Daiktavardėjimas ir daiktavardiškumas architektūros ir statybos terminijoje

Lina Ru kienė34 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas a chi ek ū os i s a ybos e minijoje doi.o g/10.35321/ e m30-2 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas a chi ek ū os i s a ybos e minijoje Subs an i iza ion and Nounness in A chi ec u al and Cons uc ion Te minology LINA RUTKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115 ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle, su la base de l'a chi ec u e e de la cons uc ion e mes de dic ionnai es, ces domaines scien i iques ainsi qu'ocomosios li é a u e assemb és e mes, son examinés daik a a dėjimo e daik a a diškumo ques ions. Nus aignan que dans la e minologie a chi ec u ale e de cons uc ion daik a a dėja ou daik a a diquemen u ilisés des ca ac è es a ec p é age -inis, -inė, į a džiuo iniai būd a džiai, į a džiuo iniai daly iai e sudu iniai būd a džiai, abo dés ces mo s, en e minis, daik a a diškumo laipsniai. Calcule-se, dans lesquelles hémines g oupes de e mes en einan s adjec i s e pa icipan s enden daik a a dė i le plus sou en . ESMINIAI VOODŽIAI: daik a a dėjimas, daik a a diškumo deg és, šalu inis e me dėmuo, e minas. ABSTRACT Il es à no e que The a icle examine issues o subs an i isa ion and nominalisa ion based on dic iona ies o a chi ec u e and cons uc ion e minology, as well as scien i ic and educa ional li e a u e in hese ields. I iden i ies he deg ees o which adjec i es wi h he su ixes -inis, -inė, p onominal adjec i es, pa iciples, and compound adjec i es in a chi ec u e and cons uc ion e minology unde go subs an i isa ion. I e alua es he hema ic g oups ha end o unde go he mos subs an i isa ion in e ms o adjec i es and pa iciples included wi hin hese e ms. KEYWORDS: subs an i isa ion, deg ee o nounness, seconda y e m elemen , e m. 35Te minologie | 2023 | 30 ĮVADINS NOTABOS Daik a a dėjimas, a ba subs an y izacija, lie u ių kalbo y oje dažniausiai nag inėjamas kaip objek ą pasi inkus bend osios kalbos žodžius. Išsamiai ce e hème es y ée Adelė Valeckienė (1957), P anas Kniūkš a (1976), Aldona Paulauskienė (1983, 1994), Au imas Ma ke ičius (2012), plačiai ema išnag inė a i Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965). Gilindamiesi à d'au es suje s, ques ions de subs an i isa ion géné ale dans le langage es discu ée e Sau- liaus Amb azas (1995), Vincen as D o inas (1963), Ramunė Vaskelai ė (2019) e k . Cependan ce phénomène n'es pas moins ac uel e e minologie (no s e minologinių eche ches suje ableya, au econnaî e, manque). Sudaik a a dėjusių mo s, enančių e minis, u bū peu se ou e dans ous les domaines de science, cependan pas ous ils ixés dans les dic ionnai es. Dans ce a icle, basé à pa i de e minologies de e mes d'a chi ec u e e de cons uc ion, de ces domaines scien i iques ainsi qu'ocomosios li é a u e assemb és e mes, ise à discu e daik a a dėjimo e daik a a diškumo ques ions de ces domaines e minijoje. Aux ins d'a eind e so ies elles des âches: 1) su la base des kalbininkų in uj algys, ai e daik a a dėjimo phénomškinį; 2) é abli des e mes d'a chi ec u e e de cons uc ion, auxquels a daik a a dė i linkę ou sudaik a a dėję mo s, g oupes héma iques; 3) discu e de ces e mes des deg és de daik a a diškumo. a icle La p incipale mé hode appliquée analy ique desc ipomasse. En appliquan ce e mé hode, ecueillen , sys éma isen e analysen des données empi iques, ésumen les ésul a s. Les e mines assemblés d'abo d mo ologiquemen poin de ue se subdi isen en is g oupes, alo s se subdi isen en hémines g oupes e son ai és comme memb es de ces g oupes. L'é ude ma é iau p incipalemen ecueillie de XX a. in XXI a. sou ces: a chi ec u es e cons uc ions e mes de dicyns (p indines sou ces) e de mokomųjų li es, monog aphijų, ado ėlių, a icles de collec ions, paskai ų konspek ų. De même, l'a icle se é è e e à quelques sou ces d'une pé iode an é ieu e (XX a. p emiè e moi ié) nécessai es à la aida des e mes é élées. Du o al de 21 sou ce assemble 165 nesika ojan ys sudaik a a dėję, daik a a dėjan ys e daik a a diškieji e mes. A chi ec u es e cons uc ion e mes son examinés ensemble, ca ces domaines son liés, beaucoup de ces mêmes e mes de es ca ac é is ique an a chi ec u es, que cons uc ion e minie. Pa exemple, Valdema o Michalausko du mo ino Mediniai e mū iniai pas a ai, kons ukcijos bei elemen ai p a a mėje éc i -on que le li e ski iama a chi ek ū os i ci ilinės i p amoninės s a ybos specialybių s uden ams (MMPK 1988: 3), ai ien dans une même publica ion son p ésen és an a chi ec ū os, an le cons uc ion e mes. Lina Ru kienė36 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas A k eip ine a chi ek ū os i s a ybos e minijoje l'a en ion, que ou es les pensées de l'a icle basées seulemen assembla ma é iau au e s i e e au e ma iè e é ude, en soi é idemmen , peu é éle d'au es ésul a s. Ti e daik a a dissemen e daik a a dičnos i ques ions es neleg a âche, ca ces p ocessus son g aduniški, longgai unkan ys, é abli conc è eus mo du daik a a dėjimo commencià, d ižodžio e daik a a džiu i s ančio nedaik a a dinio e me dėmens ela ion, sudaik a a dėjimo deg é pa ois ès keblu. Cependan néanmoins que e d'une pe i e quan i é e du poin de ue des domaines scien i iques neb èp e de di é en es pé iodes données discussionnemen , considè e, peu ou ni d'impo an es in o ma ions suje examiné. 1. THÉRINS En ezowaggoS DAIKTAVDIŠKJIMO DAIKTAVARDIŠKUMO QUASIMU Daik a a dissemen es l'un de ansposi ion, ou hipos azès1, ypes. Les Kalbo y os Li uiniens e mines daik a a dėjimas, ou subs an i isa ion, dé ini comme [K]i ă des pa ies de la langue des mo s (lie u ių kalboje pa iculiè emen būd a džių e skai a džių, ainsi que pa icipan s) e imas daik a a džiais (Gai enis, Keinys 1990: 41). A. Paulauskienė ce phénomène, a ibué à une ne o man ine de mo s doybai2, dé ini pa signi ica ions c i è es: <...> c'es ca ac é is ique des mo s éskian s e imas daik ą éskiančiais mo s (Paulauskienė 1983: 42). On peu écou e des opinions que subs an i iza ions ne de aien pas con ond e a ec pa adigcija, pa exemple., els mo s comme beaucoupiabu is (daugiabučiam (būd .) beaucoupiabučiui (daik .)), laukinis (laukiniam (būd .) laukiniui (daik .)) son pas subs an i iza ions, mais pa adigcies exemples. Cependan dans ce a icle se ien les opinions de Vinco U bucius il décla e que o mus ex usios būd a dinės kai ybos pa adigmas pe a kym[as] į daik a a dinę ė a olesnis daik a a dėjimas (U bu is 2009: 349). Ainsi, daik a a dėjimas p incipalemen lié a ec des changemen s de signi ica ion ca égo ique daik a a dėjan a blės i signe ou au e (p épendammen de la pa ie de langue) signi ica ion e il acquie la signi ica ion ca égo ique de daik a a d. Kalbininkų Li uiniens daik a a dėjimo, ou subs an i izacijos, dé in yse da an age accen ué le i imo, passage p ocessus. Jau lui daik a a 1 Hipos azė [V]ienna pa ie de langue mo ou o me e imas au e pa ie de langue mo : jaunoji (į a džiuo inis būd a dis, i ęs daik a a džiu), upu į (sup ie eiksmėjęs daik a a džio ienaskai os galininkas), dėka (daik a a dis, i ęs polinksniu) e pan. (Gai enis, Keinys 1990: 79). 2 Li uanien langue mo ologijoje kalbininkė daik a a dėjimą emps onc ionnelles des mo s doybos eiškiniu (Paulauskienė 1994: 4346). 37Te minologija | 2023 | 30 dėjimo, comme e subs an i iza ions, e me supponuoja p ocessiškumu, con inus inumu pa emps semas. Cependan , sans aucun dou e, discu able phénomény peu ê e lié non seulemen a ec le i imo p ocessus, mais e a ec da yba. S e ans Hö le is, ayan é udié les adjec i s daik a a dėjimą, sou ien que la subs an i isa ion dans les classiquinesses indoeu opéennes peu se ou e de deux açons di é en es: 1) l'adjec i i s a daik a a džiu due au mo de ab ica ion, quand appliquées mo phologiques ou mo phonologiques opé a ions, ce qu'on appelle la subs an y isa ion di ec e (angl. ‘di ec subs an i iza ion); 2) būd a dis daik a a džiu i s a g aduellemen . concep , plus a d daik a a dis passéidalisé. C'es la subs an i isa ion, qui se p odui due à l'ellipsès (Hö le 2020: 181186). Vena de ce e de niè e so e de aisons de subs an i isa ion de ai considé e la langue, ainsi Iš p adžių egzis uoja būd a džio i daik a a džio sin agma, žymin i sudė inę que des e mes, p incipe de l'économie. D'au e pa , ce p incipe comme e oppose au p incipe de p écision des e mes, selon lequel le e me composi e science concep é exp ime plus p écis, aigi e plus clai . La di ec ine subs an i isa ion e minologijoje se ai possible de isse a ec de nou eaux e mes doyba selon ypes de doyba, susi o mus pou la subs an i isa ion en appliquan elipsée, e a ec de nou eaux e mes c éa ion selon des exemples, don majo i é es aussi le ésul a de subs an i isa ion en appliquan elipsée. Comp e enu à ecueilli la ma iè e, le second cas ( . y. c éa ion selon des exemples) comp end ai l'usage d'a ibu s e de pa icipa ions daik a a dišką e minijoje quand les besoins de nomina ion du domaine de science sa is aisi comme un mo e me aussi ô pa enkamas en i e de i e ou pa icipan , il es impossible de pa le du e me da yb, ca le e b de da ybos ici ne yks a, noks da ybos o man ne pa icipe a dans ce p ocessus. Pa conséquen , on di que c'es la c éa ion d'un nou eau e me selon des exemples déjà exis an s. Quand les e mes son ai s selon les ypes de açons qui se son o més, es plus p écisémen pa le non pas de daik a a dėjimą (kaip p ocesą), e de būd a džių e pa icipan s daik a a diškumą el le e me u ilisai P anas Kniūkš a monog aphijoje P iesagos - būd a džiai (Kniūkš a 1976). P. Kniūkš os u ilisé e me es dans ce cas ac uel e il se a s'appo é à ce e é ude. Le Mokslininkas dis ingue plusieu s daik a a diškumo deg és. A ec p éesaga -inis de sui e comme daik a a džius pada y us mo szis le kalbinnik a ibue pi mojo3 daik a a diškumo deg é des mo s au g oupe. Un au e (dans ce a icle selon eiliškumą appelle ons deuxième) daik a a diškumo deg é quand p éseagos -inis ediniai pa aleliai peu ê e consommés e daik a a diquemen , e 3 P. Kniūkš a neapib ėžia, neį a dija skaičiumi, quel es ce deg é, éc i an le p emie omenyje u ima seka. Lina Ru kienė38 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas būd a diquemen . a chi ek ū os i s a ybos e minijoje Un au e deg é (dans ce e publica ion nous considé e ons le oisième) [D]aik a a diquemen pa a ojami els p éposages -inis ediniai, qui comme çaip habi uels comme ca ac è es ( . y. okaziniai sudaik a a dėję būd a džiai)4. Mais, selon P. Kniūkš os, [G]ali ê e e a e sščiai: les mo s, acquisalėję comme daik a a džiai, pa a ojami būd a diškai (Kniūkš a 1976: 117118) (qua e asis daik a a diškumo deg és). En e ec uan ce e é ude P. Kniūkš os cissionnemen es nécessai e e pa ce que con ien e aux au es daik a a dėjimo cas, . i. į a džiuo inių būd a džių bei daly ių i sudu inių būd a džių daik a a dėjimui e daik a a diškumui. Ainsi, bien que P. Kniūkš a ne sépa e que des p éesagés -inis, -inė edinių daik a a diškumo deg és, dans ce a icle le héo ie du scien i ique se a pompénia appliquée à ous ou és daik a a dėjimo e daik a a diškumo a chi ec u es e e minijoje de cons uc ion cas. Bien que dans la commune pa ole daik a a dė i endusses di e ses pa ies du langage, empi ine ma iè e indique que le plus sou en a chi ec u es e cons uc ions e minijoje daik a a dėja ou daik a a diškai u ilisé būd a dis, ečiau daly is. Vyks an daik a a dėjimui, changease, conc é aie būd a djio ou pa icipan io signi ica ion elle comp end e daik a a djio signi ica ion. Ainsi, un el e me ma que ou e la eali y e elle ca ac é is ique signe, c'es -à-di e, a g andemen séman ique cha ge. Bien é idemmen , en aison d'obik a a dissemen changen les g amma icales signes, sou en e phe ines pa icula i és. 2. DAIKTAVARDIŠKI ET DAIKTAVARDJANTYS BŪDVARDŽIAI DALYVIAI ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS TERMINIJOINE Dans le langage commun, comme l'éc i A. Paulauskienė, daik a a d peu adui e į a džiuo ines des adjec i s e des o mes pa icipa i es, les onc ions de p éesagų -inis, -inė (málkinė), -ienė (bul inė), -ė is ( a šk is) ediniai, sudu iniai e a an dėliniai mo s (juodadabis, bep is, bega is), ous leu signi ica ion e leu s uc u e g amma ique ne con ien à la daik a a dė (Paulauskienė 1983: 43). Dé ails de l'é ude en ques ion mon è en que dans l'a chi ec u e e la cons uc ion e minologie des cas de daik a a dissemen e daik a a dičnos i son bien qui moins: daik a a dėja ou daik a a diquemen u ilisés 1) a ibu s a ec p éposages -inis, -inė, 2) į a džiuo iniai būd a džiai e į a džiuo iniai daly iai e 3) sudu iniai būd a džiai. Quan i a iins données données 1 igu e 4 A. Paulauskienė els cas discu en en pa lan de daik a a dišką būd a džio a oseną (Paulauskienė 1994: 39). 39Te minologie | 2023 | 30 2.1. Te minai su būd a dinėmis p iesagomis -inis, -inė Ces annexes con enan e mes de ques ions p obléma iques de aien ê e discu ées plus la gemen . La ques ion p incipale: si du ou ces p eesagés čius e minais, galima sie i su daik a a dėjimu? Kalbo y oje y a į ai ių edinius, einannuomonių e su daik a a dišką signi ica ion ayan an s ce e p eesaga edinių p iesky os pa ie de la langue ca égo ie. P. Kniūkš a g ama ikoje daik a a džio ka ego ijai p iski iamus žodžius su p iesagomis -inis, -inė, okius kaip milinė, nosinė, ska dinė, s oginė, amzdinė i pan., laiko Daba inės lie u ių kalbos daik a a diškai a ojamais būd a džiais (Kniūkš a 1976). S asys Keinys p esque au même momen publiui dans un a icle els e mes, comme du pinė, mui inė, siu blinė e k ., ai e comme daik a a džius (Keinys 1975: 71). Les g ammai es de la langue li uanienne ac uelles, en pa lan de p ésages -inė edinius, éc i s que [Ž]ymi pa ie ce e p ésaga (le emen comme e plus loin allan des p ésages -inis) daik a a džių au débu , ma y , ė a bu ę pap as i -inis, -inė būd a džiai, qui seulemen plus a d sudaik a a dėjo (DLKG 2005: 115). S. Amb azas -ina, -inė, -inis appelle būd a dinėmis p éésagomis (Amb azas 1995: 191). A. Ma ke ičius a i e l'a en ion su le ai que [D]ėl aiškių a ibu du nom e du daik a o d du c i è e de l'absence dans di e s dic ionnai es es nonza con usion (Ma ke ičius 2012: 144). Re ou nan à l'a chi ec u e e la cons uc ion e mines, au souligne que la majo i é d'en e eux es ai e comme des daik a a džiai selon susi o ma isį mo s de da ybos ipą. Se basan P. Kniūkš os de la héo ie des deg és de daik a a diškumo, ces e mes se aien du p emie deg é de daik a a diškumo. La plupa de ces e mes adjec i s ne son p obablemen jamais allés, leu , comme a ibu s, n'es pas en egis ée dans les dic ionnai es (p.ex.: a eš inė ALKAAŽ 2009, ka ei inės ALKAAŽ 2009, li inė STŽ 2002). Ainsi, dans ce cas enco egi il con ien de pa le non pas su daik a a dėjimą, e su daik a a diškumą. Tokie e mininai, é aluan synch oniquemen , sie ini a ec mo ologine mo s de da yba. Comme décla e V. U bu is, [D]aik a a dėjimas 1 ig. Daik a a a dėjimo e daik a a diškumo a chi ek ū os i s a ybos e minijoje casse des e minų, é eikš ų e minų, é eikš ų e minų, con enan -inis, -inė 26 % daik a a diškais į a džiuo iniais būd a džiais i daly iais 61 % 13 % daik a a diškais sudu iniais būd a džiais Lina Ru kienė40 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas peu s'a ê e en a chi ek ū os i s a ybos e minijoje ce que l'ancienne adjec i e būd a džio synch oniquemen es déjà pe çue comme daik a a džio aibes adjec i e (U bu is 2009: 350). Cependan , é aluan diach oniquemen , in igués des connexions a ec daik a a dėjimu, isibles des causes de l'appa i ion ype de da ybos. Ainsi, sou en les p écessages -inis, -inė u in ys e mes ne son pas considé és des exemples de daik a a dissemen , seulemen en e iennen des in e connec ions e , selon P. Kniūkš a, il es possible pa le de leu daik a a diškumo deg é. Pa con e, ce ains unei odžiai e mesins a ec p éposagmes -inis, -inė peu ê e e daik a a dėjimo ésul a . Cependan , é udian synch oniquemen , ne oyan mononoème e deuxioème e me compé i ion, dé e mine p écisémen , qui ai e selon le ai eybos ype, e qui son le ésul a du passage, es complexe. Vienažodžių e minų a ec p e aagons -inis, -inė a chi ek ū os i s a ybos e minijoje y a nemažai: as as 101 e minos, a ibuables à deux p incipaux g oupes héma iques: lieux e cons uc ions des pa ies nommés. Comme mon en des données empi iques, le plus sou en des p éesagų -inis, -inė ediniais in i ulées lieux. Ce g oupe peu ê e enco e subdi isé en smulkesnius pog upius: 1. La plupa du emps ce son les nommés bâ imen s, locaux, é ablissemen s, dans lesquels se ou e, ai , p odui ce, ce qui di au mo ondamen al. Cela se oi non seulemen de la signi ica ion des inée à l'a isana , mais aussi de les dé ini ions des e mes: du pinė pašiū ė, où k aunamos du pės STŽT 1978: 49; ka ei inės pa alpos ka iškiams since omėnų laikų STŽT 2009: 23; me ginė me gų kamba ys ALKAAŽ 2009: 32; pada ginė ie a, pa al podpa poda gam laiki i MMPK 1988: 44; paukinė ALŽT paukščių a , paukš id 2009: 26: 75; sa gybinė 1988 sa go bokdelė bokdelė, a omas p i piles, d a oga a s adia a as de la ille ŽAŽ 2009: 23; pas a inė pas a skė pa a o came, pa ie de la chapelle, a mas p i a u ė: 43; pas el: 44; MMPK 1978: 75; MMPK: 43; 2. P iesagų -inis, -inė ediniais nommémen place, qui es des inée à cela, onc ion signi ica ion e lal į, néanmoins ici onc ion signi ica ion yškesnė, en plus, p emiè e p emiè e g oupe les mo s ondiniai kas pasaky a pama iniu žodžiu. No s pi mosios g upės žodžiai i gi u i son conc è es daik a a džiai, e ces abs ak ieji daik a a džiai. Cependan dans de nomb eux cas dé iniese la des ina ion signi ica ion n'es pas ac ualisée, e.g.: pa ėsinė nedidelis lég as asa inis pas a ėlis sode, pa ke, pap as ai be du ų i langų MMPK 1988: 79, nedidelis alkano pa idalo s a inys, ca ac é is ique XVIXIX a. sodų i pa kų 41Te minologija | 2023 | 30 a chi ū ai; [A]pa d'un complexe a chi ec u al, géné alemen unaau es is bâ imen sépa émen debou ALKAAŽ 2009: 124. D'au es sous-g oupes appa iennen peu de e mes. Būdnamines adjec i s -inis, -inė con enan des e mes peu enco e ê e appelé s a inys, qui es au lieu qui a di le mo de base: žeminė žemėje iškas as s a inys ALKAAŽ 2009: 55, ou qui ai de maniè e, indiqué le mo de base: k ės inė iš molio k ės a obelė ALKAAŽ 2009: 5. La plus g ande pa ie des p éesagés -inis, -inė edinių, en passan une oodžiais a chi ec u es e cons uc ions e minim, ma ke inčiais lieux, basé su P. Kniūkš os daik a a diškumo deg ésis, se ai du p emie deg é de lis és qua e. Cependan , V. Michalausko dic ionnai es ixe une pai e du deuxième deg é de daik a a diškumo e mes, . i. p éesagų -inis, -inė ediniai u ilisés an dans būd a diškąja sens comme a ibu s du e me p incipal du deux mo s, que daik a a diškąja sens comme un mo uni odis e m, exemple., mėsinė mėsinė kama a MMPK 1988. Pou ce e concu ence dans les dic ionnai es men ionnés beaucoup qui plus équen es p éésagés, uséonnés aux noms de lieux ai e, concu ence, plg.: a klinė a klidė STŽT 1978, a inė a idė STŽT 1978, kiaulinė kiaulidė, kiaulinis STŽT 1978, ledinė ledinė MMPK 1988, paukš inė paukš ė, paukš ininkas MMPK 1988. En pa lan de noms de lieux, qui pou aien immédia emen ê e ai s comme daik a a džiai, il au a i e l'a en ion à S. Amb azo diach oninius des noms de lieux de langue li uanienne: scien i ique a a i mé que les noms de lieux en langues li uaniennes à ai e a ec p éesage -inė p omou oi sla ų kalbų ediniai su -ьna. S. Amb azo a i me, [Š]io ype edinių andame déjà dans les ieux éc i s (Amb azas 1995: 191). Dès lo s, els selon des langues sla es modelį de daybos cons i ués mo s se ai possible de considé e da ybiniais e iniais dans ce cas déjà se encon e a ec daik a a dėjimu ou daik a a diškumu en au e langage, ce n'es pas no e langage eiškinys. Cependan de els da ybiniai aleu s on pu aide o més e des ypes de da ybos de la langue Li uiniens. Ce ype de da ybos en e minologie de l'a chi ec u e e de la cons uc ion es de enu assez p oduc i s an XX a., an XXI a. abo daien des domaines de science dans la li é a u e on ou e non peu de noms de lieu unežodžių e minų su adjec a dinėmis p eposagomis -inis, -inė. Le dic ionnai e des e mes de cons uc ion (STŽ 2002) en a dé ec é 21, e Anglųlie u ių kalbų aiškinamajame a chi ek ū os dic ionnai e (ALKAAŽ 2009) 16. Men ionnable qu'anciennemen , selon P. Kniūkš os, el ype de da ybos n'a ai pas ê e p oduc i s, ca alo s, selon kalbininko, nebū ų galėję épolis i mo s a ec hyb idine a achaga a achaga -inyčia <...>. En ou e, e Li u iški lieux Lina Ru kienė42 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas les noms a chi ek ū os i s a ybos e minijoje é aien populai esni a ec les p é ixes -idė, -udė (Kniūkš a 1976: 117). Peu on pense que à ce ype de da ybos s'ins alle dans les langues Li uanies a aidé p écisémen e minija. Comme on oi de exemples, ous les nommés de lieux men ionné ieji son eme iškosios giminės. Veikiausiai cela es du secondai e deux- e bes e me dėmens yšio a ec ancien p incipal e me dėmeniu, el comme pa alpa, kama a e e c., o malus indiciklis. Cependan d'au es héma iques g oupes cons uccins s a inium pa ies nommés son ai s an eme iškosios, an i iškosios giminės. Pa ois le même concep in oduisijam en di é en es ginnes ai nominai e p éposagą con eni i s daik a a džiais: ga inis ga inė anga ga ams so i pou le cheminina / STŽT 1978. Cependan son cong akamienies des e mes, don le mâliškoji giminė ma que une de la même héma ique g oupe concep á, eme iškoji au e, exemple: ske sinė spy ys, ske sinis a e sa STŽ 2002. O, exemple, dūminis (aukš inis), dūminė ( ūkykla; p as kamba ys; habi ableis maison sans cheminino MMPK 1988: 47) nomme di é en s héma iques g oupes memb es. Ap a iamąie héma ique g oupe es essen iellemen composée deux pog upiai: des di é en s bâ imen s angų, des inų bâ imen s in é ieu ai e amélio e , nommées e sijų, ąs ų bei len ų, a liekančių am ik ą kons ukcinę unkcję, nommés. au p emie sous-g oupe appa ene aien , pa exemple, els e mes: hau inis, umminis, kiau inis dūminės pi kios langelis lubose dūmams išei i STŽT 1978: 27, 84; miglinė skylė ga ams išei i MMPK 1988: 33; o inė o laidė MMPK 1988. Des exemples de e mes du second pog upio se aien balkinis sienmedis, su lequel es dedi balkiai STŽT 1978: 29; gai inė ąs as s ogo šelmenyje STŽT 1978: 52; ilginis išilginė pa aminė ALKAAŽ sija 2009: 26; įlaidinė, sp aus ė STŽ 2002; izilginis są ama, ąs as, sija, ka is, izilgai dedinis STŽT 1978: 66; pagninegis nes sien MMPK 1988: 46; ondamen pen ag, pai megis ąs , ondamen MMPK Kalban su la signi ica ion d'un au e, dans ce g oupe 1988: 58; pa a inė „pa a ėje uždedama len a“ MMPK 1988: 78. de angues , le nom de l'o ginin o ginin o ginal, comme le nom indique, il es des iné à l'obje ou à l'a isan o ginal o ginal dedin Comme on oi , deux p emiè es signi ica ions coïnciden a ec les dénomina ions de lieu da ybos signi ica ions. Cependan , di é emmen ni des p emiè es héma iques g oupes, XXI a. a chi ec u e e cons uc ion science li é a u e ne ou e aucun un nou eau e me a ec les p éposages -inis, -inė, auquel se aien in i ulées bâ imen angos. 49Te minologie | 2023 | 30 SP Cons uc ions basées, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . Il es à no e que le ex e 1965. es en iè emen éc i pa A. Iljičio as. R. Kuosai ė, Vilnius: Vaizdas, STŽ S a ybos e minų žodynas, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002. STŽT Dic ionnai e des e mes de cons uc ion. T obesiai, au . V. Michalauskas, Vilnius: VISI, 1978. SŽD S a yba II. Te e a auxi, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1939. ŠVOK Hea ing, en ila ion, ai condiciona imas: héo ie e p a ique, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai, 2019. LITERATŪRA Amb azas Saulius 1995: Lie u ių kalbos kuopinių i a dažodinių ie ų pa adinimų da ybos aida. – Lie u ių kalbo y os klausimai: g ama ika i leksikologija 33, 180–200. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai ipai ( emian is XVI—XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97. Gai enis Kazimie as 2014 [1966]: Sudė iniai e minai su žodžiu mašina. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 505–506. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Vilnius: Š iesa. Hö le S e an 2020: Subs an i iza ion o adjec i es. – Indo-Eu opean linquis ics 8, 181–204. Keinys S asys 2005 [1975]: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21–77. Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. Kudzys An anas 2002: Kad susikalbė ume. – Mokslo Lie u a 19(265). P ieiga in e ne e: h p://mokslasplius. l /mokslo-lie u a/2002-2004/200219/20021902.h m [žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.]. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. Ma ke ičius Au imas 2012: Kalbos dalių pa ibio p oblemos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 140–155. Paulauskienė Aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa. Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i kalba 2, 161–328. Vaskelai ė Ramunė 2019: Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos neaiškumai, – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ika.l / edo a/objec s/LT- LDB-0001:J.04~2019~1583831591243/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en . SUBSTANTIVISATION AND NOUNNESS IN ARCHITECTURAL AND CONSTRUCTION TERMINOLOGY Summa y Subs an i isa ion is an old ye ongoing linguis ic phenomenon ha encomb es bo h gene al language wo ds and e minology. This a icle explo es subs an i isa ion and nounness issues based on a chi ec u al and cons uc ion e minology, d awing om dic iona ies o a chi ec u al and cons uc ion e ms and o he scien i ic and educa ional li e a u e. Le esea ch ma e ial was mainly collec ed om sou ces da ing om he la e wen ie h cen u y o he wen y- i s cen u y, esul ing in 165 e ms compiled om a o al o 21 sou ces. While a ious pa s o speech end o unde go subs an i isa ion in e e yday language, empi ical e idence shows ha in a chi ec u al and Lina Ru kienė50 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas cons uc ion e minology, a chi ek ū os i s a ybos e minijoje adjec i es a e mos equen ly nominalized o used in a noun-like way, while pa iciples a e less common. Subs an i iza ion is bo h an ongoing an ac ion pe o med om an p ocess in e ms o ime, ela ed o mo phological and syn ac ic e m o ma ion, and ex e nal sou ce, linked o mo phological e m o ma ion acco ding o o ma ion ypes and e m c ea ion by examples. Du ing subs an i izai s cha ac e is ic ea u e, which ion, he meaning o he adjec i e o pa iciple becomes mo e speci ic and conc e e, encompassing he meaning o a noun. Thus, such a e m deno es he en i e eali y and means i has a signi ican seman ic load. G amma ical ea u es o en change due o subs an i iza ion, including phone ic cha ac e is ics. I was ound ha he e a e h ee cases o subs an i iza ion in a chi ec u e and cons uc ion e minology, namely, adjec i es wi h he su ixes -inis, -inė, de ini e adjec i es and adjec i al pa iciples, and compound adjec i es. Mos de i a i es wi h adjec i al su ixes -inis, -inė in a chi ec u e and cons uc ion e ms e e o places (buildings and o he s uc u es ela ed o human ac i i y) o s uc u al componen s o a building. Nominalized de ini e adjec i es and pa iciples a e also ypically used as place names, albei less commonly used o ma e ials and s uc u al componen s. Compound adjec i es unde going subs an i iza ion encompass he names o places, machine y, ools, and ma e ials. Acco ding o he o ma ion ype ha has de eloped due o subs an i iza ion, e ms a e usually in he i s deg ee o nounness (in e ms o he nounness deg ees sequence by P. Kniūkš a), and as he p ocess o seconda y elemen nominaliza ion p og esses, hey each he second deg ee o nounness. When an adjec i e o pa iciple akes on he meaning o a wo-wo d e m, exp essed by a noun, he p ima y elemen may be omi ed, and he seconda y elemen becomes he name o he en i e en i y. Howe e , as science de elops and mo e complex compound e ms eme ge, whe e he a ibu e o he p ima y elemen is he same adjec i e o pa iciple, pa s o speech used in a noun-like way may lead o ambigui ies. In such cases, de-subs an i iza ion is expec ed. This phenomenon has been obse ed in he g oup o compound adjec i es ha ha e unde gone subs an i iza ion in a chi ec u e and cons uc ion e minology. Reçu 2023-10-06 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E-mail lina. u [email protected]