikmuo yra hemoraginė purpura MedŽ 1980 466. 29 „Kada žmogus vis serga ar rauplēmis, ar drugiu, ar karsztine, o pakilęs, gerai nesugijęs isz tos ligos, silpnas budamas, puola greitai prie sunkaus darbo, tada jį pagauna skurdos liga: użpuola glindos į paausį ir utēlēs kąsti ir norįs marszkinius mainys, vis nieko ne gelbēs, pakol neiszsigydis isz tos ligos“ MTV 1898 25, žr. skurda „nesveikata, sunykimas, suliesėjimas“ LKŽe. 30 Šitaip vokiečiai vadino džiovą DžPK 1909 34. 31 xprabočiai „protėviai“ LKŽe. 32 „Reikia vienok neužmiršti, kad didelis plaukų slenkimas esti, perleidus išbėrimo ir kitas viešas ligas, kaip va: škarlatiną, jedrus, difteritą, šiltines, syfilį, pavaikio ligas ir t. t.“ VŽ 1908 8 4. 147Terminologija | 2022 | 29 vaikų SK, U, vaikų ligos Dž, Gdt, KU, LKV, MG, SK, UK, V, Žmd / ligos vaikų SK, V, žmogaus ligos Szv, TSp, ŽvK / zmogaus ligos IM / žmonių ligos LK, Svk, SŽL, VŽ; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su kūno dalimi, kuri yra apimta ligos: galvos ligos NG, U, Ž / ligos galwos KUkKW, kaklo Liga NotGyd, kaklo ligos K, LKT / Kaklo Ligos LPr / kaklo Ligos NotGyd, Krutinês Liga LPr / liga krutinēs U, krutinės ligos DMKNY, Dž, NG / Krutines Ligos LPr / krutinies ligos LPr / Krutinês Ligas LPr / krutinês Ligos NotGyd / ligos krutines ZGL, kūno liga Svk / kuno liga Svk, kuno ligos Svk / ligos kuno VL, Nugarôs Liga NotGyd, Pirßtû Liga NotGyd, sprando liga Svk / „sprando liga“33 Svk / „sprando“ liga Svk, veido ligos Svk; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su vieta, kurioje reiškiasi liga: dvasės liga VL, dvasios ligos V, ŽK / dvasės ligos VL / ligos dvasės VL, Juriû=Liga LPr / Jurû=Liga LPr, namų liga34 DžA, proto liga Art, TUK, proto ligos Art, AVKV, Svk, SŽK, TS, U, Ū, ŪKNY, Vad, VŽ, sielos ligos TS, Umo35 Ligos NotGyd, vidaus ligos LKV, Svk, vietos liga LiaudK; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su asmens, kuris pirmasis aprašė ligą, vardu: Barlovo36 liga37 KU, VŽ, Brighto38 liga SK / liga Bright’o SK, Pott’o39 liga40 VL / liga Pott’o VL, veneros41 liga42 ŽLL, veneros ligos43 Svk, ŽLL; 33 Kazio Griniaus kabutėse parašytas terminas. 34 Taip vadinta džiova. 35 3 ×ūmas (brus. yм, l. um) 1. „protas“ LKŽe. 36 Seras Thomas’as Barlow’as (1845–1945) buvo britų karališkasis gydytojas, žinomas dėl kūdikių skorbuto tyrimų (https://en.wikipedia.org/wiki/Sir_Thomas_Barlow,_1st_Baronet). Jis įrodė, kad kūdikių skorbutas yra ta pati liga, kaip ir suaugusiųjų skorbutas. Liga buvo pavadinta jo vardu (https://en.wikipedia.org/wiki/ Barlow%27s_disease). 37 Dar vadinama terminu vaikų škarbutas KU 1906 22–23. 38 Richard’as Bright’as (1789–1858), britų gydytojas, pirmasis apibūdinęs klinikinius inkstų sutrikimo, žinomo kaip Braito liga, arba nefritas, apraiškas (https://www.britannica.com/biography/Richard-Bright). 39 Liga pavadinta britų chirurgo Percivall’io Pott’o (1714–1788), kuris pirmą kartą ją aprašė XVIII a. pab., vardu (https://en.wikipedia.org/wiki/Pott_disease). Šios ligos lokalizacija – stuburo slanksteliai. Dabar vadinama stuburo tuberkulioze. Nuoširdžiai dėkoju doc. dr. Eglei Marijai Jakimavičienei, konsultavusiai Pott’o ligos klausimu. 40 „O isz ligu, kurios kita isz biednystos, neretai pareina ir visokie kaulu użdegimai, k. a. Pott’o liga, baltiejie tyniai etc.“ VL 1890 27 4. 41 Pagal romėnų meilės ir grožio deivės Veneros vardą. 42 „Jos gali sirgti veneros liga visai to nežinodamos, nepastebėdamos jokių ligos reiškinių“ ŽLL 1921 4. 43 „Didžiausias veneros ligų šaltinis – tai vad. prostitutės, t. y. merginos, kurios parsiduoda vyrams už pinigus ir tokiu būdu verčiasi“ ŽLL 1921 4. Palmira Zemlevičiūtė148 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su tautos, kurioje pirmiausia pasireiškė ar paplito liga, atstovais: anglų liga44 KU, Svk, VŽ, ŽL, ispanų liga45 Svk, lenkų liga46 MG, francuzų liga47 LytL; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su laiku, kuriuo pasireiškia, trunka liga: kronikos48 liga Vlt 1913 62 2, ligos kudikystes VL, vasaros liga49 KU, VŽ; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su ligos atsiradimo priežastimi: liga ariełkas ZGL, skalsagrudžių50 liga Svk; • pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su aplinkybėmis, kuriomis pasireiškia liga: karo ligos Svk. DVIŽODŽIŲ SUDĖTINIŲ PAVADINIMŲ SU PAGRINDINIU DĖMENIU LIGA, KURIŲ PRIKLAUSOMIEJI DĖMENYS REIŠKIAMI DAIKTAVARDŽIO KILMININKU, STRUKTŪRINIAI MODELIAI IR JŲ RAIŠKOS TIPAI Daugeliui tiriamųjų pavadinimų yra būdinga dabartinėje terminijoje įprasta pagrindinio dėmens (pažymimojo žodžio) ir priklausomojo dėmens (pažyminčiojo žodžio) tvarka, kitaip tariant, vyrauja pavadinimai, kurių pagrindinis dėmuo yra postpozicinis; struktūriškai juos galima būtų pavaizduoti šitaip: NGen ← N (žr. 1 lentelę), pvz.: kronikos liga ŠLL, kuno ligos Svk. Daugiau nei tris kartus mažiau pavadinimų, kurių pagrindinis dėmuo yra prepozicinis; jų struktūrinis modelis N → NGen (žr. 1 lentelę), pvz.: liga szkorbuta SK, ligos kałtunu SK. 44 Šitaip gydytojai K. Grinius ir Antanas Vileišis vadino rachitą. Deja, iš jų straipsnių konteksto neaišku, kodėl ta liga jų taip vadinta. 45 Taip gripą yra vadinęs K. Grinius, mat, kaip jis pats paaiškino, ši liga „1919 m. iš Ispanijos atėjusi“ (Grinius 1920: 3). 46 Šitaip trachomą yra vadinę vokiečiai (vok. die Polenkrankheit). Profesoriaus J. Hoppe’ės pastebėjimu, „tarp mozūrų delto esą taip daug trachomos, kad jie bėdiniau ir purviniau gyveną, negu lietuviai ir vokiečiai, <...>“ (Avižonis 1913: 7–8). 47 Pasak gydytojo Prano Matulaičio, taip sifilį vadino Neapolio gyventojai. Prancūzai savo ruožtu tą ligą „priskaitē <...> italų palaidumui ir vadino ją Neapolitanus. Ispanai sakē, kad Columbus parvežē tą ligą iš Amerikos. Kiti vēl kaltino žydus, buk inkvizicijos išvyti iš Ispanijos praplatinę ligą Europoj“ (Matulaitis 1915: 11). 48 „Džiovos liga dažniausiai tęsiasi ilgai (kronikos liga)“ Vlt 1913 62 2, plg. chroniškas, -a 1. „trunkantis ilgesnį laiką, lėtinis (apie ligą)“: Chroniška liga rš LKŽe. 49 „<...> teip vadinama cholerina (cholera infantum)“ KU 1906 20. 50 Skalsagrūdis bot. „varpinių augalų parazitinių grybelių gentis (Claviceps)“ LKŽe. 155Terminologija | 2022 | 29 dažniausiai prasmės krūvį žodžių junginyje turinčiu dėmeniu. Toks nesutapimas ypač ryškus tais atvejais, kai sudėtinių terminų priklausomaisiais dėmenimis eina daiktavardžių kilmininkai. Tokių terminų pirmasis (pažymintysis) dėmuo semantiškai yra svaresnis, turiningesnis negu antrasis (pažymimasis) dėmuo, vadinamas pagrindiniu (Gaivenis 2014 [1975]: 64–65). Skaitant tiriamuosius šaltinius taip pat matyti, kad neretai pagrindinis prasminis krūvis tenka pažyminčiajam dėmeniui, kuris vienas pats tiksliai pavadina ligą, taigi tokiais atvejais dvižodžių pavadinimų dėmuo liga rodosi nebūtinas, kaip ir visas toks pavadinimas, be to, neretai tame pačiame tekste vartojami ir vientisinis, ir sudėtinis pavadinimai, žymintys tą pačią klinikinę sąvoką (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Vientisiniai ir sudėtiniai pavadinimai, kuriais įvardijamos tos pačios klinikinės sąvokos SUDĖTINIAI PAVADINIMAI VIENTISINIAI PAVADINIMAI difterito liga KLL, U difteritas Art, Dif, DžPK, Gdt, KLL, LytL, LŪ, NG, PNA, Svk, Šlt, TS, U, ŪKNY, V, Vad, VŽ, Ž, ŽL džiovos liga DžLA, LUK, Svk, ŠLL, U, Vlt, ŽD džiova Art, ATL, Dez, Dž, DžLA, DžPK, Gdt, KLL, KU, LytL, LT, MG, NG, PNA, RČ, Svk, SŽL, ŠLL, Šlt, TS, U, UK, UL, V, Vad, Vlt, VŽ, ŽD, ŽL, ŽLA, Žmd ekzemos liga Svk ekzema Svk, ŽL girtůklystės liga ŽLA girtuoklystė Art, Dž, NG, Šlt, V, VŽ influencos liga TS influenca60 Art, DžPK, Gdt, LytL, Svk, TS, Vlt, VŽ, Ž, ŽD ipokondrijos liga Svk „ipochondrija“61 VŽ isterijos liga Svk isterija Svk jadros liga SŽL jadra SŽL karbunkulo liga ŠLL karbunkulas Gdt, LytL, ŠLL, Šlt, U, V kosulio liga SK kosulys SK krupio liga ŪKNY krupis ŪKNY maro liga Svk, ŠLL maras Art, Dez, G, KLL, KMŠK, LytL, MTV, Šlt, UL, Vlt, VŽ niežų liga Svk niežai Gdt, KD, NG, Svk, Szv, Šlt, TS, V, Ž, ŽL 60 „Kadangi ji atkeliavo iš Ispanijos, tai ją vadina dar ispaniška, arba „poniška“ (mat, vieni neištaria, o juokdariai tvirtina, būk šia liga pirmas apsirgęs Ispanijos karalius)“ TS 1918 36 14. 61 Dar vartoti tokie variantai: hypokandrija VŽ 1905 192 4 / „hypochondrija“ VŽ 1906 143 4, KU 1906 64 / „hipohondrija“ Art 1910 33 126. Kaip matyti, net trys terminai rašomi kabutėse, greičiausiai abejota dėl šio svetimos kilmės termino rašybos. Palmira Zemlevičiūtė156 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis nuomaro liga G nuomaras NG nuomariaus liga Svk nuomarius Svk nuomirulio liga Svk nuomirulis SŽK, V raupų liga KLL, NG, Tsp raupai AKol, Art, ATL, Dez, Dif, DžPK, Gdt, KD, KLL, KMŠK, LytL, LT, NG, RČ, ŠLL, Šlt, TS, U, UA, UK, UL, V, Vad, Vlt, VŽ rauplių liga Svk, Ž rauplės Art, Gdt, NG, Svk, Šlt, VŽ, Ž rožės liga Art, BK rožė A2, Art, BK, Dez, Gdt, KLL, LytL, LŪ, NG, PNA, RČ, Svk, ŠLL, Šlt, TS, V, Vlt, VŽ, Ž, ŽL sifilio liga Art, Svk sifilis62 ATL, DžPK, Gdt, LT, RČ, Svk, Šlt, TS, Ū, V, Vad, VŽ, ŽL, ŽLL skarlatinos liga Svk skarlatina Gdt, KLL, KŽP, LytL, Svk, U, V, ŽL škarlatinos liga TS škarlatina TS skorbuto liga Šlt skorbutas Šlt, V šiltinės liga AVKVšiltinė AVKV trachomos liga Svk trachoma Art, ATL, Gdt, KLL, KT, LT, MG, Ps, Svk, SŽK, Šlt, TS, VŽ, ŽL vėžio liga PM, Svk, Vlt, ŽL vėžys NG, Svk, Vlt, ŽL Kaip matyti iš kairiojoje 2 lentelės skiltyje pateiktų sudėtinių pavadinimų, jų pagrindinį dėmenį liga galima laikyti pertekliniu arba informaciniu požiūriu tuščiu žodžiu (žr. Tekorienė 1982: 139), nes pažymintysis dėmuo pats vienas tiksliai įvardija klinikinę sąvoką ir vartojamas dažniau (tą rodo greta pavadinimų pateiktos šaltinių santrumpos) kaip vientisinis terminas. Vis dėlto tiriamojo laikotarpio medicinos ir sveikatos tekstų autoriai nesitenkino vientisiniais pavadinimais, bet pasitelkdavo ir ilgesnius jų variantus, kurie, kaip matyti iš sukauptos medžiagos, buvo gana gajūs. Kaipgi reikėtų traktuoti tokias pavadinimų poras? Visų pirma čia tikslinga kelti sinonimijos63 klausimą. Jį kelti leidžia substitucija – „labai svarbus sinonimų nustatymo kriterijus“ (Valiulytė 1998: 14). Kaip pavyzdį paimkime vieną pavadinimų porą – nuomaras – nuomaro liga. Ir nuomaras, ir nuomaro liga pavadina tą pačią ligą – epilepsiją – „lėtin[ę] lig[ą], kuriai būdingi įvairūs 62 Maksas Fasmeris žodį sifilis sieja su Ovidijaus Metamorfozių veikėjo, kuris sirgo šia liga, vardu. Pradėjo vartoti Džirolamas Frakastoras iš Veronos (1530 m.) (https://www.slovorod.ru/etym-vasmer/_pdf/ vasmer-etymologic-dict3.pdf). 63 Terminų sinonimijos (taip pat ir variantiškumo) priežastimi Angelė Kaulakienė laiko sąvokų nominacijos įvairavimą. Šis reiškinys būdingas ne tik XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių medicinos, bet ir kitų sričių, pavyzdžiui, fizikos, terminijai. Neretai šio laikotarpio populiarinamuosiuose fizikos tekstuose (straipsniuose, vadovėliuose) sąvoka įvardijama dvejopai ne tik skirtinguose, bet ir tame pačiame tekste (plačiau žr. Kaulakienė 2009: 23–26, 40–42, 82–85). 157Terminologija | 2022 | 29 priepuoliai, tam tikri asmenybės pakitimai, kartais progresuojantys iki silpnaprotystės“ (ME I 235). Tokių pavadinimų porų kaip nuomaras ir nuomaro liga nariai tekste gali būti keičiami vieni kitais, nes tiek vientisinis, tiek sudėtinis pavadinimas turi visiškai vienodą reikšmę. Pasak terminologės Astos Mitkevičienės, sinonimus galima klasifikuoti į kelis tipus pagal tam tikrus kriterijus (kalbos lygmenį, šaknį, struktūrą) (Mitkevičienė 2015: 48–49). Taigi, pagal kalbos lygmenį kalbamuosius pavadinimus galima vadinti mišriaisiais sinonimais, pagal šaknį – bendrašakniais sinonimais (plg. -mar-), o pagal struktūrą – trumpaisiais ir ilgaisiais va riantais64 (plačiąja prasme) (plg. Keinys 1980: 101). Pastarasis atvejis rodosi kiek keblesnis, mat būtų sunku pasakyti, ar sudėtinis pavadinimas nuomaro liga yra sutrumpintas, ar atvirkščiai – vientisinis pavadinimas nuomaras yra pailgintas. K. Gaivenis yra rašęs, kad termino „ilgumas yra atvirkščiai proporcingas jo vartosenos dažnumui: kuo dažniau vartojamas terminas, tuo jis trumpesnis <...>. Mokslo kalboje vartojant terminus, kartais galima praleisti jų fakultatyviuosius dėmenis, savotiškai pertvarkyti ilgus sudėtinius pavadinimus“ (Gaivenis 2014 [1982]: 121). Tačiau terminas gali būti ir pailginamas, pridedant paaiškinamąjį žodį arba transformuojant ir praplečiant terminą, kuomet jis pasidaro nepakankamai aiškus. Ir tai atsitinka tuomet, kai terminas patenka į kito stiliaus tekstą. Tuomet terminai gali būti vartojami su tam tikrais paaiškinamaisiais žodžiais (žr. Gaivenis 2014 [1982]: 122). Dėl pagrindinio dėmens liga terminas nuomaro liga formos atžvilgiu atrodo aiškesnis, tačiau tas dėmuo kartu yra ir perteklinis (plg. Mitkevičienė 2015: 50). Sunku nesutikti su A. Mitkevičiene, teigiančia, kad „[V]is dėlto nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kada tam tikras žodžių junginys yra terminas, o kada kažkoks termino ir paaiškinamojo žodžio junginys“ (Mitkevičienė 2015: 50). Grįžkime prie minėtosios poros nuomaras ir nuomaro liga. Labiau tikėtina, kad vientisinis pavadinimas yra pirminis pavadinimas, ir jis pailgintas, bet tikrai ne dėl to, kad jam stigtų aiškumo ar tikslumo. Greičiausiai ilgasis pavadinimo variantas vartojamas grynai subjektyviais sumetimais, siekiant įtaigumo 64 Borisas Golovinas ir Rafailas Kobrinas tokius sinoniminius terminus vadino ilgąja termino forma ir trumpąja termino forma (Головин, Кобрин 1987: 54–56). Trumpinama dviem būdais – praleidžiant junginio žodį arba junginį keičiant žodžiu (Головин, Кобрин 1987: 57, plg. Даниленко 1977: 76, 183–187). Valerijos Danilenko manymu, terminas trumpoji termino forma nėra vykęs, ir siūlo vartoti terminą trumpasis termino variantas (rus. краткий вариант термина), jį apibrėždama kaip reikšmės atžvilgiu lygiavertę, bet tam tikrais būdais sutrumpintą tą pačią sąvoką įvardijančią kalbinę konstrukciją (Даниленко 1977: 181–182). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabartinėje lietuvių terminologijoje terminais ilgasis (trumpasis) termino variantas ir ilgoji (trumpoji) termino forma vadinami skirtingų tipų sinonimai (plačiau žr. Mitkevičienė 2015: 47–51, 55–57). Palmira Zemlevičiūtė158 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis (plg. Vaskelaitė 2021: 218), o šis yra labai svarbus medicinos ir sveikatos tematikos tekstuose. Minėtą teiginį patvirtintų ir tai, kad, jei peržvelgtume 2 lentelės pavyzdžius, pastebėtume, kad dažnu atveju tame pačiame šaltinyje, vadinasi, ir to paties autoriaus, vartojamas ir vientisinis, ir sudėtinis pavadinimas. Ką tai rodo? Ogi kad abu pavadinimai fiksuoti tame pačiame kontekste. Taigi, tokius atvejus kaip nuomaras (vienažodis terminas) ir nuomaro liga (atributinis vardo kilmininko junginys (sudėtinis terminas)) galima laikyti ir kontekstiniais sinonimais, t. y. terminais, kurie yra sinonimai tik kontekste (žr. Mitkevičienė 2015: 50). Tokius atvejus su tekstine vartosena sieja ir Ramunė Vaskelaitė (žr. Vaskelaitė 2021: 218). Aptartųjų sudėtinių pavadinimų, lyginant juos su vientisiniais sinoniminiais jų atitikmenimis, pagrindinis dėmuo liga, formaliai žiūrint, rodosi perteklinis. Tačiau kai kuriais atvejais tokie pavadinimai su dėmeniu liga (nors esama ir vientisinių jų atitikmenų) atrodo pamatuoti, mat taip pašalinamas nevienareikšmiškumas (plg. Vaskelaitė 2021: 208, 218). Aptarkime keletą tokių pavadinimų. Pavyzdžiui, nutukimo liga65 Svk ir nutukimas66 Svk, TS. Vientisinis pavadinimas nutukimas nėra tikslus, skaidrus, mat juo gali būti įvardijama ir ne liga, o tiesiog vyksmas (nutukimas ← nutukti „pasidaryti riebiam“); taip pat juo gali būti įvardytas ir kokios nors kitos ligos požymis; šiuo atveju sudėtinis pavadinimas nutukimo liga yra tikslesnis. Tas pats pasakytina ir apie tokias pavadinimų poras kaip pasiutimo liga LytL, Svk, Šlt, U ir pasiutimas Art, LytL, Svk, Šlt, U, ŽL, tampymo liga Svk, TS ir tampymas NG, PNA, Svk, VŽ, ŽL. Šiais atvejais vientisiniai pavadinimai pasiutimas ir tampymas (pasiusti, tampyti turi ne vieną reikšmę) yra semantiškai platesni nei sudėtiniai pavadinimai pasiutimo liga, tampymo liga. Apskritai kalbant, be konteksto nebūtų aišku, kad vientisiniais pavadinimais nutukimas, pasiutimas, tampymas yra įvardijama liga. Kaip matyti iš pavyzdžių, tai būdinga tik abstraktams. Atskirai minėtini tokie sudėtiniai pavadinimai, kurių pagrindiniu dėmeniu eina ir vienaskaitos, ir daugiskaitos formomis reiškiamas žodis liga, pvz.: drugio liga Svk, Šlt ir drugio ligos SK, neurastenijos liga Svk ir neurastenijos ligos Svk. Pavyzdžiui, pavadinimas drugio liga pavartotas K. Griniaus ir A. Vileišio straipsnių pavadinime „Apie drugio ligą“, tačiau pačiame 65 „Iš to ir nutukimo liga“ Svk 1914 6 22. 66 „Tokiu būdu viena iš priežasčių nutukimo, tai apsilpnytas maisto suvartojimas, ilgesnis maisto pasilaikymas kūne“ Svk 1914 5 21. 159Terminologija | 2022 | 29 tekste gydytojai vis dėlto vartoja vientisinį terminą drugys. Severos kalendoriuje rastas pavadinimas drugio ligos: „Abelnais apsireiškimais tųjų drugio ligų yra: silpnumas, žiovavimas, galvos skaudėjimas, atsidavimas iš skilvio, <...>“ SK 1901 34. Kaip matyti iš konteksto, žodžių junginiu su daugiskaitos formos pagrindiniu dėmeniu ligos įvardyta ne vieninė, bet kuopinė sąvoka, dar plg. „Drugys yra visokio skyriaus, <...>. Drugys, kokio skyriaus jis nebutu, atsikartoja <...>“ SK 1901 34. Dar vienas analogiškas pavyzdys būtų pavadinimai neurastenijos liga Svk ir neurastenijos ligos Svk 1911 2 7: „<...> tokiose kelionėse nevienas įgyja ar pasididiną neurastenijos ligas arba nervų perilsimą.“ Šiuo atveju pavadinimu neurastenijos liga įvardijama vienetinė klinikinė sąvoka ir jis tekste keičiamas vientisiniu terminu neurastenija. O neurastenijos ligos pavadina ligų, kurių pagrindinis požymis neurastenija, grupę. XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose medicinos ir sveikatos tekstuose pasitaiko atvejų, kai klinikinės sąvokos įvardijamos sudėtiniais pavadinimais ir vientisiniais pavadinimais dūriniais su kartotiniu sandu liga. K. Gaivenis vieną iš atributiniais junginiais reiškiamų lietuviškų sudėtinių terminų kitimo krypčių yra nurodęs jų virtimą sudurtiniais žodžiais67 (plg. Gaivenis 2014 [1966]: 506; Головин, Кобрин 1987: 57). Tokį vientisinių terminų sudarymo būdą Sergejus Griniovas vadino morfologiniu-sintaksiniu terminų kūrimu (Гринев 1993: 153). Kyla klausimas, ar galima teigti, kad kai kuriems tiriamosios medžiagos sudėtiniams pavadinimams būdinga tokia kitimo kryptis, kitaip tariant, virtimas dūriniais? Vargu bau, nes dažni atvejai, kai dūrinys chronologiniu atžvilgiu yra ankstesnis už sudėtinį pavadinimą. Pavyzdžiui, sprandoligē fiksuota 1898 m. tekste, o sprando liga pavartota Sveikatoje, kuri pradėta leisti tik 1909 m. Akmenligē vartojama minėtame 1898 m. tekste, o akmens liga – 1918 m. Tėvynės sargo straipsnyje. Ir dar keletas pavyzdžių: krupligė NG 1908 ir krupio liga ŪKNY 1911, niežligė SŽL 1906 ir niežų liga Svk 1920, siutaligė V 1890 / pasiutligė ŠLL 1901, Art 1910 ir pasiutimo liga Svk 1910, Šlt 1914, protligė U 1897, SŽK 1902, NG 1908, VŽ 1908, Svk 1910 ir proto liga TUK 1903, Welig[ė] PrúſKal 1879 ir vėžio liga PM 1899, Svk 1913, Vlt 1914, ŽL 1921. Tiesa, pasitaikė atvejis, kai tame pačiame tekste vartojamas ir dūrinys, ir sudėtinis pavadinimas, pvz., kirmelligē MTV 1898 ir kirmėlių liga 67 B. Golovinas, R. Kobrinas dūrybą laiko labiausiai paplitusiu trumpųjų termino variantų kūrimo būdu (Головин, Кобрин 1987: 57). Palmira Zemlevičiūtė160 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis MTV 1898. Taipgi aptikta atvejų, kai dūrinys chronologiškai vėlesnis už sudėtinį pavadinimą, pvz.: raupų liga Tsp 1898, KLL 1920, NG ir raupleligė Svk 1913, vandens liga K 1898, LKT 1912 ir vandenligė Svk 1909, DMKNY 1912, Gdt 1915, LytL 1915. Vis dėlto šie paskiri atvejai neduoda pagrindo sakyti, kad sudėtiniai pavadinimai su dėmeniu liga kinta minėta kryptimi, t. y. virsta sudurtiniais pavadinimais. IŠVADOS XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose medicinos ir sveikatos tekstuose (knygose, knygelėse, laikraščių ir kalendorių straipsniuose) rasti 206 dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad priklausomaisiais dėmenimis įvardijami klinikinių sąvokų požymiai pagal vienuolika dalykų. Vyrauja pavadinimai pagal priklausomojo dėmens sąsają su organu. Nemažai pavadinimų pagal priklausomojo dėmens sąsają su liga ir pavadinimų pagal priklausomojo dėmens sąsają su ligos požymiu. Reti arba tik pavieniai pavadinimai, kurių priklausomieji dėmenys pagrindinį dėmenį liga apibūdina įvairiais kitais semantiniais aspektais. Dvižodžiams sudėtiniams pavadinimams su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis būdingi du struktūriniai modeliais – NGen ← N, N → NGen. Viršų ima pavadinimai su postpoziciniu pagrindiniu dėmeniu (jų raiškos tipai – DKilm ← DLiga, DKilm ← DLigos). Pavadinimų su prepoziciniu pagrindiniu dėmeniu triskart mažiau (jų raiškos tipai – DLiga → DKilm, DLigos → DKilm). Remiantis tiriamąja medžiaga, išsiaiškinta, kad pavadinimai su kartotiniu dėmeniu liga, kuris reiškiamas vienaskaitos ir daugiskaitos formomis, turi reikšminių skirtumų. Pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga vartojami, kai: norima įvardyti vieninę sąvoką, neturima omenyje konkreti liga, siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, norima išvengti to paties pavadinimo kartojimo, kontekstas vientisinį pavadinimą leidžia pakeisti sudėtiniu ar kt. Pavadinimais su daugiskaitos formos dėmeniu ligos įvardijamos kuopinės sąvokos (paprastai įvardijamos ligų grupės). Tiriamajame laikotarpyje daugelis žmonių ligų dar nebuvo identifikuotos ir neturėjo tikslių pavadinimų, todėl populiarinamųjų tekstų autoriai (daugiausia gydytojai), nežinodami, kaip tiksliai ir, svarbiausia, skaitytojui suprantamai įvardyti ligą, apie kurią rašo, versdavosi sudėtiniais 161Terminologija | 2022 | 29 tikslinamojo pobūdžio pavadinimais su dėmeniu liga. Gali būti, kad tokiems pavadinimams paplisti turėjo įtakos ir gyvoji kalba. Išnagrinėjus pavadinimus su vienaskaitos kilmininku reiškiamu pagrindiniu dėmeniu liga, nustatyta, kad neretai prasminis krūvis tenka priklausomajam dėmeniui, kuris vienas pats tiksliai įvardija klinikinę sąvoką ir vartojamas tekstuose kaip vientisinis terminas, o pagrindinis dėmuo liga yra perteklinis. Tokias tą pačią sąvoką įvardijančias sudėtinio ir vientisinio pavadinimų poras galima traktuoti įvairiai – kaip mišriuosius, bendrašaknius, kontekstinius sinonimus ar trumpuosius ir ilguosius pavadinimų variantus. ŠALTINIAI KNYGOS IR KNYGELĖS Ach – Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti, atspausta iš „V. Ž.“, No 77, Vilnius, 1905. AKol – [Vaistininkas (Daktaras)]. Apie kolerą. – Kaip atsiginti nů Koleros ir kiti Naudingi skaitymai, Tilžė, 1893, 14–27. ATL – [D-ro P. Avižonies]. Aklumas ir trachoma Lietuvoje, referatas skaitytas 1912 m. Lietuvių mokslo dr-jos visuotin. susirinkime, atspauzdinta iš „Lietuvių tautos“, Vilnius, 1913. Brangw – Brangwyn‘s tikrà namû slogà, arbà Ar gér yrà, brangwyno gérti, ar nè? : trumpas ir graźús susikalbẽjimas, nekuriàm kiemè laikytas / kuri ant pamókslo ir pagraudénimo jauniems ir seniems, bagótiems ir wargdieniáms, koźnám ant naudôs wókiszkay surásze kùnigas Böttcher; o į lietùwiszką kàlbą iszwerte Fridrikis Kurszátis, lietùwininkû kùnig‘s Karaliáucziuje, Karaliáucziuje: [Susilaikymo nuo gėrimo draugija], 1844 ([Karaliaučius]: [D.G.H. Degeno spaustuvė]). Ch – Cholera ir kova su ja, vertė D-ras A. V., Vilnius, 1907. Dez – Dezinfekcija, parašė karo gydytojas E. Draugelis, Vilnius, 1914. Dif – Difteritas, D-ras A. V., Vilnius, 1907. Dž – Dr. S. A. Knopf. Džiova ir kova su ja: populiariškas konkursinis darbas, apdovanotas ant kongreso Berlyne (24–27 geg. 1899 m.), susirinkusio apsvarstyti kovos įrankius su džiova, sutaisė D-ras A. V., Tilžėje, 1903. DžA – Džiova; Alkoholis: referatai, surengti „Aušros“ draugijai / dr. F. Matulaitis, [JAV: s.n.] (Chicago, Ill.: spauda „Lietuvos“), 1911. DžLA – Džiova ir Kaip tos ligos apsisaugoti, pagal S. Sterlingą, sutaisyta L., Tilžėje, 1899. DžPK – Dr. K. Jokanto. Džiova, jos priežastįs ir kova su ja, Vilnius, 1909. G – Girtuoklybė – mųsų rykštė68, Vilnius, 1907. GRM – Negirdētas daiktas, ir Geros rodos musų moterelems, Tilžēje, 1893. Hyg – Hygiena arba Mokslas apie użlaikyma sweikatos, pagal Berners’ą, d-rą Noll ir kitus sutaise Szernas, Chicago, Ill.: kasztu ir spaustuwe „Lietuvos“, 1897. KD – Ką daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume, vertė iš lenk. kalbos D-ras F. Antaniukas69, Tilžėje, 1895. KD – Kas daryti, kad sveiki butume ir ilgai gyventume, vertė iš lenkų kalbos D-ras A. Vileišis, Vilnius, 1905. KLL – [D-ras med. P. Avižonis]. Kova su limpamomis ligomis, Raseiniai, 1920. KMŠK – Kolera, maras, šiltinės ir kruvinoji, parašė karo gydytojas E. Draugelis, Vilnius, 1915. KT – [D-ras med. P. Avižonis]. Kova su trachoma, Raseiniai, 1920. KU – Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, pagal D-rą Med. L. Volbergą sutaisė d-ras A. Vileišis, Vilnius, 1906. KŽP – Kūdikių žindymas ir penėjimas, vertė Atgalainis70, Tilžėje, 1904. 68 Knygelės autorius Petras Avižonis. 69 A. Vileišio slapyvardis. 70 P. Avižonio slapyvardis. Palmira Zemlevičiūtė162 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis LL – Limpamosios Ligos ir Kaip nuo jų išsisaugoti?, parašė d-ras A. Vileišis, Kaunas, 1915. LytL – Lytiškos Ligos ir Kaip nuo jų apsisaugoti, parašē D-ras F. Matulaitis, antra, peržiurēta ir pagerinta laida, So Bostona, Mass, 1915. LPr – Ligoniû Prietelius71. Kelrodys wisiems tiems, kurie prie atsirandancziû Ligû patys saw pirmaję Pagalbą prisiteikti nor ir tai Progai geras Namû Pryprowas įsitiekti wélyjas / Friedrich Adoph Richter. Leipcikej‘ Rikterio Iszleidimo Itaisymas. (Drukawotos prie F. Ad. Richter & Draugai, Rudolstadt), 1883. LPr – Ligoniû prietelius: kelrodys wisiems tiems, kurie prie atsirandancziû ligû patys saw pirmaję pagalbą prisiteikti nor ir ant to geras namû pryprowas įsitiekti wélyjas, sudarė Friedrich Adolph Richter, Leipcikej’: Richterio knyginyczia ([Rudolstadt : Richtero drukorija]), 1891. MTV – Medega musu tautiszkai vaistinykystai, parupino Dr. J. Basanaviczius, atspauda isz „Dirvos“, Shenandoah, Pa, 1898. NG – Naminis gydytojas: Trumpas aprašymas prasčiausių ligų ir prasčiausių vaistų kovoje su jomis: D. 1. Apie žmonių ligas ir jų gydymą, sutaisė D-rs A. Vileišis, Seinai, 1908. NG – Naminis gydytojas. Trumpas prasčiausių ligų aprašymas ir jų gydymas, antrasis pataisytas leidimas, Kaunas, 1924. NotGyd – Isz dyka suglaudimas isz Dr. Airy‘o „Noturôs-gydymo-mokinimo“, arba Isztikimas priwedimas, pagal kurį tankiausey prie źmoniû atsirantanczias ligas per prastas bey permegintas priprowas twirtay bey greitay pats gali gydyti: su daugeropais į raszto zodzius įdrukawotais źmogaus, senarû dalykeliu abrozais / perdirbtas Dr. Adolpo Richterio, kuriai yra Ricerys portogyzisko Kristaus=garbês=zenklo bey tuneziseziszko niszan istikar zenklo apturetojis riceriû=kryziaus bey auksinês wertybês=medalijôs nu gan maryno draugsanaris auksztaymokitû draugyscziû Paryzuse bey Neapolyje irtoliaus, Leipzig: [s.n.], 1879 ([Rudolstadt: drukawotas pas F. Ad. Richter & Draugai, Rudolstadt]), 1879. OK – Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai, pagal Zolotariną, Dras A. Vileišis, Seinai, 1913. PM – Patarmės moterims, kurios nori buti sveikos, pagal Zielčaka parašė Dr. A. V., Tilžėje, 1899. PNA – Dr. Fr. Esmarch. Pirmoji pagelba nelaiminguose atsitikimuose, išvertė daktaras A. V., Tilžėje, 1903. RAK – Rodos motinoms apie auginimą žindomų kudikių, sutaisyta72 pagal Michailovą, Tilžėje, 1895. RČ – D-ras Bor. Oks. Raupų čiepyjimas. (Šneka su jauna motina), Vilnius, 1908. RP – I. Tarchanov. Rūgštasai pienas prof. Mečnikov’o. Įrankis liaudies sveikatos užlaikymui, Vilnius, 1907. SŽK – Kaip sutaisytas żmogaus kunas, parašé S. M., Plymouth, Pa, 1902. SŽL – Svarbiausios żmoniu ligos, Petro Nērio73, Tilžeje, 1886. SŽL – Svarbiausios żmoniu ligos, dr. Mikols74, Tilżeje, 1906. ŠLL – Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti, paraše D-ras V. A., Tilžėje, 1901. UA – [Dr. A. V.]. Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akįs, Seinai, 1910. UL – Užkrečiamosios ligos, parašė gydytojas E. D., Vilnius, 1914. ZGL – Zinia apie gidima ligu kuno ir duszes, Wilniuje: kasztu ir spaustuwieje Juozapa Zawadzkia, 185775. ŽD – Kas reikia žinoti apie džiovą, iš vokiečių kalbos vertė D-ras Bagdonavičius, Vilnius, 1913. ŽL – Žmonių ligos, D-ras K. Grinius, Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. ŽLL – Kas reikia žinoti apie lyties ligas, vertė iš vokiečių kalbos D-ras J. Bagdonas, Kaunas: Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento leidinys, 1920. LAIKRAŠČIAI A1 – Auszra 1883 5 141; 1885 10/11 324. A2 – Aušra76 1915 32 418–419. 71 Medicinos metraštis, ėjęs 1878–1897 m. Karaliaučiuje ir Tilžėje. Leido dr. Adolfo Richterio firma (MLE II 642). 72 Vertė Jonas Andrius Račiūnas (1869–1906). 73 P. Vileišio slapyvardis. 74 P. Vileišio slapyvardis. 75 Kontrafakcinis leidinys. Tikrieji knygos išleidimo duomenys: Krokuva–Tilžė, 1885–1886. 76 Laikraštis, ėjęs 1911–1915 ir 1919 m. Vilniuje. Lenkų okupacinės valdžios uždarytas (https://www.vle.lt/ straipsnis/ausra-8/). 163Terminologija | 2022 | 29 Art – Artojas77 1910 12 42; 1910 13 47; 1910 15 54; 1910 16 58–59; 1910 18 65; 1910 19 69; 1910 22 81; 1910 25 93; 1910 26 97; 1910 27 103; 1910 28 105; 1910 29 109; 1910 30 113; 1910 33 126; 1910 38 145– 146; 1910 39 149–150; 1910 40 153; 1910 41 157; 1910 44 169; 1910 45 171; 1910 46 727. Gdt – Gydytojas78 1914 1 1, 3–4; 1914 2 5, 7–8; 1914 3 10, 11–12; 1914 4 14, 16; 1914 5 20; 1914 6 22; 1914 7 25; 1914 8 29; 1914 9 30; 1914 10 37–38; 1914 11 61–63; 1915 1 1, 3–4; 1915 2 5, 8; 1915 3 9–11; 1915 4 13, 15; 1915 5 17, 18, 20; 1915 6 22–24; 1915 7 25, 27–28. K – Kaimynas79 1897 35 264; 1897 XXV 182; 1898 49 392; 1899 VII 55; 1899 XVI 128. KK – Keleiwis isz Karaliaučiaus broliams lietuvininkams zines parnesząs 1866 34 146; 1872 18 69. LB – Lietuwiszkasis Bałsas80 1885 1 3. LT – Lietuvių tauta81 1913 II 2 181, 185–186, 190. MG – Medicina ir gamta82 1913 1 3, 8, 12, 19, 22; 1913 2 2, 7, 20. NLC – Nauja lietuwiszka ceitunga83 1910 9 33; 1910 40 157; 1910 41 161–162. Ps – Pasiuntinys84 1912 5 150; 1912 6 184. Svk – Sveikata85 1909 1 2, 7–8; 1909 4 1, 7; 1909 5 5, 7; 1909 6 4; 1910 1 5, 8; 1910 4 8; 1910 5 3, 6; 1910 6 5; 1910 7 4; 1910 9 1–2; 1910 10 2, 7; 1910 11 1, 4; 1910 12 3–4; 1911 1 1; 1911 2 1, 6–7; 1911 3 5, 8; 1911 5 1; 1911 6 8; 1911 8 5, 7; 1911 12 6; 1912 3 11–12; 1912 4 13, 15; 1912 5 17, 19; 1912 6 22; 1912 7 25; 1912 8 29, 31; 1912 10 37; 1912 11–12 42; 1913 1 1–4; 1913 2 5, 7, 8; 1913 3 9; 1913 4 13, 16; 1913 5 20; 1913 7 28; 1913 8 32; 1913 10 37–38, 40; 1913 11 43; 1913 12 46–47; 1914 1 3–4; 1914 2 6–8; 1914 3 10–11; 1914 4 13; 1914 5 2, 17, 19–21; 1914 6 21–24; 1915 1 1–3; 1920 1 1, 3; 1920 2 1–4; 1920 3 2, 4; 1920 4 1–2; 1920 5–6 1–4; 1921 1 1–2, 4; 1921 2 1–4; 1921 3 1–4; 1921 4 1, 3–4; 1921 5 1–4; 1921 6 1. Szv – Szviesa86 1888 3 78, 82. Šlt – Šaltinis87 1909 1 4–5; 1909 10 148; 1909 14 212, 215; 1909 20 308; 1909 21 324; 1909 25 388–390; 1909 39 612; 1909 41 644–645; 1909 44 691; 1909 46 723–724; 1909 49 772; 1909 51 809; 1910 18 280–282; 1910 43 683; 1910 44 694, 699; 1910 48 756; 1911 23 267; 1911 30 351–352; 1911 31 364– 365; 1911 32 377; 1911 5 51–52; 1911 6 63; 1911 51 605; 1912 1 11; 1912 3 36; 1912 38 600; 1912. 77 Laikraščio Šaltinis priedas, ėjęs 1909–1914 m. (https://www.vle.lt/straipsnis/saltinis-1/). Daugiausia straipsnių paskelbė gydytojas A. Vileišis. 78 Katalikiškos pakraipos savaitraščio Aušra, ėjusio 1911–1915 ir 1919 m. Vilniuje, dvisavaitinis profilaktinio, šviečiamojo pobūdžio priedas. Jame daugiausia straipsnių paskelbė A. Vileišis. 79 Mažosios Lietuvos laikraščio Nauja lietuviška ceitunga priedas, leistas Tilžėje gotiškais rašmenimis nuo 1896 m. (https://www.vle.lt/straipsnis/nauja-lietuviska-ceitunga/). 80 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių laikraštis, ėjęs 1885–1888 m. Niujorke, 1888–1889 m. – Šenandoa. Redagavo Jonas Šliūpas (https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviskasis-balsas/). 81 Lietuvių Mokslo Draugijos Vilniuje žurnalas, leistas 1907–1936 m. (LE 1958: 81). 82 Lietuviškas medicinos, veterinarijos, farmacijos ir gamtos dvimėnesinis žurnalas, pradėtas leisti 1913 m. Pasirodė tik du numeriai. 83 Mažosios Lietuvos laikraštis, ėjęs 1890–1923 m. Tilžėje, spausdintas gotiškais rašmenimis Otto’o von Mauderode’ės spaustuvėje. Iki 1907 m. laikraštis buvo gana lietuviškas (https://www.vle.lt/straipsnis/nau- ja-lietuviska-ceitunga/). 84 Vilniuje nuo 1911 m. pradžios spausdintas mėnesinis laikraštis, skiriamas dvasiniams lietuvių kalvinų reikalams (LE 1960: 97). 85 Pirmasis lietuviškas periodinis medicinos populiarinimo leidinys. Laikraščio Lietuvos ūkininkas priedas, ėjęs 1909–1915, 1920–1928 m. Inicijuotas ir redaguotas daktaro K. Griniaus. Jis laikraštį ne tik redagavo, bet ir prirašydavo (Tercijonas 1927: 16, 17). 86 Mėnesinis lietuvių laikraštis, 1887–1880 ir 1890 m. ėjęs Tilžėje (LE 1964: 241). 87 Katalikų iliustruotas savaitraštis, 1906–1915 m. ėjęs Seinuose, 1915 m. – Vilniuje. Vienas populiariausių laikotarpio lietuviškų savaitraščių (https://www.vle.lt/straipsnis/saltinis-1/). Daugiausia straipsnių medicinos ir sveikatos klausimais paskelbė A. Vileišis. Palmira Zemlevičiūtė164 XIX a. pab. – XX pr. dvižodžiai sudėtiniai pavadinimai su pagrindiniu dėmeniu liga ir daiktavardžio kilmininku reiškiamais priklausomaisiais dėmenimis 40 631; 1912 46 727; 1912 49 776; 1913 28 439; 1913 32 504; 1913 43 681; 1913 44 695; 1914 15 229; 1914 29 435; 1914 3 39–40; 1914 7 102; 1914 15 229. TS – Tėvynės sargas88 1896 4 35; 1896 5 38; 1897 8 2; 1898 2 3; 1898 4 7; 1900 9 10, 13, 14; 1901 4 ir 5B 71; 1902 1B 25–26; 1917 1 14; 1918 10 14; 1918 11 11; 1918 14 13; 1918 2 15–16; 1918 26 11–12; 1918 30 12–13; 1918 34 4–7; 1918 36 14; 1918 4 14–15; 1918 5 15; 1918 7 14–15. TSp – Tėvynės sargo Priedas89 1898 2 5; 1898 4 7; 1898 8 11. U – Ukininkas 1890 5 75; 1890 8 121; 1891 2 77, 79; 1892 1 18–19; 1892 4/5 133, 136, 140; 1892 6/7 233; 1892 8 293; 1895 13 98–99; 1895 20 157–158; 1895 21 165–166; 1896 3 17; 1896 4 28; 1896 13 99; 1896 20 153–154, 156; 1896 24 188; 1897 12 182, 184–185; 1897 3 41; 1897 8 121; 1897 9 131; 1897 9 131; 1897 9 131; 1898 11 167–168; 1898 3 40; 1899 1 4. Ū – Ūkininkas 1897 12 189. V – Varpas 1889 3 41; 1889 9 139; 1889 12 184; 1890 10 153–154; 1890 2 21; 1890 5 68; 1890 7 105–106; 1890 8 123; 1890 9 137–138; 1891 1 9; 1891 3 40; 1891 4 54–55, 57; 1895 9/10 155–157; 1895 11 174; 1896 2 24–25; 1897 1 9; 1897 3 41–42. Vad – Vadovas90 1913 16 62 169–170, 172; 1913 16 63 274–275, 278; 1913 16 64 400. VL – Vienybė lietuvninkų91 1890 24 5; 1890 27 4; 1890 28 6; 1890 30 4; 1890 36 7–8; 1890 37 8–9; 1890 38 8–9; 1890 38 9. Vlt – Viltis92 1907 4 1; 1913 62 2–3; 1913 70 3; 1913 130 1; 1914 40 2; 1914 77 1; 1914 83 1; 1914 90 1; 1914 101 2; 1914 123 1; 1914 144 1; 1914 159 2; 1915 70 2–3; 1915 85 2–3; 1915 88 2. VŽ – Vilniaus žinios93 1905 5 2–3; 1905 19 2; 1905 29 3; 1905 53 3; 1905 56 2; 1905 77 2; 1905 104 3; 1905 118 4; 1905 122 4; 1905 163 3–4; 1905 173 4; 1905 192 4; 1905 220 1; 1905 225 4; 1906 100 4; 1906 143 4; 1906 146 4; 1906 163 4; 1906 167 4; 1906 219 3; 1906 240 3; 1906 281 1; 1907 93 2; 1907 94 2; 1907 104 2; 1907 108 2; 1907 125 2–3; 1907 126 2; 1907 127 2; 1907 133 2; 1907 134 2; 1907 135 2; 1907 136 2; 1907 186 2; 1907 187 3; 1907 189 2; 1907 190 2; 1907 218 3; 1908 2 1–2; 1908 6 4; 1908 8 4; 1908 9 4; 1909 16 3; 1909 28 2–3; 1909 38 2; 1909 40 2; 1909 41 3; 1908 96 4; 1908 97 3; 1908 136 2; 1908 154 2–3; 1908 155 2; 1908 159 2; 1908 160 2; 1908 176 3; 1908 284 3. Ž – Žemė94 1909 2 15; 1909 4 30; 1909 12 92; 1907 94 2. ŽLA – Žemaičių ir Lietuvos apžvalga95 1891 8 61; 1894 11 82. Žmd – Žemdirbys96 1909 2 12; 1909 3 12; 1909 12 10; 1909 18 9. 88 Mėnesinis lietuvių žurnalas, 1896–1904 m. ėjęs Tilžėje (https://www.vle.lt/straipsnis/tevynes-sargas/). 89 1896–1904 m. Tilžėje ėjęs mėnesinis lietuvių žurnalas, turėjęs neperiodinių priedų (nuo 1898 m. prie kiek vieno numerio) – grožinės literatūros kūrinių, ūkinių patarimų, mokslo populiarinimo knygelių (https://www.vle.lt/straipsnis/tevynes-sargas/). 90 Katalikų kunigų leistas mėnesinis žurnalas, 1908–1914 m. ėjęs Seinuose (https://www.vle.lt/straipsnis/ vadovas-1/). 91 Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių savaitraštis, 1886–1907 m. ėjęs Plimute, 1907–1920 m. – Niujorke (https://www.vle.lt/straipsnis/vienybe-lietuvninku/). 92 Politikos, visuomenės ir literatūros laikraštis, 1907–1915 m. ėjęs Vilniuje. Įsteigė Antanas Smetona ir Juozas Tumas-Vaižgantas (https://www.vle.lt/straipsnis/viltis-3/). Viltyje daugiausia skelbė gydytojai Eliziejus Draugelis ir Juozas Bagdonas. 93 Politikos, visuomenės ir literatūros laikraštis, 1904–1909 m. ėjęs Vilniuje. Pirmasis dienraštis lietuvių kalba. Įsteigė P. Vileišis (https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-zinios/). 94 Savaitraščio Lietuvos ūkininkas, ėjusio 1905–1915 m. Vilniuje, 1919–1940 m. Kaune, priedas, leistas 1907–1915, 1918–1928 m. (https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-ukininkas/). 95 Lietuvių tautinio judėjimo apžvalgininkų grupės krikščionių krypties žurnalas, ėjęs 1889–1896 m. Tilžėje. Lietuvoje (daugiausia Žemaitijoje) platintas knygnešių (https://www.vle.lt/straipsnis/zemaiciu-ir-lietu- vos-apzvalga/). 96 Vilniuje nuo 1909 m. pradžios ligi Pirmojo pasaulinio karo du kartus per mėnesį ėjęs ūkio, prekybos ir pramonės reikalams pašvęstas laikraštis (LE 1966: 220).