Expectations of the Latvian Dictionary Users on the Ideal Terminological Dictionary

Elīna Peina66 Latvijos žodynų naudotojų lūkesčiai on the Ideal Terminological Dictionary Anita Helviga doi.org/10.35321/term29-04 Latvijos žodynų lūkesčiai Naudotojai idealiame terminologiniame Žodynas ELĪNA PEINA Liepājos universitetas, Kurzeme humanitarinių mokslų institutas ORCID id: https: https: www.orcid.org http: 0000-0003-3965-1006 ANITA HELVIGA Liepājos universitetas, Kurzeme humanitarinių mokslų institutas ORCID id: https: https: www.orcid.org http: 0000-0003-4534-5144 Abstrakcija Tyržiant šiuolaikinės latvių terminografijos padėtį, reikia pripažinti, kad trūksta gerai suprojektuotų žodynų su įžangais, kurie paaiškina žodynų kūrimo principus ir ketinimus; nėra nuorodų į išteklius ar kitus rodiklius, kurie yra svarbūs žodynų naudotojui. Prieš išleidžiant bet kokį žodyną, leksikografai turėtų žinoti tikslinius vartotojus, tačiau trūksta tyrimų apie terminologinio žodynų naudotojų įpročius ir poreikius. Norint išsiaiškinti, ko visuomenė tikisi iš terminologinio žodynų, reikia toliau tyrinėti žodynų naudotojų požiūrį ir įpročius. Šis empirinis tyrimas yra preliminaraus tyrimo apie latvių žodynų naudotojų nuomones, požiūrį ir įpročius, susijusius su terminologinių žodynų naudojimu ir jų žodynų kultūra, rezultatas. Ataskaitos tikslas - pateikti ir aptarti atsakymus į vieną iš apklausoje pateiktų klausimų: […]Kokių, jūsų nuomone, charakteristikų turėtų turėti idealus terminologinis žodynas?[…] Paminėdami kai kuriuos iš apklausoje pateiktų teiginių, reikėtų pabrėžti, kad žodynų naudotojas Latvijoje nori, kad žodynų įžanga paaiškintų viską, ko vartotojas ieško. Atsižvelgiant į tai, kad beveik neįmanoma sukurti idealaus žodynų, ataskaitoje apžvelgiami keli vartotojui svarbūs aspektai. Raktiniai žodžiai: terminologiniai žodynai, naudotojų poreikiai, žodynų naudotojai, leksikografija, latvių terminografija. 67Terminologija | 2022 | 29 ANOTACIJA Nagrinėjant šiuolaikinės latvių terminografijos būklę reikia pripažinti, kad ta gerai parengtų žodynų su įžangomis, kuriose būtų paaiškinti žodyno kūrimo principai ir ketinimai; nėra nuorodų į išteklius ar kitus žodyno vartotojui svarbius trūksrodiklius. priešleisdami bet kokį žodyną, leksikografai turėtų žinoti žodyno tikslinį vartotoją, tačiau trūksta tyrimų apie terminų žodynų vartotojų įpročius ir poreikius. Norint išsiaiškinti, ko visuomenė tikisi iš terminų žodyno, reikia tęstinio žodynų vartotojų požiūrių ir įpročių tyrimo. Šio empirinio tyrimo metu buvo apklaustas 161 Latvijos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentas. Straipsnyje pateikiami preliminarūs žodynų Latvijoje vartotojų nuomonių, požiūrių ir įpročių, susijusių su terminų žodynų vartojimu ir su jų žodynų kultūra, tyrimo rezultatai. Tikslas pateikti ir aptarti atsakymus į vieną iš apklausos atvirų klausimų: Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turėtų pasižymėti idealus terminologinis žodynas? Pėjusamin kai kuriuos apklausos teiginius, reikėtų pabrėžti, kad žodynų vartotojai Latvijoje pageidauja, kad žodynai turėtų įvadą, kuriame būtų paaiškinta viskas, ko vartotojas ieško. Suvokiant, kad idealaus žodyno sukurti beveik neįmanoma, straipsnyje atsižvelgiama į keletą vartotojui svarbių aspektų. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminų žodynai, vartotojų poreikiai, žodynų vartotojai, leksikografija, latvių terminografija. Įžanga Latvijoje terminologiniai žodynai išleidžiami labai dažnai. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje Latvijos leksikografijai per dvidešimt metų buvo pridėta daugiau nei 660 žodynų (Šmite 2012), iš kurių keli šimtai buvo terminologiniai žodynai. Ypač nuo 1991 m., t. y. po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, žymiai padidėjo terminologinių išteklių skaičius. Šiuo tyrimu nagrinėjami 405 Latvijos terminologiniai žodynai, paskelbti per pastaruosius 30 metų. Jie labai skiriasi tiek autorių, tiek leidėjų, tiek kalbų pasirinkimo, tiek tikslinės auditorijos atžvilgiu. Be to, rinkoje yra žodynų, kuriuos patvirtino Latvijos mokslų akademijos terminologijos komisija, ir žodynų, kurių nepatvirtino jokia oficiali institucija. Žodynas yra patikimas ir tikslus informacijos šaltinis. žodynų naudotojai paprastai mano, kad jis yra ypač reikšmingas ir patikimas bet kokio tyrimo proceso metu. Kaip pripažino kalbininkas Juris Baldunčiksas, Latvijoje žodynų peržiūra yra labai retas reiškinys, tačiau be kritikos Elīna Peina68 Latvijos žodynų naudotojų lūkesčiai žodynų kokybės gerinimas yra on the Ideal Terminological Dictionary Anita Helviga neįsivaizduojamas […] (Baldunčiks 2012a: 10). Latvijos terminografijoje trūksta tyrimų apie terminologinių žodynų naudotojų įpročius ir poreikius. Taip pat retai skelbiamos tokių žodynų kokybinių savybių apžvalgos ar analizės. Žinoma, teoretikų sukurti įvairūs kriterijai, kurie analizuoja ir vertina terminologinių (ir kitų tipų) žodynų kokybę. Pavyzdžiui, turinys, informacijos architektūra, navigacija, prieiga, pagalba, pritaikymas ir naujoviškos technologijos, naudojamos e. žodynų informacijai valdyti, yra nustatytos kaip pagrindinės e. žodynų vertinimo kriterijų kategorijos (Ball, Bothma 2018). Sergey Grinev-Grinevich (Сергей Гринев-Гриневич) nurodo konkrečius terminologinio žodynų makrostruktūros (autoriaus reikalavimai, teminė orientacija, tikslas, tikslinė auditorija, funkcijos, dydis, terminų atrankos principai) ir mikrostruktūros (terminų registracijos detalės, formali, istorinė ir nuotolinė informacija, interpretacinė, asociacinė, pragmatinė ir iliustracinė informacija) parametrus (Гринев-Гриневич 2007: 2324). Pietas Swanepoelis sukūrė žodynų vertinimo kriterijų aprašymo ir vertinimo sistemą, naudodamasis žodynų kritikos ir tinklalapių naudingumo tyrimų parametrais (Swanepoel 2008). Tačiau, kaip taip pat rodo šio tyrimo rezultatas, žodynų naudotojų įpročiai beveik niekada nėra susiję su griežtais moksliniais parametrais (jie yra naudingesni tyrėjams ir specialistams). Iki šiol atliktas tyrimas nagrinėjo terminologinius žodynus iš kelių aspektų: buvo surinkta pirmaujančių leidėjų patirtis ir jų nuomonė apie terminologinių žodynų leidimą; Interviu buvo atliktas su Latvijos mokslų akademijos terminologijos komisijos pirmininku Mārisu Baltiņš; terminologinių žodynų teminis apibūdinimas buvo atliktas atsižvelgiant į atstovaujamas sritis ir ekonominius sektorius; buvo atliktas terminologinių žodynų naudotojų tyrimas, kuriame pateikiami pagrindiniai šių žodynų naudojimo įpročiai. Iki šiol Latvijos terminografijos tyrimuose vertimo ir terminologijos centro tyrimo sistemoje buvo atliktas žodynų naudotojų tyrimas (žr. TTC 2005); Kitas žodynų naudotojų tyrimas buvo atliktas Latvijos žodynų kūrimo tyrimų sistemoje (žr. Baldunčiks 2012b). Panašiai buvo atlikta studentų apklausa ir atsižvelgta į žodynų naudotojų lūkesčius ir poreikius vykdant dviejų aukštųjų mokyklų projektą, kuriame buvo sukurta medicinos terminologijos žodynų mobiliojo ryšio programa (žr. Sviķe, Gorbunovs, Veckalne ir kt. 2020). 69Terminologija | 2022 | 29 The habits of dictionary users determine the language needs of a particular user or a particular user group (e.g., students, translators, etc.), and Kadangi šiandienos leksikografija grindžiama kalbos naudotojo poreikiais, labai svarbu, kad šis "naudotojo draugiškumo" aspektas būtų įgyvendintas praktikoje, sudarant žodyną. Leksikografas Henri Béjoint mano, kad "naudotojų poreikių ir įgūdžių" tyrimas yra bandymas, kuris padidins naudotojo patogumą žodynų sudarymo procese (Béjoint 2000: 167). Pastaraisiais metais žodynų kūrimo ir sudarymo srityje dominuoja funkcinis požiūris. […]Tokiu mastu, kiek žodynų dizaino savybės sėkmingai palaiko tikslinius vartotojus ir jų kalbinį poreikį tokiuose naudojimo kontekstuose, jie vertinami teigiamai; Kai jie to nedaro, jie vertinami neigiamai. Taigi funkcionalumo ir naudingumo laipsniai teigiamoje ir neigiamoje skalėje apibrėžiami pagal naudotojų pasiektus veiklos lygius tam tikromis užduotimis, kuriose naudojamas žodynas su konkrečiais dizaino bruožais. Todėl jis atitinka naudotojo požiūrį į žodynų vertinimą. […] Po daugelio metų tyrimų buvo nustatyta, kad žodynas (ne tik terminų žodynas) laikomas geru, kai: 1) jis atlieka pagrindines žodynų funkcijas (komunikacines ir normatyvias), 2) leidžia vartotojui patikrinti ar išplėsti savo žinias apie kalbą, 3) jis yra geras švietimo procesui, 4) jis yra lengvai prieinamas ir patogus vartotojui, 5) jis yra aiškiai struktūrizuotas, 6) yra tinkamai sudarytas specialistų šioje srityje, 7) žodžių pasirinkimas yra aiškiai suprantamas, 8) jame yra neologizmų, 9) jame yra lengvai skaitomų ir suvokamų įrašų. Apklausos ir jos metodai Teorija gali atspindėti vieną požiūrį, tačiau tikslinės auditorijos ar žodynų naudotojų įpročiai ir poreikiai yra neabejotinai svarbūs; Atsižvelgiant į tai, kaip platesnio Latvijos terminografijos tyrimo dalį buvo atliktas internetinis terminologinių žodynų naudojimo tyrimas. Tyrime apibūdinama terminografijos teorija ir praktika, pateikiama terminografijos Elīna Peina70 Latvijos žodynų lūkesčiai Naudotojų apibūdinimas šiuolaikinių on the Ideal Terminological Dictionary Anita Helviga Latvijos terminologinių žodynų įvairiais aspektais: teminė, tikslinė auditorija, tūris ir t. t. Be to, terminologinių žodynų kūrimo gairės kuriamos atliekant literatūros apžvalgą ir renkant pramonės terminologijos specialistų, leidėjų nuomones bei geros praktikos pavyzdžius tarp žodynų naudotojų. 2021 m. buvo atlikta žodynų naudotojų internetinė apklausa, kuria siekiama sužinoti terminologinių žodynų naudojimo įpročius. Pagrindiniai apklausos dalyviai buvo bakalauro, magistro ir doktorantūros studentai. Iš viso apklausa apėmė 14 klausimų, kurie atskleidė, kokio tipo terminologinius žodynus - internetinius ar spausdintus - studentai mėgsta; situacijos, kuriose terminologiniai žodynai daugiausia naudojami; Jis atskleidė oficialiai patvirtintų žodynų svarbą, terminų lygiaverčių kitų kalbų teikimo svarbą, žodynų, kurių amžius ne viršija penkių metų, svarbą ir t. t. Šiame straipsnyje analizuojami atsakymai į vieną iš tyrimo atvirų klausimų: […]Kokios turėtų būti idealaus terminologinio žodynų savybės? Prašome paminėti du ar tris! […] Apklausą užpildė 161 respondentas. Iš jų 106 buvo bakalaurai, penkiolika - magistro ir 40 - daktaro studentai. Iš 161 respondento 114 buvo moterys, o 47 - vyrai. Kalbant apie amžiaus grupes, 85 respondentai buvo nuo 18 iki 24 metų amžiaus, 47 - nuo 18 iki 24 metų amžiaus. 25 ir 34 metų, 20 respondentų buvo nuo 35 iki 49 metų, o devyni respondentai buvo vyresni nei 50 metų. Apklausiami lyties ir amžiaus rodikliai atliko antrinį vaidmenį analizuojant rezultatus. Pagrindiniai atsakymai buvo klasifikuojami pagal studentų studijų lygį ar sritį. Apklausos metu gautų duomenų palyginimas buvo pagrįstas pirmaujančių pramonės specialistų ir terminologų nuomonėmis. Rezultatai ir diskusija Iš 161 respondento 156 atsakė į klausimą apie idealų terminologinį žodyną ir jo savybes. Atsakymai skiriasi nuo vieno žodžio iki dar gilesnės analizės. Įdomu tai, kad 46 iš 156 atsakymų yra žodis "lengvas", tačiau 43 kartus paminėti žodžiai "atnaujintas", "atnaujintas" arba "aktuali", pavyzdžiui, "lengva suprasti reikšmę"; lengva keliauti; sąlygos atitinka dabartinę padėtį šioje srityje; […] atnaujinama kuo dažniau; […] reguliariai atnaujinamas. 71Terminologija | 2022 | 29 In students’ responses, the words easy and simple apply both to the dictionary itself, its layout and transparency, and to the readability of the text. Be to, šie atsakymai rodo, kad studentai ieško patogios, lengvai naudojamos ir reguliariai atnaujinamos terminologinės duomenų bazės. Žodžiai patikimas, profesionaliai patvirtintas, moksliškai patvirtintas ir patvirtintas terminas yra 34 kartus, pavyzdžiui, […]profesionaliai patvirtinti suprantami paaiškinimai; […] žodynas turėtų būti patikimas. Šie atsakymai rodo, kad terminologinis žodynas arba duomenų bazės laukas. must have this stamp of quality of terminologists and specialists in the Interviu (asmeninis pokalbis, 2020 m. birželio 16 d.) Baltiņš pabrėžia, kad žodynų kūrėjų profesionalumas ir atsakomybė yra svarbesni už formalų patvirtinimo aspektą, nes komisijoje diskutuojami ne visi patvirtintų žodynų terminai, o pats patvirtinimo faktas negarantuoja žodynų kokybės. Tačiau, kaip rodo apklausos rezultatai, terminologijos specialistų kokybės ženklas yra labai svarbus žodynų naudotojams. Keturiasdešimt penki atsakymai rodo, kad žodynuose turėtų būti kitų užsienio kalbų terminų ekvivalentų, pavyzdžiui, […]terminų, esančių bent penkiose Europos kalbose; […]terms yra prieinami keliomis kalbomis. Žodžių naudotojų požiūriu, vienkalbiai aiškinamieji terminų žodynai nėra tokie praktiški. Jie gali būti naudingesni vidurinės ar vidurinės mokyklos lygiu. Atsakymai taip pat atskleidžia priešingą požiūrį. Dalis respondentų nurodė, kad nori trumpų terminų paaiškinimų, pavyzdžiui, […] kuo daugiau įrašų, trumpų paaiškinimų; […]trumpos, sutelktos apibrėžtys, tačiau daugelyje atsakymų pateikiamas visiškai priešingas atsakymas, pavyzdžiui, […]įrašas turėtų apimti terminų etimologiją, galbūt išplėstinį paaiškinimą, pavyzdžiui, istorinį kontekstą; […]plati, bet aiškios paaiškinimai; […]duoto termino kilmė, istorija, nes jis dažnai atskleidžia platesnę termino reikšmę ir padaro jį suprantamesnį. Šie atsakymai yra glaudžiai susiję su respondentų švietimo sritimi. Remiantis respondentų atsakymais, humanitarinių ir gamtos mokslų studentų interesas yra tai, kad įrašas būtų sudarytas iš daugiau Elīna Peina72 Latvijos žodynų naudotojų informacija. Tai taip pat susiję su jų on the Ideal Terminological Dictionary Anita Helviga studijų lygiu: bakalauro studentams trumpas termino paaiškinimas nebūtinai atskleidžia visą sąvokos reikšmę ir neatskleidžia jos reikšmės idėjos. Magistro ir doktorantūros studentams ši mokslinė patirtis yra didesnė ir terminų reikšmės supratimas nesukelia problemų. Trisdešimt keturi atsakymai atskleidžia, kad kiekvienos sąvokos įraše pateikiami pavyzdžiai yra svarbus idealaus žodynų bruožas, pavyzdžiui, pateikiami […] tipiški terminų naudojimo pavyzdžiai; […]ne tik reikšmė, bet ir pavyzdžiai, kai šis terminas naudojamas. Įdomu tai, kad penkiolika respondentų taip pat nori, kad būtų įtraukti termino sinonimai, pavyzdžiui, […]duoti pavyzdžius ir panašius žodžius; […]tikslumas, paaiškinimai, sinonimai; […] būtų naudinga, jei būtų rodomi sinonimai. Latvijos leksikografijoje terminas apibūdinamas kaip geras terminas, jei jis "aiškiai skiriasi nuo kitų terminų (geriau vienas be sinonimų ir homonimų) " (Nacionālā enciklopēdija 2021). Tokie atsakymai gali būti susiję su tuo, kad moksleiviams dažnai primenama vengti žodžių kartojimo moksline kalba, kad būtų užtikrintas geras garsas (pavykslu "Microsoft Word" protingas redagavimas pabrėžia du identiškus žodžius, jei jie yra per arti vienas kito tekste, ir ragina autorių pasirinkti sinonimus), bet tai netaikoma terminams. Jų nuoseklus naudojimas užtikrina, kad tekstas būtų aiškus ir aiškus, o tai yra vienas iš akademinio rašymo kriterijų. Daugeliu atsakymų studentai paminėja, kad įrašas turėtų apimti informaciją apie termino šaltinį. Iš pradžių tai atrodo supainiota, bet atsakymai atskleidžia, ką tai reiškia: […]Aš manau, kad tobula terminų duomenų bazė tiksliai nurodo terminų šaltinį; […]Jame yra nuoroda į šaltinį, kuriame naudojamas šis terminas. Šis bruožas yra susijęs su tuo, kad daugiausia Latvijos kalba prieinamos internetinės terminų duomenų bazės yra kelių spausdintų terminologinių žodynų ir terminų rinkinių rinkinys, kurie nėra reguliariai atnaujinami arba atnaujinami, kai leidyklos gamina naują spausdintą terminologinį žodyną. Studentai, žinoma, gali naudotis nuorodomis: to a printed dictionary creates the credibility that the term comes from an edited and reliable source. These answers reveal that currently there are 73Terminologija | 2022 | 29 nėra latvių kalbos terminologinių duomenų bazių, kurias reguliariai atnaujina ir prižiūri terminologai ir šios srities specialistai. Apklausos atsakymai taip pat atskleidžia kitas įdomias savybes, tokias kaip prašymas į terminų duomenų bazes įtraukti dar nepatvirtintus terminus, kurie vis dėlto yra plačiai naudojami šioje srityje: […]Daugybė terminų; Jie rodo teisingus terminus ir tikrai terminus, kuriuos naudoja pramonės specialistai. Tokie terminai gali būti atskirai pažymėti žodynuose kaip šioje srityje naudojami profesionalizmai, o tai užkirstų kelią jų naudojimui mokslinėje kalboje, tačiau jie būtų prieinami ir paaiškinami jauniems profesionalams. Išvados Apklausos atsakymų rezultatai rodo, kad daugiausia studentai laiko reguliariai atnaujinamą internetinę terminologinę duomenų bazę su oficialiai patvirtintais terminais idealiu terminologiniu žodynu. Vienos oficialios terminologinės duomenų bazės egzistavimas išspręstų problemą, kad studentai įvairūs abejotinos kokybės skaitmeniniai įrankiai būtų laikomi internetiniais žodynų. Atsakydamas į apklausos klausimą, vienas studentas parašė, kad "perfektūs dalykai pasaulyje neegzistuoja". Šis studentas teisus, bet atsakymai atskleidžia, kad bendradarbiaujant su terminologais, šios srities specialistais, leidėjais, leksikografais, žodynų naudotojais ir kitais specialistais, mes galime sukurti terminologinių žodynų sudarymo gaires, kurios galėtų būti naudojamos terminologiniam šaltiniui sukurti, kur vartotojai galėtų greitai ir lengvai rasti tai, ko ieško. Terminologinės duomenų bazės nėra naudingos, kai jos sudarytos kaip spausdintų terminologinių žodynų santrauka ir nėra reguliariai atnaujinamos, nes jų vartotojai iš jų mažai naudingi. Vien Covid-19 pandemija papildė anglų kalbą tūkstančiais naujų terminų. Leksikografai kalba apie koroneologizmus (Roig-Marín 2020; Li 2021), tuo tarpu latvių terminografijoje vis dar diskutuojamas neologizmų klausimas terminologiniuose žodynuose, o tai reiškia, kad visuomenė beveik neturi prieigos prie jų. Studentų rekomendacijos turėtų būti įtrauktos į žodynų vertinimo kriterijus, nes jie yra svarbi žodynų naudotojų grupė. Žvelgdami į šį klausimą platesniu požiūriu, būtų būtina palyginti duomenis tiek chronologiniu (skirtingi laiko laikotarpiai), tiek teritoriniu (skirtingų tautų, kalbų patirtis) požiūriu. Kartais gerbiant Elina Peina74 Latvijos žodynų naudotojų lūkesčiai žodynų naudotojų poreikiai on the Ideal Terminological Dictionary Anita Helviga gali būti laikomi populizmu, rinkos reikalavimų patenkinimo būdu arba nukrypimu nuo moksliškai įrodytų ir patikrintų kriterijų, o kalba (įskaitant terminologiją ir terminografiją) egzistuoja ir vystosi daugiausia dėl savo naudotojų. Todėl tokių duomenų tyrimai yra ne tik įdomūs, bet ir naudingi. Dėka Šis tyrimas buvo sukurtas finansiniu Europos socialinio fondo projektu "Liepajos universiteto darbuotojų akademinė karjera: doktorantūros studijų kokybė ir tvarumas" (Nr. 8.2.2.0/20I/007). REFERENCES Baldunčiks Juris 2012a: Priekšvārds. = Forewords. – Vārdnīcu izstrāde Latvijā 1991–2010, pētījums J. Baldunčika vadībā, Rīga: LVA, 6–15. Baldunčiks Juris 2012b: Vārdnīcu izstrāde Latvijā: 1991–2010, pētījums J. Baldunčika vadībā, Rīga: LVA. Ball Liezl H., Bothma Theo J. D. 2018: Establishing evaluation criteria for e-dictionaries. – Library Hi Tech 26(1), 152–166. Béjoint Henri 2000: Modern lexicography: an introduction, Oxford/New York: Oxford University Press. Li Lan 2021: Words, dictionaries, sociology: The impact of coroneologisms. – Lexicography: Journal of ASIALEX 8(1), 80–104. National Encyclopedia 2021 – Termins, Iveta Pūtele. Available at: https://enciklopedija.lv/skirklis/5264termins. Roig-Marín Amanda 2020: English-based coroneologisms. A short survey of our Covid-19 related vocabulary. – English Today 37(4), 193–195. Sviķe Silga, Gorbunovs Andrejs, Veckalne Aiga etc. 2020: Medicīnas terminu vārdnīca: mobilās lietotnes izstrādes metodoloģija un izmantotie digitālie resursi = Glossary of Medical Terms: Development of the Methodology of the Mobile Application and Digital Resources Used. – Vārds un tā pētīšanas aspekti: rakstu krājums 24(1), aut. Silga Sviķe, Andrejs Gorbunovs, Aiga Veckalne, Karina Šķirmante, Inga Kaija, Liepāja: LiepA, 412–424. Swanepoel Piet 2008: Towards a Framework for the Description and Evaluation of Dictionary Evaluation Criteria. – Lexikos 18(1), 207231. Šmite Astra 2012: Latvijā izdotās vārdnīcas (1991–2010). Bibliogrāfisks saraksts. = Dictionaries issued in Latvia (1991–2010). Bibliographical list. – Vārdnīcu izstrāde Latvijā: 1991–2010, pētījums J. Baldunčika vadībā, Rīga: LVA, 192–247. TTC – Situācijas izpēte latviešu terminoloģijas izstrādes, saskaņošanas un apstiprināšanas jomā: problēmu identifikācija un to risinājumi = Study of the situation on Latvian terminology in the field development and approval: identification of problems and their solutions, Rīga: Tulkošanas un terminoloģijas centrs, 2005. Гринев-Гриневич Сергей 2007: О принципах создания терминологических словарей = On the Principles of Compiling Terminological Dictionaries. – Terminologija 14, 20–36.