Stasiui Keiniui atminti

243Te minologija | 2024 | 31 doi.o g/10.35321/ e m31-13 S asiui Keiniui a min i Manęs da nebu o, – Aly os žydėjo – – Manęs nebebus jau, – Jos ėlei žydės. – I k is jų lapeliai Nuo saulės i ėjo – Kaip smėlio saujelės – An mano ši dies – – S. Nė is. Aly os. (1936. III) Kaip nenumaldomai g ei ai bėga laikas... Rodos, da ik aka su Juo la- bin asi, kalbė a, ma y a Jį einan neskub iu žingsniu, pasi išusį au inę juos elę. O šiandien eikia a i liūdną sudie ma iam Jo kūnui i a iduo i paga bą nema iai Jo sielai. Sunku pa ikė i, kad Jo jau nebė a su mumis i kad jau p isieina a o i bū ojo laiko eiksmažodžius – di bo, ašė, mokė, gy eno..., nes Jo „mi is da ebė a gy a“. Tą amią ko o pa aka ę nešini bal ais ch izan emų žiedais a ėjome a si- s eikin i su Moky oju, iškelia usiu į Amžinybę 2024 m. ko o 15 d. Iš nuo- aukos į mus isus kaip gy as ž elgė besišypsąs kepu ė as juoda ėmiais akiniais Moky ojas kelei inio aukinio one. Šil a, pap as a, kasdieniška, i ka u be galo simboliška nuo auka. Leono Vasausko nuo auka (2001 m.) iš S . Keinio asmeninio a chy o 244 S asiui Keiniui a min i Palmi a Zemle ičiū ė S asys Keinys gimė 1936 m. ugsėjo 20 d. Mažeikių apsk i ies Viekšnių alsčiaus Pakalupio kaime. 1954 m. baigęs Viekšnių idu inę mokyklą įs ojo į Vilniaus als ybinio uni e si e o ( oliau – VU) Is o ijos i ilo- logijos akul e ą s udijuo i lie u ių kalbos i li e a ū os. Po s udijų 1959 m. Jono K uopo bu o pa adin as į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą ( oliau – Ins i u as) „ e minologo duonos k ims i“ (Keinys 2004: 34). Apie šias adin u es ėliau bylojęs žodžiais: „I šių eilučių ašy oją, os baigusį mokslus Vilniaus uni e si e e, J. K uopas bu o pasiėmęs į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą di b i e minologijos da bo. Tas paėmimas pasi odė lem ingas, nes po kele o me ų įs ojusiam į Vilniaus uni e si e o aspi an ū- ą neužmi š amasis ado as V. U bu is pasiūlė dise acijos emą iš e minų da ybos i po keliolikos me ų ėl J. K uopo pak ies am eko ilgam g įž i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą leksikog a ijos i e minologijos da bų di b i, o po J. K uopo mi ies kai ku iuos jo da bus i oliau a y i“ (Keinys 1998: 11–12). Nuo 1966 iki 1975 m. di bo VU Kauno aka iniame akul e e, pel- nydamas docen o a dą. 1974 m., J. K uopo ėlei pak ies as, pa g įžo į Ins i u ą su isam, be pedagoginio da bo neužme ė – dės y oja o Šiaulių pedagoginiame ins i u e, Vy au o Didžiojo uni e si e e, Vilniaus pedago- giniame uni e si e e. Be mokslinio, pedagoginio, a ė i o ganizacinį da bą. Nuo 1976 iki 1992 m. ėjo Te minologijos a ybos p ie Mokslų akademijos P ezidiumo pi mininko pa aduo ojo pa eigas, 1987–1989 m. ado a o Ins i u o Da- ba inės lie u ių li e a ū inės kalbos sky iui, o 1989–1991 m. – Kalbos kul ū os i e minologijos sky iui. S . Keinio penkios dešim ys mokslinio da bo me ų bu o nepap as ai de lūs. Pa eng a kele as knygų (indi idualiai a su bend aau o iais) i pi - masis e minologijos ado ėlis Te minologijos abėcėlė (1980), nuo 1966 m. pa ašy a pe 400 s aipsnių moksliniuose i bend osios pe iodikos leidi- niuose, pe 100 ecenzijų, aipgi apž algų i ki okių skelbinių. Nemažai, Jo žodžiais a ian , da bų, da belių i minčių š ysnių sugulė į d i e mi- nologijos da bų knygas Daba inė lie u ių e minologija (2005) i Lie u ių e minologijos aida (2012). Jis iš a ė i pi mąją daba inio a p au inio e minologijos mokslo žu - nalo Te minologija agą – bu o jo sumany ojas (žu nalą pa adino Te mino- logijos agos, 1994 m.) i pi mosios knygos a sakomasis edak o ius, k ie ęs „[s]uglaud[us] pečius, kil[ i] į žygį už g ažią, aiškią i ikslią, aisyklingą 245Te minologija | 2024 | 31 i g akščią lie u ių mokslo kalbą, už pa yzdingą i lie u išką e minolo- giją“ beigi aginęs isus, „kam eikalinga, kam ūpi, kam b angi lie u ių mokslo kalba i jos še dis e minai“ (Keinys 1994: 7), e s i e minologijos agas i pa s be pailsio jas e ė – gilias, de lingas... Agniai iūsė i p ie e minų žodynų – engė a padėjo juos eng i, su- da inėjo, pe žiū ėjo, aisė i edaga o, no mino, ki čia o i ikslino jų e - minus bei siūlė naujus, pa ies nukal us, su inkančius su gim osios kalbos d asia. Jis si g e si go isų s ičių e minijos negalėmis i kaip įmanyda- mas jas ligino. O ypač p i eizdėjo geležinkelio e miniją. Tą geležinkelio e minų kū imo i no minimo žygį Geležinkelių depa amen e p adėjo 1991 m., no s pi moji „pažin is“ su geležiniu keliu nu iko da anks y oje jaunys ėje. „Mano ė as y a di bęs geležinkelyje i kai baigiau idu inę mokyklą, ne pageida o, kad i aš apčiau geležinkelininku“, – p isimi- nimais y a dalijęsis S . Keinys. Jis sakęs, kad lipdamas į aukinį isiškai pasi ikįs geležinkelininkais (Usonienė 1988: 3). O šie sp ęsdami kalbinius klausimus neabejo inai pasi ikėjo Juo. S abdas, iešmynas, kelynas – ai is Jo suku i e minai. O ku da šim ai Jo suda y ų e minų pagal lie u ių kalbos žodžių da ybos p iemones! Už ilgame į i aisingą da bą no minan lie u iškus geležinkelio e minus 2000-aisiais Lie u os Respublikos susi- siekimo minis o įsakymu S . Keinys bu o apdo ano as Ga bės geležinke- lininko ženklu. Ši aip p asmingai p a ęs as i įamžin as š iesaus a minimo Tė elio, ilgokai di busio ,,p ie gelžkelio“, da bas. Išski inis S . Keinio nuopelnas lie u ių leksikog a ijai – monumen alus da bas – Daba inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – Žodynas) – bend asis no minamasis iena omis bend inės kalbos žodynas, pi mąka oks išleis as Nep iklausomoje Lie u oje (Keinys 1993: 9). Jis bu o ečiojo (1993), ke i - ojo (2000, elek oninis 2002), penk ojo (2003, elek oninis), šeš ojo (2006, elek oninis), sep in ojo (2012) i aš un ojo (2021) pa aisy ų i papildy ų lei- dimų y iausiasis edak o ius, siekęs, kad Žodynas ne žodžių madas p opa- guo ų, be laiduo ų a osenos i umą i pas o umą. Niekas žodyno kaip omano iš isai neskai o. Be S . Keinys skai ė! Ėmęsis jį edaguo i, pe skai ė nuo A iki pasku inės aidės, i ne ieną ka ą (Keinys 1993: 9). 2002 m. ke i asis Žodyno leidimas bu o išleis as kompak ine plokš ele, o 2003 m. įdė as in e ne e. Tai is Jo ūpesčiu. Da bščiojo Redak o iaus iūsas aukš ai į e in as – 2002 m. už kompiu e inį Žodyno a ian ą Jam į eik a Felicijos Bo ke ičienės a minimui ski a Kalbos p emija, o In obal 2004 pa odoje Žodynas iš ink as ge iausiu lie u ių leksikog a ijos leidiniu. 246 S asiui Keiniui a min i Palmi a Zemle ičiū ė S . Keinio eikla be galo pla i i šako a. Va gu bau įmanoma ją ap ašy i šiame s aipsnelyje. Jis bu o žodynų i knygų edak o ius; edak o ių ko- legijų na ys; žodynų, p anešimų ezių, mokslo da bų ink inių, bibliog a- ijų odyklių, s aipsnių inkinių suda y ojas, engėjas, kalbos padėjėjas; dise acijų ado as, oponen as, dok o an ū os komi e ų (gynimo a ybų) na ys; daugiau nei šešiasdešim ies diplominių, bakalau o i magis o da - bų ado as. Kas besuskaičiuos isus Jo gy enimo da bus lie u ių kalbos i e minologijos labui, juodomis aidėmis nugulusius bal ose popie iaus lankose?!... 2006 m. dienos š iesą iš ydo S . Keinio Bibliog a ijos odyklė, ku ią suda o a i 700 pozicijų. Tačiau i po jos pasi odymo Jis nesilio ė ašęs... Lygu a sk uzdẽlė k u ėjo, nuoilsio nepažinęs... Šių eilučių ašy ojai, anuomečio Te minologijos sky iaus labo an ei, y a ekę ne ka ą ink i Jo anka ašy us s aipsnius, p adžioje da gi spausdi- nimo mašinėle. Giliai a min in įs igusi a smulku ė ašysena, ku ią ne isada pa ykda o įskai y i i ku ios su jokia ki a nesupainiosi. Jis a neš- da ęs šūsnelę ienodai suka py ų nedidukų popie iaus lapelių (nežinia, kokią daugybę jų u ėjęs!). I daba ẽgis žodžiai, da niai išsi ikia ę uose lapeliuose. Rodos, Jis kiek ieną jų nugludinda ęs, kaip nugludina pe lai- ką upės anduo akmenėlius, i jie gulda ę į sakinius uose nedidukuose popie iaus lapeliuose kaip lygios agos iš po žag ės. Mėgo į sa o s aipsnių di as kaip g ūdų įbe i e ų lie u iškų žodžių. Ga džia osi jais. Š ai okių žodžių pluoš elis: pakušin i, pag ildy i, agnus, p abildy i, išp ūsis, žąlan is, ingu i... Ne e ai i į žodyną p isieida o di s elė i ku io ne ku io eikšmės. Kadaise y a užsiminęs, kad s ajojęs s udijuo i žu nalis iką. Tad nes e- bina, jog a žu nalis inė gyslelė plas a ne e ame Jo s aipsnyje: „O, kaip ne e ai os [sen ė ių – P. Z.] d asios, okio a sidėjimo i nesa anaudiš- kos a nys ės ūks a mums, kaip nend ėms links an iems pagal kiek ieną ėją a ik ėjelį i besiblaškan iems siaučiančių globalizacijos ė ų pagai ėje!“, „Laikas bėga nesus odamas. O gal jis s o i, ik mes, šios žemės p aei iai, o ne- jusdami, bėgame skubame į dulkių ka alys ę“, „Toks jis [Kazimie as Gai enis – P. Z.] a odė uome , ą į Vilnių mus sušaukusį jaunys ės udenį, oks i pasiliko“, „Tuome pajun i, kad p asmingos udens dienos nė kiek ne blogesnės už žąlan- čių pie ų pa asa į, už gy enimo pilna e d elkiančią ka š ą asa ą“, „<...> i pa s [Kazimie as Eigminas – P. Z.] daug ką apšlaks ė gai inamomis kul ū os, ė ynės i ė iškės meilės, sod ios gim osios kalbos asomis“, „Šiandien gal nė pa i nesu okia, ko p a i ks a au aus lie u io ši dis, kai ž elgia į ūkanas i š Ais ma ių, kai gi di gūdų g ažuolės Romin õs gi ios ošmą, a si bu usios sa o gy as ies giesmes giedo ų išnaikin ų lie u ininkų i jų b olių p ūsų ėlės“. 247Te minologija | 2024 | 31 Kokį Jį p isimenu? Vasa oda ęs ne užjū iuose, o sa o mylimoje ė iškėje. Vilniuje u ėjęs mėgs amą k au u ę, į ku ią ažiuoda ęs š iežios duonos nusipi k i. Mėgęs jaunų e minologų apsup yje pašmaikš au i, i aniems p a- jukus pačiam p ašypso i. Nesi aikęs s e imų žodžių (nūdien aip madingų), o kadais ne mėginęs pa ašy i s aipsnį iš is be jų išsi e sdamas. I kaip niekas ki as iš ikimai ėjo lie u iško žodžio i lie u iško e mino sa gybą. Pe skai ęs Fe dinandʼą de Saussu eʼą o iginalo (p ancūzų) kalba. Gy enęs a p knygų i knygomis. Sakyda ęs, kad sunku bū ų as i no imą, iek daug jų pe isą gy enimą pe e s a, pe skai y a, su ikiuo a... A eida ęs į Ins i u ą odiniu lagaminėliu nešinas. Iš jo a si nemačiom iš aukda ęs ai šokoladi- nių saldainių, ai pa asa inių ulpių Ko o 8-ajai s ojus. Bu o ge a di b i su Juo i moky is iš Jo, gy ai, š iežiai i neiškal ai mąsčiusio, didelio kalbos i e minologijos Išmany ojo, aipgi pasišneku- čiuo i apie kasdienius gy enimiškus dalykus. Visad sup a ingas, išklau- san is, pa a ian is, pad ąsinan is, nu amdan is. I į žilą ūsą besišypsan is. Jis mokė di b i. Di b i nenuils amai, a sidėjus, ma i Pa s isą gy enimą di bo su isišku a sida imu. Vienas žymiausių lie u ių e minologų, be galo da bš us kalbininkas, puikus pedagogas, ienas žymiausių žemaičių, besida buojančių kalbos mokslo ba uose, ga bus kalbininkas, ge as moky ojas, Te minologijos žu - nalo ė as, isuomenėje žinomas kalbininkas,... Tai is apie S . Keinį – Jo moky inių žodžiai. „Žodžiai kaip a pai“ – aip adinasi s aipsnis apie Simoną Daukan- ą i jo didįjį lenkų–lie u ių kalbų žodyną, S . Keinio pa ašy as 1993 m. Šiuomsyk išd įsiu mažumėlę pe azuo i ga siajam žemaičiui ski us Mo- ky ojo žodžius, ku ie nulem i i Jam Pačiam: kaip a pai a aidi Jo žodžiai. Jie pasakoja, kaip b angino, kėlė i dailino mūsų kalbą, kaip ja ūpinosi au us žemai is, didelis Tė ynės mylė ojas. Žodžiais kaip a pais Jis os meilės mokė, moko i mokys. Tad lai nenu yla skambėję Jo žodžiai a pai, s ip indami pasididžia imą lie u ių kalba i lie u iška e minija. O mums, e minologams, jie niekad nenu ils skambėję. „Kai p ieš 49 me us mes, aš uoniolikmečiai – d idešim mečiai, iš isų Lie u os k aš ų susi inkome po Vilniaus uni e si e o skliau ais, niekam u bū nė į gal ą nea ėjo min is, kad daliai mūsų šis mies as ski as i- sam gy enimui i kad čia nu imę asime amžino poilsio ie ą. I ik ai nė ienas nepagal ojom, kad aip s imgal iais p alėks keli mums duo i dešim mečiai i a eis diena, kai mūsų bū elis ims e ė i, kai ieniems bus 248 S asiui Keiniui a min i Palmi a Zemle ičiū ė lem a s o ė i p ie ki ų kapo duobės i a i pasku inį sudie “ (Keinys 2012 [2003]: 254). D idešim su i šum me ų p abėgo nuo šių Jo iš a ų žodžių Kazimie o Gai enio laido u ių dieną, 2003 m. liepos 14-ąją. I ne uko išauš i diena, kai Vilnius, Jo jaunys ės i iso gy enimo mies as, p iglaudė Pa ies kūną. Paliko ik mažas smėlio kaubu ėlis Rokan iškių kapų kalne- lyje po plačiašakiais isžaliais medžiais, kuklus medinis k yžius i ž akės liepsnelė, gailiai i pčiojan i ėjyje... Tik be kelių mėnesių 88-e ius me us Jam bu o ski a „ aikščio i šios žemės akais“ (Keinys 2010: 237). I kas gal ap ėp i, kas gal išma uo i šią ne ek į, lig ši dies dugno suk ė usią? Be lai neleidžia mums g iaus i i ši dį lai a gai ina Moky ojo il ingi, p anašingi žodžiai: „Mokslo gy enimas i bu imas bei išlikimas moksle nesibaigia su žmogaus mi imi. Žmogus, būdamas ma i bū ybė, sa o da bais gali bū i nema us“ (Keinys 2003: 16). Toks Jis i liks isų mūsų a min yje i ši dy- je – Didelis i Nema us Kalbininkas i Te minologas i Š iesus Žmogus. Ilsėkis Ramybėje, B angus Moky ojau! Amžinąjį A ilsį eošia Tau me- džiai žaliuonėliai! I Amžinoji Š iesa Tau egu š iečia! NAUDOTI ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Geležinkelio e minijos kū imas: [pokalbis su lie u iškų geležinkelio e minų suda y oju bei no min oju kalbininku S asiu Keiniu] / kalbėjosi V. Leščinskas. – Geležinkelininkas, 2001, ko o 16–31, 6. Rimku ė Auš a 2006: Te minologas S asys Keinys. – Te minologija 13, 246–249. Kaulakienė Angelė 2006: Kalbininkas S asys Keinys. – S asys Keinys: bibliog a ijos odyklė, suda ė Adelė No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–10. Keinys S asys 1974: S a us oponimikos eikalas. – Kauno iesa, ugsėjo 8, 4. Keinys S asys 1975: Daug pi mųjų skambučių. – Ta ybinis moky ojas, sausio 22, 2. Keinys S asys 1980: Lie u ių muzikos e minologijos maes as. – Kalbos kul ū a 39, 94–95. Keinys S asys 1992: „Geležinkelininko žodynėlį“ palydin . – Geležinkelininko žodynėlis: (Te minai), suda ė N. Juškai ė, S . Keinys, Vilnius: Leidybos edakcinis cen as „Lie u os au o“, 6–18. Keinys S asys 1994: Malonusis skai y ojau! – Te minologijos agos 1, 7. Keinys S asys 1994: Te minologijos i kalbos kul ū os specialis ui K. Gai eniui – 60 me ų. – Gim oji kalba 2, 27–28. Keinys S asys 1995: Kaip a si ado 2000 žodžių. – Ta p knygų 9, 23–24. Keinys S asys 1995: Paminklai, i esni už a į. Didžių bal ų aš ijos sukakčių me ai. – Gim asis k aš as, ko o 2–8, 5. Keinys S asys 1997: Žemaičio iziko šnekos. – Ta p knygų 5, 20–21. Keinys S asys 1998: J. K uopas i lie u ių e minologija. – Te minologija 5, 7–20. Keinys S asys 1999: Iš isų šal inių gė ęs: [kalbininko i k aš o y ininko K. Eigmino 70-osioms gimimo me inėms]. – Gim oji kalba 1, 21–23. Keinys S asys 2000: P . Ska džiaus e minologijos s i ies eikla i jos eikšmė. – Te minologija 6, 69–77. Keinys S asys 2001: 1901 m. Pe o K iaušaičio „Lie u iškos kalbos g ama ikos“ kalbos mokslo e minai. – Te minologija 8, 50–64. Keinys S asys 2003: Kazimie as Gai enis kaip žmogus i mokslininkas. – Kazimie as Gai enis: bibliog a ijos odyklė, suda ė A. No eikai ė; edaga o S . Keinys, R. Mielku ienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 9–16. 249Te minologija | 2024 | 31 Keinys S asys 2004: Nepalauž a kalba. – Fizikų žinios 26, 14–15. Keinys S asys 2004: Žiupsnis minčių apie Kazimie ą Gai enį i jo me ą. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: s aipsnių inkinys: Kazimie ui Gai eniui a min i, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 9–10. Keinys S asys 2009: Žymus e minologijos aga a ys (75-ųjų Kazimie o Gai enio gimimo me inių p oga). – Te minologija 16, 302–306. Keinys S asys 2010: Jono K uopo da bų eikšmė mūsų kalbai i mokslui. – Leksikog a ija i leksikologija 2: Jono K uopo 100-osioms gimimo me inėms, suda ė Vilija Sakalauskienė, Albina Aukso iū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 13–23. Keinys S asys 2012: P a a mė. – S asys Keinys. Lie u ių e minologijos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 11–13. Knyga, ku ios laukėme du dešim mečius: [A. S i bly ės pokalbis su „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ 3-iojo leidimo y . ed. S . Keiniu.]. – Tiesa, 1993, lapk . 18, 9. Lie u os Respublikos susisiekimo minis o 2000 09 06 įsakymas N . 39 „Dėl apdo anojimo Ga bės geležinkelininko ženklu“. – Geležinkelininkas, 2000, ugsėjo 1–15, 6. Umb asas Al ydas 2016: Nuo žodžių iki žodynų: S asiui Keiniui – 80. – Te minologija 23, 259–266. Umb asas Al ydas 2024a: IN MEMORIAM doc. d . S asiui Keiniui. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /in- memo iam-doc-d -s asiui-keiniui/. Umb asas Al ydas 2024b: S asį Keinį į amžinybę palydin . – Gim oji kalba 5, 27–30. Usonienė Au ika 1998: Geležinkelininkai pasi iki kalbininkais. – Geležinkelininkas, asa io 27, 3. Palmi a Zemle ičiū ė