Šešioliktoji Jono Jablonskio konferencija

Šešiolik oji Jono Jablonskio kon e encija 319 ŠEŠIOLIKTOJI JONO JABLONSKIO KONFERENCIJA 2008 m. spalio 3 d. Vilniaus uni e si e e yko 16-oji Jono Jablonskio kon- e encija „Socioling is iniai lie u ių kalbos y imai“. Kon e enciją o gani- za o Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus i Vilniaus uni e si- e o Lie u ių kalbos ka ed os mokslininkai. Pe skai y i sep yni p anešimai, ku iuose ap a i į ai iose ins i ucijose šiuo me u a liekami socioling is iniai y imai, jų naujo iškumas, me odika, ikslai i ezul a ai. Me i l u ė Ra m o n i e n ė (Vilniaus uni e si e as) p anešime „Kalbų a oji- mas i au inė apa ybė Lie u os mies uose“ p is a ė Vals ybinio mokslo i s udijų ondo emiamą Vilniaus i Vy au o Didžiojo uni e si e ų bei Lie u- ių kalbos ins i u o mokslininkų g upės ka u su kolegomis iš Olandijos i Didžiosios B i anijos 2007–2008 me ais ykdy ą p ojek ą „Mies ai i kal- bos“. Pag indinis p ojek o ikslas – išanalizuo i didžiuosiuose Lie u os mies- uose (Vilniuje, Kaune i Klaipėdoje) a ojamų kalbų, ki ų kalbos a mainų i au inės apa ybės san ykį, apa ybės išsaugojimo pe spek y as. Taip pa siek a iš i i didžiųjų mies ų gy en ojų namie a ojamas kalbas, nus a y i y aujančias i ki as a ojamas kalbas a kalbų a mainas, pasi inkimą jas a o i i jų a ojimo gy ybingumą, saky inės i ašy inės kalbos a ojimo polinkius, esponden ų pagal da bo s i is i e nines g upes kalbų mokėjimą i a ojimą iešojoje bei p i ačiojoje s e ose. Pagal pa eng ą klausimyną a lik os kiekybinės mokslei ių (8–10 me ų amžiaus) i suaugusių espon- den ų apklausos. Ri a Mi l i ū n a i ė (Lie u ių kalbos ins i u as) supažindino su nauja elek- oninės kalbos ãp aiška – in e ne inių dieno aščių, a ba inkla aščių, kalba. Tinkla aščių kalba, kaip ją apibūdino au o ė p anešime „Tinkla aščių kalbos ie a daba inės a osenos schemoje“, ypa inga uo, kad ku iama be a pi- ninkų i nė a specialiai kieno no s eguliuojama iš šalies, ačiau ja ašomi 320 KaLBOS KuLTū a | 81 eks ai y a ieši i isiems p ieinami. Lie u iškų inkla aščių in e ne e a si- ado apie 2000-uosius me us, aigi jų aiškos y imas leidžia sp ęs i apie daba inės kalbos ealiąją a oseną. Pagal a ojimo s i į inkla aščių kalbą galima laiky i sa o iška elek oninės komunikacijos o ma, o pagal kalbos ypa umus ( aiškos o mą, iešą a i umą, a ojimo s ilių) – elek oninės iešosios lais osios a osenos, ku ioje nuola andasi naujų kalbos polinkių i pokyčių, žan u. Re g i n a Ko ž e n i a u s k i e n ė (Vilniaus uni e si e as) kalbėjo apie azeologi- jos modi ikacijas – okazinės azeologijos a oseną saky iniuose i ašy i- niuose poli ikų, eisininkų, žu nalis ų, eklamos kū ėjų eks uose („Ginčy- inas azeologinis disku sas: manipuliacijos i kalbos žaidimų galimybės“). Tokios a osenos ikslas – ne pe eik i in o maciją, o apsunkin i sup a imą dėl į ai ių p iežasčių: no in pa auk i skai y ojų dėmesį, apei i įs a ymą ( a kim, alkoholio eklamoje), a ba kad, neigiamai e inan asmenybę, pa- sakymas ne ap ų įžeidimo pag indu. Labiausiai dėmesį pa aukia įžeidžios necenzū inės idiomos, u inčios nes anda inės užuominos pobūdį, dėl ku- ių ka ais kyla i ling is inės ekspe izės po eikių. Da i o s Al i ū k a i ė s (Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as) p anešime „Ta minio kalbėjimo sup an amumas: nuos a ų y imas“ bu o analizuo i 2004–2006 me ais a lik o y imo „Ta minio kalbėjimo e ini- mas“ duomenys. Ty imo anke a pa eng a aikan pe cep y inės dialek ologi- jos me odiką. Ty imas ykdy as keliuose e nog a iniuose Lie u os egionuo- se. Pildydami anke ą, i iamieji inkosi a sakymus iš pasiūly ų į e inimų: a minis kalbėjimas y a isiškai nesup an amas; be eik nesup an amas; iš dalies sup an amas; leng ai sup an amas. Ta minis kalbėjimas isiškai nesu- p an amas bu o ik 2–3 p oc. esponden ų. Dauguma esponden ų (dau- giau nei 60 p oc.) manė, kad a minis kalbėjimas y a iš dalies sup an amas. Komen uodami jie pab ėžė, kad a minė aiška sup an ama, kai ji panaši į bend inę kalbą, pa ies e in ojo a jo aplinkoje gi dimą kalbėjimą. La u a Si m o n a i č i e n ė (Vy au o Didžiojo uni e si e as) kėlė klausimą: „a y ai i mo e ys klausia ski ingai?“ ( aip pa adin as i jos ka u su I. Balčiūniene pa eng as p anešimas). Iki šiol, i ian y ų i mo e ų kal- bos ski umus, dažniausiai apsi ibo a ašy inės a ba iešosios saky inės (TV laidų, p anešimų) kalbos analize. Vy au o Didžiojo uni e si e e Šešiolik oji Jono Jablonskio kon e encija 321 2006–2008 m. sukū us Saky inės lie u ių kalbos eks yną a si ado gali- mybė analizuo i na ū alius spon aniškus pokalbius. Ty imo ikslas – iša- nalizuo i spon aniškoje kalboje a ojamus klausiamuosius sakinius i nu- s a y i, kuo ski iasi šių sakinių s uk ū a y ų i mo e ų kalboje. Siek a pa ik in i is hipo ezes: 1) y ai i mo e ys laikosi ski ingų pokalbio plė- ojimo s a egijų, odėl mo e ų kalboje klausimai u ė ų bū i dažnesni nei y ų kalboje; 2) pokalbio me u mo e ys daugiau dėmesio ski ia bend u- mui su pašneko u pa ody i, odėl ikė ina, jog mo e ų kalboje u ė ų bū i dažniau a ojami ik inamieji klausimai, o y ų kalboje – dažnesni spe- cialiojo klausimo sakiniai; 3) mo e ys u ė ų dažniau nei y ai a o i klausiamuosius sakinius su dalely ėmis ane, aip sakinio gale, pa odančio- mis, kad kalbė ojas a siž elgia į klausy ojo nuomonę. Ty imo ezul a ai nepaneigė minė ų hipo ezių, ačiau kon e encijos daly iams kilo klausi- mų dėl me odologijos ikslumo, a ink ų duomenų ep ezen a y umo. Man imas Danielius (Vilniaus uni e si e as, Vilniaus kolegija) nag i- nėjo lie u ių ges ų kalbą („Lie u ių kalbos į aka lie u ių ges ų kalbai“) – sa a ankišką daugiau nei 6000 Lie u os ku čiųjų kalbą, u inčią sa i ą i isai ski ingą aišką. Ku čiųjų kalba ski ina nuo apku usių i gi dinčių a ojamos pažodinio kalbėjimo o mos, adinamos kalkiniu kalbėjimu: kalban lie u iškai ka u odomi ges ai. Kalbė ojas apž elgė, kokiais būdais lie u ių kalba da o į aką isai ki okios aiškos aizdinei ges ų kalbai. Viena iš pag indinių i aiškiausiai ma omų lie u ių kalbos į akų ges ų kalbai, p a- nešėjo manymu, y a a ikuliuojamieji lūpų judesiai. Taip pa dėl lie u ių kalbos į akos ges ų kalbai būdingas sakinio modelis S-O-V is dažniau kei- čiamas į S-V-O, pažyminys i p ielinksniai keliami p ieš daik a a dį i k . Da ienas labai papli ęs ges ų kalbos są eikos su lie u ių kalba būdas – žo- džių skolinimasis. Pi š ų abėcėle odomi žodžiai, pap as ai asmen a džiai, oponimai, naujų daik ų pa adinimai, lie u ių ges ų kalboje a ojami kaip s e imybės, ačiau jie labai g ei ai pakeičiami ges ais. P anešime „Šnekamajai kalbai būdinga leksika: a osena i san ykis su lie u ių kalbos žodynais“ Gied ius Ta m a š e i č i u s (Lie u ių kalbos ins i u- as) analiza o šnekamajai kalbai būdingos leksikos y imo ezul a us. Žo- džiai anke iniam y imui bu o pa ink i iš Saky inės lie u ių kalbos eks y- no. Ty imo ikslas – sužino i, kiek į ai iose amžiaus g upėse i a p ski - ingos ly ies esponden ų y a papli ę am ik i šnekamajai kalbai a ža go- 322 KaLBOS KuLTū a | 81 nui p iski iami žodžiai. Tokie y imai, pasak p anešėjo, u ė ų paska in i s a s y i dažniausiai a ojamų šnekamajai kalbai būdingų žodžių a jų eikšmių į aukimo į žodynus galimybes. Kon e encijos pabaigoje pasidaly a nuomonėmis i pa a imais, kaip ykdy i socioling is inius y imus, s a s y a, kokia galė ų bū i ki ų me ų Jono Jablonskio kon e encijos ema. Gau a 2008 12 07 VILMa ZuBaITIENĖ Vilniaus uni e si e as uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius [email p o ec ed]