Eiko Sakurai. „Lietuvių kalba“

E. Saku ai. Lie u ių kalba 313 EIKO SAKURAI LIETUVIŲ KALBA Tokijas: Hakusui-sha, 2007, 157 p. Japonijoje, Tokijo leidykloje Hakusui-sha, išėjo Eiko Saku ai pa ašy as lie- u ių kalbos ado ėlis. Jo au o ė Eiko Saku ai lie u ių kalbos mokėsi Japo- nijoje pas p o eso ių Mičio Jano. 1997 me ais, ga usi Lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis e ijos s ipendiją, ji s udija o Vilniaus uni e si e e. Vėliau lie u ių kalbą dės ė Nagojos uni e si e e Japonijoje. Nuo 2001 m. iki šiol ji skai o lie u ių kalbos paskai as Osakos užsieno kalbų uni e si e e, ku is 2007 m. udenį bu o p ijung as p ie Osakos uni e si e o. Eiko Saku- ai domisi lie u ių kalbos mo ologija i sin akse, y a paskelbusi s aipsnių apie lie u ių kalbos laiko i eikslo ka ego ijas. Eiko Saku ai Lie u ių kalba – pi masis japoniškai pa ašy as lie u ių kal- bos ado ėlis i apsk i ai iena pi mųjų Japonijoje išleis ų lie u ių kalbos mokymo(si) p iemonių. Jis išėjo užsienio kalbų mokymuisi ski ų leidinių se ijoje „Naujasis eksp esas“. Vado ėlis plonais spal ingais i šeliais, jame 157 nume uo i puslapiai. Ka u su knyga išleis a kompak inė plokš elė, ku- ią į ašė Rena a Pe uške ičienė i And ius Geležauskas. Knygos p adžioje įdė a p a a mė (p. 3), ku ioje umpai p is a oma Lie- u a i lie u ių kalba. Toliau eina nu odymai, kaip ado ėliu naudo is, i u inys. Daugiau apie lie u ių kalbą, jos als ybinį s a usą, a mes pa ašy a ado ėlio į ade (p. 8–9). Jame nu ody a i siūloma mokomoji lie u ių kal- bos li e a ū a: jau seniai Japonijoje a ojamas Damb iūno, Klimo i Schmals- iego1, naujasis Ramonienės i P esso2 ado ėliai, aip pa žymaus japonų bal is o Ikuo Mu a os lie u ių–japonų kalbų žodynėlis3 i elek oninis ang- lų–lie u ių kalbų Omni žodynas4. 1 Leona das Damb iunas, An anas Klimas, William R. Schmals ieg. Beginne ’s Li huanian, 1998, New Yo k: Hippoc ene books. 2 Meilu ė Ramonienė, Ian P ess. Colloquial Li huanian: The Comple e Cou se o Beginne s, 1996, London / New Yo k: Rou ledge. 3 Ikuo Mu a a. Lie u ių kalbos 1500 s a bių žodžių, 1994, Tokyo: Daigakusyo in. 4 h p://led.o .l /index.jsp 314 KALBOS KULTūRA | 81 Vado ėlis p adedamas one ikos sky iumi (p. 10–19). Jame įdė a lie u- ių kalbos abėcėlė, a ski ai ap a iamos balsės i p iebalsės, jų a imas, d i- balsiai, d iga siai, kie ųjų i minkš ųjų p iebalsių p iešp ieša, p iebalsių supanašėjimas. Fone ikos sky ius baigiamas umpu lie u ių kalbos ki čio i p iegaidės ap ašu. Pag indinė ado ėlio dalis suski s y a į d idešim pamokų. Kiek iena pamoka suda y a pagal g iež us sanda os i o mos eikala imus. Vienai pa- mokai išdės y i, nep iklausomai nuo u inio, ski i ke u i puslapiai, ji p ade- dama ieno puslapio eks u. Dėmesio e as jų žan as: ne 19 eks ų y a dia logai, ku iuose japonė Aiko kalbasi su lie u iu pašneko u, i ik pasku i- nis eks as y a laiško pa yzdys. Š ai apy ik ės eks ų emos (eilės a ka): pa sis eikinimas, susipažinimas, pašnekesio užmezgimas; šeima, giminė; ke- lionė; pokalbis ele onu; s ečiai, aišės, pasi aikščiojimas po Vilnių; laikas; liga; o ai; kaip pasiklaus i kelio; paš e; gim adienis, do anos; a os ogos kai- me; muziejus i konce as; Lie u os e nog a iniai egionai; laiškas seneliams į kaimą. Pi mųjų dešim ies pamokų eks ai pa eikiami su japoniška one ine ansk ipcija. G e imame puslapyje duodamas eks o e imas, įsimin inų posakių pluoš elis i žodynėlis su paaiškinimais. Žodynėlyje žodžiai iš p a- džių pa eikiami eks e pa a o a o ma, o nuo ienuolik os pamokos duoda- mos jų pag indinės o mos (pa yzdžiui, sig i, sega, sigo). Visi žodžiai ne ik suki čiuo i, be i nu ody a jų ki čiuo ė, jie apibūdin i g ama iškai (nu- ody a daik a a džio giminė, p ielinksnių a ojimas), duo a o mų da ybos nuo odų (p z.: bùs < b i, šalčiaũ < šál a). T ečiame i ke i ame pamokos puslapiuose išdės y a g ama ika. T umpai pa eikiami ik bū iniausi dalykai, labai dažnai pasi elkiamos len elės, duodami keli pa yzdžiai. Pap as ai iš ka o apž elgiamos ys – penkios emos. Pa yzdžiui, penk oje pamokoje, ku ioje skai omas i nag inėjamas eks as apie šeimą bei giminys ės yšius, umpai aiškinamos okios emos: eiksmažodžių u ė i, mylė i i no ė i eikš- mės i esamojo laiko o mų da yba, daik a a džių ienaskai os galininko o mų da yba, eiksmažodžio no ė i aldymas, adinamųjų galininkinių eiksmažodžių ( u ė i i k .) eigiamųjų i neigiamųjų o mų aldymo žy- mėjimas linksniu, daik a a džio sesuo galininko i kilmininko o mų da y- ba, pa odomieji į a džiai ( aip pa klausiamasis kas) i jų de inimas su daik- a a džiais. Užduo ys s uden ams duodamos kas an ą pamoką (iš iso dešim inkinių po 5–7 užduo is). Joms ski a po du puslapius. Dažniausiai p ašoma pa ink i E. Saku ai. Lie u ių kalba 315 (iš duo ų) i į ašy i į sakinį inkamą žodį a kons ukciją; pada y i i į ašy i eikiamą žodžio o mą; iš kelių duo ų pa ink i inkamą žodžio o mą; iš e s i į lie u ių kalbą i į ašy i į dialogus japoniškus posakius i pan. Užduočių a sa- kymai pa eikiami čia pa , an ojo puslapio apačioje. Be o, ado ėlio pabaigo- je (p. 134–137) duo i eisingai a lik ų užduočių e imai į japonų kalbą. Vado ėlyje papildomai ski a ie os s a besnėms bend a imo emoms ap a i. Apž elgiamos okios emos: šeima, als ybės i au os, skai a džiai, laik odis, mais as i su juo susiję posakiai (pa duo u ėje i ka inėje), ie os aiška, kiekiniai i kelin iniai skai a džiai (dešim ys, šim ai i ūks ančiai), pinigai i su jais susiję posakiai, laiko aiška (daik a a džiai i p ielinksninės kons ukcijos). Pa eikiami dažniau a ojami kiek ienos emos žodžiai i posakiai, jų a imas i e imas į japonų kalbą. Maloniai nu eikė ado ėlio eks uose (dialoguose) a sispindinčios na ū- alios bend a imo si uacijos i šnekamosios kalbos žodžiai bei posakiai, p z.: „[Jõnas:] Tap, àš esù lie ù is. Õ js ẽsa e knė? [Áiko:] Nè, àš nesù knė. Àš esù japònė“ (p. 20); „[Áiko:] Lãbas ãka as. A sip ašaũ, a Jõnas y à? [Vý as:] Nè, čià óks negy ẽna. [Áiko:] Laba a sip ašaũ. [Vý as:] Niẽ- ko ókio“ (p. 52); „[Ramù ė:] Õ k ù jái pado anósi? [Jõnas:] No čiau nu- pik i kompiù e į. [Ramù ė:] Kompiù e į?! [Jõnas:] Tap, bè kompiù e is, ku iõ j nó i, laba b angùs… Gál gal um paskólin i pinig? [Ramù ė:] Ž- no ma. Kek áu ekia? [Jõnas:] 1000 ( ks ančio) l ų. Ka gáusiu agą, iška a idúosiu!“ (p. 106) i ki i. Plg. da žodžius blỹnas,  is, ušinùkas, zukis. Ki a e us, kai ku ios azės a odo di b inokos i būdingesnės žu nalis ų kalbai, plg.: „[Jõnas:]  mùgę sus enka Lie u õs olklò o ansámbliai, mu zi- kán ai i šokjai“ (p. 66); „[Jonas:] Tik a, Vìlniuje negãlima pama ý i, kap bù o gy ẽnama lie ù ių anksčiaũ. Čià daba isu s ã omi modenūs pa s a- a… Žno e, mẽs sù Láima planúojame pe a òs ogas keliáu i põ Le u ą sà o au omobiliù. Gál no  umė e ažiúo i sù mums?“ (p. 124). Vado ėlio p ieduose duodami, kaip minė a, užduočių a sakymų e imai į japonų kalbą i g ama ikos san auka, daugiausia len elių pa idalu (p. 138– 143). Jose pa eikiamas daik a a džių, būd a džių i kai ku ių skai a džių ( ienas, du, ys, ke u i, de yni, ienuolika, šim as) linksnia imas, nesang ą- žinių i sang ąžinių eiksmažodžių asmena imas, liepiamosios nuosakos o mų da yba, daly ių da yba i linksnia imas. Pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių, asmeninių, san ykinių, pa odomųjų i neapib ėžiamųjų į a - džių linksnia imo len elės duo os anksčiau (p. 102–103). 316 KALBOS KULTūRA | 81 Kelios pas abos dėl lie u ių kalbos g ama ikos pa eikimo ado ėlyje5. Daik a a džių linksnia imas aupiai ap ašomas ka u su ki čia imu. A ski ai paaiškin a ik bend oji ki čia imo sis ema, ski s ymas į ki čiuo es (ki is i p iegaidė ap a i one ikos sky iuje). Apž elgian linksnia imą isi daik a- a džiai suski s y i į adicines penkias linksniuo es, naujesnės klasi ikaci- jos6 nesi yž a ink is. Len elėse liko nepa ody as minkš ųjų io, iu i ia ka- mienų ( okių daik a a džių, kaip kelias, aisius, ma i) linksnia imas. Ki a e us, į ieną pa adigmą nesuplak as, o pa eikiamas a ski ai daik a a džių peilis i a klys, sesuo i duk ė linksnia imas (p. 139). Abejo inas sp endimas į daik a a džių ienaskai os pa adigmas į auk i šauksmininko o mą (p. 33, 139). Visiškai nesup an amas šauksmininko o mų ( isada su ampančių su a dininku) sky imas i būd a džių pa adigmose (skai a džių i daly ių pa- adigmose jo nė a). Ski iamos ys būd a džių linksniuo ės (joms a s o auja būd a džiai bal as, g ažus, medinis), iš iso šešios abiejų giminių pa adi- gmos. Vėl liko nea spindė as minkš ojo kamiengalio būd a džių (p z., ža- lias, žalia) linksnia imas. Tačiau s a biausia – nepa eik as joks okių būd a - džių, kaip didelis, kai ys, linksnia imo pa yzdys ( ečioji naujosios klasi ika- cijos pa adigma). Veiksmažodžių esamojo laiko ečiajame asmenyje, kaip i mokyklinėse g ama ikose, ski iami ne kamiengaliai7, o galūnės -a, -i, -o (p. 32, 142). A i inkamai ski iamos i ilgesnės daugiskai os galūnės. Pasi in- kus šį asmena imo pa eikimo būdą eikia aiškin i mažiau mo onologinių p ocesų, ačiau s uden ui enka išmok i daugiau galūnių. A ski ai ap a ina eiksmažodžių būsimojo laiko o mų da yba. P ieduose esančioje len elėje būsimojo laiko p iesaga pa eikiama ka u su asmenų galūnėmis i suda o asmens o mų baigmenis, ku iuos s uden ui enka išmok i min inai. Vado- ėlio pag indinėje dalyje (p. 86) esančioje len elėje galūnės a ski os nuo p iesagos, ačiau pa eikiamas ik umpasis p iesagos a ian as -s-, odėl kai ku ių asmenų o mų da ybą enka aiškin i isai nepag įs ai, plg.: álgy-s-iu, álgy-s-ime, álgy-s-i e… Galbū sekan Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (plg. p. 342) pasi ink as umpasis a iamosios nuosakos daugiskai os pi - mojo asmens (- ume) i ilgasis an ojo asmens (- umė e) baigmens a ian as 5 Au o ei bu ę keliami g iež i užsienio kalbų mokomųjų knygų se ijos „Naujasis eksp esas“ leidėjų eikala imai: ado ėlis negalėjęs bū i s o esnis nei 150 puslapių, odėl daugelį g a- ma ikos emų ekę su auk i, o kai ko i isai a sisaky i. 6 Ji pa eik a, pa yzdžiui, Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (Vy au as Amb azas, ed. 11994: 69 ), Lie u ių kalbos enciklopedijoje (Kazys Mo kūnas, sud. 11999: 385). 7 Plg. Aldona Paulauskienė. Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa, 1983, 248; Vy au as Amb azas, ed. Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslas, 11994: 325 . E. Saku ai. Lie u ių kalba 317 ( aip pa pasielg a i nu odan sang ąžines o mas). Kažin a okia asime inė pa adigma pa odo ealią a oseną (pag indinėje ado ėlio dalyje nu ody as i umpasis daugiskai os an ojo asmens a ian as - u e, plg. p. 68). Kaip jau minė a, daugelis g ama ikos dalykų išnag inė a po kiek ienos pamokos esančiuose g ama ikos paaiškinimuose. Juose galima as i, pa yz- džiui, okias emas: p ielinksnių aldymas (jis nu odomas i žodynėlyje) i p ielinksninių kons ukcijų a ojimas; būd a džių, į a džių i daly ių de i- nimas su daik a a džiais; linksnių eikšmės; būd a džių i p ie eiksmių laipsnio o mų da yba i a ojimas; į a džiuo inių būd a džių, dauginių skai a džių da yba i a ojimas; p iešdėlinių i sang ąžinių eiksmažodžio o mų da yba i a ojimas; sudė inės eiksmažodžių o mos; eiksmažo- džio laikų de inimas; neigimo aiška i k . Vado ėlyje suki čiuo i isi lie u iški žodžiai: ne ik eks uose a žodynė- lyje, be i g ama ikos paaiškinimuose a len elėse. Ki čiuo a labai a idžiai, klaidų be eik nepasi aiko. Kai ku ių žodžių iš kelių galimų ki čia imo a i- an ų duodamas ik ienas, p z., iš a ian ų lkš ė (2), lėkš  (4) pasi ink as pi masis. Beje, žodžių, disku se pap as ai negaunančių ki čio (jung ukų, p ielinksnių, dalelyčių), ben jau dialoguose ki čiuo i ne eikė ų, – ki aip išk eipiamas azės ki is, pažeidžiamas sakinio in onacinis kon ū as (plg. i, a, gál, , pe, põ, sù paci uo ose dialogų iš aukose). Po p iedų ado ėlyje įdė as kompak inę plokš elę į ašiusios Rena os Pe - uške ičienės laiškas skai y ojams (su e imu į japonų kalbą) (p. 144). Vado- ėlis baigiamas lie u ių–japonų kalbų žodynėliu (p. 145–157). Jame apie 600 žodžių. Žodynėlyje nu odoma daik a a džių ki čiuo ė, giminė i eikšmė; pa- žymimi ienaskai iniai i daugiskai iniai daik a a džiai. Vy iškosios i mo e- iškosios giminės p o esijų pa adinimai pa eikiami kaip ienas žodis, p z.: dai niniñkas / -ė (2); kompoz o ius / -ė (1). Ki a e us, o mos žmogùs (4) i žmónės (3) pa eikiamos kaip a ski i daik a a džiai. Asmeniniai į a džiai àš i mẽs, ù i js pa eik i kaip a ski i žodžiai. Ne i į a džiai js, j, jiẽ, jõs pa eik i a ski ai. Taip pa a ski ai pa eikiami i sa ybiniai kilmininkai màno, à o, sà- o, asmeniniai i sa ybiniai msų, jsų. Nu odomos isos ys (suki čiuo os) pag indinės eiksmažodžių o mos. Pažymimas p ielinksnių aldomų žodžių linksnis. Sang ąžiniai eiksmažodžiai pa eikiami a ski ai nuo nesang ąžinių. Tu bū dėl ne aisyklingų o mų a ski ai pa eikiamas neigiamas eiksmažodis neb i, nė à, nebù o. P iešdėlių ediniai pa eikiami a ski ai nuo nep iešdėli- nių eiksmažodžių, – aigi pagal abėcėlę ski ingose žodynėlio ie ose galima as i eiksmažodžius a ida ý i, a idã o, a idã ė; da ý i, dã o, dã ė; da ý is, dã- 318 KALBOS KULTūRA | 81 o si, dã ėsi; pada ý i, padã o, padã ė i užda ý i, uždã o, uždã ė. Būd a džių i p ie eiksmių laipsnių o mos žodynėlyje nepa eikiamos. Vado ėlyje įdė os d i mažos nespal o os lie u ių nuo aukos; ienoje – du ba zdo i i ūsuo i y ai au iniais d abužiais, ki oje – kasdieniškai apsi ai- siusios mo e is i me gai ė. Knygą paį ai ina p ie eks ų esan ys maži ne- spal o i piešinukai. Apsk i ai, knygos g a ika labai į ai i, iena nuo ki os aiškiai a ski os ne ik pamokos, be i pamokų sudedamosios dalys. Vado- ėlio užsklandoje išspausdin as Lie u os i kaimyninių Pabal ijo k aš ų že- mėlapis. Jame ma y i k aš o elje as, pag indinės upės, pažymė i didieji mies ai, už ašy i jų pa adinimai. Baigian no ė ųsi pab ėž i, kad Eiko Saku ai pa yko pa ašy i umpą i pa auklų ado ėlį. S a biausia in o macija apie lie u ių kalbos one inę, g ama inę i leksinę sanda ą jame pa ikima i me odiškai išdės y a. Galima ikė is, kad ado ėlis ne ik padės japonams moky is lie u ių kalbos, be i a e s jiems kelius į lie u ių kul ū ą, paska ins a yk i į Lie u ą. Gau a 2008 09 11 ARTūRAS JUDŽENTIS Vilniaus uni e si e as Uni e si e o g. 5, LT-01513 Vilnius Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]