Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruose
Full text
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
245
kaLba i isuomeNė
LAIMA NEVINSKAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
KALBOS POLITIKOS VERTINIMAS
INTERNETO KOMENTARUOSE
Pas a aisiais me ais gana gy ai disku uojama apie kalbos poli iką i kalbinin-
kus. Ši ema is iškyla kalbos klausimams ski ose kon e encijose, ji nag inė-
jama į ai iuose kalbos leidiniuose. Pa yzdžiui, kalbos poli ikos įgy endinimo
klausimus y a y inėję Laima G umadienė (2003), a noldas Pi očkinas (2004),
Lo e a aicekauskienė (2007), in e ne o komen a us apie kalbininkus i apie
isuomenės bei kalbininkų san ykį nag inėjo i a miliūnai ė (2006).
isuomenės susidomėjimą kalbos poli ikos ema odo didelis komen a ų
skaičius p ie kalbos klausimams ski ų s aipsnių in e ne o po aluose. Pa-
yzdžiui, dauguma 2007–2008 m. su kalba susijusių s aipsnių del i.l po -
ale sulaukė apie 200 komen a ų, kai ku ių s aipsnių komen a ų skaičius
siekė ne 400–600, o Jono aiškūno i y au o . Landsbe gio s aipsnis
„a apginsime lie u ių kalbą nuo Lie u ių kalbos komisijos“ – ne pusan o
ūks ančio komen a ų. emos ak ualumą odo i ai, kad pe d ejus me us
del i.l po ale pasi odė du kalbos klausimams ski i skai y ojų s aipsniai
sky elyje „ ox Populi“.
kol nė a galimybės a lik i ep ezen a y ių isuomenės nuomonės ap-
klausų, diskusijos in e ne e y a ienas iš leng iau p ieinamų šal inių y ė-
jams, no in iems paž elg i į isuomenės nuos a as dėl kalbos poli ikos.
s aipsnio ikslas – išanalizuo i kalbos poli ikos e inimą in e ne o komen-
a uose. in e ne o komen a o ių požiū is į kalbos poli ikos klausimus nag i-
nėjamas emian is kalbos poli ikos analizės schema, komen a uose išsako-
mas min is i idėjas p iski ian ieno a ki o kalbos poli ikos elemen o e -
inimams. okia analizė naudinga, nes gali a skleis i, ku ie aspek ai y a e -
246
kaLbos kuL ū a | 81
inami eigiamai, o ku ie – neigiamai, ku ie iš jų y a p oblemiški i kelia
daugiausia diskusijų. in e p e uojan y imo ezul a us, emiamasi ienu iš
disku so analizės eo inių aspek ų, ku į galima pa adin i klausimų pa eik ies
schemų analize (angl. aming analysis).
in e ne o komen a ai apie kalbininkus bu o nag inė i . miliūnai ės
s aipsnyje „in e ne inė isuomenė i kalbininkai“ (2006). Jame gana išsa-
miai a skleis a komen a o ių nuos a ų į ai o ė. Šiuo s aipsniu ęsiama p a-
dė oji ema, be nauja jame ai, kad išsaky os nuomonės sis eminamos pagal
kalbos poli ikos modelį.
TyRIMO METOdIKA
s aipsniu nesiimama ap ėp i isos kalbos poli ikos e inimo į ai o ės, o
no ima pa ody i komen a ų analizės p incipą i a skleis i kalbos poli ikos
e inimo p oblemiškumą. kokybinė komen a ų analizė a liekama siekian
nus a y i į ai ius kalbos poli ikos elemen us e inančias nuomones. Laiko-
masi kokybinio duomenų pa eikimo p incipo – pa eikiami su o muluo i
apibend inamieji eiginiai su pa yzdžiais iš komen a ų (panašiai kaip anali-
zuojan kokybinius in e iu).
in e ne o komen a us enkan is kaip analizės šal inį, bū ina u ė i gal o-
je ep ezen a y umo klausimą – ai i gi lemia kokybinės y imo me odikos
pasi inkimą. ačiau komen a ų analize ben iš dalies galima em is, nes jų
au o iai, no s i nep opo cingai, y a į ai ių amžiaus g upių a s o ai. 2008 m.
ko o–balandžio mėnesiais p ojek o „elek oninė demok a ija“ užsakymu
a lik o ep ezen a y aus isuomenės nuomonės y imo duomenimis, a p
egulia iai komen a us apie isuomenės gy enimą i poli iką naujienų po -
aluose ašančių žmonių (ka ą pe sa ai ę a dažniau) bu o: 18–29 me ų
amžiaus – 67,4 p oc., 30–39 me ų – 10,9 p oc., 40–49 me ų – 15,2 p oc.
ka ą pe mėnesį ašančių komen a us šiose amžiaus g upėse a i inkamai
bu o 52,4, 16,7 i 9,5 p oc. a p y esnio amžiaus g upių žmonių, egulia-
iai ašančių komen a us, bu o po kele ą p ocen ų. os pačios apklausos
duomenimis, naujienų po alas, ku iame dažniausiai ašomi komen a ai, y a
del i.l – jame komen a us ašo be eik is ka us daugiau žmonių negu be
ku iame ki ame po ale ( ilmo us, 2008).
s aipsnyje analizuojami populia iausio del i.l po alo s aipsnių, ski ų
kalbos poli ikos a bend iesiems kalbos klausimams, komen a ai. Šis po alas
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
247
pasi ink as da i dėl o, kad ai y a bend o pobūdžio po alas, inkamesnis
y inė i pap as ų kalbos a o ojų nuos a oms. Gy os diskusijos apie į ai ius
kalbos dalykus yks a i als ybinės lie u ių kalbos komisijos diskusijų s e ai-
nėje, ačiau joje, many ina, komen a us daugiau ašo e ėjai i edak o iai.
siekian iš i i į ai ius požiū ius, bu o pa ink i ski ingas nuos a as dėl
kalbos poli ikos a skleidžian ys s aipsniai (ž . šal inių są ašą). iš iso anali-
zuo i 5 s aipsnių komen a ai – pe žiū ė a daugiau negu 1000 komen a ų.
bu o a ink i u inio a ž ilgiu e ingiausi komen a ai, ku iuose ašoma
apie esminius dalykus, o p aleidžiami ie, ku nuk yps ama į ki as emas a
nepasakoma nieko nauja.
Komen a uose e inami kalbos poli ikos aspek ai ski iami emian is
. L. Coope io pasiūly u kalbos poli ikos analizės modeliu, ku is ge ai žino-
mas i dažnai aikomas kalbos plana imo li e a ū oje ( aip pa i lie u ių
kalba, plg. aicekauskienė 2007).
išsamusis šio modelio a ian as y a oks: „kokie eikėjai siekia pa eik i
kokią elgseną, kokių žmonių, kokiais ikslais, kokiomis sąlygomis, kokiomis
p iemonėmis, kaip p iimdami sp endimus i kokių pasiekdami ezul a ų?“
(Coope 1989: 98; e imas iš: aicekauskienė 2007: 109). išsamesnis mode-
lio elemen ų paaiškinimas, kaip a pažin i kalbos poli ikos elemen us ko-
men a uose, pa eikiamas šioje len elėje.
LeN eLė. kalbos poli ikos modelis (Coope 1989: 87–98)
Kalbos poli ikos
elemen as
Ap ašymas
Veikėjai
(kas?)
P z., o malusis eli as, isuomenėje į akingi asmenys, p iešiškos g u-
pės, ki i eli ui nep iklausan ys eikėjai.
Objek ai
(kokią elgseną?)
(a) s uk ū iniai (ling is iniai) siekiamo pa eik i elgesio požymiai
(p z., homogeniškumas, panašumas).
(b) ikslai / unkcijos, kam naudojamas siekiamas pa eik i elgesys.
(C) siekiamas elgesio p iėmimo lygmuo (žinojimas, e inimas,
mokėjimas, naudojimas).
Tikslinė g upė
(kokių žmonių?)
(a) ikslinės g upės pobūdis (p z., asmenys a o ganizacijos, iesio-
ginės a a pinės).
(b) ikslinės g upės galimybės išmok i siekiamo elgesio.
(C) ikslinės g upės paska os (s imulai) išmok i siekiamo elgesio.
(D) ikslinės g upės paska os a mes i siekiamą elgesį.
248
kaLbos kuL ū a | 81
Kalbos poli ikos
elemen as
Ap ašymas
Tikslai (kokiais
ikslais?)
(a) a i i (su kalba susijęs elgesys).
(b) Paslėp i (ne su kalba susijęs elgesys, in e esų pa enkinimo ikslai).
Sąlygos (ko kio
mis sąlygomis?)
(a) si uacija (į ykiai, umpalaikės sąlygos).
(b) s uk ū iniai eiksniai: poli iniai, ekonominiai, socialiniai / de-
mog a iniai / ekologiniai.
(C) kul ū iniai: isuomeninė san a ka (poli inė kul ū a), kul ū os
no mos, kalbos poli ikos eikėjų pa i is.
(D) aplinkos eiksniai (išo inė į aka).
(e) in o maciniai eiksniai (duomenys, ku ių eikia inkamam
sp endimui).
P iemonės (ko
kiomis p ie mo-
nėmis?)
P z., eisinėmis, p ie a a, ska inimu, į ikinėjimu.
Sp endimų
p iėmimas
(kaip p iimami
sp endimai?)
(a) P oblemos / ikslo o mula imas.
(b) P iemonių o mula imas.
Rezul a ai (koks
ezul a as?)
a pasiekiama no imo ezul a o.
Ne isi . L. Coope io iš a dy i poli ikos elemen ų eiksniai ak ualūs
analizuojan kalbos poli iką Lie u oje; ki a e us, i ian in e ne o komen-
a us, as a papildomų idėjų, susijusių su šiais kalbos poli ikos elemen ais.
Kalbos poli ikos e inimai in e ne o komen a uose in e p e uojami pa-
si elkian pa eik ies schemų (angl. ames) idėją, ku i padeda paaiškin i o-
kios analizės eikšmę. kaip eigia pa eik ies schemų są oką pasiūlęs sociolo-
gas e. Go manas, žmonės in o maciją su okia pagal am ik as in e p e a-
cijos schemas. Šios schemos padeda supap as in i mąs ymo bei su okimo
p ocesą i lemia, į ku iuos ealybės elemen us a aspek us a k eipiamas dė-
mesys (Zhou e al. 2007). Pa yzdžiui, bū elį šalia kelio s o inčių žmonių
p aei is gali sup as i pagal „au obuso s o elės“ schemą. Ši konk e i schema
s uk ū uoja su okimą – dėmesys a k eipiamas į ienoje ie oje susibū usį
didesnį skaičių žmonių, ku is y a ienas iš „kažko laukiančių žmonių“ sche-
Len elės ęsinys
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
249
mos požymių. schema aip pa a k eipia dėmesį į ki us si uacijos elemen us,
p z., au obusų s o elės ženklą. uo pa me u ji nuk eipia dėmesį nuo ki ų
de alių, pa yzdžiui, menamų au obuso kelei ių apsi engimo, kūno sudėji-
mo a ba bend a imo a p jų (koenig 2004).
komunikacijos y ėjų eigimu, lygiai aip pa eikiama i su okiama in o -
macija žiniasklaidoje a ki i eks ai – iš yškinan am ik us nag inėjamos
p oblemos aspek us, su o muojamas požiū is į nag inėjamą p oblemą i api-
b ėžiama, kokia y a p oblema. in o macijos pa eikimą pagal okias schemas
užsienio mokslininkai aiškina pasi elkdami pa eikslo ėmų me a o ą, ku i i
lėmė požiū io į a dijimą anglų kalba ( ame analysis). Pa eikslo ėmai pa-
eikia am ik ą pa eikslo (nuo aukos, apybos) gabalėlį, o ne ki us, i a -
k eipia į ai dėmesį, o pagal pa ink ą agmen ą žiū o as susida o įspūdį apie
isą aizduojamą si uaciją ( anka d 2001: 99).
. m. en manas (1993) ski ia ke u ias pag indines pa eik ies schemų
žiniasklaidoje unkcijas. Pasak jo, šios schemos apib ėžia p oblemą i iš yš-
kina s a biausius jos aspek us; apib ėžia p iežas is i nu odo p oblemą suke-
liančias jėgas; pa eikia mo alinį e inimą; siūlo olesnio elgesio i eiksmų
ekomendacijas.
aigi pa eik ies schema y a eikšmingas pasi inkimas, kokiu a ž ilgiu na-
g inėjama kokia no s ema – sp endžiamo klausimo pa eikimas pagal ieną,
o ne ki ą schemą gali lem i, kokių p iemonių bus imamasi sp endžian šį
klausimą. Dėl galios apib ėž i p oblemą i nu ody i sp endimo būdus pa-
eik ies schemų są oka dažnai pasi enkama poli ikos i poli inio disku so
analizei ( anka d 2001).
au o iai, analizuojan ys pa eik ies schemų są okos aikymą žiniasklaidos
y imams, ski ia žiniasklaidos ( eks o) pa eik ies schemas i indi idualias
(in o macijos ga ėjo) schemas. as schemas, pagal ku ias pa eikiami eks ai,
iš eiškia am ik i eikšminiai žodžiai, azės, s e eo ipiniai į aizdžiai, in o -
macijos šal inių pa inkimas i sakiniai, pe eikian ys ak ų i e inimų in-
kinį. in o macijos ga ėjas mąs o emdamasis indi idualiomis schemomis,
ku ios gali su ap i a ba nesu ap i su eks o pa eik ies schemomis (scheu ele
1999; en man 1993).
aigi komen a uose pab ėžiamus kalbos poli ikos aspek us galima laiky i
indi idualių pa eik ies schemų, ku iomis emiasi komen a ų au o iai, iš aiška.
skai y ojų komen a uose pap as ai a k eipiamas dėmesys į am ik us kalba-
mojo klausimo aspek us i bū en jie y a pab ėžiami i laikomi s a besniais,
250
kaLbos kuL ū a | 81
nek eipian dėmesio į ki us. aip nag inėjamas klausimas (šiuo a eju – kal-
bos poli ika) su okiamas i pa eikiamas kaip am ik a p oblema, pa yzdžiui,
ne inkamas kalbos a kybos objek o pasi inkimas, kalbininkų kompe enci-
jos ūkumas i . .
komeN a ų aNaLiZės eZuL a ai
oliau apž elgiama komen a ų analizė pagal anksčiau iš a dy us kalbos po-
li ikos analizės modelio elemen us. s a bu pab ėž i, kad čia pa eikiamos
komen a uose išsaky os nuomonės, jų ne e inan pagal ai, a jos a i inka
ik o ę, pa yzdžiui, a komen a ų ašy ojai eisingai sup an a kalbos poli i-
kos sp endimus, a jų eiškiamos nuomonės pag įs os (komen a ų kalba ai-
sy a minimaliai).
Kalbos poli ikos eikėjai
No s adiciškai kalbos plana imas būda o laikomas objek y iu i ideologiš-
kai neu aliu p ocesu, šiuo me u kalbos poli iką nag inėjan ys au o iai a -
k eipia dėmesį į ai, kad kalbos plana imą a liekan ys eikėjai y a s a bus
kalbos poli ikos eiksnys. Nemaža au o ių abejoja dėl adicinio kalbos pla-
nuo ojų aidmens i eigia, kad ykdan kalbos poli iką u ė ų bū i į aukia-
ma i isuomenė, . y. žmonės, ku iems y a aikomi kalbos poli ikos sp en-
dimai (kaplan 1997).
analizuojan in e ne o komen a us, kalbos poli ikos eikėjų ka ego ijai
bu o p iski iami isi eikėjai, apie ku ių sp endimus i eiksmus ašoma
komen a uose. Nag inė a, ne ik kokie eikėjai minimi, be i kaip jie e i-
nami. iš komen a ų ma y i, kad kalbos a kyba užsiiman ys asmenys žmo-
nėms a odo kaip ien isa g upė – komen a uose dažniausiai ašoma abs-
akčiai apie kalbininkus (į a dijan į ai iais žodžiais – ž . oliau), ečiau
nu odan konk ečias ins i ucijas a pa a des. a p ins i ucijų labai dažnai
minima als ybinė lie u ių kalbos komisija, aip pa komisijos pi mininkė i
ki i da buo ojai; ik po a ka ų paminė as Lie u ių kalbos ins i u as.
iš daugelio i ų in e ne o komen a ų yškėja gana k i iškas požiū is į
uos, kas a lieka kalbos a kybą. komen a o iams užkliū a, kad specialiųjų
s ičių e minija ku iama nepasi a us su a i inkamų s ičių specialis ais ( aigi
k i ikuojama, kad į kalbos poli ikos eikėjus neį aukiamos eikalingos g u-
pės) i kad kalbininkai apsk i ai „sa inasi“ kalbą, ku dami žodžius, p iimda-
mi sp endimus sa o nuožiū a:
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
251
ik ai bū ų be galo malonu, jei b angūs naujada ų suda y ojai ben kiek konsul uo-
ųsi su a i inkamų s ičių specialis ais. skai an p z. i s ičiai siūlomą žodyną no isi
ik k a o is.
kalbą eikia saugo nuo kai ku ių kalbininkų, ku ie mano, kad kalba y a jų nuo-
sa ybė i jie gali su ja da y ką ik no i.
komen a us ašan ys kalbos a o ojai k i ikuoja ne ik kalbos poli iką
ykdančias ins i ucijas, be i jų b uožus, apsk i ai kalbininkų į aizdį, ku is
iš analizuo ų komen a ų yškėja gana neigiamas. ai laiky ina s a biu po-
žymiu kalban apie kalbos poli ikos įgy endinimą, nes poli ikos eikėjų
į aizdis gali u ė i į akos požiū iui, nusi eikimui p iim i a a mes i jų ei-
kiamus siūlymus. Pa yzdžiui, komen a uose e inamas kalbininkų p o e-
sinis pasi engimas:
kaip i moky ojų, gydy ojų, aip i isų mokslininkų eo e ikų g e os silps a. ko
mes no im, anksčiau bu o ga bė ap i kalbininku, u ėjai didžiausius konku sus
p aei i, o daba ? Nebė a asmenybių, ado au i imasi ama ininkai – okie i ezul a-
ai. kaip i isu , eikia kū ybiško i olia egiško požiū io, o ne aklo aisyklių aiky-
mo. Nema au išei ies.
Neigiamą kalbininkų į aizdį odo i okia lakoniška ci a a:
baisiausia – kai aidinama pa io us ( os ai ės kalbos se gė ojos, nuola g ūmojan-
čios senme gišku pi š eliu), o ealiai ingima di b i suku iama isiška makalynė...
Požiū į į kalbininkus apibend ina jiems apibūdin i a ojami žodžiai: „kal-
binykai“, „kalbišiai“, „kalbos da ky ojai“. Panašūs į a dijimai i . miliūnai ės
a lik oje komen a ų analizėje: „kalbainiai“, „kalbiai“, „kalbos sa gai“ i k .
(miliūnai ė 2006: 52).
Kalbos poli ikos objek ai
kalbos poli ikos objek ų ka ego ija odo, kokį kalbinį elgesį siekiama pa-
keis i kalbos plana imo p iemonėmis, kokiam ikslui u ė ų bū i ai da oma,
koks y a siekiamas o elgesio p iėmimo (išmokimo) lygis. Į šią ka ego iją
į auk i apibend inamieji pasakymai, a i inkan ys okį kalbos plana imo
objek ų apib ėžimą, nesigilinan į konk ečius kalbos poli ikos sp endimus
(p z., naujada ų e inimą i pan.).
komen a ų au o ių e inimu, kalbos a kymo pas angos ne isada nu-
k eipiamos į inkamus objek us. skundžiamasi, kad kalbininkai pe nelyg
252
kaLbos kuL ū a | 81
kišasi į okias s i is, į ku ias, komen a o ių nuomone, kiš is nede ė ų. be
nu odoma i s ičių, ku pasigendama kalbininkų da bo.
Ne ienam komen a ų au o iui kliū a ai, kad, jų nuomone, kalbininkai
siekia eguliuo i šnekamąją kalbą. komen a e, pa yzdžiui, nu odomas ne ik
ski umas a p šnekamosios i ašomosios kalbos, be i , au o iaus žodžiais,
pap as am žmogui nepasiekiamas aukščiausias kalbos išmokimo lygis:
sakyčiau, jog išg ynin a kalba y a nieko e a, nes kiek ienas žmogus ją puošia sa o
pe a ais, posakiais, naujada ais ( aikys ėje dūzgiančią didelę musę adinda au
ki mėLsėJa :). be o, kiek ieno iš mūsų kalbą į akoja i a minis aspek as...
mano nuomonė y a okia – u i bū i ŠNekamoJi a ba sLeNGiNė kalba i a-
ŠomoJi a ba oFiCiaLioJi. Nes Lie u oje gal ik 5 žmonės (smalinskas, Pupkis,
malakauskas) gali šnekė i obula kalba. isi ki i – kaip dauguma...
komen a o iai laiko e ybe kalbos lais umą i ski ingą kiek ieno žmo-
gaus kalbėseną, o pe nelyg aisyklinga kalba, jų nuomone, skamba nena ū-
aliai. iesa, i a p pačių komen a o ių a si anda p ieš a aujančių okiai
nuomonei:
i neduok Die e klausy is i in aisyklingai kalbančio kalbininko. Nuo supe aisy-
klingumo ne nemalonu, nes kalba p a anda lais umą i skambumą, o skamba ie-
siog manie ingai.
aip, kai ausis įp an a p ie miku a ičiaus „leibelų“ [leiblų], p ie D i ačio žinių
blondinių pašnekesių, da su skio i mauze io skambios kalbos, iesiog klaikiai
sunku klausy no malios lie u iškos šnekos. [...] aš i gi manau, kad Lie u oj kažkas
nege ai, jei jau i li uanis ėms aisyklinga šneka ėžia ausį, skamba manie ingai i
os os sup an amai.
Komen a o iams keis i i ne eikalingi a odo bandymai lie u in i ge ai
pasaulyje žinomų dalykų pa adinimus:
beje, p isimenu a ejį, kuome di bau es o ane i kalbos komisija ik ino meniu.
Ga ome iš adas – aišku, p apuolė spage i i ca paccio, be opas bu o – deg inė „Fin-
landia“ u ė ume ašy i „suomiška“ deg inė. Di ek o iui pak iko ne ai i jis paskam-
bino į kalbos komisiją – „jei jau e čia ik inį a dą, ai ben e ski iksliai – deg inė
„suomija“ :) beje, ada da i baudą sumokėjom, nes isų nu ody ų „klaidų“ meniu
ne aisėm :)
ki a e us, komen a ų au o iai pasigenda g iež esnio iešųjų už ašų e-
gulia imo (komen a uose neda oma ski umo a p iešųjų už ašų i pa adi-
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
253
nimų), k i ikuojama, kad nesugebė a išsp ęs i pa adinimų lenkų kalba ašy-
mo ( ilniaus ajone) p oblemos.
o jau kokie isi lie u iškos e minijos žino ai – nuo p o eso ių iki aly ojų, no s
kažkodėl į eisin i okie „lie u iški“ pa adinimai, kaip „C owne plaza“ i ki i, ku-
iuos ik as lie u is a damas gali liežu į nusilauž i.
Labai liūdna, kad als ybinė kalbos komisija esugeba kons a uo i ak us. o ku
jos da bo aisiai? [...] ik „že iasi“ mokesčių mokė ojų pinigėlius į sa o kišenes –
jos da bo nesima o absoliučiai jokio, ne nesugeba ilniaus ajone iš eikalau i lie-
u iškų už ašų.
Kalbos poli ikos ikslinė g upė
ano . L. Coope io, kalbos poli ikos ikslai i p iemonės gali bū i aikomi
am ik oms siau esnėms isuomenės g upėms. i uose komen a uose ne-
daug bu o nuomonių, ku ias bū ų galima p iski i šiam kalbos poli ikos
aspek ui. kaip iesioginė kalbos poli ikos ikslinė g upė, ku iai bū ų galima
ski i daugiau dėmesio, paminė os au inės mažumos:
Labiau spaus i usiukus i lenkiukus, ku ie mokosi sa o mokyklose lie u ių kalbos,
nes linksnių nesude inimai jiems i būdingi ;) kaip i aikynas a me gyna :)
kaip isuomenės g upė, ku ios kalba y a p asčiausia, komen a uose
dažnai bu o minimas jaunimas. Jauni žmonės kal inami lie u ių kalbos
žlugdymu iename iš analizuo ų s aipsnių, skai y ojos pa ašy oje nuomo-
nėje del i.l sky elyje „ ox Populi“ („Lie u ių kalba žlunga“). komen a-
uose i p i a iama, i p ieš a aujama okiai nuomonei:
mano nuomone lie u ių kalbą labiausiai da ko sla izmai i nusikals amo pasaulio
ža gonas. Ši blogybė i in gaji jaunimo a pe.
Jei a i ai, ai suaugę labai dažnai kalba daug ne aisyklingiau nei jaunimas. Di-
džioji dalis jaunų žmonių mokykloje mokosi kalbos kul ū os, i is iek kažkas gal o-
je išlieka. Jauni išsila inę kalba aisyklingiau už suaugusius, p z. poli ikus, ku ie nau-
doja ne aisyklingas iš usų kalbos nusa in as kons ukcijas, posakius, p iešdėlius.
ki os g upės, į ku ių kalbą a k eipia dėmesį komen a o iai, y a iešai
ma omų i gi dimų p o esijų a s o ai – žu nalis ai i poli ikai:
be ne eikia kal in i ien ik jaunimą. Pasižiū ėkim kaip žu nalis ai ašo a poli ikai
kalba. Pilna anglicizmų, ba ba izmų i isokių hib idinių žodžių.
260
kaLbos kuL ū a | 81
Lie u ių kalbos a ky ojai pa ūpino okias ašybos aisykles, kad os keli Lie u-
iai sugeba pa ašy i nacionalinį dik an ą be klaidų, o p og amuo ojai nesugeba
suda y i aisyklių algo i mo i pagaliau suku i sky ybos ik inimo p og amą.
Dažnai eigiama, kad kalbininkų pas angos suku ia neigiamą nuos a ą
dėl kalbos aisymų i aisy ojų a ne ska ina pe ei i p ie ku ios no s ki os,
pap as esnės, kalbos.
Lie u ių kalba y a labai įdomi i g aži – išnaudokime ai, o ne kiškime kalbą en
ku jos niekada nebu o. [...] o ai kas pe p ie a ą b ukama, isad susilaukia a
i kš čio a sako.
iš mano mokyklinių laikų nieko baisesnio už lie u ių kalbos pamokas nep isime-
nu... Lie u ių kalbos „puoselėjimas“ į a ė okią neapykan ą isam ši am eikalui,
kad po šiai dienai negaliu pami š i ų is e ikių kalbos moky ojų, ku iom su p o u i
logika pap as ai būda o ne pakeliui. be už ai kabinė is dėl kiek ieno kablelio a
kokio ki čia imo, ku is keičiasi dažniau negu mados P ancūzijoj, ai jos būda o sa o
da bo p o esionalės. as pa s i su isais ši ais kalbos „se gė ojais“. Po jų „da bo“
gim ajai kalbai jau i ne meilę, be neapykan ą. o gal oks i y a jų ikslas?
Gim ąją kalbą eikia mylė i, be jeigu nuo jos a baido „kalbininkai“ – ai kas
kal as?
man ai iesą sakan da pa ogiau, kad lie u ių kalba išliks ik šnekamoji kalba,
žymiai pa ogiau speci inių e minų ne e s i į lie u ių kalbą, o pe im i iš anglų kal-
bos [...] egu ie kalbininkai paskai o lie u išką mak oekonomikos ado ėlį, o ada
šneka, kokia kalba pa ogiau mokin is...
ki a e us, a p komen a ų y a nemaža neu alių, bandančių pa eisin i
abi p iešingas puses i apibend in i padė į:
iesiog žmonės labai pyks a, kai kažkas kišasi į jų gy enimą, ai isai na ū alu. beje,
kai Jablonskis sugal ojo žodį deg ukas (i da daug ki ų), jie u bū uo me u aip
pa skambėjo keis ai. o šiandien? Įp as as žodis. aip bus i su ki ais, šiandien su-
gal o ais žodžiais. a , manau, kad aip.
keblumas oks – kalbos sis emiškumas s na ū ali kalbos aida. a o ojams
enka palaiky i na ū alumą, o eo e ikams – sis emiškumą.
Įdomu, kad isi s ebisi kalbos klaidomis, ačiau pami š a, jog kalbos i aš o isi
mes išmokome mokykloje. en mums ašė pažymius. kažkas gauda o ge esnius,
kažkas blogesnius, ačiau, baigus mokyklą, iš isų jau eikalaujama neda y i klaidų.
NeĮmaNoma!!! Jei kažkieno lie u ių kalbos žinios mokykloje dėl klaidų bu o
e inamos os pa enkinamu pažymiu, ai nai u ikė is, kad as žmogus, ašydamas
ne į mokyklinį sąsiu inį, ims i s ebuklingai nebeda ys klaidų.
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
261
Ki i e inimo aspek ai
išnag inė uose in e ne o komen a uose bu o nuomonių, ku ių negalima
p iski i ku iam no s iš kalbos poli ikos elemen ų, nes juose kalba e inama
ne kaip kalbos poli ikos objek as. iš jų galima susida y i nuomonę, kad kal-
bos kokybė p iklauso nuo ki ų eiksnių, ku ie nė a eguliuojami kalbos
poli ikos p iemonėmis. emian is anksčiau minė a pa eik ies schemų są o-
ka, galima eig i, kad kalba apsk i ai sup an ama ne kaip poli ikos objek as.
Pa yzdžiui, okiuose komen a uose kalbos kokybė laikoma asmeninės
žmogaus kul ū os požymiu i ne isos isuomenės būklės a spindžiu:
aisyklinga kalba y a pi miausia in elek ualinio po encialo odiklis. Dėl sup an a-
mų p iežasčių daugumai unkelių ai y a iesiog ne pagal jėgas. mūsų i moj aldžia
seniai ši ą sup a o. už a p iimdami naują da buo oją p adžiai duoda pusės puslapio
dik an ą iš a ybinio dik an ų inkinuko 7 klasei. Po o iška paaiškėja, su kuo e -
a kalbė oliau. kol kas p ašau nepasi aikė.
si uacija y a okia, kad lie u ių didelė dalis jau emoka ik ge i, og i, muš is i
di b i sunkius da bus (kai nė a ką pa og i, o išge i no isi). Lie u ių kalba čia jau
nepadės i ai be il iška. sme onienė iesiog ėjais leidžia pinigus.
kalbos kokybė aip pa e inama kaip ka ų ski umo požymis:
Da senos ka os žu nalis ai, kaip p. ai iekūnas, aisyklinga lie u ių kalba eda
įdomias laidas. Jis aišku i puikiai ašo i dės o min is – be klaidų!!! o jaunų ai
siaubinga klausy i, nei ki čia imo, nei ašybos niekas nepaiso. iš didelio aš o išė-
jom iš k aš o.
aud a s iklinėje. kol pa s bu au niolikinis, in ensy iai naudojau anglicizmus,
nes ai a odė s ilinga i kie a, odė a o „lygį“ (iš dalies aip i bu o – ais laikais
anglų kalbą mokėjo nepalyginamai mažiau). s uk elėjo da keli me eliai, įpusėjau
ečią dešim į – i pasikei ė požiū is. i iskas susi a kė. i d augams aip pa . Ne
kompiu e inėje s e oje, ku ioje di bame, p adėjome paukščiukus i nosines naudo-
i. manau ki iems, ku ie u i no s kiek daugiau p o elio, i gi aip a si iks. Žodžiu,
iskas bus ge ai, ne eikia bangų dėl eklamos kel .
Galiausiai, kalba sup an ama kaip apa ybės iš aiška i au inio pasididžia-
imo objek as, odėl paga ba jai iškeliama kaip e ybė pa i sa aime, nuo
ku ios, o ne nuo ki ų eiksnių, labiausiai i p iklauso kalbos kokybė:
blogybė ne anglų a usų kalba, be didžiausia blogybė nege b i sa o kalbos i pa-
siklys i s e imybių džiunglėse. isais įmanomais būdais p i alome b angin i, sau-
go i, gin i lie u ių kalbą i nepuldinė i nuo ieno k aš u inumo p ie ki o.
262
kaLbos kuL ū a | 81
Paskaičiau komen a us i pamačiau, kad jie isi š epli, da kan ys kai ku iuos lie u-
iškus žodžius. Ge iau jau nekomen uoki e. o sa o kompiu e ių p og amas su a -
kyki e aip, kad ašy ų lie u iškai. o jei o nesugeba e pada y i, ai nekalbėki e apie
lie u ių kalbą, ku ios isai nege bia e. Ge bian is kalbą žmogus os kalbos š eplu-
mu ašyboje neda kys.
IŠVAdOS
in e ne o komen a ų analizė a skleidė požiū ių į Lie u os kalbos poli ikos
klausimus į ai o ę pagal kalbos poli ikos elemen us: eikėjus, objek ą, p iemo-
nes i . . kaip ma y i iš nag inėjimo, kiek ienas iš kalbos poli ikos aspek ų
gali bū i e inamas i eigiamai, i neigiamai a neu aliai, no s daugiau y-
auja ienos k yp ies e inimai, . y. neigiami. ačiau komen a uose ma y i i
šiokia okia diskusija, esama ski ingų nuomonių, odėl neigiamų nuomonių
negalima aiškin i ien apsk i ai neigiamu in e ne o komen a ų pobūdžiu.
Daugiausia eigiamų e inimų bu o dėl kalbos poli ikos padė ies. Šiam
aspek ui p iski ini eiginiai apie lie u ių kalbai kylančias g ėsmes, ku ios
lemia p as ėjančią kalbos būklę, o ka u kalbininkų da bo eikalingumą.
komen a uose į a dijamos ikslinės g upės, ku ių kalba p asčiausia – ai
jaunimas, žu nalis ai, poli ikai. eigiami aspek ai sie ini su kai ku iais ki ais
kalbos poli ikos elemen ais – ikslais (p i a iama g yninimo po eikiui) i
ezul a ais (a kū us nep iklausomybę kalba page ėjo).
ki i kalbos poli ikos elemen ai e inami daugiausia neigiamai: eikėjai
(kalbininkai sa inasi kalbą, nesi a ia su specialis ais), objek ai ( eguliuojama
šnekamoji kalba, ačiau nesulie u inama užsienie iški pa adinimai iešumoje
i s e im a džių ašymas), ikslai ( eikiami aisymai, nes eikia pa eisin i sa o
da bą; ku iamos aisyklės dėl aisyklių, o ne dėl pap as esnės komunikacijos),
p iemonės (pasenusios), sp endimų p iėmimo būdai (nea siž elgiama į a -
oseną, pe dažnai kai aliojamos aisyklės i nesusi a iama a pusa yje), e-
zul a ai (sukeliamas jausmas, kad žmogus nemoka gim osios kalbos, bijoma
kalbė i iešai, nebelieka no o aisy i sa o kalbą). as a i okių eiginių, ku ie
nea i inka kalbos poli ikos pa eik ies schemos – kai kalba sup an ama ne kaip
poli ikos objek as, o kaip indi idualios žmogaus kul ū os požymis, ka ų
ski umo dalykas a au inio pasididžia imo objek as.
Nuomonių apie kalbos poli iką pa eik ies schemos gali u ė i okią pačią
eikšmę kaip i ki ose poli ikos s i yse. Jei diskusijoje iš yškinami ieni as-
pek ai, o a me ami ki i, aip eikiama pi menybė am ik iems poli ikos
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
263
sp endimams i mažėja dialogo galimybė. Pa yzdžiui, jei žmogus manys,
kad kalbininkai di ba nep o esionaliai, jam bus sunku p iim i jų siūlomus
sp endimus. Jei iškeliamos g ėsmės kalbai – bus links ama ją saugo i be
kokiomis p iemonėmis. Jei kas laikosi nuomonės, kad kalba y a kul ū ingu-
mo požymis, as nema o p asmės disku uo i apie kalbos poli ikos p iemo-
nes, uo labiau pa auklesnes, ski as kalbos a o ojams ska in i. Jei klausi-
mas apib ėžiamas kaip ka ų p oblema, dėmesys aip pa nuk eipiamas nuo
kalbos poli ikos p iemonių i . .
s a bu ai, kad neigiamų kalbos poli ikos e inimų negalima pap as-
čiausiai a mes i eigian , kad žmonės nesup an a kalbos poli ikos. siūloma
laiky is nuos a os, kad nesup a imas odo i am ik as susikalbėjimo sp a-
gas, ku ias galima e in i kaip olesnio kalbininkų da bo objek ą. kaip ik
ai odo aiškesnę k yp į link isuomenės i kalbininkų dialogo.
Panašių eiginių y a i ki ų kalbos y ėjų s aipsniuose: kalbininkams ūks-
a kalbos a o ojų psichologijos išmanymo (Pi očkinas 2004: 6); „iš isuome-
nės eikalaujama daugiau, nei jai pa eikiama žinių“ (G umadienė 2002: 9);
„ isuomenė nemėgs a nuola inių p imyg inių pamokslų, odėl ezul a as ne
isada būna oks, kokio ikimasi“ (G umadienė 2003: 11). a lik a komen a ų
analizė odo, kad iena iš nesusikalbėjimo p iežasčių gali bū i i ai, jog kal-
bama apie ski ingus dalykus, – pa yzdžiui, kai ieni no i disku uo i apie
kalbos poli ikos p iemones i sp endimų p iėmimo būdus, ki i a sisako ai
da y i eigdami, kad pi mieji pap asčiausiai nieko neišmano apie kalbą.
Šiame s aipsnyje pasi ink us analizės p incipus galima p i aiky i pla es-
nei disku so analizei (ne ik komen a ų), į aukian aip pa pačioje žinia
sklaidoje yks ančią diskusiją. y imo duomenys aip pa galė ų bū i nau-
dingi suda an isuomenės nuomonės y imo apie kalbos poli iką klausimy-
ną, nes a ink kalbos poli ikos elemen us a i inkan ys eiginiai gali p a-
e s i apibūdinan y imo užda inius i o muluojan a sakymų a ian us.
ŠALTINIAI
Jacke ičius M. 2008 05 07: I. Sme onienė: usi ikaciją keičia anglų kalba.
in e ne o p ieiga: h p://www.del i.l /a chi e/a icle.php?id=16933192
Jacke ičius M. 2008 06 30: G. Subačius: usų kalbos į aka lie u ių kalbai di-
desnė nei anglų. in e ne o p ieiga: h p://www.del i.l /a chi e/a icle.php?id=
17570907
Jankauskai ė d. 2008 05 07: Kalbos klaidos pake a kojas (pe spausdin a iš
laik aščio Klaipėda). in e ne o p ieiga: h p://www.del i.l /a chi e/a icle.
php?id=16927453
264
kaLbos kuL ū a | 81
Li uanis ės eo e ikės pamąs ymai, a ba equiem kalbos da ky ojams ( ox Populi).
2008 04 02. in e ne o p ieiga: h p://www.del i.l /a chi e/a icle.php?id=
16539144
o au ai ė I. 2007 10 09: Lie u ių kalba žlunga ( ox Populi). in e ne o
p ieiga: h p://www.del i.l /a chi e/a icle.php?id=14653851
Li e a ū a
Coope R. L. 1989: Language planning and social change, NewYo k: Camb i-
dge Uni e si y P ess.
En man R. M. 1993: F aming: owa ds a cla i ica ion o a ac u ed pa a-
digm. – Jou nal o Communica ion 43, 51–58.
G umadienė L. 2002: kalbos no mos i e ybių sis ema: ka ų ski umai. –
Gim asis žodis 6, 8–12.
G umadienė L. 2003: kaip įgy endinsime kalbos poli iką. – Kalbos kul ū a
76, 6–17.
Kaplan R. B., Baldau R. B. J . 1997: Language planning: om p ac ice o
heo y, Cle edonPhiladelphia e . al: mul ilingual ma e s L d.
Koenig T. 2004: Rou inizing F ame Analysis h ough he Use o CAQDAS.
Pape p esen ed a he biannual C33 mee ing, ams e dam, augus 17
20, 2004. in e ne o p ieiga: h p://www.lbo o.ac.uk/ esea ch/mme hods/
esea ch/me hods/ ou inizing_ ame_analysis_RC33.pd
miliūnai ė R. 2006: in e ne inė isuomenė i kalbininkai: pokalbis įmano-
mas? – . miliūnai ė. Apie kalbą i mus, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
36–59.
Pi očkinas A. 2004: Didelės i mažos kalbininkų nuodėmės. – Gim asis
žodis 9, 2–7.
scheu ele d. 1999: F aming as a heo y o media e ec s. – Jou nal o Com-
munica ion 49, 103–120.
Tanka d J. W. J . 2001: he empi ical app oach o he s udy o media a-
ming. – s. D. eese, o. H. Gandy, a. e. G an (eds.). F aming public li e:
pe spec i es on media and ou unde s anding o he social wo ld, mahwah, NJ:
Law ence e lbaum associa es.
aicekauskienė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai. Kalbos poli-
ika i a osena, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ilmo us 2008: In o macijos šal iniai. ep ezen a y i Lie u os gy en ojų ap-
klausa 2008 m. ko o 27 – balandžio 3 d. y imas a lik as ilniaus uni e si-
e o užsakymu.
Zhou y., Moy P. 2007: Pa sing aming p ocesses: he in e play be ween
online public opinion and media co e age. – Jou nal o Communica ion 57,
79–98.
Gau a 2008 10 06
L. Ne iNskai ė. Kalbos poli ikos e inimas in e ne o komen a uose
265
e aLua ioN oF LaNGuaGe PoLiCY
IN INTERNET COMMENTS
Summa y
he pape aims a analysing he e alua ion o he Li huanian language policy in
in e ne commen s. he in es iga ion is based on he me hodology de eloped by
. L. Coope and he elemen s o language policy iden i ied in his analy ical scheme.
his in es iga ion ocuses on commen s w i en o a icles on language policy and
ela ed language issues in he news po al www.del i.l . he in e p e a ion is based
on he concep o ame and he p inciples o aming analysis. he esea ch has
shown ha mos posi i e commen s we e add essed o he si ua ion in language
policy. u e ances a ibu ed o he ame ocused on he h ea s o he Li huanian
language which leads o ea ing he linguis ’s wo k as ex emely impo an . some
o he i ems o posi i e e alua ion e e o he aims o language policy (a need o
pu i y he language is app o ed) and i s esul s (a e he es o a ion o independ-
ence he quali y o language has imp o ed). o he language policy elemen s a e
gi en mo e nega i e e alua ion: ac o s (e.g. linguis s who claim hey own he lan-
guage and ne e discuss p oblema ic issues wi h specialis s in a p o essional ield);
objec s (e.g. an a emp is made o egula e e en spoken language; howe e , public
o eign no ices ha e no Li huanian equi alen s); goals (e.g. ules a e w i en o he
sake o w i ing a he han o he sake o simple communica ion) e c. he e a e
some claims which o e no di ec e alua ion o language policy. hey a e a ibu ed
o addi ional ames, e.g. he quali y o language as a ea u e o indi idual human
cul u e, he quali y o language as a dis inc i e ea u e o a gene a ion gap e c.
he o eg ounding, o aming, some aspec s in he commen s is an impo an
ac o o an ongoing discussion and dialogue abou language cul u e; i he discus-
sion o eg ounds one o ano he ac o o e alua ion, he o he s a e ejec ed. hus
some poli ical decisions a e p io i ised bu he p obabili y o a dialogue dec eases.
he analysis could be use ul o u he esea ch in he discou se o language
policy and quan i a i e esea ch in o public opinion on language policy.
Laima Ne iNskai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. ileišio g. 5, ilnius L 10308
[email p o ec ed]