Termininiai būdvardžiai internetinėje žiniasklaidoje

Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje6As a Mi ke ičienė doi.o g/10.35321/ e m29-01 Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje ASTA MITKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-5508-1555 ANOTACIJA S aipsnyje, ęsian e minų a osenos in e ne inėje žiniasklaidoje y imus, analizuojami e minologijai ak ualūs specialiosios eikšmės būd a džiai. Re- mian is DELFI.l eks ynu siekiama nus a y i e mininių būd a džių, į auk ų į bend uosius žodynus, a osenos polinkius. Aiškinamasi, a okie būd a džiai žiniasklaidoje a ojami kaip e minų dėmenys, a jie ik eina su e minų unk- cijas a liekančiais daik a a džiais a ba daik a a diniais junginiais, nebūdami ų e minų dalimi, a e mininiai būd a džiai žiniasklaidoje išlaiko dalykinę eikš- mę, leidžiančią juos laiky i specialiosios leksikos iene ais. Būd a džių a osena analizuojama a siž elgian į jų sin aksinę unkciją. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minai, specialioji leksika, būd a džiai, eks ynas, a ibu iniai junginiai. ABSTRACT Con inuing he esea ch on he use o e ms in online media, he a icle analyses specialised adjec i es ele an o e minology. The aim is o de e mine he usage endencies o e minological adjec i es, which a e included in gene al dic iona ies. The esea ch, based on he co pus o DELFI.l , is in ended o asce ain whe he such adjec i es a e used in he media as cons i uen s o e ms o hey only modi y nouns o noun ph ases ha unc ion as e ms, wi hou being cons i uen s o hose e ms, and whe he e minological adjec i es e ain a special meaning in he media, allowing hem o be conside ed uni s o specialised lexis. The usage o adjec i es is analysed conside ing hei syn ac ic unc ions. KEYWORDS: e ms, specialised lexis, adjec i es, co pus, a ibu i e ph ases. 7Te minologija | 2022 | 29 Te minais adiciškai laikomi ik daik a a džiai i daik a a diniai žodžių junginiai, daik a a dinės azės1 kaip isa e čiai są okų pa adinimai. Š ai Kazimie as Gai enis eigė, kad būd a džiai gali ei i „ ik sudė inių e minų dėmenimis, be sa a ankiškais e minais jie nelaiky ini“ (Gai enis 2002: 31). Kai ku iuose naujausiuose bei pama iniuose Vaka ų e minologijos da buose e minais p ipažįs ami ne ik daik a a džiai, be i būd a džiai, eiksmažodžiai, p ie eiksmiai (p z.: Cab é 1999 111; L’Homme 2020: 63)2. Būd a džių e miniškumas kons a uojamas Kaa inos Pi känen-Heik- kilä s aipsnyje (2015), ku iame au o ė emiasi bo anikos (augalų mo olo- gijos) duomenimis3. Nepaisan o, a būd a džiai laiky ini e minais, a ne (šiame s aipsny- je šis klausimas oliau nebus g ildenamas), aki aizdu, kad jų ie a e mi- nų sis emose neginčy ina – būd a džiai eina sudė inių e minų šalu iniais dėmenimis, . y. ka u su daik a a džiais a daik a a diniais žodžių jun- giniais suda o e minologinius iene us. Be o, e minologijos li e a ū o- je ski iama i da iena s ambi e minologijai i e minog a ijai ak ualių a ibu inių būd a džių g upė – e minų koloka ai, ku ie iesiog apibūdina e minus (ž . de San iago González, G cic Simeuno ic 2017: 203). Tiek e minų koloka ais, iek e minų dėmenimis eina specialiosios a ba ben- d osios leksikos būd a džiai. Būd a džius, a ojamus specialiąja (dalyki- ne) eikšme, galima laiky i e mininiais būd a džiais4. Lie u ių e minologijoje būd a džiai iki šiol daugiausia analizuojami kaip šalu iniai e minų dėmenys – ap a iama jų o malioji aiška i (a ) seman ika (p z.: Gai enis 2014: 60–97; S unžinas 2004; Aukso iū ė 2016; Zemle ičiū ė 2020 i k .). Jų e minologiškumas nes a s omas. Šiame s aipsnyje, oliau plė ojan e minų a osenos populia io- joje in e ne inėje žiniasklaidoje y imus (ž .: Mi ke ičienė 2020, 2021), 1 Sudė iniais e minais eina i , pa yzdžiui, sujungiamuoju yšiu susie i daik a a džiai, žodžių junginių g andinės. Pasak Gin au o Akelaičio, ne isi ižodžiai i daugiažodžiai e minai laiky ini žodžių junginiais (Akelai is 2008: 6), ačiau kokia ai bū ų sin aksinė kons ukcija, nepaaiškinama. Šiame s aipsnyje, kaip įp as a lie u ių e minologijoje, sudė iniai e minai bus laikomi žodžių junginiais. 2 Daik a a džiai ebelaikomi p o o ipiniais e minais. 3 Te minog a ijai ak uali jos min is, kad specialieji būd a džiai, ku ie a ojami dalyko eks uose kaip p edi- ka y ai, o ne kaip pažyminiai (modi ika o iai), e minų žodynuose u i u ė i sa a ankiškus s aipsnius, ma iš jų pasida y i daik a a džių abs ak ai a ba daik a a diniai junginiai su jais bū ų jau nena ū alūs. 4 A ski ai minė ini sudaik a a dėję būd a džiai, a liekan ys e minų unkciją. Tokie būd a džiai, be abejo, laiky ini ik aisiais e minais. Jie išeina už šio s aipsnio objek o ibų, ačiau ai, kad būd a dis, einan is šalu iniu dėmeniu, gali bū i p adedamas a o i ie oj iso e mino, sus ip ina būd a džių e minologinę e ę. Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje 8As a Mi ke ičienė analizuojami e mininiai būd a džiai. Tikslas – nus a y i e mininių bū- d a džių a osenos polinkius žiniasklaidoje. Siekiama išsiaiškin i, a o- kie būd a džiai a ojami kaip e minų dėmenys, a jie ik eina su e mi- nų unkcijas a liekančiais daik a a džiais a ba daik a a diniais junginiais, nebūdami ų e minų dalimi, a e mininiai būd a džiai žiniasklaidoje išlaiko dalykinę eikšmę (ben apy ikslę), leidžiančią ą būd a dį laiky i specialiosios leksikos iene u. Te mininiai būd a džiai y a specialiosios, a ba dalykinės, leksikos da- lis5, o isuomenei ak ualiausieji pa enka i į bend ąją a oseną, o iš en – į bend uosius žodynus (apie specialiąją leksiką Bend inės lie u ių kalbos žo- dyne (BŽ) ž . Nak inienė 2002; p idu ina, kad en minimi ik daik a a - džiai). Ty imui paim i 6 medicinos s i ies6 būd a džiai, ku ie į auk i į BŽ i Daba inės lie u ių kalbos žodyną (DŽ). A enkan būd a džius, bu o naudo asi de aliosios paieškos unkcija E. kalbos sis emoje i abiejuose žo- dynuose iš il uo i žodžiai pasi inkus pažymą med., aip pa papildomai im i dažni būd a džiai i ne u in ys okios pažymos, be ak ualūs medici- nos kalbai i e minijai. Po o žiū ė a, ku ie iš a ink ų būd a džių plačiau a ojami žiniasklaidoje, no s, be abejonės, jau ien ai, kad ie būd a - džiai į auk i į bend uosius žodynus odo, kad jie nė a (a ne u ė ų bū i) ien siau os specializuo os a osenos. Neiš engian subjek y umo, bu o pasi ink i okie a p au iniai ( iksliau – a p au inės šaknies) (a) i lie u iš- kos kilmės (b) san ykiniai būd a džiai7: a) imuninis, ale ginis, an i i usinis i b) lė inis, e kinis. P ie šių būd a džių ikslingai, ikin is opozicijoje su ale ginis iš yškin i e minologiškai eikšmingus ypa umus, da p idė as i kokybinis būd a dis ale giškas, no s jau iš anks o galima numany i, kad e mino dėmens unkcija nė a jam ipiška. Ty imui a ink i būd a džiai adosi dalykinėje kalboje, . y. į bend ąją a oseną jie pa eko iš e minijos a dalykinės kalbos, o ne a i kščiai. Tai pa emia leksikog a ijos (ž . E. kalba) i e minog a ijos duomenys. Į iki šiol išsamiausią Medicinos e minų žodyną (MedŽ), išleis ą da 1980 m., 5 Apie dalykinės kalbos są oką i san ykį su specialiąją kalba ž . Kon u y ė 2007. Į LR e minų banką į auk i angliško e mino language o special pu poses (LSP) a i ikmenys specialioji kalba (iš LST ISO 1087-1:2005), dalykinė kalba, specialioji kalba (iš Ling odidak ikos e minų žodyno, 2012). 6 Medicina p iklauso p ie ų s ičių, ku ių e minija dažniausiai pasiekia isuomenę. Vida Žilinskienė pagal žodynines pažymas nus a ė, kad DŽ ečiajame leidime bu o pa eik i 227 medicinos e minai, kiekybiškai juos lenkė 3 dalykinių s ičių leksika (Žilinskienė 1997: 46). 7 Funkcinėje g ama ikoje – klasi ikuojamieji būd a džiai (Valeckienė 1998: 123). 9Te minologija | 2022 | 29 a ski ais s aipsniais bu o į auk a i būd a džių, o a p jų galima as i i kelis šio y imo objek us – imuninis, lė inis, e kinis. Ty imo šal inis – in e ne inę žiniasklaidą ep ezen uojan is 70 milijo- nų žodžių eks ynas DELFI.l , suda y as iš o pa ies pa adinimo populia- aus naujienų po alo 2014–2016 m. publikacijų (plačiau ž . LKKŽ 2019: 14–15). Tas pa s eks ynas jau bu o im as e minams žiniasklaidoje i i (Mi ke ičienė 2020, 2021), be o, bū en šis eks ynas ( aip pa jo pag indu suda y a duomenų bazė) naudojamas lie u ių kalbos pas o iųjų junginių y imams (p z.: Bielinskienė i k . 2019; Ko ale skai ė i k . 2021 i k .)8. Taigi, a si inkus minė us būd a džius, pe ei a p ie jų konko dansų ana- lizės. Iš iso bu o pe žiū ė a daugiau nei 3 300 eilučių: lė inis – 1 084, imuninis – 949, ale giškas – 455, ale ginis – 434, an i i usinis – 221, e kinis – 170. Pagal kon eks ą isų pi ma bu o a ink os os eilu ės, ku iose ašoma apie s eika os a medicinos dalykus. Taip a ibo i nedalykinės, iksliau – nemedicininės, būd a džių a osenos pa yzdžiai. Po o žodžio junginio lygmeniu nus a y i būd a džių pažymimieji (modi ikuojamieji) daik a- a džiai, sakinio lygmeniu – būd a džių pa a ojimas kaip p edika y ų9. Analizuojan būd a džių a oseną a siž elgiama į jų sin aksinę unkciją, odėl sky ium nag inėjami būd a džiai kaip a ibu ai i kaip p edika y ai (plg. 3-ią išnašą). Tipišką e mino s uk ū ą i ūšinę ypa ybę būd a dis signalizuoja a ibu o pozicijoje, odėl, analizuojan a ibu inius būd a - džius, pi miausia bandy a nus a y i, ku iuose junginiuose jie y a e mino sudedamoji dalis – šalu inis dėmuo. To siekian , eks yne as ų a ibu inių junginių ieško a medicinos s i ies žodynuose i žinynuose, LR e minų banke, Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VLEe) i k . (ž . oliau), Google Mokslinčiuje10. Vis dėl o eikia p ipažin i, kad oks junginių e miniškumo nus a ymo me odas (pagal o mą i s i į) y a ūk inas, ki a e us, nė a 8 Kaip jau pab ėž a anksčiau (Mi ke ičienė 2021), į DELFI.l eks yną įeina he e ogeniški eks ai: juose pa- eikiama in o macijos iš p anešimų spaudai, mokslo populia inimo a mokslinių da bų, eks uose gali bū i ci uojama a a pasakojama iek medicinos specialis o kalba, iek iesiogiai su medicina nesusijusio ad esan o eiginiai, pa eikiamos žu nalis o in e p e acijos i pan. Tos ski ybės, be abejo, u i į akos i e minų bei specialiosios leksikos a osenai, ačiau dėl šal inio pobūdžio (žiniasklaidos eks ynas, o ne konk e ūs eks ai) šiame y ime į as ski ybes nė a a siž elgiama – i iamoji medžiaga analizuojama kaip in e ne inės žiniasklaidos disku so, ku io ad esa as – plačioji isuomenė, dalis. 9 P edika y o są oka apima jung ies p edika y us, lais uosius an inius p edika y us i bū inuosius an inius p edika y us; a p jų mo osin aksiniu požiū iu g iež ų ibų nė a (Hol oe , Tamulionienė 2005: 137). An- iniai p edika y ai adicinėje g ama ikoje adinami a ininiais pažyminiais ( en pa : 117). 10 S aipsnyje neda oma ski umo a p mokslo i mokslo populia inimo, medicinos y ėjų i p ak ikų (gydy- ojų i k .) a ojamų e minų. Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje 10 As a Mi ke ičienė isiškai pa ikimas i ki as galimas e minų nus a ymo būdas – dalykinės s i ies specialis ų a liekama e minų a anka (be o, šis būdas sunkiau įgy- endinamas). S aipsnyje engiama pa eik i kiekybinius duomenis, nes ne isais a ejais galima už ik in ai pasaky i, kad konk e us junginys y a e - minas, be o, kaip bus ma y i oliau, ski inguose šal iniuose os pačios są okos gali bū i į a dy os ne ienodai. ATRIBUTINĖ VARTOSENA Imuninis. Šis būd a dis BŽ da neapib ėž as, o DŽ jo nė a. Į Lie u ių kal- bos pas o iųjų junginių duomenų bazę į auk as e mino unkciją a liekan- is junginys imuninė sis ema, ku io dažnis 783. O ai suda o apie 83 p oc. isų būd a džio imuninis pa a ojimo a ejų. Teks yne už iksuo a i dau- giau e minų, ku iuose šis būd a dis a lieka šalu inio dėmens unkciją: imuninė apsauga, imuninė eakcija, imuninės ląs elės, imuniniai mechanizmai, imuninė a min is, imuniniai p ocesai, imuninis se umas, imuninis p o ilis i k . Šių junginių e miniškumą pa i ina Aiškinamojo imunologijos i ale golo- gijos e minų žodyno (AIATŽ), VLEe duomenys i (a ba) Google Mokslinčius paieškos ezul a ai. Kalbamasis būd a dis ka u su abs akčios eikšmės daik a a džiais aip pa suda o a ibu inius junginius, p z.: imuninė gamyba, imuninis pasi- p iešinimas, imuninės jėgos, imuninės galios i k ., ku ie nė a e minai, no s i a ojami s eika os ema ikos kon eks e. Junginių daik a a džiais dažnai iš eiškiamas eigiamas imuninės sis emos (a imuni e o) e inimas. Vis dėl o iba a p e minų i ne e minų nė a g iež a, kaip an ai a lie- kan y imą junginys imuninės p iežas ys iš p adžių bu o p iski as p ie ne e minų, ačiau ėliau eko ko eguo i ski s ymą, nes išsiaiškin a, kad jis į auk as į LR e minų banką ( e mino s aipsnių šal iniai – Medicininės his ologijos i emb iologijos a dynas (2001) i Ve e ina inės ana omijos, his- ologijos i emb iologijos e minai (1998)). P idu ina, kad eks yne pa a o i junginiai gali bū i ak uojami kaip ne e minai, ačiau jie gali ei i e minų šalu iniais dėmenimis (plg. eks yno pa yzdį imuninė kilmė i e miną imu- ninės kilmės odos eakcija IATE). Be o, išliame eks e e minai umpina- mi elipsiškai, a ojami umpesni jų a ian ai, ad būd a dis modi ikuoja ki ą daik a a dį i a s oja junginį, plg. imuninis komponen as eks yne i imuninės sis emos komponen ai AIATŽ 200. Da iena iš yškėjusi a ibu inių junginių su imuninis g upė – junginiai, ku ių pag indinis dėmuo y a medicinos e minas, ačiau pa ys junginiai 11Te minologija | 2022 | 29 nea lieka e mino unkcijos, kaip an ai imuniniai ho monai, imuniniai genai. Būd a dis juose nė a e mino dalis. Pla esnis junginių kon eks as leidžia eig i, kad okie junginiai leidžia aiškiau pe eik i in o maciją apie ma- žiau žinomas są okas – ci okinus (a) i didįjį audinių de mės kompleksą (MHC)11 (b): (a) Jie i kokie i m u n i n i a i h o m o n a i , ku ie koo dinuoja imunines eakcijas, imuninį a saką. [Gy enimas] (b) Šie ezul a ai nep ieš a auja anks esniems y imams, ku ie pa odė, kad i m u n i - n i a i g e n a i , žinomi kaip MHC, y a į ai esni <...>. [Gy enimas] Galima eig i, kad ne ik uos junginius suda an ys daik a a džiai, be i būd a dis ad esan ų laikomi sup an amais i ne specialis ams, nes ik okiu a eju jie gali a lik i aiškinamąją unkciją. Ale ginis i ale giškas. Ale ginis BŽ aiškinamas kaip „susijęs su ale gija“, aigi pe žodį, ku is unkcionuoja kaip e minas (ale gija). Pe žiū ėjus šio būd a džio konko dansą i iamajame eks yne, pas ebė a, kad dažniausiai jis a ojamas junginyje ale ginė eakcija (apie 60 p oc. eilučių)12, . y. eina šalu iniu e mino dėmeniu. Teks yne as a i daugiau a ibu inių junginių su ale ginis, dėl ku ių e miniškumo abejonių nekyla, nes jie, kaip i ale - ginė eakcija, į auk i į AIATŽ. Tai ale ginė b onchinė as ma, ale ginė liga, sinoniminiai e minai ale ginė sloga i ale ginis ini as. Teks yne už iksuo a su umpin ų medicinos e minų su ale ginis a ian ų, p z.: ale ginis de - ma i as (plg. ale ginis kon ak inis de ma i as AIATŽ), ale ginė as ma, no s dėl pas a ojo san ykio su minė u e minu ale ginė b onchinė as ma galima disku uo i, nes, pa yzdžiui, TLK-10-AM pa eik as bū en junginys ale ginė as ma. Apie ki ų junginių su ale ginis e miniškumą sp endžiama pagal a - oseną medicinos s i ies eks uose ( a osena ik in a Google Mokslinčius i nedideliame Ale gijos eks yne13). Tuo emian is, e minais u bū gali- ma laiky i junginius ale giniai p ocesai, ale ginis uždegimas, ale ginis bė imas, ale ginė de ma ozė, ale giniai susi gimai i k . Keliais eks yno a ibu iniais 11 San umpa MHC žymima są oka, ku i lie u iškai adinama ne ienodai – didysis audinių de mės komplek- sas AIATŽ, audinių sude inamumo kompleksas VLEe. 12 Čia p iskaičiuo i i junginiai su įsi e pusiais žodžiais, p z., ale ginė uždegiminė eakcija. 13 117 000 žodžių Ale gijos eks ynas s aipsnio au o ės au oma iškai suda y as 2021 m. p adžioje iš in e ne o s e ainių alle gomedica.l i u adubakiene.com eks ų, naudojan is Ske ch Engine (Kilga i i k . 2014). Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje 12 As a Mi ke ičienė junginiais į a dijamos są okos, . y. juos galima laiky i e minais, ačiau būd a dis juose bū ų daik a a džio kilmininko konku en as, p z.: ale gi- niai y imai, ale ginis es as, ale giniai simp omai. Abejo inas junginio ale ginis sudi ginimas e miniškumas, no s junginys i y a iš medicinos s i ies, o ale giniai a ejai, ku io pag indinis dėmuo ne ne e minas, apsk i ai laiky inas ne ikslios aiškos pa yzdžiu. Giminiškas būd a dis ale giškas į BŽ į auk as d iem eikšmėmis, iš ku ių pi moji – iesioginė – iš medicinos s i ies. Toji eikšmė („jau us ale genams“) aiškinama emian is e minu einančiu daik a a džiu ale ge- nas (plg. ale ginis – pe ale giją)14. Dominuojan i sin aksinė šio būd a džio a osena – p edika inė (apie 62 p oc. konko danso eilučių), o jo a ibu inė a osena seman iškai ap ibo a15. Teks yne jis eina daik a a džių, ku ie žymi gy as bū ybes (žmogus, asmuo, aikas, kūdikis, pacien as, a o ojas, dainininkas; šuo, ži gas i k .), a ibu u i iš ku ių ik pacien as ė a medi- cinos i s eika os mokslų k yp ies e minas16. Ne ienu a eju oks pažy- mimasis žodis p aleidžiamas, o būd a dis a ojamas daik a a diškai, plg. A l e g i š k i e m s m e d u i ekomenduojami specialaus pu o į yniojimai. [Gy enimas] Išsiski ia junginys ale giška oda – būd a džiu apibūdinamas žmogaus o ganas, o pa s junginys eikiausiai y a e minas17. Ki okia eks yne už iksuo a a ibu inė aiška es i klaidinga, nes būd a - dis ale giškas pa a o as ne a eikšme – „sukelian is ale giją“, . y. ie oj ale gizuojan is, plg.: ale giškas augalas, ale giškas p oduk as. Lė inis. BŽ būd a dis lė inis aiškinamas kaip „lė ai, ilgesnį laiką unkan- is“, nu odomas sinonimas (ch oniškas), o pa yzdžiai – iš medicinos s i ies a ba su ja susiję (lė inė apš i a). Pa s leksinės eikšmės aiškinimas į medici- ną neo ien uoja. LR e minų banke e minai su dėmeniu lė inis p iklauso gynybos s ičiai pagal šal inius – žodynus: lė inė apš i a, lė inė apš i os dozė i lė inė spindulinė liga. 14 Daug dalykinei kalbai ak ualių būd a džių egali bū i paaiškin i ik emian is dalykine in o macija (L’Homme 2020: 62). 15 BŽ žodžio ale giškas pi moji eikšmė ilius uojama ik p edika inės jo a osenos pa yzdžiais. 16 Lie u ių kalbos pas o iųjų junginių duomenų bazėje galima as i 2 junginius – ale giškas žmogus (dažnis 91) i ale giškas aikas (23). 17 Daba inės lie u ių kalbos eks yne galima as i junginį ale giškos akys. 13Te minologija | 2022 | 29 Žiniasklaidoje ap a iamas būd a dis dažniausiai a ojamas medicinos a s eika os kon eks e. Jis y a a ojamas kaip šalu inis e minų dėmuo, p z.: lė inė liga, lė inė in ekcija, lė inė dep esija, lė inė sloga, lė inė obs ukcinė plaučių liga, lė inė mig ena, lė inė mieloleukemija, lė inė gal os smegenų išemija, lė inė dilgėlinė, lė inė in oksikacija, lė inis pank ea i as, lė inis ne imas, lė inis p os a i as, lė inis skausmas, lė inis idu ia imas, lė inis sinusi as, lė inis au- oimuninis i oidi as, lė inis enų nepakankamumas, lė inis hepa i as C (plg. lė inis i usinis hepa i as C TLK-10-AM), lė inis uždegiminis p ocesas, lė inis ao os ož u o nesanda umas i k . A junginys laiky inas e minu a ne, sp ęs a pagal TLK-10-AM, SNOMED CT nomenkla ū ą, aip pa pagal Google Mokslinčius paieškos ezul a us. Kaip ma y i iš pa yzdžių, e minai su lė inis iek labai specializuo i (lė inis au oimuninis i oidas), iek pla esnės a osenos (lė inis idu ia imas, plg. sinonimus idu ia imas, dia ėja). Šiuo būd a džiu iš eiškiamas ienas iš esminių ligų, simp omų a būklių po- žymių, ad jis y a p oduk y us dėmuo medicinos e minijoje i kalboje. Būd a dis lė inis dažnai a ojamas aiškinan ki as są okas, p z.: In e s icinis cis i as – l ė i n ė , uždegiminė, nebak e inė šlapimo pūslės liga. [Gy enimas] L ė i n i s neu ologinis su ikimas na kolepsija a si anda, kai smegenys inkamai nesu eguliuoja miego-būd a imo ciklų. [Gy enimas] Būd a džiu lė inis aip pa apibūdinamos e minais žymimos są okos, ačiau pa s būd a dis nė a ų e minų dalis, p z.: lė inė K ono liga, lė inis diabe as, lė inis nu ukimas i k ., – būd a džiu iesiog į a dijamas požymis, būdingas e minu eiškiamai są okai (K ono liga, cuk inis diabe as, nu u- kimas y a lė inės ligos). Iš esmės būd a dis y a pe eklinis, ačiau p ijun- giamas p ie e mino eikiausiai siekian pab ėž i būd a džiu iš eiškiamą požymį dėl aiškumo a didak iniu ikslu. Teks yne as a junginių, ku iuose kalbamasis būd a dis apibūdina ne e miną, be o, i pa s junginys nė a e minas, p z.: lė inės p oblemos, lė inės s eika os bėdos, lė inis ligos scena ijus i k . Ki a e us, okie junginiai aip pa a ojami s eika os kon eks e. An i i usinis. Būd a dis an i i usinis į BŽ, ku iame jį galima as i pe paiešką su pažyma med., į auk as d iem eikšmėmis: pi moji, naujesnė, y a kompiu e ijos s i ies („ski as p o ilak ikai i apsaugai nuo kompiu- e inių i usų“), o an oji, pi minė, – medicinos s i ies („ski as i usų Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje 14 As a Mi ke ičienė sukel oms ligoms gydy i“). An i i usinis unkcionuoja kaip šalu inis e - minų dėmuo, o kompiu e ijos e minijoje y a ans e minologizuo as (pa- siskolin as) iš medicinos s i ies18. LR e minų banke e minai su dėmeniu an i i usinis y a ik iš in o ma ikos s i ies: an i i usinė p og ama, an i i usinė budin i p og ama, an i i usinė pe žiū in i p og ama, ad juose būd a dis a - ojamas ki a eikšme. Ti iamajame eks yne ik mažiau nei ke i adalyje (apie 22 p oc.) žo- džio an i i usinis konko danso eilučių as būd a dis pa a o as ne kompiu- e ine eikšme. Būd a dis eina šalu iniu medicinos e minų dėmeniu, p z.: an i i usiniai ais ai, an i i usiniai p epa a ai, an i i usinis gydymas i k . Jis aip pa apibūdina daik a a džius, ku ie į medicinos i s eika os mokslus iesiogiai neo ien uoja, y a pla esnės a osenos, ad iksliai pasaky i, a okie junginiai y a e minai a ne, negalima, p z.: an i i usinis po eikis, an- i i usinė medžiaga, an i i usinės ypa ybės, an i i usinės sa ybės i k . Be o, ik iš pla esnio kon eks o nus a y a, kad šie junginiai a ojami s eika os i gam os mokslų ( a pdalykinė e minija i leksika y a na ū alus kalbos ak as), o ne kompiu e ijos kon eks e. Iš būd a džio a osenos ma y i, kad žodžio an i i usinis leksinė eikšmė pla esnė („ eikian is, nuk eip as p ieš i usus“), nei nu odoma BŽ, ku ji siejama ik su gydymu. Būd a dis an i i usinis ski ingomis eikšmėmis suda o a ibu inius junginius, einančius e minais a e minų dėmenimis, su ais pačiais daik- a a džiais (p z.: apsauga, p iemonė), plg.: (a) 2007 m. mokslininkų g upė <...> a ado i „Science“ žu nale ap ašė naują bak e ijų a n i i u s i n ė s a p s a u g o s sis emą, ku ią pa adino CRISPR. [Mokslas] Bū ina nedelsian pasi ūpin i ele ono saugumu – įsidieg i a n i i u s i n ę a p s a u g ą . [Mokslas] (b) Neseniai a lik i y imai į odė, kad jis puikiai ko oja su į ai iomis in ekcijomis i y a eiksminga a n i i u s i n ė p i e m o n ė . [Gy enimas] Ekspe imen ą a likome no ėdami a k eip i kompiu e ių saugumo bend uomenės dėmesį į ik inimo daugeliu a n i i u s i n i ų p i e m o n i ų ūkumą <...>. [Mokslas] 18 Žinoma, galima samp o au i, kad an i i usinis pasida y as iš kompiu e ijos e mino i usas, ačiau negalima paneig i, kad oks būd a dis jau bu o a ojamas lie u ių kalboje i , be o, jo a osena ik iausiai nebu o siau a (plg. ne i plačiajai isuomenei ak ualų e miną an i i usiniai ais ai, į auk ą į Medicinos enciklope- diją (MedE)). 21Te minologija | 2022 | 29 LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002), el. a ian as, edak o ių kolegija: G. Nak inienė ( y . edak o ė), J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LR e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2022 m. ugsėjį]. MedE – Medicinos enciklopedija 1–2, ed. V. J. G abauskas i k ., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1991–1993. MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus, Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as. Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980 [paieška pe aš ija.l ]. Mi ke ičienė As a 2020: Te minai in e ne inėje žiniasklaidoje (ž algomasis y imas). – Te minologija 27, 108–127. Mi ke ičienė As a 2021: Te minai i nebe e minai populia iojoje žiniasklaidoje. – Ac a Linguis ica Li huanica 84, 98–121. Nak inienė Ge ūda 2002: Specialiosios leksikos pa eikimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalbos kul ū a 75, 47–56. Pi känen-Heikkilä Kaa ina 2015: Adjec i es as e ms. – Te minology 21(1), 76–101. SNOMED CT – SNOMED CT na šyklė. P ieiga in e ne e: h ps://www.snomed.l /snomed-c / [žiū ė a 2020 m. liepą]. S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. – Te minologija 11, 52–69. TLK-10-AM – TLK-10-AM Sis eminis ligų są ašas, 2015. P ieiga in e ne e: h p://ebook. lk.l /e. ado as/ index.jsp. ULAC – Užk ečiamosios ligos. P ieiga in e ne e: h p://www.ulac.l /ligos [žiū ė a 2022 m. liepą]. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, el. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2022 m. ugpjū į]. VPLŽ – Vaiko p iežiū os i ligų žinynas 1, y . ed. V. Basys, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://www.wikipedia.o g/. Zemle ičiū ė Palmi a 2020: XIX a. pab. – XX a. p . d ižodžiai sudė iniai pa adinimai su pag indiniu dėmeniu „liga“ i būd a džiu eiškiamais p iklausomaisiais dėmenimis. – Te minologija 27, 233–257. Žilinskienė Vida 1997: Te minų pa eikimas „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ III leidime. – Ac a Linguis ica Li huanica 37, 46–52. TERMINOLOGICAL ADJECTIVES IN ONLINE MEDIA Summa y The a icle discusses specialised adjec i es ele an o e minology ( e minological adjec i es). I is aimed a de e mining he usage endencies o Li huanian e minological adjec i es in media. The esea ch seeks o asce ain whe he e minological adjec i es a e used in he media as cons i uen s o e ms o hey only modi y nouns o noun ph ases ha unc ion as e ms, wi hou being cons i uen s o hose e ms, and whe he e minological adjec i es e ain a special meaning (a leas app oxima e) in he media, allowing hem o be conside ed uni s o specialised lexis. Te minological adjec i es a e pa o specialised lexis, and hose mos ele an o he public also mo e o gene al usage and la e a e included in gene al dic iona ies. Six medical adjec i es included in gene al dic iona ies o he Li huanian language a e discussed in he a icle. Wi hou a oiding subjec i i y, he ollowing ela ional adjec i es we e chosen: imuninis ‘immune’, ale ginis ‘alle gic’, an i i usinis ‘an i i al’, lė inis ‘ch onic’, and e kinis ‘ ick-bo ne’. Pu pose ully, he quali a i e adjec i e Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje 22 As a Mi ke ičienė ale giškas ‘alle gic’ was also added o hese ela ional adjec i es, wi h he an icipa ion o highligh ing e minologically signi ican ea u es in i s opposi ion o ale ginis ‘alle gic’. The sou ce o he esea ch is he publicly a ailable DELFI.l co pus compiled om publica ions o he popula news po al o he same name and ep esen ing online media. Since he syn ac ic unc ions o adjec i es we e aken in o accoun , adjec i es as a ibu es and as p edica i es we e analysed sepa a ely. As he ypical s uc u e o a e m and he gene ic p ope y is signaled by he adjec i e in he a ibu i e posi ion, he i s ask in analysing he a ibu i e adjec i es was o iden i y he ph ases in which hey unc ion as cons i uen s o a e m. Analysis o he usage o six medical adjec i es in popula online media shows ha hey a e mos ly used in a specialised meaning. The dominan usage o he ela ional adjec i es imuninis, ale ginis, lė inis, an i i usinis and e kinis is a ibu i e, and o he quali a i e adjec i e ale giškas p edica i e. All analysed ela ional adjec i es unc ion as cons i uen s o e ms; due o hei equency in he conco dance o a pa icula adjec i e, some e ms (imuninė sis ema ‘immune sys em’, ale ginė eakcija ‘alle gic eac ion’, e kinis ece ali as ‘ ick-bo ne encephali is’) can be conside ed a p o o ypical example o he usage o ha adjec i e in media. Rela i e adjec i es also modi y e ms wi hou being cons i uen s o hose e ms, al hough he model o he a ibu i e ph ase is analogous wi h a e m. I is likely ha he adjec i e is added o a didac ic pu pose o o con ey he domain in o ma ion mo e clea ly. Adjec i es also modi y nouns o noun ph ases ha do no pe o m he unc ions o e ms (a leas in medicine), which is how he adjec i e ale giškas is usually used in he a ibu i e posi ion. The analysis o he p edica i e usage o adjec i es con i med ha he adjec i e ale giškas can also be conside ed a e minological uni : i co ela es wi h seman ically and mo phologically ela ed e m ale gija ‘alle gy’. Bo h a e used wi h he same con en i es. No all analysed ela ional adjec i es unc ion as p edica i es in media, and hose ha unc ion o m ans o ms o complex e ms o a ibu i e ph ases o he same domain wi h he subjec o he sen ence. The igu a i e non-specialised usage o he adjec i es s udied is no equen in he media; ale giškas, he only one o he s udied ones wi h a igu a i e meaning in gene al dic iona ies, is used sligh ly mo e o en in i s despecialised meaning. The adjec i es analysed (no all, hough) unc ion as cons i uen s o de e minologised ph ases: hey a e cons i uen s o de e minologised e ms. Gau a 2022-10-17 As a Mi ke ičienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as as a.mi ke [email protected]