Kūrybiškumo sampratų klasifikacija ir kūrybiškumo sąvokos apibrėžtis

Gediminas Be esne ičius 76 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is doi.o g/10.35321/ e m29-05 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is GEDIMINAS BERESNEVIČIUS Vilniaus uni e si e o Komunikacijos akul e as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-5357-0697 ANOTACIJA S aipsnyje suklasi ikuo os mokslinėje li e a ū oje dažniausiai pasi aikančios są- okos kū ybiškumas samp a os. Išski os penkios jų ūšys: kū ybiškumas kaip i- dinis kū ėjo ypa umas, kaip kū ybos p ocesas, kaip kū ybos ezul a as, kaip kom- ponen inis da inys i kaip į ai iapusę pažangą ska inan is eiksnys. Kiek iena samp a ų ūšis u i po kele ą po ūšių. Samp a ų analizė odo, kad ienin elė se- man ine i logine p asme eisinga y a kū ybiškumo kaip idinio kū ėjo ypa umo samp a a, o a o ina – kū ybiškumo kaip kū ybinių gebėjimų po ūšio samp a a. P iim ina i kū ybiškumo kaip p oceso, p oduk o a aplinkos ypa umo samp a a. Remian is a lik a mokslinės li e a ū os analize su o muluo a okia kū ybiškumo apib ėž is: kū ybiškumas – kū ėjo gebėjimas ku i ką no s kokybiškai nauja, kū- ybos p oceso, suku o p oduk o i aplinkos naujumas. ESMINIAI ŽODŽIAI: kū ybiškumas, kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija, kū ybiškumo są okos apib ėž is. ABSTRACT The a icle classi ies he concep ions o concep o c ea i i y ha a e mos o en ound in scien i ic li e a u e. Fi e ypes o hem a e desc ibed: c ea i i y as an in e - nal singula i y o he c ea o , c ea i i y as a c ea i e p ocess, c ea i i y as a p oduc , c ea i i y as a o ma ion o di e en componen s, and c ea i i y as a d i ing ac o o mul i-sided p og ess. Each ype o he concep ion has se e al sub ypes. The analysis o he concep ions shows ha he only seman ically and logically co ec concep ion is ha o c ea i i y as an in e nal singula i y o he c ea o , and he de ini ion o c e- a i i y as a sub ype o c ea i e abili ies should be used. The concep ion o c ea i i y as a p ocess, p oduc , o an en i onmen al ea u e is also accep able. Based on he analysis o scien i ic li e a u e, he ollowing de ini ion o c ea i i y was o mula ed: c ea i i y is he c ea o ’s abili y o c ea e some hing quali a i ely new; he no el y o he c ea i e p ocess, he p oduc o en i onmen c ea ed. KEYWORDS: c ea i i y, classi ica ion o he concep ions o c ea i i y, de ini ion o c ea i i y. 77Te minologija | 2022 | 29 ĮVADINĖS PASTABOS Kū ybiškumo1 są oka is da kelia nemažai klausimų. Psichologai i ki i y ėjai nesu a ia, kaip apib ėž i šią są oką. Mokslinėje li e a ū oje susi- du iame su ne e ai iena ki ai p ieš a aujančių kū ybiškumo apib ėžčių gausa. Ne žodynuose i enciklopedijose pa eikiamos ski ingos kū ybiš- kumo apib ėž ys2. Tai ne ik kelia eo inį disonansą, be i komplikuoja empi inius kū ybiškumo y imus. Tad e mino i są okos kū ybiškumas apib ėž is y a nepap as ai ak uali psichologijoje, edukologijoje, sociologi- joje i ki uose moksluose. Sup an ama, į ai ių s ičių specialis ai kū ybiškumą su okia ski ingai i apib ėžia šią są oką jiems inkamiausiu būdu bei su eikia šiam e minui sa i ą u inį. Manome, kad be ku i kū ybiškumo koncepcija u ė ų bū i eisinga, o ne klaidinga (kaip ne e ai pasi aiko mokslinėje li e a ū oje), nep iklausomai nuo kon eks o a y imų s i ies. Sa i us, konk ečius e minus gali nusis a y i i psichologai, i sociologai, i ki ų s ičių mokslininkai. S a biausia, kad kū- ybiškumo są okos esmė e minijoje bū ų su okiama eisingai. Didesnį aiškumą galė ų su eik i kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija. Tačiau mokslininkų pa eik i kū ybiškumo g upa imai nepanaikina minė- os painia os. Pa yzdžiui, kū ybiškumo ski s ymas į „mažą c“ i „didelį C“ (Sawye 2012) y a labiau kū inio, o ne kū ybiškumo klasi ikacija. Kū- ybiškumo ski s ymas į „he ojinį“, „is o inį“ (Če ne ičiū ė, S azdas 2014) a ki okį „kū ybiškumą“ neapima iso ap a iamos są okos samp a ų lauko, o požymiai, pagal ku iuos g upuojama, y a labai abejo ini. Kū ybiškumo samp a ų painia a i didelis eo inis neapib ėž umas su- ponuoja šio y imo ikslą – suku i moksline analize g įs ą esamų kū ybiš- kumo samp a ų klasi ikaciją, leisiančią su o muluo i inkamą i a o iną kū ybiškumo apib ėž į. Ty imo objek as – kū ybiškumo są oka. Siekian užsib ėž o ikslo iškel i užda iniai: 1) apž elg i i suklasi ikuo i s a biausias mokslinėje li e a ū oje skel- biamas kū ybiškumo samp a as; 2) išanalizuo i kū ybiškumo samp a as i į e in i jų eisingumą bei a o inumą; 1 S aipsnyje kalbėsime apie kū ybiškumą, no s lie u ių kalboje y a i kū ybingumo są oka. Tokį pasi inkimą lemia są okų analizė, odan i, kad kū ybiškumo są okos p asmių laukas y a pla esnis už kū ybingumo p asmių lauką (plačiau apie ai ž . Be esne ičius 2022). Ci a ose paliekame au o ių o iginalią šių žodžių a oseną. 2 Lie u oje išleis uose žodynuose pa eikiamas kū ybiškumo apib ėž is ap a ia Au elija Ganusauskai ė, Agnė Blažienė i Joli a V einha d (2020). Gediminas Be esne ičius 78 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is 3) emian is a lik a mokslinės li e a ū os analize apib ėž i kū ybišku- mo są oką. Ty imo me odas – mokslinės li e a ū os lyginamoji i apibend inamo- ji kokybinė analizė. Ty imas bu o a liekamas nuo 2007 iki 2022 me ų. Bu o nag inėjamos kū ybiškumo samp a os, pa eik os užsienio i Lie u os mokslininkų publikacijose, ku ių pa adinimuose y a žodis kū ybiškumas a kū ybingumas be ku iame linksnyje a žodis c ea i i y, jei ai publikacija anglų kalba3. Absoliu i dauguma i ų publikacijų y a iš psichologijos i edukologijos s i ies. Ki ų s ičių – sociologijos, ekonomikos, iloso ijos – da bų, ku iuose minima kū ybiškumo są oka, y a labai nedaug. Ty ime nag inėjamos ne ik moksliniuose eks uose pa eik os kū ybiš- kumo apib ėž ys, be i samp a os, . y. kaip eks o au o ius (-iai) sup an a kū ybiškumą: kaip kū ėjo idinį ypa umą, kaip p ocesą, kaip p oduk ą a kaip no s ki aip. Są okos samp a a sup an ame okį eiginį a iš kon eks o kylančią min į, ku i nusako są okos p asminį lauką ( u inį). Šiame da be nag inėjami ik esminiai kū ybiškumo są okos požymiai, ku ie suda o pa- eikiamos klasi ikacijos pag indą. Teisinga laikome okią apib ėž į (samp a ą), ku i enkina šiuos eikala- imus: 1) apib ėžčiai galioja jos suda ymo aisyklės; 2) apib ėž is nepažeidžia esminių logikos p incipų; 3) apib ėžiamą są oką (mūsų a eju – kū ybiškumą) nusakan is e - minas y a iena eikšmis4 (jo eikšmė iksuo a i nep iklauso nuo kon eks o); 4) samp a a y a moksliška, . y. inkama eo iniams kū ybiškumo modeliams i empi iniams y imams ap ašy i. 1. KŪRYBIŠKUMO SAMPRATŲ KLASIFIKACIJA Kaip žinoma, apib ėž į suda o ys dalys: apib ėžiamoji iš aiška, apib ė- žiančioji iš aiška i jungiančioji iš aiška ( eiškiama žodžiais y a, adinama, eiškia). Apib ėž is y a apib ėžiamosios i apib ėžiančiosios dalių lygybė (Plečkai is 2001). Są okos pap as ai apib ėžiamos laikan is apib ėžimo aisyklių. Deja, ne isi eiginiai, apib ėžian ys kū ybiškumą, laiky ini apib ėž imis dėl į ai ių 3 Plačiau apie y imą, apiman į Lie u os mokslininkų publikacijas 1979–2019 m., ž . Be esne ičius 2020. 4 Šiame s aipsnyje emiamasi logikos iena eikšmiškumo aisykle. 79Te minologija | 2022 | 29 apib ėžimams aikomų aisyklių pažeidimų a aki aizdžių loginių klaidų. Tokius eiginius adin ume ne inkamomis apib ėž imis. Apib ėžimu (loginiu eiksmu) nus a oma i iamojo objek o speci ika i a ojamos kalbinės iš aiškos eikšmė. Kuo apib ėžiančioji iš aiška y a siau esnė, uo apib ėž is y a pla esnė, i a i kščiai. Jei, a kim, apib ėžian- čioji iš aiška ap ibojama ienu žodžiu, ai objek as p iklausys labai plačiai objek ų klasei a ne kelioms klasėms. Nu odydami objek o ypa umus, požymius, sa ybes, są oką iksliname i ka u siau iname apib ėž į. Apib ėž į su minimalia apib ėžiančiąja iš aiška glaus umo dėlei adin- sime są okos samp a a. Samp a a – elemen a iausia apib ėž is, s a biau- sias apib ėžiamo objek o požymis, kons uojamas pašalinus ne eikšmingus objek ą apibūdinančius žodžius i paliekan esminį kons uk ą „X = A“, ku „A“ y a ienas a keli esminiai są oką „X“ apibūdinan ys žodžiai. Pa yzdžiui, Ala Pe uly ė ašo: „Kū ybiškumas – ienas iš esminių s eikos psichologiniu a ž ilgiu asmenybės b uožų“ (Pe uly ė 1995: 3.) A me ę esminį eiginį ikslinančius žodžius gauname kū ybiškumo sam- p a ą: „<...> kū ybiškumas – ai b uožas.“ Kai y a didelė apib ėžčių į ai o ė, ienin elis kelias į didesnį aiškumą y a jų klasi ikacija i analizė. Klasi ikacijos pag indas – objek ų g upa i- mas pagal esminius jų požymius. Kū ybiškumo samp a as g upuosime į ūšis i po ūšius. Kiek iena sam- p a a u i labai daug konk ečių apib ėžčių. Pa yzdžiui, ci uo oje A. Pe- uly ės (1995) kū ybiškumo apib ėž yje asmenybės b uožas y a idinis kū ėjo ypa umas. Ypa umų y a labai daug i b uožas – ienas iš jų, ad idinis kū ėjo ypa umas y a kū ybiškumo samp a os ūšis, o b uožas – jos po ūšis. Toliau glaus ai apž elgsime dažniausiai moksliniuose da buose pasi ai- kančių samp a ų ūšis. Labai e ų apib ėžčių nenag inėsime dėl ibo os s aipsnio apim ies. 1.1. Kū ybiškumas kaip idinis kū ėjo ypa umas Kū ybiškumo kaip kū ėjo idinio ypa umo samp a a y a labiausiai papli usi mokslinėje li e a ū oje. Šiai kū ybiškumo samp a ų ūšiai p iski inos api- b ėž ys, kū ybiškumą nusakančios kaip žmogaus kū ybinį gebėjimą, asme- nybės sa ybę, b uožą, galią ku i, kokybę a k ali ikaciją. Kele as šios samp a os ūšies pa yzdžių: „[Kū ybiškumas] gali bū i api- b ėž as kaip gebėjimas ku i da bus, ku ie y a nauji i inkami“ (Luba Gediminas Be esne ičius 80 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is 2009: 339); „Tiek populia iojoje žiniasklaidoje, iek poli iniuose doku- men uose kū ybiškumas eiškia sunkiai acionalizuojamą, ačiau pozi y ią galią <...>“ (T ilupai y ė 2015: 26); „Kū ybiškumas – iena iš bend ųjų k ali ikacijų, p iski iama kogni y inės s i ies o maliems žmogaus gebėji- mams“ (Laužackas 1998). Nemaža dalis Lie u os au o ių mokslinėje li e a ū oje kū ybiškumą a- pa ina su žmogaus b uožų i gebėjimų a asmens sa ybių kompleksu. To- kią samp a ą andame Leono Jo aišos Enciklopediniame edukologijos žodyne: „Kū ybingumas <...> – asmenybės sa ybių kompleksas, leidžian is p o- duk y iu da bu pasiek i o iginalių, isuomeniškai eikšmingų, kokybiš- kai naujų eiklos ezul a ų“ (Jo aiša 2007: 127). Ellisas Paulas To ance’as y a pažymėjęs, kad y ėjai kū ybiškumą siejo su „s a biausių gebėjimų ž aigždynu“ (To ance 1965: 665). Lie u os mokslinėse publikacijose pasi aiko a ejų, kai kū ybiškumas apib ėžiamas kaip žmogaus polinkis ku i. A. Pe uly ė eigia, kad kū y- biškumas – ai „indi ido polinkis į naują, o iginalų a no a o išką ko no s kompona imą, modelia imą a mąs ymą“ (Pe uly ė 2001: 8). Kū ybiš- kumo kaip polinkio apib ėžčių galima as i i užsienio au o ių da buose. „Kū ybiškumas apib ėžiamas kaip polinkis ku i a a pažin i idėjas, al e - na y as a galimybes <...>“ (F anken 1993: 396). Apibend inę galime eig i, kad kū ybiškumas kaip gebėjimas, sa ybė, b uožas, galia, kokybė, sa ybių kompleksas i polinkis y a kū ybiškumo kaip kū ėjo idinio ypa umo samp a os ūšies po ūšiai. 1.2. Kū ybiškumas kaip p ocesas Enciklopedijose, Vaka ų šalių y ėjų knygose i daugelyje s aipsnių eigiama, kad kū ybiškumas y a idėjų gene a imas, p oblemų sp endimas, p oduk ų ga- minimas (p oduka imas), echnologijų kū imas a ki oks p ocesas. „Labiausiai įp as a kū ybiškumą apib ėž i kaip p ocesą, ku io me u suku iama kas no s nauja i naudinga“, – i ina Johnas C. Hou zas i Pa icola Ca h yn (Hou - zas, Pa icola 1999: 1). Jiems p i a ia Michaelas D. Mum o das: „Pe pas a ąjį dešim me į, a odo, mes pasiekėme bend ą susi a imą, kad kū ybiškumas eiš- kia naujų, naudingų p oduk ų gamybą“ (Mum o d 2003: 110). Mokslinėje li e a ū oje ap inkama nemažai apib ėžčių, ku iose kū ybiš- kumas nusakomas kaip žmogaus eikla a elgesys. Šias samp a as aip pa ga- lime p iski i p ie p ocesų samp a os ūšies. Junona Almonai ienė aps a s- čiusi į ai ių mokslininkų nuomones da o iš adą, kad „kū ybingumas – ai 81Te minologija | 2022 | 29 eikiau ne idinė žmogaus sa ybė, a ba po encija, be am ik as elgesys“ (Almonai ienė 2000: 83). Humanis inės k yp ies psichologų da buose galime as i eiginių, jog kū ybiškumas – ai žmogaus sa i aiška, asmenybės ak ualiza imas, kū y- bos po encialo iš aiška, kū ybinių po eikių ealiza imas. Iš a dy i daly- kai – aip pa p ocesai. Pa yzdžiui, Ma kas A. Runco’as (2007) ci uoja Albe ą Bandu a’ą, ano ku io, „kū ybiškumas y a iena aukščiausių žmo- gaus iš aiškos o mų“ (Runco 2007: 385). P ie kū ybiškumo kaip p oceso de ė ų p iski i i samp a ą, pagal ku ią ši są oka su okiama kaip kū ybinis a di e gen inis mąs ymas. „J. P. Guil- o d kū ybiškumą apa ino su di e gen iniu mąs ymu <...>“, – eigia Dai a G akauskai ė-Ka kockienė (2002: 10). Kū ybiškumo p ilyginimą kū ybi- niam mąs ymui ap inkame i ieno žymiausių pasaulyje kū ybiškumo y- ėjų E. P. To ance’o da buose. Mokslininko manymu, kū ybinis mąs- ymas – ai p ocesas, ku io me u: 1) ieškoma neapib ėž umų, p oblemų, in o macijos sp agų, keis ų i neįp as ų dalykų; 2) o muluojamos hipo- ezės, keliami klausimai; 3) į e inamos i ik inamos iškel os hipo ezės i spėjimai; 4) jei eikia, paka o inai ik inami sp endimai; 5) skelbiami ezul a ai (To ance 1988). Y a apib ėžčių, kū ybiškumą p ilyginančių p oblemos sp endimui, ku is (kaip i mąs ymas) y a smegenyse yks an is p ocesas. Š ai Deanas Kei has Simon onas ašo: „Kū ybiškumas pap as ai apib ėžiamas kaip sėkmingas p o- blemų, eikalaujančių am ik os įž algos, sp endimas“ (Simon on 2009: 116). Ne e ai kū ybiškumas apib ėžiamas kaip eiškinys a enomenas. Rū a Gi - dzijauskienė i ina: „Šiuolaikinių mokslininkų da buose kū ybiškumas na- g inėjamas kaip sudė ingas i daugiama is eiškinys“ (Gi dzijauskienė 2014: 80). O ano Lukaszo Swia eko, „kū ybiškumas y a daugiab iaunis i sudė in- gas enomenas, apiman is daugybę p ocesų i p ak ikų“ (Swia ek 2014: 73). Žodžius eiškinys i enomenas ak uojame kaip sinonimus, nes eno- menas – nepap as as eiškinys, į ykis a ak as. Šiame s aipsnyje enomeno są oką susiau iname sup asdami, kad jos samp a ų y a labai daug. Taigi, kū ybiškumo kaip p oceso samp a ai p iski ume okius jos po- ūšius: kū ybiškumas kaip kū imas, gamyba a p oduka imas, eikla, el- gesys, sa i aiška a sa iak ualiza imas, kū ybinis a di e gen inis mąs y- mas, p oblemos sp endimas5, eiškinys a enomenas. 5 P oblemos sp endimą čia sup an ame kaip men alinį eiksmą. Mąs ymo ezul a ą labiau ik ų adin i sp endiniu. Gediminas Be esne ičius 82 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is 1.3. Kū ybiškumas kaip ezul a as Mokslinėje li e a ū oje pasi aiko samp a ų, ku iose kū ybiškumas p ily- ginamas kū ybinės eiklos ezul a ui. Robe as D azinas, Robe as K. Ka- zanjianas i Ma y Anna Glynn ašo: „Šiose s udijose kū ybiškumas be eik isada sup an amas kaip socialinei sis emai s a bus p oduk as i nep i- klausomi kin amieji y a laikomi kaip eiksniai, ku iuos galima aldy i, kad page in ume uos p oduk us“ (D azin, Kazanjian, Glynn 2009: 268). Y a g upė y ėjų, kū ybiškumą apib ėžiančių kaip e inimą. Pasak Ca- me ono Fo do i Ma ibe h’ės Kuenzi, kū ybiškumas – ai „subjek y us, p iklausan is nuo konk ečios s i ies am ik o eiksmo ezul a o naujumo i e ės e inimas“ (Fo d, Kuenzi 2009: 66). No s e inimą (kaip i p o- blemų sp endimą) galima sup as i d ejopai, čia jį ak uojame kaip p oceso (mąs ymo) p oduk ą – nuomonę, ku ią išsako a pa ašo e in ojai. Taigi, kū ybiškumo kaip kū ybos p oduk o samp a ų ūšiai p iski ini okie po ūšiai: kū ybiškumas kaip p oduk as a eiklos ezul a as, e ini- mas, aip pa p oblemos sp endinys a idėja i są eikos ezul a as. 1.4. Kū ybiškumas kaip komponen inis da inys Mokslinėse publikacijose andamos kū ybiškumo apib ėž ys, ku iose y a kelios ski ingų ūšių samp a os. Pa yzdžiui, „kū ybiškumas gali bū i api- būdin as kaip ezul a as i kaip p ocesas“ (Shalley, Zhou 2009: 4). P ie sudė ingų (sudė ų iš kelių dalių) kū ybiškumo apib ėžčių p iski - ini i adinamieji komponen iniai kū ybiškumo modeliai. Vienas pi mųjų i bene žymiausias iš jų – Melo Rhodes’o 4P modelis (Rhodes 1961). Šiame modelyje kū ybiškumas susideda iš 4 komponen ų: asmenybės (angl. pe - son), p oceso (angl. p ocess), p oduk o (angl. p oduc ) i aplinkos po eikio (angl. p ess). Sa o s aipsnyje M. Rhodes’as (1961) šiuos elemen us apibū- dina ne kaip kū ybiškumo elemen us a sudė ines jo dalis, be kaip moks- linių y imų s i is, ku ios ienaip a ki aip siejasi su kū ybiškumu. Tačiau au o ius is ien modelį pa adino kū ybiškumo modeliu. Bū en aip šį modelį sup a o dauguma y ėjų, ad mokslinėje li e a ū oje papli o min is, kad kū ybiškumas y a suda y as iš kelių ski ingų dalių. Vėliau a si ado eo inių kū ybiškumo schemų, u inčių daugiau kaip 4 „kū ybiškumo“ elemen us. Vienas iš labiausiai y ėjų ci uojamų kū ybiškumo modelių – Te esos M. Amabile (1983) schema, ku ioje aizduojami kū ybos p oceso e apai i juos eikian ys kū ėjo gebėjimai, žinios, mo y acija. Vėliau šią schemą au o ė 83Te minologija | 2022 | 29 modi ika o i papildė aplinkos po eikiu kū ėjo mo y acijai (Amabile 1996). T. Amabile (1983, 1996) sa o schemą adino „Kū ybiškumo modeliu“. Sa i ą kū ybiškumo modelį sukū ė Mihaly’is Csikszen mihalyi’is (2009). Jo modelyje y a 3 pag indinės dalys: kū ėjas, e in ojai i kū- ybos s i is. Kū ėjas šiame modelyje sup an amas kaip indi idas, u in is eikiamų gebėjimų i inkamą pasi engimą kū ybai. Ve in ojai y a isos isuomenės dalis, o kū ybos s i is įeina į sa o laikmečio kul ū ą. Sukū ęs p oduk ą kū ėjas jį pa eikia į e in i a i inkamos s i ies ekspe ams. Jei ekspe ai p oduk ą į e ina palankiai, p oduk as (jau kaip kū inys) pa enka į kū ybos s i į. Pa yzdžiui, mokslinis s aipsnis publikuojamas žu nale, jei jį p iėmė edakcija i eigiamai į e ino ecenzen ai. Kū ybiškumo modelių psichologinėje li e a ū oje y a gana daug. Vie- nas nuo ki o jie ski iasi sa o komponen ais i a p jų aizduojamais yšiais. Minė ieji M. Rhodes’o, T. Amabile, M. Csikszen mihalyi’io modeliai – la- biausiai žinomi i dažniausiai ap a iami mokslinėje li e a ū oje. Ka ais kū ybiškumas apibūdinamas kaip są eika a p idinių asme- nybės i aplinkos eiksnių a sukons uo o eo inio modelio dalių. „Kū- ybiškumas – ai są eika a p gabumų, p oceso i aplinkos, ku ios dėka indi idas a g upė suku ia apčiuopiamus naujus i socialiniame kon eks e naudingus p oduk us“, – eigia Jona hanas A. Plucke is i Sasha A. Ba ab (Plucke , Ba ab 2005: 201). Kū ybiškumas e sykiais pa adinamas są eikos ezul a u. Ap a dami M. Csikszen mihalyi’io (2009) modelį Emma Poli- cas o i Howa das Ga dne is ašo: „Kū ybiškumas su okiamas ne kaip in- di ido p o o p oduk as, be labiau kaip dinaminės są eikos a p kū ybiško indi ido, s i ies, ku ioje jis a ji di ba, i eisėjų isumos (lauko), e inan- čios da bo kokybę, ezul a as“ (Policas o, Ga dne 2009: 214). Kū ybiškumo kaip są eikos samp a ą eik ų p iski i p ie p oceso sam- p a os ūšies, o są eikos ezul a ą – p ie kū ybiškumo kaip ezul a o ūšies. Galime kons a uo i, kad kū ybiškumo y ėjai jau seniai kalba apie kū- ybiškumą kaip apie sudė ingą, susidedan į iš kelių ski ingų komponen- ų da inį. Šiai są okų ūšiai p iski ume i komponen inius kū ybiškumo modelius. 1.5. Kū ybiškumas kaip eiksnys In e ne e, populia iojoje li e a ū oje, o ka ais i ekonominio, sociologi- nio, poli inio pobūdžio s aipsniuose y a samp a ų, ku iose kū ybišku- mas p is a omas kaip ekonomikos, mokslo, echnikos i ki okią pažangą Gediminas Be esne ičius 84 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is ska inan is eiksnys. „Kū ybiškumas <...> daba y a lemiamas konku en- cinio p anašumo šal inis“, – i ina Richa das Flo ida (Flo ida 2002: 5). Pasi aiko šiai samp a ai pagal p asmę a imų, aizdingų kū ybiškumo apib ėžčių, ku ios labiau p imena spa nuo as azes a poe iškas me a o- as. Pa yzdžiui: „Kū ybiškumas – kul ū os e oliuciją a an is lokomo y- as“ (Csikszen mihalyi 2009: 320); „Kū ybiškumas i kū ybingumas y a pag indinis mokslo pažangos a iklis, nes ik kū ybiška mokslinė min is i u imi kū ybos gebėjimai gene uoja į ai ius iš adimus bei ino acijas“ (Ba e ičiū ė 2014: 19). 2. KŪRYBIŠKUMO SAMPRATŲ ANALIZĖ Šiame sky iuje išanalizuosime anksčiau pa eik as samp a ų ūšis i po ū- šius eisingumo aspek u, . y. mėginsime nus a y i, ku ios kū ybiškumo samp a os y a eisingos a ne eisingos, a o inos a ne. 2.1. Kū ybiškumas kaip idinis ypa umas Remian is kalbine lie u ių kalbos žodžių da ybos logika, būd a džių su p iesagomis -ingas, -a i -iškas, -a ediniai odo, kokią ypa ybę u i objek- as: kū ybingumas nusako os ypa ybės gausumą, o kū ybiškumas – ypa- ybės esmę (DLKG 1997). Abi są okos y a labai a imos pagal šių žodžių p asmę i a oseną: galime saky i, kad kū ybiškumas i kū ybingumas nusako objek o ypa umą, pa odo, koks y a as objek as, kuo jis pasižymi i pan. Jei kalbame apie ku ian į žmogų, ai minė as ypa umas, be abejo, y a gebėjimas ku i. Bū en žmogaus gebėjimai i y a okie psichikos mecha- nizmai, ku ie leidžia a lik i p o inę a izinę unkciją, šiuo a eju – ku i. Tad samp a a, kad kū ybiškumas y a gebėjimas ku i, – isiškai eisinga. Tokia samp a a nepažeidžia kalbos logikos i y a inkama ap ašan psicho- logų y imų ezul a us, kū ybiškumo ugdymą, aplinkos po eikį i ki us su kū yba susijusius dalykus. Kaip minėjome, šiai kū ybiškumo samp a ų ūšiai p iski inos ne ik gebėjimų, be i kū ybiškumo kaip asmens sa ybės, sa ybių komplekso, b uožo, galios, kokybės i polinkio samp a os. Apib ėž ys, ku iose kū ybiškumas į a dijamas kaip žmogaus sa ybė, iš esmės y a eisingos, nes gebėjimas – aip pa sa ybė. Sa ybė y a pas o- esnis psichikos da inys nei gebėjimai, ku ie p iklauso nuo la inimo(si), . y. gebėjimas s ip ėja mokymosi i ugdymosi me u. Ty imai odo, kad 91Te minologija | 2022 | 29 Mokslinėje li e a ū oje pa eikiamose kū ybiškumo apib ėž yse e ai minima, no s ka ais iš kon eks o galima sup as i, kad kū ybiškumas y a am ik as idinis ne ik kū ėjo, be i pa ies kū inio a kū ybos kaip p oce- so ypa umas. Pagal seman inę žodžio kū ybiškumas p asmę aip i u ė ume sup as i šią są oką – ai objek o a yksmo apibūdinimas. A k eipiame dėmesį, kad kū ybiškumas – ne idėja, ne objek as, ne p ocesas, o idėjos, objek o, p oceso cha ak e is ika a ypa umas. Taigi, galime saky i, kad kū ybiškumas y a ku iančio kū ėjo išsiugdo- mas gebėjimas ku i kokybiškai naujus menamus a ma e ialius objek us, p oceso i kū ėjo eiklos p oduk o bei aplinkos kokybiškas naujumas. Pa eik a apib ėž is nep e enduoja į galu inę iesą i gali bū i obulinama. IŠVADOS 1. Apž elgę mokslinę li e a ū ą, ku ioje ašoma apie kū ybiškumą, i- sas as as šios są okos samp a as suklasi ika ome į penkias pag indines ūšis: 1) kū ybiškumas kaip idinis kū ėjo ypa umas, 2) kū ybiškumas kaip kū ybos p ocesas, 3) kū ybiškumas kaip kū ybos ezul a as, 4) kū- ybiškumas kaip komponen inis da inys, 5) kū ybiškumas kaip pažangos eiksnys. Kiek iena samp a os ūšis u i po kele ą po ūšių. Ki os, į šią klasi ikaciją nepa enkančios kū ybiškumo samp a os suda o labai nežymią šios są okos samp a ų dalį. 2. A likę suklasi ikuo ų kū ybiškumo samp a ų analizę, nus a ėme, kad eisinga i a o ina y a kū ybiškumo kaip gebėjimo ku i samp a a. 3. Remdamiesi a lik a kū ybiškumo samp a ų analize i išplė ę kū y- biškumo samp a ą iki objek o bei p oceso ypa umų, kū ybiškumą galime apib ėž i kaip kū ėjo išsiugdomą gebėjimą ku i kokybiškai naujus menamus a ma e ialius objek us, p oceso i kū ėjo eiklos p oduk o bei aplinkos kokybišką naujumą. LITERATŪRA Almonai ienė Junona 2000: Šiuolaikinis požiū is į kū ybingumą i į e inimo p oblemos. – Psichologija 21, 117–121. Amabile Te esa M. 1983: The Social Psychology o C ea i i y, New Yo k: Sp inge -Ve lag. Amabile Te esa. M. 1996: C ea i i y in Con ex : Upda e o The Social Psychology o C ea i i y, Boulde , CO: Wes iew P ess. Ba e ičiū ė Jo ilė 2014: Pag indiniai kū ybiškumo i kū ybingumo aspek ai šiuolaikiniuose humani a iniuose bei socialiniuose moksluose. – Filoso ija. Sociologija 25(1), 19–28. Be esne ičius Gediminas 2020: Kū ybiškumas: lie u ių mokslinių publikacijų 1979–2019 m. s a is ika. P ieiga in e ne e: h ps://www.academia.edu/43463246/K%C5%AB ybi%C5%A1kumas_lie u i%C5%B3_ mokslini%C5%B3_publikacij%C5%B3_1979_2019_m_s a is ika. Gediminas Be esne ičius 92 Kū ybiškumo samp a ų klasi ikacija i kū ybiškumo są okos apib ėž is Be esne ičius Gediminas 2022: Kū ybiškumo i kū ybingumo są okų Lie u os au o ių mokslinėse publikacijose a osena bei p asmių analizė. – Psichologija 66, 8–20. Bu na d Pamela 2012: Musical C ea i i ies in P ac ice, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Csikszen mihalyi Mihaly 2009: Implica ions o a Sys ems Pe spec i e o he S udy o C ea i i y. – Handbook o C ea i i y (12 h p in ing), ed. R. J. S e nbe g, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 313–335. Če ne ičiū ė Jū a ė, S azdas Rolandas 2014: Kū ybingumo samp a ų aida: nuo genijaus į kū ybines sis emas. – San alka: Filoso ija, Komunikacija 22(2), 113–125. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ečias pa aisy as leidimas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1997. D azin Robe , Kazanjian Robe K., Glynn Ma y Ann 2009: C ea i i y and sensemaking among p o essionals. – Handbook o O ganiza ional C ea i i y, eds. J. Zhou, C. E. Shalley, N.Y.: Psychology P ess, 263–281. Flo ida Richa d 2002: The Rise o he C ea i e Class, New Yo k: Basic Books. Fo d Came on, Kuenzi Ma ibe h 2009: “O ganizingˮ C ea i i y Resea ch Th ough His o ical Analysis o Founda ional Adminis a i e Science Tex s. – Handbook o O ganiza ional C ea i i y, eds. J. Zhou, C. E. Shalley, N.Y.: Psychology P ess, 65–92. F anken Robe E. 1993: Human Mo i a ion, 3 d ed., Bos on: Cengage Lea ning. Ganusauskai ė Au elija, Blažienė Agnė, V einha d Joli a 2020: Kū ybingumo i ki ų su kū yba susijusių žodžių apib ėžčių disku so analizė lie u ių kalbos žodynuose. – Visuomenės saugumas i iešoji a ka 24, 70–87. Gi dzijauskienė Rū a 2014: Kū ybiškumui ugdy i palanki aplinka Lie u os mokyklose. – Til ai 4, 79–91. G akauskai ė-Ka kockienė Dai a 2002: Kū ybos psichologija, Vilnius: Logo ipas. Hou z John C., Pa icola Ca h yn 1999: Image y. – Encyclopedia o C ea i i y 2, eds. M. A. Runco, S. R. P i zke , San Diego: Academic P ess, 1–11. Jo aiša Leonas 2007: Enciklopedinis edukologijos žodynas, Vilnius: Gim asis žodis. Laužackas Riman as 1998: Sis emo eo inės p o esinio ugdymo kai os dimensijos: hab. da bas, Kaunas. Luba Todd I. 2009: C ea i i y Ac oss Cul u es. – Handbook o C ea i i y (12 h p in ing), ed. R. J. S e nbe g, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 339–350. Mum o d Michael D. 2003: Whe e ha e we been, whe e a e we going? Taking s ock in c ea i i y esea ch. – C ea i i y Resea ch Jou nal 15, 107–120. Pe uly ė Ala 1995: Kū ybiškumo ugdymo ak ualijos, Vilnius: Leidybos cen as. Pe uly ė Ala 2001: Kū ybiškumo ugdymas mokan , Vilnius: P es ika. Plečkai is Romanas 2001: Apib ėžimas. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l /S aipsnis/apib ezimas-74875. Plucke Jona han A., Ba ab Sasha A. 2005: The Impo ance o Con ex s in Theo ies o Gi edness. – Concep ions o Gi edness (Second edi ion), eds. R. J. S e nbe g, J. E. Da idson, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 201–216. Policas o Emma, Ga dne Howa d 2009: F om Case S udies o Robus Gene aliza ions: An App oach o he S udy o C ea i i y. – Handbook o C ea i i y (12 h p in ing), ed. In R. J. S e nbe g, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 213–225. Rhodes Mel 1961: An analysis o c ea i i y. – Phi Del a Kappan 42(7), 305–310. Runco Ma k A. 2007: C ea i i y. Theo ies and Themes: Resea ch, De elopmen , and P ac ice, Ams e dam: Else ie Academic P ess. Sawye R. Kei h 2012: Explaining C ea i i y: The Science o Human Inno a ion, 2nd edi ion, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Shalley Ch is ina E., Zhou Jing 2009: O ganiza ional C ea i i y Resea ch. – Handbook o O ganiza ional C ea i i y, eds. J. Zhou, C. E. Shalley, N.Y.: Psychology P ess, 3–31. Simon on Dean Kei h 2009: C ea i i y om a His o iome ic Pe spec i e. – Handbook o C ea i i y (12 h p in ing), ed. R. J. S e nbe g, Camb idge: Camb idge Uni e si y P es, 116–133. Swia ek Lukasz 2014: Rewa ding and P omo ing C ea i i y: New App oaches, Old Reali ies. – Academic qua e 9, 73–86. To ance Ellis Paul 1965: Scien i ic Views o C ea i i y and Fac o s A ec ing I s G ow h. – Daedalus 94(3), 663–681. To ance Ellis Paul 1988: The na u e o c ea i i y as mani es in i s es ing. – Na u e o c ea i i y, ed. R. J. S e nbe g, New Yo k: Camb idge Uni e si y P ess, 43–75. T ilupai y ė Skaid a 2015: Kū ybiškumo galia? Neolibe alis inės kul ū os poli ikos k i ika, Vilnius: DEMOS k i inės min ies ins i u as. 93Te minologija | 2022 | 29 CLASSIFICATION OF THE CONCEPTIONS OF CREATIVITY AND THE DEFINITION OF CREATIVITY Summa y Scien i ic li e a u e p o ides many di e en de ini ions o he concep o c ea i i y. This aises heo e ical p oblems and complica es empi ical esea ch. The only me hod o educe he cu en misunde s anding ela ed o he concep o c ea i i y in psychol- ogy is he classi ica ion o he concep s o c ea i i y and i s scien i ic analysis. This would allow o de e mine he co ec and usable concep o c ea i i y. In his a icle, we conside such a de ini ion (concep ion) o be co ec ha mee s he ollowing e- qui emen s: (1) he ules o i s compila ion apply o he de ini ion; (2) he de ini ion does no iola e he undamen al p inciples o logic; (3) he e m de ining he concep- ion is unambiguous; (4) he concep ion is scien i ic, i. e., sui able o desc ibe heo e i- cal models o c ea i i y and empi ical esea ch. In his a icle, concep ions o c ea i i y a e g ouped in o ypes and sub ypes. Fi e ypes o he concep ion o c ea i i y a e dis inguished: c ea i i y as an in e nal singula i y o he c ea o , c ea i i y as a c ea i e p ocess, c ea i i y as a p oduc , c ea i i y as a o ma ion o di e en componen s, and c ea i i y as a d i ing ac o o mul i-sided p og ess. We iden i ied ha he ype o he concep ion o c ea i i y as in e nal singula i y o he c ea o has he ollowing sub ypes: c ea i i y as an abili y, cha ac e is ic ea- u e, powe , quali y, a complex o ea u es, and p edisposi ion. C ea i i y as a c ea- i e p ocess has he ollowing sub ypes: c ea i i y as c ea ion, p oduc ion, ac i i y, beha iou , sel -exp ession o sel -ac ualisa ion, c ea i e o di e gen hinking, and a p oblem-sol ing (as a men al ac ) phenomenon. The ype o c ea i i y as a p oduc has he ollowing sub ypes: c ea i i y as a p oduc o esul o ac i i y, an e alua ion, a solu ion o a p oblem o an idea, and he esul o he in e ac ion o di e en ac o s. Concep ions pe cei ing c ea i i y as a heo e ical s uc u e o a o ma ion ha consis s o se e al componen s (pa s) a e based on Mel Rhodes (1961), Te esa Amabile (1983, 1996), Mihaly Csikszen mihalyi (2009), and o he componen ial models o c ea i i y. The i h ype o he concep o c ea i i y desc ibes i as a ac o ha p omo es econo- my, science, echnology, cul u e, and o he kinds o p og ess. A e he analysis o he classi ica ion o he concep ions o c ea i i y, we de e - mined ha he concep ion o c ea i i y as he abili y o c ea e ha belongs o concep- ion o c ea o ’s inne cha ac e is ic is co ec and usable. Based on he analysis o he concep ions o c ea i i y, we can de ine c ea i i y as he c ea o ’s abili y o c ea e quali a i ely new imagina y o ma e ial objec s, as well as he quali a i e no el y o he p ocess, he p oduc o en i onmen c ea ed. Gau a 2022-08-10 Gediminas Be esne ičius Vilniaus uni e si e o Komunikacijos akul e as Saulė ekio al. 9, I ūmai, LT-10222 Vilnius E. paš as gediminas.be esne icius@k . u.l