Rūšinių geografijos terminų apibrėžčių struktūros ypatumai

117Te minologija | 2024 | 31 doi.o g/10.35321/ e m31-06 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Peculia i ies in he S uc u e o De ini ions o Speci ic Te ms o Geog aphy AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333 ANOTACIJA Be ku ios s i ies są okos apib ėžimas y a sudė ingas i os s i ies žinių eikalau- jan is loginis eiksmas, o šio eiksmo ezul a as – e mino apib ėž is. Te mino- logijoje kiek ieno e mino apib ėž is y a unikali. Ji padeda susie i są oką su ją ep ezen uojančiu e minu. S aipsnyje analizuojamos 2021 m. išleis o Aiškinamo- jo geog a ijos e minų žodyno 648 ūšinių e minų apib ėž ys, umpai apž elgiami apib ėžčių eikala imai, išski iami ame žodyne as i ūšinių e minų apib ėžčių modeliai. Dažniausias ūšinio e mino apib ėž ies modelis – apib ėž ies p adžioje į a dijama jos loginė dominan ė i po kablelio a skleidžiami apib ėž ies esminiai požymiai, paaiškinan ys ūšinį apib ėžiamo e mino dėmenį a dėmenis. Apib ėž- ies loginė dominan ė nag inėjamame žodyne apib ėžiama a ski ai kaip gimininis e minas. Ki i ke u i ūšinių e minų apib ėžčių modeliai ne okie p oduk y ūs, kai ku ie nesunkiai gali bū i ans o muojami į pi mojo modelio apib ėž is. ESMINIAI ŽODŽIAI: apib ėž is, apib ėž ies s uk ū a, apib ėž ies eikala imai, e mininė eikšmė, ūšinis e minas. A B S T R A C T The p ocess o de ining a concep wi hin in any ield is a sophis ica ed and sys- ema ic endea o ha equi es expe ise in he subjec ma e . The esul o his p ocess is he de ini ion o e m. Each e m ca ies unique de ini ion. I helps o link a concep o he e m ha ep esen s i . The a icle analyses he de ini ions o 648 speci ic e ms ounded in Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas issued in 2021 (Explana o y Dic iona y o Geog aphical Te ms, 2021), sho ly o e iewing he de ini ions‘ equi emen s and iden i ying de ini ions‘ models o speci ic e ms. The mos common model o de ini ion o speci ic e ms is such model, when a he beginning o de ini ion is old logical dominan and a e comma he essen ial 118 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Auš a Rimku ė- Ganusauskienė a ibu es o de ini ion a e indica ed. This logical dominan is de ined as a gene al e m in he dic iona y. The o he ou models o de ini ion o speci ic e ms a e less p oduc i e, some o hem can be eadily ans o med in o he mos common model o de ini ion. KEYWORDS: de ini ion, s uc u e o de ini ion, equi emen s o de ini ion, e minological meaning, speci ic e m. ĮVADINĖS PASTABOS Kaip iksliai apib ėž i ien isinį a sudė inį e miną i su o muluo i okią e mino apib ėž į, ku i a i ik ų jai, kaip i e minams, keliamus am ik us eikala imus, pa yzdžiui, kad apib ėžiamosios są okos apim is bū ų lygi api- b ėžiančiosios są okos apimčiai, kad apib ėž is bū ų iksli, aiški, ned ip as- miška, ne au ologinė, kai apib ėžiamoji i apib ėžiančioji są okos eiškiamos apačiai, kad apib ėž is de ė ų su ki omis są okų sis emos apib ėž imis, kad bū ų nei pe siau a, nei pe pla i i pan., ūpi p ak inį e minologijos da bą di ban iems specialis ams. Reikia p ipažin i, kad Lie u os e minologų da - buose isų susis emin ų apib ėžčių eikala imų ne asime. Bene daugiausia apie juos y a ašęs Kazimie as Gai enis (Gai enis 2004: 85–117; 2014: 204, 221, 223 i k .), ieną ki ą min į galima as i Angelės Kaulakienės (2014), Palmi os Zemle ičiū ės (2018), Al ydo Umb aso (2008, 2022), Auš os Rim- ku ės-Ganusauskienės (2021) i k . da buose. Tačiau e minologų da buose aiškių i išsamių apib ėžčių ašymo aisyklių a gai ių nė a. Jeigu jos i bū ų, g eičiausiai bū ų g indžiamos dažniausiai logikos ado ėliuose i e mino- logijos ado ėliuose bei s anda uose minimais eikala imais, be iso o, moksliškai iksliai apib ėž i am ik os s i ies są oką bū ų įmanoma ik ge ai išmanan apib ėžiamos są okos objek ą, su okian są okos u inį i jos ap- im į, aip pa u in ne ik eo inių, be i p ak inių žinių. Šio s aipsnio ikslas – nus a y i ūšinių geog a ijos e minų apib ėž- čių s uk ū os ypa umus. Siekian minė o ikslo, keliami okie užda iniai: 1) apž elg i lie u ių i užsienio au o ių įž algas apie e minų apib ėžčių ašymą i eikala imus; 2) išnag inė i pasi ink os s i ies ūšinių e mi- nų apib ėž is i išski i jų s uk ū inius modelius. Ti i pasi ink as ienas iš naujausių spausdin ų aiškinamųjų e minų žodynų – 2021 m. išleis as Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas. Tai „pi masis sis eminis okios di- delės apim ies i į ai ių geog a ijos s ičių e minų žodynas, pa eng as ben- d ada biaujan su Vals ybine lie u ių kalbos komisija“ (AGTŽ 2021: 7). Jame pa eikiami 3405 s a biausi i dažniausiai a ojami bend osios, 119Te minologija | 2024 | 31 gam inės i isuomeninės geog a ijos, aip pa k aš o aizdžio geog a ijos i k aš o a kos bei ka og a ijos i geoin o ma ikos e minai. Išski inis šio leidinio b uožas – e minų ap ašai pa eikiami len elėje, ku ią „suda o 10 e minus p is a ančių p asminių s ulpelių: eilės posky yje n ., gimininis e minas, (po) ūšinis e minas, san umpa, apib ėž is, sinonimai, ne eik i- ni e minai, a i ikmuo anglų kalba, a i ikmuo usų kalba i a i ikmuo o- kiečių kalba“ (AGTŽ 2021: 11). Ty imo objek u a si ik iniu būdu pasi ink- os žodyno suda y ojų gam inės i isuomeninės geog a ijos e minų g upei p iski os 648 ūšinių e minų apib ėž ys. Tikimasi, kad oks im ies dydis leis pada y i iš adas apie ūšinių e minų apib ėžčių s uk ū os modelius i padės nus a y i būdingiausius apib ėžčių ypa umus. Be ūšinių e minų apib ėžčių, žodyno au o iai pa eikia i gimininių e minų apib ėžčių, ku ios dėl ibo os apim ies šiame s aipsnyje nenag inėjamos, ačiau šių e minų apib ėžčių analizė – įdomus i plačiau ne i as, a ski o y imo eikalaujan is objek as. P idu ina, kad pasi ink as analizuo i Aiškinamasis geog a ijos e - minų žodynas y a su a ky as sa o s i į išmanančių specialis ų, pe žiū ė as e minologo, s a s y as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologi- jos pakomisėje. Visa ai leidžia many i, kad geog a ijos e minija y a su a - ky a, o žodyne pa eikiamų e minų apib ėž ys a i inka joms keliamus e mi- nologinius eikala imus. Taigi, y imo medžiaga pa odys, kokiais p incipais emian is o muluojamos e minų apib ėž ys, aip pa a skleis me odiškai naudingus am ik us s uk ū inius e minų apib ėžčių aspek us. Rašan s aipsnį aikomas anali inis ap ašomasis me odas, leidžian is ne ik ap ašy i y imo objek ą – žodyno ūšinių e minų apib ėž is, be i jį, emian is eo ine e minologijos medžiaga, išsamiai išnag inė i, aip pa lygi- namasis me odas, padedan is palygin i ne ik pasi ink as nag inė i apib ėž is, be i ski ingų mokslininkų įž algas. Be šių me odų, pasi elkiamas skaičia- imo me odas, leidžian is gau us duomenis pa aizduo i g a iškai i jais g įs i da omas iš adas, aip pa a skleis i am ik us i iamo objek o ypa umus. DĖL TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ Te minai – be ku ios mokslo s i ies pag indas. Jų e mininė eikšmė nusa- koma apib ėž imis, a ba de inicijomis. Te mino apib ėž is, kaip ašo Regi- na K ašy ė, – ai „išsamus žodinis apibūdinimas, a spindin is e mininės eikšmės1 b anduolio semas i nusakan is są okos u inį, ku iuo am 1 Čia i oliau iš e in a žodyno au o ės R. K ašy ės. 120 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Auš a Rimku ė- Ganusauskienė ik u abs akcijos lygmeniu a skleidžiami esminiai požymiai, ski ian ys ją nuo g e imų są okų“ (K ašy ė 2005: 13). Ki aip a ian , am ik os s i ies są okos apib ėž yje u i bū i a skleidžiamas są okos u inys, ku į suda o apib ėžiamo daik o a eiškinio požymių isuma. K is inos Ricke ičiū ės eigimu, „[s]ą oką apib ėžian , siekiama d ejopo ikslo: 1) nu odomi požy- miai u i padė i a ski i apib ėžiamosios są okos objek ą nuo ki ų ai pačiai giminei p iklausančių objek ų i 2) apib ėžiančiojoje są okoje nu odomi požymiai u i bū i pa enkami i sug upuojami aip, kad apib ėžimas pa- ody ų apib ėžiamos są okos objek o esmę, jo is o inį ys ymąsi“ (Ricke- ičiū ė 1960: 149). Klaus’as-Di k’as Schmi z’as a k eipia dėmesį į ai, kad „ge iausia, kai apib ėž ys siejasi su ki omis są okomis i į a dija būdingas apib ėžiamos są okos ypa ybes. Remian is apib ėž imis i są okų ypa ybė- mis, galima są okas susie i i suda y i jų sis emas, a spindinčias am ik os s i ies a pos ičio žinias“ (Schmi z 2015: 25). Naujausiame 2022 m. a p- au iniame s anda e ISO 704 Te minology wo k – P inciples and me hods iš esmės pab ėžiami ie pa ys dalykai – apib ėž yje u i bū i nu odomi esminiai apib ėžiamos są okos požymiai, i aip są oka išski iama iš ki ų os pačios dalykinės s i ies są okų (ISO 704 2022: 33). Vadinasi, apib ė- žian u i bū i pa enkami okie bū ini i papildomi (an aeiliai) požymiai, ku ie pa ody ų, kuo apib ėžiama są oka siejasi su ki omis os pačios s i ies są okomis i kuo nuo jų ski iasi. Taigi, neabejo inai są okos apib ėžimas y a sudė ingas i am ik os s i ies žinių eikalaujan is loginis eiksmas, o šio eiksmo ezul a as – e mino apib ėž is. Kalban apie Lie u os e minologiją apsk i ai, didelę į aką dėl poli i- nių, is o inių i ki ų aplinkybių XX amžiuje lie u ių e minologijai da ė usų e minologijos mokykla. 1973 m. iš usų kalbos iš e s ame leidiny- je Te minologinis da bas (Pag indai i me odai), suda y ame pagal inžinie- iaus Dmi ijaus Lo ės (1898–1950) i TSRS Mokslų akademijos Moksli- nės- echninės e minologijos komi e o da bus, ašoma, kad, a skleidžian są okos u inį, eikia a k eip i dėmesį į są okos ie ą są okų klasi ikaci- joje, odėl bū ina inkamai suklasi ikuo i am ik os s i ies są okas. Be iso o, išski iami i bend ieji apib ėžčių eikala imai, okie kaip apib ėž ys u i iksuo i ikslų są okos u inį, a skleis i są okos esmę, „ne u i a žy i mokslinės- echninės min ies“ (TD 1973: 21), daugiausia u i bū i žodinės, a i ik i kalbos no mas, apib ėž yse „ u ė ų bū i a ojamos os są okos ( e minai), ku ios jau anksčiau y a apib ėž os a ba isiems žinomos“ (TD 1973: 22). 121Te minologija | 2024 | 31 Apib ėžčių ašymo gai es andame jau nebegaliojančiame 1993 m. Vil- niaus uni e si e o i Lie u ių kalbos ins i u o da buo ojų pagal ISO 704-87 pa eng ą, lie u ių kalbai p i aiky ą s anda ą Lie u os RST 1115-90 Te - minologijos p incipai i me odai. Jame pa eikiami apib ėžčių suda ymo p in- cipai: „Są okos, a ojamos apib ėžimui2 suda y i, u i bū i į a din os e - minais, ku ie a ba jau a ojami šioje sis emoje, a ba ge ai žinomi. Visais a ejais specialis as, suda an is apib ėžimą, u i bū i įsi ikinęs, kad e mi- nai bus isiems sup an ami“ (Lie u os RST 1115-90: 7). S anda e aip pa nu odoma, kokių aisyklių eikia laiky is, ašan apib ėž is. Pi miausia minimas ienas esminių eikala imų – „apib ėžimuose u i a sispindė i esminiai są okos požymiai“ (Lie u os RST 1115-90: 8). An as eikala- imas: „Į apib ėžimą u i įei i isi esminiai požymiai, ku ie inka iesio- giniam są okos iden i ika imui konk ečioje są okų sis emoje. Ski iamieji požymiai pa enkami iš a i inkamos są okų sis emos“ (Lie u os RST 1115- 90: 8). T ečias s a bus dalykas – apib ėžčių sis emiškumas: „Apib ėžimas u i a spindė i są okos požymius i sis eminius san ykius a p są okų o- kiais būdais: 1) nu odan esminius pla esnės są okos požymius, ku iais g indžiami san ykiai; <...>; 2) a ski ian juos nuo sude in ų (koo dinaci- nių) są okų“ (Lie u os RST 1115-90: 8). Pasku inis eikala imas, mini- mas s anda e, – apib ėžčių umpumas: „Į apib ėžimą bū ina į auk i ik esminius (išo inius i idinius) konk ečios są okos požymius. Iš šių požy- mių iš edamus ki us požymius į apib ėžimą auk i ne ikslinga“ (Lie u os RST 1115-90: 9). Naujausiame, jau minė ame, a p au iniame s anda e ISO 704 Te minology wo k – P inciples and me hods iš esmės pab ėžiami ie pa ys eikala imai (ISO 704 2022: 33). Kadangi e minų s anda ai en- giami kaip i e minų žodynai, šių apib ėžčių ašymo eikala imų e mi- nologai i e minų žodynų au o iai i engėjai laikėsi i iš esmės iki pa šiol laikosi e indami a ašydami e minų apib ėž is. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2007 m. g uodžio 20 d. posėdžio p o okoliniu nu a imu ( ekomendacija R-4) (2015 m. g uodžio 3 d. p o o- kolinio nu a imo N . PN-8 edakcija) pa i in uose Te minų žodynų engi- mo bend uosiuose eikala imuose nu odoma, į ką eikė ų a k eip i dėmesį, a- šan e minų žodynų, engiamų pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos įgy endinamas kalbos p og amas i e inamų pagal Te minų žodynų e - inimo aisykles, apib ėž is: „Te mino apib ėž yje u i bū i iksliai pasaky a 2 S anda e žodis apib ėžimas a ojamas „apib ėž ies“ eikšme. 122 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Auš a Rimku ė- Ganusauskienė są okos esmė i nu ody i ski iamieji jos požymiai ( eng i neesminių da- lykų). Apib ėž is u i bū i išsami, be kiek galima umpesnė, kalbiškai aisyk linga, s ilis iškai sklandi. Vienu pag indu ski iamų są okų apib ėž ys u i bū i o pa ies modelio. „Daba inės lie u ių kalbos žodynas“ i ana- logiški ki ų kalbų leidiniai negali bū i e minų apib ėžčių šal iniai – juose pa eikiamas ne e mininės, o leksinės eikšmės aiškinimas“ (TŽRBR 2015). Jokių išsamesnių apib ėž ies ašymo gai ių šiuose eikala imuose nė a. Augus ino Ndi-Kimbiʼio eigimu, ašy inės apib ėžčių o mos u ė ų a i ik i am ik us isuo inai e minologams, aip pa i e minog a ams p iim inus eikala imus (Ndi-Kimbi 1994: 327). Jo manymu, no s seno ės g aikų i ėlesni iloso ai, ku ie nag inėjo apib ėž is, nea siž elgė į e mi- nologijos eikala imus i neanaliza o apib ėžčių naudojimo už sa o s i ies ibų a ejų, jų aiky i loginių apib ėžčių modeliai i aisyklės ne isada inka, odėl kai ku iais a ejais nea i inka šiuolaikinės e minologijos po- eikių. Tačiau, kadangi eo inių įž algų apie e minų apib ėž is nė a daug, daugeliu a eju enka g įž i p ie iloso ų i logikų siūlomų apib ėžčių o - mula imo aisyklių (Ndi-Kimbi 1994: 328). Kaip jau užsimin a, kalban apie e minų apib ėž is, logika i jos dėsniai ypač s a būs. Kaip ik odėl logikoje apib ėžimas laikomas pi miausia logi- niu eiksmu, ku iuo a skleidžiami esminiai apib ėžiamo objek o požymiai i apib ėžiamasis objek as a ski iamas nuo ki ų objek ų (Ažubalis 2008: 30, plg. VLEe3). Nu odoma, kad apib ėžimą suda o šios dalys: 1) apib ėžiamoji iš aiška (lo . de iniendum, D d) – są oka, ku i api- b ėžiama; 2) apib ėžiančioji iš aiška (lo . de iniens, D n) – są okos, ku iomis apib ėžiama; 3) jungiančioji iš aiška („y a“, „ eiškia“, „ adinama“, „ as pa s, kas“ i k .; ie oj jos gali bū i ašomas b ūkšnys), ku i odo yšį a p apib ė- žiamosios i apib ėžiančiosios iš aiškų (Plečkai is 2004: 163; Ažubalis 2008: 30; Eidukienė 2009: 60; Bubelis i k . 2012: 116; Vala ka 2014: 63). Taigi, loginę apib ėž ies o mą galima iš eikš i okia o mule: T ≡ A, ku T – e minas (apib ėžiamoji iš aiška), A – apib ėž is (apib ėžiančioji iš aiš- ka), ≡ ek i alen umo ženklas ( . y. jungiančioji iš aiška). 3 Plg. „apib ėžimas, de inicija (lo . de ini io), loginis eiksmas, ku iuo nus a oma k i e ijai i iamajam objek ui nuo ki ų objek ų a ski i nu odan jo speci iką i a ojamos a ba į edamos kalbinės iš aiškos eikšmė“ (VLEe). 123Te minologija | 2024 | 31 Jungiančiąją iš aišką dažniausiai ma ome eks uose, o e minų duome- nų bazėse, aiškinamuosiuose e minų žodynuose ( iek popie iniuose, iek elek oniniuose) šios iš aiškos ne asime – pap as ai ašomas e minas, o i jo apib ėž is ski iama g a iškai (ki a spal a, ki u š i u i pan.), duomenų bazėse apib ėž is gali bū i ašoma ki ame duomenų langelyje i pan. Nag- inėjamame Aiškinamajame geog a ijos e minų žodyne jungiamosios iš aiš- kos aip pa nė a, nes, kaip jau užsimin a, e minų s aipsnių in o macija pa eikiama len elėje, odėl i apib ėž is pa eikiama a ski ame s ulpelyje. B uno de Bessé eigia, kad pa s są okos apib ėžimo eiksmas u i bū i g in- džiamas koncep ų (są okų) analize, i p idu ia, kad labai dažnai e minologai a e minus ku ian ys specialis ai jos nea lieka, . y. sis emingai neanalizuoja są okų, jų są okų sis emų, no s aip u ė ų ku iuo no s būdu da y i – gal ose a už ašuose, kad pa yk ų apdo o i pačias sudė ingiausias są okų san ykių su ki omis są okomis, jų požymių išsky imo, apib ėžimo i ki as p oblemas (De Bessé 1997: 66, 106). Taigi, no in inkamai apib ėž i am ik ą są oką, . y. suku i e mino apib ėž į, eikia a lik i pa uošiamuosius da bus. K. Gai enis pas ebi, kad aiškinamųjų e minų žodynų apib ėžčių „s uk- ū a p iklauso nuo e minu pa adinamos są okos u inio i apim ies pla- umo, e mino ie os są okų klasi ikacijos sis emoje“ (Gai enis 2002: 74). Analizuodami aiškinamųjų e minų žodynų apib ėž is, neišsi e sime be e mininės eikšmės samp a os ap a imo. Te mininė eikšmė nė a as pa s, kas leksinė, ki aip a ian – pap as o žodžio, eikšmė4, ačiau s uk ū iniu požiū iu šios eikšmės gana panašios, nes jas sieja seman iniai komponen- ai, da adinami semomis (Jakai ienė 2010: 57). Leksinė eikšmė, kaip nu odoma VLEe, – „žodžio u inio indi idualioji dalis – žodžiu pe eikia- ma koncep uali in o macija apie pa adinamą dalyką. Žodžio u inį suda o į ai aus abs ak umo eikšmės: g ama inė (kalbos dalies, ku iai p iklauso žodis), bend oji (da ybinių a seman inių g upių, į ku ias įeina žodis) i indi idualioji. P z., žodis ašy ojas y a konk e usis daik a a dis, jo ben- d oji g upinė eikšmė – eikėjo pa adinimas (kaip i ki i su p iesaga - ojas iš eiksmažodžių pada y i daik a a džiai pa adina ą, kas a lieka pama i- niu žodžiu nusaky ą eiksmą), indi idualioji eikšmė – ‘asmuo, ku ian is g ožinės li e a ū os kū inius’“. Leksinė eikšmė, K. Gai enio manymu, a spindi e mininės eikšmės „in ensionalą i kai ku ias implikacionalo 4 Plg. „Reikšmė, a skleidžian i žodį suda ančio ga sų komplekso san ykį su uo kompleksu eiškiamu daik u, eiškiniu, są oka“ (K ašy ė 2005: 52). 124 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Auš a Rimku ė- Ganusauskienė semas“ (Gai enis 2002: 17). Te mininė eikšmė e minologų su okiama kaip eikšmė, būdinga žodžiui am ik os s i ies e minijoje (K ašy ė 2005: 53). Ki aip a ian , e mininė eikšmė siejasi su specialiu, ne isiems žino- mu ik o ės objek u (deno a u). P z., e minas nuo ėkis geog a ijos specia- lis ų sup an amas kaip andens apy akos p ocesas: Vandens apy akos p ocesas, kai anduo eka d enažo s i ies link. AGTŽ 2021: 122. Hid ogeologijos s i yje e minas nuo ėkis apibūdinamas kaip andens kiekis: Vandens kiekis, nu ekan is iš sausumos plo o iene o pe am ik ą laiką; iš eiškia- mas debi u, moduliu, nuo ėkio koe icien u. EHTŽ 2003. Taigi, palyginę gam inės geog a ijos i hid ogeologijos e minus, ma o- me, kad e mino nuo ėkis e mininės eikšmės ski ingose s i yse y a ne- ienodos. Tačiau iek ienoje, iek ki oje s i yje są oka nuo ėkis susijusi su andeniu. Kaip ma ome iš pi mos apib ėž ies, pi mąją jos dalį suda o s a - biausias apib ėž ies žodis p ocesas, nusakoma i ai, koks p ocesas – an- dens apy akos, an oji apib ėž ies dalis ski a esminiam są okos požymiui nusaky i – anduo eka d enažo s i ies link. Hid ogeologijoje a ojama api- b ėž is šiek iek pla esnė: čia loginė dominan ė, . y. pag indinis apib ėž ies žodis, y a žodis kiekis, nu odoma, kad ai andens kiekis, o ada nusakoma, kuo šis kiekis išsiski ia – nu eka iš sausumos plo o iene o pe am ik ą laiką. Ap a iama apib ėž is išplečiama papildoma in o macija, nu odan an i- nius požymius, susijusius su apib ėžiamąja są oka. Apibend inan ai, kas pasaky a, galima eig i, kad kiek ienos s i ies e mino e mininė eikšmė u i ikslias, apib ėž ies nus a omas ibas. Ta- čiau, be abejo, ne isada y a aišku, kokios minė os ibos u ė ų bū i i kaip jos u ė ų bū i susijusios su e mininės eikšmės esminiais i neesminiais (papildomais) požymiais, ku iuos bū ina iš yškin i apib ėžian am ik ą są oką. Esminiais apib ėžiamos są okos požymiais galima laiky i okius požymius, ku ių kiek ienas y a bū inas i pakankamas apib ėžian są oką i išski ian ją nuo ki ų os pačios ka ego ijos są okų. Algi do Ažubalio eigimu, esminiai am ik o objek o požymiai y a okie, ku ių „kiek ienas sky ium bū inas, o isų ka u pakanka, kad bū ų galima am ik ą objek ą a ski i nuo ki ų (ne i panašių) objek ų“ (Ažubalis 2008: 24). Neesminiai są okos požymiai okie, ku ie ją papildo, ačiau be jų są okos u inys nesi- keičia. Logikoje ski iami i bend ieji požymiai, ku ie s a būs kalban i apie 125Te minologija | 2024 | 31 e minų apib ėž is. Bend ieji požymiai y a „būdingi isiems am ik os g upės objek ams“ (Ažubalis 2008: 24). A siž elgian į ai, kas bu o pasa- ky a, p idu ina, kad kiek iena apib ėžiamoji są oka gali u ė i ne ieną i ne du, o daugybę požymių, kaip ik odėl nu ody i isus juos p ak iškai y a neįmanoma, odėl o muluojan apib ėž į laikomasi p incipo nu ody i ik esminius požymius, a ibojančius apib ėžiamąją są oką nuo ki ų są o- kų. Leksinė eikšmė, be abejo, gali bū i e mininės eikšmės pag indas. Pasi aiko a ejų, kai e minas u i ne ieną e mininę eikšmę, odėl kiek iena jo eikšmė pap as ai y a apib ėžiama a ski ai kaip sa a ankiš- kas iene as. Aiškinamajame geog a ijos e minų žodyne e minų, u inčių ne ieną eikšmę, nė a daug. Tais a ejais, kai eikšmė ne iena, apib ėžiama a ski ai, eikšmes nume uojan , p z.: kolonizãcija 1. Ki os šalies a e i o ijos užg obimas, jos pa e imas kolonija. 2. Žmonių masinis pe sikėlimas gy en i į ki as šalis i e i o ijas. AGTŽ 2021: 208. Kaip ma ome iš pa yzdžio, e minas kolonizacija u i d i e minines eikš- mes: pi ma sie ina su šalies a e i o ijos užg obimu, an a – su masiniu pe sikė- limu gy en i. Al ydas Umb asas a k eipia dėmesį, kad „[K]uo sa a ankiškiau apib ėž i kiek ieną eikšmę ska ina žodynų kompiu e iza imas, dėjimas į e minų duomenų bazes“ (Umb asas 2008: 222). Pe žiū ėjus nag inė i pa- si ink us geog a ijos e minus, ma y i, kad daugia eikšmiai e minai, . y. okie e minai, ku ie u i d i i daugiau eikšmių (geog a ijos žodyne pa- eikiamas e minas eu opeizacija (AGTŽ 2021: 280) u i ne 4 eikšmes, as i 5 e minai (sėklius, me opolis, mies as, geog a inė kul ū a i au a), u in ys po 3 eikšmes), suda o apie 2,3 p oc. Taigi, ai nedidelis p ocen as, palygin i su ieną eikšmę u inčiais e minais (97,7 p oc.). P isimin ina, kad adiciškai daugia eikšmiškumas kaip seman inis eiškinys laikomas iena iš pag indi- nių e minologijos p oblemų i siekiama laiky is p incipo: am ik os s i ies ienas e minas – iena eikšmė, kad bū ų iš eng a d ip asmiškumo5. Kaip ma oma, iena eikšmiškumo kaip ieno iš e minams keliamų eikala imų nag inėjamame Aiškinamajame geog a ijos e minų žodyne iš esmės laikomasi. Tačiau, g įž an p ie e minų apib ėžčių s uk ū os, pasaky ina, kad e - minologijoje, aip pa i e minog a ijoje, e minų apib ėž is y a s a biausia 5 Palmi a Zemle ičiū ė s aipsnyje XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų daugia eikšmiškumo klausimu išsamiai ap a ia daugia eikšmiškumo samp a ą e minologijoje i medicinos e minijoje (Zemle ičiū ė 2020: 98–131). 132 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Auš a Rimku ė- Ganusauskienė daugiau eikšmių u inčių e minų aip pa y a os ienas ki as. Visi pagal šį modelį apib ėžiami e minai y a d ižodžiai. Kaip odo a lik as y imas, Aiškinamajame geog a ijos e minų žodyne ū- šiniai e minai apib ėžiami pagal penkis modelius (ž . 1 pa .). Galima eig- i, kad su a ky oje i suno min oje geog a ijos e minijoje y auja klasi- kinės apib ėž ys, da adinamos de ini io pe genus p oximum e di e en iam speci icam. Šiose apib ėž yse pe giminę i ūšinį ski umą šalia giminės (gimininio e mino) a skleidžiami ūšiniai ski umai, . y. ai, kas šiame s aipsnyje adinama ski iamaisiais požymiais. Šie požymiai, kaip ma ė- me iš pa yzdžių, padeda apibūdin i apib ėžiamąją są oką kaip ūšį ( ūšinį e miną) i leidžia ją a ski i nuo isų ki ų de ančių os pačios ka ego ijos są okų. Rūšinio ski umo nus a ymas – ienas esminių eiksmų, no in iksliai apib ėž i i a ski i apib ėžiamą są oką nuo ki ų. Kaip ik dėl o y a eigiama, kad gali i nebū i ienos os pačios są okos apib ėž ies, api- b ėžčių gali bū i iek, kiek i kokių bus išski a s a biausių požymių, odėl „ eisingi gali bū i ne ik ienas, be i ne keli e minų apib ėžimai“ (Gai- enis 2002: 19). Vieno y aujančio ūšinių e minų apib ėž ies modelio pasi inkimas odo, kad apib ėž ys ašomos laikan is analogijos p incipo. Toks apib ėžčių s anda inimas, ma y , susijęs su eikala imais, keliamais aiškinamiesiems e minų žodynams. Vieni iš s a bių apib ėž ims keliamų eikala imų – umpumas i lo- giškumas, minimi ne ik e minologų, be i logikų, aip pa nu odomi i naujausiame ISO 704 s anda e. Taigi, idealiu a eju e mino apib ėž is u ė ų bū i su o muluo a ienu sakiniu (Ndi-Kimbi 1994: 334), ačiau šis 1 pa . Rūšinių e minų apib ėžčių modelių dažnis (p oc.) 133Te minologija | 2024 | 31 eikala imas ne isada įgy endinamas. Pe ž elgus ūšinių e minų api- b ėž is, ma y i, kad apie 77 p oc. isų apib ėžčių y a ieno sakinio, likusi dalis – kelių sakinių apib ėž ys. Labai umpų apib ėžčių os iena ki a, y auja ilgesni sakiniai, kai kableliais a ne kablia aškiais y a a ski iamos sakinio dalys. Tokiose apib ėž yse apibūdinami esminiai a papildomi po- žymiai, eikalingi są okai nusaky i. No s u ė ų a ody i, kad kuo ilgesnė apib ėž is, uo ji ikslesnė i išsamesnė, ačiau aip ne eikė ų isais a ejais many i, nes ūšinio e mino e mininei eikšmei a skleis i u i pakak i nu- saky i ski iamąjį (-uosius) i (a ) s a biausią (-sius) są okos požymį (-ius). IŠVADOS Be ku ios s i ies są okos apib ėžimas y a sudė ingas i os s i ies žinių ei- kalaujan is loginis eiksmas, o šio eiksmo ezul a as – e mino apib ėž is. No in inkamai apib ėž i są oką, . y. suku i e mino apib ėž į, eikia a lik i pa uošiamuosius da bus. Aiškinamuosiuose e minų žodynuose apib ėž is laiky ina kons uk y aus žodyno au o ių susi a imo ezul a u. Apib ėž imi są oka a ski iama nuo ki ų są okų, nus a omos e mininės eikšmės ibos, iksuojami są oką į a dijančio e mino koncep ualūs yšiai su ki ais e minais i pan. Te mino apib ėž ies s uk ū a p iklauso nuo juo pa adinamos są okos u inio i apim ies, aip pa e mino ie os są okų klasi ikacijos sis emoje. Ty imo duomenys a skleidžia, kad Aiškinamajame geog a ijos e minų žodyne ūšinių e minų apib ėž ys ku iamos pagal penkis modelius. Daž- niausias ūšinio e mino apib ėž ies modelis – į a dijama loginė domi- nan ė, ku ia eina jau žodyne apib ėž as ien isinis a sudė inis e minas, i po kablelio a skleidžiami esminiai apib ėžiamos są okos požymiai, pa- aiškinan ys ūšinį e mino dėmenį a dėmenis. Ki i ke u i ūšinių e minų apib ėžčių modeliai ne okie p oduk y ūs, kai ku ie nesunkiai gali bū i ans o muojami į pi mojo modelio apib ėž is. Aiškinamojo geog a ijos e minų žodyno ūšinių e minų apib ėžčių ie- nodumą, ka u i są yšingumą lemia palygin i aiški žodyno e minų hie- a chinė sis ema, aip pa nuoseklus specialis ų i e minologų da bas. 134 Rūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umai Auš a Rimku ė- Ganusauskienė ŠALTINIAI AGTŽ 2021: Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas. Pa engė Paulius Ka aliauskas (moksl. ed.), Do ilė K upickai ė (a s. ed.) i k ., Vilnius: Vilniaus uni e si e as. EHTŽ 2003: Enciklopedinis hid ogeologijos e minų žodynas: lie u ių–anglų– okiečių– usų kalbų. Pa engė Vy au as Juodkazis (a s. ed.), Vik o as Kemėšis, Gailė Žaliūdienė, Vilnius: Lie u os geologijos a nyba. P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l /. LITERATŪRA Ažubalis Algi das 2008: Logika i mokyklinė ma ema ika: monog a ija, Vilnius: Gene olo Jono Žemaičio Lie u os ka o akademija. Bubelis Rimgaudas, Jakimenko Vi ginija, Vala ka Vy is 2012: Logika II: Silogis ika, klasių logika, daugia- eikšmė, modalinė, no mų logika, nededukciniai samp o a imai, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as. De Bessé B uno 1997: Te minological De ini ions. – Sue Ellen W igh , Ge ha d Budin. Handbook o Te mi- nology Managemen 1: Basic Aspec s o Te minology Managemen , John Benjamins Publishing Co., 63–74. DLKŽe: Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S asys Keinys, 8-as pa ais. i papild. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021; e. a ian as, 2021. DOI: doi.o g/10.35321/dlkz. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l . Eidukienė Dalia 2009: Logika, Vilnius: Pa ama. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla. Gai enis Kazimie as 2004: Sudė inių e minų pa eikimas i aiškinimas e minų žodynuose. – Te minologi- jos is o ijos i daba ies p oblemos: s aipsnių inkinys Kazimie ui Gai eniui a min i. Albina Aukso iū ė (sud.), S asys Keinys (a s. ed.), Valen ina Skujinia, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 85–117. Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai. Suda ė Jolan a Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ISO 704 2022: ISO 704: 2022 (E) Te minology wo k – P inciples and me hods, Swi ze land. Kaulakienė Angelė 2014: Te minologija. Te minog a ija. Te minija: s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika. K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Lie u os RST 1115-90: Lie u os RST 1115-90 (ISO 704-87) Te minologijos p incipai i me odai: o icialus leidinys, Vilnius: S anda izacijos i kokybės depa amen as p ie Lie u os Respublikos Vy iausybės, 1993. Löckinge Geo g, Kockae Hend ik J., Budin Ge ha d 2015: In ensional de ini ions. – Handbook o Te minology Online 1 (2015), Ams e dam: John Benjamins Publishing Company, 60–81. DOI: h ps:// doi.o g/10.1075/ho .1.in 1. LST ISO 5127:2019 In o macija i dokumen a imas. Pag indai i aiškinamasis žodynas. P ieiga in e ne e: h ps://lsd.l .l /l /s anda u- e minu-baze/. Ndi-Kimbi Augus in 1994: Guidelines o e minological de ini ions: The adhe ence o and de ia ion om exis ing ules in BS/ISO 2382: Da a P ocessing and In o ma ion Technology Vocabula y. – Te minology. In e na ional Jou nal o Theo e ical and Applied Issues in Specialized Communica ion 1 (2), 327–350. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ e m.1.2.07ndi. Pa el Sil ia, Nole Diane 2001: Handbook o e minology, O awa: Minis e o Public Wo ks and Go e nmen Se ices Canada. Plečkai is Romanas 2004: Logikos pag indai, Vilnius: Ty o alba. Ricke ičiū ė K is ina 1960: Apib ėžimas pe a imiausiąją giminę i ūšinį ski umą. – P oblemos 1, 149– 164. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/P oblemos.1960.0.7259. Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2021: Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė. – Te minologija 28, 175–191. DOI: 10.35321/ e m28-08. Schmi z Klaus-Di k 2015: Te ms in Tex s and he Challenge o Te minology Managemen . – Te minologija 22, 15–25. TD 1973: Te minologinis da bas (Pag indai i me odai): pagalbinė p iemonė, suda y a pagal D. Lo ės i TSRS Mokslų akademijos Mokslinės- echninės e minologijos komi e o da bus. Ve ė A. Kaulakienė, Vilnius: Min is. TŽRBR 2015: Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l / ak ualiausios- emos/ e minija/ e minu-zodynu- engimo-bend ieji- eikala imai. 135Te minologija | 2024 | 31 Umb asas Al ydas 2008: Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai: kad žodynai bū ų ge esni. – Te minologija 15, 216–225. Umb asas Al ydas 2022: Teisės ak ų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu. – Te minologija 29, 120–138. DOI: doi.o g/10.35321/ e m29-07. Vala ka Vy is 2014: Apib ėžimas kaip medija scholas inėje mokslo eo ijoje. – Logos 81, 62–69. VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001– 2020. P ieiga in e ne e: www. le.l . Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Iš e minų žodynų engimo pa i ies. – Gim oji kalba 7, 11–20. Zemle ičiū ė Palmi a 2020: XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų daugia eikšmiškumo klausimu. – Ac a Linguis ica Li huanica 83, 98–131. DOI: doi.o g/10.35321/all83-05. P ieiga in e ne e: h ps:// jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/2044. PECULIARITIES IN THE STRUCTURE OF DEFINITIONS OF SPECIFIC TERMS OF GEOGRAPHY Summa y In he ield o e minology p o essionals ocus on c ea ing p ecise de ini ions o one- wo d o compound e ms. They aim o ensu e ha hese de ini ions mee speci ic c i- e ia, including ha ing he ex ension o concep , also de ini ion mus be unambiguous, clea , and non- au ological, mus acco d wi h o he de ini ions in he concep sys em, and mus a oid being o e ly na ow o b oad. This a icle aims – o iden i y he cha ac e is ics o he s uc u e o de ini ions o speci ic e ms in he geosciences. To accomplish his goal, he ollowing asks ha e been es ablished: 1) o examine insigh s om bo h Li huanian and o eign au ho s e- ga ding he o mula ion and c i e ia o e m de ini ions; and 2) o in es iga e he de i- ni ions o speci ic e ms and asce ain hei s uc u al models. Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas (Explana o y Dic iona y o Geog aphical Te ms), published in 2021, is selec ed o his s udy. I is in es iga ed, ha i e di e en de ini ions’ models o speci ic e ms a e used in Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas. The mos common model o de ini ion o spe- ci ic e ms is such model, when a he beginning o de ini ion is old logical dominan and a e comma he essen ial a ibu es o de ini ion a e indica ed. This logical domi- nan is de ined as a gene al e m in he dic iona y. The o he ou models o de ini ion o speci ic e ms a e less p oduc i e, some o hem can be eadily ans o med in o he mos common model o de ini ion. The clea hie a chical sys em o e ms in Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas and consis en wo k o specialis s and e minologis s de e mines he uni o mi y o de ini ions o speci ic e ms. Gau a 2024-07-05 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as aus [email protected]