Ką seka „sekantis“?

236 Kalbos Kul ū a | 81 PRANAS KNIŪKŠTA lie u ių kalbos ins i u as KĄ sEKa SEKANTIS? Daly io sekan is byla ilga i p ieš a inga, ją p isimin i paska ino Dainiaus a- zausko s aipsnis „Dėl sekančio klausimo“. Jame apž elg a, galima saky i, isa šio daly io aisymų is o ija, išsaky a nemaža i naujų minčių. Daugelis au o- iaus samp o a imų e i dėmesio, be y a ginčy inų dalykų, ku iuos eikia pasiaiškin i. Juo labiau eikia a siliep i į kalbininkams išsaky us p iekaiš us. Pag indinė s aipsnio ema – daly is sekan is. P adedama nuo abejonių dėl jo eik inų i ne eik inų eikšmių, oliau dėl jų disku uojama, o pabaigo- je p imyg inai ginama jo a osena eikšme „paskesnis, einan is po ko“. Pa- našiai nag inėjamas i eiksmažodis sek i. Mes čia sa o s a s ymus i p adė- sime nuo jo. Veiksmažodį sek i iš ik ųjų galima g e in i su eiksmažodžiu ei i, be a p jų ne eikė ų dė i lygybės ženklo i be a odai os ieną keis i ki u. Jų eikšmių san ykiai painūs i sudė ingi. Kaip pi moji (pag indinė) eiksmažodžio sek i eikšmė nu odoma – „ei i, yk i pãskui“ (DŽ 1993 i DŽ 2000 684), „ei i, yk i iš paskos, p idu mais“ (lKŽ XII 338) , o ją ge iausiai ilius uoja okie žodynų pa yzdžiai: P ašom sek i paskui mane; Šuo sẽka žmogų (DŽ); Už eks man pamo i ienu pi š u, paliks ją i seks paskui mane; O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių (lKŽ). Veiksmažodis sek i čia eiškia ne šiaip ėjimą iš paskos po ko ki o ie os a ž ilgiu, be i sa o išką p iklausomybę nuo o, ku is eina p iekyje, a sida imą jo aliai a šliejimąsi p ie jo. as, ku is y a p iekyje, po sa ęs ei- nan į eda, iksliau sakan – edasi. Imkime pa yzdį, ku ančiukų p iekyje einan i an is ančiukus edasi, po jos einan ys ančiukai ją seka, o ančiukai ienas po ki o ik eina, be ienas ki o neseka. Panašios d ilypės y a da kelios šio eiksmažodžio eikšmės, pa yzdžiui, „einan pėdsakais y inė i, s eng is su as i kieno ėjimo k yp į“: Šu a seka zuikio pėdas (lKŽ XII 339); „s ebė i judan į daik ą“: Vaikai ap ilo, ik akimis sekė o e ai ę ( en pa ). Čia i gi y a a bu o judan is „ eikėjas“, o po jo ki as P. KnIūKš a. Ką seka sekan is? 237 eina iš paskos. añ osios éikšmės čia nus elbia ėjimą, y a s a besnės i iš- keliamos kaip a ski os sa a ankiškos šio eiksmažodžio eikšmės. Galima saky i, kad eiksmažodį sek i pa eisina šalia ėjimo u imos šalu inės a nuo jo nu olusios eikšmės. ačiau p ie pi mosios eiksmažodžio sek i eikšmės lKŽ pa eikia i okių pa yzdžių, ku ėjimas paskui ką nusakomas be papildomos p iklausomybės eikšmės a ba oji eikšmė labai neaiški: Lapė sẽkė bulių iki kiemo; Paskum a us sẽkė bal as šuniokas (lKŽ XII 338). Da ki okie lKŽ pa yzdžiai su pe kel ine eiksmažodžio sek i eikšme: Nelaimės [...] seka iena ki ą; Va gas a gą seka (lKŽ XII 338). Čia ėjimo iš paskos ie os a ž ilgiu iš iso nė a, o nusakomi laiko a ž ilgiu ienas po ki o einan ys į ykiai. Galima įž elg i i ienas po ki o yks ančių eiškinių p ie- žas inį yšį – nelaimės i a gai gali bū i susiję i kil i ieni iš ki ų. oji šalu- inė eikšmė čia pa eisina eiksmažodį sek i. aip pažiū ėjus, gali bū i pa ei- sinama i jo eikšmė „išplauk i, aiškė i“: Iš o sekė iš ada... (lKŽ XII 339). be čia uo a pu labiau ūpi ne eiksmažodžio eikšmė, o galėjimas eikš i ėjimą po ko laiko a ž ilgiu. eikia su ik i su D. azausku, kad eiksmažodžio sek i pag indinė eikš- mė „ei i iš paskos“ e d ėje leng ai gali bū i pe kel a laikui, nes eiksmažo- dis ei i gali eikš i i laiko ėjimą. logiškas i jo e o inis klausimas: „be jei galima a gui a gą, nelaimei nelaimę sek i, ai kodėl negalė ų i džiaugs- mas sek i džiaugsmą, laimė laimę i šiaip nieka as (neu alus) nu ikimas nieka ą nu ikimą a iesiog ka as ka ą sek i? aigi i su ažia imas su ažia- imą, posėdis posėdį, (nūn išėjęs) laik aščio nume is (p ieš ai išėjusį) lai- k aščio nume į i . . sek i?“ I oliau: „Kuo emian is ieni pa yzdžiai ski- iami nuo analogiškų ki ų i laikomi ne eik inais?“ (ž . šio sąs. 230 p.). ski umą galima įž elg i okį, kad ieni ka u gali ody i ėjimą po ko laiko a ž ilgiu i p iežas inį yšį ( ieni su ki ais gali bū i susiję – a gai i nelaimės, džiaugsmai i laimė); ki i odo ik ėlesnį daik ą a eiškinį be p iežas inio yšio a p jų – okie, pa yzdžiui, y a keli laik aščių nume iai i neu alūs į ykiai. Pi miesiems eiksmažodis sek i inka, an iesiems – p i- empiamas di b inai. Pap as ą bu imą a a si adimą po ko be pašalinių eikš- mių a sąsajų gy oji kalba nusako eiksmažodžiu ei i a jo sinonimais: ienas laik aščio nume is eina (išeina) po ki o, au obusas eina ( ažiuoja) po au obu- so, diena eina po dienos, mėnuo po mėnesio, me ai po me ų. aip pa i a ei is eina (a eina) po p aei ies (i daba ies). Gy ojoje kalboje nesakoma diena seka dieną, juo labiau ne ik as pasakymas a ei is seka p aei į. 238 Kalbos Kul ū a | 81 nieko neį odo i nieko nekeičia samp o a imai apie d ejopus ėjimus – iek ie os, iek laiko a ž ilgiu. a an kelio s o inčiam žmogui au obusai ažiuoja p o šalį, a ažiuojan au obusu p o šalį lekia pakelės s ulpai, is iek jie eina ieni po ki ų. nes a bu, a me a iziškai kalban mes einam p o laiką (p aei  me ai) a laiko iene ai lekia p o mus (p aėję me ai), is iek kalbame apie ėjimą, o ne apie sekimą. Y a okios ilkės eilė aščio e imo eilu ės: ...mums a odė, kad p aeina me ai, o p aėjom iš iesų ik mes ( ilkė 1975: 133). nepasakysi – ne me ai sekė mus, o mes sekėme me us. Kai kalbama apie d ejopą ėjimą i sekimą, šių eiksmų (ėjimo i sekimo) eikšmės iš esmės ski iasi, – žmogus objek us a į ykius seka iš šalies – kaip p o šalį ažiuoja au obusai a lekia pakelės s ulpai, kaip dienos eina po dienų a me ai po me ų; s ebimi daik ai a į ykiai eina ieni po ki ų. Ėjimo po ko ne eikia suplak i su einančių dalykų sekimu iš šalies. aip pa i sekėjo ne- eikė ų s a y i į ieną g e ą su sekamais objek ais i iš o da y i iš adų apie eiksmažodį sek i i ienas ki ą sekančius į ykius. Jau nekalban apie eiksmažodį sek i ėjimui po ko nusaky i, kalba nesi- enkina nė eiksmažodžiu ei i, jį gali a s o i aiškesni i aizdingesni sinoni- mai. an ai me ai po me ų slenka, dienos po dienų bėga a ba lekia, debesys po debesų slenka a ba plaukia. o Mai onio „ akų pilyje“ (Mai I 65) banga gena bangą y a ku kas aizdingiau nei banga eina po bangos i isai sku du bū ų – banga seka bangą. a ba eilė aščio „Vaka as an eže o Ke u ių kan o- nų“ posmelis: Kiek a minimų a si ikimų, Gy ų ki ados, Vienas už ki o b ėško i š i o Anapus ibos! (Mai I 129) a čia galima iš es i, kad a minimai sekė a minimus a a si ikimai a si i- kimus? Galima, be ką ai duo ų i ką į ody ų? Di b inai iš edami pasakymai su eiksmažodžiu sek i negali bū i laikomi lemiamais a gumen ais, ku iais galė ume eisin i daly į sekan is. Daly is sekan is, aišku, suda y as iš eiksmažodžio sek i, be ne kiek ieną jo pa a ojimo a ejį galima g e in i su uo eiksmažodžiu a iš jo iš es i. Daly io eikšmes ne mažiau lemia i ki os aplinkybės. s a biausia y a ski i d i daly io sekan is eikšmes, iksliau sakan – du jo a ojimo būdus. Vienais a ejais šis daly is eiškia po ko no s esan į a einan į dalyką, kai as dalykas anksčiau pasaky as a šiaip aiškus: sekan i die- P. KnIūKš a. Ką seka sekan is? 239 na y a po anks esnės dienos, sekan is au obusas po pi mesnio au obuso. Ki- ais a ejais su p ieš einančiais dalykais jis nesiejamas, ik šiaip pab ėžiama ai, kas oliau pasakoma: Tai odo sekan i ( . y. oliau pa eikiama) len elė (p ieš ai ki os len elės nebu o); Komisijos sudė is sekan i (apie ki okios su- dė ies komisiją nekalbama). šias eikšmes kalbininkai aiškiai ski ia i jas e ina ne ienodai. J. Jab lonskis p adėjo šį daly į aisy i, jis mini abi as eikšmes i abi jas aiso, – pi mąją į a džiu ki as, an ąją į a džiais šis, oks, š ai kas. an ai sekan į šeš- adienį aisė į ki ą šeš adienį (Jabl IV 107; J.Jabl II 108), o kiaules gydy- i sekančiu būdu pa aisy a – gydy i šiuo būdu (Jabl V 159, 161; J.Jabl II 448, 450). Vėliau, ašydamas pas abas apie Vik o o Kaman ausko Kalbos ne aisyklingumų žodynėlį, ci uoja ą žodynėlį, ku pa eik i abu ie aisymai, be pa s „sa o eikalui“ pi mąja eikšme sakosi esąs p a ęs a o i „ olesnis daba iš eilės“ (ki as p idė as skliaus eliuose, ma y , suabejo a, a jo gali už- ek i) (Jabl V 202). an ąją eikšmę klaida laiko isi kalbininkai i ją su a inai aiso. Ji ne ka ą aisy a Kalbos kul ū os leidinyje. abi šias eikšmes Kalbos kul ū oje iš- spausdin uose s aipsniuose mini Klemen ina Vosyly ė (KK 35 50) i Kazys ul ydas (KK 51 6), be en jos e inamos ski ingai – pi moji p ipažįs ama (sekan is laik aščio nume is, sekan i s o elė), aisoma ik an oji: Tai odo se- kan i (= ši) len elė; Da bų a ka sekan i (= okia). Pab ėžiamoji o daly io eikšmė laikoma neabejo ina klaida. Ki ame, anksčiau ašy ame s aipsnyje K. ul ydas y a pa odęs, kad pa- b ėžiamosios eikšmės daly is sekan is pa a ojamas ne daik a a diškai (be pažymimojo žodžio) a ba iš jo pada omas i pab ėžiamąja eikšme pa a o- jamas p ie eiksmis sekančiai: Tai odo sekan į, aisoma: Tai odo š ai ką; Da - bai paski s y i sekančiai, aisoma: Da bai paski s y i ši aip (KK 23 26). ai didelės klaidos, odančios, ku gali nu es i aklas šio daly io a ojimas pagal ki ų kalbų (šiuo a eju usų kalbos) pa yzdžius. neminėdami pi mosios eikšmės, pab ėžiamąja eikšme a ojamą da- ly į sekan is aiso Kalbos p ak ikos pa a imai: Vilniuje daba eikia sekan- čios (= šios) pa odos; Gydy i galima sekančiu (= šiuo, ši okiu, okiu) būdu (KPP 256–257). en pa aisoma daik a a dinė o daly io a osena i iš jo suda y as p ie eiksmis: A sakydamas į jūsų aš ą, p anešu sekan į (= p anešu š ai ką); Lėšos sunaudo os sekančiai (= aip). okios daly io sekan is i p ie- eiksmio sekančiai klaidos į ašy os į Kalbos komisijos pa i in ą Didžiųjų 240 Kalbos Kul ū a | 81 kalbos klaidų są ašą (KKn 145). Dėl pab ėžiamosios daly io sekan is eikš- mės ne u ė ų kil i jokių abejonių – okia jo a osena nepa eisinama. Disku uo i galima ik dėl daly io sekan is a ojimo eikšme „esan is uoj po ko, einan is uoj po ko“. Dėl o i disku uojama a ba, jei i nedisku uoja- ma, esama į ai ių nuomonių. Vieni aip a ojamą šį daly į laiko klaida, ki i okią a oseną p ipažįs a i gina, e i nu yli. aip a ojamą šį daly į, be J. Jablonskio, iš į akingesnių kalbininkų y a aisęs Juozas balčikonis. Pi miausia minė ina, kad 1935 me ais Gim ojoje kal- boje jis aisė sekančią sa ai ę į ki ą sa ai ę (J.balč I 145) i dėl o disku a o su Ed a du Viskan a, ku is sekančią dieną i sekančią sa ai ę gynė odėl, kad o eikalaująs „kalbos ikslumas“ ( en pa , 155–156). Panašiai kaip E. Vis- kan a apie šį daly į 1939 m. ašė Kalbos pa a ėjo engėjai i edak o iai leo- na das Damb auskas, an anas salys i P anas ska džius ( ik jie ašė ne sekan- is, o sekąs, sekan i); jų žodžiais, jis „negali bū i pakeis as į a džiu ki as“, nes „ki a diena gali bū i i ne a, ku i uojau eina po kalbamosios“ (KP 111). Vėliau, 1959 m. ašydamas pas abas apie J. Jablonskio aisymus, panašią min- į paka ojo Jonas Palionis (J.Jabl II 522–523). ačiau J. balčikonis laikėsi sa o nuomonės i ą daly į oliau aisė (J.balč I 225, 288). Kalbininkų nesu a imai, žinoma, ikdo isuomenę, be labiausiai ją painioja, kad okią šio daly io a oseną ne ienodai e ina no minamieji eikalai: Kalbos pa a ėjas (1939) i du pi mieji DŽ leidimai (1954, 1972) p ipažįs a, o nuo ečio DŽ leidimo (1993) aisoma į a džiu ki as. Visi, ku ie ą daly į gina, nu odo ą pačią p iežas į – kad į a džio ki as jam pakeis i gali neuž ek i, nes į a dis gali eikš i ne uoj po ko einan į da- lyką. Kad daly is a ojamas pagal a i inkamą eiksmažodį sek i, niekas iš kalbininkų neužsimena, okia daly io eikšmė iš eiksmažodžio ne edama. Čia ne eiksmažodis lemia okią daly io eikšmę, o p iešingai – eiksmažo- džio eikšmė a ku iama iš daly io. Pasakymai sekan is au obusas, sekan i diena eikalingesni i p iim inesni nei seka au obusas, seka diena. Viską sudėję i į e inę, u ime p ipažin i, kad daly is sekan is eikšme „einan is uoj po ko“ ne u ė ų bū i laikomas kalbos klaida. be jis nė a i na ū ali adicinė lie u ių kalbos o ma. lie u ių kalboje ji a si ado dėl ki ų kalbų į akos i pi miausia pasi odė senuosiuose aš uose. Kaip ašo Kalbos pa a ėjas, ši okią a oseną „y a nulėmusi ne liaudinės, be ašomosios kal- bos p ak ika“ (KP 111). beje, kaip ma y i iš lKŽ pa yzdžių, senuosiuose aš uose pasi aiko i isai ne inkamos šio daly io a osenos, kai jis a oja- P. KnIūKš a. Ką seka sekan is? 241 mas aiškinimui nusaky i: O iešpa s jiems padėjo i žodį pas ip ino sekančiais s ebuklais (lKŽ XII 318). Gy oji kalba šio daly io nei po ko einančiam, nei juo labiau pab ėžiamam dalykui adin i ne a ojo. lKŽ neduoda nė ieno iš a mių už ašy o okio daly io pa yzdžio. Jų be eik nė a nė au osakoje. I gy ojoje kalboje, i pa- sakose a eikšme įp as as į a dis ki as. šio į a džio eikšmę „einan is po ko“ su pa yzdžiu A lipsi e ki oje s o elėje? pa eikia ėlesni DŽ leidimai (1993, 2000 308). lKŽ i gi pa eikia okios eikšmės pa yzdžių: Ki us me us a eisi (mokyklon)?; Ci ne e k, ne audok, jaunoji me gele, aš a e pa esiu ki ą ude- nėlį (lKŽ V 902). G ažių šio į a džio pa yzdžių andame J. balčikonio e s ose B olių G i- mų pasakose, ku jo ki aip nesup asi, kaip „a imiausią, pi miausia esan į“: A ėjo ki ą dieną žmogelis, i ji p adėjo spė i jo a dą (Pasakos 1966: 278); Ka- ei is su iko i isą ki ą dieną nuo ši dies di bo ( en pa , 302); Ki ą y ą ka a- lius išsiun ė žmones ieško i pėdsako... ( en pa , 305). Panašių sakinių y a salomėjos nė ies spaudai pa eng ose pasakose: Ki ą dieną Jonukas aikščiojo lyg du na opių apsi algęs (s.nė III 190); Ki ą nak- į saugojo ki as a nas ( en pa , 226). šiose pasakose uoj po ko einan is da- lykas nusakomas i ki aip, be daly io sekan is nė a nė k apo. Kai a dijama daugiau dalykų, jie nu odomi į a džiais an as, ečias: An ą dieną g io aka- sys lieka pie ų i i; T ečią dieną i u ėje lieka jau kal is ( en pa , 218). okią pa eikšmę u i pasakymas y ojaus dieną: Ry ojaus dieną <...> be nas, pasi- ėmęs ožančių, išėjo į pakelę i laukia ( en pa , 269). Įdomu i iškalbinga, kad ne sekančią, o y ojaus dieną andame adminis- aciniame eks e – Ci iliniame kodekse: Te minas p asideda y ojaus dieną nuo nulis alandų nulis minučių (118 s .). am eikalui y a i ki ų aiškos būdų. oks y a olesnis, ku iuo žodynuo- se aiškinama a i inkama į a džio ki as eikšmė (a einan is am eikalui ne in- ka, nes nusakomasis dalykas gali bū i jau a ėjęs i p aėjęs). Galė ų bū i i paskesnis, be u bū labiau ik ų a imiausias: lipsiu a imiausioje s o elėje, e minas p asideda a imiausią dieną. Daly is sekan is nė a oks bū inas, kaip aiškina jo ka š ieji gynėjai, o į a dis ki as oks neaiškus, kad ukdy ų susišnekė i. Daugeliu a ejų aki- aizdu (ma y i iš kon eks o), kad uo į a džiu nusakomas dalykas eina uoj po ki o okio pa a panašaus dalyko. okie y a isi pi miau minė i a ejai: lipsiu ki oje s o elėje, ki ą dieną aikščiojo, ki ą nak į saugojo. Sekan is eika- 242 Kalbos Kul ū a | 81 lingesnis neben ada, kai ienas po ki o eina keli a dijami dalykai, pa yz- džiui, y a keli iš eilės ku no s k iečiami žmonės. Ki u jis, jei i nelaiko- mas klaida, be nebū inas. Galima su ik i, kad pasakymas a lipsi e sekan- čioje s o elėje nė a kalbos klaida. be joks ūkumas nė a klaus i: A lipsi e ki oje s o elėje? O sekan i s o elė iš anspo o p anešimų ne išgui a, ji en niekada nebu o papli usi. iesiog pasi ink as lie u iškesnis, kalbai inka- mesnis a ian as – ki a s o elė. Kad sekan is be eikalo kaišiojamas ku pakliū a, ge ai ma y i iš J. balči- konio aisy ų pa yzdžių. Di b inius pasakymus su uo daly iu jis kei ė gy- osios kalbos a i ikmenimis su į a džiu ki as i iems pakai ams negalima p ikiš i jokių neaiškumų a d ip asmybių: Sekančių (= ki ų) me ų pa asa į ba kūnas bu o pa ęš as (J.balč I 307); (bi ė) palypėjo žemyn p ie sekančio (= ki o) žiedo ( en pa , 288); da sekančią (= ki ą) dieną d idešim y ų <...> u ėjo s o i į d a ą ( en pa , 292). Pakai ai čia ne ik įp as esni, be i aiškesni už aisomuosius pasakymus: pa asa is, kai ba kūnas ( okia pie ų žolė) bu o pa ęš as, gali bū i ne be koks ki as, o a imiausias p aėjęs; bi ė nuo ieno žiedo užlipo an ki o, . y. pi mo iš eilės žiedo. an ame pa yzdyje ne ikęs y a ne ik sekan is žiedas, nelogiška palypėjo žemyn – palypė i galima ik aukš yn. aip pa nelogiškas i nepa eisinamas sekan is su dalely e da : da sekančią dieną, – da sekan is nė a uoj po ki o einan is. Čia kaip ik inka lais esnės eikšmės da ki ą dieną. Daly io sekan is a ojimo eikšme „einan is uoj po ko“ negalima s a s- y i a i auk ai nuo konk ečiais a ejais kylančių klausimų – kam as daly is eikalingas, ką jis duoda, kaip de a p ie kon eks o i s iliaus. Ka š ieji jo gy- nėjai uos klausimus linkę pami š i, jiems a odo iskas labai pap as a, ik kalbininkai o nesup an ą a ba išsisukinėją. an a e us, a gu a ge ai pasielgė DŽ ėlesni leidimai. Ge esnę išei į bu o adę Kalbos p ak ikos pa- a imai: čia aisoma isų p ipažįs ama šio daly io klaida, p imenama jo a- dicinė a osena, o ginčijamoji eikšmė diploma iškai nu ylima – aisy i jos nesiimama, o skleis i neno ima. Galima pageidau i, kad pa a imų leidinys a saky ų į isus klausimus, be ne inka o eikalau i iš Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i in o Di- džiųjų kalbos klaidų są ašo. Jame nu ody os ik didžiosios šio daly io klai- dos, o kas p ie jų nep iski iama, o en nė a i ne u i bū i. Kalbos komisijos nuomonė u ė ų bū i pasaky a žodžių eikšmėms ski oje Kalbos pa a imų knygu ėje. P. KnIūKš a. Ką seka sekan is? 243 lI E a ū a I šal InIaI J.balč I – J. balčikonis. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslas, 1978. DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nės li e a ū os leidykla, 1954; 3 pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993; 4 leidimas, Vilnius: Mokslo i encik lopedijų leidybos ins i u as, 2000. Jabl IV, V – Jablonskio aš ai 4, 5, Kaunas: š ie imo minis e ija, 1935, 1936. J.Jabl II – J. Jablonskis. Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1959. KKn – Kalbos komisijos nu a imai 1977–1998. 3 pa aisy as i papildy as leidi- mas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1998. KKP – Kalbos p ak ikos pa a imai. suda ė aldonas Pupkis. 2 pa aisy as i papil- dy as leidimas, Vilnius: Mokslas, 1985. KP – Kalbos pa a ėjas. Pa uošė l. Damb auskas, edaga o a. salys i P . ska - džius. Kaunas: lie u ių kalbos d augija, 1939. lKŽ V – Lie u ių kalbos žodynas 5, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1959. lKŽ XII – Lie u ių kalbos žodynas 12, Vilnius: Mokslas, 1981. Mai I – Mai onis. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla, 1956. s.nė III – salomėja nė is. Raš ai 3, Vilnius: Vals ybinė g ožinės li e a ū os leidykla, 1957. Pasakos – B olių G imų pasakos. Ve ė J. balčikonis. Vilnius: Vaga, 1966. i l k ė . M. 1975: Poezija, Vilnius: Vaga. u l y d a s K. 1972: ne aisyklinga ge ų žodžių a osena. – Kalbos kul ū a 23, 12–30. u l y d a s K. 1986: Penkiasdešim „Kalbos kul ū os“ sąsiu inių. – Kalbos kul- ū a 51, 3–6. Vosyly ė K. 1978: Veiksmažodžio sek i eikšmės. – Kalbos kul ū a 35, 48–50. Gau a 2008 09 01 244 Kalbos Kul ū a | 81 WHa FolloWs HE FolloWInG Summa y he pa iciple sekan is (Eng. ‘ ollowing’) has a oused and s ill a ouses a la ge amoun o discussion. he e a e qui e a ew issues o be sol ed in i s ela ion o he e b sẽka (sèk i). he e b sek i is ambi alen : i means going a e someone o some hing and depends on he one who/which goes be o e him/he /i . I hus is possible o ol- low sb o s h (sek i) in space o ime, e.g.: Šuo seka paskui žmogų (Eng. li . ‘ he dog ollows a e a man’); Nelaimės sekė iena ki ą ( iena po ki os) (Eng. li . ‘Mis o une ollows onenomsg ano he accsg/one a e ano he ’). Going one a e ano he wi h no ela ion o dependency o causali y is exp essed by he e b ei i (Eng. ‘ o go’) o ano he e b in he same meaning, e.g.: dienos eina (slenka) po dienų (Eng. li . ‘Days go/d ag a e days’), au obusas eina ( ažiuoja) po au obuso (Eng. ‘a bus goes a e a bus’ <one a e ano he >). he pa iciple sekan is is no ully compa ible wi h he no ma i e use o he base e b sek i. he pa iciple can also e e o sb o s h going a e ano he , bu he causa i e ela ion can be excluded, like in he ollowing: sekan i diena (Eng. ‘ he nex day’), sekan is au obusas (Eng. ‘ he nex bus’). he e a e also cases wi h no e e ence o p e ious e en s, a he , he ocus is on u he de elopmen s, e.g.: Da bų a ka sekan i (Eng. ‘ he wo k sequence is he ollowing’). such use is clea ly de ian and is unanimously co ec ed. Howe e , he i s wo examples (sekan i diena and sekan is au obusas) a e deba able: some linguis s eplace he pa - iciple by he p onoun ki as (au obusas) (Eng. ‘ano he bus’), o he s end o jus i y he gi en usage wi hou any implied causali y, because he p onoun ki as could equally e e o he immedia e as well as any u he i em in a sequence. adi- ional ac ual use has ne e accep ed he pa iciple sekan is in such u e ances; i canno be used in he language o o mal egis e . Howe e , i should no be ea ed as a g oss and indispu able mis ake ei he . P anas KnIūKš a lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius