6-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“

Te minologija / Te minology 2025, N . 32, p. 1–7 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-2198 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Eglė Ingele ičiū ė-Jablonskienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-11-10. Accep ed: / P iim a: 2025-11-14. 1 6-OJI TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ TERMINOLOGIJOS KONFERENCIJA „MOKSLINIAI, ADMINISTRACINIAI IR EDUKACINIAI TERMINOLOGIJOS LYGMENYS“ 6 h In e na ional Scien i ic Con e ence “Scien i ic, Adminis a i e and Educa ional Dimensions o Te minology” EGLĖ INGELEVIČIŪTĖ-JABLONSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0009-0006-2644-4920 h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-11 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Spalio 16–17 d. Lie u ių kalbos ins i u e yko 6-oji a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija „Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“. Šią kon e enciją galima adin i jubiliejine – pi moji kon e encija okiu pa adinimu su eng a p ieš dešim me ų, 2015 m. Kon e encija yko hib idiniu būdu: daly iai i klausy ojai a yko iek gy ai, iek jungėsi pe nuo olį. Iš iso pe skai y i 34 p anešimai – p is a y a daug mokslinių y imų, e minologijos da bo į ankių, apž elg os į ai ios e minologijos k yp ys. P anešėjai a s o a o ne 18-ai als ybių. Kaip i anks esniais me ais, kon e encijoje ak y iai daly a o Ispanijos, P ancūzijos, Saka elo, Lenkijos, Veng ijos, La ijos i , žinoma, Lie u os mokslininkai, ačiau p anešimus skai ė i e minologai iš okių olimų šalių kaip Kanada i Mongolija. Pi moji diena p asidėjo s a bia ema, ku i šioje kon e encijoje ap a iama jau ne pi mą ka ą, – e minų a ian iškumu. K ies inė p anešėja Judi F eixa, a s o aujan i Pompeu Fab os uni e si e ui, skai ė p anešimą apie e minų a ian iškumą i a lik ą su klima o kai a susijusių e minų analizę. Ji nag inėjo, kaip ski iasi šios s i ies e minų o ma i eikšmė 2 ski inguose kon eks uose, i eigė, kad šie ski umai a spindi iek kalbinius, iek seman inius pokyčius, a skleidžia lanks ų aplinkos apsaugos e minijos pobūdį. Toks e mino pasaulio klima o a šilimas (angl. global wa ming) a ian as kaip klima o šildymas (angl. global hea ing) a spindi bandymus p i aiky i e miniją p ie komunikacinių, ideologinių i kul ū inių po eikių. Ano mokslininkės, a ian iškumas klima o kai os disku se nė a ūkumas – e minas gali pasi a nau i ne ik kaip e ike ė, be i kaip komunikacijos p iemonė. Va ian iškumo ema bu o palies a i ki ų p anešėjų: š ai Fá ima No onha, a s o aujan i Alga ės uni e si e ui, kalbėjo apie dias a inį e minų a ian iškumą Vidu žemio jū os die os s i yje, ku ioje, egis, adicinės bend uomenės p isiima specialis ų aidmenį, i aiškinosi, kokią į aką šios s i ies e minijai da o ski ingos disku sy inės bend uomenės. Va ian iškumas bu o minimas i nag inėjan ki ą, is ak ualesnę emą – di b inį in elek ą (DI) i didžiuosius kalbos modelius. No s DI klausimas jau bu o s a s y as p aei oje kon e encijoje, šįka jis ap a inė as daug išsamiau. Tai nes ebina: s aigus DI echnologijų p o e žis eikšmingai keičia daugelį s ičių, įskai an i e minologijos y imus, ku iuose is dažniau pasi elkiami DI į ankiai e minams suda y i, analizuo i bei sis emin i. Tai aiškėjo i iš p anešimų. Pi moji DI ema kalbėjo k ies inė p anešėja Mojca Pecman, a s o aujan i Pa yžiaus mies o uni e si e ui. Mokslininkė apž elgė DI į ankių naudojimą e minologijoje, konk ečiau, gene a y inio DI (GDI) in eg a imą į Uni e si e e naudojamą e minologinės analizės sis emą ARTES, ypač kalban apie naujus e minus i a ian iškumą. Ap a usi yšį a p e minologijos, eks ynų ling is ikos i DI, M. Pecman p is a ė p o okolą, naudojamą GDI į ankiams e in i naujų e minų analizės kon eks e, i a lik ą magis an ų apklausą dėl GDI į ankių naudojimo. S uden ų nuomone, DI paleng ina e minologijos da bą. Ba ba os Heinisch iš Vienos uni e si e o požiū is į DI bu o labiau neigiamas – ji eigė, kad, no s didieji kalbos modeliai gali paleng in i kai ku iuos e minologijos da bus, jie aip pa kelia kalbos homogenizacijos pa ojų. Aus ijos mokslininkė p is a ė a ejo y imą. Ji y ė, kaip Cha GPT a kėsi su uni e si e ų e minija imis okiečių kalbos a ian ais: aus iškosios, Pie ų Ti olio i s anda inės okiečių kalbos. Cha GPT, nepaisan užklausų, įp as ai pa eikė populia iausios s anda inės okiečių kalbos e minus, o kai ku iais a ejais – i pseudo e minus. Apie p ak inį DI panaudojimą e minologijoje kalbėjo i ki i p anešėjai. Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene aliniame di ek o a e di ban is Egidijus Zaikauskas nag inėjo e minų a kybą DI p iemonėmis. Jis eigė, kad dėl DI Di ek o a as gali eiksmingiau do o is su i in dideliais eks ų s au ais, kadangi DI p iemonės padeda iš eks ų a ink i e minus, juos analizuo i, ap ašy i, pa ink i e minų a i ikmenis į ai iomis e imo kalbomis, aip pa kėlė klausimą, kiek DI p iemonėmis gaunami e minologiniai duomenys pa ikimi, a galima išmoky i DI paisy i e minijos a kymo aisyklių i adicijų. Dėl okiomis p iemonėmis gau ų e minų pa ikimumo abejojo i Dacė Šos aka, ku i, a s o audama La ijos uni e si e o y ėjų – Maksimo Čižiko o, Ju io Bo zo o, Jānio Zu e io – g upei, p is a ė suku ą specializuo ą didįjį kalbos modelį, ku io ikslas – au oma iškai gene uo i 3 la ių kalbos a i ikmenis angliškiems in o macinių i yšių echnologijų e minams, kadangi šioje s i yje spa čiai daugėja naujų e minų, ypač angliškų. Su DI galima susie i i žinių modelių emą, ku ią apž elgė Pio as Nagó ka iš Va šu os uni e si e o, aiškindamasis, a okius modelius galima panaudo i kaip į ankius hipo ezėms ik in i. Apibend inan galima eig i, kad DI p iemonių naudojimas e minologijoje ne ik u i daug pe spek y ų, be i kelia iššūkių. Nuo a ian iškumo nea siejamas i sinonimijos klausimas, šioje kon e encijoje keliamas jau ne pi mus me us, ačiau šįka nag inė as ik Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o mokslininkės i ado ės As os Mi ke ičienės p anešime. Išnag inėjusi VLKK Te minologijos pakomisės posėdžių p o okolus, iš iso apie 600 su sinonimija susijusių komen a ų, ji pada ė iš adą, kad sinonimų skaičius s a s omuose e minų žodynuose dažniausiai mažinamas, ačiau ka ais i padidinamas, am ik ais a ejais pakeičiamas i sinonimų s a usas. Kon e encijoje plačiau bu o apž elg as polisemijos eiškinys. Šia ema an ąją kon e encijos dieną p adėjo ečiasis k ies inis p anešėjas Hend ikas Kockae as iš Le eno ka alikiškojo uni e si e o, p isijungęs nuo oliu. Jis nag inėjo kon eks o i polisemijos p iešp iešą bei keblų e minų i są okų yšį, ypač ak ualų kalban apie ISO 704 s anda ą. Pasi elkdamas su ale iais susijusius pa yzdžius, mokslininkas siekė pa ody i, kad e minų pasi inkimas i apib ėžčių ašymas y a glaudžiai susiję su są okų sis emų kon eks inėmis dimensijomis. Pasak jo, polisemijai i kon eks ui dėl ke inio aidmens e minologijoje ISO 704 s anda e u ė ų bū i ski iamas ypa ingas dėmesys. Apie polisemiją kalbėjo i Igo is Kudashe as iš Suomijos, Tampe ės uni e si e o. Jis ap a ė nomenkla ū os są oką i lygino į ai ius jos e inimus. Šioje kon e encijoje palygin i nauja, p aei ose kon e encijose mažai nag inė a ema bu o į auki kalba – eiškinys išsamiai nag inė as ijuose p anešimuose. Pi moji šią emą apž elgė iš Kanados, Mon ealio uni e si e o, a ykusi Mylène La i iè e, p is ačiusi ku iamą lyčių požiū iu neu alios kalbos iš eklių s eika os s i ies eks ų kū ėjams i da buo ojams. Pasak jos, okį po eikį nulemia d ina ė g ama inė giminė p ancūzų kalboje, kadangi okia giminė siejasi su eks aling is inėmis ealijomis i gali lem i galios san ykius. Iš eklių mokslininkė kū ė emdamasi eks ynais, numa ė, kad jį išbandys i nebina inio ly iškumo asmenys, i s eika os sek o iaus p o esionalai. Į aukios kalbos ema p a ęs a Jonijos uni e si e ui a s o aujančios mokslininkės Vasiliki Chelidoni p anešime. Ji eigė, kad naudojan is daugiakalbiais lygiag ečiaisiais ES adminis acinių eks ų eks ynais bū ų galima suku i lyčių požiū iu neu alių e minų bazes, ku ios ne ik a i ik ų ES ska inamas į ai o ės, lygybės i į auk ies e ybes, be i galė ų padė i pa obulin i mašininio e imo i didžiųjų kalbos modelių iš edinių kokybę. Šiuos du p anešimus labai g ažiai apibend ino „Eu ac Resea ch“ a s o aujančios Elenos Chiocche i i nuo oliniu būdu p isijungusio bend aau o iaus Oli ie io Tolszczuko-Jalbe o, di bančio Kanados y iausybės Ve imo biu e, p anešimas apie e minologo aidmenį į aukios e minijos a ž ilgiu. P anešėjai eigė, kad į auk is gali bū i e minologijos da bo ikslas i kad e minologai u ė ų elg is kaip 4 pa a ėjai: nus a y i neį aukias e minų o mas, pasiūly i al e na y as, paaiškin i, kada kokius e minus de ė ų a o i, pla in i į aukius e minus. Kaip i anks esnėse kon e encijose, šiais me ais ne iename p anešime bu o apž elg a nacionalinės e minijos padė is. ELTE Kalbo y os y imų cen o mokslininkų g upė – Ve onika Lipp, Dó a Má ia Tamás, Gábo as P ószéky – p is a ė nacionalinės eng ų e minologijos s a egijos p ojek ą. Vykdan šį p ojek ą Veng ijos kalbo y os y imų cen e bu o įku as Nacionalinis e minijos sude inimo cen as, ku io ikslas – suku i cen inį e minijos po alą i daugiakalbę nacionalinę e minų duomenų bazę. Su eng ų kalba bu o susijęs i Veng ijos e o ma ų bažnyčios Ka olio Gaspa o uni e si e o mokslininkų Ágo os Fó is i Ádámo Rixe io p anešimas apie eng ų eisinės i adminis acinės kalbos s a usą bei e miniją. Jų y imo me u iš yškėjo ys glaudžiai susiję aspek ai: bend os nacionalinės i s ičių e minologijos poli ikos kū imo s a ba, sup an amumo eikala imas eisiniuose i adminis aciniuose dokumen uose bei eng ų i anglų kalbų d ikalbys ė eisinėje bei adminis acinėje akademinėje kalboje. P anešėjai eigė, kad eisinės i adminis acinės e minologijos s a egija u ė ų bū i sude in a su bend ąja eng ų e minologijos s a egija, i ekomenda o papildomosios d ikalbys ės modelį. Saka elo mokslininkės Lia Ka osanidzė i Linda Gio gadzė, di bančios Tbilisio als ybinio uni e si e o A noldo Čikoba os kalbo y os ins i u e, skai ė p anešimą apie e minų banko engimą sa o šalyje, p is a ė in e ne inę e minų banko e siją i su banku susijusius da bus. Ka u ap a ė i e minologijos padė ies Saka ele klausimą. Ano jų, „ e minija y a nacionalinės poli ikos a spindys“. O š ai Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o mokslininkė Albina Aukso iū ė kalbėjo apie e minologijos poli iką i jos eisinį egulia imą Lie u oje: apž elgė als ybinės lie u ių kalbos įs a ymus, Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos eiklą, Te minų banką eglamen uojančius įs a ymus i eisės ak us. Ji pab ėžė, kad e minologijos poli ika Lie u oje y a iena iš sudė inių als ybinės kalbos poli ikos dalių, a ski o dokumen o, eglamen uojančio e minologijos poli iką, nė a. Pasak jos, als ybės inansuojamos i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos adminis uojamos kalbos p og amos kelia lie u ių kalbos p es ižą i didina isuomenės susidomėjimą kalba, p isideda p ie lie u ių kalbos mokslinių y imų i kalbos iš eklių plė os. Tačiau esama i p oblemų: kiek ienais me ais išleidžiamų žodynų skaičius mažėja, į ai ių s ičių specialis ai neno i o im is, kadangi ai nelaikoma moksliniu da bu. Be o, daug mokslo s aipsnių skelbiama anglų kalba, o okia endencija kelia ne imą, nes ne a ojama i neku iama lie u iška e minija. Pe dažnas anglų kalbos a ojimas, panašu, kelia p oblemų ne ik Lie u oje: Buka eš o uni e si e ui a s o aujan i Da ia P o opopescu, nag inėjusi kalbos domenų p a adimą umunų kibe ne inio saugumo e minų a ž ilgiu, eigė, kad e ėjams e čian šios s i ies eks us sunku as i inkamus a i ikmenis, ma kibe ne inis saugumas y a gan nauja s i is, o Rumunijos specialis ai dažniausiai a oja angliškus e minus. Ve imų ema yškėjo i ki uose p anešimuose – isgi e imai da o nemažą po eikį kalbos aidai. Ma ia C ina He eg iš Alba Julijos „1918 m. g uodžio 1-osios“ uni e si e o, 5 emdamasi anglų i umunų kalbų eks ynais, ku iuos suda ė e slo su a čių eks ai, a skleidė sunkumus, kylančius siekian iksliai in eg uo i e slo e miniją į e imą. O š ai Munkh se seg Nams ai, Mongolijos mokslų akademijos Kalbos i li e a ū os ins i u o mokslininkė, nag inėjo ekonomikos me a o inių e minų e imą iš anglų į mongolų kalbą. Pasi elkdama okius pa yzdžius kaip ne o malus in es uo ojas (angl. angel in es o ), mokslininkė aiškino, kad okių me a o inių e minų į mongolų kalbą negalima e s i iesiogiai, kadangi anglakalbių i mongolų kul ū os y a labai ski ingos i kai ku ios są okos, pa yzdžiui, angelas, gali lik i nesup as os. Ve čian me a o inius e minus bū ina ge ai išmany i o iginalo i e imo kalbų kul ū inius i kogni y inius aspek us bei e čiamus e minus p i aiky i e imo kalbai. Kaip įp as a, kon e encijoje bu o ap a i ne ik nauji, be i adiciniai e minų a kybos į ankiai, pa yzdžiui, e minų žodynai. Valadolido uni e si e ui a s o aujan i Isabela Piza o Sánchez, emdamasi g e inamąja anglų i ispanų kalbų analize, ap a ė mais o ale genų e miniją leksikog a iniuose i e minologiniuose šal iniuose. Ji nus a ė, kad okių ale genų apib ėž ys dažniausiai y a ienma ės (pa yzdžiui, salie as apib ėžiamas ik kaip da žo ė, neminin jo galimo ale giškumo), e minija dažnai agmen uo a (ispanų kalboje e minas gali bū i žymimas kaip pasenęs, no s ES ale genų są aše u i o icialų s a usą), o p agma inis kon eks ualiza imas ibo as ( a osenos pas abų a nuo odų į eisės eglamen us pa eikiama e ai). Ma lies Albe , a s o aujan i „Eu ac Resea ch“, kalbėjo apie e minologijos da bą eisės s i yje, emdamasi esamais eisės eks ais, i pab ėžė bū inybę de in i eks ais g indžiamą e minologijos da bą su sis eminiu požiū iu bei a siž elg i į suin e esuo ąsias šalis i naudo ojų po eikius. La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u o mokslininkė Regina K ašy ė nag inėjo daugiakalbius žodynus, į ku iuos į auk i i la ių, i lie u ių kalbų e minai. Seniausias oks žodynas y a 1946 m. Vokie ijoje eikusiame Pabal ijo uni e si e e išleis as Ekonomikos e minų žodynas, o daba inės e minog a ijos (nuo 1990 m.) im yje okių šal inių y a de yni, iš jų naujausias – 2019 m. Lie u oje išleis as Dešim kalbis gam inės geog a ijos e minų žodynas. O š ai Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkė Auš a Rimku ė- Ganusauskienė nag inėjo ūšinių geog a ijos e minų apib ėžčių s uk ū os ypa umus. Ji pada ė iš adą, kad Aiškinamajame geog a ijos e minų žodyne dažniausias apib ėž ies modelis – loginės dominan ės į a dijimas apib ėž ies p adžioje i po kablelio a skleidžiami apib ėž ies esminiai požymiai. Daugiau nei iename p anešime i i is o iniai e minologijos aspek ai, pa yzdžiui, analizuojan e minų g upes senesniuose šal iniuose. Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o mokslininkas Al ydas Umb asas kalbėjo apie asmenų pa adinimus eisės e minų žodyno p ojek e (1920 m.) – ai s i is, ku ioje asmuo y a i subjek as, i objek as, odėl asmenų pa adinimai y a i in ak ualūs, gausiai a ojami. Panašią emą g ildeno i o pa ies cen o mokslininkė Palmi a Zemle ičiū ė – ji kalbėjo apie an oponiminius pa adinimus pi majame lie u iškame a puka io psichia ijos ado ėlyje i kaip jie ampa bend iniais e minais. Daugelis e minų, pa yzdžiui, dal onizmas, pa kinsonizmas, kilo iš ga sių medicinos i ki ų s ičių mokslininkų, ku ie pi mieji 6 a i inkamus eiškinius ap ašė a ki aip bu o su jais susiję, pa a džių. Bea ice Ragazzini iš Bolonijos uni e si e o nag inėjo XIX a. a p ekspe ų ykusių mokslinių deba ų is o iją siekdama iš i i e minų aidmenį mokslo aidoje – pada y a iš ada, kad a p mokslo is o ijos i pa adinimų bei klasi ikacijos y a glaudus abipusis yšys. K oa ijai i K oa ų kalbos ins i u ui a s o aujan is Dalibo as V gočas pasakojo apie Iz aelio 2006 m. ka ą p ieš „Hezbollah“: iena iš ke inių Iz aelio p alaimėjimą lėmusių p iežasčių bu o p as a e minija: dėl pe didelio jos abs ak umo i neaiškumo nu odymus ga ę ka ei iai ne isada eikiamai juos sup asda o. Žinoma, ne ienas p anešimas, be jau minė ų, bu o o ien uo as į mokslinį lygmenį, eo inius i me odologinius klausimus. Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkė Ramunė Vaskelai ė ap a ė e mino umpumo p incipo, ku is e minologijos da buose sulaukia mažiau dėmesio nei ki i e minologijai aikomi p incipai, e inimą i jo aikymą. Slo akijos mokslų akademijos Liudo i o Š u o kalbo y os ins i u ui a s o aujan i Jana Le ická kalbėjo apie de e minologizaciją, pasi emdama eks ynais g indžiamu e mino na a y as y imu. Ji nag inėjo e mino a ojimą specializuo uose i žu nalis iniuose eks uose, y ė e mino kolokacijas šiuose eks uose, aip a skleisdama i a ojimo ski umus. Kalban apie eks ynus, jais em asi ik ai ne iename kon e encijoje p is a y ame y ime, ačiau Mykolo Rome io uni e si e o mokslininkių Olgos Usinskienės i Sigi os Racke ičienės p anešime eks ynai bu o pa s y imų objek as. Jos p is a ė pa alelinį anglų i lie u ių kalbų eks yną, suda y ą iš ES mig acijos dokumen ų, naudojan p og amą „Ske ch Engine“, i į ankius, su ku iais šioje p og amoje galima di b i, įskai an nuo 2024 m. g uodžio mėnesio p ieinamas kalbos dalių žymėjimo i lema izacijos unkcijas. No s, mokslininkių eigimu, šios unkcijos a ė ė naujas galimybes analizuo i lie u ių kalbos duomenis, siekian eiksmingiau išgau i lie u iškus e minus, eikia daugiau pa obulinimų. Kai ku ie Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkių p anešimai išsisky ė a pdiscipliniškumu – juos sunku p iski i ienai eminei k ypčiai, nes juose pe sipina keli e minologijos i ki ų kalbo y os šakų lygmenys. Lina Ru kienė p is a ė seman inius i g ama inius sudaik a a dėjusių i daik a a diškai a ojamų žodžių pokyčius. Pasak jos, kalban apie seman inius pokyčius paminė ina slink is nuo ienos ka ego inės eikšmės p ie d iejų – ienas kalbinis iene as p adeda apim i d i ka ego ines eikšmes, ku ios ampa sudedamaisiais naujos žodžio eikšmės elemen ais. O Rima Bakšienė, Agnė Čepai ienė i Joli a U bana ičienė apž elgė a p au inės one inės abėcėlės e minų lie u iškus a i ikmenis. Ta p au inė one inė abėcėlė, pi mą ka ą publikuo a 1886 m. i aikoma i ian į ai ių kalbų one ikos lygmens iene us, Lie u oje plačiau im a aiky i ik XXI a. p adžioje. Tačiau šiuo me u jau y a Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i in as o icialus bend inei lie u ių kalbai ski as, p anešimo au o ių pa eng as TFA ženklų inkinys, sis emiškai adap uo as i lie u ių a mių ga sams. Ta p daugelio į mokslinį i adminis acinį lygmenį o ien uo ų p anešimų šįka ik ienas bu o iesiogiai susijęs su edukaciniu e minologijos lygmeniu. Vesna Lušicky, 7 a s o aujan i Vienos uni e si e o Ve imo s udijų cen ui, ap a ė daug uni e si e ų i y imų cen ų sujungiančią CLARIN ERIC sis emą i joje esančius iš eklius, ku iuos galima puikiai in eg uo i į mokymą. Tačiau sub iliau edukacinis lygmuo bu o palies as i ki uose p anešimuose, ne ka ą iškilo a p daly iams klausy ojų užduo ų klausimų. Kon e encijos daly iai pe šias d i dienas susipažino ne ik su moksliniais a adimais i naujais y imais, be i lie u ių kul ū a bei kalba: pi mąją dieną bu o k iečiami į i ualią kelionę po Mikalojaus Kons an ino Čiu lionio kū ybą, o an ąją aplankė in e ak y ų Lie u ių kalbos ins i u o kalbos muziejų „Li uanis ikos židinį“.